- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-117-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40121-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 184,78 EUR skolos, 322,60 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė V. V. 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 10519, kuria atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Samsung Galaxy S3. Anot ieškovės, pagal sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 22,99 EUR mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. su UAB „Be kredito“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovę pagal pirmiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovės skaičiavimais atsakovės skola pagal išperkamosios nuomos sutartį sudaro 184,78 EUR negrąžintas nuomos mokestis iki sutarties termino pabaigos ir 332,60 EUR delspinigiai kaip atlyginimas už naudojimąsi nuomos mokesčio suma po nuomos mokesčio įmokų mokėjimo termino pasibaigimo.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. V. 184,78 EUR skolos, 16,63 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (201,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas sprendė, jog tarp šalių sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama išperkamosios nuomos sutartimi, kadangi ji neatitinka vieno iš pagrindinių išperkamosios nuomos sandoriui būdingų požymių – šia sutartimi nuomojamą daiktą atsakovė gali įsigyti už atskirą kainą, kuri nėra įtraukta į atsakovės pagal sutartį mokėtinas įmokas.
6. Remdamasis CK 6.504 straipsnio 1 dalyje pirmosios instancijos teismas ginčo nuomos sutartį kvalifikavo vartojimo nuomos sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti skolos suma neviršija reikalavimo perleidimo sutartimi perimto reikalavimo apimties, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus pradinei ar naujajai kreditorei, ieškovės reikalavimą priteisti skolą (nesumokėtą nuomos mokestį) laikė pagrįstu, todėl tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė jos prašomą nesumokėto nuomos mokesčio sumą – 184,78 EUR.
7. Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojamą praktika, įvertinęs tai, kad atsakovė yra vartotoja bei į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (322,60 EUR) yra beveik du kartus didesni už pačią skolą (184,78 EUR), aplinkybę, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 1 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Pažymėjo, jog ieškovė prašo 1 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 365 proc. per metus, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Vartojimo kredito įstatyme nustatytus (toliau VKĮ) netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 16,63 EUR (184,78 EUR x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.). Pažymėjo, kad toks delspinigių sumažinimas nelaikytinas senaties taikymu teismo ex officio, o laikytina delspinigių sumažinimu iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, išreikšto sumine išraiška.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3731-1064/2018 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui, UAB Legal Balance iš atsakovės V. V. 322,60 EUR delspinigių; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (telefonu Samsung Galaxy S3) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
10. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei du metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (LR CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas geranoriškai sumažino Sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindamas, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš Sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovė pagal Sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (275,88 EUR) bei sudaryta 12 mėnesių terminui. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
11. Apeliantės nuomone, teismui nepagrįstai netenkinus dalies materialinio reikalavimo bei nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovė V. V. (nuomininkė) sudarė 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutartį Nr. 10519, pagal kurią nuomotoja perdavė nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – telefoną Samsung Galaxy S3, o nuomotoja įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, Sutartimi šalys susitarė dėl 22,99 EUR nuomos mokesčio 12 mokėjimų pagal sutartį skaičiui, tačiau įsipareigojimų nevykdė, liko skolinga 184,78 EUR. UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir UAB „Legal Balance“ 2017 m. liepos 5 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017/07/05, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovės V. V. skolą, įskaitant ir netesybas, pagal nuomos sutartį. 2017 m. liepos 28 d. ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovės delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 10503, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ.
16. Iš teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašomi priteisti delspinigiai. Tuo tarpu nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-729-273/2018, 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-480/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1537-392/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-856/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1715-577/2018).
17. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, jog skundžiamu sprendimu sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, pirmosios instancijos teismas paneigė sutarties šalių valią, neatsižvelgė, jog atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).
19. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visas aukščiau paminėtas aplinkybes įvertino.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo nuomos sutartimi Nr. 10519 susitarta dėl 2 procentų dydžio delspinigių. Vien tai, kad apeliantė geranoriškai sutartines netesybas nuo 2 procentų sumažino iki 1 procento bei jas paskaičiavo už 180 dienų, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad tokiu atveju buvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovės prašomos priteisti (nors ir sumažintos) netesybos yra nepagrįstai didelės, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovės paskaičiuotų delspinigių suma beveik dvigubai viršija pačią skolą (184,78 EUR skola, 322,60 EUR delspinigiai); tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gynė vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį.
21. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 d. - jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
22. Apeliantės nesutikimą su sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidomis grindžia argumentu, jog nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, jai priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
23. Remiantis ankščiau išdėstytais argumentais ir netenkinus apeliacinio skundo dėl materialinio reikalavimo, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.