Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1126-565/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
e2A-1126-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19881-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
UAB ,,Legal Balance“
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1126-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19881-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.16.9.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo V. N. 439,89 Eur skolos, 337,92 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (18 Eur žyminio mokesčio).

2. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo V. N. 2017 m. spalio 23 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-01244, pagal kurią atsakovui buvo išnuomota konsolė Sony PlayStation 4 (P) Slim 1TB 12 mėnesių terminui ir atsakovas įsipareigojo mokėti 39,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas yra sumokėjęs tik 39,99 Eur įmoką ir liko skolingas 439,89 Eur sumą bei negrąžino nuomojamo daikto. Kadangi atsakovas gera valia savo įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje ,,Šalių atsakomybė” šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo, todėl iš atsakovo priteistini ir 337,92 Eur delspinigiai kaip atlyginimas už naudojimąsi nuomos mokesčio suma po nuomos mokesčio įmokų mokėjimo termino pasibaigimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). 2017 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017-11/01, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą, apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2018 vasario 14 d. pranešimu. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakovu ir susitarti dėl geranoriško skolos dengimo, atsakovas žadėjo įsiskolinimą padengti per du kartus (sumokėti po 313,42 Eur sumą iki 2018-03-15 ir atitinkamai iki 2018-04-15), tačiau mokėjimų neatliko.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu sutinka bei prašė išdėstyti įsiskolinimą dalimis, t. y. dalinant į 3 įmokas. Paaiškino, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio atsakovas buvo studentas, nedirbo, pajamų neturėjo ir įsidarbino tik 2018 m. liepos 19 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. N. 439,89 Eur skolos, 33,79 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 473,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; išdėstė iš atsakovo V. N. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmuosius du mėnesius sumokant po 161 Eur, o trečiąjį sumokant visą likusią sumą; priteisė iš atsakovo V. N. į valstybės biudžetą 6,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Legal Balance“ 4,38 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

4.1. atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų atsikaitęs su ieškove, su ieškovės pareikštais reikalavimais atsakovas sutinka, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 439,89 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis);

4.2. sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovė, taikydama 0,5 proc. delspinigių normą, paskaičiavo atsakovui 337,92 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad 0,5 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 33,79 Eur;

4.3. ieškovė byloje patyrė 18 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 60,82 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 10,95 Eur žyminio mokesčio (18 Eur x 60,82 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Byloje teismas patyrė 11,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (11,19 x 60,82 proc.), iš ieškovės – 4,38 Eur išlaidų (11,19 x 39,18);

4.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 530 Eur. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kartu leidžia pagrįstai tikėtis, kad patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovas su ieškove atsiskaitys. Ieškovei neprieštaraujant, teismas tenkino atsakovo prašymą ir ieškovei iš atsakovo priteistų sumų sumokėjimą išdėstė 3 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių – priteisti iš atsakovo V. N. 337,92 Eur delspinigių, bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisti iš atsakovo V. N. 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo V. N. 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Taigi atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas. Sutiktina, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (konsole Sony Playstation 4 (P) Slim 1TB) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau nėra pagrindo šalių sudarytą Sutartį laikyti vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui taikyti Vartojimo kredito įstatymo normas;

5.2. vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsniu, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis);

5.3. pirmosios instancijos teismas, mokėtinų sutartinių netesybų dydį sumažindamas nuo 337,92 Eur iki 33,79 Eur (dešimt kartų), iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas pagal Sutartį neatliko nei vieno mokėjimo, nors Sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė, Sutartis sudaryta 12 mėnesių terminui. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus bei sutiko su numatyta delspinigių norma ir žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, 2018 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo, reikalaudama įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Atsiliepimas

6. Atsakovas V. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; nepriteisti apeliantei 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

6.1. atsakovas, pripažindamas savo kaltę, 2018 m. spalio 30 d. sumokėjo pirmąją 161 Eur įmoką pagal skundžiamą sprendimą bei gailisi, kad anksčiau nesiėmė jokių veiksmų, jog skola ir nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimai atidėti vėlesniems terminams;

6.2. sudarydamas Sutartį, atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis bei laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė ne piktybiškai, o dėl nenumatytų aplinkybių – atsakovas neteko darbo, neturėjo finansinių pajamų, buvo studentas;

Žemesnės instancijos teismas

6.3. neatsižvelgiant į tai, jog apeliantė delspinigius paskaičiavo už 180 dienų, teismas gali nustatytas netesybas sumažinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 0,5 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga. Atsakovas yra vartotojas, kuris sudarant Sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Vertintina, jog apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu, siekia ne tik susigrąžinti skolą ir delspinigius, bet piktnaudžiaujant teise ir nepagrįstai praturtėti;

Atsiliepimas

6.4. atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 15 Eur žyminio mokesčio suma, nes nori kuo greičiau įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tuo atveju, jeigu bus priteista didesnė suma, tai atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta, nes atsakovo atlyginimas sudaro 530 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sumažinti ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas V. N. ir UAB „Be kredito“ 2017 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. BK-012411, pavadintą išperkamosios nuomos sutartimi (atsakovas Sutartį pasirašė 2017 m. spalio 24 d.), pagal kurią atsakovui buvo išnuomota konsolė Sony PlayStation 4 (PS4) Slim 1TB 12 mėnesių terminui ir atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 39,99 Eur nuomos mokestį (iki 20 dienos kiekvieno mėnesio dienos). Atsakovui Sutartimi buvo suteikta teisė per 90 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, įsigyti išsinuomotą prekę, sumokant Sutartyje įvardintą kainą, kuri bus sumažinta atsakovo iki to laiko sumokėtais nuomos mokesčiais. Šalys Bendrojoje Sutarties dalyje taip pat susitarė, jog atsakovui tinkamai vykdžius Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus Sutarčiai, atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. 2017 m. spalio 23 d. turto perdavimo – priėmimo aktas, kurį atsakovas pasirašė 2017 m. spalio 24 d., patvirtina, jog atsakovui buvo perduota jo išsinuomota konsolė Sony PlayStation 4 (PS4) Slim 1TB. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė 2018 m. sausio 5 d. atsakovui siųstu pranešimu nutraukė Sutartį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas negrąžino 439,89 Eur sumos pagal sudarytą Sutartį (atsakovas sumokėjo tik 39,99 Eur dydžio avansinę įmoką). Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017-11/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą (CK 6.101 straipsnis); 2018 m. vasario 14 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo atsakovas informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą bei kreditorės pasikeitimą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo tinkamą prievolės įvykdymą, be to aplinkybės, jog įsipareigojimai pagal Sutartį neįvykdyti, neginčija ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (CPK 178, 185 straipsniai).

10. Apeliaciniame procese neginčijama pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 439,89 Eur skola pagal Sutartį. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma (CPK 320 straipsnis). Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovės prašomus priteisti 337,92 Eur dydžio delspinigius sumažino iki 33,79 Eur ir atitinkamai sumažintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2017 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. BK-012411, pavadintą išperkamosios nuomos sutartimi (atsakovas Sutartį pasirašė 2017 m. spalio 24 d.), pagal kurią atsakovui buvo išnuomota konsolė Sony PlayStation 4 (PS4) Slim 1TB 12 mėnesių terminui. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis kuria verslininkas įsipareigoja fiziniam asmeniui vartojimo tikslais perduoti prekes yra vartojimo sutartis. Byloje nesant įrodymų, kad konsolė Sony PlayStation 4 (PS4) Slim 1TB buvo skirta ne atsakovo asmeniniams, ne šeimos ir, ne namų ūkio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo.

12. Šalių sudarytos Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, atsakovui bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Analogiška nuostata dėl delspinigių įtvirtinta ir Sutarties Bendrojoje dalyje skirsnyje ,,Šalių atsakomybė”, papildomai nurodant, jog tuo atveju, jeigu nuomininkas negrąžina turto, jis moka nuomos mokestį už visą naudojimosi turtu laikotarpį iki turto grąžinimo, o taip pat atlygina visus kitus nuomotojo dėl to patirtus nuostolius.

13. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašė priteisti 0,5 procentų delspinigius ne už visą įmokų vėlavimo laikotarpį, bet už 180 dienų, iš viso 337,92 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies – prašomi priteisti delspinigiai sumažinti iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, priteisiant ieškovei 33,79 Eur sumą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus – nėra atlikęs nei vieno mokėjimo pagal Sutartį ir nesiima jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

14. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovas yra vartotojas, taigi sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji šalis bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, tačiau vertintina, jog vien ši aplinkybė pati savaime negali paneigti šalių sutartinių įsipareigojimų.

17. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

18. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto netesybų tarifo.

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio (dėl galimybės juos mažinti), teisiškai reikšmingu laikytinas ir delspinigių susidarymo laikotarpis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vėlavimą atsiskaityti nulėmė ne tik paties atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir ieškovės (apeliantės) pasyvumas. Minėta, jog Sutartis sudaryta 2017 m. spalio 23 d. (atsakovo pasirašyta 2017 m. spalio 24 d.), Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. vasario 14 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo atsakovas informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą bei kreditorės pasikeitimą, pranešimu iš atsakovo taip pat buvo reikalaujama įvykdyti prievoles pagal Sutartį, į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė taip pat kreipėsi per protingą terminą – minėta, jog 2017 m. lapkričio 7 d. Sutartis sudaryta 12 mėnesių terminui, ieškinys pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2018 m. birželio 28 d. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas (0,5 procentai už 180 dienų) neprieštarauja šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), o taip pat Specialiosioms Sutarties sąlygoms.

20. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios intsancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo elgesio ir atsakomybės dėl prievolės nevykdymo. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio turi būti įvertinta, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir pagal sudarytą Sutartį sumokėjo tik vieną, tai yra avansinę įmoką (39,99 Eur), bendra Sutarties vertė nebuvo didelė (479,88 Eur), Sutartis sudaryta 12-os mėnesių laikotarpiui, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Be to pats atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir su pareikštu ieškiniu sutiko. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neteko darbo, neturėjo finansinių pajamų, buvo studentas, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą atleisti atsakovą nuo dalies sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nesistengė bendradarbiauti su kreditore ir iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo savo įsipareigojimų kreditorei visiškai nevykdė.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas pilna apimtimi nelaikytinas neadekvačia sankcija skolininko (vartotojo) padarytam pažeidimui. Nustačius, kad atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiko tarpą, nebendradarbiauja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 33,79 Eur delspinigių suma neatlieka įstatyme numatytos funkcijos – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 337,92 Eur dydžio netesybos nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti – padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą delspinigių sumą iki 337,92 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

22. Padidinus ieškovei priteistinų delspinigių dydį, atitinkamai didinama suma, nuo kurios skaičiuojamos ieškovei priteistinos procesinės palūkanos. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (439,89 Eur + 337,92 Eur = 777,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

23. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

24. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 18 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas (93 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 18 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur (2018-11-15 mokėjimo nurodymas Nr. 1817, atliktas kredito įstaigoje Swedbank AB), todėl ši suma, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės naudai taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas ieškovė nepateikė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 439,89 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 89 ct) skolos, 337,92 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 92 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 777,81 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 81 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė