Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovės (duomenys neskelbtini) G. K., R. K., M. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., R. T., J. T., V. J., R. J. dėl (duomenys neskelbtini) įrengimo ir servitutų nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) B. A. J., mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) Luminor bankas AS, akcinė bendrovė SEB bankas, (duomenys neskelbtini) kredito unija, Akademinė kredito unija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

20. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

21. Apeliantai, pateikę atskirąjį skundą, papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo nutartimi tenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas L. Č. įpareigotas per 2 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti betoninius ir medinius stulpus, jo sukaltus prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendros ribos, taip pat uždrausta atsakovui L. Č. trukdyti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas) suplanuotu servitutiniu keliu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. K., R. K., M. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., R. T., J. T., V. J., R. J. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, panaikinimo, nurodydami, kad po nutarties priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios patvirtina, jog nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Plungės apylinkės teismas atsakovų prašymo netenkino.

23. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. e2-804-516/2017).

25. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl pagrįstumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, net atsakovams ir nurodžius, jų teigimu, naujai paaiškėjusias aplinkybes ((duomenys neskelbtini) Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą ieškovų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovų patikslintas ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtų reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta.

28. Apeliantų atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes (duomenys neskelbtini) Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. nuostatos vienareikšmiškai patvirtina, jog pati UAB (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis įsipareigojo įrengti (įsirengti) tokį įvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pagrįstumo) klausimą. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustatyti, kam tenka pareiga įrengti (duomenys neskelbtini), ir yra ginčo, kilusio tarp ieškovų ir atsakovės Palangos miesto savivaldybės, esmė, todėl, neišsprendus šio ginčo, negalima pripažinti, jog būtent ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už tai, kad neturi Detaliajame plane numatyto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini).

29. Atsižvelgdamas į nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovų reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas. Apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsti yra ir atsakovų argumentai, kad ieškovai iki šiol nėra pateikę jokių įrodymų (sutarčių, sprendimų ir kt.), patvirtinančių jų keliamų reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovų nurodytiems argumentams patvirtinti, kadangi nagrinėjamu atveju tik nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas ieškovams palankus sprendimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų kategoriškais teiginiais, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, jog tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nebėra net menkiausio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, o atsakovų nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės galės būti vertinamos ir dėl jų teismas pasisakys bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, jos, kaip minėta, negali būti vertinamos kaip įrodymas, paneigiantis ieškinio prima facie pagrįstumą, ir tuo labiau nesudaro savarankiško pagrindo daryti išvadą dėl paties patikslinto ieškinio pagrįstumo.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovų teiginiais, kad teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nepagrįstai ignoravo Palangos miesto savivaldybės pateiktą informaciją, jog motorizuotų transportų priemonių eismas (duomenys neskelbtini) yra apskritai draudžiamas. Priešingai, nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra įrengta, todėl ne tik ieškovai, bet ir atsakovai neturi kito būdo patekti į savo žemės sklypus, kaip tik (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į proporcingumo principą, kurio taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos vertinimu, tiek ieškovams, tiek atsakovams suteikta galimybė patekti į savo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nes kito būdo, iki kol bus įrengta (duomenys neskelbtini), nėra.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui (2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

33. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui L. Č. trukdyti ieškovei naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu suplanuotu servitutiniu keliu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), reiškia įpareigojimą susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių ieškovei naudotis savo turtu, ji priskirtina prie prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro to turto savininkui žalą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti laikinai ginčo santykius sureguliuojančias (prevencines) laikinąsias apsaugos priemones, priešingai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

34. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkertamas kelias nuostolių atsiradimui ir nenustatyta, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai varžo ar pažeidžia atsakovės teises ir interesus, yra perteklinės ar neproporcingos siekiamiems tikslams, priešingai, jų netaikymas skatintų žalos didėjimą ir neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros. Be to, apeliantai nenurodė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą.

35. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 m. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir nutarties teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, pati nutartis yra galiojanti ir kasacine tvarka nebuvo apskųsta.

36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.