- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-339-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05011-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovei N. G. (G.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 536,84 EUR skolos, 263,59 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 11322 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas televizorius SAMSUNG UE49K5502 24 mėnesių laikotarpiui; pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 39,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai neįvykdė ir liko skolinga pirminei kreditorei 536,84 Eur. Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti radiniam kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, kaip naujasis kreditorius, sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki kreipimosi į teismą dienos.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės N. G. (G.) ieškovės UAB „Legal balance“ naudai 536,84 EUR skolą, 48,60 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 585,44 EUR, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,16 EUR bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl iš atsakovės teismas priteisė 536,84 Eur skolą ieškovės naudai.
5. Teismas, spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, nurodė, kad turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CPK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.
6. Teismas atsižvelgdamas į prievolės dydį, į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Atsižvelgiant į tai, teismas netesybas sumažino iki 0,05 proc. dydžio delspinigių ir skaičiuotinos nuo negrąžintos skolos sumos už 180 dienų. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 48,60 Eur delspinigių sumą (536,84 Eur x 0,05 x 180). Tokią sumą teismas laikė pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės N. G. (G.) 263,59 Eur delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės N. G. (G.) 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas nesivadovavo Kasacinio Teismo praktika šiuo klausimu. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Nagrinėjamu atveju teismas sumažindamas netesybas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
7.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik 2 metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškove, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma, kurią ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, papildomai sumažino. Teismas neįvertino visų ieškovės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
7.4. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovės delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir nors ieškovė sumažino delspinigių normą iki 1 procento, tačiau laikė, jog ji neprotingai didelė, nesąžininga, todėl delspinigių normą sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną dieną, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 48,60 Eur delspinigių.
12. Sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
13. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
14. Ieškovė nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau beveik 2 metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti 1 proc. dydžio delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškove, nurodo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių klausimu, įvertino, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra didelis ir nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovės prašomas priteisti netesybas, kaip ir pati ieškovė apskaičiavo jas už 180 dienų. Ieškovė jokių duomenų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai. Be to, ieškovės prašomos priteisti (nors ir sumažintos) netesybos yra nepagrįstai didelės ir tuo požiūriu, kad jos sudaro pusę prašomos priteisti skolos (536,84 Eur skola, 263,59 EUR delspinigiai); tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 263,59 EUR delspinigius pagrįstai sumažino iki 48,60 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą.
15. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.