- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1715-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44896-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą siu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 559,80 Eur skolos, 1 000,64 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė 2015 m. rugpjūčio 11 d. Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 10503 prisiimtus įsipareigojimus.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu akių ieškinį tenkino iš dalies, - priteisė iš atsakovo M. Ž. 559,80 Eur skolos, 50,38 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 610,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB “Legal Balance“.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas M. Ž. įsipareigojimų, numatytų 2015 m. rugpjūčio 11 d. išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 10503 per 24 mėn. laikotarpį mokėti 27,99 eurų išperkamosios nuomos mokestį nevykdė; 2017 m. liepos 5 d. pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei UAB „Legal Balance“; atsakovui nuo 2015 m. gruodžio 11 d. nesumokėjus nei vienos mėnesio įmokos bi negrąžinus daikto nuomotojui, 2017 m. liepos 28 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartimi prisiimtą prievolę, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 559,80 Eur skolos.
5. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašomi priteisti delspinigiai, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tik nuo 2017 m. liepos 5 d., ir tai nesuteikia pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita. Teismas netesybas sumažino iki 0,05 proc. dydžio delspinigių pagal LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, t. y. iki 50,38 Eur, kurią laikė pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo M. Ž. 1 000,64 Eur delspinigių, 35 Eur žyminio mokesčio; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovo 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
6.1. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir - VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 10503 bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Pažymi, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
6.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 1 000,64 Eur iki 50,38 Eur (sutartines netesybas sumažindamas beveik dvidešimt kartų), teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei dvejus metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, taip pat geranoriškai sumažino Sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 (vieno) procento, taip užtikrindamas, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš Sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas pagal Sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors Sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (671,76 Eur) bei sudaryta 24 mėnesių terminui. Pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.), 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2017 m. spalio mėnesį.
6.3. Pasak apeliantės, delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, įskaitant ir Sutartyje numatyta delspinigių norma, kurią apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą, sumažino.
6.4. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nuomos sutartimi Nr. 10503 pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ atsakovei išnuomojo skalbimo mašiną BOSCH WAK28267SN 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo per visą šį laikotarpį mokėti 27,99 eurų išperkamosios nuomos mokestį, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, liko skolingas 559,80 Eur. UAB „Be kredito“ 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei UAB „Legal Balance“. 2017 m. liepos 28 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
9. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovo delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl delspinigių mažinimo
10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pasak apeliantės, pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 10503, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės vertinimui, kad skundžiamame teismo sprendime delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašomi priteisti delspinigiai, į delspinigių susidarymo laikotarpį, o nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu delspinigių dydžiu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-729-273/2018, 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-480/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1537-392/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-856/2018, kt.).
12. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Mokėtinų netesybų dydį sumažindamas beveik dvidešimt kartų, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
13. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).
14. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
15. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, nagrinėjamu atveju teismas įvertino tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, atsižvelgė į prievolės sumą, delspinigių susidarymo laikotarpį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 10503 susitarta dėl 2 procentų dydžio delspinigių. Vien tai, kad apeliantė geranoriškai sutartines netesybas nuo 2 procentų sumažino iki 1 procento bei jas paskaičiavo už 180 dienų, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad tokiu atveju buvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovės prašomos priteisti (nors ir sumažintos) netesybos yra nepagrįstai didelės, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovės paskaičiuotų delspinigių suma beveik dvigubai viršija pačią skolą (559,80 Eur skola, 1 000,64 Eur delspinigiai); tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gynė vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
16. CPK 93 straipsio 1 dalyje numatatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
17. Apeliantė teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumą sieja su materialinio reikalavimo netinkamu išsprendimu. Teigia, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, jai priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. iš ieškovei iš atsakovo priteisė sumokėto žyminio mokesčio dalį proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl netenkinus apeliacinio skundo dėl materialinio reikalavimo, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
19. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.