Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1022-440/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: e2A-1022-440/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00631-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „A22“
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., uždaroji akcinė bendrovė Imprex

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1022-440/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00631-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „BTR Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „A22“, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., uždaroji akcinė bendrovė Imprex consult, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SportIN Grupė“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, L. Mazalienės firma GERDUVA ir KO, mažoji bendrija „Elegantis“, uždaroji akcinė bendrovė „Intuva“, uždaroji akcinė bendrovė „E77“, E. A., V. A., J. V. J., D. J., V. V., A. K., I. M., V. B.-Č., T. Č., A. B., A. S., I. S., G. S., I. Š., A. Š., V. P., J. P., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. dėl laikino kelio į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė, Inspekcija) 2022 m. birželio 13 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti statytoją atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „BTR Logistics“ (toliau – ir atsakovė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; 2) per nustatytą terminą neįvykdžius 1 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją UAB „BTR Logistics“ savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovė) bei uždarosios akcinės bendrovės atsakovės (toliau – UAB) „A22“ (toliau – ir atsakovė) lėšomis per 1 mėnesį nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 3) jeigu šio ieškinio 2 punkte nustatytas įpareigojimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas, suteikti teisę Inspekcijai nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, visas lėšas išieškant iš kaltų asmenų (atsakovų).

2. Ieškinyje nurodė, jog pradėtas statyti laikinas kelias yra Palangoje, jam suteiktas kurorto statusas, todėl statant nesudėtingąjį statinį (I ir II grupės) yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD). Aplinkybė, kad laikinas kelias buvo pradėtas statyti turint neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris šią dieną yra nebegaliojantis, neatleidžia statytojo nuo pareigos turėti statybą leidžiantį dokumentą, kuriame būtų apibrėžta laikino statinio nugriovimo termino pabaiga. Be to, nusprendžiant dėl ieškinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo, reikalinga įvertinti ir nebegaliojančio SLD išdavimo aplinkybes. Inspekcija, susipažinusi su Projekto sprendiniais (TP-20/06-TDPB.01 laida 0, lapas 1), nustatė, kad projektuojamo laikinojo kelio dalis (30,94 m) yra įrengiama prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl kartu su prašymu gauti statybą leidžiantį dokumentą privalėjo būti pateikti ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai (susitarimai), tai nebuvo padaryta, todėl SLD buvo išduotas neteisėtai.

3. Atliekant SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta, kad vidaus laikinas kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu (toliau – STR) 1.04.04:2017 60 punkto nuostata, turėjo būti parengti šio kelio įrengimo projektiniai pasiūlymai ir STR 1.04.04:2017 VIII skyriuje nustatyta tvarka atliktos visuomenės informavimo procedūros. Patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad kelio įrengimo projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti ir nebuvo atlikta visuomenės informavimo procedūra, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 37 straipsnio 1 dalies ir STR 1.04.04:2017 60 punkto nuostatas. Savivaldybės administracija išduodama SLD neturint pateikto Statybos įstatyme numatyto privalomojo dokumento (gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo (susitarimo)), neturint privalomojo statinio projekto rengimo dokumento ir nesant atliktos privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas. Inspekcija prašo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir suteikti galimybę statytojui parengti reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą laikino kelio statybai. Po to Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti šio įpareigojimo neįvykdymo padariniai – šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – turi būti vykdomi šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai.

Atsiliepimas

4. Savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu su Inspekcijos patikslintu ieškiniu nesutiko. Inspekcija reikalavimais nepagrindė, kokiu pagrindu Savivaldybės administraciją nurodo atsakove. Byloje nėra ginčo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, o ginčo privažiavimą įrengė atsakovė UAB „BTR Logistics“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Šio straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir panašiai) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Laikino privažiavimo įvardijimas keliu savaime neleidžia žemę vadinti inžineriniu statiniu. Kelias – įvažiavimas – laikytinas inžineriniu statiniu, jeigu jis (kelias) yra nekilnojamasis daiktas, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio nuostatos, ir turi laikančiąsias konstrukcijas (pavyzdžiui, įrengtus pagrindus, kurie laiko apkrovas ir užtikrina kelio – inžinerinio statinio – mechaninį atsparumą ir pastovumą) ir kuris / kurios įrengtas statybos vietoje atliekant statybos darbus. Ginčo laikinas privažiavimas (įvažiavimas) neturi laikančiųjų konstrukcijų, todėl neįvardijamas kaip statinys.

5. Atsakovė UAB „BTR Logistics“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Savivaldybės administracija pagal savo kompetenciją sprendė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), problemą dėl patekimo į žemės sklypus, kol bus įrengta Molo gatvė, duodama sutikimą įrengti laikiną įvažiavimą į minėtus sklypus iš Ošupio tako per laisvą valstybinę žemę. Toks sprendimas buvo priimtas, vykdant savarankišką savivaldybės funkciją, siekiant išspręsti ne tik patekimo į žemės sklypus problemą, bet ir užtikrinti saugų eismą, kadangi judėjimas nukreipiamas per vieną įvažiavimą, o ne per tris, tačiau atskiri žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai su tokiu Savivaldybės administracijos sprendimu nesutiko. Kilus ginčams dėl patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš Ošupio tako per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko nenumato Detaliojo plano sprendiniai, UAB „BTR Logistics“ sutiko su Savivaldybės administracijos siūlymu ir, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą (2021 m. kovo 19 d. Nr. 16SD-594 (14.16.104)) įrengti laikiną privažiavimą, kuriuo naudotis būtų galima iki 2023 m. kovo 19 d., įrengė laikiną privažiavimą per laisvą valstybinę žemę nuo Ošupio tako iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

6. Detaliuoju planu nustatytos servitutinės zonos S 1.2. Tačiau UAB „BTR Logistics“ neįvykdė 2021 m. su Savivaldybės administracija sudarytos infrastruktūros plėtros sutarties įsipareigojimų dėl kelio ruožo įrengimo, kadangi pagal parengtą statybos projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra negaliojantis, turėjo būti statomas IVv kategorijos kelias, kuris, įrengus Molo gatvę, turėjo tapti pėsčiųjų ir dviračių taku, o tokio kelio statytoju turėjo būti Palangos miesto savivaldybė, kurios vardu ir turėjo būti išduotas statybos leidimas. UAB „BTR Logistics“ įrengė tik laikiną privažiavimą, kuris savo parametrais neatitinka IVv kategorijos kelio, todėl nėra pripažintinas statiniu, kuriam taikomas Statybos įstatymas. Patikrinimo metu nustatytas įvažiavimas nelaikytinas statiniu, nes neatitinka gatvėms ir keliams numatytų techninių reikalavimų ir visų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyto statinio požymių, todėl šiam privažiavimui Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos. Inspekcija 2021 m. liepos 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo, laikinas privažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo užtvertas mediniais užtvarais, kad yra įrengtas apie 4,90 m pločio žvyro dangos privažiavimas valstybinėje žemėje pagal žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurines sklypų ribas ir tęsiasi iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės ribos, įvertinus faktinę padėtį nustatyta, kad laikinas privažiavimas įrengiamas Projekte nurodytoje vietoje, o teritorija, kurioje yra laikinas privažiavimas įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti sklypai, pagal 2021 m. kovo 19 d. NŽT duotą sutikimą Nr. 16SD-594-(14.16.104) įrengti laikiną privažiavimą įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

7. NŽT sutikimas galioja iki 2023 m. kovo 19 d. Inspekcijos akte konstatuota, jog laikinas privažiavimas nėra visuomenei reikšmingas statinys, todėl šiuo atveju nėra taikomas reikalavimas rengti projektinius pasiūlymus ir juos viešinti. Tačiau minėtame faktinių duomenų patikrinimo akte nėra nagrinėtas klausimas, ar laikinas privažiavimas atitinka IVv kategoriją kelio reikalavimus, ar įrengtas privažiavimas pripažintinas statiniu, atitinkančiu jam keliamus reikalavimus, konstatuota tik faktinė aplinkybė apie įrengtą apie 4,90 m pločio žvyro dangą. Taigi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiuo metu galima patekti per įrengtą laikiną privažiavimą laisvoje valstybinėje žemėje, kuris ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir šiuo privažiavimu galima naudotis iki 2023 m. kovo 19 d. arba kol bus įrengta Molo gatvė, tačiau šį susisiekimo su viešuoju keliu būdą savo veiksmais užkirto patys ieškovai, o dabar ginčija ir Inspekcija. Inspekcija netinkamai vertino ir tai, kad Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai, tikrindami, ar prie prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybos leidimą laikino privažiavimo statybai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje pateikti visi privalomi dokumentai, pažeidė STR 1.05.01:2017 13.2 punkto reikalavimus ir 2021 m. gegužės 26 d. priėmė prašymą išduoti SLD, nes nebuvo pateikti rašytiniai besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, kaip numatyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punkte (patikrinimo akto 1.5 ir 3.4 punktai), nors STR 1.05.01:2017 7 priedo 6 punkte yra nustatyta, jog šio priedo reikalavimai netaikomi, jei turimi servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

8. Vadovaujantis galiojančio Detaliojo plano sprendiniais laikino privažiavimo dalis, kuriai, Inspekcijos nuomone, būtų reikalingi žemės savininkų sutikimai, yra suprojektuota ir įrengta S 1.2 servitutinėje zonoje, todėl situacija turėjo būti vertinama pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 6 punkto nuostatą, tačiau Inspekcija šių aplinkybių nevertino. Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudojimo ribotą terminą. Konkrečiu atveju laikiną privažiavimą, net jei įrengta žvyro danga būtų pripažinta statiniu, nors tokių duomenų byloje nėra, leista įrengti numatant konkretų naudojimo terminą, todėl ir šiuo aspektu įstatymų numatyta nuostata pažeista nebuvo.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „A22“ ir trečiasis asmuo A. B. su ieškiniu nesutiko. Inspekcija netinkamai vertino aplinkybes, jog nepateiktas Statybos įstatyme 24 straipsnio 3 dalyje nurodytas privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas – projektiniai pasiūlymai (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais), o tokie privalo būti rengiami STR 1.04.04:2017 60 punkte nurodytais atvejais. STR 1.04.04:2017 4 priedo 8.1 punkte yra paminėtos gatvės, o ne laikini keliai. Laikinas kelias – ribotos teritorijos privažiavimo kelias – nėra visuomenei svarbus statinys, kadangi tai yra laikinas privažiavimas prie uždaroje privačioje teritorijoje esančių privačių statinių, kuriuo laikinai naudosis tik tos teritorijos savininkai, o ne visa visuomenė, be to, laikinas kelias nepatenka į A, B, C, D kategorijų gatves miesto teritorijoje, todėl Inspekcija nepagrįstai rėmėsi STR 1.04.04:2017 4 priedo 8.1 punktu ir konstatavo, jog pažeistos Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir STR 1.04.04:2017 60 punkto nuostatos. Vidaus laikino kelio terminas numatytas iki 2023 m. kovo 19 d., po to laikinas kelias bus panaikintas, todėl visiškai nesuprantami Inspekcijos ieškinio 3, 4, ir 5 reikalavimai. Vidaus laikinas kelias yra vienintelis racionalus sprendimas patekimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kadangi pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius galimybė patekti į minėtus sklypus iš Ošupio tako Palangoje nėra numatyta, o Molo gatvės dar nėra, iš kurios pagal Detaliojo plano sprendinius numatytas patekimas į minėtus žemės sklypus.

Šalies argumentai

10. Tretieji asmenys A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. (toliau – ir tretieji asmenys) su ieškiniu sutiko. Jie kaip ieškovai yra pareiškę vieną iš reikalavimų, kuriais teismo prašo, kiek tai susiję su laikinuoju keliu, įpareigoti atsakoves UAB „BTR Logistics“ ir Savivaldybės administraciją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki statybos leidimo išdavimo. Pirmasis Inspekcijos reikalavimas dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo yra perteklinis ir iš esmės neaktualus ir galėtų / turėtų būti netenkinamas, iš karto tenkinant antrąjį Inspekcijos reikalavimą dėl statybos padarinių pašalinimo.

11. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Imprex consult, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SportIN Grupė“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrotas“, L. Mazalienės firma GERDUVA ir KO, mažoji bendrija „Elegantis“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intuva“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „E77“, E. A., V. A., J. V. J., D. J., V. V., A. K., I. M., V. B.-Č., T. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 ieškinį tenkinto visiškai. Įpareigojo atsakovę UAB „BTR Logistics“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei UAB „BTR Logistics“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengus teisės aktų reikalavimus atitinkančios projektinės dokumentacijos ir tinkamai neatlikus visų teisės aktuose numatytų procedūrų ir negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, įpareigojo atsakovę UAB „BTR Logistics“ 20 proc. jos lėšomis, 20 proc. atsakovės UAB „A22“ ir 60 proc. atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis per 1 mėnesį nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „BTR Logistics“ neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) – per 1 mėnesį nenugriovus (neišardžius) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius statybvietės, leido ieškovei pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. UAB „BTR Logistics“, 20 proc. ir 60 proc. Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis.

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju neteisėtai išduoto SLD pagrindu buvo pradėta laikino kelio statyba. Kadangi SLD yra nebegaliojantis ir panaikintas, teismui liko išspręsti ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus dėl neteisėtai išduoto SLD sukeltų materialinių teisinių padarinių. Šioje byloje teismas nagrinėjo klausimą tik dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, atsakovų atsakomybės laipsnio nustatymo, proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Taigi Savivaldybės administracijai panaikinus 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė klausimą dėl statybos padarinių šalinimo bei proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo tarp atsakovų.

14. Palangos miesto savivaldybės administracija išduodama SLD neturint pateikto Statybos įstatyme numatyto privalomojo dokumento (gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo (susitarimo)), neturint privalomojo statinio projekto rengimo dokumento ir nesant atliktos privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl Inspekcija konstatavo, kad SLD buvo išduotas neteisėtai. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju ieškovės patikrinimo aktu konstatuoti SLD pažeidimai buvo iš esmės susiję su pažeidimais, kuriuos statytojas turi galimybę ištaisyti. Todėl statytojui parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą galimybės buvo realios, ir tai pačios šalys patvirtino teismo posėdžio metu. Spręsdamas klausimą, per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies taikymo atveju teismas turi išsiaiškinti, koks terminas turėtų būti tinkamas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

15. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas manė, kad 6 mėnesių terminas yra pakankamas ir šalys jo neginčijo, jog statytojui parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovei statytojai UAB „BTR Logistics“ nustatė 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

16. Spręsdamas neteisėtų statybų padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nutarė, kad neteisėtų statybų pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo – toliau TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai.

17. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai pritarė ieškovės pozicijai, kad taikant teisinius padarinius pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą ir sudaro pagrindą šalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas sutiko su ieškove, jog tuo atveju, jeigu bus nustatyti keli atsakingi asmenys (statytojas, projektuotojas, valstybės institucijos), turi būti analizuojamas asmenų atsakomybės laipsnis ir nuspręstina dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

18. Spręsdamas klausimą dėl statytojo atsakomybės laipsnio, teismas pažymėjo, kad statytojas žinojo apie neteisėtas statybas, t. y. projektą rengė projektuotoja UAB „A22”, leidimą išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija, o statytoja UAB „BTR Logistics“ nesilaikė procedūros ir panašiai. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statytoja UAB „BTR Logistics“, projektuotoja UAB „A22” ir institucija, išdavusi leidimą, Savivaldybės administracija yra kalti dėl atsiradusių padarinių. Statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotą ir pačios Savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. panaikintą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 8 d išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, projekto rengimą bei reikalingų dokumentų pateikimą projektuotojui ir procedūrų išviešinimą, lėšomis – UAB „BTR Logistics“, UAB „A22“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje atsakingu asmeniu pripažintina atsakovė – faktinė statytoja UAB „BTR Logistics“. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, o pagal 13 punktą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, pagal STR 1.04.04:2017 7.4.1 papunktį, statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimo projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti) kopiją; projektinius pasiūlymus (kai jie parengti), kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kai projektinius pasiūlymus rengė kitas projektuotojas, o pagal 7.4.6 papunktį, statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, – tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus), kai pagal teisės aktų reikalavimus jie privalomi.

19. Kadangi statytoja UAB „BTR Logistics“, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, nepateikė projektuotojai UAB „A22“ laikino I grupės nesudėtingojo kelio projektavimui privalomųjų dokumentų, t. y. projektinių pasiūlymų ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų rašytinių sutikimų, bei statytoja neatliko visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūrų, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (ar kitam įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) nepateikė parengtų statinio projektinių pasiūlymų ir prašymo apie tai informuoti visuomenę, todėl pažeidė Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir STR 1.04.04:2017 60 punkte nustatytus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog anksčiau minėtus projektinius dokumentus statytoja UAB „BTR Logistics“ būtų pateikusi projektuotojai UAB „A22“, todėl teismas padarė išvadą, jog būtent statytojas turi šiuos dokumentus pateikti projektuotojui ir jis atsakingas už privalomų dokumentų nepateikimą projektuotojui. Teismas manė, kad atsakovės UAB „BTR Logistics“ atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisinių padarinių sudaro 20 procentų.

20. Teismo manymu, nagrinėjamoje byloje atsakingu asmeniu pripažintina ir atsakovė – projektuotoja UAB „A22”. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktą statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. STR 1.04.04:2017 7.1 papunktyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad statinio projektuotojas, 2021 m. rengdamas statinio projektą, privalėjo užtikrinti, kad parengtas statinio projektas atitiks teisės aktų reikalavimus ir projektuodamas laikiną kelią privalėjo užtikrinti teisės aktuose nustatytų norminių atstumų laikymosi iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl jam turėjo būti žinomi tiek STR 1.05.01:2017, tiek STR 1.04.04:2017 reikalavimai, o apsiimdamas projektuoti laikiną kelią, neturėdamas pateiktų teisės aktuose numatytų privalomųjų dokumentų, turėjo užtikrinti, kad parengtas statinio projektas atitiks teisės aktų reikalavimus, ir projektuodamas laikiną kelią privalėjo užtikrinti teisės aktuose nustatytų norminių atstumų laikymosi iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tačiau to nepadarė, todėl tokiais savo netesėtais veiksmais projektuotojas prisidėjo prie teisinių padarinių atsiradimo. Teismo manymu, atsakovei UAB „A22“, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, t. y. atsakovė privalėjo pasidomėti dėl projekto rengimo įstatymo numatytų imperatyvių reikalavimų. Teismas vertino, kad atsakovės UAB „A22“ atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisinių padarinių sudaro 20 procentų.

21. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnio, teismas pažymėjo, kad būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Todėl būtent Palangos miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, dėl to statytojas atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl to atsirado teisiniai padariniai. Teismo nuomone, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisnių padarinių sudaro 60 procentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

22. Atsakovė UAB „BTR Logistics“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2015 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. TT-3 patvirtinto Žemės sklypų Ošupio take (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, Detaliojo plano pagrindu. Detaliuoju planu iš viso buvo suplanuoti 5 nauji kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos bei juose nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Patekimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), iš Ošupio tako nei Detaliojo plano sprendiniais, nei statybų projektais nenumatytas. Detaliojo plano sprendiniuose nustatyta, kad teritorijoje suplanuotos servitutinės zonos S 1.1; S 1.2; S3 ir S4 nustatomos notariniais sandoriais. Servitutinės zonos S 1.1 ir S 1.2, suplanuotos žemės sklype (duomenys neskelbtini), apima 245 m² ir 238 m², ir šios servitutinės zonos numatytos užtikrinti patekimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniai taip pat nustatė, kad patekimas į šešis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) numatytas tik iš Molo gatvės, tačiau ši gatvė iki šiol nėra įrengta. Į bylą yra pateiktas Inspekcijos raštas 2021 m. gruodžio 13 d. Nr.2D-21508, kuriuo išaiškinta, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sutartiniu reglamento žymėjimu „įvažiavimas – išvažiavimas, eismo kryptis“ patekimas į planuojamą teritoriją (žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini)) pažymėtas iš Molo gatvės, o patekimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nurodytas per žemės sklypo (duomenys neskelbtini), servitutines zonas S 1.1 ir S 1.2, atitinkamai joks įvažiavimas–išvažiavimas iš Ošupio tako Detaliojo plano sprendiniais nesuprojektuotas ir nenumatytas.

22.2. Palangos miesto savivaldybė pagal savo kompetenciją sprendė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), problemą dėl patekimo į žemės sklypus, kol bus įrengta Molo gatvė, duodama sutikimą įrengti laikiną įvažiavimą į minėtus sklypus iš Ošupio tako per laisvą valstybinę žemę. Toks sprendimas buvo priimtas, vykdant savarankišką savivaldybės funkciją, siekiant išspręsti ne tik patekimo į žemės sklypus problemą, bet ir užtikrinti saugų eismą, kadangi judėjimas nukreipiamas per vieną įvažiavimą, o ne per tris. Tačiau atskiri žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai su tokiu Palangos miesto savivaldybės sprendimu nesutiko. Atsižvelgiant į kilusius ginčus dėl patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš Ošupio tako per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko nenumato Detaliojo plano sprendiniai, apeliantė sutiko su Palangos miesto savivaldybės siūlymu ir, gavus NŽT sutikimą (2021 m. kovo 19 d. Nr. 16SD-594(14.16.104)) įrengti laikiną privažiavimą, kuriuo naudotis būtų galima iki 2023 m. kovo 19 d., įrengė laikiną privažiavimą per laisvą valstybinę žemę nuo Ošupio tako iki žemės sklype (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu nustatytos servitutinės zonos S 1.2. Apeliantė neįvykdė 2021 m. su Palangos miesto savivaldybe sudarytos infrastruktūros plėtros sutarties įsipareigojimų dėl kelio ruožo įrengimo, kadangi pagal parengtą statybos projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu leidimas yra negaliojantis), turėjo būti statomas IV kategorijos kelias, kuris, įrengus Molo gatvę, turėjo tapti pėsčiųjų ir dviračių taku, o tokio kelio statytoju turėjo būti Palangos miesto savivaldybė, kurios vardu ir turėjo būti išduotas statybos leidimas.

22.3. Apeliantė įrengė tik laikiną privažiavimą, kuris savo parametrais neatitinka IV kategorijos kelio, todėl nėra pripažintinas statiniu, kuriam taikomas Statybos įstatymas, ką jau yra konstatavusi Inspekcija, nagrinėdama analogišką skundą dėl laikino kelio įrengimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo rašte 2020 m. liepos 22 d. Nr. 2D-9857. Minėtame rašte Inspekcija konstatavo, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas kelio apibrėžimas. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Taigi tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas gatve arba vietinės reikšmės keliu, jis turi atitikti šiame reglamente nustatytus techninius reikalavimus. Taigi Inspekcija padarė išvadą, kad sklypo reljefo pertvarkymas nėra susiję su Inspekcijos kompetencija, kadangi grunto išlyginimas privažiavimui nesusijęs su statybomis žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), todėl minimas kelias ir faktiškai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), esantis privažiavimas, o patikrinimo metu nustatytas įvažiavimas nelaikytinas statiniu, nes neatitinka gatvėms ir keliams numatytų techninių reikalavimų ir visų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyto statinio požymių, todėl šiam privažiavimui Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos.

22.4. Inspekcija 2021 m. liepos 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo, laikinas privažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo užtvertas mediniais užtvarais, kad yra įrengtas apie 4,90 m pločio žvyro dangos privažiavimas valstybinėje žemėje pagal žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurines sklypų ribas ir tęsiasi iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės ribos, įvertinus faktinę padėtį, nustatė, kad laikinas privažiavimas įrengiamas Projekte nurodytoje vietoje, o teritorija, kurioje yra laikinas privažiavimas įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti sklypai, pagal 2021 m. kovo 19 d. NŽT duotą sutikimą Nr. 16SD-594-(14.16.104) įrengti laikiną privažiavimą įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). NŽT sutikimas galiojo iki 2023 m. kovo 19 d. Be to, Inspekcijos akte konstatuota, jog laikinas privažiavimas nėra visuomenei reikšmingas statinys, todėl šiuo atveju nėra taikomas reikalavimas rengti projektinius pasiūlymus ir juos viešinti. Tačiau minėtame faktinių duomenų patikrinimo akte nėra nagrinėtas klausimas, ar laikinas privažiavimas atitinka IV kategorijos kelio reikalavimus, ar įrengtas privažiavimas pripažintinas statiniu, atitinkančiu jam keliamus reikalavimus, konstatuota tik faktinė aplinkybė apie įrengtą apie 4,90 m pločio žvyro dangą. Taigi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiuo metu galima patekti per įrengtą laikiną privažiavimą laisvoje valstybinėje žemėje, kuris ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir šiuo privažiavimu galima naudotis, iki bus įrengta Molo gatvė, tačiau šį susisiekimo būdą savo veiksmais siekia užkirsti pati Inspekcija, nors analogišku atveju 2020 m. liepos 20 d. savo rašte aiškino, jog tokiam privažiavimui Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos, kadangi toks privažiavimas neatitinka gatvėms ir keliams numatytų techninių reikalavimų ir visų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyto statinio požymių.

22.5. Vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais laikino privažiavimo dalis, kuriai, Inspekcijos nuomone, būtų reikalingi žemės savininkų sutikimai, yra suprojektuota ir įrengta S 1.2 servitutinėje zonoje, todėl situacija turėjo būti vertinama pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 6 punkto nuostatą. Tačiau Inspekcija šių aplinkybių nevertino. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog įrengtas laikinas privažiavimas atitinka IV kategorijos keliams nustatytus kriterijus. Laikinas privažiavimas įrengtas gavus reikiamus leidimus ir suderinimus, laikino statinio terminas aiškiai apibrėžtas, o IV kategorijos kelias yra suprojektuotas, tačiau nėra nei pradėtas statyti, nei pastatytas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudojimo ribotą terminą. Konkrečiu atveju laikiną privažiavimą, net jei įrengta žvyro danga būtų pripažinta statiniu, nors tokių duomenų byloje nėra, leista įrengti numatant konkretų naudojimo terminą, todėl ir šiuo aspektu įstatymų numatyta nuostata pažeista nebuvo. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad laikinas privažiavimas įrengtas savavališkai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

22.6. Patikslintame ieškinyje Inspekcija pateikė informaciją, kad Palangos miesto savivaldybės administracija vykdo Statybos įstatyme numatytas procedūras, siekdama gauti statybos leidimą IV kategorijos kelio statybai, kuris vėliau būtų pritaikytas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, laikino kelio įrengimo darbai būtų atliekami, o šio kelio statytoja bus Palangos miesto savivaldybė. Tokia statyba yra galima, ji nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, todėl nesuprantama, kodėl galima statyba pagal Inspekcijos patikslinto ieškinio reikalavimus iš anksto jau pasmerkta griovimui. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog teismas įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės – užsakovės) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis, taigi kyla pagrįstų abejonių dėl teisminio proceso prasmingumo ir galimumo. Naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimą Palangos miesto savivaldybė yra pristabdžiusi, iki bus išnagrinėta byla, be to, atskiri tretieji asmenys, dalyvaujantys byloje, atsisako duoti sutikimus dėl laikino kelio įrengimo, todėl apeliantė prašo teismo spręsti klausimą byloje ir dėl minėtų trečiųjų asmenų atsisakymo duoti pritarimą kelio įrengimui pagrįstumo ir būtinumo bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją nevilkinti sprendimo dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra ir nebuvo sąlygų teismo parinktam statybos padarinių šalinimo būdui nustatyti. Toks būdas – įpareigojimas nugriauti laikiną kelią – yra neteisėtas, neproporcingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023 dėl servituto nustatymo tretieji asmenys reikalauja, kad būtų nustatytas servitutas ir leista važinėti į Ošupio taką per privačius sklypus (duomenys neskelbtini), pro juose pastatytus poilsio pastatus, per privačiuose sklypuose terasoms numatytas vietas. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai neturėdami jokio leidimo įsirengė kelią kaimynų sklypuose, šioje byloje minimas privažiavimas įrengtas ne privačioje, bet valstybinėje žemėje. Kai privačiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. e2-14-999/2023) ieškovai įsirengė tokį patį privažiavimą, Inspekcija konstatavo, kad tai nėra statinys. Kai, siekdamas savo teisių į privatų turtą ribojimo, tokį patį privažiavimą už kelių dešimčių metrų valstybinėje žemėje (NŽT pritarus) įrengė UAB „BTR Logistics“, tada Inspekcija konstatavo priešingai, kad toks pat privažiavimas yra statinys. Taigi ieškovė taiko dvejopus standartus: (duomenys neskelbtini) be savininkų raštiškų sutikimų įrengtas privažiavimas nėra statinys, o už kelių dešimčių metrų valstybinėje žemėje (NŽT pritarus) įrengtas UAB „BTR Logistics“ privažiavimas yra statinys. Minėtų faktų ieškovė nepaneigė, nors vienodi faktai turi būti vertinami vienodai, nes tai turi įtakos visiems proceso dalyviams.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. prašo atsakovės UAB „BTR Logistics“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Tretiesiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantys statiniai (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-14-999/2023 dėl servitutų nustatymo ir dėl Molo g. įrengimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą (Nr.: (duomenys neskelbtini)) – Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įrengimui per valstybinę žemę. Šio statybos leidžiančio dokumento išdavimas nebuvo jokia forma išviešintas, nebuvo vykdomos projekto viešinimo procedūros, statybos leidimas laikinam keliui įrengti nebuvo jokia forma derinamas su visuomene, nebuvo derinami visuomenės interesai dėl jo įrengimo. Atsakovės Savivaldybės administracijos išduotas apeliantei laikino kelio įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), statybos leidimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, todėl Tretieji asmenys 2021 m. liepos 1 d. ieškiniu prašė jį pripažinti neteisėtu (negaliojančiu), taip pat prašė įpareigoti atsakovus (Palangos miesto savivaldybės administraciją ir UAB „BTR Logistics“) nugriauti (išardyti) pradėtus laikino kelio įrengimo darbus pagal išduotą Palangos miesto savivaldybės statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki Statybos leidimo išdavimo.

24.2. Savarankišką ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo pareiškė ir Inspekcija. Apeliantė nepaneigė (iš esmės net neginčija šios aplinkybės), kad Statybos leidimas laikinam keliui įrengti nebuvo jokia forma derinamas su visuomene, net nebuvo atlikta viešinimo procedūra, nebuvo derinami visuomenės interesai dėl jo įrengimo, taip pat nebuvo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl kelio įrengimo (kelias įrengtas arčiau nei 1 metro atstumu iki trečiųjų asmenų sklypo). Pagal STR 1.04.04:2017 4 priedo 8.1 punkto nuostatas, vidaus (IVv kategorijos) laikinas kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), yra priskirtinas visuomenei svarbiems statiniams. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 60 punktu, statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) privalėjo pateikti prašymą informuoti visuomenę apie parengtus visuomenei svarbaus statinio projektinius pasiūlymus. Nebuvo atlikta visuomenės informavimo procedūra, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir STR 1.04.04:2017 60 punkto nuostatas. Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. raštą statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl laikino kelio įrengimo) galiojimas buvo panaikintas. Taigi statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas pagal pačios statytojos atsakovės UAB „BTR Logistic“ prašymą. Ši svarbi faktinė aplinkybė atspindi tai, kad tokiu būdu atsakovai UAB „BTR Logistic“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija iš esmės patys pripažino, kad SLD buvo išduotas neteisėtai.

24.3. Apeliantės pozicija, kad įrengtas privažiavimas neva nėra kelias ir nėra statinys, paneigia tiek pats kelio projekto pavadinimas („Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“), tiek projekto turinys (nurodoma statybos rūšis „nauja statyba“, statinio kategorija „I grupės nesudėtingas“, statinio naudojimo paskirtis „susisiekimo komunikacijos“, aiškinamajame rašte kelias įvardijamas kaip statinys ir nurodomos konkrečios kelio (statinio) charakteristikos), tiek Statybos leidimo tyrinys (išduotas leidimas „statiniui“). Inspekcija ir teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikinas kelias / privažiavimas yra statinys (kelias), turintis keliui būdingus elementus, šiam keliui yra parengtas ne tik statybos projektas, tačiau ir išduotas statinio statybą leidžiantis dokumentas.

24.4. Nagrinėjamu atveju pradėtas statyti laikinas kelias yra Palangoje, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį suteiktas kurorto statusas, todėl statant nesudėtingąjį statinį (I ir II grupės) yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo tikslu atsakovė ir buvo gavusi statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, supratusi jo neteisėtumą, inicijavo jo panaikinimą. Bet kokiu atveju šios aplinkybės nereiškia ir negali reikšti, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas kelio statybai ir kad šiuo metu esantis statinys (kelias), kuriam yra panaikintas statybos leidimas, gali būti vertinamas kaip teisėtas statinys.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Numatomo nustatyti servituto sandoriu įbraižymas detaliajame plane nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas. Teritorijų planavimo dokumentais servitutai nėra nustatomi, tokios galimybės teisės aktai nenumato, teritorijų planavimo dokumentuose nurodomi tik servitutų projektiniai pasiūlymai. Tam, kad projektiniai pasiūlymai taptų realiomis daiktinėmis teisėmis, būtina atlikti atitinkamas procedūras, t. y. nustatyti servitutus administraciniu aktu, sandoriu, teismo sprendimu, tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą detaliajame plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams.

25.2. NŽT Palangos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. 16SD-594-(14.16.104) „Dėl laikino žvyro kelio įrengimo“ nurodyta, kad NŽT išnagrinėjo 2021 m. vasario 8 d. apeliantės prašymą, kuriuo pakartotinai prašoma išduoti sutikimą tiesti laikiną susisiekimo komunikaciją (t. y. įrengti laikiną žvyro dangos vidaus reikšmės kelią, nurodytą STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 1.2 papunktyje) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Minėtu raštu NŽT sutiko, kad atsakovės prašyme nurodytoje vietoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrengtas laikinas privažiavimas, iki bus įrengta Molo gatvė, bei nurodyta, kad sutikimas galioja iki 2023 m. kovo 19 d. su galimybe jį pratęsti, tačiau ne ilgiau, iki bus įrengta Molo gatvė. NŽT rašte pažymėjo, kad pagal šį sutikimą pastatytas (įrengtas) laikinas žvyro kelias yra laikinas statinys, kuris neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, ir nurodė, kad atsakovė turi užtikrinti, kad atliekant paruošiamuosius ar kitus statybos darbus nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai ir sutvarkyta teritorija pasibaigus laikino kelio statybos darbams. 2021 m. birželio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė SLD, suteikiantį teisę atsakovei statyti naują I grupės nesudėtingosios kategorijos vidaus (IVv kategorijos) laikiną kelią, paskirtis – susisiekimo komunikacijos, pagal 2021 m. parengtą supaprastintą projektą „Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“, Nr. TP-20/06 (toliau – Projektas), projektuotoja – UAB „A22“, statinio projekto vadovė A. B. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)). Nugriovimo termino pabaiga – 2023 m. kovo 19 d.

25.3. Iš Projekto aiškinamojo rašto „Statinio bendrieji pažintiniai duomenys“ sprendinių matyti, kad projektuojamas laikinas, pagal matmenis I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas inžinerinis statinys, susisiekimo komunikacija – IVv kategorijos kelias, kurio projektinė dangos konstrukcija: smėlio pagrindas – 0,20; žvyro mišinys 0/30 – 0,18; žvyro mišinys – 0/45 – 0,16. Inspekcijoje gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. liepos 9 d. prašymas „Dėl patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2021 m. liepos 8 d. gautas suinteresuotų asmenų prašymas dėl viešojo intereso gynimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateiktu prašymu prašoma patikrinti vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įrengimo teisėtumą pagal Inspekcijos kompetenciją ir pateikti išvadas prokuratūrai.

25.4. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą užregistruotas 2021 m. liepos 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo. Vidaus laikinas kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo užtvertas mediniais užtvarais. Vizualiai apžiūrėjus tiesiamą vidaus laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad yra įrengiamas apie 4,90 m pločio žvyro dangos vidaus kelias. Laikinas kelias įrengiamas valstybinėje žemėje pagal žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurines sklypų ribas ir tęsiasi iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės ribos. Vizualiai įvertinus faktinę padėtį nustatyta, kad kelias įrengiamas Projekte nurodytoje vietoje. Pagal Statybos įstatyme įtvirtintą statinio apibrėžtį objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas: objektas yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės; turi laikančiąsias konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje; sukurtas atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis).

25.5. Iš pirmiau nurodytų tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinio reglamentavimo, atsakovės įrengtas laikinas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas kelias (atsakovės vadinamas laikinu privažiavimu) yra laikytinas statiniu, kadangi sukurtas statybos darbais, naudojant statybines medžiagas, ir turi laikančias konstrukcijas bei yra nekilnojamasis daiktas. Atsakovės cituojamame Inspekcijos 2020 m. liepos 22 d. rašte Nr. 2D-9857 „Dėl reljefo išlyginimo ir žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), esančio privažiavimo“, kuriuo kaip argumentu remiasi apeliantė, atliekant tyrimą buvo nustatytos visai kitokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo šios bylos dalykas, ir nurodyta, kad įvažiavimas nelaikytinas statiniu, nes grunto išlyginimas privažiavimui, neatliekant daugiau jokių statybos darbų, neatitinka visų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytų statinio požymių. Tuo tarpu iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, inicijavusi visas pirmiau nurodytas procedūras, t. y. pasirašiusi savivaldybės infrastuktūros sutartį, gavusi NŽT sutikimą, per įgaliotą asmenį parengusi Projektą bei gavusi SLD ir atlikusi faktinius kelio statybos darbus, siekia suklaidinti teismą teigdama, kad įrengtas kelias (privažiavimas) vis dėlto nėra statinys ir kad jam neva nekeliami reikalavimai gauti statybą leidžiantį dokumentą.

25.6. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose. Pradėtas statyti laikinas kelias yra Palangoje, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį suteiktas kurorto statusas, todėl statant nesudėtingąjį statinį (I ir II grupės) yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Aplinkybė, kad laikinas kelias buvo pradėtas statyti turint neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris šią dieną yra nebegaliojantis, neatleidžia atsakovės nuo pareigos, vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktų reikalavimais gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kuriame taip pat būtų apibrėžta ir laikino statinio nugriovimo termino pabaiga.

26. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į UAB „BTR Logistics“ 2021 m. vasario 8 d. prašymą, kuriuo bendrovė pakartotinai prašė išduoti sutikimą tiesti laikiną susisiekimo komunikaciją (t. y. įrengti laikiną žvyro dangos vidaus reikšmės kelią – susisiekimo komunikaciją, nurodytą STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 1.2 papunktyje) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, atsižvelgdamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą 2021 m. kovo 12 d. Nr. (4.12.E) D3-1019 ,,Dėl informacijos pateikimo“, taip pat siekdamas sureguliuoti ir išspręsti kilusį ginčą dėl patekimo į žemės sklypus (t. y. (duomenys neskelbtini)), 2021-03-19 raštu Nr. 16SD-594-(14.16.104) „Dėl laikino žvyro kelio įrengimo“ pateikė poziciją, kad neprieštarauja, jog prašyme nurodytoje vietoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrengtas laikinas privažiavimas, iki bus įrengta Molo gatvė.

26.2. Rašte nurodyta, kad sutikimas galioja iki 2023 m. kovo 19 d. su galimybe jį pratęsti, tačiau ne ilgiau, iki bus įrengta Molo gatvė. Prieš įrengiant laikiną žvyro dangos vidaus kelią, statybos darbai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracija ir su kitomis reikalingomis institucijomis. Rašte akcentuota, kad teisę naudotis keliu turės visi žemės sklypų savininkai iki tol, kol bus įrengta Molo gatvė, ir pažymėta, kad pagal šį sutikimą pastatytas (įrengtas) laikinas žvyro kelias yra laikinas statinys, kuris neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Rašte taip pat nurodyta, kad UAB „BTR Logistics“ turi užtikrinti, jog atliekant paruošiamuosius ar kitus statybos darbus nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai ir sutvarkyta teritorija pasibaigus laikino kelio statybos darbams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Byloje nustatyta, kad statytojo UAB „BTR Logistics“ įgaliotas asmuo, A. B., 2021 m. gegužės 26 d. nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“, pateikė pakartotinį prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybos leidimą vidaus laikinojo kelio statybai Palangos m. sav. teritorijoje. 2021 m. birželio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė SLD ((duomenys neskelbtini)) suteikiantį teisę statytojui statyti naują I grupės nesudėtingosios kategorijos vidaus (IVv kategorijos) laikiną kelią, paskirtis - susisiekimo komunikacijos, pagal 2021 m. parengtą supaprastintą projektą „Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“, Nr. TP-20/06 (toliau – Projektas), projektuotoja – UAB „A22“, statinio projekto vadovė A. B. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)). Nugriovimo termino pabaiga 2023 m. kovo 19 d.

30. Iš pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo 2021 m. birželio 8 d. išduoto UAB „BTR Logistics“, kuriuo suteikiama teisė statyti naują (-us) statinį (-ius) matyti, kad: paskirtis Vidaus keliai (Susisiekimo komunikacijos; Vietinės reikšmės keliai); pavadinimas vidaus IVv kategorijos laikinas kelias; laikinas statinys. Duomenys apie statinio projektą. Pavadinimas Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas Numeris TP-20/06 Parengimo metai 2021.

31. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2021 m. liepos 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą užregistruotas 2021 m. liepos 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo. Vidaus laikinas kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu užtvertas mediniais užtvarais. Vizualiai apžiūrėjus tiesiamą vidaus laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra įrengiamas apie 4,90 m pločio žvyro dangos vidaus kelias. Laikinas kelias įrengiamas valstybinėje žemėje pagal žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurines sklypų ribas ir tęsiasi iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės ribos. Vizualiai įvertinus faktinę padėtį nustatyta, kad kelias įrengiamas Projekte nurodytoje vietoje.

32. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad teritorija, kurioje tiesiamas laikinas vidaus kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti sklypai. Pateiktas 2021 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Palangos skyriaus sutikimas Nr. 16SD-594-(14.16.104) įrengti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Sutikimas galioja iki 2023 m. kovo 19 d.

33. Inspekcija atliko patikrinimą dėl statytojui išduoto SLD teisėtumo ir po patikrinimo 2021 m. rugsėjo 3 d. užregistruotas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2 (toliau – patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad SLD išduotas neteisėtai.

34. Iš IS „Infostatyba“ duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 8 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas negaliojančiu, pagal 2022 m. vasario 23 d. gautą statytojo UAB „BTR Logistics“ 2022 m. vasario 22 d. prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti statybą leidžiantį dokumentą 2021-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. vasario 23 d. gautą statytojo UAB „BTR Logistics“ 2022 m. vasario 22 d. prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. raštas Nr. (4.23.E) D3-1061).

Žemesnės instancijos teismas

36. Byloje nustatyta, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-14-999/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Entoja“ 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį UAB „OBLT“, UAB „SportIN Grupė“, G. K., R. K., M. K., L. Č., A. Č., K. J., A. J., R. T., J. T., V. J., R. J. dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo UAB „Dairanga“.

37. Tretieji asmenys A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. 2021 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „BTR Logistics“. Pareikštu ieškiniu prašė pripažinti SLD Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu (negaliojančiu), taip pat prašė įpareigoti atsakoves (Palangos miesto savivaldybės administraciją ir UAB „BTR Logistics“) nugriauti (išardyti) pradėtus laikino kelio įrengimo darbus pagal išduotą SLD Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki SLD išdavimo.

38. Plungės apylinkės teismo pavaduotojo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo nutarta civilines bylas Nr. e2-107-588/2021 ir Nr. e2-3847-995/2021 sujungti į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-107-588/2021, teisminio proceso Nr. 2-10-3-00226-2020-0.

39. 2021 m. lapkričio 27 d. ieškovė Inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „BTR Logistics“, UAB „A22“, tretiesiems asmenims NŽT, A. B., UAB Imprex consult, UAB „SportIN Grupė“, L. Mazalienės firmai „GERDUVA ir Ko“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Elegantis“, UAB „Intuva“, UAB „E77“, E. A., J. V. J., D. J., V. V., A. K., I. M., V. B.-Č., A. B., A. S., I. S., G. S., I. Š., A. Š., V. P., J. R., A. P., E. S., ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pašalinti statybos padarinius. Ieškovė prašė įpareigoti statytoją UAB „BTR Logistics“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją UAB „BTR Logistics“ savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos bei UAB „A22“, lėšomis per 1 mėnesį nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu nurodytas įpareigojimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas, suteikti teisę Inspekcijai nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, visas lėšas išieškant iš statytojos UAB „BTR Logistics“. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

40. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023 buvo nutarta išskirti iš civilinės bylos Nr. e2-14-999/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00226-2020-0) civilinės bylos dalį pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „BTR Logistics“, UAB „A22“, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., UAB Imprex consult, UAB „SportlN Grupė“, L. Mazalienės firma „GERDUV A“ ir KO, mažoji bendrija (toliau – MB) „Elegantis“, UAB„Intuva“, UAB „E77“, E. A., V. A., J. V. J., D. J., V. V., A. K., I. M., V. B.-Č., T. Č., A. B., A. S., I. S., G. S., I. Š., A. Š., V. P., J. P., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. dėl laikino kelio į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įrengimo ir statybos padarinių šalinimo, į atskirą civilinę bylą, jai suteikiant naują bylos numerį (civilinės bylos Nr. e2-2722-1086/2023).

41. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023 ieškovų patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) patikslintą priešieškinį tenkino. Teismas nustatė kelio servitutus S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinių apimtyje pagal matininko T. P. parengtą Žemės sklypo planą 2022 m. lapkričio 14 d.: žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje S 1.1 (plotas 245 kv. m) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir prižiūrėti antžemines ir požemines komunikacijas; žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje S 1.2 (plotas 238 kv. m) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir prižiūrėti antžemines ir požemines komunikacijas; nustatė judėjimo kryptis kelio servitutais S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą pagal matininko T. P. parengtą susisiekimo schemą 2022 m. gruodžio 27 d., iki bus įrengta Molo g. Palangoje, nurodant, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įvažiuojama / išvažiuojama iš Ošupio tako per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S 1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

42. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 5 d. pirmosios instancijos teisme gauti ieškovų UAB „Entoja“, A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. apeliaciniai skundai dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023 paliko nepakeistą.(civilinės bylos Nr. e2A-833-513/2023).

Dėl teisės pareikšti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ribojimo

43. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Nors visas civilinio proceso stadijas, tarp jų ir apeliaciją, sieja bendrieji civilinio proceso principai, kiekviena civilinio proceso stadija reglamentuojama atsižvelgiant į pagrindinį jai keliamą tikslą. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir (ar) pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

44. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą spręsti klausimą byloje ir dėl trečiųjų asmenų atsisakymo duoti pritarimą kelio įrengimui pagrįstumo ir būtinumo ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją nevilkinti sprendimo dėl naujo SLD išdavimo. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neteikė konkrečių reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su tuo, kad teismas įpareigotų trečiuosius asmenis duoti pritarimą kelio įrengimui ar įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją nevilkinti sprendimo dėl naujo SLD išdavimo, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau paminėtas įstatymų nuostatas šiuo nagrinėjamu atveju atsisako nagrinėti ir vertinti apeliantės naujus keliamus reikalavimus, kadangi apeliantė juos galėjo pareikšti ir nebuvo pareiškusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl laikino kelio statybos

45. Byloje nustatyta, kad statytojos UAB „BTR Logistics“ prašymo išduoti statybos leidimą vidaus laikinojo kelio statybai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, 2021 m. birželio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas SLD (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę statytojui statyti naują I grupės nesudėtingosios kategorijos vidaus (IVv kategorijos) laikiną kelią valstybinėje žemėje įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį – susisiekimo komunikacijos, pagal 2021 m. parengtą supaprastintą projektą „Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“, Nr. TP-20/06, projektuotojas – UAB „A22“ panaikintas (šios nutarties 29-35 punktai).

46. 2021 m. rugsėjo 3 d. Inspekcija atlikusi patikrinimą dėl statytojai UAB „BTR Logistics“ išduoto SLD Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2 nurodė kad: 1) STR 1.05.01:2017 7 priedas reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Akcentavo, kad minėto priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; 2) vidaus laikinas kelias įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), patenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 60 punkto nuostata, turėjo būti parengti šio kelio įrengimo projektiniai pasiūlymai ir STR 1.04.04:2017 VIII skyriuje nustatyta tvarka atliktos visuomenės informavimo procedūros; 3) kelio įrengimo projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti ir nebuvo atlikta visuomenės informavimo procedūra, taip pažeidžiant Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir STR 1.04.04:2017 60 punkto nuostatas.

47. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijai panaikinus 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo išdavimo, jo panaikinimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

48. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, atsakovių dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo būdo nustatymo, teismo sprendimo tenkinti ieškinio reikalavimą pagrįstumo ir teisėtumo.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji sutiko su Palangos miesto savivaldybės siūlymu ir, gavusi NŽT sutikimą (2021-03-19 Nr. 16SD-594(14.16.104)) įrengti laikiną privažiavimą, kuriuo naudotis būtų galima iki 2023 m. kovo 19 d. įrengė laikiną privažiavimą per laisvą valstybinę žemę nuo Ošupio tako iki žemės sklype (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu nustatytos servitutinės zonos S 1.2. Apeliantės vertinimu UAB „BTR Logistics“ neįvykdė 2021 m. su Palangos miesto savivaldybe sudarytos infrastruktūros plėtros sutarties įsipareigojimų dėl kelio ruožo įrengimo, kadangi pagal parengtą statybos projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu negaliojantis, turėjo būti statomas IV kategorijos kelias, kuris, įrengus Molo gatvę, turėjo tapti pėsčiųjų ir dviračių taku, o tokio kelio statytoju turėjo būti Palangos miesto savivaldybė, kurios vardu ir turėjo būti išduotas statybos leidimas. Todėl UAB „BTR Logistics“ įrengė tik laikiną privažiavimą, kuris savo parametrais neatitinka IV kategorijos kelio, todėl nėra pripažintinas statiniu nes neatitinka gatvėms ir keliams numatytų techninių reikalavimų ir visų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyto statinio požymių, todėl šiam privažiavimui Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos. Apeliantės vertinimu nėra pateikta jokių įrodymų, kad laikinas privažiavimas įrengtas savavališkai, ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, priešingai nei sprendė teismas, nėra ir nebuvo sąlygų teismo parinktam statybos padarinių šalinimo būdui nustatyti. Toks būdas - įpareigojimas nugriauti laikiną kelią - yra neteisėtas, neproporcingas ir nepagrįstas.

50. Iš atsakovės 2021 m. parengto supaprastinto projekto „Vidaus (IVv kategorijos) laikino kelio, įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“, Nr. TP-20/06 (toliau – Projektas) (Projektas pateiktas kartu su 2021 m. spalio 27 d. Inspekcijos ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023) aiškinamojo rašto „Statinio bendrieji pažintiniai duomenys“ sprendinių matyti, kad projektuojamas vidaus (IVv kategorijos) laikinas kelias, įvažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nuo Ošupio tako iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Statytoja (Užsakovė) UAB „BTR Logistics“. Projektuotoja UAB „A22“, projekto vadovė A. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos rūšis – 1 naujo statinio statyba (pagal STR 1.01.08:2002, IV skyriaus 7.1 punktas; V skyriaus 8.4 punktas). Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – Vidaus IVv kategorijos laikino kelio pagrindinė naudojimo paskirtis – susisiekimo komunikacijos – keliai (pagal STR 1.01.03:2017, IV skyrius, ketvirtas skirsnis, 8.1 punktas. Statinio kategorija I grupės nesudėtingas (pagal STR 1.01.03:2017, VI skyrius, antras skirsnis, 3 lentelė 1.2. punktas) laikinas statinys (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį). Terminas iki 2023 m. kovo 19 d. su galimybe terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau, iki kol bus įrengta Molo gatvė. Statyba bus vykdoma Valstybinės žemės fondo žemėje tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų.

51. Pagal Kelių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnį kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių funkcinę paskirtį, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir kriterijais. Kelio kategoriją priskiria kelio savininkai ar valdytojai: valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas – savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys.

52. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1. punkte nurodyta, kad keliai – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme; VI skyriuje „Nesudėtingi statiniai“ , statinių sąraše nurodoma, kad inžinieriniams statiniams priskiriami keliai, IVv kategorijų vietinės reikšmės keliai ir kt.

53. Pažymėtina, kad pvz. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektai rengiami statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. 7 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir, pagal Kelių įstatymą , skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. 8 punkte - pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į Iv, IIv ir IIIv ir IVv kategorijos kelius.

54. Taip pat pažymėtina, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ detalizuojamos Statybos įstatymo 27 ir 271 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 39 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka ir kt. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį). Šiuo atveju pradėtas statyti laikinas kelias yra Palangoje, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį suteiktas kurorto statusas, todėl apibendrinant pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas pažymėtina, kad statant nesudėtingąjį statinį (I ir II grupės) yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

55. Apeliantė nurodo, kad ji neįvykdė 2021 m. su Palangos miesto savivaldybe sudarytos infrastruktūros plėtros sutarties įsipareigojimų dėl kelio ruožo įrengimo, kadangi pagal parengtą statybos projektą, kuriam buvo išduotas SLD Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti statomas IV kategorijos kelias, kuris, įrengus Molo gatvę, turėjo tapti pėsčiųjų ir dviračių taku, o tokio kelio statytoju turėjo būti Palangos miesto savivaldybė, kurios vardu ir turėjo būti išduotas statybos leidimas. Pažymėtina, kad kartu su Projektu į bylą yra pateikta ir 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kurią Palangos miesto savivaldybės administracija (pagal sutartį Organizatorius, Valdytojas) ir atsakovė (pagal sutartį Iniciatorius) pasirašė. Pagal 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties 1 punktą Iniciatorius įsipareigoja savo lėšomis ir rizika įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą (toliau – Savivaldybės infrastruktūra), parengti kelio ruožo nuo Ošupio tako iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (darbų pradžia x=6212377,16; y=317642,42 ir darbų pabaiga x=6212342,47; y=317747,82) techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos miesto savivaldybės vardu. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju pati apeliantė pagal minėtą sutartį įsipareigojo gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos miesto savivaldybės vardu ir savo lėšomis atlikti darbus vadovaujantis parengtu Projektu. Apeliantė pagal 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties 1 punktą įsipareigojo: 1.1. suprojektuoti važiuojamąją dalį nuo Ošupio tako iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) su kietosiomis dangomis; 1.2. vadovaujantis parengtu Projektu bei gautu statybą leidžiančiu dokumentu, savo lėšomis atlikti statybos darbus parengto Projekto visa apimtimi; 1.3. kelio ruožą pradėti eksploatuoti tik įrengus kietąsias dangas, numatytas techniniame darbo projekte; 1.4. kai bus įrengta Molo g., šis kelio ruožas Investuotojo lėšomis turės būti pritaikytas tik pėsčiųjų ir dviračių eismui. Bet koks automobilių eismas šiuo keliu turės būti draudžiamas. Patekimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) turės būti numatytas tik iš Molo gatvės. Ruožo pritaikymo pėsčiųjų ir dviračių eismui sprendiniai turi būti numatyti techniniame darbo projekte.

56. Atsakovės įgalioto asmens A. B. 2021 m. gegužės 26 d. pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą statyti naują I grupės nesudėtingosios kategorijos vidaus (IVv kategorijos) laikiną kelią, paskirtis – susisiekimo komunikacijos, patvirtina tai, kad atsakovė Savivaldybės administracijos prašė išduoti SLD laikino kelio įrengimui, o ne kitokio pobūdžio statybos darbams, t.y. siekė įrengti kelią, o ne kitokio pobūdžio, ar turėtą omenyje kitais pavadinimais statinį. Taigi minėtame atsakovės projekte aiškiai nurodyta, kokio statinio įrengimui buvo prašomas SLD ir kokiai paskirčiai kelias bus įrengiamas, t. y. tai, kad jis bus įvažiavimui į minėtus žemės sklypus. Kelio įrengimą, patvirtina ir byloje esantis Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. liepos 16 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), aktas. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai, kad šiuo atveju pagal Projektą buvo įrengiamas ne kelias, o privažiavimas, kuris apeliantės vertinimu savo parametrais neatitinka kelio kategorijo, jis nėra pripažintinas statiniu ir jam netaikomas Statybos įstatymas ir kitų minėtų norminių aktų reikalavimai, atmestini kaip iš esmės nepagrįsti.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, todėl apeliantės teiginiai, kad ji nevykdė minėtos sutarties, kad laikinas privažiavimas įrengtas gavus reikiamus leidimus ir suderinimus, kad kelias yra suprojektuotas, tačiau nėra nei pradėtas statyti, nei pastatytas, atmestini, kaip iš esmės nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nes šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai minėtus atsakovės teiginius paneigia. Be to nepagrįsti apeliantės argumentai, kad laikinas privažiavimas yra teisėtai įrengtas, kad šiuo atveju buvo reikalingas tik NŽT sutikimas dėl laikino kelio įrengimo ir kt. Pati apeliantė nurodė, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalies nuostatas. Taigi, SLD tokio pobūdžio statiniui yra reikalingas su sąlyga, kad tokio pobūdžio statinys bus naudojamas tik ribotą terminą. Kolegijos vertinimu atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės argumentų, įrodymų, kad laikinas kelias įrengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

58. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria Inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą argumentams, jog Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir panašiai) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi šiuo atveju objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas: objektas yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės; turi laikančiąsias konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje; sukurtas atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis). Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovės įrengtas laikinas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas kelias yra laikomas statiniu, kadangi sukurtas statybos darbais, naudojant statybines medžiagas ir turi laikančias konstrukcijas ir yra nekilnojamasis daiktas.

59. Be to, aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad Plungės apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-14-999/2023 ir 2023 m birželio 7 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) patikslintą priešieškinį tenkino. Minėtoje civilinėje byloje pateiktu priešieškiniu buvo siekiama nustatyti kelio servitutus S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinių apimtyje pagal matininko T. P. parengtą Žemės sklypo planą 2022 m. lapkričio 14 d.: žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje S 1.1 (plotas 245 kv. m) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir prižiūrėti antžemines ir požemines komunikacijas; žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje S 1.2 (plotas 238 kv. m.) tarnaus teise važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir prižiūrėti antžemines ir požemines komunikacijas; nustatė judėjimo kryptis kelio servitutais S 1.1 ir S 1.2 žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą pagal matininko T. P. parengtą susisiekimo schemą 2022 m. gruodžio 27 d., iki bus įrengta Molo g. Palangoje, nurodant, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įvažiuojama / išvažiuojama iš Ošupio tako per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S 1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

60. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14-999/2023 paliko nepakeistą.(civilinės bylos Nr. e2A-833-513/2023). Teisėjų kolegija be kita ko, pažymėjo, kad nors apeliantai teigia, kad, kol nėra įrengta Molo gatvė, jie neturi jokios kitos galimybės patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), kaip tik per tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ribą detaliuoju planu numatytas servitutines zonas S3 ir S4, su šiais teiginiais nesutinka. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantai iki bus įrengta Molo g. turi galimybę prie jų valdomos nuosavybės iš Ošupio tako patekti šiaurinėje sklypų (duomenys neskelbtini) pusėje valstybinėje žemėje esančiu įrengtu laikinu privažiavimu. Pažymėjo, jog šiuo laikinu įvažiavimu išspręstas ne tik ieškovų, bet visų detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkų patekimas prie savo sklypų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliantai turi alternatyvią galimybę patekti į savo valdomus sklypus iš Ošupio gatvės pusės ir nesinaudodami kitiems asmenims priklausančiu turtu, neribodami kitų asmenų nuosavybės.

61. Teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. e2A-833-513/2023 vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal atsakovų priešieškinį pagrįstai nustatė servitutus S 1.1 (plotas 245 kv. m) ir S 1.2 (plotas 238 kv. m) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas, būtent pagal detaliojo plano sprendinius. Atsakovų pateiktas planas atitinka detaliojo plano sprendinius, servitutai suprojektuoti detaliuoju planu priešingai nei ieškovų prašyti nustatyti kelio servitutai. Juo labiau, priešingai apeliantų teiginiams, atsakovai į savo sklypus ir turi galimybę patekti iš Ošupio tako laikinuoju keliu per servitutines zonas S1.1 ir S1.2 ir tarp jų esantį servitutą sklype (duomenys neskelbtini). Jokių išvažiavimų tiesiai į Ošupio gatvę nei iš atsakovų, nei iš ieškovų sklypų, nei nuo Molo g. nebuvo numatyta ir suprojektuota. Tarp proceso dalyvių ir žemės sklypų bei juose esančio nekilnojamojo turto savininkų kylant konfliktams, pirmosios instancijos teismas iki bus įrengta Molo g. pagrįstai nustatė ir judėjimo kryptis kelio servitutais S 1.1 ir S 1.2 bei sklype (duomenys neskelbtini) esančiame servitute, o būtent, jog į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įvažiuojama / išvažiuojama iš Ošupio tako per laisvą valstybinę žemę šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiaurinių ribų, toliau įvažiuojama / išvažiuojama per kelio servitutą S 1.2 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą S 1.1 žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo

62. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, todėl už tokio statinio statybą atsakingas asmuo turi parengti atitinkamą statybinę dokumentaciją ir jeigu tokios galimybės nėra, pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos išardant ar nugriaunant.

63. Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta. Jos rezultatas – pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymas nustato pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).

64. Vadovaujantis patikrinimo akte užfiksuotais pažeidimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Palangos miesto savivaldybės administracija išduodama SLD neturint pateikto Statybos įstatyme numatyto privalomojo dokumento (gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo (susitarimo)), neturint privalomojo statinio projekto rengimo dokumento bei nesant atliktos privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl Inspekcija konstatavo, kad SLD buvo išduotas neteisėtai. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijai UAB „BTR Logistics“ prašymu panaikinus 2021 m. birželio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl kelio įrengimo kyla pareiga pašalinti padarinius dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

65. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir Statybos įstatymo 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į TPSVPĮ taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas. Pagal teisinį reglamentavimą teismas, spręsdamas Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

66. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą (šiuo atveju leidimas panaikintas pačios Palangos miesto savivaldybės administracijos), teismas, nuspręsdamas dėl pasirinktino statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes, teismas gali pagrįstai nuspręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

67. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės patikrinimo aktu konstatuoti SLD pažeidimai iš esmės susiję su pažeidimais, kuriuos statytojas turi galimybę ištaisyti, todėl laikino kelio statyba nurodytoje vietoje iš esmės tikėtina galima tinkamai ištaisius nurodytus trūkumus pagal teisės aktų reikalavimus ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Statytojas turi galimybę parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tokią galimybę patvirtino pačios šalys. Spręsdamas koks gi terminas turėtų būti tinkamas, pirmosios instancijos teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes padarė išvadą, kad 6 mėnesių terminas yra pakankamas statytojui parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Teismas akcentavo, kad šalys prašomo nustatyti termino neginčijo. Iš esmės apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

68. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti.

69. Dėl apeliantės argumentų, kad nėra ir nebuvo sąlygų teismo parinktam statybos padarinių šalinimo būdui nustatyti, kad toks būdas – įpareigojimas nugriauti laikiną kelią – yra neteisėtas, neproporcingas ir nepagrįstas, papildomai pažymėtina, kad Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir Statybos įstatymo 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas. Pirmiau nurodytų teisės normų atskyrimas, nors pačios savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės yra tapačios (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 9 dalis), yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas neteisėtų statybų padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo klausimą pagrįstai rėmėsi pirmiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Pagrįstai vertino, kad statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Nors bylos nagrinėjimo metu Statybos įstatymo normos ir keitėsi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo nagrinėjamu atveju rėmėsi suformuotu kasacinio teismo išaiškinimais dėl minėtos įstatymo normos taikymo, kadangi pasikeitus Statybos įstatymui ji iš esmės liko ta pati, pasikeitė tik įstatymo straipsnio numeris. Taigi kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą (ginčo nagrinėjimo metu aktualios redakcijos Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą), todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje (ginčo nagrinėjimo atveju aktualios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje) nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Statybos įstatymo 32 dalyje (ginčo nagrinėjimo metu aktualios redakcijos 26 dalyje) – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto (ginčo nagrinėjimo metu aktualios redakcijos Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015).

71. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir nusprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342- 611/2020).

72. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sudarė Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Minėtos sutarties 2 punkte numatyta, kad Organizatorius ir Valdytojas (-ai) (pagal sutartį Palangos miesto savivaldybės administracija) paveda teritorijoje ir objektuose, kuriuose Iniciatorius (pagal sutartį apeliantė) vykdys Savivaldybės infrastruktūros plėtrą, Iniciatoriui statytojo (vystytojo) pareigas ir teises, numatytas Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir įsipareigoja bendrauti su Iniciatoriumi, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti visi būtini leidimai, sutikimai ir suderinimai, kad Iniciatorius pagal Sutartį galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms šiuo atveju pagrįsta vertinti, kad apeliantė yra faktinė statytoja. Pagal 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties 3 punktą Iniciatorius įsipareigoja pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis, savo jėgomis, lėšomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įgyvendinti Sutartyje numatytus darbus ir Savivaldybės infrastruktūrą perduoti Valdytojui neatlygintinai.

73. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, o pagal 13 punktą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, pagal STR 1.04.04:2017 7.4.1 papunktį, statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimo projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti) kopiją; projektinius pasiūlymus (kai jie parengti), kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kai projektinius pasiūlymus rengė kitas projektuotojas, o pagal 7.4.6 papunktį, statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, – tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus) kai pagal teisės aktų reikalavimus jie privalomi.

74. Kadangi statytoja UAB „BTR Logistics“, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, nepateikė projektuotojui UAB „A22“ laikino I grupės nesudėtingojo kelio projektavimui privalomųjų dokumentų, neatliko jau minėtų numatytų procedūrų, todėl pažeidė Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir STR 1.04.04:2017 60 punkte nustatytus reikalavimus, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „BTR Logistics” atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisinių padarinių sudaro 20 proc. Teismas pagrįstai atsakingu asmeniu pripažino ir atsakovę - projektuotoją UAB „A22”, akcentuodamas, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais norminiais aktais. Todėl pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad statinio projektuotoja, 2021 m. projektuodama laikiną kelią privalėjo užtikrinti teisės aktuose nustatytų norminių atstumų laikymosi iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, todėl jai turėjo būti žinomi tiek STR 1.05.01:2017, tiek STR 1.04.04:2017 reikalavimai, teisės aktuose nustatytų atstumų laikymosi iki gretimo žemės sklypo ribos, tačiau to nepadarė, todėl tokiais savo netesėtais veiksmais projektuotoja prisidėjo prie teisinių padarinių atsiradimo. Teismas vertino, kad UAB „A22” atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisinių padarinių sudaro 20 proc. Spręsdamas dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnio 60 proc., teismas padarė pagrįstas išvadas, kad būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs esamą situaciją ir atsakomybės laipsnį didesnę dalį lėšų, kurios turėtų būti skirtos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimui, pagrįstai skyrė Palangos miesto savivaldybės administracijai. Kadangi būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą (Statybos įstatymo 27 straipsnis). Todėl būtent Palangos miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, dėl to statytojas (apeliantė) atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl to atsirado teisiniai padariniai.

75. Pirmosios instancijos teismas nustatęs kaltus asmenis, dėl kurių veiksmų atsirado padariniai pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, visiškai pagrįstai paskirstė lėšų proporcijas, kuriomis kalti asmenys turėtų prisidėti, jeigu atsakovė UAB „BTR Logistics“ neparengs teisės aktų reikalavimus atitinkančios projektinės dokumentacijos ir tinkamai neatliks visų teisės aktuose numatytų procedūrų ir negaus naujo statybą leidžiančio dokumento (kadangi ji tokius veiksmus atlikti yra įsipareigojusi pagal sudarytą 2021 m. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį) per 6 mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju teismo nustatyti kalti asmenys, dėl kurių veiksmų atsirado padariniai pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, privalės per 1 mėnesį 20 proc. atsakovės UAB „BTR Logistics“ lėšomis, 20 proc. atsakovės UAB „A22“ lėšomis ir 60 proc. Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti (išardyti) pradėtą įrenginėti laikiną kelią įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos lėšų proporcijos, kuriomis kalti asmenys turėtų prisidėti šalinant statybos padarinius, kurie atsirado pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, atitinka protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad nors apeliantė nurodė, kad siekiant išvengti neproporcingos naštos asmenims, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas, tačiau nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nustatytų pirmosios instancijos teismo lėšų proporcijų, kuriomis kalti asmenys turėtų prisidėti, iš esmės nepasisakė, jų neginčijo. Apeliantė nurodo, kad jai nesuprantama kodėl galima statyba iš anksto yra pasmerkta griovimui, tačiau akcentuotina, kad tai lemia pačių atsakovų veiksmai, ir teismo sprendimu yra sudaryta galimybė parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti statybą leidžiantį dokumentą.

76. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo aptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl nėra tikslinga jų kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

79. Teisme gautas trečiųjų asmenų 2023 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad tretieji asmenys A. B., Z. B., A. S., I. S., I. Š. A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S. į bylą teikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašo patirtas 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti iš apeliantės. Atkreipia dėmesį, kad A. S. apmokėta suma (326,70 Eur) yra didesnė nei sąskaitoje nurodyta suma (121,00 Eur), kadangi A. S. vienu pavedimu apmokėjo dvi jam išrašytas atskiras sąskaitas iš karto.

80. Tretieji asmenys kartu su 2023 m. lapkričio 8 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą –faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d), išrašyta J. R. ir B. R.; PVM sąskaitą –faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d.), išrašyta A. S. ir I. S.; PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d.), išrašyta I. Š. ir A. Š.; PVM sąskaitą –faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d.), išrašyta E. S. ir L. S.; PVM sąskaitą –faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d.), išrašyta A. B. ir Z. B.; PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 121,00 Eur (2023 m. spalio 9 d.), išrašyta A. P. ir V. P., bendra nurodytų PVM sąskaitų faktūrų suma 726,00 Eur. Pateikti AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymai patvirtina tai, kad tretieji asmenys atsiskaitė pagal į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą, išskyrus tai, kad trečiasis asmuo A. Š. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą už jam pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimą pateikė apeliacinės instancijos teismui tik 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinę bylą. Be to iš trečiojo asmens A. Š. pateikto AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą trečiasis asmuo atsiskaitė tik 2023 m. lapkričio 15 d.

81. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi šiuo atveju susidarė situacija, kad trečiasis asmuo A. Š. įrodymus pagrindžiančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau įvertinus tai, kad vis dėlto trečiajam asmeniui A. Š. buvo suteiktos teisinės paslaugos pagal PVM sąskaitą-faktūrą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), už kurias trečiasis asmuo atsiskaitė (DOK-14574) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju trečiojo asmens A. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tenkinamas.

82. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

83. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 × 1 959,9 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

84. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta teisėjų kolegija, trečiųjų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina ir iš atsakovės UAB „BTR Logistics“ priteisia tretiesiems asmenims J. R. ir B. R. po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (nors AB „Swedbank mokėjime nurodyta, kad S. L. sumokėjo už J. R. ir B. R. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau minėtas asmuo nėra šios bylos šalis, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos minėtiems tretiesiems asmenims, kadangi pateikti duomenys patvirtina tai, kad būtent už juos ir buvo sumokėta 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma); tretiesiems asmenims A. S. ir I. S. po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; tretiesiems asmenims I. Š. ir A. Š. lygiomis dalimis, po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; tretiesiems asmenims E. S. ir L. S. lygiomis dalimis, po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; tretiesiems asmenims A. B. ir Z. B. lygiomis dalimis, po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Viso priteistina 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią tretieji asmenys patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2722-1086/2023 palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems asmenims J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems asmenims A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems asmenims I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems asmenims E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems asmenims A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems asmenims A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTR Logistics“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjos Larisa ŠimanskienėVilija ValantienėDanutė Žvinklytė