Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė I. V.-S. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui R. S. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. V. – S. ir R. S. nutraukti dėl sutuoktinio R. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei I. V.-S. palikti santuokinę pavardę „V.-S.“, o atsakovui R. S. palikti pavardę „S.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. V.-S.; 4) priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečių vaikų S. S., F. S. ir D. S. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į asmeninę I. V.-S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai I. V.-S.; 6) priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečiams vaikams S. S., F. S. ir D. S. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-12-01 iki 2024-05-09, sudarantį 4500 Eur bei atsakovo gautas, valstybės skiriamas išmokas vaikams S. S. ir F. S., sudarančias 1 272,92 Eur vienam vaikui, viso 5 772,92 Eur); 7) pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; 8) priteisti I. V.-S. 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini); 9) nustatyti, kad, nutraukus santuoką, iki bus įvykdytas įsipareigojimas pagal išperkamosios nuomos sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), jį valdys ir juo naudosis ieškovė I. V.-S. Pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį, automobilis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteks ieškovei I. V.-S.; 10) nustatyti, kad nutraukus santuoką, iki bus įvykdytas įsipareigojimas pagal išperkamosios nuomos sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), jį valdys ir juo naudosis atsakovas R. S. Pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį, automobilis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteks atsakovui R. S.; 11) priteisti iš atsakovo R. S. 7 500 Eur (septyni tūkstančiai eurų) piniginę kompensaciją ieškovės I. V.-S. naudai už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini); 12) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal (duomenys neskelbtini) atsakovo R. S. ir ,,Swedbank lizingas“, UAB sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų įsipareigojimų vykdymą laidavimu užtikrino I. V.-S. pripažintini asmenine R. S. prievole. 13) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal (duomenys neskelbtini)I. V.-S., R. S. ir ,,Swedbank lizingas“, UAB sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini asmenine I. V.-S. prievole; 14) priteisti iš atsakovo R. S. valstybės naudai išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Teikdama ieškinį ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-13 nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) iš atsakovo R. S. nepilnamečiams vaikams S. S., F. S. ir D. S. priteistas laikinas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Vaikams skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti I. V.-S.; 2) nutarta padaryti įrašą viešajame registre – uždrausti R. S. perleisti nuosavybės teisę į 1/2 gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-09-24 gautas atsakovo R. S. prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga (DOK-142058).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-27 nutartimi paskelbta atsakovo R. S. paieška.

15. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025-01-06 gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, kuriame nurodyta, kad vykdant asmens paiešką gauti duomenis, kad 2024-12-27 paieškomas asmuo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš paieškomo asmens priimtas paaiškinimas, jam įteiktas šaukimas dėl atvykimo į 2025-01-17 teismo posėdį. Atsakovas R. S. paaiškinime nurodė, kad yra apsistojęs pas krikštamotę J. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

32. CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato kaltės prezumpciją. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

33. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

34. Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių atkreipia dėmesį į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: 1) atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti per policiją. Atsakovas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais, nepaneigė (nemėgino to paneigti) ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių neprieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų; 2) nuo 2023-12-01 ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, atsakovas paliko šeimą dėl santykių su kita moterimi; 3) iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos nustatyta, kad R. S. 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. V.-S. – stumdydamas ją, ranka trenkdamas jai į dešinės pusės veido sritį, po to, nukentėjusiai bandant pabėgti, koridoriuje sugriebęs I. V.-S. už naktinių rūbų, nutempdamas ją į kambarį, kuriame ranka trenkdamas jai į kairės pusės veido sritį, padarė poodines kraujosruvas apatinės lūpos kairėje, kairėje krūtyje, kairiame žaste t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė sutuoktinei I. V.-S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Už šios ir už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-733-1217/2025 R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant buvimą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su gydymųsi, darbu ar mokymusi ir paskiriant du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti nukentėjusiai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios nesirūpina šalių nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems išlaikymo; 5) Tarnybos išvadoje nurodyta, kad Tarnyboje 2024-05-02 gautas policijos pranešimas dėl atsakovui skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, o 2025-05-08 policija informavo Tarnybą, kad šalių dukra grįžusi iš mokyklos pamatė, kad namuose tėvas išpaišė juodu rašikliu sienas, pavogė maistą, todėl itin susijaudinusi paskambino motinai į darbą, kuri pati negalėdama palikti darbo vietos, pagalbos kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Šalių nepilnamečiai vaikai Tarnybos darbuotojams pasakojo, kad tėvo elgesys itin keistas, jis aprašinėja rašikliu sienas, rašo, kad šiuose namuose gyvena velnias, čia pragaras. Mergaitė pridūrė, kad tėtis taip pat pavogė jos sutaupytus pinigus, pavogė visas knygas – kurios taip pat priklauso ir mokyklai, apvertė visus namus.

35. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu šalių santykiai yra pasikeitę išimtinai dėl atsakovo netinkamo elgesio (sutuoktinio neištikimybės, nesaikingo alkoholio ar narkotinių, psichoptroplinių ar kt. panašių medžiagų vartojimo, nerodymo pastangų dirbti ir gauti pajams, sutuoktinės atžvilgiu ne kartą vartoto fizinio ar psichologinio smurto, ką, tikėtina, ne kartą atsakovas darė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje aplinkoje (galimai vaikų akivaizdoje), visiško nesirūpinimo vaikų poreikiais), todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

36. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktas). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 35 - 37 punktai).

39. Teismo posėdžio metu ieškovė teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2023 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Šioje byloje yra akivaizdu, kad sutuoktiniai nuo to momento nevedė jokio bendro ūkio, bendrai nesprendė jokių finansinių, taip pat ir buitinių reikalų. Atsakovas nuo to momento yra visiškai nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo, neteikia vaikams išlaikymo, visiškai nesidomi jų poreikiais, neturi intereso su jais bendrauti, todėl yra realus pagrindas tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

44. Ieškovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims vienam iš kito išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

45. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į Tarnybos pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, nepilnamečių S., F. ir D. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama I. V.-S. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų S. S., F. S. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina – ieškove I. V.-S., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

49. Nustačius nepilnamečių vaikų S. S., F. S. ir D. S. gyvenamąją vietą su ieškove I. V.-S., iš atsakovo R. S. priteistinas išlaikymas vaikams.

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

51. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

52. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

53. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017 22 punktas). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

54. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

55. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus S. S., gim.(duomenys neskelbtini), yra 16 metų amžiaus, dukra F. S., gim. (duomenys neskelbtii) yra 14 metų amžiaus, o dukra D. S., gim.(duomenys neskelbtini), yra 5 metų amžiaus. S. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje I C klasėje, F. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 7 A klasėje, D. S. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

61. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

62. Priteista išlaikymo suma kiekvienam vaikui turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. V.-S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

63. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

64. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Žemesnės instancijos teismas

75. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo konkrečiu atveju, atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą poziciją, kad šiuo metu vaikų maksimalus bendravimas su tėvu nebūtų atitinkantis nepilnamečių interesus, nes tėvo elgesys ir emocinė, psichologinė būsena sudaro pagrindo manyti, jog vaikams su juo nebūtų saugu. Tarnyba mano, kad bendravimo su tėvu tvarkos nenustatymas nepažeis nepilnamečių interesų, nes teismo nustatytos bendravimo tvarkos nebuvimas neužkerta kelio atsakovui, jo psichologinei būsenai pagerėjus, bendravimo su vaikais klausimus su ieškove spręsti bendru sutarimu, o šalims nepavykus susitarti savarankiškai, pasinaudoti atvejo vadybos ir / ar Tarnybos specialistų pagalba. Be to, teismo sprendimas, dalyje dėl nepilnamečius vaikus liečiančių klausimu neįgyja res judicata galios, todėl nepavykus savarankiškai ar tarpininkaujant specialistams įgyvendinti tėvo teisę bei pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, atsakovas turi teisę reikšti atitinkamą reikalavimą teisme. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė prašo pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šalims priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, kas reiškia, kad bent kol kas tame pačiame name atsakovui priklausys tam tikras plotas, kur jis gali gyventi. Tai reiškia, kad atsakovas turi (ės) galimybę bendrauti su vaikais, o ryšio/santykių su vaikais atkūrimas yra tik paties atsakovo – vaikų tėvo reikalas.

77. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

87. Teismas, spręsdamas dėl santuokoje įsigyto nekilnojamojo turto padalijimo, atsižvelgia į aplinkybes, jog šiuo metu ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena name (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra pritaikytas vaikų poreikiams, šalių vaikai yra pripratę prie esamos gyvenamosios aplinkos. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Todėl jau vien dėl to priežasties yra pagrindas priteisti ieškovei 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

90. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

94. Teismas neturi pagrindo modifikuoti solidarių sutuoktinių prievolių, kai tam nėra kreditoriaus sutikimo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 6.6, 6.8 straipsniai). Vidiniuose santykiuose šalys gali susitarti, kuri vykdys prievolę kreditoriui, tačiau išoriniuose santykiuose šalys lieka atsakingos solidariai. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su trečiojo asmens (kreditoriaus) išdėstyta pozicija.