Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo. Pagal įsigyjamos prekės pobūdį / rūšį (televizorius) bei tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas specialiosios sąlygos dėl delspinigių sąžiningumo klausimas vartotojo atžvilgiu. Byloje, kaip minėta, teismo konstatuota, jog ginčijama Sutarties sąlyga dėl delspinigių yra nesąžininga.

15. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje.

16. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

17. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

18. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

19. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

20. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar sutarties sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminė sutarties nuostata, šiuo atveju susijusi su delspinigiais, buvo išdėstyta suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į visas su Sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, patikrins, ar nagrinėjamoje byloje atsakovui (vartotojui) buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą jo daikto kainą. Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai; iš sąlygos turinio matyti, jog joje aiškiai buvo numatyti delspinigiai, kad buvo nustatyti 0,5 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną. Taigi, nurodytas sąlygų turinys sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas buvo informuotas apie delspinigius, fiksuotą delspinigių dydį netinkamai vykdant įsipareigojimus ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įgyja esminę reikšmę. Pažymėtina, jog Sutarties nuostata, susijusi su delspinigiais, buvo suformuluota aiškia ir suprantama kalba Sutarties sudarymo momentu. Be to, teisėjų kolegija negali ignoruoti ir aplinkybių, jog 2020 m. kovo 19 d. atsakovas pasirašė kiekviename Sutarties puslapyje, Sutarties sąlyga dėl delspinigių buvo įrašyta pirmajame lape, prie visų kitų esminių Sutarties sąlygų – termino (24 mėn.), kito mokėjimo termino (2020 m. balandžio 26 d.), turto vertės Sutarties sudarymo metu (195 Eur su PVM). Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žinojo savo pareigas dėl delspinigių, kurie galėjo būti skaičiuojami netinkamai vykdant Sutartį.

21. CK 6.196 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Kolegijos vertinimu, sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, atsakovas su ja buvo supažindintas ir ją akceptavo. Dėl to vertinti nurodytą sąlygą kaip neskaidrią, o būtent – pripažinti, jog atsakovui - vartotojui nebuvo suteikta esminė su Sutartimi susijusi informacija (apie delspinigius), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22. Taigi, išanalizavus ir įvertinus ginčo sąlygą dėl delspinigių santykyje su nacionalinės ir tarptautinės teisminės praktikos reikalavimais, teisėjų kolegija nenustatė, jog ji neatitiko skaidrumo reikalavimo, t. y. nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai, kad jos atsakovas nesuprato. Priešingai, sąlyga, nustatanti atsakovo įsipareigojimų naštą (delspinigius, vėluojant mokėti įmokas) ir sudaranti vieną iš pagrindinių Sutarties dalykų, buvo suformuluota aiškiai ir suprantamai. Tokiu būdu teigti, jog sąlyga neatitiko sąžiningumo reikalavimo pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo.

23. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą sprendimo dalis dėl Sutarties sąlygos dėl delspinigių pripažinimo nesąžininga naikintina.

24. Svarstant delspinigių dydį šioje civilinėje byloje pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Dera pažymėti, kad nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomu 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

27. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas bei taikydama jas netiesiogiai, tik atsižvelgdama kaip į kriterijų, vertindama delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėtu klausimu pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad Sutarties sąlyga, apibrėžianti netesybas ir jų dydį (0,5 procentų per dieną) laikoma nesąžininga ir negaliojanti nuo pradžių (ab initio) ir papildomai priteisiant 0,05 procentų netesybų nuo negrąžintos sumos už 180 dienų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Kadangi tai yra procesinio pobūdžio klausimas, ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinta 57,37 procentai reikalavimų), todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos 78,02 Eur (136,00 Eur x 57,37 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, Vertinant tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (10 procentų), apeliantei iš atsakovo priteistina 1,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 321,75 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro 75 ct) nesumokėtas nuomos įmokas, 28,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (350,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo R. J. 1,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.