Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo priteisti 400 000,00 Lt skolos, 19 333,33 Lt palūkanų, 24 067,95 Lt padidintų palūkanų ir 20 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 419 333,33 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. birželio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 400 000,00 Lt dydžio paskolą laikotarpiui iki 2015 m. birželio 30 d. Šalys sutartimi susitarė ir dėl palūkanų mokėjimo. Atsakovui suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, įkeičiant L. Š. ir UAB „Vytauto parkas“ priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas kas mėnesį mokėjo po 4000 Lt palūkanų, tačiau nuo 2014 m. vasario palūkanų iš viso nebemokėjo ir paskolos negrąžino. Pagal sutarties 7.2.2 punktą ieškovas 2014 m. birželio 9 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2014 m. birželio 20 d. ir pareikalavo grąžinti visą paskolą. Paskolos atsakovas iki šiol nėra grąžinęs. Todėl ieškovas pradėjo išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto veiksmus. Tačiau po hipotekos sandorio sudarymo dalį ieškovui įkeisto turto areštavo LR Generalinė prokuratūra, dėl ko į šį turtą šiuo metu negali būti nukreiptas išieškojimas. Tokiu atveju yra pakankamai didelė tikimybė, kad išieškant skolą iš likusio įkeisto turto nepavyks išieškoti visos skolos ir šis procesas gali labai užsitęsti. Prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka ar pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto netrukdo nukreipti išieškojimą į kitą atsakovui priklausantį turtą. Tam yra reikalingas vykdomasis dokumentas. Todėl ieškovas, siekdamas kuo greičiau atgauti paskolintus pinigus, pareiškė šį ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. Š. dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais CK 4.192 ir 4.193 straipsniuose įtvirtintų normų išaiškinimais, padarė išvadą, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2010). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kadangi skolos išieškojimas iš įkeisto turto nėra baigtas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininko neįkeisto turto. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatyto išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko ieškovo ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. Š. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog tuo atveju, jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip sukelianti kreditoriui kokias nors pareigas, pavyzdžiui, pirmiausiai nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.Svetimo daikto hipotekos atveju pirmosios instancijos teismo įtvirtintas CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas reikštų neteisingumą ir nesąžiningumą ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir hipotekos davėjų atžvilgiu, kadangi nepaisant skolininko pajėgumų pačiam padengti savo įsiskolinimus, juos pirmiausia turėtų padengti įkaito davėjai, o tik paskui nukreipti išieškojimą į skolininką. Nei CK, nei CPK nenumato, kad tuo atveju, kai skolininkas ir įkaito davėjas yra ne tas pats asmuo, skolos išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į įkeistą turtą. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, numatančias, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė negali būti aiškinama kaip išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Aplinkybė, kad dėl tos pačios skolos išieškojimo būtų išduoti keli vykdomieji raštai (pagal teismo ir notaro išduotus vykdomuosius raštus) neturėtų būti vertinama kaip kliūtis priimti ieškinį ir jį patenkinus išduoti vykdomąjį raštą. Visi klausimai pagal kelis vykdomuosius dokumentus būtų išspręsti vykdymo proceso metu. CK 4.193 straipsnio 5 dalies netgi specialiai reglamentuoja tokius atvejus, kai yra išduodami keli vykdomieji dokumentai. Be to, praktikoje pakankamai dažnai ta pati skola yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus (pvz., solidarių ar subsidiarių prievolių atveju).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta sprendžiant dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio priėmimo klausimą. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro šio apeliacinio proceso dalyką, atsisakė priimti kreditoriaus ieškinį skolininkui dėl skolos ir palūkanų priteisimo, konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos bendros teisės kreiptis į teismą sąlygos pažeidimą, nesilaikant įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, esant skolininko prievolei, užtikrintai svetimo daikto hipoteka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, laikė nepasibaigusią priverstinio skolos išieškojimo pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą iš hipoteka įkeisto turto procedūrą.

Asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė kreiptis į teismą yra universali, bet ne absoliuti. Jos įgyvendinimas yra siejamas su tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis, kurios vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas, siekiant nepagrįstai nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą.

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinta sąvoka išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, visų pirma, gali apimti neteisminių institucijų veiklą, sprendžiant tam tikrų kategorijų civilines bylas ar pretenzijas. Antra, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti įgyvendinama per privalomą pretenzijų pareiškimą priešingus interesus turinčiam materialinių teisinių santykių subjektui, kurių tikslas – informuoti skolininką apie neįvykdytą prievolę arba kitų pareigų nevykdymą, suteikiant jam galimybę įvykdyti šiuos įsipareigojimus ir išvengti kreipimosi į teismą. Šiems abiems ikiteisminio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimo būdams bendra tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju reikalavimas laikytis išankstinės neteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos turi būti nurodytas įstatyme.

Siekiant įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.192 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės normą, kaip įtvirtinančią privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, būtina išsiaiškinti vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atlikimo ir vykdymo tvarką, atsižvelgiant į šios tvarkos nustatymu siekiamus tikslus, išieškojimo pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą procedūrų paskirtį ir esmę.

Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius turi teisę inicijuoti išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto procedūrą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo (CK 4.192 str. 1 d.). Šia supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsnio, LR Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas).

Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų priskirtą kompetenciją patikrina visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamasis vykdomojo įrašo forma (Aprašo priedas), atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus kreditoriaus ir skolininko duomenis (CPK 4.192 str. 4 d., Aprašo 4 p., 11 p.). Notaras šiame procese, nespręsdamas hipotekos šalių ginčų, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Notaras netikrina ir nevertina jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ str. 2 d.), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3, 4 dalys). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (CPK 4.192 str. 4 d., Aprašo 15 punktas). Notaro vykdomieji įrašai yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, kurie pateikiami vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CPK 4.192 str. 5 d., Aprašo 3 p., CPK 587 str. 10 p.).

CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatas, nustatančias išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, buvo suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; kt.). Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pakeitusioms išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, buvo atsisakyta kreipimosi į hipotekos teisėją priverstinio išieškojimo procese, nustatant, kad kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, pripažino, jog nepaisant nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros pakeitimų, toliau išlieka aktualūs kasacinio teismo praktikoje suformuluoti CK 4.193 straipsnio 1 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.) išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi, neapsiribojant vien įkeistu turtu.

Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 str.). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto ypatumus, įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Pagal bendrąsias atsakomybės už prievolių neįvykdymą paskirstymo taisykles, subsidiarumas reiškia tai, kad, visų pirma, reikalavimai turi būti nukreipiami į skolininko turtą ir tik po to į įkeistą svetimą daiktą, t. y. trečiasis asmuo jam priklausančiu daiktu, kuriam nustatyta hipoteka, hipotekos kreditoriui atsako tik tiek, kiek prievolės negali būti įvykdytos iš skolininko turto.

Tuo atveju, kai hipotekos kreditorius kreipiasi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, notaras vykdomąjį įrašą atlieka naudodamasis ta pačia vykdomojo įrašo forma (Aprašo priedas), kaip ir skolos išieškojimo sutartinės paprastosios hipotekos atveju. Remiantis Aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nurodyta vykdomojo įrašo forma ir jos turiniu, notaro atliekamame vykdomajame įraše turi būti aprašomas hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Be to, Aprašo 15 punkto ir Aprašo priedo turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos). Remiantis Aprašo 16 punktu, svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju notaras vykdomajame įraše turi papildomai nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog svetimo daikto hipotekos atveju notaro atliktas vykdomasis įrašas turi būti skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka. Taigi visa hipoteka užtikrinta skolos suma turi būti išieškoma ne ginčo tvarka. Tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą svetimą turtą, bet ir į kitą skolininko turtą, nereikia papildomai kreiptis į teismą ir inicijuoti naujo vykdymo proceso. Todėl nepasibaigusi svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto realizavimo procedūra negali būti vertinama kaip ta aplinkybė, kuriai išnykus atsirastų kreditoriaus teisė kreiptis į teismą su ieškiniu skolininkui dėl skolos ir palūkanų priteisimo, t. y. negali būti vertinama kaip įstatyme numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog notaro išduotas vykdomasis įrašas turi apimti visos skolos iš hipoteka įkeisto turto ir kito skolininko turto išieškojimą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar kreditorius, dokumentinio proceso tvarka kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų iš skolininko priteisimo, laikėsi būtinų teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti konstatavęs išankstinės ginčo sprendimo ne tvarkos nesilaikymą ir neatsižvelgė į tai, jog pareikštas ieškinys, esant įstatyme nustatytai supaprastintai išieškojimo tvarkai, kurią apibrėžia ne ginčo procedūrų visuma, nepriskirtinas teismo kompetencijai, t. y. nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. Š., pareikšdamas ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, savo teisę į teisminę gynybą siekia realizuoti kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kuris nenagrinėtinas teisme, apeliacinės instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palieka nepakeistą. Konstatavus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos bendrosios kreipimosi į teismą sąlygos nebuvimą, ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo teisinis rezultatas turi išlikti nepasikeitęs, atsisakant priimti ieškinį (137 str. 2 d. 1 p.).

Tuo atveju, kai esant svetimo daikto hipotekai, dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo trūkumų (neteisingai nurodyto skolininko, hipotekos davėjo nenurodymo, skolininko ir hipotekos davėjo prievolės pobūdžio neteisingo nurodymo ir kt. ) antstolis, vykdydamas vykdomąjį įrašą, negalėtų nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą, ginčams, kylantiems išimtinai dėl notarinių veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus teisėtumo, nagrinėti taikytinos ypatingosios teisenos taisyklės, reglamentuojančios skundų dėl notarinių veiksmų padavimą ir jų nagrinėjimą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Notariato įstatymo 49¹ str. 3 d., CPK 511 – 513 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.