Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“, J. V. J., D. J., G. S., UAB „E77“, uždarosios akcinės bendrovės „Intuva“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „BTR Logistics“, E. S., J. S., J. T., R. T., R. K., A. K., G. K., R. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., V. J., R. J., J. V., E. V., uždarajai akcinei bendrovei „Transpharmacia“, K. B., R. B., A. Š., N. N., A. J., S. J., L. R., N. R., J. Š. (I.), B. K., R. G. –K., M. K., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Kartono projektai“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dairanga“, uždarajai akcinei bendrovei „OBLT“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė“, gyvenamųjų namų statybos bendrijai „1331“, uždarajai akcinei bendrovei „Žygvilė“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Imprex consult“, T. Č., V. B. – Č., V. A., E. A., L. M. firmai „GERDUVA“ ir Ko, V. V., I. M., mažajai bendrijai „Elegantis“, V. P., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), dėl (duomenys neskelbtini) gatvės Palangoje įrengimo ir servitutų nustatymo bei statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“, uždarosios akcinės bendrovės „Transpharmacia”, K. B., R. B., A. Š., N. N., A. J., S. J., L. R., N. R., J. Š. (I.), B. K., R. G. – K., M. K., R. K., uždarosios akcinės bendrovės „Kartono projektai” patikslintą priešieškinį ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Entoja“, J. V. J., D. J., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „E77“, uždarajai akcinei bendrovei „Intuva“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S., kitiems atsakovams (pagal ieškinį) Palangos miesto savivaldybės administracijai, J. S., E. S., R. T., J. T., R. K., A. K., G. K., R. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., V. J., R. J., J. V., E. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dairanga“, uždarajai akcinei bendrovei „OBLT“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė”, gyvenamųjų namų statybos bendrijai „1331“, uždarajai akcinei bendrovei „Žygvilė“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Imprex consult“, V. B. – Č., T. Č., V. A., E. A., L. M. firmai „GERDUVA” ir Ko, V. V., I. M., mažajai bendrijai „Elegantis“, V. P., J. P. dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovai UAB „BTR Logistics“, UAB „Transpharmacia”, K. B., R. B., A. Š., N. N., A. J., S. J., L. R., N. R., J. Š., B. K., R. G. – K., M. K., R. K., UAB „Kartono projektai” (ieškovai pagal priešieškinį) pateikė teismui priešieškinį (t. 9, b. l. 158-164), kuriuo teismo prašo:

3.1. nustatyti kelio servitutus S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius pagal matininko T. P. parengtą Žemės sklypo planą 2022 m. lapkričio 14 d.; 1.1) žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S 1.1 (plotas 245 kv. m.) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas; 1.2) žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S 1.2 (plotas 238 kv. m.) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas;

3.2. nustatyti judėjimo kryptis kelio servitutais S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą pagal matininko T. P. parengtą Susisiekimo schemą 2022 m. gruodžio 27 d. iki bus įrengta (duomenys neskelbtini), nurodant, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įvažiuojama / išvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S 1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl reikalavimo įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

Dėl kelio servituto

Dėl servituto, skirto tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas

Dėl reikalavimo pašalinti statybos padarinius

Dėl priešieškinio

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

41. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.5 punkte nurodyta, jog planuojama teritorija integruota į miesto susisiekimo tinklą, o į sklypus galimas patekimas iš vakarinėje pusėje esančio (duomenys neskelbtini) bei per sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nustatytą kelio servitutą. Tai reiškia, kad detaliuoju planu buvo numatyta, kad į visus planuojamus žemės sklypus bus patenkama iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) žemės sklype nustatytą kelio servitutą. Pirmos instancijos teismas nieko dėl šio esminio detaliojo plano sprendinio nepasisakė.

42. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4 skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ pastraipoje „Susisiekimas“ taip pat nurodyta, jog planuojama teritorija yra integruota į miesto susisiekimo tinklą, o į projektuojamus sklypus numatomas patekimas iš D2-2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės per sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nustatytą kelio servitutą, o į naujai projektuojamus sklypus patekimas numatomas per 6 metrų pločio servitutinius privažiavimus. Taip pat nurodoma, kad servitutinio privažiavimo gale suprojektuota automobilių apsisukimo aikštelė, kurios dydis 12,5 x 12,5 m. Teigia, jog šie sprendiniai vertintini kaip galimi alternatyvūs patekimai į suplanuotus žemės sklypus nenaikinant esančio patekimo iš (duomenys neskelbtini), tačiau jį ribojant, t. y. automobiliai, patekę iš (duomenys neskelbtini) gatvės turėtų apsisukti (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose suprojektuotoje automobilių apsisukimo aikštelėje ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę bei neužkirsti kelio specializuotam (teritoriją aptarnaujančiam) transportui toliau judėti ir (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas, vertindamas šiuos detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendinius, padarė esminę klaidą padaręs išvadą, jog detalusis planas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo į / ar iš (duomenys neskelbtini) klausimo nesprendė ir tam nenumatė jokių servitutų. Faktinė aplinkybė, kad detaliuoju planu akcentuojama, jog planuojama teritorija integruota į miesto susisiekimo tinklą, reiškia, kad suplanuotas gyvenamų namų kvartalas nėra uždaras ir nepasibaigia ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose suprojektuota automobilių apsisukimo aikštele; priešingai, šis kvartalas yra integruojamas į miesto susisiekimo sistemą sujungiant (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini), tik ribojant automobilių eismą į (duomenys neskelbtini), nes detaliojo plano rengimo metu, skirtingai nuo dabar esančios situacijos, (duomenys neskelbtini) buvo ribojamas automobilių judėjimas, tačiau niekada nebuvo ribojamas nemotorizuoto transporto ir pėsčiųjų judėjimas, kuris nėra ribojamas ir detaliuoju planu. Dėl to pirmos instancijos teismas neteisingai vertino detaliojo plano sprendinius ir padarė klaidingą išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai draudžia pėsčiųjų ir dviračių eismą iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) žemės sklypus. Mano, kad šie detaliojo plano susisiekimo sprendiniai turėtų būti vertinami kaip bendros Palangos miesto susisiekimo sistemos dalis, kurią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sujungia privačiuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini) žemės sklypų servitutinėse zonose) išskirta žemės juosta kaip susisiekimo komunikacijos koridorius, kuriam nustatyti ginčo servitutai, įvardyti detaliojo plano aiškinamojo rašto 4 skyriaus pastraipoje.

43. Argumentuoja, kad tekstiniai detaliojo plano sprendiniai labai aiškiai ir imperatyviai nurodo, jog visose ginčo sklypų servitutinėse zonose (S1.1, S1.2, S3, S4) be jokių išimčių nustatomi tiek kelio servitutai, tiek servitutai su teise tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o pagal nurodytus kodus (103, 106-108 ir 203, 206-208) jie visi yra to paties turinio, t. y., ginčo sklypai kartu yra ir tarnaujantys, ir viešpataujantys su teise važiuoti transporto priemonėmis ir su teise tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Tokie pat sprendiniai nurodyti ir detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, iš kurio matyti, kad abiejų tipų servitutai yra suplanuoti ginčo sklypuose išskirtose 6 metrų pločio (tik ties apsisukimo aikštele 12 m) žemės juostose, sudarančiose susisiekimo komunikacijos koridorių (kelią). Būtent tokio tipo, apimties ir turinio servitutus ieškovai ieškiniu siekia nustatyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, tai atitinka detaliojo plano sprendinius – planuojamą teritoriją integruoti į Palangos miesto susisiekimo sistemą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuos detaliojo plano tekstinius ir grafinius sprendinius ignoravo ir nepagrįstai daug reikšmės suteikė detaliojo plano sprendinių priedui, t. y. detaliojo plano sprendinių aprašomajai lentelei.

44. Pažymi, kad jei (duomenys neskelbtini) statusas detaliojo plano rengimo metu būtų buvęs toks, koks yra dabar, t. y. jame būtų buvęs leidžiamas motorizuoto ir nemotorizuoto transporto eismas, tai detaliojo plano sprendiniais iš viso nebūtų suplanuotos automobilių apsisukimo aikštelės ties (duomenys neskelbtini) ir nebūtų ribojamas bet kokio transporto patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) žemės sklypus. Dėl to ieškovė planavimo metu buvo priversta savo žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) nusistatyti kelio servitutą, kad susisiekimas per planuojamą kvartalą būtų integruotas į miesto sistemą. Šie susisiekimo sistemos organizavimo būdai yra aprašyti detaliojo plano sprendiniuose, kuriuos reikėtų vertinti kompleksiškai ir protingai.

45. Nurodo, jog pagal Lentelę žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 4 ((duomenys neskelbtini)) tarnauja žemės sklypams, kurių projektiniai numeriai 1 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 5 ((duomenys neskelbtini)) atitinkamai servitutinėse zonose S3 ir S4 su teise tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodai 206, 207, 208). Ginčo byloje, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas viešpatauja atsakovų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) su teise tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodai 206, 207, 208), nėra, tačiau teismas nepagrįstai susiaurino šio servituto turinį, nurodydamas, kad tai teisė tiesti tik inžinerinius tinklus. Komunikacijomis yra laikomi ne tik inžineriniai tinklai, bet ir susisiekimo komunikacijos kaip įvairaus transporto keliai, gatvės, kiti statiniai kaip tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai ir t.t. Taigi, (duomenys neskelbtini) žemės sklypas viešpatauja atsakovų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) su teise ne tik tiesti inžinerinius tinklus, bet ir tiesti kelią (gatvę), pėsčiųjų ir dviračių takus, be to ne tik juos aptarnauti, bet ir naudoti, o tai reiškia teisę eiti, važiuoti atsakovų sklype pačių nutiesta antžemine susisiekimo komunikacija. Mano, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypai netarnauja (duomenys neskelbtini) žemės sklypui kelio servitutu, o tarnauja tik vienas kitam.

46. Pažymi, jog Lentelėje prie šių žemės sklypų iš viso nėra nurodyti tarnaujantys kelio servitutai (kodas 203), o tai reikštų, jog šie žemės sklypai niekam netarnauja kelio servitutu ir į juos, išskyrus pačius šių žemės sklypų savininkus, niekas negali patekti. Lentelėje prie šių žemės sklypų yra įrašas apie kelio servitutą, tačiau jis nurodomas kaip esantis ir kaip viešpataujantis (203) (duomenys neskelbtini) žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai turi teisę važiuoti ir eiti per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Jei pagal Lentelę laikytina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypai niekam netarnauja kelio servitutu (prie jų neįrašytas kodas 203), tai reikštų, jog teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad šiuose žemės sklypuose yra suplanuotas tarnaujantis kelio servitutas (203), taip pat padarė klaidingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypai tarnauja tik vienas kitam. Tai, kad šiuose žemės sklypuose yra neįrašytas tarnaujantis kelio servitutas (203), reiškia, jog šių žemės sklypų savininkai iš viso negalėtų patekti į savo žemės sklypus, nes jie bet kuriuo atveju pagal detaliojo plano sprendinius turėtų važiuoti ir priešais esančio žemės sklypo servitutine zona. Mano, jog Lentelėje prie atsakovų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) nurodžius tik vieną tarnaujantį servitutą (su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines komunikacijas) ir nenurodžius kelio servituto (203), galbūt yra padaryta klaida, nes keista leisti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkams žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) įrengti kelią ir juo naudotis, o neįrengus kelio nebeleisti važiuoti ir eiti suplanuotose servitutinėse zonose S3 ir S4. Bet kuriuo atveju tai neatitinka detaliojo plano tekstinių ir grafinių sprendinių, kur šio tipo servitutai nustatomi visose servitutinėse zonose kartu kaip tarnaujantys ir kaip viešpataujantys. Teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę, susijusią su servitutų nustatymu, netinkamai taikė ir aiškino detaliojo plano sprendinius. Kilus neaiškumams dėl kai kurių detaliojo plano sprendinių, teismas privalėjo vertinti šių sprendinių visumą, o ne remtis pavieniais, nelogiškais sprendiniais, prieštaraujančiais esminiams detaliojo plano sprendiniams, taip pat šioje situacijoje privalėjo atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

47. Mano, kad taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ištaisyti Lentelėje atsiradusias technines klaidas (prieštaravimus) nustatydamas ieškovų prašomus servitutus ir išspręsdamas ginčą. Jeigu teismo sprendimas liktų paliktas nepakeistas, ieškovai iš viso nebegalėtų naudotis savo turtu, esančiu ginčo teritorijoje, nes (duomenys neskelbtini) gatvė neįrengta, o susisiekimo per (duomenys neskelbtini) nebeliktų. Neteisinga ir nesąžininga, kad vieniems detaliuoju planu suplanuotos teritorijos savininkams ((duomenys neskelbtini)) teismas suteikė galimybę patekti į savo žemės sklypus per (duomenys neskelbtini), o kitiems atėmė, ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Mano, kad teismas bent laikinai (iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo) galėjo nustatyti ieškovų prašomus servitutus, nes panaikinus laikinąsias apsaugos priemones patekimo prie ieškovų turto ((duomenys neskelbtini)) neliks. Taip pat teigia, kad teismo siūlymas naudotis valstybinėje žemėje UAB „BTR Logistics“ įrengtu laikinu keliu visiškai nepriimtinas, nes šis kelias įrengtas neteisėtai. Pažymi, jog aplinkybė, kad teismas, išskyręs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl neteisėto kelio statybos į atskirą bylą, kurioje dar nėra priimtas sprendimas, tačiau ginčijamu sprendimu jau pasisakė, kad laikinas kelias buvo įrengtas teisėtai, rodo, kad teismas buvo šališkas.

48. Argumentuoja, kad pirmosiso ins tancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą neteisėtu ir panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę UAB „OBLT“ atlikti statybos darbus pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ 2019 metais parengtą projektą Nr. 2019 m. rugpjūčio 2 d. „Dvylikos gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“. Teismas padarė šią išvadą remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialisto 2020 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-2234. Pažymi, jog teismas nustatė faktus, kurie neatitinka realybės, t. y. statybinis transportas į (duomenys neskelbtini) niekada nevyko per laisvą valstybinę žemę, kurioje neteisėtai buvo įrengtas laikinas privažiavimas, o pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir kėlė pavojų dviratininkams ir pėstiesiems, važiuodavo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo leidžiamas tik pėsčiųjų ir dviračių judėjimas. Jei taip būtų taip, kaip nurodė teismas, statybinis transportas į (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs vykti per ieškovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o tuo metu ginčas jau buvo teisme. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kelio servitutas buvo nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovės sklype ((duomenys neskelbtini)), o susisiekimas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą buvo neišspręstas, nes jame nebuvo nustatytas kelio servitutas, todėl ir statybos (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo neįmanomos.

49. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė, prieš išduodama UAB „OBLT“ statybos leidimą, privalėjo įsitikinti, ar tokios statybos iš viso yra įmanomos nepažeidžiant teisės aktų. Projekto sprendiniai labai aiškiai nurodė, kad patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, nors tai buvo neįmanoma, nes ir pačios (duomenys neskelbtini) gatvės nėra iki šiol. Tai reiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas statyboms, kurios neįmanomos, negalėjo būti išduotas, todėl statytojai turėjo pirmiausia išspręsti patekimo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą klausimą, o tada tik prašyti statybą leidžiančio dokumento. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šios faktinės aplinkybės, nors ieškovai akcentavo į tai, kad Palangos miesto savivaldybė, žinodama, jog į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) statybiniu transportu galima patekti tik per (duomenys neskelbtini), kur toks eismas draudžiamas, išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę pažeisti kelių eismo taisykles.

52. Teismas, nepatikrinęs atsakovų teiginių, juos perrašė į sprendimą nurodydamas, kad UAB „BTR Logistics“ pateiktas servitutų nustatymo planas atitinka detaliojo plano sprendinius, tą patvirtina pateikta detaliojo plano aprašomoji lentelė, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai, o iš sprendimo turinio matyti, kad šios lentelės teismas net neanalizavo. Taigi teismas padarė išvadą, jog planas atitinka detaliojo plano sprendinius, jos nemotyvavęs. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų prašomus servitutus ir judėjimo kryptis per S1.2 servitutinę zoną, nepagrįstai suteikė atsakovams daugiau teisių ir ieškovų teises labiau apribojo, nei tai numatė detaliojo plano sprendiniai. Toks papildomų (ne pagal detaliojo plano sprendinius) servitutų nustatymas ir judėjimo krypčių nustatymas (duomenys neskelbtini) žemės sklype pažeidė ir iškreipė detaliojo plano sprendinius. Taigi teismas neleistinai (viršydamas savo kompetenciją) pakoregavo šį teritorijų planavimo dokumentą, juo labiau, kad papildomų servitutų, nesuplanuotų teritorijų planavimo dokumentais, nustatymas reikalavo iš atsakovų įrodyti jų būtinybę ir negalėjimą atsakovų žemės sklypus naudoti nenustačius šių papildomų servitutų, tačiau pirmos instancijos teismas atsakovus nepagrįstai atleido nuo šios įrodinėjimo pareigos.

53. Pažymi, kad detaliuoju planu nenumatyta iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo išvažiuoti / įvažiuoti į jį iš laisvos valstybinės žemės, kurioje buvo neteisėtai įrengtas laikinas kelias ir kuriam statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, tačiau teismas, dar nesant sprendimo byloje dėl šio kelio teisėtumo, ginčijamu sprendimu jį įteisino.

54. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo nustatyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose servitutų, suteikiančių teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas, motyvuodamas, jog nustatant tokius servitutus viešpataujančiu daiktu tampa pati antžeminė ar požeminė komunikacija, o byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovams nuosavybės teise priklausytų kokios nors antžeminės ar požeminės komunikacijos prašomų nustatyti servitutų vietoje. Tačiau pirmos instancijos teismas analogišką servitutą lygiai tokioje pat situacijoje ieškovams priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) nustatė, nors atsakovai komunikacijų (duomenys neskelbtini) žemės sklype neturi ir jie nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje kils objektyvi būtinybė tiesti konkrečius ir būtent atsakovams nuosavybės teise priklausysiančius inžinerinius tinklus.

55. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nenustačius tarnaujančio kelio servituto (kodas 203), o (duomenys neskelbtini) žemės sklype viešpataujančio kelio servituto, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojai vis tiek negalės patekti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nepažeidę (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių. Analogiška situacija ir su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojais. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas, nustatydamas (duomenys neskelbtini) žemės sklype servitutus ir judėjimo kryptis, bet nenustatydamas (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose ieškiniu prašomų tarnaujančių kelio servitutų (kodas 203), iš esmės suteikė atsakovams teises, kurios jiems nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

56. Argumentuoja, kad tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimai nustatyti ieškovams priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) kelio servitutus ir judėjimo (neaišku kieno) kryptis, kuriomis atsakovai net nesiruošia naudotis, nes jie turi tiesioginius patekimus iš savo žemės sklypų į (duomenys neskelbtini). Priešieškinį atsakovai pareiškė tik dėl to, kad kiti asmenys nevažinėtų per jų ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypus. Tai įrodo, kad atsakovų teisės nebuvo pažeistos ir jie gina savo nepažeistas (tariamai pažeistas) teises, nes jų patekimas į (duomenys neskelbtini), t. y. susiekimas su jų žemės sklypais nėra niekaip apribotas ir jie laisvai naudojasi, tuo labiau, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) leidžiamas ir motorizuoto transporto judėjimas. Mano, kad priešieškinis dėl servitutų ir judėjimo krypčių nustatymo prieštarauja civilinio proceso tikslams ir negalėjo būti priimtas, o civilinė byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Taigi toks prieštaringas sprendimas, paremtas vien tik atsakovų nurodytais faktais ir teiginiais, akivaizdžiu teismo neobjektyvumu, lemia, kad buvo pažeista ieškovų teisė į teisingą ir nešališką teismą. Taip pat pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė procesinės teisės normas (sprendimas nemotyvuotas), netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su servitutų nustatymu, viršijo savo kompetenciją koreguodamas detaliojo plano sprendinius, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir rekomenduojamų teismų sprendimų kokybės standartų, todėl sprendimas turi būti naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti priimtas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti, o dėl priešieškinio byla turi būti nutraukta arba priešieškinis turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad priešieškiniu atsakovais buvo įtraukti ne visi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai, nors su priešieškiniu nesutiko visi, todėl teismas turėtų spręsti ir dėl tinkamos proceso šalių procesinės padėties nustatymo.

62. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie turi analogišką galimybę į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pėsčiomis ar dviračiu patekti per kitą prie (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ar per nesuformuotą valstybinę žemę, kur yra ir faktiškai pačių ieškovų anksčiau naudotas įvažiavimas. Pažymi, kad patekimas vien pėsčiomis ar dviračiais į savo sklypą nėra pakankamas, o patekti per (duomenys neskelbtini) sklypą yra neįmanoma, nebent lipti / važiuoti per tvoras bei kitus statinius, patekimas per laikiną neteisėtą kelią, įrengtą nesuformuotoje valstybinėje žemėje, taip pat yra nei teisiškai, nei faktiškai neįmanomas, jie neturi galimybės nustatyti servituto šioje nesuformuotoje ir neįregistruotoje valstybinėje žemėje.

63. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavo, jog atsakovė UAB „BTR Logistic“ laikiną kelią įrengė pagal neteisėtą atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), kuris buvo panaikintas, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl statybos padarinių pašalinimo, tačiau ginčijamu sprendimu teismas konstatavo, kad kelias įrengtas teisėtai. Pažymi, jog išvažiuojamojo teismo posėdžio metu (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo klausimą) buvo nustatyta, kad laikinai įrengtas neteisėtas kelias nepatenkina byloje dalyvaujančių asmenų interesų, kadangi per jį nėra padarytas pravažiavimas į (duomenys neskelbtini), savininkų automobilio stovėjimo vietas, todėl asmenys naudojasi servitutiniu keliu ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi kito įvažiavimo į automobilių stovėjimo vietas, nėra. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas reiškia ir kitoje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 pritaikytų ir galiojančių (nepanaikintų) laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudusių naudotis šiuo neteisėtu keliu, pažeidimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinuoju neteisėtu keliu apeliantai anksčiau naudojosi kaip faktiniu pravažiavimu. Priešingai, atsakovų nurodytos „provėžos“ miško paklotėje yra padarytos būtent dėl neteisėtų atsakovo UAB „BTR Logistics“ ar kitų atsakovų veiksmų, neleistinai (be žemės sklypų savininkų) važiuojant per svetimus žemės sklypus, o apeliantai dėl to ne kartą kreipėsi į policiją.

64. Pažymi, kad prašė pripažinti neteisėtu Palangos miesto savivaldybės statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statytojai UAB „BTR Logistics“ statyti laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovus (Palangos miesto savivaldybės administraciją ir UAB „BTR Logistics“) nugriauti (išardyti) pradėtus laikino kelio įrengimo darbus. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą konstatvęs, kad ieškovai neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo. Nesutinka su teismo išvada ir nurodo, kad patekimas į ginčo teritoriją yra nustatytas galiojančiais ir nepanaikintais teismo sprendimais (nutartimis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realiai egzistuoja ir visų suinteresuotų asmenų gali būti naudojamas įrengtas kelias per (duomenys neskelbtini) servitutines zonas. Be to, naujo kelio projektavimas ir įrengimas valstybinėje žemėje yra neproporcingas ir neracionalus ir dėl tos priežasties, kad per šią valstybinę žemę galima patekti tik iki privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, o juose vis tiek turėtų būti nustatomi servitutai, nors tam nebūtų būtinumo. Pažymi, jog atsakovė UAB „BTR Logistics“, kuri bandė įgyvendinti minėtą projektą, jokių su šia valstybine žeme besiribojančių žemės sklypų nuosavybės ar kita teise nevaldo, todėl neturi ir negali turėti nei teisėto teisinio, nei materialinio intereso įrengti kelius ar pravažiavimus šioje valstybinėje miesto žemėje, besiribojančioje su speliantų žemės sklypu, ypač, kai ši siaura valstybinės žemės juosta yra miško žemė ir įrengus joje kelią būtų darkomas kraštovaizdis ir padaryta žala gamtai. Pažymi ir tai, kad pagal suderintus projektus pastačius dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos (automobilių parkingas) yra numatytas ir įrengtas (išgrįstas trinkelėmis) pietinėje žemės sklypo pusėje. Įrengus pravažiavimo kelią iki žemės sklypo šiaurinės pusės per valstybinės žemės ruožą, (duomenys neskelbtini) butų savininkai patekti į savo automobilių parkavimo vietas per šį naują įvažiavimą vis viena negalėtų.

65. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad laikino neteisėto kelio įrengimas ir jo statybos padarinių (ne)šalinimas nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, teisinis reglamentavimas imperatyviai nurodo, kad arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos įrengiant tokias antžemines susiekimo komunikacijas kaip kelias yra būtina gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas. Šiuo atveju neteisėtas laikinas kelias buvo įrengtas arčiau nei 1 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) ribos, todėl buvo privaloma gauti apeliantų ir kitų (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimus. Statinių statyba arčiau nei 1 m atstumu iki apeliantų žemės sklypų ribos negavus apeliantų sutikimo, yra akivaizdus jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

66. Argumentuoja, kad byloje susiklostė neįprasta procesinė padėtis, nes Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-107-588/2021 ir Nr. e2-3847-995/2021 sujungtos į vieną bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė į atskirą bylą vėl išskirti civilinės bylos dalį pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį dėl laikino kelio į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įrengimo ir statybos padarinių šalinimo, nors tapačių apeliantų reikalavimų dėl statybos padarinių šalinimo teismas į atskirą bylą neišskyrė. Taigi Inspekcijos reikalavimai dėl laikino neteisėto kelio statybos padarinių šalinimo yra nagrinėjama atskiroje byloje (civ. b. Nr. e2-2722-1086/2023), o analogiški apeliantų reikalavimai dėl to paties laikino neteisėto kelio statybos padarinių šalinimo buvo nagrinėti šioje civilinėje byloje. Ši byla negalėjo būti išnagrinėta, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl laikino neteisėto kelio statybos padarinių pašalinimo arba teismas, nagrinėdamas bylą dėl servitutų nustatymo, negalėjo pasisakyti dėl laikino neteisėto kelio naudojimo, kadangi šio kelio statybos padarinių likimas galutinai paaiškės tik išnagrinėjus civ. b. Nr. e2-2722-1086/2023.

67. Argumentuoja, kad atsakovų priešieškinis yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Atsakovai nesiekė apginti savo teisių (nes joks teisių pažeidimas neegzistuoja), o tik siekė formaliais pagrindais apsunkinti byloje dalyvaujančių asmenų padėtį. Atsakovai turi laisvą ir niekaip neapsunkintą galimybę iš (duomenys neskelbtini) patekti prie savo turto ((duomenys neskelbtini)), dėl to ginčo byloje net nėra. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribojasi. Atsakovai, norintys pateikti prie savo turto, turi įvažiavimą per servitutinę zoną, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir savarankišką įvažą tiesiogiai į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), savininkai prie savo turto patenka per savarankišką įvažą iš (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsakovai per kelerius metus besitęsiantį ginčą niekuomet nereiškė jokių pretenzijų, susijusių su pateikimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neįrodinėjo, kad į jį patekti negali, ir neprašė užtikrinti patekimo į sklypą. Taigi atsakovai, turėdami neapribotas galimybes prie savo turto patekti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) per savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), reiškia akivaizdžiai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį dėl servituto nustatymo per kitų asmenų žemės sklypus, tokiu būdu veikdami prieš sąžiningą teismo procesą.

68. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui išdavė statybą leidžiantį dokumentą, jo pagrindu atsakovė UAB „BTR Logistics“ pastatė statinius, juos įrengė ir pardavė kitiems asmenims, t. y. visą laiką turtas buvo naudojamas, prie jo buvo ir yra galimybė privažiuoti ir naudotis tinkamai be atsakovo prašomų servitutų. Jeigu be ieškovo prašomų servitutų atsakovai negalėtų patekti prie savo turto, statybą leidžiantis dokumentas apskritai negalėtų būti išduotas, kadangi savininkui (atsakovui) nebūtų galimybės pateikti prie savo turto, o statybų darbai būtų neįmanomi. Antra, detaliuoju planu šiaurinėje–rytinėje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pusėje buvo numatytas servitutas, skirtas iš planuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės prie savo turto patekti (duomenys neskelbtini), savininkams, o ne (duomenys neskelbtini) savininkams (servitutas S1.2, 238 kv m.). Taigi, ši detaliuoju planu suplanuota servituto zona niekaip nėra susijusi su atsakovais ((duomenys neskelbtini) turto savininkais), šio konkretaus detaliuoju planu planuoto servituto požiūriu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra tarnaujantis daiktas žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Teigdami priešingai, atsakovai tiesiog siekia klaidinti teismą. Detaliuoju planu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams nebuvo numatyta jokia teisė naudotis šia servituto S1.2, 238 kv. m teritorija. Nepaisant to, atsakovai būtent šioje servituto teritorijoje siekia nugriauti teisėtą (duomenys neskelbtini) savininkų turtą, nors pačia servituto S1.2, 238 kv. m teritorija neturi ir neturės teisės naudotis ir nėra jokių prielaidų atsakovams ja naudotis ateityje. Pažymi, jog teismas sprendimu nustatydamas, kad atsakovai turi teisę šioje teritorijoje važinėti / naudotis, visiškai ignoravo faktą dėl šioje zonoje esančių daiktų ir statinių bei jų tolimesnio likimo – teismas nevertino ir nepasisakė, ar juos reikia nugriauti (jeigu taip, tai kokiu pagrindu), ar juos griauti turi apeliantai ar atsakovai, kas kompensuos apeliantams išlaidas už šio turto nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą, už daiktų ir statinių praradimą, kelio šioje vietoje įrengimą. Visa tai kainuotų 58 685 Eur. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo, o jį sukūrė. Toks teismo sprendimas negali likti galioti.

69. Taip pat yra nepagrįstas teismo sprendimas dėl judėjimo krypčių nustatymo. Atsakovai, kaip ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai, prie savo turto patenka per tiesiogines įvažas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jie net neturi subjektinės teisės reikalauti važiuoti aplinkui per neteisėtai įrengtą laikinąjį kelią, per (duomenys neskelbtini) sklypus ir t. t. Judėjimo krypčių nustatymas yra bereikšmis ir nepagrįstas, kuriuo yra nesprendžiama, o sukuriama konfliktinė situacija.

77. Be to, galimybė patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra ir iš (duomenys neskelbtini) naudojantis laisva valstybine žeme, esančia šiaurinėje dalyje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir miško. UAB „BTR Logistics“, kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), ėmėsi iniciatyvos oficialiai įrengti byloje dalyvaujantiems asmenims alternatyvų bei teisėtą privažiavimą laisvoje ir nenaudojamoje valstybinėje žemėje šalia miško, kad nepagrįstai nebebūtų varžomos asmenų teisės į privačią nuosavybę bei nebebūtų pažeidžiami teritorijų planavimo sprendiniai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama sureguliuoti ginčą, dar 2021 m. kovo 19 d. davė sutikimą Nr. 16SD-594-(14.16.104), kad neužstatytame valstybiniame žemės plote būtų įrengtas laikinas privažiavimas iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė. Nors sutikime nurodyta, kadjis galioja iki 2023 m. kovo 19 d., tačiau taip pat pažymėta, kad sutikimo galiojimas bus pratęsiamas iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė. Tokią pačią poziciją išdėstė ir NŽT atstovė teismo posėdžių metu. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 8 d., atsižvelgdama į NŽT išduotą sutikimą bei atsakovės UAB „BTR Logistics“ pateiktą laikinojo kelio įrengimo projektą, išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę neužstatytoje (laisvoje) valstybinėje žemėje įrengti bendrojo naudojimo vidaus vietinės reikšmės laikinąjį kelią iš (duomenys neskelbtini) iki byloje dalyvaujantiems asmenims priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog detaliojo plano sprendinių aprašomoji lentelė (kurią pasirašė visi statytojai, taip pat ir ieškovė UAB „Entoja“), kurioje, priešingai nei teigė ieškovai, nurodyta, kad nei žemės sklype (duomenys neskelbtini), nei žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutas niekada nebuvo planuojamas. Šiuose sklypuose planuojamoje servitutinėje zonoje buvo numatytas tik servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Vadovaujantis detaliojo plano aprašomąja lentele, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra viešpataujantys žemės sklypai tarnaujančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuris tarnauja ir suteikia teisę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkams važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje detaliajame plane numatytoje servitutinėje zonoje buvo planuojamas tarnaujantis kelio servitutas, todėl tokiu alternatyviu privažiavimu net nebūtų pažeidžiami detaliojo plano sprendiniai. Detaliuoju planu kelio servitutas buvo numatytas ir suplanuotas būtent pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), įtvirtinant servitutines zonas Nr. S1-1 ir S1-2, tačiau ne žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), todėl sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai į jame įrengtas automobilių parkavimo vietas gali patekti būtent naudodamiesi jiems patiems priklausančiu žemės sklypu ir jame detaliuoju planu suplanuotose servitutinėse zonose, kuriose buvo numatyti tarnaujantys kelio servitutai.

78. Mano, kad ieškovai ieškiniu siekia pakeisti detaliojo plano sprendinius ir įpareigoti savivaldybę įrengti gatvę. Nors apeliantai apeliaciniame skunde pabrėžia, kad nustatyti servitutus reikalauja laikinai – iki kol bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau nutyli, jog piktybiškai nesinaudoja lygiai taip pat laikinai nenaudojamoje valstybinėje žemėje įrengtu laikinuoju keliu, kurio įrengimą ir statybos leidimą patys apskundė siekdami nepagrįstai naudotis kitiems asmenims priklausančia nuosavybe.

79. Apeliantai ir UAB „Entoja“ privalėjo įrodyti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti detaliajam planui prieštaraujančius servitutus, nes kitaip patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra neįmanoma. Ieškovams neįvykdžius įrodinėjimo pareigos pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė. Objektyvi būtinybė nustatyti ieškovų prašomus servitutus neegzistuoja bei nebuvo įrodyta, prašomi nustatyti servitutai neatitinka detaliojo plano sprendinių, juos pažeidžia. Detaliuoju planu ir jo sprendiniais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) numatytose servitutinėse zonose S3 ir S4 niekada nebuvo planuojami kelio servitutai, tik servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, o priešingos apeliantų interpretacijos tėra subjektyvaus pobūdžio samprotavimai, neatitinkantys tikrovės. Apeliantai nepagrįstai siekia sutapatinti kelio servitutą bei servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines bei antžemines komunikacijas. Be to, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo numatyti kaip viešpataujantys sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuriame (jo servitutinėje zonoje) buvo numatytas kelio servitutas, tarnaujantis sklypams (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad detaliajame plane nėra jokių sprendinių, kurie nustatytų patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Priešingai, patekimas į šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) detaliajame plane buvo ir yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. per žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nustatytą servitutą. Argumentuoja, kad detaliajame plane minimos servitutinės zonos yra (buvo) skirtos patekti nuo (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bet ne tam, kad iš (duomenys neskelbtini) būtų patenkama į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. detaliojo plano sprendiniais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje niekada nebuvo planuojamas kelio servitutas kaip ir įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) per S3 ir S4 servitutinę zoną. Atitinkamai, atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pagal detalųjį planą yra formuotina automobilių apsisukimo aikštelė (dar vėliau parkavimo vietos), bet ne pravažiavimo kelias. Taigi, detaliojo plano sprendiniai ne tik nepagrindžia servitutų nustatymo būtinybės, bet ieškovų prašomi nustatyti servitutai netgi prieštarautų detaliojo plano sprendiniams.

80. Detalusis planas konkrečiai nustatė įvažiavimų ir išvažiavimų vietas suplanuotuose žemės sklypuose, tačiau jokių įvažiavimo bei išvažiavimo vietų ties (duomenys neskelbtini) per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nėra numatyta. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pripažino ir ieškovų atstovas advokato padėjėjas. Priešingai nei bando teigti ieškovai, įvažiavimas į ginčo teritoriją detaliajame plane yra numatytas būtent per žemės sklype (duomenys neskelbtini) suplanuotą servitutinę zoną. Patikslinto ieškinio reikalavimais yra siekiama viešpataujančius žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)) paversti tarnaujančiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

81. Teigia, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) be jokių kliūčių galima patekti naudojantis laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje šiaurinėje dalyje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir miško, įrengtu keliu, kuriuo patys ieškovai faktiškai naudojosi, tačiau vėliau patys sąmoningai sudarė kliūtis juo naudotis. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikti jokie argumentai ar įrodymai, pagrindžiantys, kad minimu ir pačių apeliantų faktiškai naudotu pravažiavimu patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra nebeįmanoma. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje detaliajame plane numatytoje servitutinėje zonoje buvo planuojamas tarnaujantis kelio servitutas, todėl tokiu alternatyviu privažiavimu net nebūtų pažeidžiami detaliojo plano sprendiniai. Mano, kad realiai įrengto ir tinkamo naudoti kelio naudojimas iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė neabejotinai užtikrintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų galimybes patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Be to, apeliantai sąmoningai savo automobiliais užtvėrė įvažiavimą į valstybinėje žemėje įrengtą laikinąjį kelią tam, kad laikinuoju keliu negalėtų naudotis ir kiti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, kurie sprendimo neskundė ir yra iš tiesų suinteresuoti patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei nepalaiko apeliantų. Pažymi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai tarpusavio susirašinėjimuose nurodo, kad atidarius laikinąjį kelią jie turėtų galimybę privažiuoti prie sklype (duomenys neskelbtini) įrengtų automobilių parkavimo vietų, o apeliacinis skundas tėra priemonė įgyti patogesnį ir jiems priimtinesnį privažiavimą. Mano, kad ieškovai prašo nustatyti servitutus iš esmės tik tam, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) būtų galima patekti per (duomenys neskelbtini) ir privačius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip įgyjant teisę naudotis jiems patiems trumpesniu keliu į pajūrį bei padidinti statomo nekilnojamojo turto ekonominę vertę. Tokie motyvai (patogumas ar naudingumas) negali būti pagrindas nustatyti servitutus.

82. Pažymi, jog būtent žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, prieš įsigydami turtą jame, aiškiai žinojo ir negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti), kad neturi tiesioginio išvažiavimo / įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), kad detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servitutinėse zonose S1.1 ir S1.2 yra suplanuoti kelio servitutai, todėl galėjo ir turėjo tikėtis, kad jais vyks transporto priemonių judėjimas. Nepaisydami šių aplinkybių apeliantai turtą žemės sklype (duomenys neskelbtini) vis tiek pirko, detaliojo plano sprendinių neginčijo. Taip pat teigia, kad priešingai apeliantų teiginiams, jog tarp sklypų (duomenys neskelbtini) yra įrengtas įvažiavimas, todėl servitutų nustatymas tariamai nepareikalautų papildomų investicijų, labiau neapsunkintų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nedarytų žalos turto savininkams, iš tikrųjų jokio įvažiavimo kelio tarp sklypų (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje nėra. Priešingai, visame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pakraštyje, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), yra ne tik numatytos, bet ir įrengtos automobilių parkavimo vietos pagal žemės sklypo projektinę dokumentaciją bei naudojimosi tvarkos schemą. Nustačius ieškovų prašomus servitutus ši privati nuosavybė būtų niokojama, o fizinis asmuo, įsigijęs parkavimo vietą P-13, netektų teisės ja naudotis neapibrėžtą laikotarpį – iki kol bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė.

83. Teigia, kad nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog patekimas per laikinąjį kelią yra nei teisiškai, nei faktiškai neįmanomas. Patys apeliantai ir UAB „Entoja“ desperatiškai kuria aibę deklaratyvių ir hipotetinių priežasčių, tariamai pagrindžiančių negalimumą naudotis keliu, stengiasi eliminuoti alternatyvų ir lygiavertį bei kitų asmenų teisių nevaržantį privažiavimą, nesąžiningai siekia tik išimtinai sau naudingesnio privažiavimo ir nenori spręsti ginčo situacijos visoms šalims geriausiu ir priimtiniausiu būdu – kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai į savo sklypą patektų būtent jiems patiems priklausančiame žemės sklype suplanuotu kelio servitutu.

84. Pažymi, kad net ir išnagrinėjus išskirtą civilinę bylą Nr. e2-2722-1086/2023 kelias nebus panaikintas, nes ir pati ieškovė Inspekcija pirmiausia numatė galimybę sutvarkyti laikinojo kelio projektinę dokumentaciją ir įteisinti jo statybą. Taip pat pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (kurių prašė patys apeliantai) buvo uždrausta naudotis keliu, tačiau apeliantai sąmoningai nutyli, jog laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjus sprendimui panaikintos. Taigi, sprendimu išspręstas naudojimosi keliu klausimas vėl leidus juo naudotis. Pažymi, kad NŽT atstovė bylos nagrinėjimo metu yra aiškiai nurodė, kad sutikimas galioja iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė ir sutikimo terminas bus pratęsiamas.

85. Be to, apeliantų pozicija prieštaringa, nes argumentuodami, jog kelias įrengtas arčiau nei 1 m atstumu nuo jų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, prašo nustatyti servitutus ir įrengti kelią žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribose, iš esmės atsakovams priklausančiose terasose, ant įrengtų parkavimo vietų, nesilaikant absoliučiai jokių saugumo atstumų. Apeliantai niekaip negalėjo pagrįsti, kaip konkrečiai laikinojo kelio įrengimas pažeidžia jų teises, nurodė tik tai, kad įrengtas kelias gadina vaizdą pro langus ir terasas. Akivaizdu, kad apeliantai ir UAB „Entoja“ tiesiog nėra suinteresuoti ir nenori naudotis laikinuoju keliu suteikiamu privažiavimu, o tiesiog ieško dirbtinių kliūčių juo naudotis ir išspręsti situaciją. Pažymi ir tai, kad už tinkamą privažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra atsakingas vienas iš ieškovų – UAB „Entoja“, bet ne UAB „BTR Logistics“ ir kiti atsakovai, todėl nėra jokio pagrindo apriboti atsakovų nuosavybės teisę nustatant servitutus. Mano, kad UAB „Entoja“ tik mėgina išvengti prisiimtos pareigos įrengti (duomenys neskelbtini) g.

86. Dėl priešieškinio nurodo, kad skirtingai nei žemės sklypų (duomenys neskelbtini) atveju, detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje S1.2 buvo suplanuotas ir numatytas būtent tarnaujantis kelio servitutas bei judėjimo iš / į žemės sklypus kryptys, tačiau jis savavališkai pačių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ar statytojų buvo užstatytas įvairiais statiniais, kelio servitutinėje zonoje įrengiant kliūtis, trukdančias juo naudotis. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje aiškiai bei nedviprasmiškai nįtvirtinta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Taigi, kiekvienas asmuo, tiek planuodamas, projektuodamas statinius žemės sklype, tiek naudodamasis žemės sklypu, privalo laikytis teritorijų planavimo dokumentų nuostatų ir jų sprendinių, o apeliantai ar statinių statytojai, vykdę statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir servitutinio kelio (zonos S 1.2) vietoje ir įsirengę tvorą, medinius statinius, apšvietimo stulpus, nepaisė nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių, kuriuose servitutinėje zonoje S1.2 nėra numatyta jokių statinių, nei pagal jį išduoto statybos leidimo, nei detaliojo plano ir jo sprendinių, todėl jų pastatyti statiniai laikytini savavališka statyba ir pažeidžia ne tik ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir interesus, bet ir kitų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų interesus, nes minėtos tvoros, stulpai ir mediniai statiniai fiziškai užkerta kelią (trukdo) praeiti / pravažiuoti per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servitutinę kelio zoną S1.2 ir į ją patekti nuo viešo (bendro) naudojimo kelio iš (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat suteikė teisę statyti statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir numatė, jog sklypo servitutinėje kelio zonoje S1.2, 238 kv. m, turi būti įrengtas kelias, o ne tvora, stulpai ir kiti mediniai statiniai. Taigi, apeliantai, suprasdami, kad savo veiksmais patys panaikino privažiavimą, numatytą detaliajame plane, per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame numatytas servitutines zonas, inicijavę bylą siekia tenkinti išimtinai savo interesus, susikurti patogumą ir pakeisti detaliojo plano sprendinius.

91. Atsakovė UAB „BTR Logistics“ argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo panaikinti statybos leidimą. Teigia, kad UAB „Entoja“, reikšdama šį reikalavimą, turėjo įrodyti, kokią įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams turėjo prašomas panaikinti statybos leidimas bei kaip nurodyti pažeidimai konkrečiai pažeidžia jos UAB „Entoja“ teises ir teisėtus interesus, juo labiau, kad UAB „Entoja“ nėra įgaliota ginti viešąjį interesą ir laikytina netinkama ieškove tokiam reikalavimui reikšti. Apeliaciniame skunde tėra apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neva į sklypą (duomenys neskelbtini) vykstantis statybinis transportas pažeidinėjo kelių eismo taisykles ir kėlė pavojų dviratininkams ir pėstiesiems, važiuodamas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos apeliantų teiginius.

92. Priešingai nei teigia apeliantai, ginčijamu sprendimu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuotose servitutinėse zonose S1.1 ir S1.2 buvo nustatyti kelio servitutai, suteikiantys žemės sklypų savininkams teisę eiti bei važiuoti transporto priemonėmis. Taigi, susisiekimo klausimas ginčo teritorijoje išspręstas, o pagal statinių statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) projektą, kurio pagrindu ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, visi įvažiavimai į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją yra (ir buvo) numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Visi tuometiniai žemės sklypų savininkai (tame tarpe ir pati UAB „Entoja“), pritardami detaliojo plano sprendiniams, jų neginčydami, nusprendė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bus važiuojama (einama) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (jame numatytą ir įregistruotą tarnaujantį kelio servitutą) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (jame numatytą tarnaujantį kelio servitutą servitutinėje zonoje S1.1); į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bus patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (jame numatytą ir įregistruotą tarnaujantį kelio servitutą). Pabrėžia, kad pačiai UAB „Entoja“ statybą leidžiantys dokumentai žemės sklypuose buvo išduoti tik pasirašius sutartį, kuria UAB „Entoja“ įsipareigojo įrengti privažiavimus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki visų žemės sklypų ginčo teritorijoje. Taigi, ir susisiekimo klausimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas ir aiškus – būtent UAB „Entoja“, kaip viena iš žemės sklypuose vykdytų statybų vystytoja ir statytoja, įsipareigojo suplanuoti ir realiai įrengti privažiavimus iki visų žemės sklypų. Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas neišsprendus patekimo į sklypą (duomenys neskelbtini) klausimo, taip pat neegzistuoja jokie įrodymai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statytojai, vykdydami statinių statybos darbus šiame žemės sklype pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Tam nebuvo jokio poreikio, nes statinių statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) projekte buvo numatytas laikinas įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini).

93. Taip pat mano, kad sprendimu visiškai pagrįstai buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl statybos padarinių (kelio) pašalinimo. Apeliantai pateikė tik deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius, neva kelias vizualiai blogina apeliantų gyvenamąją aplinką ir „gadina“ vaizdą, kurį jie mato iš savo kiemų terasų, taip pat keliu trukdoma apeliantų ramybė. Asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės. Kelio įrengimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti apeliantų teisių ir teisėtų interesų ir dėl to, kad jis įrengtas ne apeliantams priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje, kuri nepatenka į detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas. Mano, kad šį reikalavimą apeliantai pareiškė norėdami išvengti servituto nustatymo ne jų naudai, kadangi įrengtas kelias suteikia apeliantams alternatyvų ir kitų privačių asmenų teisių į privačią nuosavybę nepažeidžiantį privažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl kelio įrengimas turi įtakos servitutų nustatymui kitomis sąlygomis nei jie to pageidauja. Pažymi, kad kelio statybos leidimo ir įrengimo teisėtumas ir padariniai yra nagrinėjami kitoje atskiroje civilinėje byloje, todėl būtent šioje byloje nebuvo pagrindo spręsti dėl kelio statybos padarinių pašalinimo. Mano, kad net ir išnagrinėjus civilinę bylą dėl statybos leidimo ir įrengto kelio teisėtumo, statybos projektinė dokumentacija bus sutvarkyta ir bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, todėl keliu naudotis yra ir bus galima – laikinas kelias nebus panaikintas ar išardytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

100. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

101. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

102. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018; 2020 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-192-407/2020).

103. Apeliantai 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023, o 2023 m. spalio 5 d. gauti atsakovės UAB „BTR Logistics“ rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pažymėtina, jog nurodytas teismo sprendimas yra priimtas jau po šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau nėra įsiteisėjęs. Taigi, priimtas sprendimas niekaip negali turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra teisinio pagrindo jį priimti kaip naują įrodymą, ypač, kai apeliacinės instancijos teismas gali atsižvelgti į šį sprendimą tiek, kiek, teisėjų kolegijos nuomone, jis aktualus nagrinėjamai bylai, naudodamasis LITEKO duomenimis. Atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip apeliacinio skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus skundo padavimo terminui, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nedėsto jokių naujų esminių aplinkybių nei nurodė apeliaciniame skunde, o vertina ieškovų pateiktą teismo sprendimą.

104. Apeliantams argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nešališkas, teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

105. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du teismo nešališkumo aspektai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96).

106. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

107. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju byloje net keletą kartų keitėsi teismo, nagrinėjančio bylą, sudėtis, tačiau bylos procese nėra duomenų apie tai, kad proceso dalyviai būtų pasinaudoję savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjai. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismo posėdžių pažymų matyti, kad nė viename posėdyje bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimas nebuvo reiškiamas. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, apeliantai nenurodė ir apeliaciniuose skunduose. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas priėmė ieškovams nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

108. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl ginčo esmės

109. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu atmestas ieškovų ieškinys dėl Palangos miesto savivaldybės įpareigojimo per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti (duomenys neskelbtini) g., esančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, dėl servitutų nustatymo pagal 2020 m. balandžio 7 d. servitutų nustatymo schemas žemės sklype, parengtas matininkų įmonės MB „GEO vakarai“, pagal kurias žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S (plotas 205 kv. m) tarnautų teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas; žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S (plotas 212 kv. m) tarnautų teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, bei tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas; dėl pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo ab initio (nuo sudarymo momento) statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančio teisę UAB „OBLT“ atlikti statybos darbus pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtą projektą Nr. 2019 m. rugpjūčio 2 d. „Dvylikos gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų (duomenys neskelbtini) m., statybos projektas“; dėl statytojos UAB „BTR Logistics“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti) 2021 m. birželio 8 d. statytojai UAB „BTR Logistics“ išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įrengtą laikiną kelią, skirtą įvažiuoti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo: išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį bei pasėti žolę. Ginčijamu sprendimu taip pat patenkintas atsakovų priešieškinis ir nustatyti kelio servitutai S1.1 ir S1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal detaliojo plano sprendinius pagal matininko T. P. parengtą Žemės sklypo planą 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S1.1 (plotas 245 kv. m) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas, o servitutinėje zonoje S1.2 (plotas 238 kv. m) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas; taip pat nustatytos judėjimo kryptys kelio servitutais S1.1 ir S1.2 žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotame kelio servitute pagal matininko T. P. parengtą Susisiekimo schemą 2022 m. gruodžio 27 d. iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) g. Palangoje, nurodant, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įvažiuojama / išvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

110. Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2009 m. birželio 5 d. sudarė Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 37-DP su UAB „Miesto modernizavimo realijos“ bei UAB „Entoja“, kaip žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrasavininkėmis. Šia Sutartimi sklypų bendrasavininkės įsipareigojo lygiomis dalimis savanoriškai ir neatlygintinai pagal galiojančias statybos normas ir reglamentus suplanuoti privažiavimą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parengti privažiavimo techninį–darbo projektą ir įrengti privažiavimą iki sklypuose numatytų statyti statinių pridavimo naudoti dienos bei perduoti neatlyginti darbus Savivaldybei (Sutarties 1, 3, 4.1 punktai). Sutartis įsigaliojo nuo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais pritariama nurodytų žemės sklypų detaliųjų planų rengimui ir galioja iki visiško įsipareigojimų pagal šią Sutartį įvykdymo (13 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė UAB „Entoja“, ji nebuvo priversta savo sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti servitutą, o privažiavimo į sklypus įrengimas buvo viena iš detaliojo planavimo proceso pradžios sąlygų, su kuria apeliantė sutiko ir prisiėmė ją vykdyti.

111. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. TT-3 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Palanga, detalusis planas. Viena iš planavimo organizatorių ir sklypų savininkų buvo ir ieškovė UAB „Entoja“. Detaliojo planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotus, suformuoti žemės sklypus esančių sklypų sąskaita, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus ir nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, numatyti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą. Detaliuoju planu buvo sujungti du kitos paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini)) ir padalyti į 5 kitos paskirties žemės sklypus (jiems suteikti adresai (duomenys neskelbtini)), nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.

112. Detaliajame plane ir jo aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama teritorija integruota į miesto susisiekimo tinklą. Į sklypus galimas patekimas iš vakarinėje pusėje esančio (duomenys neskelbtini) bei per sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą (teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas)) iš D2-2 kategorijos (duomenys neskelbtini). Detaliuoju planu nustatomi nauji servitutai: projektuojamo sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) servitutinė zona S1.1 ir S1.2, projektuojamo sklypo Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) servitutinė zona S3, projektuojamo sklypo Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) servitutinė zona S4 tarnaus teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; nurodyta, kad detaliuoju planu nurodyti servitutai nustatomi ne viešojo administravimo aktu, bet notariniais sandoriais. Į naujai projektuojamus sklypus patekimas numatomas per 6 metrų pločio servitutinius privažiavimus. Servitutinio privažiavimo gale suprojektuojama automobilių apsisukimo aikštelė, kurios dydis 12,5 x 12,5 m. Aiškinamajame rašte aprašyti visi penki naujai formuojami sklypai, prie kiekvieno iš jų aprašant servitutus nurodyta žiūrėti į detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomąją lentelę. Taigi šiame kontekste pripažintini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas aprašomajai lentelei suteikė pernelyg didelę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai apeliantų teiginiams, detaliuoju planu nebuvo numatytas patekimas iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), priešingai, servitutinio privažiavimo gale projektuojama automobilių apsisukimo aikštelė, bet ne pravažiavimas į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) planavimo metu buvo pėsčiųjų ir dviračių eismui skirta gatvė (nemotorizuoto eismo gatvė), taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad transporto priemonių judėjimas per žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo ir nėra numatytas. Pažymėtina ir tai, kad numatomo sandoriu nustatyti servituto nubraižymas detaliajame plane nereiškia servituto nustatymo. Detaliajame plane tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas.

113. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įrengta, todėl sutiktina, kad proceso dalyviams ir sklypų savininkams kyla problemų norint patekti į savo sklypus ir juose esančius statinius. Iš dalies spręsdama šią situaciją Palangos miesto savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 19 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1277 patvirtino Eismo saugumo komisijos sprendimus ir (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengė naujus kelio ženklus, vienoje atkarpoje demontavo kelio ženklus Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ ir sudarė galimybę nepažeidžiant kelių eismo ženklų viešuoju keliu – (duomenys neskelbtini), proceso dalyviams patekti prie valdomų žemės sklypų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai savaime nereiškia, kad ieškovų naudai turi būti nustatyti kelio servitutai būtent per atsakovų valdomuose sklypuose (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu nurodytas servitutines zonas S3 (203 kv. m) ir S4 (214 kv. m) patekti iš (duomenys neskelbtini) iki ieškovų sklypų. Kaip matyti iš detaliojo plano aprašomosios lentelės ir kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kelio servitutai nebuvo suplanuoti, tik servitutai, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, o būtent sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis) buvo suplanuoti servitutai (zonose S1.1 ir S 1.2) ne tik suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, bet ir kelio servitutai viešpataujantiems sklypams, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Aprašomojoje lentelėje, priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra padaryta techninių ar kitokių klaidų. Aprašomojoje lentelėje būtent ir atskleistas suplanuotų konkrečių servitutų turinys taip, kaip ir nurodyta detaliajame plane aprašant kiekvieną konkretų sklypą „7. Servitutai – žr. detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė“. Tai, kad detaliuoju planu siūlomų servitutų turinys nėra lygiavertis, nereiškia, kad pažeisti lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo principai.

114. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė UAB „Entoja“ siekia nepagrįstai išplėsti servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, turinį teigdama, kad jis turėtų apimti ir kelio servitutą. CK aiškiai atskiria šiuos servitutus ir apibrėžia jų turinį (CK 4.118–4.120, 4.123 straipsniai), todėl apeliantės teiginiai nepagrįsti ir plačiau neanalizuotini. Pažymėtina ir aplinkybė, kad detaliojo plano sprendinių aprašomąją lentelę pasirašė ir pati UAB „Entoja“, su ja sutiko ir jos neginčijo, aiškiai suprasdama, kokio turinio ir kuriose vietose buvo projektuojami servitutai.

115. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai prašo jų naudai nustatyti servitutus per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo suplanuoti detaliuoju planu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams kilo pareiga įrodyti egzistuojant šių servitutų objektyvų poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai šios savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

116. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260-687/2019, kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2012).

117. Nors apeliantai teigia, kad, kol nėra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, jie neturi jokios kitos galimybės patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), kaip tik per tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ribą detaliuoju planu numatytas servitutines zonas S3 ir S4, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir prie jo pridėtą žemės sklypo planą įvažiavimas į sklypą numatytas pagal detaliojo plano sprendinius nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, sklype yra numatomi priėjimai prie pastatų, pėsčiųjų takai, parkavimas sprendžiamas sklypo ribose. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įrengta, tačiau nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog pagal statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė patekti į suprojektuotą sklypą ar pastatus, nepaneigia, kad yra galimi kiti alternatyvūs privažiavimo prie sklypo ar pastato būdai, kurie nebuvo įvertinti rengiant statybos projektą, užtikrinantys ieškovams normalias sąlygas naudotis daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovų nuosavybės teisių suvaržymų.

118. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) g. turi galimybę prie jų valdomos nuosavybės iš (duomenys neskelbtini) patekti šiaurinėje sklypų (duomenys neskelbtini) pusėje valstybinėje žemėje esančiu įrengtu laikinu privažiavimu. Pažymėtina, jog šiuo laikinu įvažiavimu išspręstas ne tik ieškovų, bet visų detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkų patekimas prie savo sklypų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kelias buvo naudojamas ir tinkamas naudoti. Nors apeliantai argumentuoja, kad šis laikinas kelias įrengtas neteisėtai, dėl to jie objektyviai negali juo naudotis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog patys apeliantai inicijavo skundus ir procesą dėl šio laikino kelio pripažinimo neteisėtu ir išardymo, patys, kaip gretimų sklypų savininkai, nesutinka duoti sutikimo šio privažiavimo įteisinimui, tačiau, turėdami galimybę nevaržyti kitų asmenų nuosavybės, siekia ja prašydami nustatyti servitutus per sklypų (duomenys neskelbtini) ribą. Taigi, akivaizdu, kad apeliantai turi alternatyvią galimybę patekti į savo valdomus sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir nesinaudodami kitiems asmenims priklausančiu turtu, neribodami kitų asmenų nuosavybės, tačiau užuot ieškodami būdų išspręsti susidariusią situaciją, patys ją ir sukuria. Aplinkybė, kad, kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. liepos 22 d. rašto Nr. 2D-9857, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas laikinas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) prie statybų, vykdomų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriuo be sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimų naudojosi UAB „Entoja“ ir UAB „SportIN Grupė“, savaime nereiškia, kad šis privažiavimas turi išlikti kaip teismo nustatytas servitutas.

119. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad tiek Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, valdanti valstybės žemę patikėjimo teise, sutinka, kad joje būtų įrengtas ir įteisintas laikinas kelias iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė. Šio laikino kelio įteisinimui neprieštarauja ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ieškovų skundo pagrindu pareiškusi ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, kuris 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 buvo patenkintas. Teismas nurodytu sprendimu įpareigojo atsakovę UAB „BTR Logistics“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, to nepadarius per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakoves UAB „BTR Logistics“, UAB „A22“ ir Palangos miesto savivaldybės administraciją savo lėšomis sprendime nurodytomis proporcijomis per 1 mėnesį nugriauti (išardyti) laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir įsiteisėtų, tai nepaneigia fakto, kad galimybė ieškovams ir tretiesiems asmenims patekti prie savo sklypų neribojant kitų asmenų nuosavybės teisių realiai egzistuoja, o nagrinėjamoje byloje prašydami nustatyti servitutus jie siekia alternatyvaus kelio. Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 7 d. ieškovų ir trečiųjų asmenų Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriui adresuoto rašto, pareiškėjai nurodė kategoriškai nesutinkantys, kad šalia jų sklypų šiaurinės ribos esančioje valstybinėje žemėje būtų įrengtas bet koks pėsčiųjų ir / ar automobilių kelias argumentuodami žala gamtai, darkomu kraštovaizdžiu, jų ramybės trikdymu, vaizdu ir pan. Jokių iš esmės kitokių nesutikimo priežasčių apeliantai daugiau nedėsto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tokie apeliantų teiginiai nepagrindžia jų prašomo nustatyti servituto objektyvaus poreikio ir atsakovų nuosavybės teisių apribojimo būtinumo, o vien naudingumas, patogumas ar ateityje galbūt atsirasiančios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutą – esminę reikšmę turi tai, kad yra kitas tinkamas nuosavybės teisės naudojimo būdas, o ne vien tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

120. Apeliantams teigiant, kad net ir sudarius galimybę jiems į savo sklypus patekti minėtu laikinu keliu valstybinėje žemėje, jie vis tiek neturėtų galimybės patekti į jų sklypuose įrengtas automobilių stovėjimo vietas, nes jos yra priešingoje sklypų pusėje, teisėjų kolegija pažymi, jog detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad, įrengus laikinąjį kelią, iš jo patekimas į automobilių stovėjimo vietas galimas būtent naudojantis servitutinėmis zonomis S1.1 ir S1.2 bei žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytu servitutu. Tai, kad vietoje, kurioje suprojektuotas servitutas S1.2, ieškovai (sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai) yra pasistatę statinius, niekaip nepaneigia jų galimybės patekti į automobilių stovėjimo vietas ir nepagrindžia prašomų servitutų būtinumo, o detaliuoju planu suprojektuotoje servitutinėje zonoje statydami statinius ieškovai patys prisiėmė ir riziką, kad gali tekti juos nugriauti. Pažymėtina ir aplinkybė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo surašiusi ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl šioje zonoje esančių statinių.

121. Taigi, detaliuoju planu kelio servitutas buvo numatytas ir suplanuotas būtent pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) įtvirtinant servitutines zonas Nr. S1-1 ir S1-2, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai į žemės sklype įrengtas automobilių parkavimo vietas gali patekti būtent naudodamiesi jiems patiems priklausančiu žemės sklypu ir juo suplanuotomis servitutinėmis zonomis, kuriose buvo numatyti tarnaujantys kelio servitutai, bei sklype (duomenys neskelbtini) esančiu servitutu. Dar daugiau, iš detaliojo plano sprendinių ir aprašomosios lentelės matyti, kad būtent sklype (duomenys neskelbtini) suplanuotos servitutinės zonos S1.1 ir S1.2 tarnauja ir sklypams (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini), taip sudarant galimybę į juos patekti iš (duomenys neskelbtini) g., o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai įsipareigojo sudaryti notarinę sutartį dėl kelio servitutų S 1.1 ir S 1.2 nustatymo.

122. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal atsakovų priešieškinį pagrįstai nustatė servitutus S 1.1 (plotas 245 kv. m) ir S 1.2 (plotas 238 kv. m) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas, būtent pagal detaliojo plano sprendinius. Atsakovų pateiktas planas atitinka detaliojo plano sprendinius, servitutai suprojektuoti detaliuoju planu priešingai nei ieškovų prašyti nustatyti kelio servitutai. Juo labiau, priešingai apeliantų teiginiams, atsakovai į savo sklypus ir turi galimybę patekti iš (duomenys neskelbtini) laikinuoju keliu per servitutines zonas S1.1 ir S1.2 ir tarp jų esantį servitutą sklype (duomenys neskelbtini). Jokių išvažiavimų tiesiai į (duomenys neskelbtini) nei iš atsakovų, nei iš ieškovų sklypų, nei nuo (duomenys neskelbtini) g. nebuvo numatyta ir suprojektuota. Tarp proceso dalyvių ir žemės sklypų bei juose esančio nekilnojamojo turto savininkų kylant konfliktams, pirmosios instancijos teismas iki bus įrengta (duomenys neskelbtini) g. pagrįstai nustatė ir judėjimo kryptis kelio servitutais S 1.1 ir S 1.2 bei sklype (duomenys neskelbtini) esančiame servitute, o būtent, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įvažiuojama / išvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S 1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

123. Nors apeliantai argumentuoja, kad patekimas į skypus yra išspręstas teismo nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, arba laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, tačiau laikosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra sprendžiamas iš esmės. Be to, jos naikinamos įsiteisėjus teismo sprendimui. Dėl to pripažintini nepagrįstais apeliantų argumentai.

124. Ieškovai sklypų (duomenys neskelbtini) (tarnaujantys daiktai) servitutinėse zonose S prašė taip pat nustatyti ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.123 straipsnyje numatyto servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas numatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus viešpataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kurią siekiama sukurti, gali tapti viešpataujančiuoju daiktu. Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas. Byloje turi būti įvertintas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas. Nors apeliantai pabrėžia, komunikacijų sukūrimas įtvirtintas detaliajame plane, tačiau pastebėtina, jog servituto nustatymo poreikis vertintinas ne tik tuo atveju, kai servitutas suplanuotas detaliuoju planu, bet ir tada, kai tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas grindžiamas teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Iš laikinų vandentiekio ir nuotekų tinklų į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), statybos projekto matyti, kad projektuojami laikini vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai o pasibaigus servituto įteisinimui, laikini vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai bus atjungiami ir užaklinami. Pagal atskirai parengtą projektą (gautą statybos leidimą), vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai į gyvenamuosius namus bus prijungiami (duomenys neskelbtini). Projekte nurodyta, kad ieškovai ketina atsivesti vandentiekio ir nuotekų tinklus per kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gauti šio sklypo savininkų sutikimai. Pažymėtina, kad Keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekte ir prie jo pridėtame žemės sklypo plane nurodyta, jog gretimame sklype (kuris valdomas UAB „Entoja“ nuosavybės teise) yra pakloti miesto inžineriniai tinklai: elektros, vandentiekio ir nuotekų. Projektuojamų pastatų pajungimas prie jų taip pat numatomas pagal detaliojo plano sprendinius atskiru techniniu projektu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad šiuo metu iš tikrųjų egzistuoja poreikis nustatyti servitutus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (tarnaujantys daiktai), suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas.

125. Ieškovams ieškiniu prašant įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybę per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti (duomenys neskelbtini), esančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal detaliojo plano sprendinius, kaip jau minėta, patekimas į žemės sklypus numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, priskiriamos D2-2 kategorijai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) g. nėra įrengta, taip pat, kad teisės aktai numato atsakovės Palangos miesto savivaldybės funkciją įrengti gatves. Pažymėtina ir aplinkybė, kad, kaip minėta, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 5 d. sudaryta Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartimi Nr. 37-DP su UAB „Miesto modernizavimo realijos“ bei UAB „Entoja“, kaip žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės, įsipareigojo lygiomis dalimis savanoriškai ir neatlygintinai pagal galiojančias statybos normas ir reglamentus suplanuoti privažiavimą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parengti privažiavimo techninį–darbo projektą ir įrengti privažiavimą iki sklypuose numatytų statyti statinių pridavimo naudoti dienos bei perduoti neatlyginti darbus Savivaldybei (Sutarties 1, 3, 4.1 punktai). Šie įsipareigojimai nėra įvykdyti, dėl to, iš dalies kilo šis ginčas.

126. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiek tai susiję su atsakovės Savivaldybės bendra funkcija tiesti gatves, asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, kad jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose remiamasi teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovės funkciją tiesti gatves, bet juose nėra numatyta jokių konkrečių terminų dėl gatvių tiesimo, jie nenumato jokio laiko momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovė pažeidė jai priskirtas funkcijas. Ieškovė UAB „Entoja“ taip pat nenurodė ir nepagrindė to, kad teisės aktuose yra numatyti konkretūs terminai gatvių įrengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktai nesukuria ieškovei subjektinės teisės reikalauti konkrečiu laiku nutiesti konkretų kelią, iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių tiesimo būtų svarstomi ir įvertinami. Papildomai pabrėžtina, jog atsakovė taip pat nesukūrė teisėto lūkesčio, nežadėjo būtent tam tikru metu nutiesti prašomą gatvę. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė aiškiai nurodė, jog naujų gatvių tiesimas yra vykdomas atsižvelgus į turimą finansavimą. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šiuo metu nurodytu aspektu neturi teisės reikalauti, jog atsakovė atliktų jos nurodytus veiksmus per konkretų terminą.

127. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra teisinio pagrindo teiginiams, jog savivaldybė iš viso neatlieka jokių veiksmų. Ginčo teritorija yra nekilnojamoje kultūros vertybėje – (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, yra išduoti specialieji paveldosauginiai reikalavimai atlikti archeologinius tyrinėjimus. Be to, Palangos miesto savivaldybės taryba 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-77 „Dėl Palangos miesto savivaldybės susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto objektų, prie kurių finansavimo privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, 2023 metų sąrašo patvirtinimo“, patvirtino 2023 m. sąrašą, kurio priede numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės nauja statyba, numatomi darbai – projektinės dokumentacijos (techninio darbo projekto, projekto ekspertizės, eismo saugumo audito, būtinų archeologinių tyrimų) parengimas ir statybą leidžiančio dokumento Savivaldybės vardu gavimas. Taip pat Savivaldybė ir investuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. pasirašė Infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) – jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo. Taigi, nėra teisinio pagrindo teiginiams, kad Palangos miesto savivaldybė vilkina klausimo sprendimą ar neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų.

128. Pažymėtina, jog tai, ar savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, kokia dalis biudžeto turi būti skiriama tam tikroms reikmėms (atitinkamos gatvės konkrečiu metu tiesimui ar jos priežiūrai) yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai. Tuo tarpu, teismai, tiek administraciniai, tiek bendrosios kompetencijos, nagrinėja tik ginčus dėl teisės, tarp jų ir viešojo administravimo srityje. Teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Priešingai, suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, priešingai apeliantės teiginiams, vertinimu, ar pagrįstai buvo skirtos savivaldybės biudžeto lėšos kitoms reikmėms, galbūt kitų pagrindinių Palangos miesto gatvių tvarkymui, o ne naujų gatvių įrengimui, būtų įsiterpiama į savivaldybių vietos valdžios vykdymo funkciją. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija negali pateikti vertinimo, ar pagrįstai ir tinkamai atsakovė skirstė savo biudžeto lėšas, susijusias su gatvių tiesimu ar jų priežiūra. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 5 metus įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę.

130. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, termino apskųsti statybą leidžiantį dokumentą pradžia sietina su informacijos apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija, kuri buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta ieškovų sklypų. Patikrinus informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę, nustatyta, kad joje buvo paskelbta informacija apie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 24 d. išduotą (registruotą) statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinių statybai (duomenys neskelbtini). Administraciniame teisme pareiškimas dėl statybos leidimo panaikinimo paduotas 2020 m. birželio 22 d. (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6093-386/2020 perduotas pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams). Taigi, akivaizdu, kad įstatyme nustatytas terminas ginčyti statybos leidimą yra praleistas, ieškovai neprašė jo atnaujinti, svarbių priežasčių nenurodė. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Taigi, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškinį statybos leidimo panaikino atmesti. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai.

131. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal statinių statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) projektą, kurio pagrindu ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, visi įvažiavimai į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją yra (ir buvo) numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Visi tuometiniai žemės sklypų savininkai (taip pat ir pati UAB „Entoja“), pritardami detaliojo plano sprendiniams nusprendė, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bus važiuojama (einama) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklype (duomenys neskelbtini) įregistruotą tarnaujantį kelio servitutą ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) numatytą tarnaujantį kelio servitutą servitutinėje zonoje S1.1. Būtent ieškovė UAB „Entoja“ 2009 m. birželio 5 d. infrastruktūros plėtojimo sutartimi Nr. 37-DP, prieš pradedant detaliojo planavimo procedūrą, įsipareigojo įrengti privažiavimus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki visų žemės sklypų ginčo teritorijoje. Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas neišsprendus patekimo į sklypą (duomenys neskelbtini) klausimo, nes šis klausimas buvo išspręstas ir jį išspręsti įsipareigojo pati apeliantė UAB „Entoja“.

132. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo turi teisę tik asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Ieškovai iš esmės jokių savo teisių ir interesų pažeidimų nenurodė, o esant aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) gatvė neįrengta, akivaizdu, kad statybinis transportas iki sklypo (duomenys neskelbtini) judėjo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, apeliantams argumentuojant viešojo intereso pažeidimu, pažymėtina, kad jie nėra asmenys, turintys teisę ginti viešąjį interesą. Taigi, pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovai neįrodė jokio jų teisių ir interesų pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinamas statybos leidimas, ypač, kai šiuo metu jo pagrindu jau yra pastatyti statiniai ir ginčas kyla ne dėl jų teisėtumo, bet dėl judėjimo suprojektuotame kvartale.

133. Ieškovai taip pat prašė įpareigoti statytoją UAB „BTR Logistics“ ir Palangos miesto savivaldybės administraciją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti) 2021 m. birželio 8 d. išduoto statytojui UAB „BTR Logistics“ statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įrengtą laikiną kelią, skirtą įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo: išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį bei pasėti žolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas iš esmės yra sprendžiamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 priimtu 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu, dėl kurio yra paduotas apeliacinis skundas. Kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys buvo patenkintas ir teismas įpareigojo atsakovę UAB „BTR Logistics“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, to nepadarius per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakoves UAB „BTR Logistics“, UAB „A22“ ir Palangos miesto savivaldybės administraciją savo lėšomis sprendime nurodytomis proporcijomis per 1 mėnesį nugriauti (išardyti) laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, esant šiai situacijai, dėl apeliantų reikalavimo plačiau nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

134. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantai apeliaciniuose skunduose privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jų manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

135. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

136. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

137. Atsakovai L. Č., A. Č., R. J., V. J., K. J., A. J., G. K., R. K., R. T. ir J. T., kuriuos atstovavo advokatas J. E., prašo iš apeliantų priteisti jų patirtų 14 883 Eur išlaidų atlyginimą, iš jų 12 300 Eur dalį sudaro suteiktos teisinės paslaugos ir 2 583 Eur PVM mokestis, kurį atsakovai sumokėjo ir kuris nepriskirtinas bylinėjimosi išlaidoms. Atsakovai nurodo, kad išlaidos susidarė už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, atsiliepimus į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsiliepimus į atskiruosius skundus, taip pat derinant rengiamų procesinių dokumentų poziciją ir parengtų procesinių dokumentų versijas su kiekvienu iš atsakovų, kurių advokatas atstovavo net dešimt, bei teikiant su tuo susijusias teisines konsultacijas.

138. Atsakovai UAB „BTR Logistics“, B. K., R. G. – K., A. Š., M. K., R. K., L. R., N. R., J. Š., K. B., R. B., A. J., S. J., S. N., S. G., H. G., UAB „Kartono projektai“, UAB „Transpharmacia“, kuriuos atstovavo advokatas V. M., iš apeliantų prašo priteisti 30 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 25 000 Eur dalį sudaro suteiktos teisinės paslaugos ir 5 250 Eur PVM mokestis. Nurodo, kad už visus atsakovus advokatui sumokėjo UAB „BTR Logistics“, kurios naudai ir prašo priteisti išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo, kad išlaidos susidarė už advokatų teisines paslaugas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, atsiliepimus į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsiliepimus į atskiruosius skundus, taip pat derinant rengiamų procesinių dokumentų poziciją ir parengtų procesinių dokumentų versijas su kiekvienu iš atsakovų, kurių advokatas atstovavo net aštuoniolika, bei teikiant su tuo susijusias teisines konsultacijas.

139. Nustatyta, kad po ginčijamo pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo priėmimo ieškovai (apeliantai) A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. 2023 m. liepos 20 d. teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi prašymas atmestas ir ši nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi. Atsakovai pateikė atsiliepimus į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat į apeliantų 2023 m. rugpjūčio 3 ir 4 d. atskiruosius skundus dėl teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties.

140. Taip pat atsakovai UAB „BTR Logistics“ ir B. K., R. G.-K., A. Š., M. K., R. K., L. R., N. R., J. Š., K. B., R. B., A. J., S. J., S. N., H. G., S. G., UAB „Kartono projektai“, UAB „Transpharmacia“ 2023m. liepos 31 d. padavė teismui prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi prašymas atmestas, nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi palikus ją nepakeistą.

141. Taigi, byloje susiklostė situacija, jog liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas kartu su išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimu.

142. Teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas, jos yra paskirstomos už visą (tos pačios bylos) procesą atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys ir apeliaciniai skundai atmesti, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

143. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

144. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju tai sudaro 2 600,13 Eur. Nors byloje buvo du apeliaciniai skundai, jų turinys nėra iš esmės skirtingas, be to, atsakovų atstovai teikė po vieną atsiliepimą į abu apeliacinius skundus, todėl nepagrįstai dvigubina rekomenduojamą priteisti dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovams atstovavo du advokatai, jie yra iš tos pačios advokatų kontoros ir atsiliepimų į apeliacinius skundus turinys yra iš esmės yra identiškas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo dvigubinti už atsiliepimus priteistino sumos.

145. Už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą galimas priteisti dydis sudaro 0,4 koeficiento, t. y. 800,04 Eur, taip pat ir už atskirąjį skundą (8.15 punktas) bei atsikirtimą į atskirąjį skundą (8.16 punktas), 200,01 Eur už kitų dokumentų parengimą (8.17 punktas).

146. Teisėjų kolegija pažymi, jog Rekomenduojami priteisti dydžiai nepriklauso nuo proceso dalyvių skaičiaus byloje, todėl konstatuotina, kad atsakovų advokatai nepagrįstai galimas priteisti sumas daugino iš atsakovų skaičiaus. Be to, iš pateiktų išlaidų detalizacijų matyti, kad teisinės paslaugos apima ne tik procesinių dokumentų parengimą, bet ir susipažinimą su apeliaciniais skundais, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiraisiais skundais, jų motyvų analizę, pozicijos derinimą su kiekvienu iš atsakovų ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų prašomas priteisti išlaidų dydis nepagrįstas. Teismų praktikoje laikoma, kad procesinio dokumento parengimas be susipažinimo su kliento pateiktais dokumentais, jų analizės, strategijos kūrimo, argumentų aptarimo nėra įmanomas, todėl procesinio dokumento parengimas apima susipažinimą su dokumentais, jų analizę, argumentų aptarimą ir pan. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisinės paslaugos dalis. Dėl to atsakovai nepagrįstai prašo atskirai priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus.

147. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų prašomos priteisti sumos nepagrįstos, neprotingos ir nesąžiningos. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos taip pat negali tapti ginčą pralaimėjusios šalies nubaudimu. Įvertinus atsakovų teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį apeliacinės instancijos teismui ir po ginčijamo sprendimo priėmimo teiktų procesinių sprendimų apimtį ir turinį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, tačiau nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovams iš apeliantų priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 5200 Eur (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą).

148. Atsakovai UAB „BTR Logistics“, B. K., R. G. – K., A. Š., M. K., R. K., L. R., N. R., J. Š., K. B., R. B., A. J., S. J., S. N., S. G., H. G., UAB „Kartono projektai“, UAB „Transpharmacia“ nurodo, kad už juos visus vienu mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovė UAB „BTR Logistics“ ir prašant jos naudai priteisti išlaidų atlyginimą, iš ieškovų (apeliantų) UAB „Entoja“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. UAB „BTR Logistics“ naudai priteistinas iš viso 3 342,86 Eur išlaidų atlyginimas, t. y. po 257,14 Eur, o atsakovų L. Č., A. Č., R. J., V. J., K. J., A. J., G. K., R. K., R. T. ir J. T. naudai priteistina po 14,29 Eur iš kiekvieno apelianto, iš viso – 1 857,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. po 257,14 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 14 centų) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. po 14,29 Eur (keturiolika eurų 29 centus) kiekvieno atsakovo L. Č., A. Č., R. J., V. J., K. J., A. J., G. K., R. K., R. T. ir J. T. naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.