- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-442-640/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB “Legal Balanc”
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB “Legal Balanc” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 415,87 Eur skolą, 193,22 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2016 m. liepos 18 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 11144, kurios pagrindu atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG 49LF510V. Ieškovės teigimu, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais; atsakovui nuo 2016 m. birželio 19 d. nemokant nuomos mokesčio, ieškovė 2017 m. liepos 14 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sutartį. Ieškovė taip pat nurodo, kad su UAB „Be kredito“ 2017 m. liepos 5 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovą pagal pirmiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. D. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai: 415,87 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų, 87 euro ct) skolą, 10,25 Eur (dešimt eurų, 25 euro ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (426,12 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10,49 Eur (dešimt eurų, 49 euro ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo A. D. 2016 m. liepos 18 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 11144, pagal kurią atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG 49LF510V, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, tačiau to nedarė, dėl to, 2017 m. liepos 14 d. pranešimu sutartis buvo nutraukta, o jis liko skolingas 415,87 Eur. Reikalavimo teisę į A. D. įsiskolinimą pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2017 m. liepos 5 d. perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinės piniginės prievolės laiku mokėti nuomos mokestį, laikoma, jog atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisė ieškovei (naujajam kreditoriui) 415,87 Eur skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, 6.567 straipsnio 1 dalis).
4. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes nurodė, jog atsakovas turi prisiimti prievolės nevykdymo pasekmes – mokėti netesybas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku nuo kokios sumos bei už kokį laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai, teismas darė išvadą, jog prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, ir prašomų priteisti 193,22 Eur delspinigių sumą sumažino iki 10,25 Eur, juos skaičiuojant nuo 415,87 Eur skolos sumos už 180 dienų.
5. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies, jai iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (69,96 proc.) 10,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3976-433/2018 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei, UAB Legal Balance, iš atsakovo A. D. 193,22 Eur delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3976-433/2018 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, UAB Legal Balance, iš atsakovo A. D. 15,00 Eur žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme bei kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliantė prašo taip pat priteisti iš atsakovo A. D. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
7. Ieškovė nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog iš apeliantės pateiktos lentelės nėra aišku, kokiu būdu gaunama 193,22 Eur suma, nėra aišku, nuo kokios sumos bei už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai. Apeliantė su šiais teismo argumentas nesutinka. Nurodo, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (LR CK 6.71 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kartu su ieškiniui teismui pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje pateikiama dalis sutartimi sulygto mokėjimo grafiko nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 19 d. Lentelėje nurodyta mėnesinės įmokos data, įmokos suma, nepadengtos įmokos dalis, delspinigių dydis procentais, delspinigių suma eurais paskaičiuota už vieną dieną, vėluojamų dienų skaičius (apsiribojant 180 dienų vienai įmokai iki kreipimosi į teismą dienos) delspinigių suma eurais ir visa mokėtina mėnesinė įmokos suma. Delspinigiai lentelėje paskaičiuoti pagal kiekvienos įmokos atlikimo vėluojamų dienų skaičių iki kreipimosi į teismą dienos tai konkrečiai įmokai. Paskutinė atsakovo apmokėta įmoka – paskaičiuota tarp 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 19 dienos. Sekanti įmoka (už 2017 m. gegužės 19 d. – 2017 m. birželio 19 d. laikotarpį) turėjo būti apmokėta iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau kadangi atsakovas šios įmokos neapmokėjo nuo 2017 m. birželio 20 dienos buvo pradėtas delspinigių skaičiavimas. Apeliantė, nors ir atsakovas to neprašė, delspinigius geranoriškai paskaičiavo už 180 dienų, tai konkrečiai pradelstai įmokai. Atsakovas ir toliau įmokų nemokėjo, todėl suėjus 2017 m. liepos 20 dienai buvo pradėta skaičiuoti delspinigius už naują pradelstą įmoką ir t.t. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog iš teismui pateiktos lentelės negalima suprasti, kodėl gaunama 193,22 Eur suma ir už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai, atmestini kaip nepagrįsti.
8. Apeliantė nurodo, jog teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 193,22 Eur iki 10,25 Eur. Su šia teismo sprendimo dalimi apeliantė nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik 2 (du) metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (LR CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Be to, nors Pradinis kreditorius ir atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų dalyje buvo susitarę dėl 2 procentų dydžio delspinigių, apeliantė geranoriškai sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas pagal sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (767,76 Eur) bei sudaryta 24 mėnesių terminui. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.), 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi kur kas vėliau.
9. Taip pat ieškovė nesutinka, jog jos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos nuo 15,00 Eur iki 10,49 Eur, nes ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur.
10. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovo delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas A. D. (nuomininkas) sudarė 2016 m. liepos 18 d. nuomos sutartį Nr. 11144, pagal kurią nuomotoja perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – televizorių LG 49LF510V, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomotojas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, sutartimi šalys susitarė dėl 31,99 Eur mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau įsipareigojimų nevykdė, atsakovas liko skolingas 415,87 Eur. UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir UAB „Legal Balance“ 2017 m. liepos 5 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017/07/05, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovo A. D. skolą, įskaitant ir netesybas, pagal nuomos sutartį. 2017 m. liepos 28 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovės delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodo, jog iš apeliantės pateiktos lentelės nėra aišku, kokiu būdu gaunama 193,22 Eur suma, nėra aišku, nuo kokios sumos bei už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai.
15. Iš prie ieškinio pridėtos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kaip ieškovės prašoma priteisti suma apskaičiuota, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog nėra aišku, kokiu būdu gaunama 193,22 Eur suma, nėra aišku, nuo kokios sumos bei už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, nenurodė, kaip apskaičiavo priteistiną delspinigių sumą, tačiau iš nurodytos priteisti delspinigių sumos, darytina išvada, jog delspinigių normą pirmosios instancijos teismas sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną dieną, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 10,25 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos už 180 dienų.
17. Sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
18. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
19. Ieškovė nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau beveik 2 metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti 1 proc. dydžio delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškove, nurodo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių klausimu, įvertino, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra didelis ir nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovės prašomas priteisti netesybas, kaip ir pati ieškovė apskaičiavo jas už 180 dienų. Ieškovė jokių duomenų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai. Be to, ieškovės prašomos priteisti (nors ir sumažintos) netesybos yra nepagrįstai didelės ir tuo požiūriu, kad jos sudaro beveik pusę prašomos priteisti skolos (415,87 Eur skola, 193,22 EUR delspinigiai); tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 193,22 EUR delspinigius pagrįstai sumažino iki 10,25 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą.
20. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos. Taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.