Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KIBIRAS“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

„Patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ (juridinio asmens kodas 304072263) 163 081,35 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų tūkstančių aštuoniasdešimt vieno euro ir 35 centų) finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KIBIRAS“ bankroto byloje, kuris tenkinamas II etapu“. Kitoje dalyje uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti.“

3. 2024 m. kovo 13 d. byloje gautas BUAB „KIBIRAS“, atstovaujamos administratorės UAB „Robinta“, prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties patikslinimo ir išaiškinimo. Nurodė, kad, administratorės nuomone, UAB „Norbalta“ finansinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas antrąja eile, pirmu etapu. Administratorė prašo teismo patikslinti (išaiškinti), kuria eile ir kuriuo etapu yra tenkinamas UAB „Norbalta“ 163 081,35 Eur finansinis reikalavimas BUAB „KIBIRAS“ bankroto byloje.

4. 2024 m. kovo 28 d. nemokumo administratorės prašymas buvo priimtas ir išsiųstas kreditorei UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ nustatant terminą atsiliepimo pateikimui. Šios nutarties priėmimo dieną kreditorė atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą dėl nutarties patikslinimo (išaiškinimo) nepateikė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

6. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

7. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 4 punktas). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą – teismo sprendimas (nutartis) turi būti neaiškus. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis). Be to, iš atsakovės nemokumo administratorės prašymo išaiškinti teismo nutartį matyti, kad ji nekelia abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties neaiškumo, ji tiesiog prašo plečiamai išaiškinti ir (arba) patikslinti priimtą nutartį.

9. Pažymėtina, kad procesinis teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta procesinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje nėra nurodyta kitaip, klausimas dėl finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo turi būti sprendžiamas bendra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta tvarka.

10. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis yra aiški, o nemokumo administratorė prašyme nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas nurodytos nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorė pateiktu prašymu dėl nutarties išaiškinimo siekia keisti jos turinį ir esmę, išeiti už byloje, kurioje priimta nutartis, išspręstų klausimų ribų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratorės prašymo dėl nutarties išaiškinimo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KIBIRAS“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“, prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties išaiškinimo.