- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2-192-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01505-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto R. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „RVM Investments“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. V. M. (toliau – ir apeliantas), prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės apeliantui 2018 m. birželio 8 d. atliktą 896 294,61 Eur mokėjimą, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš apelianto 896 294,61 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovė prašė užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuojant apeliantui R. V. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 896 294,61 Eur sumai.
2. Prašymą taikyti apeliantui priklausančio turto areštą ieškovė grindė tuo, kad apeliantas, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, jog ieškovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, gavo visus likusius pinigus po uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno saulėtekis“ atlikto atsiskaitymo pagal sutartį ieškovei. Ieškovės teigimu, ieškinyje nurodyti apelianto veiksmai (neveikimas) ieškovės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu turi būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškovo ieškinį. Anot ieškovės, pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma apeliantui laikytina didele, o jo turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių nėra žinoma, todėl apeliantas gali siekti išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-788-567/2020 (senas bylos Nr. e2-4382-567/2019) ieškovės BUAB „RVM Investments“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui R. V. M. tenkino.
4. Teismas nustatė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinys pareikštas buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui, kurio mokumas ir turtinė padėtis nėra žinoma. Teismas darė išvadą, kad prašomos priteisti sumos dydis atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelis, todėl, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, ieškovui galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
5. Apeliantas R. V. M. patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio17 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
6.1. Apeliantas nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi ieškovės nurodytą paskolą pagal į bylą pateiktus dokumentus grąžino, o ieškovės bankroto administratorius nepatikrino visų dokumentų ir pareiškė nepagrįstą ieškinį.
6.2. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. kad apeliantas gali bandyti slėpti turtą ar siekti jį realizuoti. Atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė dvigubai viršija ieškovės reikalavimą. Ieškovė nepateikė jokių galimą realią grėsmę, kad gali būti neįvykdytas, pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu įvykdyti galbūt palankus teismo sprendimas, patvirtinančių įrodymų, todėl negali būti daromos išankstinės prielaidos, jog apeliantas yra ir bus nesąžiningas ir vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
6.3. Vien didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turi būti įvertintos ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo tinkamam išsprendimui svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nesant nei vieno įrodymo, patvirtinančio sunkią atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes apeliantas gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB „RVM Investments“ atsiliepime į apelianto patikslintą atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Apeliantas byloje ginčija aplinkybes, kad jam ieškiniu pareikšta 896 294,61 Eur reikalavimo suma nėra didelė, tačiau tokiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių duomenų, nors šie duomenys geriausiai žinomi pačiam apeliantui. Iš antstolio sudaryto turto apyrašo matyti, kad dalis aprašyto nekilnojamojo turto yra įkeista, apeliantas be jam šioje byloje pareikštų reikalavimų turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas preliminariai nepagrindė byloje pareikšto ieškinio.
7.3. Nesąžiningumą ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu ieškovė sieja su apelianto veiksmais, kuriais jis aiškiai žinodamas ir suprasdamas (nes iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės valdymo organo valdybos narys), kad ieškovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams iš karto (tą pačią dieną), gavo visus likusius pinigus po UAB „Kauno saulėtekis“ atsiskaitymo pagal sutartį.
7.4. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareikštas 896 294,61 Eur reikalavimas apeliantui kaip fiziniam asmeniui laikytinas itin dideliu, ko byloje įrodymais apeliantas nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
9. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas pirmosios instancijos teismo apelianto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apelianto turto arešto, taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
10. Apeliantas kartu atskiruoju skundu pateikė antstolio sudarytą turto aprašą (šį taip pat pateikė ir ieškovė kartu su atsiliepimu) bei banko sąskaitos išrašą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui, pastarasis minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
11. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantui atstovaujančio advokato padėjėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Šiuos rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi, pirma, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai); antra, advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sandorio (ieškovės BUAB „RVM Investments“ mokėjimo apeliantui) pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu, ir restitucijos taikymo. Ieškinyje nurodoma, kad bankroto administratorius, susipažinęs su turimais BUAB „RVM Investments“ duomenimis, nustatė, jog į ieškovės banko sąskaitą 2018 m. birželio 8 d. UAB „Kauno saulėtekis“ pervedė 1 519 520,73 Eur, atsiskaitydama pagal 2015 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Iš minėtos sumos 617 182,68 Eur suma tą pačią dieną buvo pervesta apeliantui, pavedime nurodant, kad tai yra paskolos grąžinimas, o likę 896 294,61 Eur tą pačią dieną buvo taip pat pervesti apeliantui, pavedime nurodant, kad tai yra paskola. Administratoriaus teigimu, mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, o apeliantas apie tai žinojo, nes nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. ėjo ieškovės valdybos nario pareigas. Anot administratoriaus, išmokant nurodytas lėšas apeliantui buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
16. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – realios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti, egzistavimas. Sutiktina su apelianto argumentu, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, rėmėsi tik šiuo kriterijumi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, ieškinys reiškiamas dėl buvusio bendrovės valdybos nario galimų neteisėtų veiksmų pasisavinant didelę įmonės piniginių lėšų sumą – 896 294,61 Eur, taip pat siekiant apginti įmonės kreditorių interesus. Taigi, patį ieškinio faktinį pagrindą šiuo atveju sudaro aplinkybės, kuriomis remiantis, be kita ko, įrodinėjamas ir atsakovo nesąžiningumas kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovė šiomis aplinkybėmis grindė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė apie tai nepranešęs atsakovui. Tai nėra procesinis pažeidimas, nes pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai yra būtina. Tačiau civiliniame procese laikomasi rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 17 straipsniai), taigi, atsakovas taip pat turi teisę teikti įrodymus, siekdamas paneigti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris, jo teigimu, patvirtina, kad 2019 m. kovo 25 d. atliktais pavedimais jis grąžino ieškovei iš viso 845 516,24 Eur. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės yra susijusios su ginčo dalyku, todėl šių įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti atliekamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau apeliantui pateikus tokius įrodymus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu kyla pagrįstų abejonių dėl galimo jo nesąžiningumo, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, byloje pateikti duomenys apie apelianto turimą vertingą nekilnojamąjį turtą. Visų šių įrodymų kontekste darytina išvada, kad neįrodyta antroji būtina sąlyga, t. y. egzistuojanti reali grėsmė dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo.
20. Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės BUAB „RVM Investments“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. V. M. atmesti.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.