Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tasetas“ atstovui advokatui P. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NTIP“ atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje (organizuotame ir nuotoliniu būdu per ZOOM programą) žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tasetas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,NTIP“ dėl avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Tasetas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB ,,NTIP“ (toliau – ir atsakovė) dėl avanso grąžinimo.

Ieškinyje nurodoma, kad tarp UAB „Tasetas“ ir UAB „NTIP“ 2022 m. kovo 22 d. sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – ir Sutartis), kuriuos tikslas – bendromis pastangomis pasiekti abiejų Partnerių tikslus, esminės sąlygos – teisių į Žemės sklypą ir Turto perleidimas Partneriui2 (byloje ieškovė) bei galimybė įgyvendinti Projektą, o Partneriui1 (byloje atsakovė) 1 800 000 Eur ir PVM, jei toks būtų taikomas, gavimas. Ieškovė pagal Sutarties 2.5.4. punktą pervedė atsakovei 150 000 Eur avansą, kurio grąžinimo užtikrinimui turtas buvo įkeistas ieškovės naudai.

Ieškinyje nurodė, kad ginčo Sutartis laikytina mišria sutartimi, turinčia tiek jungtinės veiklos, tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarčių požymių. Šalys, sudarydamos Sutartį turėjo skirtingus interesus, aiškiai susitarė, kad ieškovei atitenka nuosavybės teisės į turtą/pastatytus statinius kartu su nuomos teise į žemės sklypą, o atsakovei sutartyje nurodyta kaina – 1 800 000 Eur. Byloje taikytinos ir preliminariąją sutartį reglamentuojančios teisės normos, tačiau netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. Pagal Sutarties 2.5.4 p. ieškovė sumokėjo atsakovei 150 000 Eur dydžio avansą. Avansas galėtų būti negrąžinamas tik tada, jei būtų pripažinta, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, jog kokių nors įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė ar ją pažeidė ieškovė. Tačiau ieškovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Sutartis ieškovės nuo 2023 m. kovo 23 d. vienašališkai nutraukta, prieš tai ieškovei pateikus pasiūlymą, bet atsakovei nesutikus ją nutraukti bendru sutarimu. Sutartis nutraukta ne dėl ieškovės kaltės. Pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją pastatui eksploatuoti išnuomoto žemės sklypo paskirtis neatitinka pastato paskirties, dėl ko gyvenamosios paskirties pastato projektavimas žemės sklype ir tokio projekto įgyvendinimui būtinų procedūrų atlikimas, galėjo lemti valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakovu nutraukimą, nustačius, kad valstybinėje žemėje esantis pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovei toliau vykdant Sutartį, būtų pažeistas Sutarties 2.4.2 punktas ir galiausiai pasiekti Sutarties tikslo nebūtų galima, o ne tik ieškovė, bet ir atsakovė patirtų labai didelių nuostolių,

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad šalys susitarė dėl atsakomybės už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Jei teismas spręstų, kad dėl Sutarties neįvykdymo yra kalta ieškovė ir pagrindo grąžinti jai sumokėtą avansą nėra, prašoma mažinti Sutartyje nustatytas netesybas iki protingo dydžio. Pažymėjo, kad ginčo turto parduoti nėra galima ir su atsakovei priklausančiu pastatu nieko nėra daroma nuo 1988 metų. Nei žemės sklypas, nei jame esantis pastatas (baigtumas 31 proc.) atsakovės nebuvo naudojami ekonominei veiklai, jų atsakovė neeksploatavo ir pajamų iš jų negavo, todėl jokių realių nuostolių nepatyrė. Jei atsakovė pateiktų duomenis, kad jos turimas turtas potencialiai galėjo dominti ir kitus asmenis, tai nepatvirtinta, kad 150 000 Eur netesybų suma laikytina protinga ir atitinkančia šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas Sutartį vykdė ir ėmėsi veiksmų joje numatyto gyvenamosios paskirties pastato projekto rengimui ir įgyvendinimui. Pati atsakovė žinojo aplinkybes ir suprato, jog galimai neatitiko būtinų sąlygų nuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, tačiau siekė Sutartimi perleisti teisę į valstybinės žemės nuomą bei tuo pačiu visas neigiamas Sutarties neįvykdymo pasekmės išimtinai ieškovui. Ieškovas Sutartimi prisiėmė žymiai daugiau ir sudėtingesnių pareigų – Projekto projektinių pasiūlymų parengimas ir Projekto įgyvendinimas, SAR ir statybą leidžiančio dokumento gavimas bei veiksmų, susijusių su Projekto pripažinimu tinkamu naudoti, atlikimas, Projekte nurodytų statybos darbų atlikimas Ieškovo sąskaita. Šios aplinkybės vertintinos mažinant per dideles netesybas.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės objektu susidomėjo Baltic Asset Management“, kuriam derybų pradžioje atskleista visa informacija, susijusi su žemės sklypo būdo ir pobūdžio neatitikimu valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai. Baltic Asset Management“ atstovai parengė ir pateikė derinimui ketinimų protokolo projektą, kuriame įvardijama, jog atlikus ketinimų protokole numatytą patikrinimą tarp šalių bus sudaroma jungtinės veiklos sutartis.

Ieškovė pirmiausia atliko turto ir žemės sklypo komercinį, teisinį, mokestinį ir techninį patikrinimą tokia apimtimi, kokia ieškovė ir jos profesionalūs patarėjai manė esant reikalinga. Atsakovė ieškovei išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę gauti bet kokius dokumentus ir informaciją, reikalingą surinkti duomenis ir apsispręsti ar sudaryti sutartį. Prieš ketinimų protokolo sudarymą, ieškovei buvo atskleistos ir žinomos atitinkamos aplinkybė, susijusios su valstybinės žemės sklypo nuoma (būdų ir pobūdžių neatitikimai), šalys ketinimų protokolo 3.3. punkte aiškiai susitarė, jog bet kokios teisinės ir faktinės aplinkybės, kurias Pirkėjas (ieškovė) sužinojo ir/ar galėjo sužinoti atlikdamas šiame Ketinimų protokole sutartą Patikrinimą <...> nebus laikomi Savininko (atsakovės) kaltais veiksmais dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė per ketinimų protokole sutartą terminą neapsisprendė sudaryti jungtinės veiklos sutarties, tačiau pagal ieškovės pageidavimus atsakovei gavus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, ieškovė 2022 m. vasario 22 d. pranešimu informavo atsakovę, jog ją tenkina patikrinimo rezultatai ir ieškovė yra pasirengusi sudaryti Jungtinės veiklos sutartį (nors turėjo teisę jos nesudaryti). Sudarant Jungtinės veiklos sutartį, jos šalys 2.4.4. p. aiškiai susitarė, kad visą Projekto įgyvendinimo riziką ir atsakomybę prisiima Partneris2 (ieškovė), tuo tarpu Partneris1 (atsakovė) atsako tik dėl savo kaltų veiksmų. Tuomet, kai remiantis Jungtinės veiklos sutarties 2.5.4. b) papunkčiu ieškovė turėjo sumokėti likusius pinigus, t. y. iki 2023 m. kovo 23 d. ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 1 650 000 Eur, o jos nesumokėjus atsakovė būtų įgijusi teisę nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės, ieškovė 2023 m. vasario 22 d. pranešimu atsiuntė pasiūlymą, kuriuo kartu ir nutraukė sutartį, jei ieškovė nesutiktų su pasiūlymu dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios ieškovei buvo žinomos dar prieš ketinimų protokolo sudarymą, o sudarant Jungtinės veiklos sutartį ieškovė buvo prisiėmusi atitinkamų aplinkybių riziką (Jungtinės veiklos sutarties 2.4.4. p.). Ieškovė nutraukė sutartį dėl to, jog neketino įvykdyti savo įsipareigojimų, įskaitant sumokėti likusią pinigų sumos dalį, kai suėjo terminas likusiam mokėjimui atlikti. Ieškovė nenurodė nei vieno atsakovės sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo fakto. Todėl Jungtinės veiklos sutartis negalėjo būti nutraukta Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu. Ieškovė neparengė ir Kauno miesto savivaldybei nepateikė derinimui projektinių pasiūlymų, ieškovė nesikreipė ir dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų gavimo, kol galiausiai nutraukė sutartį, nesant atsakovės kaltės. Todėl keltinas klausimas dėl ieškovės kaltės neįvykdžius atitinkamos sutarties. Ieškovei vykdant visus prisiimtus įsipareigojimus nebūtų jokių pagrindų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė garantavo atsakovei, jog turi reikiamą patirtį ir sugebės parengti visus būtinus dokumentus, tačiau galima suprasti, jog ,,Baltic Asset Management“ atstovai pervertino atsakovei deklaruotą savo kompetenciją arba specialiai nesąžiningai, neketindami vykdyti sutarties, sudarė atitinkamą sutartį su atsakove.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad būtent ieškovė pažeidė sutartį jos nevykdydama, o vėliau ir nutraukdama. Visos ieškovės nurodomos priežastys, kuriomis ji grindžia Sutarties nutraukimą, egzistavo ir iki jos sudarymo. Ieškovė sąmoningai prieš tai atlikusi nuodugnų patikrinimą aiškiai prisiėmė visą Sutarties įgyvendinimo riziką ir atsakomybę. Kadangi ši sutartis yra mišri, negali būti jai taikomos tik preliminarios sutarties nuostatos. Įstatyme numatytas 12 mėnesių terminas ginčo situacijoje netaikomas, nes šalys buvo sutarusios dėl aiškių terminų. Ieškovei įvykdžius įsipareigojimus, t. y. gavus statybas leidžiantį dokumentą ir atlikus 20 procentų statybos darbų, nebūtų jokių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti išduoti atitinkamą sutikimą. Nepagrįstai keliamos abejonės dėl Sutarties formos, nes visi įsipareigojimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo ir suvaržymo turėjo būti įgyvendinami atskiromis notarine forma tvirtinamomis sutartimis, ką šalys ir vykdė. Nepagrįstai keliamas klausimas dėl žemės savininko sutikimo.

Remiantis Sutarties 6.6 punktu ieškovės sumokėti pinigai perėjo atsakovei kaip kompensacija, o ne netesybos, kurios numatytos Sutarties 6.7 punkte. Netesybos negalėtų būti mažinamos, nes jos jau sumokėtos. Be to, jos nėra aiškiai per didelės. Ginčo suma visos mokėtinos sumos, t. y. 1 800 000 Eur atžvilgiu sudaro tik 8,33 proc. Ieškovės įsipareigojimas sumokėti likusius 1 650 000 Eur pažeidimas sąlygojo ir sąlygoja gerokai didesnius atsakovės nuostolius nei ieškovės reikalaujama priteisti pinigų suma. Atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti ne mažesnių kaip 11 procentų dydžio palūkanų (181 500 Eur). Atsakovė patyrė/patiria atitinkamo turto išlaikymo (žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, turto saugojimas) išlaidas. Atsakovė nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį. Kokiu tikslu ieškovė vykdė atitinkamus mokėjimus projektuotojams nėra aišku. Duomenų, kad šių mokėjimų gavėjai būtų įvykdę ar pradėję vykdyti nors vieną ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, byloje nėra. Ieškovė tyčiniais veiksmais trukdo atsakovei vystyti jai priklausantį objektą. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas su notaru patvirtina, jog atsakovės hipoteka prisiimti įsipareigojimai iš esmės yra pasibaigę, tačiau ieškovė iki šiol neįvykdė atsakovės prašymo išregistruoti hipoteką. Dėl infliacijos numatyto projekto įgyvendinimo išlaidos gerokai daugiau išbrango nei ieškovės prašoma priteisti suma. Ieškiniu siekiamų lėšų išieškojimas turėjo būti sprendžiamas ne ginčo teisena, o ieškovei nesutinkant su notaro atsisakymu išduoti vykdomąjį įrašą, ieškovė turėjo skųsti notaro veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o ne užvedinėti šią bylą.

Byloje pateiktas VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o šiame sklype esantis nebaigtos statybos gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Turtas) – UAB ,,NTIP“ (CBP-269, 3 priedas).

2004 m. liepos 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0208 patvirtina, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – Žemės sklypas), išnuomojo UAB ,,NTIP“ (6 150 kv. m plotas) 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (3 punktas). Išnuomojamo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti (Sutarties 4 punktas). 2005 m. liepos 8 d. susitarimu dėl 2004 m. liepos 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0208 papildymo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, numatytą pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį planą, naudojimo būdai – gyvenamoji teritorija, visuomeninės paskirties teritorija (CBP-269, 10 priedas).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 8SD-6196-(14.8.7), atsakydama į UAB ,,NTIP“ prašymą dėl valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo nurodė, kad šį žemės sklypą galima parduoti tik tuo atveju, jei suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirčiai arba ūkinės veiklos pobūdžiui ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. UAB ,,NTIP“ atveju rengti dokumentų žemės pardavimui negali, kadangi žemės sklypo ir UAB ,,NTIP“ nuosavybės teise valdomo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paskirtys nesutampa (CBP-269, 14 priedas).

UAB ,,NTIP“ ir UAB ,,Tasetas“ 2021 m. lapkričio 12 d. Ketinimų protokolu siekė susitarti dėl Sutarties sudarymo ir bendradarbiavimo Pirkėjui vykdant projektavimo darbus, tikslu Pirkėjui vystyti Projektą (1.1 punktas). Pirkėjas siekia vystyti Turto statybos projektą, atliekant projekto viešinimo procedūrą, gaunant specialiuosius architektūrinius reikalavimus (toliau – ir SAR) bei statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD) ne mažiau kaip 12 965 kv. m antžeminio ploto gyvenamosios paskirties butų gyvenamosios paskirties pastato projekte (toliau – ir Projektas). Šalys supranta, kad Savininkas negarantuoja, jog Pirkėjas galės Turte/Žemės sklype vystyti Projektą (1.4 punktas). Šalys šiuo Ketinimų protokolu susitarė, kad Savininkas išduos pridedamo turinio įgaliojimą Pirkėjui, o Pirkėjas, veikdamas Savininko vardu bet savo lėšomis, atliks Patikrinimą (2.1 punktas). Jei Patikrinimo rezultatai netenkina Pirkėjo, Ketinimų protokolas gali būti nutrauktas Pirkėjo vienašaliu pareiškimu be jokių neigiamų pasekmių Savininkui ir Pirkėjui, kiekvienos Šalies patirtos išlaidos tenka jai pačiai ir kitos Šalies nėra atlyginamos (2.2 punktas). Šalys susitarė, kad, atlikus Turto komercinį, teisinį, mokestinį ir techninį patikrinimą tokia apimtimi, kokia Pirkėjas ir jo profesionalūs patarėjai mano esant reikalinga, ir jo rezultatai tenkins Pirkėją, per 10 darbo dienų nuo Pirkėjo informavimo Savininką raštu apie tai, jog Pirkėją tenkina patikrinimo rezultatai, sudaroma Jungtinės veiklos sutartis (2.3 punktas). Savininkas turi vienintelį tikslą perleisti Turtą, o kartu su juo ir Žemės sklypo nuomos teisę, ir už jį gauti sutartą kainą (Ketinimų protokolo preambulės D). Šis Ketinimu protokolas buvo siunčiamas ir derybos buvo vedamos su ieškovės įgaliotu asmeniu „Baltic Asset Management“ (CBP-269, 11 priedas).

UAB ,,NTIP“ ir UAB ,,Tasetas“ 2021 m. lapkričio 12 d. pasirašė įgaliojimą, kuriuo pavedama UAB ,,Tasetas“ (ieškovei) veikti įvairiose institucijose rengiant, derinant, pateikiant registruojant bei ganant (atimant) projektinę ir/ar naujai parengtą dokumentaciją (prašymus, projektus, leidimus, pažymas, ekspertizes, atidalijimus, padalijimus, kadastrinių matavimų bylas, naudojimo tvarkas ir kt.) ir kitokią dokumentaciją, reikalingą (ir tuo tikslu rengiamą, derinamą, pateikiamą, įregistruojamą, gaunamą), pateikti visus reikiamus dokumentus Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties gavimui, gauti projektinių pasiūlymų užduoties įvertinimo atsakymą <...> dėl nekilnojamųjų daiktų: nebaigto statyti gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įgaliojimo galiojimo laikas numatytas iki 2023 m. rugsėjo 15 d. (DOK-15116, 2 priedas).

2022 m. vasario 3 d. Statytojo parengta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kurios paskirtis – išreikšti ir pristatyti visuomenei architektūrinę idėją (daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstravimo projektas), kuriai 2022 m. vasario 18 d. pritarė Kauno miesto savivaldybė (CBP-269, 4 priedas)

2022 m. vasario 22 d. pranešimu ,,Dėl patikrinimo rezultatų pagal 2021-11-12 ketinimų protokolą“ UAB ,,Tasetas“ įgaliotas asmuo UAB ,,NTIP“ informavo, kad atliko patikrinimą ir gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintą 2022 m. vasario 3 d. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, informuoja, kad patikrinimo rezultatai tenkina pirkėją, ir pirkėjas yra pasirengęs sudaryti Jungtinės veiklos sutartį (DOK-15116, 3 priedas).

Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Tasetas“ ir UAB „NTIP“ 2022 m. kovo 23 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – ir Sutartis). 2022 m. balandžio 8 d. sudarytas susitarimas Nr. 1 prie 2022 m. kovo 23 m. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (CBP-269, 4-5 priedai).

Šalys sudarydamos Sutartį vertino, kad: A) Partneriui1 (pastaba: t. y. atsakovei) Sutarties sudarymo dieną nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti Gamybinis pastatas, bendras plotas – 5 792,24 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), <...>; B) Turtas yra valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,6150 ha, adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas <...>; C) Partneris1 turi vienintelį tikslą perleisti jam priklausantį aukščiau nurodytą Turtą ir kartu perleisti nuomos teises į Žemės sklypą už 1 800 000 Eur ir PVM, jei toks būtų taikomas <...>; D) Partneris2 (pastaba: t. y. ieškovei) Žemės sklype/Turte pagal PPU siekia vystyti statybos projektą, atliekant projekto viešinimo procedūrą, gaunant specialiuosius architektūrinius reikalavimus (toliau - SAR) bei statybą leidžiantį dokumentą (toliau - SLD) ne mažiau kaip 12 965 kv. m antžeminio ploto gyvenamosios paskirties butų gyvenamosios paskirties pastato projekte (toliau - Projektas), tuo tikslu ketina įsigyti Turtą bei perimti turtines teises į Žemės sklypą, kas yra esminė sąlyga. E) punktu šalys numatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba esant dabartinėms sąlygoms nesuteiks Partneriams reikalingo sutikimo Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti bei perleisti Partneriui2 Žemės sklypo nuomos teisę, todėl Šalys susitaria bendradarbiauti Sutarties pagrindu, bendromis jėgomis vystyti Projektą ir pasidalinti jungtinės veiklos rezultatą kaip numatyta Sutartyje.

Sutarties 2.2.1 punktu, viena iš esminių sąlygų, numatė, kad Partneris1 nedelsiant išduoda prie šios Sutarties pridedamos formos įgaliojimą Parneriui2 ir/ar jo nurodyta, projektuotojui suteikti teisę Parnerio2 sąskaita atlikti visus veiksmus, susijusius su projektavimu ir SAR bei SLD gavimu, kartu atlikti visus susijusius būtinus ir reikalingus veiksmus, tame tarpe ir vykdyti Projekto statybos darbus bei Projekto pripažinimą tinkamu naudoti. Partneris1 įsipareigoja bendradarbiauti ir atlikti visus Sutartyje sutartus veiksmus. Įgaliojimo nesuteikimas ilgiau kaip 2 (dvi) kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo, taip pat atšaukimas/panaikinimas prilyginamas vienašaliam Sutarties nutraukimui, iššaukiančiam Partneriui Sutartyje numatytą atsakomybę. Taip pat Partneris1 suteikia Parteriui2 visus reikalingus reikalaujamos formos ir turinio įgaliojimus šiai sutarčiai vykdyti (2.4.6. p.).

Sutarties 2.5.4. a papunkčiu šalys susitarė dėl Partneriui1 (atsakovui) mokėjimo tvarkos, t. y. 150 000 Eur avansas mokamas ne vėliau kaip Sutarties pasirašymo dieną pervedant pinigus į Partnerio1 atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Užtikrinant Avanso grąžinimą, Turtas nedelsiant bus keičiamas Partnerio2 naudai 225 000 Eur maksimaliąja pirmos eilės hipoteka arba vėliau pakeičiamas paskesnės eilės, jei sandoris bus vykdomas iš kredito lėšų. Hipotekos sutartyje nurodomas prievolės įvykdymo terminas – 12 (dvylika) mėnesių nuo Sutarties sudarymo.

Šalys Sutarties 6.6-6.8 punktuose numatė sutarties nutraukimo pasekmes, t. y. jei Partneris2 atsisakys nuo Sutarties (ją vienašališkai neteismine tvarka nutrauks) po 7 mėnesių nuo 2022 m. kovo 10 d., įskaitant ir dėl to, jog SAR neatitiks Projekto sąlygų, sumokėtas visas Avansinis mokėjimas yra negrąžinamas ir lieka Partneriui1 kaip kompensacija (6.8. p.). Tuo atveju, jei Partneris2 vengia atsiskaityti su Partneriu1, atsisako vykdyti Sutartį nesant Partnerio1 kaltės, Partneris1 turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir Partneris2 Partneriui1 sumoka 150 000 Eur dydžio baudą, kuri išskaitoma iš sumokėto Avansinio mokėjimo (6.7 p.). Aiškumo dėlei Partneriai konstatuoja, kad Sutarties 6.5 ir 6.6 punktų sąlygos yra specialiosios palyginti su kitomis Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir juose nurodyta situacija neiššaukia šios Sutarties 6.7 p. taikymo (Sutarties 6.8.p.).

2022 m. kovo 23 d. pastatas – gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeistas maksimaliąja hipoteka. Šia hipoteka užtikrintas skolininko UAB ,,NTIP“ ir kreditoriaus UAB ,,Tasetas“ Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties grąžinti sutartyje sutarta tvarka kreditoriaus sumokėtą avansą, t. y. 150 000 dydžio mokėjimą ar jo dalį bei su juo susijusius mokėjimus. Hipoteka yra užtikrinamas ir netesybų bei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditoriaus atlyginimas. Užtikrintos prievolės dydis 225 000 Eur (sutarties 7 ir 7.1 punktai) (CBP-269, 12 priedas).

Swedbank 2022 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4 patvirtina, kad UAB ,,Tasetas“ į UAB ,,NTIP“ sąskaitą pervedė 150 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Avansinis mokėjimas“ (CBP-269, 6 priedas).

Tarp šalių vyko susirašinėjimas, šalys suderino įgaliojimo tekstą, apimtį ir 2022 m. kovo 23 d. UAB ,,NTIP“ įgaliojo UAB ,,Tasetas“ atstovauti Įgaliotojui ir Įgaliotojo vardu veikti įvairioje valstybės institucijose, rengiant, derinant, pateikiant, registruojant bei gaunant (atsiimant) projektinę ir/ar naujai parengtą dokumentaciją (prašymus, projektus, leidimus, pažymas, ekspertizes, kadastrinių matavimų bylas, naudojimosi tvarkos planus ir kt.) ir kitokią dokumentaciją, reikalingą (ir tuo tikslu rengiamą, derinamą, pateikiamą, įregistruojamą, gaunamą), pateikti visus reikiamus dokumentus Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties gavimui, gauti projektinių pasiūlymų užduoties įvertinimo atsakymą, gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus dėl nekilnojamųjų daiktų: Pastato – Gamybinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), disponuojamo nuosavybės teise, ir/ar bet kurių iš Pastato kylančių/atsiradusių naujų nekilnojamojo turto vienetų ar jų dalių, disponuojamų nuosavybės teise, ir/ar žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), valdomo nuomos teise, (visi išvardinti nekilnojamieji daiktai toliau – Turtas), Turto ir/ar jo dalies atidalinimo/padalinimo į atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir/ar paskirties keitimo projektui rengti ir derinti; atidalinto/padalinto į atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir/ar pakeistos paskirties Turto ir/ ar jo dalies adresams gauti; Turto ir/ar jo dalies atidalinimui/padalinimui į atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir/ar paskirties pakeitimo įregistravimui; Turto ir/ar jo dalies paprastojo/kapitalinio remonto/rekonstrukcijos ir/ar paskirties keitimo projektui ir reikalingai projektinei dokumentacijai užsakyti, rengti ir derinti; Turto ir/ar jo dalies paprastąjį/kapitalinį remontą/rekonstrukciją ir/ar paskirties keitimą statybą leidžiančiam dokumentui gauti; vykdyti Turto ir/ar jo dalies paprastojo/kapitalinio remonto/rekonstrukcijos ir/ar paskirties keitimo statybos ir kitus darbus; veikti renkant/gaunant Žemės sklypo, ir/ar gretimų sklypų ir/ar kitų Žemės sklype ir/ar gretimuose sklypuose, esančių patalpų/ pastatų savininkų parašus/sutikimus šiame įgaliojime nurodytiems veiksmams atlikti; gauti įvairias šiame įgaliojime nurodytus veiksmus leidžiančias atlikti sąlygas; teikti įvairius prašymus dėl šiame įgaliojime nurodytų veiksmų atlikimo; gauti reikalingų dokumentų dublikatus, sudaryti paslaugų teikimo sutartis ir teikti visus kitus dokumentus vykdant aukščiau nurodytus veiksmus <...> (DOK-19621, 1 priedas).

Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB ,,Tasetas“ 2022 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. mokėjimais UAB ,,U. ir architektai“ pervedė atitinkamai 4 250,00 Eur ir 7 063,00 Eur sumas (CBP-269, 13 priedas).

UAB ,,Tasetas“ 2023 m. vasario 22 d. UAB ,,NTIP“ teikė pasiūlymą dėl 2022 m. kovo 23 d. Sutarties nutraukimo bendru sutarimu tokiomis sąlygomis: Partneris 2, remdamasis Sutarties 6.5. punkte numatyta sąlyga, įsipareigoja sumokėti Partneriui1 kompensaciją, lygią 5 000,00 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojamą nuo 2022 m. kovo 10 d. iki Sutarties nutraukimo dienos. Aptarta kompensaciją yra išskaičiuojama iš Partnerio2 sumokėto 150 000 Eur avanso dydžio mokesčio, kuris Sutarties pasirašymo dieną buvo sumokėtas Partneriui1; b) Partneris1 Įsipareigoja grąžinti likusią avanso mokesčio dalį Partneriui2 per 14 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo apibusiu susitarimu pasirašymo dienos, o Partneris2 išregistruoti 2022 m. kovo 23 d. sudarytą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); c) Įvykdžius aukščiau nurodytas sąlygas, laikoma, kad Šalys viena kitai pretenzijų dėl Sutarties vykdymo neturi ir ateityje nereikš (CBP-269, 7 priedas).

UAB ,,NTIP“ 2023 m. balandžio 27 d. teikė ieškovei prašymą išregistruoti prievolės užtikrinimui įregistruotą hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme nurodė, kad ieškovė Sutartį nutraukė po Sutartyje numatyto termino, todėl taikomos Sutarties 6.6 punkto nuostatos ir avansinis mokėjimas negrąžinamas. Tuo pačiu UAB ,,Tasetas“ atsakydamas nurodė, kad Partneris1 neįgijo teisės į Partnerio2 sumokėtą avanso sumą kaip kompensaciją, todėl turėjo būti grąžintas nedelsiant Partneriui2, jam to pareikalavus. Kadangi Partneris1 negrąžino Partneriui2 sumokėto avanso, Partneris2 įgijo teisę pasinaudoti Partnerio1 suteikta užtikrinimo priemone (Sutarties 2.5.4 p. (a) papunktis), hipotekos sutartis nebus išregistruota (CBP-269, 8-9 priedai).

Nepaisant to, kad Sutartis įvardinta kaip Jungtinės veiklos (partnerystės) Sutartis, abi šalys pripažįsta, kad Sutartis laikytina mišria sutartimi, turinčia tiek jungtinės veiklos, tiek preliminariosios sutarčių elementų, kurioje, pasak atsakovės atstovo, vyraujantys yra jungtinės veiklos sutarties požymiai ir ji negali būti vertinama vien kaip preliminarioji.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą (nagrinėjamos bylos atveju – pinigines lėšas), teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; ir kt.).

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys atskleistas CK 6.156 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (nurodyto straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.156 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodoma, kad mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje (atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023 35 pastraipa, 36 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023 23 pastraipa).

Sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šį principą įtvirtinančio CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 pastraipa). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 pastraipa).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2008).Tačiau byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014).

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirti esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019). Kitų sutarčių, su kuriomis teismų praktikoje lyginama jungtinės veiklos sutartis, šalių tikslai (interesai, dėl kurių sutartys sudaromos) yra priešingi, pvz., viena iš paslaugos sutarties šalių siekia gauti paslaugą, kita – atlygį už ją; užsakovas sudaro rangos sutartį turėdamas tikslą įgyti darbų rezultatą, rangovas – gauti pelno už atliktus darbus ir pan. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslas bendras – gauti pelną ar pasiekti ne komercinį tikslą.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę ­– sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023 56 pastraipa). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-695/2018).

Sutarties preambulėje šalys nurodė aplinkybes, į kurias šalys atsižvelgė sudarydamos Sutartį. Abi Sutarties (o tuo pačiu ir bylos) šalys aiškiai žinojo apie su atsakovei priklausančiu turtu susijusias rizikas ir susitarė veikti Sutartyje aptartomis sąlygomis (Sutarties preambulės E dalis, Sutarties 1.1 punktas). Pagal tai, kad Sutarties preambulėje ir jos Antroje dalyje (partnerių veikla, įsipareigojimai ir įnašai) šalys deklaravo bendromis jėgomis vystyti Projektą ir pasidalinti jungtinės veiklos rezultatą kaip numatyta Sutartyje, teismas negali padaryti išvados, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai (CK 6.969 straipsnis). Sutarties turinys rodo, kad šalys, sudarydamos Sutartį, turėjo skirtingus interesus ir kiekviena siekė savo tikslų – ieškovė siekė teisių į Žemės sklypą ir Turto perleidimo (įsigijimo) bei galimybės įgyvendinti Projektą, o atsakovė – perleisti Turtą ir gauti 1 800 000 Eur ir PVM, jei toks būtų taikomas (Sutarties 1.2 punktas), kas nėra būdinga jungtinės veiklos sutarties atveju. Ir jungtinės veiklos rezultato padalijimas įvykdžius Sutartį, taip kaip jis apibrėžiamas Sutarties 2.5.2 punkte, kuomet atsakovei tenka 1 800 000 Eur suma pinigais, o ieškovei tenka nuosavybės teisė į Turtą, nėra būdingas jungtinės veiklos rezultato padalijimui: t. y. kainos sumokėjimas už parduotą daiktą (Turtą) (CK 6.305 straipsnis). Šalys nesitarė ir Sutartyje nenumatė, kad bet koks turtas – tiek jų įneštas, tiek sukurtas vykdant Sutartį, taptų jų bendrąja daline nuosavybe, taip pat nesitarė dėl iš jungtinės veiklos gauto pelno paskirstymo (CK 6.970, 6.971, 6.976 straipsniai).

Sutarties turinys patvirtina, kad šalys aiškiai susitarė ateityje sudaryti Turto ir Žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartį, Sutartyje iš anksto aptartomis sąlygomis (Sutarties 1.1 ir 1.4 punktai) už Sutartyje numatytą kainą (Sutarties 1.2 punktas), Sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (Sutarties 2.4.7 punktas), Sutartis sudaryta raštu (6.165 straipsnio 1 – 3 dalys).

Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties tikslą, jos pobūdį bei kompleksiškai Sutarties preambulės, Sutarties dalyko ir šalių įsipareigojimų nuostatas, turinį, šalių elgesį tiek iki Sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, sprendžia, kad Sutartis iš esmės atitinka visus preliminariajai sutarčiai būtinus elementus: įsipareigojimą ateityje sudaryti pagrindinę (pirkimo–pardavimo ir nuomos teisių perleidimo) sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimą; susitarimo išreiškimą rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Sutartyje apibrėžti partnerių bendri ir individualūs įsipareigojimai (2.3.1 – 2.3.3, 2.4.1 – 2.4.6 punktai), nors ir būdingi jungtinės veiklos sutarčiai, tačiau tai nėra dominuojantys Sutarties elementai.

Kaip jau minėta, sudarytą Sutartį vienašališkai nutraukė ieškovė. Pažymėtina, kad šalys sprendimo nutraukti sutartį teismine tvarka neginčijo ir neginčija nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal Sutartį grąžinimo, kai ieškovė vienašališkai nutraukė šią Sutartį.

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 pastraipa).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia preliminariosios sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 pastraipa). Taip pat nėra ir CK įtvirtintos nuostatos, draudžiančios šalims susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip kompensacija.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl avanso grąžinimo grindė tiek Sutarties 6.5 punkto, tiek 6.6 punkto nuostatomis, argumentuodama, kad Sutarties nutraukimas buvo nulemtas ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių, bet siekio išvengti žalos šalims kilimo, kuri susijusi su sąlygomis nuomotis valstybinę žemę lengvatine tvarka nebuvimu.

Jau minėta, ieškovė 2023 m. vasario 22 d. atsakovei teikė pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu ir siūlė pagal Sutarties 6.5 punktą (pastaba: kuris jau buvo aptartas aukščiau) sumokėti kompensaciją. Atsakovė 2023 m. balandžio 27 d. teikė ieškovei prašymą išregistruoti prievolės užtikrinimui įregistruotą hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodė, kad ieškovė Sutartį nutraukė po Sutartyje numatyto termino, todėl taikomos Sutarties 6.6 punkto nuostatos ir avansinis mokėjimas negrąžinamas. Atsakydama į minėtą prašymą, 2023 m. gegužės 16 d. rašte ieškovė nurodė, kad atsakovė neįgijo teisės į ieškovės sumokėtą avanso sumą kaip kompensaciją, todėl avansas turėjo būti grąžintas nedelsiant ieškovei jai to pareikalavus. Kadangi atsakovė negrąžino ieškovei sumokėto avanso, hipotekos sutartis nebus išregistruota.

Byloje taip pat nustatyta, kad per sutartą 7 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2022 m. kovo 10 d., ieškovė galėjo apsispręsti atsisakyti nuo Sutarties (Sutarties 6.6 punktas). Ieškovė per sutartą terminą (t. y. iki 2022 m. spalio 10 d.) neapsisprendė atsisakyti nuo sutarties, jos atsisakyti neapsisprendė ir per gerokai ilgesnį terminą (t. y. 2023 m. vasario 22 d.). 2022 m. balandžio 8 d. sudarytu Susitarimu Nr. 1 prie Sutarties šalys susitarė, kad jeigu dėl žemės sklypo būdo pakeitimo būtų reikėję sumokėti mokestį (rinkliavą), atsakovė šį mokestį įsipareigojo sumokėti iš avanso (Susitarimo 3 punktas), taip pat susitarė padidinti Sutartyje sutartą kainą nurodyto mokesčio suma (Susitarimo 4 punktas), sumokėjus nurodytą mokestį, šalys susitarė Sutarties 6.5 punkte nurodytą kompensaciją sumažinti pusiau (Susitarimo 6 punktas). Šalys pripažįsta, kad Projektas nebuvo įgyvendintas iki tokios stadijos, jog būtų reikėję mokėti aptariamą mokestį. Remiantis Sutarties 2.5.4 b papunkčiu, ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 23 d. ieškovė atsakovei turėjo sumokėti likusią kainos dalį – 1 650 000,00 Eur, tačiau šių įsipareigojimų ieškovė nevykdė, ir kaip jau minėta, 2023 m. vasario 22 d. teikė atsakovei pasiūlymą, kuriuo kartu nutraukė ir Sutartį. Tačiau rašte įvardijamos aplinkybės ir priežastys, susijusios su valstybinio žemės sklypo nuomos teisėmis, suvaržančios toliau vykdyti Sutartį pagal jos sąlygas, ieškovei jau buvo žinomos ir negalėjo būti nežinomos tiek sudarant ketinimų protokolą, tiek sudarant Sutartį, joje nurodžius apie esamomis sąlygomis nesamą galimybę gauti reikiamą sutikimą, ir Sutartimi visą Projekto įgyvendinimo riziką ir atsakomybę prisiėmė pati ieškovė, tuo tarpu atsakovė atsakomybę prisiėmė tik dėl savo kaltų veiksmų (Sutarties 2.4.4 punktas). Esama faktinė situacija, kad pastatui eksploatuoti išnuomoto Žemės sklypo paskirtis neatitinka pastato paskirties, ieškovei buvo žinoma, o kad dėl esamos faktinės situacijos gyvenamosios paskirties pastato projektavimas Žemės sklype ir tokio projekto įgyvendinimui būtinų procedūrų atlikimas, gali lemti valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakove nutraukimą, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, ieškovė galėjo nustatyti (išsiaiškinti) dar iki Sutarties sudarymo arba po jos sudarymo per pakankamą 7 mėnesių terminą. Nagrinėjamu atveju jokių kaltų atsakovės veiksmų ieškovė nenurodė ir byloje neįrodinėjo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad savo prisiimtas pareigas pagal Sutartį vykdė, o jos nutraukimas buvo nulemtas siekio išvengti žalos šalims kilimo, kuri susijusi su sąlygų nuomotis valstybinę žemę lengvatine tvarka nebuvimu. Tačiau toks ieškovės aiškinimas byloje nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Remiantis Sutarties 1.1, 2.2.3 punktų nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo turėjo būti prašoma, kai Projekto statyba nekilnojamojo turto registre bus įregistruota ne mažiau kaip 20 procentų baigtumu. Procedūros dėl Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo gavimo galėjo būti tęsiamos iki tol, kol Nacionalinė žemės tarnyba tokį sutikimą suteiktų. Sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi gauti žemės klypo grunto taršos tyrimus ir gauti ataskaitą (Sutarties 2.3.1 punktas), parengti projektinius pasiūlymus, kurių sprendimui turėjo pritarti Kauno miesto savivaldybės administracija (Sutarties 2.3.2 punktas), atlikti visus veiksmus, susijusius su SAR (specialiųjų architektūrinių reikalavimų) ir SDL (statybas leidžiančio dokumento) gavimu (Sutarties 2.3.3. punktas). Duomenų apie minėtų dokumentų parengimą ar/ir gavimą ieškovė nepateikė. Ieškovės atlikti mokėjimai (2022 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d.) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savaime nepatvirtina nei ieškovei suteiktų paslaugų įgyvendinant Projektą, nei paslaugų kiekio ir jų apimties. Ieškovės aiškinimas, kad specialiųjų architektūrinių reikalavimų (SAR) gavimas yra pernelyg sudėtingas ar net nėra galimas, objektyviais įrodymais nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į prisiimtų įsipareigojimų apimtis, vien tai, kad ieškovė parašė du prašymus, vieną – UAB „Kauno vandenys“, kitą – AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl prisijungimo sąlygų ir jas gavo, neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė dėjo visas pastangas, tinkamai ir rūpestingai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki jos nutraukimo.

Byloje analizuojami šalių tarpusavio komerciniai santykiai, todėl galimas teismo įsikišimas į tokius sutartinius (ikisutartinius) santykius yra ribotas. Abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, Sutartį sudarė joje numatytomis sąlygomis. Verslininkai turi gebėjimų ir privalo vertinti priimamų sprendimų ir (ar) atliekamų veiksmų (neveikimo) ekonominę riziką bei galimus padarinius. Pasirašydamos Sutartį, šalys prieš tai suderino visas jos sąlygas, vėliau jas patikslino Susitarimu Nr. 1, taigi sutarė ir dėl Sutarties 6.7 punkte numatytos kompensacijos. Teismas pastebi, kad šalys vertina, jog Sutarties 6.6 punktu sutarė dėl kompensacijos, o už ieškovės Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą netesybos (bauda) numatytos Sutarties 6.7 punkte, ir vertina, sistemiškai išanalizavęs Sutarties 6.5 – 6.7 nuostatas, kad Sutarties 6.6 punkte numatyta kompensacija savo esme taip pat yra netesybos, kuomet ieškovė vienašališkai neteismine tvarka nutraukia Sutartį vėliau kaip po 2022 m. spalio 10 d. Sutarties 6.6 punkte įtvirtintas šalių susitarimas nėra nuginčytas ir neginčijamas šioje byloje. Nėra prielaidų abejoti, kad šalys – profesionalūs verslo subjektai, kompensacijos, kaip ji apibrėžiama Sutarties 6.6 punkte, už sutartinių ir (arba) ikisutartinių prievolių pažeidimus dydį nustatė įvertinę kaštus, patiriamus rengiantis sudaryti ir sudarant tokio pobūdžio sandorius, laiko faktoriaus bei kitų galimybių neišnaudojimo reikšmę sandorio žlugimo atveju ir nenumatė poreikio jos dydžiui pagrįsti. Kompensacijos dydis savaime nėra lemiantis kriterijus ir negali būti vertinamas atsietai nuo sandorio esmės bei pobūdžio. Jau minėta, visa pagal Sutartį ieškovės atsakovei mokėtina suma yra 1 800 000 Eur ir PVM, jei toks būtų taikomas, atitinkamai ginčo kompensacijos suma sudaro tik 8,33 procento nuo mokėtinos pagal Sutartį sumos be PVM (skaičiuojant su PVM – 6,89 procento) ir yra gerokai mažesnė nei įprastai taikoma įprastinėje tokio verslo praktikoje (ne mažiau 10 procentų).

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog ieškovė, prisiėmusi visą Sutarties įvykdymo riziką ir atsakomybę, vienašališkai neteismine tvarka Sutartį nutraukė dėl priežasčių, egzistavusių ir iki jos sudarymo, ir tai padarė vėliau kaip po 7 mėnesių, juos skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 10 d., todėl atsakovei avansu sumokėta 150 000,00 Eur suma ieškovei yra negrąžintina, kadangi pagal Sutartį (6.6 ir 6.8 punktai) ji yra skirta atsakovei kaip kompensacija. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nepagrįstai negrąžina jai jos sumokėto 150 000,00 Eur avanso. Ir visa tai yra pakankamas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Pastebėtina ir tai, kad nors ieškovė reikalavimo dėl avanso grąžinimo ir negrindžia Sutarties 6.7 punkto nuostata, numatančia, kad tuo atveju, jeigu ieškovė vengia atsiskaityti su atsakove, atsisako vykdyti Sutartį nesant atsakovės kaltės, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir ieškovė atsakovei sumoka 150 000 Eur baudą, kuri išskaitoma iš sumokėto avansinio mokėjimo, tačiau nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog dėl Sutarties neįvykdymo yra kalta, prašo mažinti Sutartyje nustatytą netesybų dydį iki protingo dydžio. Netesybas Sutartyje šalys aiškiai aptarė Sutarties 6.7 punkte ir jų mokėjimas buvo numatytas tik tuo atveju, jei Sutartį vienašališkai būtų nutraukusi atsakovė, tačiau vienašališkai Sutartį nutraukė ieškovė ir todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Teismas nesutinka su ieškove, kad Sutartis laikytina niekine ir negaliojančia dėl to, kad atsakovė Sutartimi į jungtinę veiklą įnešė valstybinio Žemės sklypo nuomos teises, po ko Žemės sklypas tapo abiejų Sutarties šalių interesais bendrai naudojamu turtu (CK 6.971 straipsnio 2 dalis), nors negavo išankstinio rašytinio nuomotojo sutikimo ir tokios teisės įnešimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Ieškovės įsitikinimu, teismas tokią Sutartį turėtų pripažinti niekine ir negaliojančią savo iniciatyva nuo jos sudarymo momento ir dėl Sutarties notarinės formos reikalavimo nesilaikymo ir taikyti restituciją, grąžinant šalis į ankstesnę padėtį buvusią iki teisės pažeidimo. Tokius ir juos detalizuojančius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015 ir kt.).

Teismas, jau įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nepripažino Sutarties jungtinės veiklos sutartimi, nors ir turinčia šiai sutarčiai būdingų požymių (CK 6.969 straipsnis). Valstybinio Žemės sklypo nuomos teisė pagal Sutarties nuostatas negali būti pripažįstama bendrai visų partnerių (bylos atveju – šalių) turtu, kaip tai numato CK 6.971 straipsnio 2 dalis. Sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad šia Sutartimi (atitinkamu jos punktu) atsakovė perleido ieškovei Žemės sklypo nuomos teisę. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog pačia šia Sutartimi nėra perleidžiamos ir/ar suvaržomos daiktinės teisės į jokį nekilnojamąjį daiktą, įskaitant Turtą ir Žemės sklypą. Visi Sutartyje sutarti įsipareigojimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo ir suvaržymo turės būti įgyvendinti sudarant atskiromis notarine forma tvirtinamomis sutartimis (Sutarties 1.4 punktas). Būtent tokiu būdu šalys ir vykdė Sutartį. Sutarties 2.5.4 a papunkčiu užtikrinant avanso grąžinimą atsakovė įsipareigojo Turtą nedelsiant įkeisti atsakovės naudai 225 000 Eur maksimaliąja pirmos eilės hipoteka arba vėliau pakeisti paskesnės eilės, jei sandoris bus vykdomas iš kredito lėšų. Vykdant šią Sutarties nuostatą, 2022 m. kovo 23 d. maksimaliąja sutartine hipoteka atsakovė ir įkeitė Turtą ieškovės naudai.

Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visetu, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta sandorio niekinio pobūdžio, byloje neegzistuojant viešajam interesui, neturi pareigos ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti Sutarties teisėtumo. To teismui neleidžia ir ginčo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas.

Be kita ko, teismas dar kartą pažymi, kad juridiniams verslo subjektams galioja aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jie taipogi turi prisiimti ir atsakomybę už nepasiteisinusią verslo riziką. Teismo vertinimu, ieškovė tiesiog pervertino savo galimybes ir sudarydama Sutartį priėmė rizikingą verslo sprendimą, kuris nepasiteisino.

Teismas taip pat atmeta ir atsakovės prašymą bylą nutraukti. Atsakovė mano, kad ieškovė reiškia reikalavimus, kurie yra užtikrinti ir šiuo metu neišregistruota iš Hipotekos registro hipotekos sutartimi. Hipotekos sutartimi užtikrinti reikalavimai įgyvendinami neteismine tvarka.

CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Šia supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsnio, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir atsakovės nurodytos bylos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-943/2015) nėra visiškai vienodos ir todėl teismas nesivadovauja nutartimi, kuria remiasi atsakovė.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė, kaip hipotekos kreditorius, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau notaras motyvuotai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą. Notaras šiame procese, nespręsdamas hipotekos šalių ginčų, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Notaras netikrina ir nevertina jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Aprašo 15 punktas). Notaro vykdomieji įrašai yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, kurie pateikiami vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis, Aprašo 3 punktas, CPK 587 straipsnio 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, teismas pripažįsta, jog avansu sumokėtos sumos išieškojimo procedūra ne ginčo tvarka nėra pradėta, todėl nėra vykdytino dokumento (CK 4.192 straipsnio 5 dalis, Aprašo 3 punktas, CPK 587 straipsnio10 punktas), tarp šalių yra kilęs ginčas, o notaras hipotekos šalių ginčų nesprendžia, todėl esant taip toli pažengusiam procesui byloje (byla iš esmės išnagrinėta pirmosios instancijos teisme), šios bylos nutraukimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui ir tik suponuotų tarp šalių naujus teisminius ginčus (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju, ieškovės UAB ,,Tasetas“ ieškinio netenkinus visa apimtimi, atsakovės UAB ,,NTIP“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB ,,Tasetas“.

Atsakovė byloje už suteiktas advokato teisines paslaugas iš viso sumokėjo 3 630,00 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2024 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija ADO Nr. 027 – 3 630 Eur sumai; Swedbank AB 2024 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymą (mokėtojas UAB ,,NTIP“, gavėjas – A. G., suma – 3 630 Eur, mokėjimo paskirtis – s/f ADO 027) ir advokato A. G. 2024 m. rugsėjo 17 d. Swedbank AB sąskaitos išrašą apie iš atsakovės UAB ,,NTIP“ gautą / pervestą 3 630,00 Eur sumą.

Atsakovės atstovas prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodo, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį surašymas; pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose; rašytinių paaiškinimų surašymas ir šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymas.

Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali priteistina suma būtų 5 275,75 Eur), taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį ir atsakovės atstovo atliktų procesinių veiksmų apimtį yra protingo dydžio ir jos mažinti nėra pagrindo, todėl teismas priteisia atsakovei UAB ,,NTIP“ iš ieškovės UAB ,,Tasetas“ 3 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NTIP“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tasetas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3 630,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.