Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės R. K. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. eB2-119-544/2023 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kreditorė R. K. procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ji, patikslinusi 2022 m. liepos 30 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei UAB „Robinta“ (toliau – ir nemokumo administratorė) pateiktą prašymą, prašė bankroto byloje patvirtinti 24 567,66 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 19 526,95 Eur priskaityto darbo užmokesčio, 2 157,58 Eur delspinigių už laikų neišmokėtą darbo užmokestį, 1 802,60 Eur skolos jai, kaip atskaitingam asmeniui, ir 1 080,53 Eur skolos jai, kaip laiduotojai, kurį pagrindė pridedamais dokumentais.

2. Paaiškino, kad nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 16 d pateikė teismui prašymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtinti 18 870,02 Eur jos pareikšto kreditorinio reikalavimo dalį, susidedančią iš I eilės I etapo 14 678,06 Eur darbo užmokesčio skolos, I eilės II etapo 1 308,83 Eur delspinigių skolos, II eilės I etapo 1802,60 Eur skolos kaip atskaitingam asmeniui ir 1 080,53 Eur skolos kaip laiduotojai, kuris buvo patvirtintas 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl I eilės I etapo 4 848,89 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo, I eilės II etapo 848,75 Eur delspinigių įsiskolinimo, iš viso - 5 697,64 Eur, pareikšto kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo.

3. Kreditorė paaiškino, kad kilo ginčas dėl jai priskaityto, bet neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimo dydžio jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pagal 2011 m. liepos 11 d. darbo sutartį nuo 2011 m. liepos 11 d. ir mokant 1 161,00 Eur kasmėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. 2019 m. lapkričio 12 d. ji buvo neteisėtai atleista iš darbo, ką patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. lapkričio 12 d. priimdama sprendimą dėl jos atleidimo iš bendrovės direktorės pareigų, nedisponavo akcininkės neturtinėmis teisėmis, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas nuo jo priėmimo momento. Atsižvelgiant į tai 2021 m. gruodžio 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir jos buvo sudaryta nauja darbo sutartis, pagal kurią ji nuo 2021 m. gruodžio 16 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore už 1500,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių.

4. Kadangi ji 2019 m. lapkričio 12 d. buvo neteisėtai atleista iš darbo, mano, kad jai priklauso 15 791,50 Eur darbo užmokesčio skola už neteisėto atleidimo laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., taip pat 3 735,45 Eur darbo užmokesčio skola pagal 2021 m. gruodžio 16 d. darbo sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. liepos 28 d., 2 157,57 Eur delspinigių už darbo užmokesčio sumokėjimo uždelsimo laikotarpį iki 2022 m. birželio 29 d. (nutartis iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.) Todėl kreditorė prašo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje papildomai patvirtinti nepagrįstai nemokumo administratorės ginčijamą jos pareikšto kreditorinio reikalavimo dalį 5 697,64 Eur (4 848,89 Eur darbo užmokesčio (1 eilė 1 etapas), 848,75 Eur delspinigių (1 eilė2 etapas).

5. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad teisėtas ir pagrįstas buvo kreditorės R. K. pareikštas 15 986,89 Eur I eilės finansinis reikalavimas, kurį sudarė 14 678,06 Eur I eilės I etapo finansinis reikalavimas, 1 308,83 Eur I eilės II etapo finansinis reikalavimas, 2 883,13 Eur II eilės I etapo finansinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi. Tačiau nemokumo administratorė prašė bankroto byloje netvirtinti kreditorės R. K. pareikšto kreditorinio reikalavimo dalies 5 697,64 Eur, nes, susipažinusi su surinktais įrodymais, vertina, kad ši reikalavimo dalis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų.

6. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorė nepagrįstai, nurodo, kad jos reikalavimas, kilęs iš darbo teisinių santykių, yra 21 684,53 Eur (19 526,95 Eur darbo užmokesčio skola (nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. - 15 791,50 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. liepos 28 d. – 3 735,45 Eur), 2 157,58 Eur delspinigių), nes pagal darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius ir kitus surinktus duomenis nustatė, jog kreditorei neišmokėto darbo užmokesčio skola yra 17 858,69 Eur, nes: 1) darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. lapkričio 12 d. iki naujos darbo sutarties sudarymo dienos 2021 m. gruodžio 16 d. turi būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 13 d. (ne nuo 12 d.) iki 2021 m. gruodžio 15 d. (ne iki 16 d.); 2) atleidžiant iš darbo 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorei priskaitytas išmokėti darbo užmokestis už 7 darbo dienas 233,65 Eur, todėl darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio 13 d. – 30 d. turi būti 433,93 Eur (skirtumas tarp viso mėnesio ir atleidimo dieną priskaičiuoto darbo užmokesčio); 3) už 2021 m. gruodžio mėnesį kreditorei turėjo būti priskaityta 716,86 Eur darbo užmokesčio, mokėtina suma 412,20 Eur, nes darbo sutartis su 1 500 Eur darbo užmokesčiu galiojo nuo 2021 m. gruodžio 16 d., nuo 2021 m. gruodžio 20 d. ji turėjo nedarbingumą, todėl dirbo 2 darbo dienas; 4) už 2022 m. sausio mėnesį kreditorei mokėtina suma turo būti ne 328,57 Eur, bet 400,51 Eur, nes turi būti priskaityta71,94 Eur ligos išmoka už pirmas 2 ligos dienas iš darbdavio lėšų; 5) už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius kreditorei darbo užmokestis turi būti nepriskaitytas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų nevykdė, 2022 m. kovo 1 d. Sodra nusprendė nutraukti socialinį draudimą savo iniciatyva, o kreditorė neįrodė, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jai yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą; 6) darbo užmokestis už 2022 m. liepos mėnesį turi būti 129,37 Eur, nes kreditorė iki atleidimo iš darbo dirbo 3 darbo dienas, o kartu su kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitine išmoka, kreditorei išmokama suma turi būti 4 268,94 Eur.

7. Paaiškino, kad, atleidžiant kreditorę iš darbo 2019 m. lapkričio 12 d., jai buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, viso – 4 460,19 Eur ( (6 525,86+1 231,00)- 20% GPM – 22,5% Sodra), tačiau, šį atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, 4 460,19 Eur išmokėti be teisėto pagrindo, todėl šia suma buvo sumažintas teismui pateiktas tvirtinti 14 678,06 Eur kreditorinis reikalavimas (19 138,25 – 4 460,19), kuris ir buvo patvirtintas kaip I eilės I etapo reikalavimas, o reikalavimo dalis dėl 4 848,89 Eur nemokumo administratorės vertinimu turi būti atmesta dėl aukščiau nurodytų pagrindų.

8. Nemokumo administratorės vertinimu, nėra pagrindo patvirtinti kreditorės reikalavimą dėl 848,75 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą. Kreditorė R. K. nuo 2021 m. gruodžio 29 d. vėl tapo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore ir vienintele akcininke, todėl matydama, kad bendrovė nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų, yra nemoki, privalėjo įmonei kelti bankroto bylą. Tačiau ji bylos nekėlė, skundė teismo nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas parilgino nutarties įsiteisėjimo laiką ir tuo būdu sudarė sąlygas kreditorei nesąžiningai prisiskaičiuoti didesnę delspinigių sumą nuo neišmokėto atlyginimo sumos. Jei pareiškėja būtų laiku ir tinkamai įvykdžiusi pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebūtų buvę priskaičiuota neišmokėto atlyginimo mažiausiai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio.

9. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nemokumo administratorė prašo netvirtinti kreditorės R. K. pareikštos ir nemokumo administratorės ginčijamos kreditorinio reikalavimo dalies bei palikti 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintą 18 870,02 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

10. Kreditorės R. K. prašymas patvirtinti nemokumo administratorės ginčijamą 5 697,64 Eur pareikšto kreditorinio reikalavimo dalį (I eilės I etapo 4 848,89 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas, I eilės II etapo 848,75 Eur delspinigiai dėl laiku neišmokėta darbo užmokesčio) netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

11. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Robinta“. Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusia 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamų kreditorių reikalavimų sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, įskaitant ir kreditorės R. K. I eilės I etapo 14 678,06 Eur kreditorinį reikalavimą, I eilės II etapo 1 308,83 Eur kreditorinį reikalavimą (delspinigiai), II eilės I etapo 2 883,13 Eur kreditorinį reikalavimą. Taigi, dėl šios kreditorės nemokumo administratorei pareikšto kreditorinio reikalavimo dalies ginčo nėra.

12. Kadangi dėl kreditorės R. K. bankroto byloje pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo dalies, kilusios iš darbo teisinių santykių, kilo ginčas, nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, kreditorinio reikalavimo dalis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo išskirta į šią atskirą bylą. JANĮ 42 straipsnyje numatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

13. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartyje dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos, atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

15. Byloje kilo ginčas dėl kreditorės R. K. nemokumo administratorei pateikto prašymo dalies, kuria ji prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, be 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi patvirtintos 18 870,02 Eur kreditorinio reikalavimo dalies, patvirtinti kreditorinio reikalavimo ginčijamą dalį ir papildomai patvirtinti I eilės I etapo 4 848,89 Eur reikalavimą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo, I eilės II etapo 848,75 Eur reikalavimą dėl delspinigių už savalaikiai neišmokėtą darbo užmokestį, viso - 5 697,64 Eur.

16. Teismo vertinimu, ištyrus byloje esančių įrodymų, susijusių su kreditorei R. K. priklausančių išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, priskaitymu ir išmokėjimu už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. liepos 28 d., visumą yra pagrindas pritarti nemokumo administratorės vertinimui, kad kreditorei neišmokėto darbo užmokesčio skola už minėtus aktualius laikotarpius yra 17 858,69 Eur, o ne 19 526,95 Eur, kaip kad nurodo kreditorė dėl šių motyvų.

17. Šios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad kreditorė R. K. pagal tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 11 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 29 nuo 2011 m. liepos 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nuo 2019 m. liepos 1 d. mokant jai 1 161,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinė vienintelė akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)” 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą atleisti iš bendrovės direktorės pareigų kreditorę R. K., su kuria darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, numatančiu, kad, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1557-852/2020, kuris įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-628-450/2021) pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)”, kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų atleista R. K., yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo akcininko neturtinėmis teisėmis, leidžiančiomis priimti tokius sprendimus. Po šio teismo sprendimo 2021 m. gruodžio 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kreditorės R. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji nuo 2021 m. gruodžio 16 d buvo priimta į bendrovės direktorės pareigas mokant 1 500 Eur darbo užmokestį, iš kurių buvo atleista 2022 m. liepos 28 d. JANĮ 62 straipsnio 1 dalies, DK 62 straipsnio pagrindu.

18. DK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kreditorės R. K. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų pagal bylos duomenis nelėmė kalti veiksmai, todėl atleidžiant iš darbo jai buvo priskaityta 6 525,86 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 1 231 Eur išeitinė išmoka, viso – 7 756,86 Eur. Iš šios sumos atėmus 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) (1551,37), 22,5 procentus valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčius (toliau – PSD) (1745,30), kreditorei buvo išmokėta 4460,19 Eur (7756,86-1551,37-1745,30=4460,19).

19. Vertindama kreditorės pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, nemokumo administratorė nurodė, kad, nors teismai nepasisakė dėl kreditorės R. K. atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, tačiau, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtėjo teisės priimti sprendimą dėl kreditorės atleidimo iš darbo, jos atleidimas iš pareigų yra akivaizdžiai neteisėtas. Dėl to nemokumo administratorė prašė 4 460,19 Eur sumažinti kreditorės pareikštą kreditorinį reikalavimą, nes, kreditorės atleidimą iš darbo 2019 m. lapkričio 12 d. pripažinus neteisėtu, turi būti laikoma, kad minėta suma išmokėta be teisėto pagrindo, tačiau pripažino, kad už visą neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpį kreditorė turi teisę gauti atlyginimą už priverstinės pravaiktos laiką, kuris, minėta, jau yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

20. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės argumentai, nurodyti nutarties 19 punkte, kurių pagrindu ji prašo 4 460,19 Eur sumažinti kreditorės pareikštą kreditorinį reikalavimą, bet pripažįsta reikalavimo dalį už priverstinės pravaikštos laiką, yra pagrįsti, nes patvirtinti pridėtais įrodymais, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinka teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. Kreditorė procesiniuose dokumentuose aiškiai neišreiškė savo pozicijos kaip vertina nemokumo administratorės reikalavimą jos pareikštą reikalavimą sumažinti 4 460,19 Eur nurodytu aukščiau pagrindu. Nors nagrinėjamu atveju ir nėra priimto darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimo kreditorės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti atitinkamas išmokas, tačiau šalys dėl ginčo išsprendimo piniginių reikalavimų dalyje gali susitarti pačios darydamos viena kitai tam tikrų išlygų. Iškėlus darbo ginčą dėl kreditorės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir atitinkamų išmokų priteisimo ginčo šalys patirtų papildomas darbo, laiko, bylinėjimosi išlaidų sąnaudas, tai neigiamai įtakotų bankroto proceso trukmę, o, atsižvelgiant į šios bylos konkrečią faktinę situaciją, yra aukšta tikimybė, kad teisme galutinis bylos rezultatas pinigine išraiška iš esmės būtų toks pat arba laibai panašus (DK 218 straipsnis).

21. Byloje kilo ginčas dėl kreditorei priskaičiuotino darbo užmokesčio dydžio už 2019 m. lapkričio mėnesį ir už 2021 m. gruodžio - liepos mėnesius. Teismo įsitikinimu, nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad darbo užmokestis kreditorei už minėtus laikotarpius turi būti apskaičiuojamas ne tik pagal kreditorės pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, bet ir pagal kitus byloje surinktus duomenis iš viešųjų registrų, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir pan., ir jis turi būti nustatytas toks:

21.1. Už 2019 m. lapkričio 13-30 d. – 433,93 Eur, nes: pagal 2011 m. liepos 11 d. darbo sutartį kreditorė atleista iš darbo 2019 m. lapkričio 12 d.; pagal 2021 m. gruodžio 16 d. darbo sutartį už 1 500 Eur atlyginimą ji pareigas pradėjo eiti 2021 m. gruodžio 16 d.; atleidimo iš darbo dieną jai buvo priskaitytas darbo užmokestis; pagal 2011 m. liepos 11 d. sudarytą darbo sutartį darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d., o ne iki 16 d.; atleidžiant kreditorę iš darbo 2019 m. lapkričio 12 d. jai buvo paskaityta išmokėti darbo užmokestį už 7 darbo dienas iš 20 darbo dienų 233,65 Eur ((645/20*7+516/20*7)-20% GPM – 22,5% Sodra)); 180,60 Eur priedas turi būti ir buvo priskaitytas vieną kartą; skirtumas tarp viso mėnesio ir atleidimo dieną priskaičiuoto darbo užmokesčio yra 433,93 Eur (645+516)-(225,75+180,60))-20% GPM – 22,5% Sodra);

21.2. Už 2021 m. gruodžio mėnesį – 449,40 Eur, nes: 1 500 Eur darbo užmokestis turi būti pradėtas taikyti pagal darbo sutartį ne nuo 2021 m. gruodžio 15 d., bet nuo 16 d.; nuo 2021 m. gruodžio 20 d. kreditorė turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir dirbo 2 darbo dienas; priskaičius 716,86 Eur darbo užmokesčio ((645+516)/22*11+1500/22*2=580.50+136.36=716,86) po privalomų atskaitymų išmokama suma sudaro 412,20 Eur (716,86-20% GPM – 22,5% Sodra);

21.3. Už 2022 m. sausio mėnesį - 400,51 Eur, nes: kreditorei buvo priskaityta 84,63 Eur ligos išmoka už pirmas 2 ligos dienas iš darbdavio lėšų, iš kurios atskaičius 15% GPM, mokėtina ligos išmoka yra 71,94 Eur; mokėtina suma turi būti 400,51 Eur (571,43-20% GPM – 22,5% Sodra) + (84,63– 15% GPM)=328,57+71,94);

21.4. Už 2022 m. gegužės, birželio mėnesius priskaityti kreditorei atitinkamai 862,50 Eur ir 862,50 Eur darbo užmokesčio nėra pagrindo, nes: pagal Sodros duomenų bazės duomenis, nuo 2022 m. kovo 1 d. Sodra savo iniciatyva buvo nusprendusi neįrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodytų apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo; kreditorė, kuri buvo bendrovės akcininkė ir direktorė, sprendime nurodytu 30 kalendorinių dienų terminu nesikreipė į skyrių ir neįrodė, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą;

21.5. Už 2022 m. liepos mėnesį – 4268,94 Eur, nes: iki atleidimo iš darbo kreditorė dirbo 3 darbo dienas, už kurias mokėtinas darbo užmokestis yra 129,37 Eur; atleidimo metu kreditorei priskaičiuota kompensacijos už nepanaudotas atostogas (išmokama suma 2 336,94 Eur) ir išeitinė išmoka (išmokama suma 1 802,63 Eur).

22. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kreditorės reikalavimą papildomai patvirtinti 848,75 Eur I eilės II etapo reikalavimą dėl delspinigių už savalaikiai neišmokėtą darbo užmokestį nepasibaigus darbo santykiams.

23. DK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.

24. Byloje nėra ginčo, kad, dar nepasibaigus kreditorės R. K. darbo santykiams UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis jai buvo mokamas pavėluotai.

25. Nemokumo administratorės vertinimu, nėra pagrindo patvirtinti kreditorės reikalavimą dėl 2 157,58 Eur ar 848,75 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą, nes kreditorė R. K. buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorė ir yra vienintelė akcininkė, todėl matydama, kad bendrovė yra nemoki, privalėjo įmonei kelti bankroto bylą. Tačiau ji bylos nekėlė, elgėsi priešingai, skundė nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas parilgino nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo laiką ir tuo būdu sudarė sąlygas kreditorei nesąžiningai prisiskaičiuoti didesnę delspinigių sumą nuo neišmokėto atlyginimo sumos. Jei pareiškėja būtų laiku ir tinkamai įvykdžiusi pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebūtų buvę priskaičiuota neišmokėto atlyginimo mažiausiai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio, nes, kreditorei 2021 m. gruodžio 29 d. vėl tapus bendrovės direktore, buvo akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nebegalės įvykdyti visų finansinių įsipareigojimų.

26. Teismas pritaria nutarties 25 punkte išdėstytam nemokumo administratorės vertinimui, nes, sprendžiant, ar tinkamai buvo atsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju ir ar yra darbdavio kaltė dėl uždelsto atsiskaitymo, yra svarbus atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas. DK 35 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai bei jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai ir laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Minėtas straipsnis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise. Nagrinėjamu atveju kreditorė R. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė, o tai reiškia, kad ji pati ir buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, disponavo darbdavio lėšomis, buvo atsakinga už darbo užmokesčio mokėjimą, todėl galėjo ir privalėjo mokėti darbo užmokestį sau ir kitiems darbuotojams, ir tai lemia (gali lemti) dėl savalaikio neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę ir galimą visų ar dalies delspinigių nemokėjimą.

27. Tačiau šiuo atveju aptarta kreditorinio reikalavimo dalis patvirtinti didesnius delspinigius netenkinama todėl, kad nemokumo administratorė, 2022 m. rugsėjo 16 d. teikdama teismui tvirtinti I eilės I etapo 14 678,06 Eur kreditorinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių, apskaičiavo, kad kreditorei DK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 10 409,12 Eur vėlavusio išmokėti darbo užmokesčio senaties termino ribose (180 dienų) priklauso sumokėti 1 308,83 Eur delspinigių, kurie įsiteisėjusia 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo patvirtinti kaip I eilės II etapo neginčijamas kreditorinis reikalavimas. Kaip aukščiau nutartyje nurodyta, išnagrinėjus ginčą teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kreditorei patvirtinti didesnį, negu jis jau patvirtintas, finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių, todėl vien dėl to nėra pagrindo padidinti kreditorinio reikalavimo dalį sudarančią delspinigių sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis JANĮ 15 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsniu, CPK 290, 291 straipsniais

nutaria:

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „Robinta“ prieštaravimus dėl 5 697,64 Eur kreditorės R. K. pareikšto reikalavimo dalies patvirtinimo pripažinti pagrįstais ir netenkinti kreditorės R. K. prašymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje papildomai patvirtinti 5 697,64 Eur kreditorinio reikalavimo dalį.

Šios nutarties neįsiteisėjusią kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, kreditorei R. K., įsiteisėjusios nutarties kopiją – Garantinio fondo administratoriui.

Nutarčiai įsiteisėjus, šią bylą prijungti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-79-544/2023 dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.