Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 25 d. paduotu trečiųjų asmenų V. A., E. A., T. Č., V. B.-Č., L. M. firmos „Gerduva“, V. P., J. P., I. M. ir V. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu tretieji asmenys V. A., E. A., T. Č., V. B.-Č., L. M. firmos „Gerduva“, V. P., J. P., I. M. ir V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiųjų asmenų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, išnagrinėjus ginčą, ieškovai ir tretieji asmenys neapibrėžtam terminui liko be jokios teisėtos galimybės patekti į savo žemės sklypus bei juose esančius gyvenamosios ir poilsio paskirties pastatus. Ieškovai neturi teisinės galimybės per su jų sklypu besiribojančia laisva valstybinės žemės juostą patekti į savo žemės sklypą, todėl teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai turi alternatyvią galimybę patekti į savo žemės sklypą. Su vieninteliu ir teisėtu privažiavimo keliu ribojasi tik atsakovų žemės sklypai bei kitų trečiųjų asmenų, buvusių atsakovų pusėje, žemės sklypas (skundo 7.2, 7.3 punktai).

2. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad teisme kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 nagrinėjamas kitas ginčas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams (dalis atsakovų yra tie patys nagrinėjamoje byloje) dėl įpareigojimo išardyti laikiną kelią privažiavimui prie žemės sklypų, sprendė nagrinėjamoje byloje, kad tas ginčijamas kitoje byloje alternatyvus kelias ir yra ieškovų ir trečiųjų asmenų patekimo į savo žemės sklypą galimybė. Nurodytoje kitoje byloje teismai tenkino ieškinį visa apimtimi ir taip panaikino šią, neva, alternatyvią ieškovų galimybę patekti į savo sklypą kitu keliu teisėtu būdu (Plungės apylinkės teismo 2023-08-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1022-440/2023, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas). Todėl nagrinėjamoje byloje nustačius servitutą ieškovai ir tretieji asmenys neturi teisėtos galimybės patekti į savo sklypus ir statinius juose per laisvą valstybinės žemės dalį, nes joje atsakovų pradėtas ir nebaigtas įrengti laikinas kelias yra pripažintas savavališka statyba ir ateityje galimai bus nugriautas atkuriant statybvietę.

3. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

4. Atsakovai neįrodė, jog 1) jie neturi alternatyvios galimybės patekti į savo žemės sklypus; 2) priešieškinys buvo pareikštas asmenų, neturinčių reikalavimo teisės, nes jiems nėra jokios būtinybės į savo sklypą patekti per ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypą (skundo 8.2 punktas). Be to, ieškiniu buvo prašoma nustatyti būtent servitutą, detaliajame plane pažymėtoje servitutinėje zonoje, taip šiuo reikalavimu buvo atsižvelgta į atsakovų interesus bei išlaikyta ieškovų bei atsakovų interesų pusiausvyra, kas atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl minimalaus savininko teisių ribojimo principo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti O. M. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 25 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 8.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.