Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutarties D. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9934-2023 (ROIK: 23202481992) D. M. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams dėl to, kad 2023 m. kovo 29 d. 13 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), Kaune vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. skunde neigia savo kaltę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, taip pat ginčija Institucijos sprendimą taikyti jam ANK 28 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde keliami analogiški reikalavimai, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, - panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba taikyti švelnesnę nuobaudą ir panaikinti specialiosios teisės atėmimą.

6. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį baudžiamas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

7. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. M. registruotus administracinius nusižengimus (Institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos l. 42-59), 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-9934-2023 (ROIK 23202481992) D. M. paskirta 300 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad jis 2023 m. kovo 29 d. 13 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), Kaune vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeisdamas KET 14 punktą. Nustatyta ir tai, kad 2022 m. balandžio 29 d. apeliantui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kuriuo D. M. skirta 225 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Apeliantui 2022 m. gegužės 16 d. sumokėjus baudą, kuo jis patvirtino sutinkantis ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nurodytam laikotarpiui, specialiosios teisės atėmimo terminas jam buvo skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 16 d., kaip tai numatyta ANK 686 straipsnio 3 dalyje. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ANK 28 straipsnyje numatytos ir D. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šioje byloje analizuojamo jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. kovo 29 d., jau buvo pasibaigęs, vis tik tai nereiškia, jog institucijos 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu apeliantas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai.

8. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

9. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Nagrinėjamo atvejo kontekste reikia pažymėti, kad minėtame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra numatyta išimčių vairuotojui, ne Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam buvo atimta aptariama specialioji teisė, ir kuris šią teisę privalo susigrąžinti aukščiau paminėta nustatyta tvarka, norėdamas šia teise (vairuoti transporto priemones) Lietuvos Respublikoje toliau naudotis.

10. Kaip matyti iš paties D. M. pateiktų dokumentų, papildomą vairuotojų mokymą pagal 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 39-ANR_P-56089-2022 jis baigė 2023 m. balandžio 4 d., o į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones jam grąžinimo kreipėsi 2023 m. gegužės 9 d. Tą pačią dieną VĮ „Regitra“ darbuotojo sprendimu jam buvo nuspręsta grąžinti teisę vairuoti (Institucijos suformuotos bylos 31 lapas). Tai reiškia, jog administracinio nusižengimo metu – 2023 m. kovo 29 d. teisė vairuoti transporto priemones D. M. teisės aktų nustatyta tvarka (tai yra VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu) nebuvo grąžinta. Dėl to laikytina, jog jis 2023 m. kovo 29 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, taigi pagrįstai buvo pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Apeliaciniame skunde D. M. teigia tokį pažeidimą, jei jis padarytas, padaręs tik dėl policijos pareigūnų klaidingai nurodytų aplinkybių – kad jam kaip užsieniečiui nėra pareigos, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka, išklausyti papildomą vairuotojų mokymą ir tuomet kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl specialiosios teisės grąžinimo. Vis tik tokius pažeidėjo paaiškinimus apygardos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, laiko tik gynybine apelianto pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ANK nuostatos. Iš naujo išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis konstatuotina, kad tokia versija yra grindžiama išimtinai pažeidėjo paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis - rašytiniais dokumentais, garso įrašais, kita medžiaga, todėl tikėti ir ja vadovautis, sprendžiant D. M. atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį klausimą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad kiekviename ne teismo tvarka priimtame nutarime, net ir tuo atveju, kai specialiosios teisės atėmimas pažeidėjui neskiriamas, yra šabloniškai nurodoma, jog „Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Taigi, net jei policijos pareigūnai jam ir būtų nurodę klaidingą informaciją, jis privalėjo kliautis ne jų paaiškinimais, o oficialiu procesiniu dokumentu – nutarimu bei jame nurodyta oficialia informacija. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės D. M. buvo nubaustas dar 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Nors šis nutarimas nėra įsiteisėjęs, kadangi pažeidėjas jį apskundė, tai asmens atsakomybės šiuo atveju nešalina, priešingai, rodo atsainų pažeidėjo požiūrį į jo įgytos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, naudojimą.

12. Nelaikytinas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, jog 2 administraciniai nusižengimai (2022 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. kovo 29), kuriais pažeidėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, iš esmės yra vienas tęstinis administracinis nusižengimas, pareiškėjui klaidingai manant, kad jis automatiškai atgavo 2022 m. balandžio 29 d. prarastą teisę vairuoti transporto priemonę ir dėl to sistemingai vairuojant automobilį. Nors pareiškėjas nedarė kiekvieno vairavimo atveju tyčinio sprendimo vairuoti automobilį žinant, kad tokios teisės neturi, be kitų kriterijų tęstinei veikai (šiuo atveju – administraciniam nusižengimui) būdinga tik tyčinė kaltės forma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad D. M. savo veiksmus suvokė kaip vientisą administracinį nusižengimą ir turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl abiejų padarytų nusižengimų. Laikytina, kad D. M. administracinius nusižengimus padarė dėl savo nerūpestingumo, klaidingai manydamas turįs teisę vairuoti transporto priemones, neįsitikinęs, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra iš tikrųjų grąžinta (veikė neatsargia kaltės forma), todėl jo galimai padaryti administraciniai nusižengimai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiri, pavieniai nusižengimai.

13. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Galimybė neskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui administracinio poveikio priemonės, kai ją privaloma skirti pagal ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Vis tik teismų praktikoje įtvirtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

14. Įvertinus visas klausimui aktualius duomenis konstatuotina, kad šioje byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Priešingai nei tai vertina pats pažeidėjas, nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Išimtinai teigiamai negali būti vertinama ir D. M. asmenybė. Nors pažeidėjas turi mažamečių vaikų ir dirba, remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu, nustatyta, jog per pastaruosius penkerius metus D. M. administracine tvarka baustas net 18 kartų, visais atvejais – už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu tai, jog po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 16 d., pažeidėjas KET 14 punkte įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, nepaisė ne tik nagrinėjamo administracinio nusižengimo atveju, bet kaip jau minėta ir 2022 m. lapkričio 22 d. Visa tai rodo itin neatsakingą ir lengvabūdišką apelianto požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Nors skunde bandoma įteigti priešingai, nenustatytos ir jokios kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti apeliantui ANK 34 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu sušvelninti jo teisinę atsakomybę.

15. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ir atlikti darbines funkcijas (kurios vis tik nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu), tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. D. M. dar iki padarant pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, privalėjo įvertinti teisės vairuoti transporto priemones jam svarbumą, tačiau akivaizdu, jog jau būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jis toliau sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek apelianto padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jo asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

16. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei nustatydama privalomai skirtinos teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas. D. M. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, netenkinęs D. M. skundo ir palikęs galioti Institucijos 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą dėl pažeidėjo nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, bei netaikęs jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl D. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartis paliekama galioti.

18. Papildomai pastebėtina, kad vadovaujantis jau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.