Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2S-854-459/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-09Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-12Klaipėdos apygardos teismas
  5. e2VP-2371-588/2021Nutartis · 2021-07-19Klaipėdos apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-14Klaipėdos apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-14Klaipėdos apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-14Klaipėdos apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-25Klaipėdos apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-05Klaipėdos apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-05Klaipėdos apygardos teismas
  12. ApeliacijaNutartis · 2023-10-26Klaipėdos apygardos teismas
  13. KasacijaNutartis · 2024-02-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2S-854-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00226-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
L. Č., A. Č., R. J., V. J., K. J., A. J., G. K., R. K., M. K., R. T., J. T., UAB „Oblt“, UAB „SportIn Grupė“
Trečiasis asmuo
UAB „Dairanga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-854-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00226-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų L. Č., A. Č., R. J., V. J., K. J., A. J., G. K., R. K., M. K., R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Entoja“ ieškinį atsakovams UAB „Oblt“, UAB „SportIn Grupė“, G. K., R. K., M. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., R. T., J. T., V. J., R. J., trečiajam asmeniui UAB „Dairanga“ dėl servitutų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. balandžio 9 d. ieškovė pateikė ieškinį atsakovams UAB „Oblt“, UAB „SportIn Grupė“, G. K., R. K., M. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., R. T., J. T., V. J., R. J., trečiajam asmeniui UAB „Dairanga“ dėl servitutų nustatymo. Juo ieškovė prašė nustatyti servitutus pagal Žemės sklype servitutų nustatymo schemas, 2020 m. balandžio 7 d. parengtas matininkų įmonės MB „GEO vakarai“: žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S (plotas 205 kv. m) tarnaus žemės sklypui (viešpataujantysis daiktas), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), suteikdamas teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki tol, kol bus įrengta Molo gatvė, ir tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas; žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S (plotas 212 kv. m) tarnaus žemės sklypui (viešpataujantysis daiktas), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), suteikdamas teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki tol, kol bus įrengta Molo gatvė, ir tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas.

2. 2020 m. balandžio 23 d. ieškovė teismui pateikė prašymą atsakovui L. Č. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant per 2 dienas pašalinti betoninius ir medinius stulpus, jo sukaltus prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendros ribos, taip pat įpareigoti atsakovą L. Č. netrukdyti naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), , detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) servitutiniu keliu. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano pagrindu buvo suformuoti nauji žemės sklypai (ginčo šalys yra šių žemės sklypų savininkės) ir servitutiniai privažiavimai prie jų. Jie suplanuoti ant (duomenys neskelbtini) žemės sklypų bendros ribos, kelio servitutai reikalingi, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai (ieškovas vienas iš jų) galėtų per (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, priklausančių atsakovams, dalis patekti į savo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, nes kitos galimybės patekti nėra. Tačiau tam intensyviai priešinasi atsakovas L. Č., kuris nuolat išmėto padėklus bei rengia kitokias užtvaras ant servitutinio kelio. Iki šiol UAB „Entoja“ ir UAB „Dairanga“ jas pašalindavo ir taip patekdavo į savo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, tačiau atsakovas L. Č. šiuo metu servitutinio kelio vietoje sukalė betoninius ir medinius kuolus, taip trukdydamas ieškovui patekti prie savo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Tai fiksuota antstolės R. V. 2020 m. balandžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F20-22. Dabar ieškovui ir kitiems (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkams tenka važiuoti per UAB „Oblt“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl šio žemės sklypo savininkas grasina įrengti užtvarą, o tai reikštų, kad ieškovė savo turtu absoliučiai nebegalėtų naudotis. Ginčas teisme dėl servituto nustatymo užtruks ilgą laiką ir ieškovė per visą šį laiką negalės naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, kuriame šiuo metu baigia pastatyti parduoti skirtus gyvenamuosius namus, todėl būtina, kad teismas taikytų laikinąsias priemones ir įpareigotų atsakovą L. Č. pašalinti kliūtis ir netrukdyti naudotis Detaliuoju planu nustatytu kelio servitutu, iki įsiteisės teismo sprendimas. Priešingu atveju ieškovei atsiras nepagrįstai didelė žala – labai ilgam laikui bus sustabdyta gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir ieškovas, kaip verslininkas, praras didžiules pajamas iš gyvenamųjų namų statybos, nes pastatai jau pastatyti ir pagal preliminariąsias sutartis jie turėjo būti parduoti iki 2020 m. birželio 1 d. Jų laiku nepardavus dėl negalėjimo patekti prie jų bus užšaldytos įmonės lėšos, o tai gali sužlugdyti įmonę. Jei įmonė ir nebankrutuotų, patirtų didelę žalą, o atsakovas L. Č. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs jokios žalos, nes kelio servituto vietoje jis pagal Detaliojo plano sprendinius ir taip nieko negali statyti, jo užtverti, naudoti kitiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės reikalingos, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti.

Atsiliepimas

3. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovai atsiliepimu nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad Detaliuoju planu yra nustatytas kelio servitutas važiuoti iš (duomenys neskelbtini) per sklypus (duomenys neskelbtini) (kaip tarnaujančiuosius daiktus) į sklypą (duomenys neskelbtini) (kaip viešpataujantįjį daiktą), nes (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų ir dviračių takas, todėl transporto priemonėmis juo važinėti draudžia teisės normos, todėl akivaizdu, kad ieškovė reikalauja neteisėtų servitutų nustatymo. Pastebi, kad nagrinėjamu aktu Potvarkyje nėra nutarta nustatyti jokių servitutų. Tiek Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, tiek aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad siūlomų servitutų neketinama nustatinėti administraciniu aktu, kad dėl tokių servitutų nustatymo savininkai gali susitarti notariniais sandoriais. Taigi teritorijų planavimo dokumentu net nebuvo ketinama minėtus servitutus nustatyti administraciniu aktu, o tai buvo palikta spręsti savininkų susitarimo keliu, todėl ieškovės teiginiai, kad servitutai neva jau yra nustatyti Potvarkiu, yra neatitinkantys tikrovės ir sąmoningai klaidinantys teismą. Anot atsakovų, Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje aiškiai matyti, kad iš (duomenys neskelbtini), kaip to siekia ieškovė, jokios įvažos į sklypus (duomenys neskelbtini) ar kitus nėra numatytos. Sklypus (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) skiria valstybinės žemės plotas, t. y. sklypai (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nesiriboja. Įvažos į Detaliuoju planu planuojamus sklypus yra numatytos tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės (pravažiuojant per kitus sklypus). Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte nurodyta, kad servitutinio privažiavimo gale yra formuojama automobilių apsisukimo aikštelė. Iš pagrindinio brėžinio matyti, kad ta aikštelė yra numatyta prie Sklypų (duomenys neskelbtini) vakarinės ribos, tai taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad servitutinis privažiavimas yra skirtas važiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir niekaip nesusisiekia su (duomenys neskelbtini) (t. y. pasibaigia jo nepasiekęs), todėl sklypuose (duomenys neskelbtini) numatyti servitutai negalėjo ir negali būti skirti pravažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini). Iš pagrindinio brėžinio matyti, kad servitutiniame privažiavime numatytas dviejų krypčių eismas, o pagal servitutų išsidėstymą pagal ilgąsias kraštines vienas šalia kito, taip pat pagal servitutų plotį matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini) servitutai yra numatyti ne bet kam, o sklypui (duomenys neskelbtini), ir sklype (duomenys neskelbtini) servitutai yra numatyti ne bet kam, o sklypui (duomenys neskelbtini), nes tai pravažiavimas būtent į šiuos du sklypus ir toks servitutų išdėstymas numatytas siekiant abiejų šių sklypų sąskaita, lygiomis dalimis užtikrinti jiems abiem dvipusio eismo privažiavimą. Tai papildomai patvirtina, kad sklypuose (duomenys neskelbtini) numatyti servitutai negalėjo būti (ir nėra) skirti pravažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypuose (duomenys neskelbtini) joks servitutas, skirtas patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra registruotas. Ieškovė nepateikė schemos, kurioje atsakovai yra pažymėję nusistovėjusio faktinio privažiavimo iki sklypo (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę, šalia miško. Minėtoji vieta (faktinis privažiavimas) jau ilgą laiką yra naudojama (taip pat ir pačios ieškovės), siekiant pateikti į sklypą (duomenys neskelbtini). Per faktinį privažiavimą ieškovė įsivedė ir elektrą į sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad nėra būtinosios servituto nustatymo sklypuose (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiuosiuose daiktuose, sąlygos – nėra būtinybės nustatyti ieškovės siekiamus servitutus. Ieškovė nėra pateikusi jokių atsakingų valstybės institucijų (Savivaldybės administracijos ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus) leidimų (sutikimų) naudoti valstybinės žemės ruožą, esantį tarp sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įvažiavimui į ieškovės sklypą. Ieškovė siekia ne užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar tapimui neįmanomo, o susikurti sau sąlygas, kol vyksta šis teisminis ginčas, naudotis svetimais sklypais, nes iš prie prašymo pridėtų preliminariųjų sutarčių matyti ir tai, kad ieškovė siekia skubiai parduoti nekilnojamojo turto objektus sklype (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai manytina, jog ieškovė siekia bent jau laikinai, kol vyksta teisminis ginčas, užsitikrinti privažiavimą į savo sklypą per sutvarkytus sklypus (duomenys neskelbtini), o ne per neišvaizdų faktinį privažiavimą, nes tai padidintų ieškovės nekilnojamojo turto objektų vertę, palengvintų jų pardavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; įpareigojo atsakovą L. Č. per 2 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti betoninius ir medinius stulpus, jo sukaltus prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendros ribos; uždraudė atsakovui L. Č. trukdyti ieškovei naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu suplanuotu (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose servitutiniu keliu. Teismo motyvai:

4.1. Sutiko su ieškove, jog be galimybės netrukdomai patekti į savo žemės sklypą, kuriame, be kita ko, ne tik vykdomos gyvenamųjų namų statybos, bet yra jau užbaigtų ir parduodamų namų, ne tik ieškovė negali visiškai ir pagal paskirtį disponuoti savo nuosavybe ir vykdyti statybos darbų, bet ir namus įsigiję asmenys neturės galimybės patekti į savo nuosavybę gana ilgą laiką, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

4.2. Nustatė, kad, priešingai, nei nurodo atsakovai, iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano matyti, kad 2.5 punkte nurodoma, jog į planuojamą teritoriją galima patekti būtent iš (duomenys neskelbtini). Taip pat detaliajame plane yra suprojektuotas servitutinis kelias, kuris eina per dviejų sklypų (po žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribų keitimo adresai (duomenys neskelbtini)) ribą ir apima dalį šių sklypų teritorijos bei baigiasi prie pat (duomenys neskelbtini). Nors detaliajame plane taip pat numatoma, kad į sklypus bus galima patekti per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau, priešingai nei (duomenys neskelbtini), realiai ši gatvė dar nėra nutiesta. Kaip nurodoma ir detaliojo plano 4 skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“, į projektuojamus sklypus patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra tik numatomas. Nors servitutinis kelias servitutinėje zonoje S1.1 ir S1.2 realiai taip pat nėra įrengtas, tačiau antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog į sklypą (duomenys neskelbtini), patenkama būtent iš (duomenys neskelbtini) per servitutinę zoną, o ne per atsakovų atsiliepime nurodytą valstybinę žemę, šalia miško, kurioje nėra numatytą jokių įvažiavimų. Taigi, akivaizdu, jog ieškovei šiuo metu itin svarbu turėti galimybę į savo sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini), nes priešingu atveju ji netenka galimybės patekti į savo sklypą ir disponuoti savo nuosavybe. Be to, tai bus būtina ir namus iš ieškovės ketinantiems įsigyti asmenims. Antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat fiksuota, kad kairiajame servitutinio kelio kelkraštyje užfiksuotas įkaltas oranžinis žymeklis ir betoniniai stulpai. Tarp betoninių stulpų sukalti mediniai stulpeliai. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo metu medinių padėklų nebuvo, bet jų vietą užėmė palei visą kelkraštį sukalti betono ir mediniai stulpai, ribojantys galimybę naudotis servitutiniu įvažiavimu. Taigi antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatytu servitutiniu keliu yra ribojamas. Ieškovė duomenimis, įvažiavimu naudotis trukdo tik atsakovas L. Č..

4.3. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su reiškiamu reikalavimu, ieškovė šiuo metu į savo sklypą patenka ir gali patekti tik iš (duomenys neskelbtini) ginčo keliu, todėl svarbu, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovo kreipimosi į teismą metu, – ieškovė turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypą ir juo disponuoti.

4.4. Konstatavo, kad siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms padaryti ieškovei žalą, sutrikdyti jos vykdomą veiklą ir disponavimą savo turtu, atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tai, kad, ieškovės duomenimis, būtent atsakovas L. Č. sudaro kliūtis naudotis keliu, atsakovas įpareigotinas pašalinti kliūtis naudotis ginčo servitutine zona ir netrukdyti naudotis šia zona siekiant patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, juo prašė Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundo motyvai:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, nes nenustatė būtinųjų sąlygų jas taikyti buvimo.

5.2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne įstatyme numatytu tikslu.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino įrodymus, aplinkybes nustatinėjo ir išvadas darė vadovaudamasis ne įrodymais, o prielaidomis ir spėlionėmis.

5.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu įtvirtinama neteisėta padėtis, kuria pažeidžiamas ir viešasis interesas.

5.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

5.6. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vienam iš atsakovų, nesant įrodymų, kad būtent jis atliko ieškovės nurodytus veiksmus.

5.7. Skundžiama nutartimi yra suabsoliutinami ir ginami neteisėti, nesąžiningi alternatyvų pravažiavimą valstybinėje žemėje turinčios ieškovės interesai.

Atsiliepimas

2. Ieškovė UAB „Entoja“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

6.1. Nurodo, kad servitutai reikalingi tam, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai galėtų patekti ir naudotis savo nuosavybe, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančiu (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypu.

6.2. Nurodo, kad ieškovė baigia pastatyti parduoti skirtus gyvenamuosius namus, kuriuos privalo parduoti iki 2020 m. birželio 1 d. Nespėjus to padaryti laiku, ieškovei atsiras nepagrįstai didelė žala, nes labai ilgam laikui bus sustabdyta gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas (duomenys neskelbtini) žemės sklype, o ieškovė visus pinigus jau investavo į šias statybas, todėl gresia bankrotas ir laikinosios apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti.

6.3. Nurodo, kad atsakovai teigia, jog ieškovė į savo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą turi galimybę patekti per faktinį privažiavimą, esantį valstybinėje žemėje, šalia miško, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, nes toje vietoje yra miško žemė ir jokio pravažiavimo ten nėra.

6.4. Nurodo, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė važiuoja (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimus į ginčo sklypus atsakovai yra įsirengę būtent iš (duomenys neskelbtini). UAB „Oblt“ gavo statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą, kuriuo leidžiamas eismas Ošupio taku iki Detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų, tačiau atsakovai šią aplinkybę slepia. Jei atsakovai teisėtai naudojasi keliu ir nuovažomis iš (duomenys neskelbtini), kurie nesuplanuoti Detaliajame plane, tai ieškovė prašo leisti jai važiuoti tik tuo keliu, kuris yra suplanuotas Detaliajame plane.

6.5. Nurodo, kad atsakovai rengia įvairias kliūtis pravažiavimui, t. y. užtvarus, sukala metalinius kuolus, be to, yra tikimybė, kad įrengs dar rimtesnes kliūtis, dėl to, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir nustačius kelio servitutą, dėl atsakovų įrengtų kliūčių (pavyzdžiui, pastačius gelžbetoninį statinį) ieškovei būtų nebeįmanoma naudotis tuo kelio servitutu arba įmanoma tik atlikus tam tikrus statybos darbus, t. y. teismo sprendimas taptų nebeįmanomas arba jo įgyvendinimas pasunkėtų.

6.6. Nurodo, kad stulpeliai ir užtvaras yra įrengti pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius, ant Detaliuoju planu suplanuoto akligatvio, skirto tiek priešgaisrinei technikai, tiek komunalinei technikai apsisukti. Prašomas nustatyti kelio servitutas yra suplanuotas Detaliuoju planu ir skirtas ne tik asmeninėms ieškovės reikmėms, bet ir visam gyvenamajam kvartalui aptarnauti, taip pat ir šiukšlėms išvežti. Todėl teisę į šį kelio servitutą turi ne tik ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Dairanga“, bet ir visi atsakovai.

3. Atsakovė UAB „SportIN Grupė“ pateikė rašytinius paaiškinimus, jais prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atstovei UAB „SportIN Grupė“ tik 2020 m. gegužės 25 d. buvo suteikta prieiga prie civilinės bylos Nr. e2-1690-549/2020 EPP kortelės, taigi tik prisijungus prie civilinės bylos Nr. e2-1690-549/2020 EPP kortelės atsakovė sužinojo, kad byloje 2020 m. balandžio 27 d. ir balandžio 29 d. buvo priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis nuspręsta ieškovės UAB „Entoja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovai dėl šių nutarčių pateikė atskiruosius skundus, tačiau terminas atsiliepimui į atskiruosius skundus pateikti jau buvo pasibaigęs, todėl UAB „SportIN Grupė“ neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos ir dėl šios priežasties jos rašytiniai paaiškinimai nagrinėjamoje byloje priimtini ir vertintini. Pagrindiniai argumentai:

7.1. Nurodo, kad atsakovei UAB „SportIN Grupė“ nuosavybės teise priklauso 428/1487 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiame sklype esantys nebaigti statyti pastatai. Taip pat atsakovei priklauso 197/3000 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantys 2 butai, kurių adresai (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovė nuosavybę turi ir sklype, kuriam prašoma nustatyti servitutą ((duomenys neskelbtini)), ir sklype, per kurį šį servitutą prašoma nustatyti ((duomenys neskelbtini)), tačiau atsakove byloje yra įtraukta dėl nuosavybės turėjimo (duomenys neskelbtini) sklype.

7.2. Nurodo, kad esminė problema yra ta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės šiuo metu iš vis nėra ir joks pravažiavimas taip, kaip nurodyta detaliuosiuose planuose, neegzistuoja, dėl to (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai į sklypą bando patekti nuo (duomenys neskelbtini) pusės per (duomenys neskelbtini) sklypus. Byloje ieškovė prašo nustatyti laikiną servitutą per (duomenys neskelbtini) sklypus būtent iki (duomenys neskelbtini) g. įrengimo, tačiau ir visą laikotarpį, iki kol bus išnagrinėta byla, (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams turi būti sudaroma galimybė patekti į savo sklypą vieninteliu šiuo metu įmanomu keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės. (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai į savo sklypą bando patekti nuo (duomenys neskelbtini) pusės vien dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimo ir (duomenys neskelbtini) gatvės neįrengimo, todėl šiuo metu atsakovo L. Č. bei UAB „Oblt“ atliekami veiksmai, kuriais toks pravažiavimas yra apribotas (įrengti betoniniai ir mediniai stulpai), yra neteisėti ir neteisingi.

7.3. Nurodo, kad taip pat yra sudariusi pirkimo–pardavimo sutartis su butų, esančių (duomenys neskelbtini) sklype, pirkėjais, todėl dabartinio vienintelio įmanomo įvažiavimo į šį sklypą nuo (duomenys neskelbtini) pusės uždarymas apsunkintų šių sutarčių vykdymą, o atsakovė UAB „SportIN Grupė“ patirtų didelių nuostolių, jeigu pirkėjai imtų reikšti pretenzijas.

7.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams bent bylos nagrinėjimo metu užtikrinamas patekimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės ir atsakovai įpareigoti pašalinti ten padarytas dirbtines pravažiavimo kliūtis, yra visiškai pagrįstos ir teisingos ir jų naikinti nėra pagrindo. Atsakovės, nuosavybės teise turinčios objektus tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, manymu, nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia (duomenys neskelbtini) sklypų savininkų teisių ir nedaro jiems jokios neproporcingos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

6. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. liepos 7 d. gauti apeliantų rašytiniai paaiškinimai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji rašytiniai įrodymai – Palangos miesto savivaldybės raštas. 2020 m. liepos 8 d. gauti dar vieni apeliantų rašytiniai paaiškinimai. Kartu su jais pateikti nauji rašytiniai įrodymai – 2009 m. birželio 5 d. Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartis.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Remiantis CPK 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs rašytinių paaiškinimų turinį, nustatė, jog šiame procesiniame dokumente nurodomos naujos ir ankstesniame atsakovų procesiniame dokumente nenurodytos faktinės aplinkybės, išplečiama teisinė argumentacija. Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų turinio, šiuo procesiniu dokumentu atsakovai atsikerta į ieškovės argumentus, išdėstytus pastarosios atsiliepime į atskirąjį skundą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, apeliantų procesiniame dokumente (rašytiniuose paaiškinimuose) įžvelgęs aiškius atskirojo skundo pildymo požymius, taip pažeidžiant šalių rungtyniškumo ir procesinio lygiateisiškumo principus, šiuos rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, kadangi terminas, per kurį galima pateikti atskirąjį skundą, taip pat jį papildyti, rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Nauji argumentai rašytiniuose paaiškinimuose grindžiami kartu su jais pateiktais įrodymais, todėl atsisakius priimti rašytinius paaiškinimus, atsisakoma priimti ir prie jų pridėtus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia nustatyti servitutus žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantieji daiktai), kurie tarnaus žemės sklypui (viešpataujantysis daiktas), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), suteikdami teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki tol, kol bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, ir tiesti, aptarnauti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas. Ieškovė iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą L. Č. pašalinti kliūtis, jo įrengtas prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendros ribos, ir įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detaliuoju planu suplanuotu (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose servitutiniu keliu, nes tokie atsakovo veiksmai trukdo ieškovei patekti prie savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė negali tinkamai naudotis savo sklypu, ten užbaigti statybos darbų bei vykdyti jau užbaigtų namų pardavimo, o tai neabejotinai turės neigiamos įtakos ieškovės vykdomai veiklai. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, nes nenustatė būtinųjų sąlygų jas taikyti buvimo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne įstatyme numatytu tikslu.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtų reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta.

16. Apeliantų atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes detaliuoju planu nėra nustatytas servitutinis kelias, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas. Todėl ir apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino įrodymus, aplinkybes nustatinėjo ir išvadas darė vadovaudamasis ne įrodymais, o prielaidomis ir spėlionėmis, atmestini kaip nepagrįsti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti, kadangi nagrinėjamu atveju tik nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui (2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

18. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

19. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui L. Č. trukdyti ieškovei naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu suplanuotu (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose servitutiniu keliu, reiškia įpareigojimą susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių ieškovei naudotis savo turtu, ji priskirtina prie prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro to turto savininkui žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos pritaikytos ne įstatyme numatytu tikslu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje bus nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl laikino kelio servituto nustatymo servitutinėje zonoje, kuri patenka į sklypus (duomenys neskelbtini), laikytina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą uždrausti atsakovams imtis veiksmų, dėl kurių ieškovė negalėtų naudotis savo turtu pagal paskirtį, t. y. pagrįstai įpareigojo atsakovą L. Č. pašalinti betoninius ir medinius stulpus, jo sukaltus prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendros ribos, ir uždraudė atsakovui trukdyti ieškovei naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-03-12 potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu suplanuotu (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose servitutiniu keliu.

21. Apeliantų argumentai, kad pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas, nes (duomenys neskelbtini) nėra skirtas automobiliams važiuoti, atmestini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti ir prieštaraujantys pačių apeliantų teiginiams, kadangi patys apeliantai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog iš pagrindinio brėžinio matyti, kad servitutiniame privažiavime numatytas dviejų krypčių eismas, o pagal servitutų išsidėstymą pagal ilgąsias kraštines vienas šalia kito, taip pat pagal servitutų plotį matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini) servitutai yra numatyti ne bet kam, o sklypui (duomenys neskelbtini), ir sklype (duomenys neskelbtini) servitutai yra numatyti ne bet kam, o sklypui (duomenys neskelbtini), nes tai pravažiavimas būtent į šiuos du sklypus, ir toks servitutų išdėstymas numatytas siekiant abiejų šių sklypų sąskaita, lygiomis dalimis užtikrinti jiems abiem dvipusio eismo privažiavimą. Taigi apeliantų išvada, kad jiems naudojantis servitutiniu privažiavimu nepažeidžiamas viešasis interesas, tačiau ieškovei važiuojant šiuo keliu pažeidžiamas, vertintina kaip visiškai nepagrįsta.

22. Apeliantų argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir konstitucinio proporcingumo principus, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkertamas kelias nuostolių atsiradimui ir nenustatyta, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai varžo ar pažeidžia atsakovų teises ir interesus, yra perteklinės ar neproporcingos siekiamiems tikslams, priešingai, jų netaikymas skatintų žalos didėjimą ir neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros.

23. Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė tik vienam iš atsakovų – L. Č., nesant įrodymų, kad būtent jis atliko ieškovės nurodytus veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas ir nebeaktualus, kadangi atskirajame skunde pažymėta, jog įrengti stulpeliai vykdant ginčijamą nutartį jau pašalinti, todėl darytina išvada, kad pagrindas įpareigoti būtent atsakovą L. Č. pašalinti įrengtus stulpus, kliudančius ieškovei naudotis keliu, remiantis ieškovės paaiškinimais, buvo pagrįstas, kadangi kitu atveju, jei atsakovas pats nebūtų jų pastatęs, nebūtų galėjęs jų ir pašalinti.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad skundžiama nutartimi yra suabsoliutinami ir ginami neteisėti, nesąžiningi alternatyvų pravažiavimą valstybinėje žemėje turinčios ieškovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai tvirtindami, jog ieškovė gali naudotis pravažiavimu valstybinėje žemėje šalia miško, tam pagrįsti nepateikė jokių leistinų įrodymų. Apeliantų pateiktos privataus subjekto mėgėjiškos nuotraukos, kurių autentiškumas nepatvirtintas jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, Registrų centro išrašu ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kad toks keliais realiai egzistuoja, yra įregistruotas, pravažiuojamas ir naudojamas, negali būti vertinamos kaip tinkamas įrodymas byloje, patvirtinantis faktą, kad ieškovė turi alternatyvų privažiavimą iki savo sklypo.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė