Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo, sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė pripažinti vienašališką 2011 m. rugsėjo 5 d. sutarties dalies nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (iš anksto), priteisti iš atsakovės 132 536,50 Eur skolą, 3389,35 Eur delspinigių, procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. balandžio 25 d. jai buvo išduoti du leidimai naudoti radijo dažnius 3,5 GHz radijo dažnio juostoje, jie galiojo iki 2022 m. spalio 22 d. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dalyvauti tiesioginėse derybose dėl didmeninės duomenų perdavimo (plačiajuostės bevielės) paslaugos pirkimo. 2011 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad sutiktų teikti paslaugas tik tokiu atveju, jei atsakovė išnuomotų jai įrangą, atitinkančią pasiūlymo reikalavimus, ją įrengtų, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų ir teiktų techninę priežiūrą visą paslaugos teikimo laikotarpį. 2011 m. rugsėjo 5 d. šalys pasirašė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo įrengti, techniškai prižiūrėti, ieškovės vardu įregistruoti ir išnuomoti elektroninių ryšių tinklo įrangą, o ieškovė – suteikti duomenų perdavimo didmeninę paslaugą visoje Lietuvoje, naudodama išnuomotą įrangą. Šalys taip pat sutarė, kad už ieškovės teikiamas paslaugas atsakovė kiekvieną mėnesį mokės po 29 315,43 Eur, o ieškovė už įrangos nuomą ir techninę priežiūrą – 18 361,91 Eur. Šalys nustatė, kad sutartis galioja iki 2022 m. spalio 22 d., o prieš terminą ji gali būti nutraukta rašytiniu abiejų šalių susitarimu.Atsakovė 2015 m. vasario 26 d. raštu pranešė, kad vienašališkai nutraukia nuo 2015 m. balandžio 1 d. sutarties dalį dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Ieškovė dėjo visas pastangas tęsti šalių pradėtas derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovė nesiekė bendradarbiauti ir sutartį nutraukė, nors iki šiol faktiškai tebesinaudoja jos teikiamomis paslaugomis, nuo 2015 m. sausio mėn. nemokėdama jokio atlygio. Ieškovė nurodė, kad sutartyje nurodytos prievolės yra tiesiogiai susijusios ir negali būti vykdomos atskirai, nes vienos prievolės vykdymas atitinkamai nevykdant kitos netektų prasmės. Kadangi sutartis nutraukta neteisėtai, tai atsakovė turi pareigą mokėti sutartyje nurodytą paslaugų kainą, nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi paslaugomis ar tokio naudojimosi masto. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 204 636,06 Eur skolos, 6037,52 Eur delspinigių, procesines palūkanas. Atsakovė nurodė, kad šalys susitarė dėl dviejų prievolių, kurios laikytinos atskiromis ir savarankiškomis. Faktą, kad šalys sutartyje nurodytas prievoles laikė savarankiškomis prievolėmis, patvirtina tai, jog buvo atskirai nustatyta konkreti tiek paslaugų teikimo kaina, tiek įrangos nuomos ir techninės priežiūros kaina. Atsakovė turėjo teisę nutraukti sutarties dalį dėl paslaugų teikimo, nes tokia teisė pripažįstama pagal įstatymą. Nutraukus sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neliko atsakovės prievolės mokėti sutartyje nustatytą paslaugos kainą.Pagal sutarties 4.2 punkto nuostatą ieškovei kyla pareiga už įrangos nuomą ir techninę priežiūrą kiekvieną mėnesį mokėti po 22 217,91 Eur su PVM. Šių įsipareigojimų ieškovė nevykdo, todėl susidarė 210 673,58 Eur skola, šią atsakovė ir prašė iš ieškovės priteisti.