Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas turėjo užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tiek iš skundo turinio, tiek iš atsiliepimo, tiek iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad D. M. 2022-05-16 įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto LR ANK 416 str. 6 d. nusižengimo nuo 2022-05-17 iki 2022-06-16 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš bylos medžiagos, tame tarpe ir iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 22 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Šioje byloje skundžiamu 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu pareiškėjas taip pat nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 29 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones sugrąžinta 2023 m. gegužės 9 d., pareiškėjui 2023 m. balandžio 4 d. pabaigus papildomą vairuotojų mokymą. Pareiškėjas ginčydamas priimtą šioje byloje nutarimą iš esmės tai grindžia tuo, kad ankstesnis 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimas buvo apskųstas ir jis pareigūnų suklaidintas nežinojo, kad reikia pabaigti papildomus mokymus.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, jog policijos pareigūnų suklaidintas, jis nežinojo, jog netekus teisės vairuoti, jis turėjo pabaigti papildomus vairuotojų kursus, tačiau nesant tai pagrindžiančių duomenų vien šis deklaratyvus argumentas dėl suklaidinimo negali būti vertinamas kaip išimtinė aplinkybė nei pati savaime, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, nes įstatymų (kitų teisės aktų) nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis, ANK 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, Lietuvoje gyvena jau pakankamai senai, nuo (duomenys neskelbtini) metų, jį su Lietuva saisto susiformavę ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ryšiai, nes yra sukūręs šeimą, augina nepilnamečius vaikus, dirba, tad pagrįstai manytina, kad pareiškėjas, vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, turėdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip vairuotojas turėjo žinoti administracinio nusižengimo pasėkoje atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, numatytą aukščiau nurodytuose teisės aktuose, o ne naiviai pasikliauti kitų asmenų galimais žodiniais paaiškinimais, kurie, sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kaip tokie, kad apskritai buvę yra nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Be to, tai, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką patvirtina ir tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka taikant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą, juolab prieš šioje byloje skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą jau buvo nubaustas už tapatų nusižengimą, kuomet jis 2022 m. lapkričio 22 d. vairavo neturėdamas teisių ir jam asmeniškai dalyvaujant buvo surašytas protokolas. Taigi, pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 22 d., kuomet jam asmeniškai dalyvaujant buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neturėdamas teisių, o vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 13 d., kuomet buvo priimtas apskųstas kitoje administracinio nusižengimo byloje nutarimas, turėjo suprasti ir žinoti, jog negali vairuoti neturėdamas/neįgijęs teisės vairuoti ir turėjo jau bent tada aktyviai domėtis specialiosios teisės grąžinimo tvarka, baigiant papildomus kursus. Tačiau, pareiškėjas nepaisydamas to, kad jau buvo nubaustas nutarimu už vairavimą neturint teisės, jis 2023 m. kovo 29 d. vairavo neturėdamas teisės, nes kaip patvirtina bylos medžiaga papildomus vairuotojų privalomus kursus pareiškėjas baigė tik 2023 m. balandžio 4 d., o VĮ Regitra sprendimu asmeniui grąžino teisę vairuoti tik 2023 m. gegužės 9 d. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nebuvo pabaigęs privalomų vairuotojų mokymų, nebuvo pateikęs prašymo VĮ Regitra ir nebuvo gavęs iš VĮ Regitra sprendimo grąžinti teisę vairuoti, kaip tai numato šios nutarties 12 dalyje nurodytos imperatyvios teisės normos.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios nutarties 11 dalyje, pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. vairavo, neturėdamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), dėl ko pareiškėjui dalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad asmuo nuo 2022 m. lapkričio 22 d., kuomet jam asmeniškai dalyvaujant buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neturėdamas teisių, o vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 13 d., kuomet buvo priimtas nutarimas, turėjo suprasti ir žinoti, jog negali vairuoti neturėdamas/neįgijęs teisės vairuoti, todėl būtent nuo šio momento laikoma, jog pažeidimo laikas buvo 2022 m. lapkričio 22 d. ir tą dieną šio pažeidimo laikas nutrūko. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo nubaustas už minėtą nusižengimą, jis praėjus keturiems mėnesiams 2023 m. kovo 29 d. vėlei vairavo, neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, padarė skundžiamame nutarime nurodytą naują nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. lapkričio 22 d. pažeidimas ir 2023 m. kovo 29 d. pažeidimas negali būti laikomi nei trunkamuoju, nei tęstiniu pažeidimu. Konstatuotina, kad pažeidimai, kurių nutarimais nubaustas pareiškėjas, tarpusavyje yra visiškai nesusiję, kadangi skiriasi pažeidimų įvykdymo laikas, vieta, kaip aukščiau konstatuota jie nelaikytini nei tęstiniais, nei trunkamaisiais pažeidimais.

19. Pareiškėjo atstovė baigiamosiose kalbose rėmėsi dviem apeliacinės instancijos procesiniais sprendimais, tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovės nurodytame Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-309/2023 faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, kadangi minėtoje apeliacinės instancijos byloje asmuo įrodinėjo, kad nežinojo apie specialiosios teisės atėmimą, nes nebuvo gavęs protokolo, tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas protokolą buvo gavęs asmeniškai pasirašytinai. Kitoje pareiškėjo atstovės nurodytoje Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo esmė buvo ta, kad asmuo buvo baigęs papildomus vairuotojų mokymus, tačiau nepasikreipęs į VĮ Regitra su prašymu grąžinti minėtą specialiąją teisę vairuoti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo baigęs minėtų kursų, nebuvo pasikreipęs ir gavęs VĮ Regitra sprendimo. Taigi, akivaizdu, kad ir šios nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo remtis minėtais teismų procesiniais sprendimais.

20. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

21. Teismo posėdžio metu pareiškėjas kėlė ir už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašant sušvelninti administracinę nuobaudą, panaikinti specialiosios teisės atėmimą, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą dėl šeiminių aplinkybių, apeliuojant į tai, kad pareiškėjas augina tris mažamečius vaikus ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei užtikrinti jų poreikius. Taigi, iš esmės pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumą, bei skirtas minimalaus termino – 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

22. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

23. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

26. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

28. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, D. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (net 18 kartų), nusižengimai susiję su KET pažeidimais, yra priimtas nutarimas dėl identiško ANK pažeidimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų, priešingai, pareiškėjas laikytinas piktybišku KET pažeidėju. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

29. Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

30. Skunde nurodytos asmeninio- šeiminio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl minimalios baudos ir minimalaus teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, šią teisę pareiškėjas susigrąžino pagal VĮ „Regitra“ sprendimą tik 2023 m. gegužės 9 d., todėl šios teisės atėmimas terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

31. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.

32. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, kurias dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

D. M. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.