- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- II-403-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00208-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- D. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo peržiūrėti Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti baudą be teisių atėmimo.
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog pareiškėjas pradėjo tvarkytis gyvenimą, adaptuotis visuomenėje ir pradeda žvalgytis darbo. Supranta, kad be teisių jo galimybės rasti darbo vietą sumažėja. Šiuo metu jau yra įpusėjęs gydymą ir gali pradėti tvarkytis su savo elgesio pasekmėmis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, nurodė, kad pripažįsta pažeidimą, kad vairavo neturint teisės, viršijo greitį, gailisi. Tvarkosi gyvenimą, vasarą baigs reabilitaciją, jau daugiau kaip 1 metus nedaro administracinių nusižengimų. Su bauda sutinka, prašo gražinti teises. Teisės reikalingos gyvenimui, darbo paieškom. Administracinį nusižengimą padarė būdamas blogam gyvenimo kelyje.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su administracinių nusižengimų registre esančia administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. būdamas pradedančiuoju vairuotoju administracinėn atsakomybėn patrauktas, kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 5 dalį ir paskirta 220 Eur piniginė bauda kartu su administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 11 mėnesių nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. vasario 9 d. Valdyba atkreipia dėmesį, kad darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog „Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Teismų vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar giminaičiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė“ (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-383/2021). Pažymima, kad iš administracinių nusižengimų registre esančios informacijos administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. K. vairavo transporto priemonę pakartotinai, kai teisė vairuoti atimta ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalį, bei paskirta 1000 Eur piniginė bauda kartu su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 24 mėnesiams nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), D. K. paskirta 680 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 11 mėnesių terminui už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus: ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 25 d. 13.04 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 41 km/val., važiavo 91 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones).
7. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
8. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
9. Nagrinėjamu atveju tiek iš atsiliepimo, tiek iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad D. K. atžvilgiu 2022 m. vasario 18 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 416 straipsnio 5 dalies nusižengimo, už kurį skirta 220 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. vasario 9 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šioje byloje skundžiamu 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 416 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 25 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir viršijo leistiną greitį. Pareiškėjas skundžiamo nutarimo nusižengimus pripažįsta, pripažįsta vairavęs neturėdamas teisės ir viršijęs nustatytą greitį. Taigi, byloje ginčo nekilo, kad iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti, jis jos nustatyta teisės aktų tvarka nesusigrąžino.
10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-954/2023).
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018).
12. Nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo, kad pareiškėjas vairavo neturėdamas teisės, tai be pačio atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų patvirtina ir bylos rašytiniai duomenys – Administracinių nusižengimų registro duomenys, iš kurių nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 18 d. nutarimu specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. vasario 9 d., taip pat minėti duomenys patvirtina, kad ne kartą pareiškėjo atžvilgiu už padarytus administracinius nusižengimus taikyta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti atėmimas, pvz. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas nuo 2023-01-03 iki 2025-01-02.
13. Ginčo byloje nekilo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjas vairavo nutarime nurodytą transporto priemonę. Taip pat ginčo nekilo dėl to, kad pareiškėjas apie minėtu nutarimu skirtą baudą ir specialiosios teisės atėmimą buvo tinkamai informuotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, nes jam teisė vairuoti tuo metu buvo atimta.
14. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 416 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu bei pačiame skunde pareiškėjas, pripažindamas inkriminuotus skundžiamu nutarimu administracinius nusižengimus, prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą darbo paieškoms, iš esmės apeliuojant į tai, kad pareiškėjui reikia teisės vairuoti transporto priemonę dėl darbo paieškų.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, artima nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos maksimumui, bei skirtas artimas maksimaliam terminui – 11 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Bylos duomenimis bauda šiai dienai nėra sumokėta, pareiškėjas pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu neginčijo baudos dydžio, todėl teismas pasisakys toliau dėl skundo dalyko – skundžiamu nutarimu skirto specialiosios teisės atėmimo termino.
17. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
19. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
20. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
21. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
22. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę švelninančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas begalę kartų yra baustas pagal įvairius ANK nusižengimus, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra sistemingas, piktybiškas teisės pažeidėjas, turintis antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
23. Vien to, kad nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrus griežtesnę bausmę ir tuo pabloginus pareiškėjo situaciją, vėliau pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje savo kaltės neginčijo, pripažino nusižengimus ir gailėjosi, neužtenka, kad toks pažeidėjo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant Institucijoje jis nedalyvavo, jokių prašymų neteikė, o iš skundo turinio negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintų savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailėtųsi, priešingai, pareiškėjas inkriminuotus nusižengimus pripažino tik gavęs institucijos nutarimą su paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone. Tad, akivaizdu, kad teisme išreikštas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o dėl surinktų įrodymų ir siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
24. Pažymėtina, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė, t. y. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnis numato asmens nubaudimą už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai - jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį baustas administracine tvarka 2022 m. vasario 18 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. kovo 10 d., o naujas nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarytas 2022 m. lapkričio 25 d. Todėl laikytina, kad pareiškėjas numatytą nusižengimą padarė pakartotinai ir sunkinanti aplinkybė pritaikyta tinkamai.
25. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021).
26. Šiuo atveju pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuodamas transporto priemonę neturėjo teisės jos vairuoti, ženkliai- beveik dvigubai viršijo greitį. Atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo.
27. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie pagal bylos duomenis yra daugiausia neigiami. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas šiuo metu reabilituojasi nuo priklausomybės, nurodo, jog nedirba, iš turimos medžiagos nenustatyta jokių stiprių socialinių darbinių ir šeiminių ryšių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, D. K. yra daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir nors paskutiniu metu KET nepažeidinėja, tačiau pažeidimo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 25 d. turėjo daug galiojančių nuobaudų, nesumokėtų baudų. Tai rodo, kad pareiškėjas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, negali būti laikomas pavyzdingu vairuotoju, besilaikančiu KET. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, skundu aptariamas nusižengimas buvo neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Tai pareiškėją charakterizuoja neigiamai.
28. Vertinant pareiškėjo asmenybę atsižvelgiama į tai, jog jis šiuo metu dalyvauja reabilitacijoje ir jau ilgą laiką nėra padaręs naujų administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais, tačiau pažymėtina, jog vien pasikeitęs elgesys po administracinio nusižengimo padarymo negali būti laikomas išskirtine aplinkybe, dėl kurios būtų pritaikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Be to, nors ir pareiškėjas naujų KET pažeidimų nepadarė jau ilgą laiko tarpą, tai galimai susiję su jo dalyvavimu reabilitacijoje bei su tuo, jog šiuo metu pareiškėjui pagal kitą įsiteisėjusį nutarimą ROIk (duomenys neskelbtini) yra atimta teisė vairuoti nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 2 d.
29. Teismas spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės atsižvelgia ir į pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl darbo, pažymėdamas, kad ši aplinkybė negali būti laikoma išskirtine, kadangi ją gali pateikti beveik kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pareiškėjui, darant administracinius nusižengimus, minėta jo nurodyta aplinkybės, jau egzistavo, tad apie teisės vairuoti reikalingumą pareiškėjas turėjo galvoti prieš darant nusižengimus. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).
30. Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).
31. Skunde nurodyta aukščiau minėta asmeninio pobūdžio aplinkybė, susijusi su gyvenimo patogumų apribojimu (darbo paieškomis) – nelaikytina tokia, kuri galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo sistemingai buvo baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinęs tiek pačius administracinius nusižengimus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, įvertinus tai, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
32. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam artimą maksimaliai straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią nustatant buvo atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padarytus administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
D. K. skundo netenkinti.
Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.