Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. V.-S. – stumdydamas ją, ranka trenkdamas jai į dešinės pusės veido sritį, po to, nukentėjusiai bandant pabėgti, koridoriuje sugriebęs I. V.-S. už naktinių rūbų, nutempdamas ją į kambarį, kuriame ranka trenkdamas jai į kairės pusės veido sritį, padarė poodines kraujosruvas apatinės lūpos kairėje, kairėje krūtyje, kairiame žaste t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė sutuoktinei I. V.-S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. S. 2024 m. liepos 25 d., apie 19.57 val., prie įėjimo į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtoje dviračių stovėjimo vietoje perkirpęs 10 eurų vertės dviračio spyną, pavogė nedidelės – 300 eurų vertės svetimą turtą – G. K. priklausantį baltos spalvos dviratį su juodai raudonos spalvos fragmentais esančia sėdyne ir tuo padarė G. K. 310 eurų dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. S. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. <...> 2024 m. kovo 13 d. miegojo namuose, atsibudęs susiginčijo su žmona, žmona išreiškė jam pretenzijas dėl buvusios meilužės, varė jį iš namų. Pykosi virtuvėje. Žodinio konflikto metu į jį žmona metė kažkokį daiktą, kuriuo pataikė į jį. Tai jį labai supykdė ir jis ranka trenkė jai į veido sritį. Kumščiu netrenkė. Ji pradėjo bėgti koridoriaus link, tada jis griebė jai už naktinių ir nutempė ją į kambarį, ji jam kartą sudavė į veido sritį, tada jis ranka, bet tikrai ne kumščiu, trenkė jai dar kartą į veido sritį. Trenkė abu kartus dešine ranka. <...>

Papildomai apklaustas R. S. parodė, kad <...> 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., nuosavame name, kurį pats pasistatė, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilo barnis, kurio metu sutuoktinė jį varė iš jo namų, jį pastūmė, o jis ją stumdė atgal. Tada kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, tai padarė, nes ji ant jo rėkė ir jį įžeidinėjo visokiais žodžiais ir necenzūriniais taip pat, kai jai sudavė, ji bandė pabėgti, koridoriuje ją sugriebė už naktinių rūbų, nutempdamas ją į kambarį, kuriame kumščiu dar kartą trenkė jai į kairės pusės veido sritį tai padarė taip pat labai įpykęs ir įtūžęs, nes jį visaip keikė ir jis juto neviltį. Sutiko su tuo, kad po šio konflikto jai galėjo atsirasti sužalojimų- poodinės kraujosruvos apatinės lūpos kairėj nuo sudavimo kumščiu, kairėje krūtyje ir kairiame žaste sužalojimai atsirado nuo jos tempimo už jos naktinių ir susistumdymo, kuris buvo konflikto pradžioje, kai ji jį pastūmė, o atgal ją stumdė. Po šio įvykio jis jos atsiprašė ir, esant galimybei, dar žada jos atsiprašyti, dėl to nuoširdžiai gailisi, mano, kad tai įvyko dėl jo priklausomybės narkotinėms medžiagoms <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, R. S. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. <...> 2024 m. liepos 25 d., apie 19.55 val., ėjo į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini), bet pamatė baltos spalvos dviratį su juodai raudonos spalvos fragmentais esančia sėdyne, kuris jam buvo panašus į jo pažįstamo, kuris jam yra skolingas pinigų. Nusprendė jį parduoti ir susigrąžint savo skolą. Tačiau paaiškėjo, kad jis pagrobė svetimos moters dviratį, šios moters jis nepažįsta, su jos turto įvertinimu (800 verte) jis sutiko visiškai, pripažino tai padaręs. Priėjęs prie baltos spalvos dviračio jis iš savo šortų kišenės išsitraukė reples, kurias turėjo kišenėje. Eidamas pagalvojo, kad tai skolininko dviratis, todėl prisiminęs, kad turi reples, įvykdė vagystę spontaniškai. Šį dviratį jis pardavė nepažįstamiems asmenims stoties rajone už 100 eurų, tuos pinigus jis panaudojo maistui ir narkotinėms medžiagoms nusipirkti, nes jam to reikėjo. <...>.

Papildomai apklaustas R. S. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d., apie 19.55 val., ėjo į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini), bet pamatė baltos spalvos dviratį su juodai raudonos spalvos fragmentais esančia sėdyne, jis būtent jį pavogė, nes kiti du dviračiai buvo smulkesni ir galimai vaikų dėl to jų ir nepasirinko, o šį pasirinko, nes jo rėmas buvo atitinkamai suaugusiam žmogui. Jį nusprendė pavogti spontaniškai, nebuvo planavęs šios vagystės. Jį pavogė, nes jam prireikė pinigų maistui. Nežinojo, kodėl pamelavo, kad tai dviratis panašus į draugo. Tokio draugo neturi, kuris turėtų tokį dviratį, ir lankytųsi prie minėtos parduotuvės. Taip tiesiog pasakė tikėdamasis mažesnės bausmės. Priėjęs prie šio baltos spalvos dviračio, jis iš savo šortų kišenės išsitraukė reples, kurias turėjo kišenėje, nes kieme taisė savo mašiną. Jomis nukirpo šio dviračio pritvirtinimo troselį, kuriuo jis buvo prirakintas prie metalinio dviračių stovo. Reples įsidėjo atgal į šortų kišenę ir išvažiavo minėtu dviračiu. Tačiau reples pametė iš šortų kišenės važiuojant, bet nestojo jų pasiimti. Šį dviratį jis pardavė tą pačią dieną nepažįstamiems asmenims stoties rajone už 100 eurų, mėgino atrasti stotyje minėtą pirkėją, bet jo nerado. Kaip minėjo, minėtus pinigus už parduotą dviratį jis panaudojo maistui ir narkotinėms medžiagoms nusipirkti. <...>.

Galutinės apklausos metu R. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų veikų. 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu stumdė sutuoktinę I. V.-S., ranka trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, po to, jai bandant pabėgti, koridoriuje sugriebė I. V.-S. už naktinių rūbų, nutempė ją į kambarį, kuriame ranka trenkė jai į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas išvardintus sužalojimus, o būtent padarė poodines kraujosruvas apatinės lūpos kairėje, kairėje krūtyje, kairiame žaste, kas nurodoma, kad vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutinka, kad šiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei I. V.-S. fizinį skausmą. Jos atsiprašė, dėl šio įvykio jie su ja susitaikė ir jis labai apgailestauja dėl šių savo veiksmų. <...> Į klausimą kodėl spalio 16 dienos apklausoje nurodė, kad smurtinis konfliktas įvyko dėl priklausomybių narkotinėms medžiagoms (ar alkoholiui), atsakė, kad tai paminėjo, nes tuo periodu jis vartojo narkotines medžiagas, bet smurto metu jis nebuvo vartojęs nei narkotinių medžiagų, nei alkoholinių gėrimų, visas konfliktas įvyko spontaniškai, nes įvyko kaltinimai ir priekaištavimai iš sutuoktinės, kurie jį įžeidė ir labai įskaudimo. Priklausomybių jis neturi ir jam gydymas nėra reikalingas. Taip pat, visiškai sutinka su tuo, kad 2024 m. liepos 25 d., apie 19.55 val., būdamas prie įėjimo į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtoje dviračių stovėjimo vietoje, perkirpęs 10 eurų dviračio spyną su replėmis, pavogė baltos spalvos dviratį su juodai raudonos spalvos fragmentais esančia sėdyne ir tokiu būdu prisipažįsta, kad pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. K. priklausantį, 300 Eur vertės turtą. Pasižadėjo minėtą padarytą žalą 310 Eurų atlyginti per pusę metų <...>.

Be R. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas „0bfff4e7-ae40-4b57-96de-5ae6f669d45b“. Vaizdo įrašas filmuojamas telefonu, vaizdas juda, įžiūrėti ką nors sunku. Girdimi vyriškas ir moteriškas balsas, kuriais sakomi necenzūriniai žodžiai. Įrašo pabaigoje girdima, kad moteris bėga ir verkia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 808/2024(01) nurodyta, kad remiantis I. V.-S. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: I. V.-S. padarytos poodinės kraujosruvos apatinės lūpos kairėje, kairėje krūtyje, kairiame žaste. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V.-S. parodė, kad 2024 m. kovo 13 d. <...> virtuvėje prasidėjo žodinis konfliktas dėl skyrybų ir jo turimos moters. Žodinis konfliktas vyko apie 10 minučių. Žodinio konflikto metu jis jai liepė išeiti iš virtuvės, pradėjo stumdytis, ji atsisakė išeiti. Tuomet jis vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį ties viršutinę lūpą. Jai ištino lūpa, labai ją skaudėjo. Tuomet ji išsigandusi norėjo išbėgti iš namų ir nubėgti pas kaimynus pagalbos, bet koridoriuje jis ją griebė už jos naktinių rūbų, juos suplėšė, nutempė už rūbų į kambarį ir kambaryje dar vieną kartą trenkė kumščiu į kairės veido pusės apatinę lūpą. Lūpa taip pat stipriai ištino ir skaudėjo. Tuomet jis ją paleido, ji nuėjo į antrą namo aukštą pas vaiką. Vaikas viso konflikto metu buvo antrame aukšte ir nieko nematė. Tuomet susiruošė, apsirengė ir su vaiku nusprendė vykti į policiją. Jai išeinant iš namų, kartu išėjo ir nežinoma kryptimi išvyko vyras. <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. V.-S. parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų, kad sutuoktinis R. S. 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kai kilo žodinis barnis, kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, po to jai mėginant pabėgti ir vilkint naktinius, jis koridoriuje sugriebė už jos naktinių rūbų ir nutempė į kambarį, kuriame dar kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. Nuėjo į VTMT ir buvo apžiūrėta ekspertų. Be šių sužalojimų daugiau jokių sužalojimų ji nepatyrė. <...>.

Papildomai apklausta nukentėjusioji I. V.-S. parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų, tik juos nori papildyti, kad minėto įvykio metu, R. S. tyčia stumdė ją rankomis, tas stumdymas jai sukėlė skausmą rankose. Po to, kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Tuomet jai bandant pabėgti, koridoriuje sugriebė už naktinių rūbų, bet tas sugriebimas jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, tik sukėlė fizinį skausmą nutempdamas laikant už naktinių į kambarį, tuomet kambaryje kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą sudavimo vietoje ir padarydamas padarė poodines kraujosruvas apatinės lūpos kairėje, tai nustatė VTMT ekspertai ir nuo tempimo už naktinių padarė sužalojimus kairėje krūtyje, kairiame žaste. Patikina, kad tiesioginių smūgių jis jai rankomis nebuvo sudavęs į kairį žastą ir į kairią krūtinę, kaip ir sugriebęs rankomis, jis taip pat jos nelaikė. Kai sutuoktinis ją tampė už naktinių rūbų, pajautė fizinį skausmą, bet nuo paties suėmimo už naktinių ji jokio skausmo nejautė. Visas skausmas įvyko tuomet, kai jis rankomis tempimo metu už naktinių kontaktavo su jos kūnu ir nuo to ir liko VTMT nustatyti kūno sužalojimai kairėje krūtyje, kairiame žaste. Turtinė moralinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Kadangi jis jos atsiprašė, ji su juo susitaikė. Į veidą jis jai sudavė viso du kartus ir abiejų kartų metu ji jautė fizinį skausmą. Sutiko, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Įvykio dieną jis buvo blaivus, bet vėliau sužinojo, kad jis pradėjo vartoti psichotropines medžiagas <...>.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. S. sukėlė nukentėjusiajai, savo sutuoktinei, fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. 2024 m. kovo 13 d., apie 09.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. V.-S. - stumdydamas ją, ranka trenkdamas jai į dešinės pusės veido sritį, po to, nukentėjusiai bandant pabėgti, koridoriuje sugriebęs I. V.-S. už naktinių rūbų, nutempdamas ją į kambarį, kuriame ranka trenkdamas jai į kairės pusės veido sritį, padarė poodines kraujosruvas apatinės lūpos kairėje, kairėje krūtyje, kairiame žaste t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė sutuoktinei I. V.-S. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be R. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3 skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau nukentėjusiajai G. K. patikslinus, kad pagrobto dviračio vertė yra 300 eurų, tarnybiniu pranešimu su rezoliucijomis nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį.

G. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2024 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), apie 19.55 val., prie parduotuvės, perkirpus dviračio spyną buvo pavogtas jos baltos spalvos dviratis su raudonai juoda sėdyne. Jai padaryta apie 800 eurų turtinė žala. Apklausta G. K. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d., apie 19.50 val., atvyko baltos spalvos dviračiu su juoda ir raudona sėdyne į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini). Dviratį pastatė ir prirakino su spyna prie dviračiams skirtos vietos dešiniau nuo įėjimo į parduotuvę. Dviračio pavadinimas „GHOST“, ant jo rėmo taip pat yra toks užrašas. Dviratis kainuoja maždaug apie 800 eurų. Palikusi dviratį, nuėjo į parduotuvės vidų, greitai apsipirko ir po 5 minučių išėjusi pamatė, kad su jos dviračiu išvažiuoja kažkoks vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, ant (duomenys neskelbtini) matėsi tatuiruotės, trumpai kirptas, apie 190 cm ūgio, buvo apsirengęs juodos spalvos berankoviais marškinėliais, juodais šortais ir juodais sportiniais bateliais, kišenėje matėsi daiktas, panašus į reples, su žalia rankena. Vyriškis, paėmęs dviratį, išvažiavo į parduotuvės „Maxima“ pusę. Pamačiusi, kad jos dviratį pavogė, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Įvykį matęs liudininkas spėjo vyrą nufotografuoti, nuotrauką perduos tiriančiam pareigūnui. Joje matosi vyras ir jos dviratis. Vyro, kuris pavogė dviratį, nepažįsta, niekada nėra jo mačiusi, mano jis yra ne vietinis gyventojas. Vieta, kurioje buvo paliktas dviratis, yra filmuojama. Šiuo metu žalą patvirtinančio dokumento pateikti negali, pateiks vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje. Policijoje dviratis nebuvo numeruotas, identifikacinio numerio jis neturi. Dviratis ypatingų išskirtinumų neturi, atpažinti galėtų pagal komplektaciją, kuri susideda iš rankenų, stabdžių sistemos, įvairių laikiklių, purvasargių formos ir t.t. <...> Kitos aplinkybės: apžiūros objektas yra dviračiams skirta vieta prie parduotuvės „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini). Vieta yra iš dešinės pusės nuo įėjimo žvelgiant iš lauko pusės. <...> Ant metalinių rėmų dviračio stovėjimo vietoje matosi juodos spalvos lanksti dviračio spyna. Apžiūrėjus spyną, matosi kirpimo ir pažeidimo žymės. Lanksti spyna paimama ir įdėta į voką Nr. 1. <...>.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima 2024 m. liepos 25 d. G. K. prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pateikta lanksti dviračio spyna, kuri buvo įpakuota į sandarų baltos spalvos voką, kuris buvo užklijuotas, atidarius voką aptinkama lanksti dviračio spyna kuri matosi, kad yra perkirpta su užrakinimo mechanizmu. Perkirpimo vietoje pastebimas metalinis valas, kuris iš viršaus padengtas plastiku. Ant jos jokių pavadinimų neaptikta.

Tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų pateikimo nurodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas į tarnybinį telefoną per „Viber“ programą atsiuntė vagystės fakto vaizdo įrašus ir nuotrauką. Vaizdo įrašai ir nuotrauka pridedami prie tarnybinio pranešimo.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „video-3cbaa8c856848bcff1a9a9b383667e78-V“ matoma, kad 2024 m. liepos 25 d., 19:54:55 val., prie parduotuvės esančių dviračiams skirtų stovėjimo vietų prieina moteris, apsirengusi šviesios spalvos megztinį, šviesios spalvos šortais, šviesios spalvos sportbačiais bei ant pečių užsidėjusi tamsios spalvos kuprinę. Moteris prirakina baltos spalvos dviratį prie metalinio rėmo ir įeina į parduotuvę. 19:56:27 val. prie aukščiau minėto dviračio prieina vidutinio kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais be rankovių, tamsios spalvos šortais bei tamsiais sportbačiais. Vyro dešinė ranka tatuiruota. Vyras, priėjęs prie dviračio, pasilenkia ir kažką daro prie dviračio priekinio rato, kuris yra pritvirtintas prie metalinio rėmo užraktu. Po poros sekundžių asmuo pasislepia už šalia parduotuvės įėjimo esančio kavos aparato, kelias sekundės ten pastovi ir 19:57:18 val., vėl priėjęs prie dviračio ir nuėmęs užraktą, dviratį išstumia nuo metalinio rėmo, atsisėda ant jo ir išvažiuoja iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 19:57:53 val. iš parduotuvės išeina aukščiau minėta moteris. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „_.trashed-1725190828-07_20240725195458“ matoma, kad 2024 m. liepos 25 d., 19:54:55 val., prie parduotuvės esančių dviračiams skirtų stovėjimo vietų prieina aukščiau minėta moteris, kuri prirakina baltos spalvos dviratį prie metalinio rėmo ir įeina į parduotuvę. 19:56:27 val. prie dviračio prieina aukščiau minėtas vyras. Vyras, priėjęs prie dviračio bei pasilenkęs, kažką daro prie dviračio priekinio rato, kuris yra pritvirtintas prie metalinio rėmo užraktu. Po poros sekundžių asmuo pasislepia už šalia parduotuvės įėjimo esančio kavos aparato, kelias sekundės ten pastovi bei 19:57:18 val., vėl priėjęs prie dviračio ir nuėmęs užraktą, dviratį išstumia nuo metalinio rėmo, atsisėda ant jo ir išvažiuoja iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 19:57:53 val. iš parduotuvės išeina aukščiau minėta moteris. Vaizdo įrašas pavadinimu „07_20240725153419“ bylai reikšmės neturi.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. K. iš nuotraukų atpažino asmenį, kuris 2024 m. liepos 25 d., apie 19.50 val., pavogė prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), jos šeimos stovėjusį dviratį ir su juo pasišalino. Asmuo, pavogęs jos dviratį, yra nuotraukoje Nr. 5. Šį asmenį atpažįsta, kadangi pati matė jį nuvažiuojantį, atpažįsta iš galvos sudėjimo, plaukų, veido bruožų.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. 2024 m. liepos 25 d., apie 19.57 val., prie įėjimo į parduotuvę „Norfa XL“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtoje dviračių stovėjimo vietoje perkirpęs 10 eurų vertės dviračio spyną, pavogė nedidelės – 300 eurų vertės svetimą turtą – G. K. priklausantį baltos spalvos dviratį su juodai raudonos spalvos fragmentais esančia sėdyne ir tuo padarė G. K. 310 eurų dydžio turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai I. V.-S. ir nukentėjusiajai G. K. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis).

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad R. S. darbingo amžiaus, vedęs, tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas, turi tris vaikus, kaltinamasis anksčiau neteistas. Paskutinių vienerių metų laikotarpiu R. S. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos jam paskirtos baudos sumokėtos. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydžiai nustatytini mažesni už vidurkį: už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimą ir už BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus 7 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir kaltinamajam skiriama subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir paskirti du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti G. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju netaikomas bausmių apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms – nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis) – kategorijoms ir jos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą.

R. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje pateiktas G. K. civilinis ieškinys dėl padarytos 310 Eur žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, minėtas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, dėl to tikslinga jį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo R. S. civilinės ieškovės naudai 310 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus tai, kad pasirašytame įsipareigojime dėl žalos atlyginimo kaltinamasis įsipareigojo iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti padarytą žalą, pripažintina, jog šiuo atveju yra įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vaizdo įrašus ir nuotrauką, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o dviračio spyną, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su gydymųsi, darbu ar mokymusi ir paskirti du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti G. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su gydymųsi, darbu ar mokymusi ir paskiriant du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti G. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės ir R. S. už padarytas nusikalstamas veikas skirti galutinę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su gydymųsi, darbu ar mokymusi ir paskiriant du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti G. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su gydymųsi, darbu ar mokymusi ir paskiriant du draudimus bei tris įpareigojimus – 1) draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) draudimą be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 5) įpareigojimą iki 2025 m. liepos 3 d. atlyginti G. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš R. S. civilinei ieškovei G. K. 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) turtinę žalą.

R. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vaizdo įrašus ir nuotrauką, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o voką su viena dviračio spyna, perduotą saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Šiauliuose – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius, Tilžės g. 198, Šiauliai, tel. Nr. +370 656 37 990, elektroninis paštas vakaru.skyrius@probacija.lt; Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.