- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1-33-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00019-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- R. B., H., A. G.
- Nukentėjusysis
- V. J., R. B., A. B., D. B.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas, Kęstutis Jonaitis, Laurynas Pakštaitis, Galina Kardanovskaja
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
(duomenys neskelbtini) kalbų vertėjams Liia Urman, Ainas Arust, (duomenys neskelbtini) kalbų vertėjai Jadvygai Gabertienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas :
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
H. - E. E. (H. - E. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs oficialią gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. esantis bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valdybos nariu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2017 m. spalio 16 d. dirbantis bendrovėje (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), teistas:
2. Suomijos Respublikos Helsinkio teismo 2013 m. kovo 22 d. už disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., H. - E. E., A. G., veikdami organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai H. - E. E. ir A. G. įvykdė D. B. nužudymą, o R. B. padėjo tai padaryti; be to, H. - E. E., A. G. ir R. B. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neturėdami leidimo laikė ir gabeno šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, o būtent:
R. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, kartu su į Lietuvos Respubliką bei Kauno miestą periodiškai atvykstančiu H. - E. E. atliko paruošiamuosius darbus, tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą ir teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams H. - E. E. ir A. G..
Tuo tikslu R. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. rugpjūčio 25 d. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), terminale Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo kelias SIM korteles, nupirko papildymus SIM kortelėms bei vieną jų įdėjo į „GPS Tracker“ sekimo įrenginį, kuris buvo sumontuotas D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o H. - E. E. atliko D. B. sekimą. Sekimo metu H. - E. E. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, parinkus tinkamą vietą nužudymui prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H. - E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare nenustatytu automobiliu atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B.. Apie 23.55 val. D. B. jo paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš nenustatyto automobilio ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, V. J. akivaizdoje šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas jam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H. - E. E. ir A. G. pasišalino nenustatytu automobiliu, o vėliau pasišalino ir iš Lietuvos Respublikos.
Be to, R. B., H. - E. E. ir A. G., veikdami organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent:
2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš dviejų 9 mm kalibro pistoletų, H. - E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus.
Kaltinamasis R. B. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad turėjo draugą R. V., pravarde K., kuris 2018 m. spalio 12 d. mirė. Kažkuriuo metu jam užsiminė, kad automobilių turguje galima įsigyti GPS sekiklių ir kitų įrenginių. Apie 2015 m. kovą – balandį K. paprašė R. B. jam nupirkti GPS sekiklį, tačiau neminėjo to priežasties. R. B. manė, kad šios priemonės K. reikia sekti jo transporto įmonėje dirbusius vairuotojus. 2015 m. balandį R. B. nupirko GPS sekliklį ir tarėsi su K. dėl jo perdavimo. Šis atsakė, jog turi asmeninių problemų ir pasakė, kad pasiims GPS sekiklį vėliau. R. B. jį pasidėjo savo namuose ir užmiršo. 2015 m. rugpjūčio 13 d. grįžo iš Londono ir K. jo paprašė aktyvuoti tą GPS sekiklį ir perduoti jam. R. B. sutiko tai padaryti. Todėl 2015 m. rugpjūčio 24 d. pasiėmė GPS sekiklį iš namų, su savo draugu T. B. pabandė jį aktyvuoti, bet GPS baterijos buvo išsikrovusios, todėl įrenginį paliko pas jį automobilyje. Kitą dieną – 2015 m. rugpjūčio 25 d., kaip yra užfiksuota kameromis, R. B. kartu su T. B. nuvyko į degalinę ir paprašė T. B. nupirkti dvi SIM korteles. Nusipirkę korteles, sustojo (pagal GPS matosi kur buvo sustoję), nes norėjo įdėti SIM korteles. Kadangi į GPS įrenginį reikėjo įdėti nano SIM kortelės formatą, R. B. iš rėmelio išlaužė šio formato SIM kortelę ir ją įdėjo į GPS sekiklį. Kitą SIM kotelę įdėjo į savo seną telefono aparatą ir bandė pajungti GPS, bet jam nepavyko, nes sekiklis nedavė signalo. R. B. tą sekiklį ir telefoną paliko pas T. B. automobilyje ir paprašė, kad jis vis paskambinėtų ir tokiu būdu susietų telefoną su GPS. Tą pačią dieną T. B. pranešė, kad GPS sekiklis veikia. 2015 m. rugpjūčio 26-29 d., R. B. tą GPS sekiklį kartu su T. B. nuvežė „K.“, paaiškino, kaip jis veikia, už tai gavo 20 eurų ir GPS sekiklio įsigijimo kompensaciją. Nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. tolimesnės GPS istorijos R. B. nežino. Tik iš bylos šiuo metu žino, kad šis GPS įrenginys buvo pritvirtintas prie D. B. automobilio, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, kas jį pritvirtino – nežino.
Šalies argumentai
R. B. teigia kitų kaltinamųjų H. E. E. ir A. G. niekada gyvenime nepažinojo. Taip pat nepažinojo ir D. B., su juo nieko bendro neturėjo, nežinojo, kokiu jis naudojasi automobiliu ir apie D. B. nužudymą sužinojo tik kitą dieną iš spaudos. R. B. paaiškino, kad su R. K. yra draugai, 2015-2016 m. ir 2018 m. viešėjo pas jį (duomenys neskelbtini), tačiau R. K. jam jokių nurodymų niekada nėra davęs, jis net nėra užsiminęs apie D. B.. Dėl S. B. – tai gal ir yra kažkur (duomenys neskelbtini) su juo susitikęs, bet asmeniškai jo nepažįsta ir nėra bendravęs. D. B. nužudymo dieną R. B. buvo savo namuose ir tai patvirtina jo daugiabučio namo vaizdo įrašai. Pažįsta asmenis R. Ž., E. G., E. ir M. D., kuriuos sutiko (duomenys neskelbtini) būdamas pas R. K.. Taip pat žino E. K., T. F., R. A., A. L., E. P., A. Š. bei R. K. giminaitį G. Z.. Tačiau asmenų I. G., V. L., J. T., M. T., R. J., I. A., K. Š. nepažįsta. K. prašymu R. B. 2016 m. vasario - kovo mėn. iš R. Ž. už 800 eurų vienam mėnesiui išnuomojo jo butą, tačiau, kas jame gyveno, R. B. nežino, įtarė, kad K. norėjo pagyventi su moterimi, nes buvo mergišius. R. Ž. pasiskundė R. B., kad nuomininkai sugadino vonią, kilimą, tačiau nuompinigiai buvo pakankami žalai atlyginti ir R. Ž. dėl to problemų nekėlė. Dėl bute rastų daiktų R. B. pranešė R. Ž., kuris telefonu parašė, kad tuos daiktus išmetė. Apie tai R. B. informavo K., kuris daiktų išmetimui neprieštaravo. R. B. automobilio „Renault Megane“ 2015 m. rudenį nėra vairavęs.
R. B. taip pat paaiškino, kad R. K. jo paprašė perduoti ką tik iš įkalinimo įstaigos išėjusiam G. Z. pinigų. Grįžęs į Lietuvą R. B. net nežinojo G. Z. numerio, nežinojo, kaip jį surasti, bet buvo girdėjęs, kad su juo bendrauja T. F.. Todėl R. B. paskambino jam, susitarė, kad visi susitiks Kaune, (duomenys neskelbtini) aikštėje. Susitikus su G. Z., R. B. padavė jam 5 000 eurų, pasakė, kad jam R. K. padavė gyvenimo pradžiai. G. Z. labai dėkojo, buvo labai laimingas ir paprašė duoti paskambinti R. K. padėkoti. R. B. padavė savo telefoną ir G. Z. susirašė su R. K.. Daugiau R. B. su G. Z. nebendravo.
Kaltinamasis H. - E. E. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad D. B. pavardę išgirdo, kai buvo suimtas. Teigia pažįstąs I. A. ir J. T., tačiau su jais jokių nusikaltimų nėra padaręs, o R. B. išvis nėra matęs. Su I. A. yra bendravęs 2015 m. rudenį (duomenys neskelbtini). A. G. yra H. E. E. geras draugas jau 15 m., juos sieja bendri pomėgiai ir nieko nusikalstamo. Kaltinamasis turi butą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apsigyvenęs A. G. ir pats per H. E. E. banko sąskaitą mokėjo už butui teiktas komunalines paslaugas. Kaltinime minimų per 30 kitų asmenų H. E. E. nepažįsta ir niekada nėra su jais susitikęs. Prokuratūra teigia, jog H. E. E. gavo piniginės naudos iš D. B. nužudymo, tačiau byloje išanalizavus turtinius duomenis nuo 2015 m., tai nepasitvirtino. Byloje yra faktas, jog H. E. E. 2015 m. vasarą nusipirko butą, bet pusę sumos pasiskolino iš banko, o kitą sumos dalį iš savo įmonės. H. E. E. teigė, kad 2015 m. rudenį kelis kartus buvo Lietuvoje, Kaune, Vilniuje, nes tyrė galimybę tarpininkauti darbo jėgos klausimais tarp Lietuvos ir Suomijos, nes jo įmonė užsiima darbo jėgos tarpininkavimu. Todėl ketino susipažinti su automobilių nuomos rinka, kas taip pat yra jo įmonės veiklos sritys. 2015 m. Vilniuje ir Kaune bendravo su automobilių nuomos įmonių atstovais ir statybų atstovais. H. E. E. Lietuvoje apsistodavo laikinai išsinuomotuose butuose. Informaciją apie butų nuomą gavo iš Vilniaus informacijos centro. Lietuvoje naudojo vietinį telefono numerį, kurį įsigijo kioske, nes nenorėjo naudotis asmeniniu telefonu, o vietinio numerio naudojimas praktiškesnis. Taip pat H. E. E. savo vardu pirko autobuso, lėktuvo bilietus, nuomojosi automobilius ir bankomatuose nusiiminėjo pinigus nuo savo banko sąskaitų, vadinasi neveikė konspiruotai. Dėl kratos metu rastų daiktų H. E. E. paaiškino, kad ryšių trukdymo aparatą legaliai įsigijo prieš daug metų Olandijoje, tikslu naudoti jį įmonės susirinkimuose. Rastą neperšaunamą liemenę H. E. E. įsigijo prieš 10 m., kai turėjo skolų išieškojimo įmonę ir rūpinosi savo saugumu. Jo namuose rasta šaunamųjų ginklų enciklopedija buvo tarp kitų enciklopedijų, kalbų žodynų, knygų apie pasaulio paukščius ir kt., kas nepagrindžia kaltinimo. Iš H. E. E. automobilio paimta „štanga“ vinims ištraukti, kuri skirta treniruotėms. Kaltinimo teiginiai, jog H. E. E. įsigijo optinį taikiklį, chemikalų pėdsakų naikinimui yra išgalvoti. Butas, kuriame buvo rasti tie daiktai, nėra su juo susiję ir H. E. E. tame bute nėra niekada buvęs. Taip pat kaltinamojo teigimu, jo niekas nesieja su automobiliu „Renault Megane“, nes automobilyje nebuvo rasta jo DNR pėdsakų. H. E. E. priklauso kovotojų klubui, kuris užsiima viskuo apie viduramžius: kovos, muzika, šokiai ir pan. A. G. irgi tam klubui priklauso. H. E. E. nuo 2012 m. iki 2014 m. dalyvavo organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra karinis vienetas. Tai vyrų vidurio amžiaus krizės organizacija, kurie nori po miškus palakstyti. Kodėl nevažiavo į Lietuvą su savo įmonės automobiliais, kurių buvo apie 12 vnt., H. E. E. paaiškino, kad užsiėmė automobilių nuoma ir geriausia su nuomos rinka susipažinti naudojantis jų transporto priemonėmis. Automobiliai Lietuvoje buvo išsinuomoti jo vardu. Dėl 2015 m. rugsėjį – lapkritį lankymosi Lietuvoje intensyvumo kaltinamasis paaiškino, kad tai buvo nauja verslo idėja samdyti statybų darbininkus Lietuvoje, kurie dirbtų Suomijoje. H. E. E. suprato, kad ši rinka užimta, kad lietuviai patys kontroliuoja šią įdarbinimo rinką ir lietuviai labiau pasitiki savais – lietuviais. Vykdamas į Lietuvą verslo reikalais, H. E. E. neformino jokių komandiruočių, nes jis pats yra įmonių savininkas ir neturi niekam atsiskaityti, tačiau kelionėms į Lietuvą naudojo įmonės pinigus. Dėl 2015 m. rugsėjo 5 d. - lapkričio 7 d. buvimo Lietuvoje, H. E. E. paaiškino, kad vieną kartą į Lietuvą atvežė A. G., o kitus 3-4 kartus buvo vienas. Verslo reikalais tikslu ištirti Lietuvos automobilių nuomos rinką, H. E. E. 2015 m. rudenį Lietuvoje susitiko su kiekviena automobilių nuomos įmone, lankėsi statybos objektuose Lietuvoje, tačiau konkrečių įmonių pavadinimų, jų atstovų pavardžių, statybų objektų konkrečių vietų ir statybų paskirčių įvardinti negali. Nors bylos duomenys rodo, kad H. E. E. įmonės veikla buvo pradėta vykdyti tik nuo 2015 m. spalio 28 d. (31 t., b. l. 186-190), tačiau H. E. E. 2015 m. rudenį lankėsi Lietuvoje dėl automobilių nuomos rinkos, kad šią rinką ištirti. Dėl H. E. E. naudoto automobilio maršruto sutapimo su D. B. maršrutu, pvz., 2015 m. rugsėjo 13 d. važinėjimo greta D. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), H. E. E. paaiškino, kad nežinojo, jog jo maršrutas gali sutapti su D. B. maršrutu ir laiko tai atsitiktinumu. Dėl statybų objektų ieškojimo 5 val. ryto arba 22 val. vakaro šalia D. B. namų, kas nustatyta byloje, H. E. E. teigė nepamenąs, jog 5 val. ryto kažkur būtų važinėjęs. Dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. buvimo (duomenys neskelbtini), taip pat negalėjo paaiškinti šių sutapimų. Dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. 20-21 val. D. B. ir H. E. E. buvimo (duomenys neskelbtini), H. E. E. teigė negalintis to prisiminti.
Kaltinamasis A. G. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 1-7 d. Lietuvoje ir Kaune nebuvo, greičiausiai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). D. B. pavardę pirmą kartą išgirdo, kai buvo suimtas. Vieninteliai liudytojai, kurie kažką apie jį pasakė, buvo anoniminiai. Anoniminis liudytojas Nr. 1 teisme negalėjo pasakyti nieko, kas patvirtintų jo teiginius. Į visus klausimus jis atsakė, jog nežino arba negali atsakyti. Anoniminio liudytojo teiginys, kad kaltinamasis nuo 2013 m. yra riterių sporto klubo, kuris susijęs su nusikalstama organizacija, narys, niekuo nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) policija prieš šį klubą nieko nusikalstamo nerado. Klube A. G. naudojo viduramžių ginklų kopijas, o ne šaunamuosius ginklus. Jais naudotis nemoka, karinių mokymų nėra praėjęs. Jokių kaltinime minimų asmenų, išskyrus H. E. E., nepažįsta. Anoniminis liudytojas Nr. 2 teisme parodė, kad kaltinamasis šaudė į D. B. ir jam ginklas užsikirto, tačiau šis liudytojas negalėjo atsakyti į visus A. G. papildomus klausimus. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kad D. B. nužudymą, ginklų pervežimą įvykdė būtent A. G.. Vien įvykio vietoje automobilyje rastas sušaudytas D. B. kūnas, D. S. daugiabučio namo stiklo paketo sugadinimas nepatvirtina A. G. kaltės. Nukentėjusioji V. J. davė parodymus iš karto po įvykio ir po 3 dienų. Abu kartus ji pasakė, kad nusikaltėlis buvo apsirengęs juodai, sportiško kūno sudėjimo, 180 cm ūgio, jog nusikaltėlio veidas buvo uždengtas šaliku iki akių, kad ant galvos buvo gobtuvas, jog ji matė šaudantįjį tik kelias sekundes, o po to susmuko ir dėl to ji nematė nusikaltėlio veido net dalinai. Apie veido ypatybes nieko negalėjo pasakyti, todėl net nebuvo bandoma sudaryti fotoroboto, ar nustatyti nusikaltėlį pagal nuotraukas. Praėjus 2,5 metų kažkokia anonimė susisiekė su ja per „Viber“ ir persiuntė jai (duomenys neskelbtini) išėjusio laikraščio straipsnį, kurį perskaičiusi V. J. staiga prisiminė, kad gali atpažinti nusikaltėlį pagal akių formą, antakius, nosį. Pažymėtina, kad per „Viber“ neįmanoma susisiekti anonimiškai, nes turi būti kažkoks kontaktas, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas. Pati V. J. susisiekė su policija ir pasakė, kad yra pasiruošusi atpažinti. Policija jai davė 16 nuotraukų, ji pažymėjo dvi, kaip panašiausias. Po 4 dienų įvyko atpažinimas gyvai. Nebuvo vykdomas atpažinimas su tuo asmeniu, kuris buvo iš fotolentelės išrinktas antrasis asmuo. Atpažinime dalyvavo 4 žmonės. V. J. atpažino A. G. ne kategoriškai, o tik kaip panašiausią į tą, kuris šaudė į D. B.. Teisme nukentėjusioji taip pat parodė į A. G., kaip į panašiausią asmenį. Kaltinamojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas vyko pažeidus įstatymą. A. G. atpažinime buvo vienas žemiausių asmenų, kitų dalyvių ūgiai buvo: 180 cm, 197 cm, 194 cm. Taip pat visi parodyti atpažinti asmenys buvo aprengti nevienodai, veidai nebuvo uždengti, nebuvo su gobtuvais. A. G. pripažino, kad Lietuvoje, Vilniuje, buvo du kartus – 2015 m. spalio 2 d. ir 2015 m. spalio 28 d. Abu kartus jis atvyko į Vilnių ir išvyko iš jo tą pačią dieną, lankėsi asmeniniais reikalais, tačiau vizitų tikslus atsisakė paaiškinti. 2015 m. spalio 2 d. jį į Lietuvą atvežė R. J., o 2015 m. spalio 28 d. jį į Lietuvą atvežė H. E. E., išleido Vilniuje, o pats išvyko savo reikalais. Pats A. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl prašė bičiulių jį pavežti. Mano, kad visi kaltinimai paremti prasimanymais ir prokuroro autoritetu.
Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad yra nužudytojo D. B. tėvas. 2015 m. lapkričio 7 d. apie 3 val. nakties jam paskambino kitas sūnus D. B. ir pasakė, kad nužudytas D. B.. Po to sužinojo, kad viskas įvyko vidurnaktį. Pirmas ten nuvyko D. B. ir jis po viso to šoko, išgyvenimo apie 3 val. nakties paskambino tėvui R. Nukentėjusysis į įvykio vietą nevažiavo, nes ten jau dirbo policija. Nukentėjusysis nežinojo, kas ir kodėl nužudė jo sūnų. Jį paskutinį kartą iki įvykio matė maždaug prieš savaitę. Tėvas nežinojo, kuo vertėsi sūnus D. B., iš kokių pajamų gyveno, nes 2015 m. pradžioje sūnus buvo išėjęs iš kalėjimo ir atvirai su tėvu nebendravo. Nukentėjusysis su sūnumi susitikdavo kartą per savaitę, dažniausiai sūnus atvykdavo pas jį. Civilinio ieškinio nereiškia, nes vadovaujasi savo moraliniais įsitikinimais, kad ieškinys neprikels sūnaus, tai nėra nukentėjusio pasipelnymo objektas. Tiki teisingumu, kad žudikai bus nubausti. R. B. kaltinamieji nėra matyti, neteko ankščiau apie juos girdėti. Nukentėjusysis nieko nežinojo apie velionio sūnaus ir V. J. santykius. D. B. naudojosi „Mercedes“ automobiliu, tuo, kuris ir buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis sūnaus gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tik kelis kartus: per sūnaus gimtadienį ir dar vieną kartą užsukęs išgerti arbatos. Su sūnaus motina A. B. nukentėjusysis gyveno atskirai. Tačiau sūnaus ir motinos santykiai buvo labai artimi. Abiejų sūnų D. B. ir D. B. santykiai taip pat buvo artimi, broliški, jie bendravo ir būdavo kartu.
Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad yra nužudytojo D. B. brolis. Dirba užsienyje ir periodiškai grįžta į Lietuvą. Brolio nužudymo metu 2015 m. lapkritį nukentėjusysis apie 2 savaites buvo Lietuvoje. Nukentėjusiajam paskambino draugas E. S. ir pasakė, kad nužudytas jo brolis D.. Šoko būsenoje nuvyko į įvykio vietą, matė stovintį brolio sušaudytą automobilį – juodą „Mercedes Benz“, o jame susmukusį brolį. Nežino, kas ir kodėl jį nužudė. Prieš įvykį brolį matė dar tą pačią dieną, per vakarienę Kauno restorane „P.“. Nukentėjusysis nežino, kuo vertėsi velionis brolis, iš ko jis pragyveno. Kaltinamieji jam nėra žinomi, apie juos brolis nebuvo pasakojęs. Palaiko civilinį ieškinį 300 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriuos žada paaukoti. Apie brolio asmeninį gyvenimą nelabai ką žinojo, bet pats brolis yra pasakojęs, kad bendrauja su V. J.. Nukentėjusiojo santykiai su broliu buvo artimi, jie kartu užaugo, dažnai bendravo. Kuomet D. B. sėdo į kalėjimą, D. B. išvyko į užsienį. Tačiau tarpusavyje kasdien bendraudavo jam kas 2-3 mėnesius grįždavus iš užsienio. Nukentėjusysis žinojo, kad brolis gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir naudojosi „Mercedes Benz“ automobiliu. Brolio nužudymo dieną kartu su juo ir motina buvo susitikę papietauti, o po to vakare apie 22 val. kalbėjo telefonu. Brolis nukentėjusiajam tada minėjo, kad žaidžia boulingą.
Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad yra nužudytojo D. B. motina. Apie sūnaus D. B. nužudymą sužinojo iš kito sūnaus D. B.. 2015 m. lapkričio 6 d. su sūnumis D. ir D. B. kartu pietavo, vakare nuėjo miegoti ir naktį atėjęs sūnus D. B. su jos seserimi pasakė, kad D. B. nebėra. Nukentėjusioji nuvyko į įvykio vietą, bet sūnaus kūnas jau buvo išvežtas. Tuo metu ten dirbo policija. A. B. nežino, kas ir kodėl nužudė jos sūnų. D. B. grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2014 m. gruodžio mėn., įstojo į Darbo biržą ir vėliau dirbo pagal verslo liudijimą. Su sūnumi D. B. bendraudavo nuolat, jis gyveno atskirai nuo motinos. Ji žinojo apie D. B. santykius su V. J.. Palaiko civilinį ieškinį 300 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pažinojo velionio sūnaus pažįstamą G. Z., nes jie kartu užeidavo arbatos atsigerti. Sūnus norėjo gyventi atskirai, todėl nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Ten jis gyveno vienas ir pas jį atvažiuodavo V. J.. Iš D. B. nebuvo nuogąstavimų dėl priešų, konfliktų ir pan. 2015 m. rugsėjo mėnesį nukentėjusioji vedžiodama šunį pamatė aplink namus vaikščiojančius neaiškius žmones, kurie buvo su kepurėmis. Pranešė D. B., jog jos namus, ją pačią ar sūnų kažkas seka. Velionis sūnus liepė nusiraminti. Nukentėjusioji nežino, ar ją sekė būtent kaltinamieji. Automobilį „Mercedes Benz“ savo vardu įregistravo nukentėjusioji, jį kartu su močiute nupirkusi sūnui, kuomet D. B. grįžo iš kalėjimo. Broliai D. ir D. B. sutarė puikiai, šiltai, nes visi gyveno bute kartu, jie augo kartu, visur eidavo kartu. Įvykio dieną kartu visi pietavo. Iš D. B. nukentėjusioji visada jausdavo dėmesį, jis atvažiuodavo išvesti šuns, atveždavo motinai gėlių. D. B. dirbo pagal verslo liudijimą, prekiavo rūbais, nepritekliumi nesiskundė. Pačios nukentėjusios materialinės padėtis yra gera, ji dirba, turi nekilnojamojo turto.
Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad yra nužudytojo D. B. draugė ir jų bendro vaiko motina. Pati tiesiogiai dalyvavo įvykyje. 2015 m. lapkričio 6 d. apie 24 val. su D. B. atvažiavo į namo kiemą (duomenys neskelbtini) ir juos užpuolė. Prieš tai pusdienį buvo su juo kartu pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, kur žaidė boulingą. Kartu dar buvo D. B. draugas G. Z. su žmona ir vaiku. Iš boulingo V. J. su D. B. nuvažiavo į kažkokio draugo kiemą, bet jo nerado, todėl grįžo namo. Boulinge buvo iki 23 val. Privažiavo prie savo namų kiemo, kuris buvo su užtvaru ir kuris atsidaro telefono skambučiu arba pulteliu. Pas D. B. buvo pultelis ir iš jo telefono buvo galima paskambinti. Laukė, kol atsidarys užtvaras, ir kitas automobilis, kuris stovėjo prie užtvaro, pradėjo judėti ir jiems užkirto kelią. Tas automobilis važiavo atbulas, buvo sidabrinės spalvos, su ilgesniu galu nei įprastas sedanas ir su nelietuviškais numeriais. Nukentėjusioji nematė, kiek automobilyje yra asmenų, bet žino, kad asmuo, išlipęs iš keleivio pusės su ginklu atsistojo prieš juos, o kažkas turėjo vairuoti. Iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. Išlipęs asmuo buvo apie 180 cm, daugiau sportiško sudėjimo nei vidutinio, ir tamsiai apsirengęs. Buvo su lengva striuke, tokia kaip neperšlampama „bolonine“, buvo su kapišonu ir su šaliku prisidengęs apatinę veido dalį, bet jis nebuvo visai užsimaskavęs. Akių spalvos V. J. negali pasakyti, bet veido dalis ir bruožus gerai įsidėmėjo. Pasakė iš karto policijoje, kad jeigu jai parodytų, ji tą asmenį atpažintų, nes žmogus buvo prieš ją 2 metrų atstumu. Tuo metu V. J. buvo užsnūdusi ant D. B. peties ir pakėlusi galvą pamatė, kad žmogus ištiesęs ranką laiko ginklą. Išgirdo šūvį, bet nesuprato, kas atsitiko. Tada tas asmuo priėjo dar porą žingsnių ir vėl šovė. Tai nebuvo serija šūvių iš karto, nes V. J. matė žingsnius, kai jis atėjo prie jų automobilio. Žingsniai nebuvo įsimintini, kad galėtų iš jų atpažinti žmogų, tačiau jo siluetą, eiseną ir veido bruožus nukentėjusioji įsidėmėjo. Nežino, ar buvo vienas ginklas, nes po antro šūvio V. J. pasilenkė. Matė, kaip tas asmuo atėjo ir to nepamirš visą gyvenimą. Nežino, ar po pirmo šūvio pataikė į D. B., bet jis nereagavo. V. J. jam liepė spausti „gazą“ ir važiuoti iš čia, bet jokios reakcijos iš jo jau nebuvo. Išlipusi iš automobilio ir apėjusi jį, nukentėjusioji pamatė D. B. iš kitos automobilio pusės, patyrė šoką. Šaudymo metu buvo pati sužalota dėl automobilio stiklų ir nubrozdinimų. Tyrimo metu jai buvo pateikta atpažinti iš 16 nuotraukų ir ji parodė porą asmenų, kurie jai buvo panašiausi į žmogų, kuris šaudė. Po to buvo padarytas atpažinimas gyvai. Atpažinimas gyvai ir atpažinimas iš nuotraukų sutapo. Per procesinį atpažinimo veiksmą jokia įtaka jai nebuvo daryta, policijos pareigūnai prieš atpažinimą jokių vaizdo įrašų nerodė, nukentėjusioji nėra suinteresuota duoti kam nors naudingus parodymus. Atpažįstant gyvai V. J. buvo parodyti atpažinti 4 asmenys, kurie buvo panašaus kūno sudėjimo, ūgio. Ji atpažino panašiausią – A. G.. Pats įvykis buvo 2015 m. lapkričio 6 d. Kiti nurodo, kad 7 dieną, nes 7 d. gal buvo konstatuota mirtis. Šaulį bandė atpažinti nuo įvykio praėjus dviem metams, tačiau laiko tarpas nesutrukdė atpažinti, nes dėl šoko nukentėjusioji viską puikiai atsimena. Atpažinimo gyvai metu prašė, kad atpažintini asmenys eitų link jos kelis žingsnius, kas padėjo jai atpažinti. Pirmas šūvis buvo per V. J. pusės prekinį automobilio stiklą – skersai. Sekantys šūviai šauliui priartėjus prie automobilio buvo pavieniai, visi šūviai buvo per jos pusės priekinį stiklą. Nukentėjusioji ėmė rėkti tada, kai išlipo iš automobilio, apibėgo jį ir pamatė automobilio viduje susmukusį D. B., o užpuolikai tuo metu išvažinėjo su automobiliu. V. J. buvo susigūžusi automobilyje ir kai išsitiesė pamatė, kad automobilis išvažinėja – apsisukinėja. Su D. B. nukentėjusioji susipažino prieš 5 metus iki įvykio. Jam atsisėdus į kalėjimą, bendravimas nutrūko ir atsinaujino grįžus po bausmės atlikimo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. J. nuolatos negyveno, tik retkarčiais ten apsistodavo. D. B. turėjo du automobilius BMW ir „Mercedes Benz“, tačiau nuolat naudojosi „Mercedes Benz“. Įvykio dieną iki pietų V. J. buvo D. B. namuose (duomenys neskelbtini). Susitikime su jo broliu ir mama nedalyvavo, nes miegojo. V. J. parodė, kad teismo posėdžių salėje yra tas asmuo, kurį ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu, tai kaltinamasis A. G., nors šiuo metu jis kiek sukūdęs, o įvykio metu buvo sportiškesnis. Kuo vertėsi D. B., nesigilino. Jis nieko nebijodavo, apie savo asmeninius reikalus nekalbėjo. V. J. nieko įtartino nepastebėjo. Ji nežinojo, dėl ko jis buvo nužudytas. D. B. su broliu palaikė artimus santykius ir be galo mylėjo savo mamą, labai ją gerbė. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jos ir nužudytojo D. B. bendram vaikui dabar yra 3 metukai, todėl prašo priteisti išlaikymą vaikui iki jam sueis 18 metų.
Asmens parodymo atpažinti iš kartotekos metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai buvo parodyti 4 lapai su asmenų nuotraukomis, viso 16 nuotraukų. V. J. atpažino asmenis, esančius nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 8. Šie du vyrai yra jai labiausiai panašūs į asmenį, kuris 2015 metų lapkričio mėnesį nušovė D. B., pagal nosį, akis, veido viršutinę dalį. Gal galėtų pasakyti tiksliai, kada pamatytų vieną ar kitą vyrą gyvai. Šio veiksmo metu parodyta nuotrauka Nr. 6 yra A. G. nuotrauka (20 t., b. l. 191-199).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai panašiausias asmuo yra su numeriu 1. Tai asmuo labiausiai panašus į asmenį, kuris šaudė į ją ir D. pagal akių formą, ūgį, kūno sudėjimą, veido bruožus. Asmuo, kuris laikė kortelę su Nr. 1, yra A. G. (21 t., b. l. 2-4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3765/15 (01) konstatuota, kad V. J. kūne yra šie sužalojimai: kairio skruosto, abiejų dilbių, dešinio sėdmens ir abiejų blauzdų daugybiniai odos įbrėžimai ir paviršinės pjautinės žaizdelės. Sužalojimai padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, pvz.: stiklo šukėmis ir panašiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-3 paras iki nukentėjusiosios apžiūros. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 149-151).
Liudytoja E. B. teisme, parodė, kad gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkritį įvykis nutiko nakties metu jai gulint lovoje ir išgirdus šūvių garsą. Jų buvo apie trys. Nuėjusi prie lango pasižiūrėti, liudytoja išgirdo moters klyksmą. Pamatė greitai apsisukantį ir iš kiemo, kuriame ir buvo įvykis, nuvažiuojantį šviesios spalvos automobilį. Jo markės, numerių, jame sėdinčių asmenų neįžiūrėjo, bet tai buvo lengvasis automobilis. Po to išgirdo greitosios pagalbos ir policijos sirenas. Tik vėliau sužinojo, jog ten įvyko nužudymas.
Liudytoja R. Ž. teisme, parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. apie 19.30 val., eidama (duomenys neskelbtini) gatve pro (duomenys neskelbtini) namą, ties toje pačioje pusėje esančiu gatvės (duomenys neskelbtini) namu matė atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį su tranzitiniais numeriais. Automobilis liudytojai sukėlė įtarimą, nes jis sustojo prie tvoros. Eidama R. Ž. vis atsisukdavo ir žiūrėjo, ar išlips kas nors iš automobilio. Iš pradžių automobilis sustojęs pastovėjo apie 1 min., paskui iš keleivio pusės išlipo vienas vyras ir gal po 1 min. išlipo kitas. Jie stovėjo šonu, vienas priešais kitą ir gestikuliavo rankomis, pokalbio negirdėjo. Tas, kuris išlipo iš keleivio pusės, buvo žemesnio ūgio, tamsesnis, o išlipęs iš vairuotojo pusės buvo aukštesnis ir šviesesnis. Grįžtant atgal po maždaug 15 min. ten nieko jau nebuvo. Šie asmenys buvo apsigaudę kapišonu arba kepure, bet liudytoja negalėtų jų atpažinti. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai liudytojai parodė įrašą ir klausė, ar įraše esantis vyras galėjo būti tas, kurį ji matė išlipusį iš automobilio. Liudytoja nurodė, kad galėtų būti tas pats, nes atrodė panašaus sudėjimo. Tačiau liudytoja parodė, kad šių asmenų ūgių skirtumas buvo kitoks nei dabar ji mato teismo posėdžių salėje tarp kaltinamųjų A. G. ir H. E. E..
Liudytoja J. B. teisme parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį apie 24 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, išgirdo šūvių seriją. Tuo metu skaitė knygą, todėl išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė sidabrinės spalvos, ant stogo su bėgeliais lengvąjį automobilį, dideliu greičiu pasisukantį prie „salelės“ ir nuvažiuojantį link (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Tada liudytoja kvietė pagalbą, nes girdėjo moters riksmą „D., D.“, kuri prašė kviesti pagalbą. Išlipusių iš automobilio žmonių liudytoja nepastebėjo, nes jai vaizdą užstoja medžiai. Vėliau pradėjo rinktis žmonės, atvyko policija ir privažiavo automobilis raudonas 5 serijos „BMW“.
Liudytojas G. Z. teisme parodė, kad žino, jog D. B., priklausiusį „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai grupuotei, ir patį liudytoją nužudyti užsakė jo giminaitis R. K., o D. B. nužudymą įvykdė (duomenys neskelbtini), kurie yra R. K. draugo draugai. Liudytojas tai žino iš nuogirdų, išgirstų PC „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, bei loginių išvadų iš žemiau nurodytų aplinkybių. Šių nužudymo vykdytojų (duomenys neskelbtini) liudytojas nėra matęs, jų vardų, pavardžių nežino. Liudytojas paaiškino, kad R. K. turėjo motyvą nužudyti D. B., nes nuo jo buvo nukentėjęs. G. Z. taip pat pykosi su R. K., nes šis apgavo liudytojo draugus po to, kai G. Z. suvedė R. K. ir jo aplinkos žmones R. Ž., E. G., S. B., rusiškai kalbantį (duomenys neskelbtini) J. T. su G. Z. draugu narkotikų dileriu (duomenys neskelbtini) J. C. M. ir (duomenys neskelbtini) P. tartis dėl kokaino gabenimo laivais ir lėktuvais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). G. Z. su šiais užsieniečiais susipažino 2001 m., 2007 m. atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimuose. G. Z. šie užsieniečiai skundėsi, kad R. K. paėmė į skolą narkotikų pardavimui, tačiau jiems pinigų negrąžino. Dėl šių skolų G. Z. priekaištavo R. K. ir užsitraukė jo nemalonę. Kitas atvejis buvo kuomet G. Z. suvedė R. K. su savo vaikystės draugu T. P. iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, kuris galėjo gauti transporto priemones hašišui gabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Liudytojas sužinojo, kad R. K. apėjo T. P., už tarpininkavimą nei jam, nei G. Z. nesumokėjo, o narkotikus gabenti susitarė tiesiai su vežėjais. Dėl to G. Z. su R. K. susipyko, kad šis elgiasi nesąžiningai. Be to, G. Z. draugavo su D. B., ir R. K. liudytojui dėl šios draugystės priekaištavo. R. K. šiuos savo priekaištus liudytojui pareiškė per savo artimą žmogų „torpedą“ R. B., kuris (duomenys neskelbtini) augino kanapes. Apie R. B. pavaldumą R. K. liudytojas sprendžia iš to, kad R. B. vykdė R. K. nurodymus, susitikimo su G. Z. metu davė savo telefoną, kad G. Z. galėtų susirašinėti su R. K.. Tada R. B. R. K. nurodymu liepė liudytojui nutraukti draugystę su D. B., tačiau G. Z. to nepadarė. Dėl R. K. nukentėjimo nuo D. B. liudytojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bausmę atlikinėjo toks L., labai geras R. K. draugas, kuris R. K. nurodymu sumušė taip pat ten bausmę atliekantį D. B. bei jo draugą. Sumušė, nes iš R. K. ir S. B. buvo pavogta 400 kg hašišo ir R. K. dėl to apkaltino D. B.. R. K. nurodymu R. B. važinėjo aiškintis narkotikų pagrobimo aplinkybių („draskėsi“). Tačiau liudytojo žiniomis, D. B. šių narkotikų nevogė, tai padarė (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant pervežimui transportą užtikrinusiam asmeniui, pravarde F., tačiau šią vagystę „pakabino“ ant (duomenys neskelbtini) grupuotės. R. K. tai sužinojęs ėmė reikalauti F. grąžinti pavogtą hašišą. F. užtarimo paprašė pas S. V., pravarde (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderį. Kadangi šis tuo metu atlikinėjo bausmę, S. V. viską papasakojo ir šį reikalą tvarkyti perdavė savo žmogui D. B., nes jis jau buvo laisvėje ir galėjo apginti F.. D. B. susitiko su F., jis jam viską papasakojo ir bandė ginti F. R. K. pats niekur nevažiuodavo, jis siųsdavo R. B., kitus žmones. Liudytojas G. Z. nežino D. B. nužudymo organizavimo detalių, bet kai nužudė D. B., liudytojui sekančią dieną R. K. atsiuntė vaizdo įrašą į „Skype“ apie krentantį negyvą arklį. Tuo R. K. liudytojui davė suprasti, kad jis kaip šachmatuose numušė G. Z. „arklį“ D. B.. Liudytojas iš šio vaizdo įrašo suprato, kad R. K. iš jo tyčiojasi ir perspėja nesusidėti su R. K. priešais, demonstruoja savo viršenybę ir svarbą narkotikų versle. Po D. B. nužudymo G. Z. kalbėjo su R. K. kitu žmogumi ir R. B. draugu T. F., pravarde „čečėnas“, kuris tyčia peršovė G. Z. automobilio priekinį stiklą ir dar kartą pademonstravo R. K. viršenybę, davė liudytojui suprasti, kad D. B. „užvertė“ ir daugiau jokių konkurentų Kauno mieste nebus, veiks tik vienintelė R. K. organizuota grupė.
Liudytojas G. Z. parodė ir apie savo pusbrolio K. Š. vaidmenį R. K. organizuotoje grupėje. Paaiškino, kad R. K. siųsdavo K. Š. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vežioti iš narkotikų prekybos gautus pinigus, narkotikus į slėptuves. Kartą bare K. Š. gyrė savo bosą R. K. liudytojui G. Z. ir D. B., tačiau G. Z. jam paaiškino, kad R. K. yra nedoras ir yra apgavęs kitus narkotikų verslo partnerius, negrąžinęs jiems bei pačiam G. Z. pinigų. Tada K. Š. pasiūlė, kad kai jis veš lagaminus pinigų, G. Z. ir D. B. galės inscenizuoti vagystę ir atimti iš K. Š. pinigus. Susitarė, kad K. Š. praneš, kur ir kaip važiuoja, adresus, kiekius, kad G. Z. ir D. B. sugalvotų pinigų ar narkotikų pagrobimą. Tačiau K. Š. iš pradžių tokios informacijos neteikė, gal bijojo R. K.. Po to, kai nužudė D. B., 2016 m. liepos mėnesį K. Š. pranešė ir parodė G. Z. (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą, kurios sienoje buvo paslėpta labai daug narkotikų. Kitą dieną G. Z. su savo draugais I. N. ir T. P. susitarė tuos narkotikus pagrobti. Per savaitę suorganizavo planą, pasamdė vykdymui asmenis ir 2016 m. liepos 21 d. pagrobė apie 200 kg hašišo. O jau 2016 m. liepos 23 d. 00.05 val. į G. Z. gyvybę buvo pasikėsinta – jam su žmona snaudžiant svetainėje prie televizoriaus per atidarytą langą buvo šauta G. Z. tiesiai į galvą. Pataikė ir kiaurai per kaklą perėjo viena kulka, o kita kulka įsmigo į sieną. G. Z. suprato, kad čia yra D. B. tęsinys, kad jį nužudyti norėjo tas pats R. K.. G. Z. nežino, kaip R. K. taip greitai suprato, kad jis pagrobė jo hašišą, bet galėjo pasikėsinti ir ne dėl narkotikų, nes šis pasikėsinimas buvo organizuotas iš anksto, dar prieš narkotikų pagrobimą. Liudytojas nežino, ar tie patys buvo vykdytojai, kurie šovė į jį ir į D. B., nes į D. B. sušaudė visą apkabą, o į G. Z. šovė tik du kartus. Bet tik du šūviai buvo gal todėl, kad G. Z. žmona gulėjo jam ant krūtinės. Liudytojo manymu, tikėtina, kad šovė tie patys (duomenys neskelbtini). Vėliau G. Z. išsiaiškino, kad jį nužudyti tikrai užsakė R. K.. Iš kitų asmenų liudytojas žino, kad būdamas neblaivus R. K. išsipasakojo, kad G. (G. Z.) bus kaip D. B., tuoj, tuoj. Taip ir buvo. Dėl D. B. oficialios veiklos, tai D. B. turėjo verslo liudijimą, vertėsi drabužių verslu, norėjo atidaryti grožio saloną, kad ten dirbtų jo mylimoji V. J., kad jo mama ten darbo turėtų ir pats tuo užsiiminėdavo.
Liudytojas D. S. teisme parodė, kad D. B. pažinojo nuo vaikystės ir bendravo apie porą kartų per mėnesį. Paskutinį kartą matė D. B. 2015 m. lapkričio 6 d. apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančioje aikštelėje. D. B. tuo metu buvo su drauge V. J.. Tą vakarą liudytojas susitiko su D. B., nes bendram jų policijos sulaikytam draugui D. L. reikėjo surasti advokatą, šis pokalbis truko apie 5-10 min. Į susitikimą su liudytoju D. B. atvyko automobiliu „Mercedes Benz“, kurio viduje liko sėdėti V. J., todėl negalėjo girdėti D. S. ir D. B. pokalbio. Apie D. B. nužudymą liudytojas sužinojo kitą dieną iš spaudos. Nežino, kas galėjo įvykdyti jo nužudymą. D. B. važinėjo su automobiliu „Mercedes Benz“ ir BMW, bendravo su D. L., G. Z., dar keliais asmenimis, kurių pavardžių liudytojas nežino.
Liudytojas I. N. teisme parodė, kad D. B. buvo jo draugas nuo tada, kai kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Išėję į laisvę kartu susitikdavo apie 3 kartus per savaitę. Liudytojas nežino, kas jį nužudė, bet mano, jog D. B. nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti G. Z. yra susiję, nors šiuos įvykius skyrė 2 metų laikotarpis. I. N. apie D. B. nužudymą sužinojo tik iš spaudos, kaltinamųjų R. B., H. E. E. ir A. G. nepažįsta, jų pavardės nėra girdėtos. Liudytojas parodė, kad G. Z. taip pat buvo jo draugas, kartu su juo darė nusikaltimus, pvz., 2016 m. vasarą kartu pagrobė R. K. 32 kg narkotinės medžiagos hašišo, taip pat kartu vykdė vagystes, plėšimus, kartu yra įtariami bendrininkavimu kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Liudytojas žino, kad į G. Z. gyvybę buvo kėsintasi po 2-3 dienų po R. K. narkotikų vagystės. Jis I. N. pasakojo, kad buvo kėsintasi, nes turėjo nesutarimų su savo pusbroliu R. K., kuris ir užsakė G. Z. nužudymą. Apie tai liudytojas sprendžia ne tik iš paties G. Z. paaiškinimų, bet ir iš to, kad apie tai yra girdėjęs iš savo draugų G. P. ir A. K., kurie bendrauja su R. K., o ir pats R. K. liudytojui buvo pasipasakojęs, kad nori nužudyti G. Z.. Liudytojas I. N. yra matęs D. B. su V. J. kartu, jie artimai draugavo, buvo pora. D. B. turėjo seną šarvuotą BMW, paskui nusipirko „Mercedes Benz“. D. B. šarvuotas BMW buvo reikalingas, nes jis saugojosi, gal dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvusių konfliktų su R. L., Č., A. K. dėl lyderystės, valdžios pataisos namuose. Iš D. B. aplinkos liudytojas pažinojo jo brolį, G. Z., K. Š., K. K. ir M., tačiau S. nepažįsta. D. B. nepasakojo I. N. kuo vertėsi, bet turbūt darydavo kažkokius nusikaltimus. Apie R. K. draugą G. liudytojas žino tik iš G. Z. pasakojimų, bet nėra jo matęs. S. B., V. L., R. B. liudytojas nepažįsta, apie juos nieko nėra girdėjęs. I. N. iš G. Z. pasakojimų žino, kad R. K. su draugais vertėsi narkotikais (duomenys neskelbtini). G. Z. santykiai su R. K. buvo blogi. Liudytojas I. N. parodė, kad D. B. prieš nužudymą galimai priklausė „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai grupuotei, nes draugavo su S. V., pravarde (duomenys neskelbtini).
Liudytojas D. L. į teisiamąjį posėdį neatvyko, jam šaukimas neįteiktas, jo atvesdinti nepavyko dėl 2019 m. sausio 4 d. išvykimo iš Lietuvos ir nesant duomenų apie jo sugrįžimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti parodymai, D. L. duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 30-31). Iš šių parodymų matyti, kad D. L. pažinojo D. B. nuo 2010 metų. Liudytojas negali pasakyti, ką D. B. veikė, t. y. ką ir kur dirbo, iš kur turėjo pinigų bei už ką gyveno. Iš artimo pažįstamų rato D. L. gali įvardinti G. (G. Z.), asmenį pravarde T., jo vardas T. (T. V. – prokuroro pastaba), R. B.. D. B. buvo artimas S. V. – (duomenys neskelbtini) draugas. D. B. bendravo su V. J., prieš kelis mėnesius ar pusę metų įsikraustė į kotedžą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kotedžą nuomojosi. D. B. vairavo automobilį „Mercedes Benz“ S klasės, juodos spalvos. D. L. su D. B. matėsi 2015 m. lapkričio 5 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), taip pat 2015 m. lapkričio 6 d. apie 11 val. sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ persirengimo kambaryje.
Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad su R. B. susipažino apie 2005 m., juos supažindino liudytojo kaimynas E. K.. Liudytojas su R. B. bendravo epizodiškai, žinojo, kad šis sportuoja, matydavo bendraujant su draugais P., T., bet jų pavardžių nežino. 2015 m. rudenį, tiksliai nepamena, liudytojui paskambino R. B. ir paprašė išnuomoti butą mėnesiui laiko. R. B. dėl nuomos kreipėsi į R. Ž., nes žinojo, kad jis gyvena vienas ir turi kur kitur laikinai pagyventi (pas seserį). R. B. sakė, kad žmogus nori jo bute pagyventi, o tikslo jokio nesakė, neminėjo, koks tai žmogus nori pagyventi, kiek tų žmonių ir pan. R. B. dar paminėjo, jog nenori, kad R. Ž. matytų tą žmogų. Kokios to priežastys, liudytojas nežino. R. Ž. sutiko R. B. 1 mėnesiui išnuomoti savo trijų kambarių tvarkingą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigus už nuomą sumokėjo po to. Kai R. B. perdavė buvo raktus, liudytojas nebuvo savo bute, vykdė R. B. prašymą. Po maždaug mėnesio laiko R. B. liudytojui susitikimo metu kažkur mieste grąžino buto raktus ir už nuomą sumokėjo pinigus 600 Eur (bet galėjo būti ir litai). Nuėjęs į savo butą R. Ž. pamatė, kad viename iš kambarių ant žemės yra svetima plastikinė dėžė, o joje sudėti kažkokie plastikiniai pilni buteliai su cheminiu skysčiu, šalia dėžės buvo kamufliažinė striukė. Taip pat liudytojas pastebėjo, kad buvo pažeista vonios dugno emalinė danga ir chemikalais išdegintas kilimas, tačiau pretenzijų dėl to R. B. liudytojas nepareiškė. Dėl tų butelių liudytojas paskambino R. B. ir paprašė juos pasiimti. R. B. atsakė, kad pasiims, bet neatvažiavo. Gal po mėnesio (galėjo būti ir ilgesnis laiko tarpas) R. Ž. tuos butelius ir kamufliažinę striukę sudėjo į maišą ir išmetė į šiukšlių konteinerį, ir apie šį išmetimą pranešė R. B.. Jis dėl to R. Ž. nepriekaištavo.
Liudytoja A. L. teisme parodė, kad D. B. nuo 2010 m. iki 2012 m. buvo jos sutuoktinis. Su juo susituokė, kai D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kai jis išėjo į laisvę, jie jau nebuvo kartu. Tada liudytoja ėmė bendrauti su E. G., kuris žinojo, kad A. L. yra buvusi D. B. žmona. Liudytoja teigė žinojusi, kad E. G. (duomenys neskelbtini) buvo teistas už narkotikų prekybą užsienyje, atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje. Kai E. G. išėjo į laisvę, liudytoja kartu su juo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). E. G. draugai toje šalyje buvo: R. Ž., R. K., broliai E. ir M. D.. Iš pradžių A. L. nesuprato, kuo jie visi verčiasi. E. G. (duomenys neskelbtini) gyveno linksmą gyvenimo būdą, jo labai dažnai nebūdavo. A. L. su juo susilaukė vaiko, todėl ji visada būdavo namuose su vaiku, o jis dažnai išvykdavo, nenakvodavo namuose. Grįždavo linksmas ir toliau linksminosi. Didžiąją laiko dalį svaiginosi alkoholiu, „žole“, kitais narkotikais. Iš pradžių A. L. nesuprato, kad E. G. užsiima neteisėta veikla, nes pasakojo, kad turi verslą – automobilių parduotuvę ar kažką tokio, liudytoja pati matydavo automobilius. Gimus vaikui ji į E. G. verslą nesigilino. Vėliau santykiai su E. G. pašlijo, jis ją skriaudė, todėl A. L. daug laiko praleisdavo Lietuvoje, kiekvienas gyveno sau atskirai ir 2016 m. rudenį jie galutinai išsiskyrė.
Liudytoja A. L. parodė, kad R. B. pažįsta apie 13 metų, jis buvo E. G. draugas. Apie D. B. nužudymą (duomenys neskelbtini) būdama liudytoja sužinojo iš savo draugių Lietuvoje, nes visos jos žinojo, jog A. L. yra buvusi D. B. žmona. Liudytoja norėjo atskristi į jo laidotuves, bet nepavyko, todėl atskrido tik po kelių mėnesių. Tuo metu neturėjo jokių minčių, kas galėjo nužudyti D. B.. Tik vėliau A. L. girdėjo, kad buvo nesutarimai kalėjime. D. B. iš įkalinimo įstaigos išėjo gal 2015 m., gal 2014 m. Liudytoja negali pasakyti, ar E. G. žinojo apie D. B. nužudymą, tačiau E. G. apie D. B., jam esant gyvam ir po jo mirties, atsiliepdavo labai negražiai. A. L. manė, kad tai vidiniai E. G. kompleksai dėl konkurencijos dėl tos pat moters. Kai D. B. buvo nužudytas, E. G. tą patį vakarą su draugais išėjo švęsti. Susidarė toks įspūdis, kad šventė būtent D. B. nužudymo įvykį. Tai liudytojai pasirodė keista, nes E. G. matė A. L. išgyvenimą dėl D. B. mirties. Iš 2018 m. SMS susirašinėjimo su E. G. liudytoja A. L. paaiškino, kad E. G. jai atsiuntė SMS žinutę, kad „mes jį nudėjome“, „velnio gabalas“, tai buvo apie D. B.. Kas tie „mes“ – liudytoja nežino. A. L. apie G. Z. pirmą kartą išgirdo iš E. G., kai jis išėjo į laisvę, nes tą žmogų parodė „Facebook‘e“ ir pasakė, kad čia R. K. pusbrolis. Paskui G. Z. iš E. G. draugų dingo. Liudytoja su G. Z. susipažino 2015 m. gruodžio mėnesį grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, jau po D. B. nužudymo. Su juo susipažino per D. B. mamą A. B., nes G. Z. ateidavo pas ją į svečius pasveikinti su Kalėdomis. Liudytoja žinojo, kad G. Z. bendrauja ir palaiko draugiškus santykius su nužudytojo D. B. motina. A. L. buvo persiuntusi G. Z. SMS žinutes iš jos ir E. G. susirašinėjimo. Liudytoja jam persiuntė tas žinutes, nes žinojo, kad G. Z. buvo D. B. artimas draugas.
Teisėjui pagarsinus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl A. L. ir E. G. susirašinėjimo (23 t., b. l. 4-9), liudytoja A. L. parodė, kad kai E. G. grįžo iš užsienio į Lietuvą, ji su vaiku atostogavo prie jūros. Susitikusi su E. G., A. L. pastebėjo, kad jis neblaivus ir labai pasimetęs, išsigandęs, jo žodžiai buvo „mums visiems pyzda“, ir „mes visi bėgame į (duomenys neskelbtini)“. Liudytoja nesuprato, ką jis čia kalba. Per D. B. metines liudytoja išgirdo R. B. pavardę ir labai nustebo iš spaudos sužinojusi, kad jis prisidėjęs prie D. B. nužudymo. Ankščiau nebuvo priėjusi išvados, kad R. B. siejamas su nužudymu. Tuomet liudytoja suvokė, kad visi tie (duomenys neskelbtini) bendravę asmenys: R. Ž., E. G., R. B., R. K., E. ir M. D., nes tai buvo pagrindinė jų grupė, yra susiję ir prisidėję prie šio nusikaltimo, taip pat suprato, kad E. G. su draugais verčiasi prekyba narkotikais. Liudytoja yra girdėjusi kalbas, negali tiksliai įvardinti iš ko ir kada, kad G. Z. yra perbėgęs pas (duomenys neskelbtini) nuo R. K..
2014 metais (duomenys neskelbtini) ji yra mačiusi R. K. kartu su vyru, kuris buvo storas, stambaus kūno sudėjimo, plikas, kalbėjo rusų kalba (23 t., b. l. 12-14).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja A. L. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kurį matė 2014 metais M. su R. K.. Nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotas J. T. (J. T.) (23 t., b. l. 15-18).
Liudytojas G. J. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. B.. Su juo susipažino prieš daug metų (duomenys neskelbtini) vakarėlyje, tai galėjo būti prieš 12 metų. Taip pat pažįsta R. K., bet kuo jis verčiasi nežino, nes nebendrauja, pažįsta D. M., nes kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Liudytojas bausmę baigė atlikti 2008 metais. Su prašymu užsidirbti pas R. K. nesikreipė, bet su juo susitiko. Liudytojas yra buvęs svečiuose pas R. K. (duomenys neskelbtini), nes nuvyko ten ilsėtis. (duomenys neskelbtini) susipažino su R. Ž., R. B., E. G., dar buvo broliai M. ir E. D.. (duomenys neskelbtini) gyveno pas R. K.. Liudytojas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, nes namuose, kuriuose gyveno, buvo rasta narkotinių medžiagų hašišo ir ginklų, už tai kartu su E. G. buvo nuteisti (duomenys neskelbtini). Tos narkotinės medžiagos priklausė G. J.. Tame nusikaltime R. K., R. B. nedalyvavo. Kol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), G. J. gaudavo finansinę paramą iš R. K.. Bausmę atlikęs liudytojas grįžo į Lietuvą. 2016 m. iš R. K. pasiskolino 7000 Eur verslui pradėti. Šią paskolą R. K. liudytojui perdavė (duomenys neskelbtini). Kai nuvyko skolintis pinigų, su R. K. buvo susitikę pietų, juose dalyvavo: R. Ž., E. G., R. B. ir dar kažkas buvo, buvo susitikę kavinėje. Liudytojas S. B. nepažįsta, su juo asmeniškai nebuvo susitikęs. Liudytojui teko girdėti daug pokalbių tarp R. K., S. B. apie narkotikus. Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių, tai teko dalyvauti vakarėlyje, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) piliečių, jame dalyvavo R. K., R. B., ten buvo ir 2-3 (duomenys neskelbtini), bet tai ne kaltinamieji H. E. E. ir A. G..
Liudytojas Nr. 1-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad A. G. (ankstesnė pavardė A. A.) yra susijęs su sportiniu klubu, kuris užsiima viduramžių kovos menais bei nusikalstamomis veikomis. Šio klubo nariai yra kaip draugai. Ar šio klubo narys buvo ir H. E. E., liudytojas nežino. A. G. turi geras žinias ir įgūdžius naudoti skirtingus ginklus ir moka jais šaudyti. 2015 m. A. G. gabeno šaunamuosius ginklus į Lietuvą, tai atliko pagal I. A. nurodymus. Kam ginklai buvo skirti, liudytojas nežino, tačiau jie buvo panaudoti D. B. nužudyme. Ar pats A. G. dalyvavo nužudant D. B., liudytojas nežino. Su kokiomis nusikalstamomis veikomis yra susiję klubo nariai, liudytojas teigė žinąs, bet negali atsakyti dėl anonimiškumo. Liudytojas parodė nežinantis, kokie tiksliai buvo gabenti šaunamieji ginklai, koks jų kiekis, kokiu būdu, kuriuo tiksliai 2015 m. laikotarpiu vyko ginklų gabenimas, ar ginklus gabeno tik vienas A. G. ar tai darė su kitais asmenimis, koks buvo ginklų gabenimo maršrutas, taip pat nežino, kada ir kur I. A. perdavė užduotį A. G. gabenti ginklus, ar I. A. pats organizavo ginklų pervežimą, ar jam dar kažkas davė nurodymus. Taip pat liudytojas Nr. 1-18 parodė, kad nežino, kuriame Lietuvos mieste buvo įvykdytas D. B. nužudymas, iš pradžių net nežinojo (duomenys neskelbtini) sunkiai ištariamos nužudytojo vardo ir pavardės, kitų nužudymo vykdytojų, nužudymo motyvų, tačiau žino, jog nužudytasis buvo vienas iš organizuoto nusikalstamumo lyderių.
Liudytojas Nr. 2-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad žino, jog 2015 m. Lietuvoje buvo nužudytas kriminalinio pasaulio veikėjas D. B., kuris priklausė „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai grupuotei. Nužudyme dalyvavo A. G. ir H. E. E.. Liudytojas žino, kad A. G. iš pistoleto šovė į D. B., bet jam ginklas užsikirto. Žino, kad H. E. E. taip pat dalyvavo šiame nužudyme, bet kaip dalyvavo – nežino. Taip pat liudytojas nežino, kiek buvo naudota ginklų, koks konkrečiai pistoletas buvo panaudotas, ar ginklas buvo su duslintuvu ar be jo, iš kur tas ginklas gautas, kodėl ginklas užsikirto; liudytojas nežino, ar daugiau asmenų be A. G. ir H. E. E. yra susiję su D. B. nužudymu, nežino, kas užsakė šį nusikaltimą. Apie A. G. ir H. E. E. dalyvavimą D. B. nužudyme liudytojas Nr. 2-18 žino ne iš žiniasklaidos, o iš kitų šaltinių, kurių negali atskleisti.
Liudytojas Nr. 4-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad 2018 metais jam atsitiktinai tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. E., kuris yra suimtas Lietuvoje įtariant D. B. nužudymu, keletą kartų yra vežęs automobiliais iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą šaunamuosius ginklus. Vykdavo vienas arba su dviem savo draugais. Ginklus vežė lietuvių prašymu. H. E. E. į Lietuvą atskrisdavo lėktuvais bei atvažiuodavo autobusais. Kai tokiu būdu atvykdavo į Lietuvą, jis automobilius išsinuomodavo iš nuomos įmonių, tačiau liudytojas šios informacijos šaltinį atskleisti atsisako. H. E. E. byloje yra suimtas kartu su savo draugu A. G.. Dar vienas įtariamasis yra suimtas (duomenys neskelbtini), tačiau jo vardo, pavardės liudytojas nežino. Kiek kartų ir kokiais kiekiais buvo vežami ginklai, kuriuo konkrečiai laikotarpiu, kam jie skirti, kieno prašymu tai buvo daroma, kur pervežti ginklai buvo laikomi, kaip ir su kuo už tai atsiskaitoma, liudytojas nežino. Taip pat liudytojas nieko nežino apie D. B. nužudymą, nežino, ar jis buvo nužudytas pervežtais ginklais. Liudytojas nėra bendravęs su H. E. E. ir A. G., tik jų nuotraukas matė ir pavardes žino iš spaudos.
Liudytojas E. P. teisme parodė, kad pažįsta R. B. nuo 2005 metų, kai kartu su juo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ten susipažino su D. K.. Liudytojui yra žinoma, kad R. B., D. M. buvo D. K. bendrai, kartu buvo nuteisti. Kai grįžo iš pataisos namų, liudytojas bendravau su D. K., lankydavosi jo namuose, ten matydavo R. B., R. K., E. G., R. Ž., R. M.. Jie visi atvažiuodavo pas D. K., jie buvo draugai, o E. P. buvo jų pažįstamas. R. B. draugavo su T. M. – V., draugavo su R. M. ir P. T. M. duodavo darbo R. B., P. ir R. M., kad šie padėtų gabenti narkotikus. D. K. pasakodavo liudytojui, kad R. K. su E. G. važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir iš ten organizuodavo hašišo kontrabandą į (duomenys neskelbtini), konkrečiai organizuodavo R. K. ir D. M., o dėl R. B. vaidmens liudytojas nežino. 2016 m. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, liudytojas susipažino su J. C., jis priklausė (duomenys neskelbtini) nusikalstamai grupuotei, o jo draugas buvo G. Z.. Būtent J. C. liudytojui pasakojo, kad G. Z. peršovė dėl D. B., nes D. B. nušovė, o G. Z. tik peršovė. Liudytojas E. P. manė, kad šie įvykiai susiję. Buvo kalbos, kad D. B. buvo nužudytas, o G. Z. sužalotas dėl to, kad jie „nunešė“ krovinį iš A. S., t. y. J. C. liudytojui pasakojo, kad viskas vyko dėl narkotikų krovinio, nes G. Z. su D. B. jį 2014 metais pavogė. Apie šią narkotinių medžiagų vagystę liudytojas E. P. yra girdėjęs ir iš R. B., kuris sakė, kad (duomenys neskelbtini) narkotikų krovinį „nunešė“ iš R. M.. Narkotikų krovinys priklausė R. M., nors J. C. sakė, kad A. S., bet jis abejojo, nes sakė, kad G. Z. būtų žinojęs, jeigu A. S. krovinys būtų priklausęs. Buvo įvykis, kad D. M. su R. B. ir kitais asmenimis amfetamino gamintojus sporto salėje išguldė su automatais, paėmė iš jų 1 000 000 litų ir nuo to laiko jie buvo po jų „globa“, mokėdavo jiems dalį. Liudytojui E. P. yra žinoma, kad R. K. su D. M. vadovavo narkotikų kontrabandos grupuotei, kurios nariais buvo R. B., E. G., R. Ž., E. K., asmuo, vardu A. ir kiti. Apie kaltinamuosius (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie yra susiję su D. B. nužudymu, liudytojas E. P. girdėjo tik iš spaudos.
Liudytojas P. J. J., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) kalbų vertėjai, teisme parodė, kad jam S. B. žinomas kaip asmuo, pravarde „D.“, kuris yra neįgalus, sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Su juo vieną kartą susitiko viešbutyje Lietuvoje ir du kartus (duomenys neskelbtini). Susitikimas buvo dėl tikslo transportuoti pinigus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o vėliau dėl valiutos keitimo iš svarų sterlingų į eurus tikslu šiuos pinigus išvežti į (duomenys neskelbtini). Liudytojo vadovaujamos transporto įmonės krovininiai automobiliai transportavo tuos pinigus. A. K. ir „D.“ (S. B.) buvo labai geri draugai ir liudytojas, bendraudamas su A. K., susipažino su „D.“. Bendradarbiaudamas su „D.“ vežė cigaretes iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos vežė tabaką į (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo (duomenys neskelbtini) cigarečių gamyklą. Dėl narkotikų, ginklų, pinigų pervežimų, tai narkotikai buvo vežami į (duomenys neskelbtini), tačiau ginklų liudytojas nevežė niekada. Narkotikus pervežti P. J. J. pasiūlė „D.“ bendradarbis, pravarde „H.“, kuris buvo A. K. draugas. Kažkada „H.“ buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) pas A. K. ir ten skaičiavo pinigus, tai buvo apie milijonas eurų ir milijonas svarų sterlingų. Dėl narkotikų sulaikymo (duomenys neskelbtini), tai viskas buvo susitikimo Lietuvoje metu, kai liudytojas P. J. J. susipažino su „D.“ (S. B.). A. K. susitikimo metu pasakė, kad P. J. J. skristų į Lietuvą ir susitiktų su „D.“ (S. B.) viešbutyje. Susitikimo metu buvo pokalbis, ar yra galimybė išsiųsti automobilį į (duomenys neskelbtini), kad prekės būtų atvežtos į (duomenys neskelbtini), „D.“ klausė, ar liudytojas P. J. J. gali atvežti prekes į (duomenys neskelbtini). Liudytojas P. J. J. turėjo tik palikti krovininį automobilį ir prekės turėjo būti paruoštos gabenimui, tai buvo 2,5 tonos kokaino į (duomenys neskelbtini). Liudytojas sutiko pervežti kokainą, nusiuntė ten savo įmonės vairuotoją. Vairuotojas nuvažiavo į vietą ir turėjo laukti 2-3 dienas, kol prekės atplauks, bet viskas užsitęsė ir automobilis (duomenys neskelbtini) pralaukė apie savaitę laiko. Vėliau liudytojas P. J. J. gavo SMS žinutę iš „D.“, kad automobilis turi iš ten dingti, nes pakrovimo nebus. Šio krovinio sulaikymas buvo 2016 m. birželio pabaigoje. S. B. vadovavo nusikalstamai grupuotei. Iš visos grupės žmonių S. B. laikė bosu, net A. K. jo bijojo. Narkotikų krovinys, kuris buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), iš dalies priklausė S. B., bet dar buvo kažkoks policininkas, kuris irgi prarado prekes. Taip pat liudytojas žino, kad toks pervežimas nebuvo pirmas. Dėl Lietuvos piliečių, priklausančių S. B. grupuotei, tai liudytojas P. J. J. gali pasakyti tik pseudonimus, nes pavardės niekada nebuvo naudojamos, atpažino, kiek buvo įmanoma, iš nuotraukų. Liudytojui P. J. J. yra girdėta R. B. pavardė ir prašė jį parodyti atpažinti. Per vaizdo kamerą iš arti stambiu planu liudytojui parodžius kaltinamuosius R. B., H. E. E., A. G. bei pakartotinai parodžius R. B., P. J. J. paaiškino, kad nei vieno jų nėra matęs, apie jų nusikalstamą veiką nieko nežino. Taip pat parodė, kad apie D. B., G. Z. ir pasikėsinimą į jų gyvybes nieko nežino. Jam kitų asmenų pavardės R. K., J. T., I. A., E. G., T. B. nėra girdėtos, o pavardė R. Ž. – kažkur girdėta. Su „D.“ grupuotės nariais liudytojas P. J. J. nėra kalbėjęs apie D. B. nužudymą. Jo niekas neprašė padėti pasiruošti nužudymui. Jam nėra žinoma, ar „D.“ grupuotė susijusi su D. B. nužudymu ir su G. Z. pasikėsinimu nužudyti. Liudytojas P. J. J., apklausiamas 2019 m. balandžio 26 d. (t. 23, b. l. 157-200, t. 24, b. l. 1-124), iš nuotraukų, o ne pagal vardus ir pavardes, atpažino asmenis, priklausančius „D.“ grupuotei.
Liudytojas J. T., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) kalbų vertėjai, sutikęs liudyti ir apklaustas teisme, neįspėjus jo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad kitoje byloje yra įtariamas dėl tyčinio D. B. nužudymo ir dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. 2015 m. su S. B. ir R. K. buvo susitikęs, bet jie neaptarinėjo jokių nužudymo planų. Su neįgaliu asmeniu S. B. nekalbėjo apie jokį nužudymą, apie jokius ginklus. Liudytojas I. A. neperdavė nurodymų nužudyti D. B. ir G. Z.. Būdamas (duomenys neskelbtini) J. T. nieko nežinojo, negirdėjo apie asmenis vardu ir pavarde – D. B. ir G. Z.. 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) savo namuose. 2015 m. lapkričio 6 d. puikiai prisimena, nes lapkričio 2 d. buvo jo gimtadienis, o 6 d. buvo savaitgalis ir J. T. šventė savo gimtadienį, kuriame dalyvavo ir I. A.. Liudytojas J. T. parodė, kad H. E. E. yra jo draugo draugas, su kuriuo tik pasisveikindavo, tačiau jokių reikalų su juo neturėjo. Apie A. G. žino tik iš spaudos. Liudytojas J. T. supranta, kad kitame ikiteisminiame tyrime yra įtariamas D. B. nužudymu. R. B. nepažįsta. Nieko nežino dėl R. B., H. E. E., A. G. dalyvavimo D. B. nužudyme. Pats J. T. su šiuo nusikaltimu nėra susijęs, nes D. B. iš viso nepažinojo, nėra jo matęs. Todėl buvo labai nustebęs, kai jį (duomenys neskelbtini) policija sulaikė (duomenys neskelbtini) oro uoste. Liudytojas J. T. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) gyventi išvyko 2013 m. Prieš tai 2000 m. ir 2001 m. irgi gyveno (duomenys neskelbtini). Ten liudytojas užsiėmė gamtinių preparatų pardavinėjimu, nes atstovavo (duomenys neskelbtini) įmonę, kuri gamina natūralius kremus, tepalus ir pan. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) regione. Liudytojas su I. A. pažįstamas 20 m., kartu išaugo jų vaikai, (duomenys neskelbtini) gyveno kartu 2000-2001 metais. 2012 m. (duomenys neskelbtini) kartu gyveno tame pačiame kaimelyje. Telefonu bendraudavo retai. J. T. žino, kad I. A. vertėsi nekilnojamuoju turtu, o kuo vertėsi H. E. E. – nežino. Liudytojas nepažįsta asmens, pavarde S. B., tačiau vieną kartą buvo sutikęs žmogų neįgaliojo vežimėlyje ir mano, kad tai galėjo būti S. B.. Tai buvo prieš 8 m. (duomenys neskelbtini). Tuo metu J. T. su S. B. nekalbėjo nei apie žudymus, nei apie narkotikus ar pinigų pervežimą, nelabai pamena apskritai apie ką tas pokalbis buvo, nes jis buvo labai trumpas. Liudytojas asmenų V. L., R. Ž., G. Z., M. T., R. J., E. G. nepažįsta. R. K. pavardė jam taip pat nieko nesako. Yra matęs daug žmonių, bet jų pavardžių J. T. nežino. Liudytojas teigė, jog V. S. pažįsta, nes su juo susipažino 2002 m. (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuriame abu kalėjo. Po bausmės atlikimo V. S. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bet specialiai jie nesusitikdavo. Vėliau V. S. apsigyveno (duomenys neskelbtini), nuo J. T. už 500 km, kas yra gana toli, todėl susitikdavo retai. Su H. E. E. liudytojas buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) prieš 5-6 m., vieną kartą lošė tenisą, o kitą kartą gėrė alų, nes kai tautiečiai susitinka svetimoje šalyje, atsiranda sociumas ir yra bendraujama. Mano, kad (duomenys neskelbtini) su H. E. E. buvo susitikęs tik du kartus. Su juo liudytojas susitiko, nes su H. E. E. draugu tvarkė nekilnojamojo turto reikalus, o H. E. E. turėjo arba J. T. perduoti dokumentus dėl nekilnojamojo turto, arba šis jam, bet šiuo metu liudytojas tiksliai nepamena. J. T. Lietuvoje yra buvęs tik tranzitu pervažiuojant per Lietuvą, kai vykdavo į Europą. Liudytojas nebendrauja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis, kurie užsiima prekyba narkotikais, nes pats niekada nėra teistas dėl narkotikų. Liudytojas nuo 2007 m. iki 2013 m. nebuvo nei vieno karto (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. J. (J.) į teisiamąjį posėdį neatvyko, elektroniniu paštu teismui pranešė, jog serga ir dėl grėsmės užsikrėsti koronovirusu negali iš (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvą. Kadangi liudytojas atsisakė iš užsienio atvykti į teismą, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti parodymai, R. J. duoti ikiteisminio tyrimo metu (23 t., b. l. 110-127). Iš šių parodymų matyti, kad R. J. pažįsta H. E. E. apie 15 metų. Jie kartu sportuodavo. Liudytojas Lietuvoje yra buvęs savo automobiliu „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis turi automobilį BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini). R. J. pažįsta asmenį, pravarde K., kuris yra H. E. E. draugas. Jis vežė K. 2015 m. spalio 2 d. į Lietuvą. Liudytojas neprisimena, ar vežė K. į Lietuvą 2015 m. spalio 14 d., taip pat ar R. J. yra važiavęs į Lietuvą 2015 m. lapkričio 7 d.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. J. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį pravarde K., kuris yra H. E. E. draugas ir kurį R. J. yra vežęs per sieną į Lietuvą. R. J. atpažino A. G. (23 t., b. l. 128-132).
Liudytojas K. Š. teisme parodė, kad G. Z. ir R. K. yra jo antros eilės pusbroliai, kurie užsiima nusikalstamomis veikomis dėl narkotikų kontrabandos ir su kuriais intensyviau ėmė bendrauti nuo 2012 m. R. K. per savo sūnėną R. K. pasiūlė K. Š. užsidirbti – skristi į (duomenys neskelbtini) ir iš ten nuskraidinti pinigus į (duomenys neskelbtini). K. Š. sutiko gabenti į lagaminą supakuotus grynuosius pinigus, kurie buvo gauti iš nusikaltimų. Dar toks pinigų pervežimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvyko 2015 m. pavasarį. Apie tokius pinigų pervežimus, kurių buvo 5-10 kartų, K. Š. papasakojo G. Z., kuris labai supyko, kad R. K. be jo žinios įtraukė K. Š. į nusikaltimų darymą. Visi skrydžiai vyko V. L. nurodymu. Be to, šis asmuo prašė K. Š. Lietuvoje padėti R. M.. K. Š. susisiekė su juo ir jis pasakė, kad K. Š. atvyktų į (duomenys neskelbtini) kaimą, į jo sodybą ir ten palauktų. Kai K. Š. nuvyko, R. M. pasakė, kad nuo (duomenys neskelbtini) miestelio centro K. Š. turi važiuoti link jo sodybos ir žiūrėti kelią – ar nestovi įtartini automobiliai. R. M. su „Mercedes-Benz Sprinter“ važiavo pirmas, o K. Š. važiavo iš paskos. Įvažiavus į sodybą R. M. liepė K. Š. stovėti prie vartų ir žiūrėti, kad niekas neateitų. Praėjus 2-3 val. K. Š. nuėjo pažiūrėti, ką jie ten veikia ir pamatė, kad sodybos sienoje slepia rudos spalvos paketus, matė 40-50 tuščių dėžių. Vėliau K. Š. sužinojo, kad jie ten slėpė hašišą.
Dar K. Š. yra dalyvavęs ginklų pervežime, bet suklydo laiką duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes jam atrodė, kad ginklus vežė vienu laiku, bet buvo įvykis, kad autobuso vairuotojas partrenkė šernus ir tada buvo išsiaiškinta, kad buvo visai kita data. K. Š. ginklus vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), V. L. specialiu telefonu turėjo ryšį su S. B. ir visus nurodymus gaudavo iš jo. Su R. M. ir V. L. K. Š. nuvyko susitikti su (duomenys neskelbtini) (ne H. E. E. ir ne A. G.) į kavinę, jie kalbėjosi, bet ką kalbėjosi nesuprato, nes nemoka rusų kalbos. V. L. nurodė K. Š. duoti savo kuprinę, nuėjo į kiemą, ten kažkas atvažiavo, įdėjo ginklus į kuprinę, nuvežė į autobusų stotį ir K. Š. grįžo į (duomenys neskelbtini), o grįžtant buvo partrenkti šernai.
R. K. sakė, kad S. B. yra geras draugas. S. B. nurodymų niekas neduodavo, jis pats viskam vadovavo. Dėl D. B. nužudymo, tai kai G. Z. išleido iš kalėjimo, 2015 m. vasarą ar rudenį, K. Š. kartu su juo vyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą paimti jo draugą. Tada G. Z. pradėjo pasakoti apie R. K., kaip R. K. jį paliko be nieko, kaip jo kontaktus perėmė, kad jis liko nuogas, basas. Vėliau K. Š., G. Z. ir D. B. susitiko vienoje kavinėje. G. Z. paklausė K. Š., ar jis dar skraido su pinigais, nes jam apie tai buvo papasakojęs. K. Š. pasakė G. Z., kad dar skraido. Tada G. Z. išsakė planą, kaip atgauti savo pinigus ar narkotikus perimti. K. Š. sutiko tai padaryti kartu su D. B. ir G. Z.. Nuo to laiko visą informaciją apie skydžius su pinigais, maršrutus ir pan., K. Š. pranešdavo G. Z. ir D. B.. Tokios informacijos jiems K. Š. perdavė labai daug, apie 100 kartų. Kai susitiko su G. Z. ir D. B. 2015 m. vasarą, jie ėmė pasakoti apie dingusį R. K. hašišo krovinį, prie kurio dingimo buvo prisidėjęs D. M., kad jie yra susipykę dėl to. Kiek buvo dingę hašišo, K. Š. nežino.
Vėliau pirmą kartą K. Š. nuskirdo į (duomenys neskelbtini) ir gyveno R. K. bute. Ten išbuvo 2 savaites. Tame bute dar gyveno D. M., kuris tuo metu slėpėsi nuo Lietuvos pareigūnų. Po 2 savaičių K. Š. grįžo į Lietuvą su pinigų lagaminu. 2015 m. spalį V. L. pasakė K. Š., kad su mikroautobusu gali jam tekti vežti didelę pinigų sumą – iki 4 milijonų eurų. Apie tai K. Š. iš karto informavo D. B. ir G. Z. ir visi ėmė planuoti, kaip mikroautobusą reiks perimti su pinigais. Tačiau V. L. atidėliodavo šį pervežimą ir tas planas nepavyko. K. Š. 2015 m. lapkričio 6 d. iš V. L. sulaukė žinutės su nurodymu nuvažiuoti iki V. Z., paimti pinigų ir juos nuvežti į (duomenys neskelbtini). K. Š. nuvyko iki V. Z., paėmė 30 000 - 40 000 eurų ir vežė kartu su E. B. į (duomenys neskelbtini), ten pinigus perdavė nurodytu adresu. Kai grįžo į Lietuvą apie 1 val. nakties, matė, kad Kaune labai daug policijos automobilių važinėja. Grįžęs namo miegoti, apie 2.30 val. nakties sulaukė G. Z. skambučio, kad staigiai atvažiuotų iki jo. K. Š. nuvažiavo ir jam G. Z. pasakė, kad nušovė D. B. prie namų. G. Z. prašė K. Š. nuvažiuoti pas T. P. ir jį pažadinti. K. Š. tai padaręs vėl grįžo iki G. Z. namų. G. Z. su T. P. kažkur išvyko savo reikalais, o K. Š. grįžo namo. Tą rytą apie 11 val. pas K. Š. atvažiavo G. Z., T. P. ir D. M.. Visi pasikalbėjo, kaip čia viskas bus. G. Z. pasakė, kad niekas nesikeičia, kad reikia tęsti, ką pradėjo, kad reikia pasiimti savo pinigus. Taip nieko ir neįvyko, ir nieko nesigavo su mikroautobusiuku ir pinigais. 2016 m. sausį su V. L. K. Š. skrido į (duomenys neskelbtini). Su V. L. sportuodavo pas daktarą B. ir ten pirmą kartą K. Š. susipažino su S. B., kuris buvo neįgaliojo vežimėlyje. Dėl D. B. nužudymo priežasčių, tai iš pradžių sklandė kalbos, kad jis stipriai susipyko su kitu kaliniu A. K. ir visi galvojo, kad jis ir nužudė D. B.. Bet paskui K. Š. sužinojo, kad yra taip, kaip nurodyta prokuroro kaltinimuose – sulaikyti du (duomenys neskelbtini) ir vienas (duomenys neskelbtini). Šitą informaciją sužinojo iš savo advokato. Buvo minčių, kad R. K. gali būti prisidėjęs prie nužudymo, nes būdamas (duomenys neskelbtini) K. Š. susitiko su R. K.. Jie ėmė kalbėtis, R. K. teiravosi K. Š. kaip sekasi, ar jam S. B. duoda darbų. K. Š. atsakė, kad nieko neduoda. R. K. pažadėjo apie tai pakalbėti su S. B., kad duotų K. Š. užsidirbti ir tada pradėjo kalbėti apie G. Z.. R. K. sakė koks „žertva“ yra G. Z., kaip jis peršoko ant D. B., kad toks žmogus negali gyventi, kad kaip mirė D. B., taip mirs ir G. Z., jis buvo labai juo nepatenkintas. R. K. pagrasino K. Š., kad jeigu šis žais dvigubus žaidimus, tai eis „po plaktukais“. Šis pokalbis vyko jau po D. B. nužudymo, tai galėjo būti 2016 m. pavasaris. K. Š. visus šiuos R. K. žodžius perdavė G. Z.. 2016 m. pavasarį R. K. pakvietė K. Š. į (duomenys neskelbtini) švęsti Šv. Velykų su savo rato žmonėmis: R. Ž., E. G., M. ir E. D.. Visi šventė, t. y. gėrė alkoholį, vartojo kokainą ir grįžus pas R. K., vėl buvo tema, kad G. Z. turi mirti. E. G. paklausė K. Š., ar šis pažinojo D. B.. K. Š. atsakė, kad nepažinojo, bet E. G. suprato, jog K. Š. meluoja, nes žinojo, jog D. B. atvažiuodavo pas K. Š. į Vilijampolę. Apie D. B. nužudymo aplinkybes K. Š. skaitė iš žiniasklaidos. Byloje esančių kaltinamųjų R. B., H. E. E. ir A. G. K. Š. nėra matęs, bet žino, kad R. B. yra E. G. draugas, apie tai girdėjęs iš paties E. G. ir R. Ž.. Liudytojas nežino, ar R. B. dalyvavo nusikalstamose veikose.
Liudytojas K. Š. yra kalbėjęs su R. K. apie D. B. nužudymą, nes jis tuo metu buvo Lietuvoje. K. Š. meluodamas aiškino R. K., kad nepažinojo D. B.. R. K. taip pat minėjo, kad irgi jo nepažinojo ir pasakė, kad va bus jam „šūstravoti“. Toliau šio pokalbio temos K. Š. vengė, nes nenorėjo išsiduoti, kad pažinojo D. B. ir kartu su juo bei su G. Z. planavo pagrobti R. K. pinigus ar narkotikus. V. L. yra pasakojęs K. Š. apie savo kilerius, pasakė kad jis su broliu, t. y. S. B., turi kilerių komandą, kurie mėgsta užsiimti su peiliais ir visoje Europoje gali surasti žmogų, kurį reikia nužudyti. V. L. sakė ir tai, kad su R. K. turi bendrą narkotikų disponavimo verslą, be to, dar tuo užsiima ir atskirai. R. K. žmonės buvo: E. G., R. Ž., R. K., E. ir M. D., o S. B.: V. L., R. M., V. Ž..
Liudytojas E. G., sutikęs liudyti ir apklaustas teisme, neįspėjus jo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad kitoje byloje yra įtariamas dėl tyčinio D. B. nužudymo ir dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apie D. B. nužudymą jam buvo žinoma tik iš spaudos ir iš pareikštų įtarimų. Žinojo, jog D. B. buvo nužudytas, tačiau liudytojas nežino, kas ir dėl ko jį nužudė, gal jis negeras buvo. Kam jis buvo negeras, liudytojas nežino. D. B. iš matymo žinojo, nes E. G. turi vaiką su D. B. buvusia žmona A. L.. Iš šioje byloje esančių kaltinamųjų liudytojas pažįsta tik R. B., kai kartu sportuodavo, kartu vertėsi automobilių pirkimu ir pardavimu. Su R. B. liudytojas nėra bendrai daręs jokių nusikalstamų veikų. Kitų kaltinamųjų A. G. ir H. E. E. liudytojas nepažįsta, juos yra matęs tik spaudoje. Taip pat E. G. parodė, kad nepažįsta S. B., V. L., V. S., E. K., T. B., I. G., K. Š.. Tačiau iš matymo žino R. K., su kuriuo susipažino (duomenys neskelbtini), kartu sportuodavo, išgerdavo alaus, tačiau jokių nusikaltimų kartu nedarė. Taip pat E. G. teigė pažįstąs R. Ž., nes jie yra netikri skirtingų tėvų broliai. Žino tokius asmenis kaip E. ir M. D., G. Z., tačiau su jais nėra padaręs jokių nusikaltimų. Su G. J. (duomenys neskelbtini) kalėjo dėl bendro nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymo. Dėl byloje esančio susirašinėjimo tarp A. L. ir E. G., kuriame yra nurodoma „mums galas, bėgame į Ameriką, vienas jau užkastas, nes prasimetė“ liudytojas E. G. nepripažino rašęs tokias žinutes.
Liudytojas T. F. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. B., kitų asmenų niekada nėra matęs. R. B. pažįsta nuo vaikystės, nes jie kartu sportuodavo. Liudytojas nebuvo ir nėra įtariamas dėl nusikalstamų veikų padarymo kartu su R. B.. D. B. liudytojas nepažinojo, apie jo nužudymą žino tik iš spaudos. 2015 m. G. Z. išėjus iš įkalinimo įstaigos, liudytojas ir R. B. su juos susitiko Kaune, (duomenys neskelbtini) aikštėje. R. B. norėjo G. Z. perduoti pinigų išėjus į laisvę. Šio susitikimo metu R. B. padavė G. Z. pinigų pragyvenimui. Jų sumos liudytojas nežino. Tai padaryti R. B. buvo prašęs R. K.. Susitikimo metu G. Z. paklausė R. B., ar šis turi R. K. telefono numerį, nes norėjo padėkoti R. K.. Liudytojas matė, kaip R. B. davė G. Z. savo telefoną ir matė G. Z. rašant žinutes. Daugiau R. B. liudytojo niekada apie G. Z. neklausinėjo, nepasakojo apie D. B..
Liudytojas R. A. teisme parodė, kad apie D. B. nužudymą girdėjo tik iš spaudos. D. B. nepažinojo. Iš šioje byloje esančių kaltinamųjų pažįsta tik R. B.. Liudytojas (duomenys neskelbtini) 2009 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ten susipažino su I. G., broliais D., R. Ž.. I. G. pasakojo, kad yra grupuotė, kuri užsiima narkotikų prekyba. Kai R. A. išėjo į laisvę atlikęs bausmę, jį pasikvietė I. G.. Pasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri prekiauja automobiliais bei užsiiminėja Europoje samdomomis žmogžudystėmis. Kas tai (duomenys neskelbtini) grupuotei priklausė, kas vadovavo, liudytojas nežino. R. A. manymu, R. B. su ta (duomenys neskelbtini) grupuote galimai susijęs, nes liudytojas kartu su R. B. 2015 m. atliko narkotinių medžiagų pervežimus. Liudytojas nežino, kokia buvo R. B. aplinka, nežino, su kuo jis tai darė, su kuo bendravo. Daugiau apie (duomenys neskelbtini) grupuotę R. A. nieko nežino, nėra jų matęs.
Liudytojas V. P. teisme parodė, kad apie D. B. nužudymą žino tik tiek, kai A. S. 2016 m. buvo pas liudytoją atvykęs į pataisos namus pasimatyti, nes tuo metu atlikinėjo bausmę, jiedu kalbėjosi apie D. B. nužudymą. A. S. tuo metu liudytojui pasakė, kad palaiko ne D. B. pusę, o visai kitą pusę, bet kokią kitą pusę jis palaiko – nepasakė. V. P. pasakė A. S., kad jeigu jis palaiko kitą pusę, tai jiems ne pakeliui, nes liudytojas palaikė D. B., kuris priklausė (duomenys neskelbtini) nusikalstamai grupuotei, pusę. Tai buvo konkurencinė kova dėl įtakos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. V. P. tai pat parodė, kad kai A. S. buvo atvykęs pas jį 2017 m. į pasimatymą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jie ėmė kalbėti D. B. nužudymo tema. Tuo metu A. S. prasitarė, kad D. B. nužudė „mūsų (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas mano, kad vienas tų (duomenys neskelbtini) galėjo būti J. T., kadangi dar 2004 metais liudytojas su A. S. broliu V. S., su J. T. buvo susitikę (duomenys neskelbtini) dėl vogtų automobilių ir narkotikų prekybos. Liudytojui V. P. žinoma, kad broliai S. su (duomenys neskelbtini) darė nusikaltimus su automobiliais ir narkotikais, apie ką liudytojui pasakojo pats A. S..
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad nėra įtariamas dėl tyčinio D. B. nužudymo ir apie šį įvykį žino tik iš spaudos. Praeityje kelis kartus yra matęs D. B., kai kartu su juo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) kolonijoje. Liudytojas girdėjo, kad įkalinimo metu buvo konfliktas tarp D. B. ir kito nuteistojo K.. Kai D. B. atliko bausmę ir išėjo į laisvę, liudytojas nei karto nebuvo su juo susitikęs ir jokių santykių nepalaikė. Dėl V. P. parodymų, jog liudytojas kalbėjo su juo apie D. B. nužudymą, A. S. paaiškino, kad pažįsta V. P., buvo toks pokalbis, bet iš V. P. pusės, nes V. P. kartu atlikinėjo bausmę kartu su D. B.. Jis pasakojo, kad ten įvyko konfliktas tarp K. ir pasakojo kas ten vyko. Dėl pusių palaikymo, tai A. S. tai nebuvo įdomu. Apie (duomenys neskelbtini) jokios kalbos su V. P. nebuvo, jokių (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Liudytojas nėra matęs nei vieno iš salėje esančių kaltinamųjų. Liudytojas A. S. teigė, jog nepažįsta R. K., R. Ž., E. G., M. ir E. D., S. B., V. L.. Pažinojo tik G. Z., tačiau jų santykiai blogi, nes G. Z. yra neadekvatus, greitai keičia savo nuomonę.
Liudytojas S. B., (duomenys neskelbtini)teisėsaugos institucijoms vykdant teismo išduotą Europos tyrimo orderį, atsisakė duoti parodymus (43 t., b. l. 125-154).
Liudytojas I. A. (A.), Airijos Respublikos teisėsaugos institucijoms vykdant teismo išduotą Europos tyrimo orderį, sutikęs liudyti ir apklaustas teisme, neįspėjus jo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad kitoje byloje yra įtariamas dėl tyčinio D. B. nužudymo bei turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, tačiau šių nusikaltimų nepadarė. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. iš viso nebuvo Kaune, įtarime nurodytų asmenų nepažįsta. Iš matymo žinojo tik H. E. E., kurį įvairiuose vakarėliuose buvo sutikęs apie 10 kartų, tačiau su juo jokių nusikaltimų nedarė. I. A. apie 16 metų gyveno (duomenys neskelbtini), bet ten lietuvių nesutikęs. J. T. yra liudytojo pažįstamas nuo 1999 metų, nes jie šalia gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau D. B., R. B., A. G., S. B., R. K., M. T., R. J. liudytojas teigia nežinąs. I. A. parodė, kad 2016 m. negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), o kodėl ant šiame bute rastų daiktų yra jo DNR ir pirštų pėdsakai, liudytojas paaiškinti negalėjo. Dėl 2018 m. sausio 19 d. L. A. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastų maskuojančių kaukių, nosių, lazerinių šviestuvų, Lietuvos kelių žemėlapio, neperšaunamos liemenės, kamufliažinių drabužių, I. A. paaiškino, kad Lietuvos policija paėmė tik Lietuvos žemėlapį, nors liudytojas turi daug kitų šalių žemėlapių, paėmė daiktus, kuriuos jis turėjo 20 metų, paėmė jo sūnaus batus. I. A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas teigė mokantis naudotis šaunamaisiais ginklais, nes 1994-1997 m. buvo (duomenys neskelbtini) Šaulių sąjungos narys.
2015-11-07 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos NVRS vyriausiojo tyrėjo N. K. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad 2015 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilyje „Mercedes Benz S320“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo rastas D. B. lavonas su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis (2 t., b. l. 1).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. rašte nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 7 d. 00 val. 05 min., 00 val. 06 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai dėl susišaudymo (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015 m. lapkričio 7 d. 00 val. 13 min., 00 val. 17 min. yra užfiksuoti pranešimai dėl gaisro adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 15).
Greitosios medicinos pagalbos 2015 m. lapkričio 7 d. kvietimo kortelėje, formoje Nr. 110/a konstatuota, kad Greitoji medicinos pagalba į vietą atvyko 00 val. 15 min., taip pat, kad konstatuotas D. B. širdies sustojimas bei staigi mirtis (3 t., b. l. 21).
Įvykio vietos apžiūros 2015 m. lapkričio 7 d. protokole nurodyta, kad prie adresu (duomenys neskelbtini), šalia užtvaro, galu į (duomenys neskelbtini) stovi automobilis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekiniame stikle yra 10 skylių, 1 skylė yra automobilio dešinės pusės priekiniame stogo rėmo statramstyje, taip pat viena skylė yra tvoroje, esančioje priešais užtvarą. Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje šalia automobilio rastos 12 vnt. šovinių tūtelių, taip pat nurodyta, kad automobilyje vairuotojo vietoje yra vyro lavonas su šautinėmis žaizdomis (3 t., b. l. 23-53).
Papildomos įvykio vietos apžiūros 2016 m. lapkričio 9 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad rytinis įvažiavimas/išvažiavimas į teritoriją yra uždaromas oranžinės spalvos užkarda su baltos spalvos pakeliamu buomeliu. Užkardos aukštis nuo žemės yra 107 cm, šalia užkardos esančios tvoros aukštis yra 150 cm. (3 t., b. l. 71-77).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokole nurodyta, kad apžiūrimas langas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rėme rasta įstrigusi kulka (18 t., b. l. 1-10).
Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos NVRS tyrėjo A. V. 2015 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, jog 2015 m. lapkričio 7 d. 00 val. 09 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilyje pašautas arba nušautas asmuo. Tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo stovėjo automobilis „MB S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo viduje vairuotojo vietoje sėdėjo vyras be jokių gyvybės ženklų. GMP diagnozavo mirtį. Kartu šiame automobilyje važiavusi mergina apibūdino automobilį, iš kurio išlipęs vyras paleido šūvius į D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sudegė automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslinant aplinkybes paaiškėjo, kad tai gali būti tas pats automobilis, iš kurio adresu (duomenys neskelbtini), išlipęs keleivis paleido šūvius į D. B. (3 t., b. l. 101).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto 2016 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. M 1075/15(02) konstatuota, kad D. B. mirties priežastis yra daugybiniai šautiniai krūtinės dešinės pusės sužalojimai su aortos, širdies, plaučių bei kepenų pažeidimais ir ūmiu vidiniu nukraujavimu. Aortos pažeidimas ir kiauriniai širdies pažeidimai yra nesuderinami su gyvybe. Po pastaruosius pažeidimus padariusių šūvių pagrindinės gyvybinės funkcijos turėjo užgesti per 1-3 minutes. Biologinė D. B. mirtis konstatuota Kauno miesto GMP brigados personalo 2015 m. lapkričio 7 d. 00:15 val. D. B. kūne konstatuota dešimt penetruojančių šautinių sužalojimų, kurių vienas kiaurinis, o kiti devyni akli. Visi šie sužalojimai padaryti esant gyvam prieš pat mirtį dešimties šūvių pasėkoje. Šautinių sužalojimų vieninga numeracija išorinio ir vidinio tyrimų skyriuose parinkta pagal privalomą aprašymo nuoseklumą ir nekoreliuoja su šūvių seka. Sužalojimas Nr. 1 yra dešinės ausies kaušelio lezgelyje kiaulinės žaizdos pavidale ir akla žaizda užausio srities apačioje ties smilkinkaulio speninės ataugos viršūne, kanalas eina beveik vertikaliai žemyn (pagal kaklo ašį) palei stuburą iki kaklinio penkto slankstelio dešinės skersinės ataugos, kuri nulaužta ir toje vietoje rasta kulka. Sužalojimas Nr. 2 - šautinė įėjimo žaizda yra kaklo dešinėje pusėje apatiniame trečdalyje ties galvos sukamojo raumens užpakaliniu kraštu, kanalas eina iš viršaus žemyn vos iš dešinės į kairę ir veda į stuburo krūtininės dalies pirmo slankstelio kūną, kur rasta kulka; kulka kanalo eigoje kliudžiusi dešinės pusės pirmo šonkaulio nugarinės dalies priekinį kraštą. Sužalojimas Nr. 3 - šūvio įėjimo žaizda yra dešinio peties srities viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kanalas eina iš dešinės į kairę, vos iš apačios į viršų ir atgal, kulka pataiko į dešinio raktikaulio petinį galą, padarydama platų skeveldrinį šio kaulo lūžį ir poraktikaulinės arterijos pažeidimą, kulkos fragmentai rasti išsibarstę minkštuosiuose audiniuose už raktikaulio. Sužalojimas Nr. 4 - kiaurinis dešinio peties srities viršutinės dalies išorinio užpakalinio paviršiaus sužalojimas su šūvio įėjimo žaizda šoniniame paviršiuje, o išėjimo žaizda užpakaliniame paviršiuje, kanalo kryptis beveik horizontaliai iš priekio link nugaros ir vos iš dešinės į kairę. Sužalojimas Nr. 5 - šūvio įėjimo žaizda dešinio peties srities apatinės dalies priekiniame paviršiuje ties deltinio raumens kraštu, kanalas iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn per pažasties paodį neliečiant peties sąnario palei krūtinės sienos nugarinės dalies išorinę pusę veda link dešinės mentės, kurios išoriniame krašte per 2 cm į viršų nuo apatinio kampo išskelta skeveldra, ir kulka rasta nugaros paodėje ties mentės kampu. Sužalojimas Nr. 6 - šūvio įėjimo žaizda yra dešinio žasto viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kanalas eina beveik horizontaliai (kai ranka pakelta į priekį) iš dešinės į kairę, kulka pažasties paode eina į krūtinės sieną priekinėje pažasties linijoje tarp trečio ir ketvirto šonkaulių, eina palei vidinę sienos pusę, žeidžia dešinį plautį ir per 5 cm iki stuburo pataiko į dešinės pusės penktą šonkaulį padarydama skeveldrinį jo lūžį ir sustoja lūžio vietoje. Sužalojimas Nr. 7 - šūvio įėjimo žaizda dešinėje krūtinės pusėje priekinėje pažasties linijoje tarp šešto ir septinto šonkaulių, kanalo kryptis beveik horizontaliai iš dešinės į kairę ir link nugaros, kulka įėjimo vietoje kliudo septinto šonkaulio kraštą, perveria diafragmos dešiniojo kupolo viršūnę bei kepenų dešinės skilties viršutinę dalį, taip pat dešinio plaučio apatinės skilties užpakalinį kraštą, pataiko į dešimtą tarpšonkaulinį tarpą palei stuburą; kulka rasta nugaros paodyje. Sužalojimas Nr. 8 - šūvio įėjimo žaizda krūtinės dešinėje palei raktikaulio vidurinės dalies apačią, kanalo kryptis iš dešinės į kairę, vos iš viršaus žemyn link nugaros kairės pusės, kulka į krūtinę įėjo per antrą tarpšonkaulinį tarpą palei krūtinkaulį, eigoje skersai sužalojo aortos lanko nusileidžiančiąją dalį bei nukirto kairio plaučio pagrindinį bronchą ir pataikė į kairės pusės šeštą šonkaulį palei stuburą padarydama pastarojo skeveldrinį lūžį, kulka rasta lūžio vietoje. Sužalojimas Nr. 9 - šūvio įėjimo žaizda krūtinės dešinėje tarp trečio ir ketvirto šonkaulių kremzlių palei krūtinkaulį, kanalo kryptis vos iš viršaus žemyn, iš dešinės į kairę link nugaros, kulka savo kelyje pervėrė kairio plaučio apatinę skiltį ir širdį, pataikė į krūtinės sieną nugaroje septintame tarpšonkaulyje mentės linijoje ir sustojo nugaros paodėje palei mentes kampo vidinį kraštą. Sužalojimas Nr. 10 - šūvio įėjimo žaizda krūtinės dešinėje tarp ketvirto ir penkto šonkaulių kremzlių per 2,5 cm nuo krūtinkaulio krašto, kanalo kryptis vos iš viršaus žemyn, iš dešinės į kairę, link nugaros, kulka savo kelyje taip pat pervėrė kairį plautį bei širdį ir į krūtinės sieną nugaroje pataikė į septintą tarpšonkaulinį tarpą vos lateraliau devinto sužalojimo kulkos, kulka rasta nugaros paodėje palei mentės kampo išorinį kraštą. Ketvirtasis (kiaurinis) šautinis sužalojimas be skeleto pažeidimo gyvam asmeniui būtų vertinamas pagal sveikimo trukmę nežymiu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirmas, antras ir penktas sužalojimai su kaulinių struktūrų pažeidimais atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Trečiasis sužalojimas dėl raktikaulio skeveldrinio lūžio su poraktikaulinės arterijos pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šeštas sužalojimas dėl atviro krūtinės ląstos sienos pažeidimo ir plaučio sužalojimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Septintasis sužalojimas dėl atviro krūtinės ląstos sienos pažeidimo, dėl dešinio plaučio ir kepenų pažeidimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Aštuntas sužalojimas dėl atviro krūtinės ląstos sienos pažeidimo, dėl aortos ir kairio plaučio pagrindinio broncho pažeidimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Devintas ir dešimtas sužalojimai dėl atviro krūtinės ląstos sienos pažeidimo, kairio plaučio ir širdies pažeidimų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Su gyvybe nesuderinami aštunto, devinto bei dešimto sužalojimų padariniai ir šiuo atveju tapo esminiais, nulėmusiais mirtį. Be penetruojančių šautinių kūno dešinės pusės sužalojimų dar konstatuoti du smulkūs židininiai epidermio defektai ir poodinės kraujosruvos dešinio žasto viršutinės dalies priekiniame paviršiuje ir vienas kairės šlaunies priekinio/vidinio paviršiaus viršutinėje dalyje; du smulkūs epidermio defektai dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje ir vienas krūtinės dešinėje pusėje priekyje palei petį. Pastarieji nežymūs sužalojimai yra tokio pat padarymo laiko kaip ir penetruojantys šautiniai sužalojimai, padaryti smulkiais kietais bukais daiktais, tikėtina kulkų atplaišomis. Dar konstatuoti kairės rankos trečio ir penkto pirštų nugarinių paviršių odos nubrozdinimai, atitinkantys pomirtinių sužalojimų apibūdinimą. Sprendžiant iš kūno radimo aplinkybių, šautinių sužalojimų lokalizacijų ir jų kanalų krypčių, D. B. buvo sužalotas sėdintis vairuotojo sėdynėje ir jo liemens, galvos bei dešinės rankos padėtys šūvių sekoje keitėsi. Tikėtina, kad prieš pirmą į kūną pataikiusį šūvį dešinė ranka buvo pakelta į priekį, galimai ant vairo, liemuo palinkęs į priekį ir galva nulenkta veidu žemyn. Pirmieji į kūną pataikę šūviai galėjo padaryti sužalojimus Nr. 1, Nr. 2. Šių šūvių energija atlošė galvą ir tuo pačiu bloškė liemenį atgal iki pilno atsirėmimo į sėdynę (3 t., b. l. 120-138).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. sausio 29 d. išvadoje Nr. 11-2294 (15), MK 97/15(01) konstatuota, kad tirti pateiktuose D. B. striukėje ir marškinėliuose yra šautiniai pažeidimai, padaryti apvalkalinėmis kulkomis ir jų dalimis (apvalkalų ir švininių šerdžių skeveldromis). Nustatyti, iš kokio atstumo šaunant padaryti D. B. striukės ir marškinėlių šautiniai pažeidimai negalima, nes pažeidimai padaryti ne tiesioginiais pataikymais, o sviediniams perėjus per kliūtį. D. B. lavono sužalojimas dešinės ausies lezgelyje atitikmens D. B. striukėje ir marškinėliuose neturi, nes padarytas į nepridengtą drabužiais kūno dalį. D. B. kūne esantys sužalojimai lavono teismo medicinos tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 1075/15(02) pažymėti Nr. Nr. 2 - 9 ir epidermio defektai (odos nubrozdinimai) krūtinės dešinėje pusėje III šonkaulio lygyje ir dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje turi atitikmenis D. B. striukėje ir marškinėliuose (3 t., b. l. 150-160).
Įvykio vietos apžiūros 2015 m. lapkričio 7 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), bei sudegęs automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 78-87).
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. lapkričio 7 d. akte dėl kilusio gaisro konstatuota, kad gaisro metu išdegė automobilio „Renault Megane“ variklio skyrius, salonas, išdužo langai, termiškai paveiktas kėbulas (3 t., b. l. 90).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto 2016 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 35-1 (SI) konstatuota, kad gaisro židinio zona yra automobilio „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje erdvėje tarp automobilio priekinio lango ir variklio skyriaus dangčio. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (4 t., b. l. 82-108).
Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos NVRS tyrėjos I. M. 2015 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „T.“. Automobilis buvo apgadintas dėl šalia stovėjusio padegto kito automobilio (4 t., b. l. 109).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokole nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniame stikle yra 10 vnt. kiauryminių pažeidimų. Galinio bamperio vidinėje srityje rastas juodos spalvos be atpažinimo ženklų GPRS sekimo įrenginys, kuriame yra SIM kortelė su užrašu „Labas“, Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 168-177).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir KTC) specialisto 2015 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr. 140-(552)-IS1-262 konstatuota, kad ant tirti pateiktos SIM kortelės, paimtos apžiūrint automobilį „MB S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro (3 t., b. l. 181-183).
Lietuvos policijos KTC 2015 m. lapkričio 16 d. rašte nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant SIM kortelės, paimtos 2015 m. lapkričio 9 d. papildomai apžiūrint automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 184).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2018 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. 140-(4445)-IS1-5228 konstatuota, kad ant SIM kortelės, paimtos 2015 m. lapkričio 9 d. papildomai apžiūrint automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su R. B. genotipu (3 t., b. l. 189-190).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) Specialiųjų užduočių 2-osios valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. rašte nurodyta, kad pateiktas nuskaitymui įrenginys - tai palydovinė vietos nustatymo įranga, žinoma kaip „GPS Tracker“ (angliški žodžiai „Global Possitioning System“). Naudojant palydovinį ryšį, ši įranga leidžia nustatyti automobilio ar kito objekto buvimo vietą bei judėjimo maršrutą. Nuėmus minėto įrengimo korpuso dangtelį nustatyta, kad įrenginyje naudojamas GSM modulis SIMCom SIM800, jo IMEI numeris - (duomenys neskelbtini). Prietaiso modelis - Portable GPS Tracker CCTR-800. Įrenginio ID (duomenys neskelbtini). Prietaise naudojamas GPS modulis - SKYLAB SKG25A. Šis įrenginys pagamintas gamykliniu būdu. Be SIM kortelės šis įrenginys veikti negali. Vartotojas internetinėje svetainėje www.999gips.net gali peržiūrėti sukauptą informaciją apie „GPS Traker“ judėjimą, naudojant interneto naršyklę. Judantį objektą galima gyvai stebėti žemėlapiuose arba peržiūrėti judėjimo maršrutą ir kitą informaciją vėliau. Minėtas prietaisas registruotas svetainėje www.999gps.net. Prisijungimui prie duomenų naudojama: Account - (duomenys neskelbtini); Password - (duomenys neskelbtini). Prisijungus prie minėtos svetainės nustatyta, jog prietaisas aktyvuotas 2015 m. balandžio 10 d. (3 t., b. l. 193-194).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 140-(1290)-IS1-1198 konstatuota, kad automobilyje „MERCEDES BENZ S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdėjusio D. B. kūne, tvoroje, juosiančioje (duomenys neskelbtini) sklypą, ir (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango stikle esantys pažeidimai yra šautiniai ir yra padaryti 12 šūvių. Į automobilio „MERCEDES BENZ S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir priekinį dešinį statramstį buvo atlikta 11 šūvių, iš jo dešinės pusės. Dešimt šūvių buvo padaryti kiauryminiai pažeidimai automobilio priekiniame stikle. Kulkos peršovusios stiklą, perskriejo automobilio saloną ir padarė dešimt šautinių kūno sužalojimų D. B., sėdėjusio vairuotojo sėdynėje, kūne. Vienu (vienuoliktu) šūviu buvo padarytas kiauryminis šautinis pažeidimas automobilio dešiniajame priekiniame statramstyje. Kulka liko jo viduje. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusios V. J. atžvilgiu šūvių nebuvo atlikta. Šūviai buvo atlikti asmeniui artėjant prie automobilio ir judant nuo priekinės automobilio ašies link automobilio priekio arba atvirkščiai. Į (duomenys neskelbtini) g. priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tvorą, juosiančią (duomenys neskelbtini) sklypą, buvo atliktas vienas šūvis, iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Šūvio metu 9 mm kalibro kulka praskriejo virš automobilio „MERCEDES BENZ S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), peršovė tvorą, nuskriejo per (duomenys neskelbtini) sklypą link (duomenys neskelbtini) namo, perskriejusi per 190 m atstumą išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės trečiame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango stiklo paketo išorinį ir vidurinį stiklą bei įstrigo tarp jų esančiame tarpiklyje. Visi šautiniai pažeidimai automobilyje, D. B. kūne, tvoroje, kambario lango stikle buvo padaryti 9 mm kalibro kulkomis (4 t., b. l. 21-34).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2015 m. lapkričio 20 d. išvadoje Nr. 140-(513/612)-IS1-376 konstatuota, kad 10 vnt. tirti pateiktų kulkų graižtvų laukų pėdsakai turi nuolinkį į kairę pusę. Viename iš dviejų naudotų pramoninės gamybos pistoletų buvo įstatytas kito gamintojo pramoninės gamybos vamzdis, skirtas šio modelio ginklui. Tirti pateiktos 9 mm LUGER šovinių tūtelės (pažymėtos Nr. 2, 3, 5 - 13) ir kulkos ar jų fragmentai (iš žaizdų Nr. 1, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir Nr. 11, Nr. 12, Nr. 15) buvo šauti viename šių 9 mm kalibro pistoletų: G LOCK mod. 17 (AFTER-MKT BBL), GLOCK mod. 17C (AFTER-MKT BBL), GLOCK mod. 17L (AFTER-MKT BBL), GLOCK mod. 19 (AFTER-MKT BBL), GLOCK mod. 19C (AFTER-MKT BBL), GLOCK mod. 26 (AFTER-MKT BBL) GLOCK mod. 34 (AFTER-MKT BBL) arba kitame ginkle, duomenų apie kurį KTC nėra.
Tirti pateikta 9 mm LUGER šovinių tūtelė (pažymėta Nr. 4) ir kulkos fragmentai (iš žaizdos Nr. 2) galėjo būti šauti viename šių 9 mm kalibro pistoletų: ASTRA mod. A-70, Auto Ordnance mod. 1911A1, CZ mod. G2000, Husqvarna mod. Lahti M40,1M Metal mod. HS. IM Metal mod. H S 2000. Intratec mod. CAT.9. JSL mod. Spitfire Midi, Llama mod. XIA, Norinco mod. 88SP, Norinco mod. NP22, S&W mod. 39, SI G SAUER mod. P210, SIG SAUER mod. P22Q. Star mod. 28M, Star mod. 28PK, Star mod. B, Star mod. Firestar Plus. Star mod. M43 Firestar, Star mod. Ultra Star, Taurus mod. PT609 Police, Ucyildiz Akdal mod. Ghost TR02 arba kitame ginkle, duomenų apie kurį KTC nėra.
Tirti pateiktos 11 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių tūtelių (pažymėtų Nr. 2, 3, 5 - 13) šautos viename (tame pačiame) ginkle (teigiama identifikacija). Šovinio tūtelė (pažymėta Nr. 4) šauta kitame ginkle nei kitos 11 vnt. šovinių tūtelių (neigiama identifikacija) (4 t., b. l. 129-142).
2015 m. lapkričio 8 d. išraše iš Interpolo duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, kurio VIN yra (duomenys neskelbtini), yra paieškomas, kaip pagrobtas Prancūzijoje nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d.. Automobilio tikrieji valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 55).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (toliau – ir LKPB TRV) 2015 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad automobilis „R. M.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskelbtas kaip pavogtas 2015 m. rugpjūčio 23 d. Laval (53) policijos skyriuje, pranešimo Nr. 2015/004250. Asmuo pranešęs apie vagystę – C. T., gyvenantis Laval m. Vagystė buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19:00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13:15 val. adresu: (duomenys neskelbtini) (53) (10 t., b. l. 61).
2016 m. vasario 8 d. buvo surašytas teisinės pagalbos prašymas į Prancūzijos Respubliką, taip pat buvo gauti dokumentai iš Prancūzijos Respublikos, susiję su automobilio „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagyste, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 81-179; 11 t., b. l. 1-199).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokole konstatuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis (duomenys neskelbtini) kieme. 2015 m. lapkričio 6 d. 19 val. 29 min. 30 sek. link kiemą juosiančios tvoros ateina tamsiai apsirengęs vyras, kuris 19.29.39 val. perlipa tvorą ir taip patenka į kiemo vidų. Jis mūvėjo pirštines, buvo apsirengęs tamsia striuke su kapišonu, dėvėjo mėlynos spalvos, galimai džinsines kelnes, avėjo tamsius batus, ant galvos dėvėjo tamsią kepurę su snapeliu. Vyro veidas buvo uždengtas, matėsi tik akys. Eidamas kiemu jis kelias sekundes apsižvalgo. 19.31.04 val. eidamas pro D. B. laiptinę vyras trumpam žvilgteli į priešais laiptinę stovintį D. B. automobilį „MERCEDES BENZ“. 19.33.18 val. iš laiptinės išeina moteris (galimai V. J. ir vyras (galimai D. B.). 19.33.42 val. vyras ir moteris prieina prie minėto automobilio „MERCEDES BENZ“. 19.34.03 val. moteris atsisėda į priekinę keleivio vietą, o vyras atsisėda į vairuotojo vietą. 19.34.26 val. automobilis pajuda iš stovėjimo vietos ir iš kiemo išvažiuoja (4 t., b. l. 161-166).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 20 d. protokole konstatuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis (duomenys neskelbtini) namo kieme bei laiptinėje. Vaizdo įrašymo įrenginyje nustatytas laikas 5 minutėmis skuba nuo realaus laiko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nuo 2015 m. lapkričio 6 d. 8.00 val. iki 2015 m. lapkričio 7 d. 6.00 val. buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys: 2015 m. lapkričio 6 d. 11.10.21 val. iš laiptinės, kurioje yra 47 butas, išeina vyriškis (galimai R. B.), kuris nueina į automobilių stovėjimo aikštelę, įsėda į šviesios spalvos automobilio „OPEL“ vairuotojo vietą ir išvažiuoja. 2015 m. lapkričio 6 d. 19.17 val. matoma, kad netoli įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stovi automobilis su įjungtais priekiniais apšvietimo žibintais. 19.18.05 val. prie minėto automobilio iš galo privažiuoja automobilis. 19.18.14 val. nuo minėtų automobilių pusės arčiau (duomenys neskelbtini) namo ateina trys asmenys. 19.18.23 val. minėti asmenys sumuša kumščiais ir tuomet vienas iš jų (galimai R. B.) nueina į (duomenys neskelbtini), namo laiptinę, o kiti du nueina tuo pačiu keliu atgal. 19.18.40 val. į laiptinę iš lauko pusės įeina vyriškis (galimai R. B.). 2015 m. lapkričio 7 d. 01.51.37 val. matomas iš lifto išeinantis vyriškis (galimai R. B.). Išėjęs iš laiptinės jis nuėjo iki automobilio, atidarė vairuotojo dureles, trumpam pasilenkė į automobilio vidų ir po akimirkos automobilį užrakinęs 01.52.27 val. sugrįžo į laiptinę (4 t., b. l. 171-176).
UAB „A.“ 2015 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad papildymai išankstinio apmokėjimo telefono abonentinėms kortelėms, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įgyti 2015 m. rugpjūčio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (5 t., b. l. 2).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 12 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuo 16.20 val. iki 16.24 val. į minėtą degalinę atvažiuoja raudonos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas R. B. sugyventinės G. V. vardu). Šio automobilio vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, galimai R. B.. Iš priekinės keleivio vietos išlipa vyras (galimai T. B.) ir nueina į degalinėje esančią parduotuvę, prieina prie kasos, kur gauna kvitus. Vyriškis įsėda į automobilį BMW ir šis iš degalinės išvažiuoja (5 t., b. l. 3-7).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 2 d. protokole užfiksuota, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2016 m. balandžio 29 d. 8:10 val. slaptai patekta į R. Ž. gyvenamą butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrint koridoriaus sieninę spintą, joje aptikta medžiaginė striukė, padėta ant plastmasinės permatomos dėžės. Dėžės viduje buvo: plastmasinis indas purškimui su ispaniška etikete, metalinė dėžutė su etikete „Neonfire sighting system“, maitinimo laidas, juodos spalvos pirštinės, juodos spalvos kepurė su snapeliu, du plastmasiniai buteliai 1 litro talpos su ispaniškomis etiketėmis „SALFUMANT AGUA FUERTE“, du vienetai lipnios juostos, 200 ml talpos metalinis buteliukas su užrašu „WD“, klijų pakuotė „Super Gine“, apie 10 cm putplasčio gabaliukas, dėžutė su optiniu taikikliu „OPTIMA 1X40“, dėžutė su optiniu taikikliu „AKAM“ ir taikiklių tvirtinimo elementai, instrukcija, polietileninis maišelis su užrašu „Jahipaun www.jahipaun.ee“, pora juodos spalvos guminių pirštinių, maišeliai, kuriuose apie 500-800 g cheminės medžiagos (6 t., b. l. 27-62).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 3 d. protokole užfiksuota, kad sekimas buvo vykdomas 2016 m. balandžio 29 d. nuo 7:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), norint sekti R. Ž.. 17:45 val. buvo pastebėtas R. Ž., išeinantis iš (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, rankose nešė du juodus šiukšlių maišus. Jis perėjęs gatvę priėjo prie žalios spalvos šiukšlių konteinerio ir rankose turimus šiukšlių maišus įmetė į konteinerį. Po to R. Ž. sugrįžo į savo namo laiptinę. Šiuos du polietileninius šiukšlių maišus LKPB OS 2-osios valdybos pareigūnai paėmė iš žalios spalvos šiukšlių konteinerio ir pristatė į LKPB patalpas apžiūrai. 2017 m. balandžio 30 d. du šiukšlių maišai buvo apžiūrėti LKPB patalpose. Juose aptikti daiktai, kurie buvo slapta apžiūrėti 2016 m. balandžio 29 d. R. Ž. bute (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 63-85).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. birželio 17 d. išvadoje Nr. 140-(S)-3(RN)-IS1-5(RN) konstatuota, kad ant tirti pateikto optinio prietaiso, paimto 2016 m. balandžio 29 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą (6 t., b. l. 101-104).
Lietuvos policijos KTC 2016 m. liepos 12 d. rašte nurodyta, kad atlikus biologinių pėdsakų patikrinimą (duomenys neskelbtini) Respublikos DNR duomenų bazėje, nustatytas sutapimas. Asmens identifikacinis numeris yra R5827 (6 t., b. l. 113-114).
LKPB TRV 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, kad DNR analitė Nr. R5827 priklauso I. A., gim. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 116).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. gegužės 17 d. išvadoje Nr. 140-(S)-3(RN)-IS1-4(RN) konstatuota, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant optinio prietaiso su užrašu „OPTIMA 1x40“, paimto 2016 m. balandžio 29 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tinkamas asmeniui identifikuoti (6 t., b. l. 106-109).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. 140-(S)-9(RN)-IS1-11(RN) konstatuota, kad rankos piršto pėdsakas, paliktas ant optinio prietaiso su užrašu „OPTIMA 1x40“, yra paliktas I. A. kairės rankos smiliumi (6 t., b. l. 131-133).
LKPB TRV 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkėse, 2015 m. spalio 28 d. buvo patikrintas automobilis su valstybinių numerių ženklais (duomenys neskelbtini) Automobiliu vyko (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir H. - E. E., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, jog vyksta į Lietuvą, siekdami grąžinti vairuojamą transporto priemonę automobilių nuomos bendrovei. H. - E. E. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priklauso „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 118-120).
LKPB TRV 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodyta, kad H. - E. E. kontaktavo/palaikė ryšį su I. A. ir J. T.. Abu asmenys šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra susiję su organizuotu nusikalstamumu (6 t., b. l. 122-123).
LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 9 d. atliekant papildomą automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, po galiniu bamperiu rastas sekimo įrenginys „GPS Tracker CCTR-800“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Informacija, esanti įrenginio SIM kortelėje, nuskaityta. Taip pat buvo apžiūrėta informacija apie „GPS Tracker“ judėjimą, likusi internetinėje svetainėje www.999gps.net (LKPB SU 2-osios valdybos raštas 2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 38-S-15530). „GPS Tracker“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aktyvuotas 2015 m. balandžio 10 d., tačiau pirmas įjungimas ir buvimo vietos koordinačių rinkimas buvo 2015 m. rugpjūčio 24 d. 16:29 val. („GPS Tracker CCTR-800“ apžiūros priede pažymėtas laikas 13:29, tačiau nustatyta, kad yra trijų valandų skirtumas su Lietuvos laiku). Pirmas įjungimas buvo prie (duomenys neskelbtini).
Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad SIM kortelė aktyvuota 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:28 val. mobilaus ryšio aparate IMEI (duomenys neskelbtini), kuris tik su šia SIM kortele veikė Lietuvos teritorijoje, būnant telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:32 val. minėta SIM kortelė buvo įdėta į „GPS Tracker“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Numeriu (duomenys neskelbtini)vyko telekomunikaciniai įvykiai SMS žinutėmis su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:40 val. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. 14:55 val. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)gaudavo SMS žinutėmis duomenis iš sekimo įrenginio.
Atlikus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinės analizę nustatyta, kad numeris buvo aktyvuotas 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:26 val. mobilaus ryšio aparate IMEI (duomenys neskelbtini), kuris tik su šia SIM kortele veikė Lietuvos teritorijoje, taip pat būnant telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu vyko telekomunikaciniai įvykiai SMS žinutėmis tik su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini).
R. B. DNR aptiktas ant SIM kortelės abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtos į „GPS Tracker“, aptiktą D. B. automobilyje. R. B. artimiausi draugai yra E. K. ir T. B.. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini), minėtas adresas yra telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, kur 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir buvo aktyvuotos SIM kortelės abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).
Atlikus T. B. naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio, 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 25 d. išklotinių ir „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę, nustatyta, kad T. B. disponavo „GPS Tracker“ ir turėdamas jį judėjo Kauno mieste. Tai pavaizduota priede „2015 m. rugpjūčio 25 d. GPS judėjimo ir T. B. MRT bazinių stočių schema“.
2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:26 ir 16:28 telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, t. y. T. B. namų bokšto ((duomenys neskelbtini)) veikimo zonoje, pradeda veikti dvi SIM kortelės, atitinkamai abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiems abonentiniams numeriams 16:20 degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirkti išankstinio apmokėjimo paslaugos papildymai. Pirkėjai T. B. ir R. B..
2015 m. rugsėjo 8 d. 14:35 val. Vilniaus oro uosto pastate esančioje automobilių nuomos įmonėje „A.“ (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame automobilyje buvo sumontuota GPS sekimo įranga, kuri rinko duomenis apie automobilio judėjimą, maršrutą ir stovėjimo vietas. Nustatyta, kad automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. judėjo Kauno mieste, naktimis stovėjo (duomenys neskelbtini). Be to, dienos metu sustodavo ir stovėdavo prie (duomenys neskelbtini).
Atlikus įvykių analizę ir sugretinus turimus duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis H. E. E., būdamas Kauno mieste, galėjo gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Š., kuri yra E. K. sugyventinė.
Atlikus „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)ir „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę nustatyta, kad „GPS Tracker“ po pertraukos pradėjo veikti ir rinkti buvimo vietos duomenis 2015 m. rugsėjo 12 d. 00:38 val. automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) („GPS Tracker“ koordinatės (duomenys neskelbtini)), šioje aikštelėje „GPS Tracker“ buvo nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. 00:38 iki 2015 m. rugsėjo 12 d. 18:20 val.
Atlikus D. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio, taip pat „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę, nustatyta, kad „GPS Tracker“ įrenginys prie automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritvirtintas 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 00:38 val., kai minėtas automobilis buvo paliktas aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). D. B. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18:20 atvyko į minėtą aikštelę ir pradėjo naudotis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu, prie kurio jau buvo pritvirtintas „GPS Tracker“.
„GPS Tracker“ veikė iki 2015 m. rugsėjo 19 d. 18:52 val., kai išsikrovė jo baterija (9 t., b. l. 80-124).
LKPB skyriaus viršininko A. G. 2017 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos pareigūnus (2016 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 38-S-10161) su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, kurie tiriamu laikotarpiu galėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir gali būti susiję su tiriamu nusikaltimu. (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkėse 2015 m. spalio 28 d. buvo patikrintas automobilis „Toyota Avensis“ su lietuviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) registruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu, ir juo vykę A. A. ir H. - E. E..
Patikrinus šių asmenų veiksmus Lietuvoje bei kitą ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta:
1. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. Prancūzijos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Prancūziški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurie buvo surasti (duomenys neskelbtini), ant minėto sudegusio automobilio, išduoti kitam „Renault Megane“ automobiliui, kurio savininkė buvo praradusi automobilio registracijos liudijimą (duomenys gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Prancūzijos Respublikos, dėl automobilio registracijos liudijimo praradimo - liudytojos S. D. A. B. apklausos protokolas).
2. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. 16:29 val. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. 19:22 val. buvo aktyvuoti ir Kauno mieste veikė mobilaus ryšio telefonų abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sekimo įrenginys „GPS Tracker“.
3. 2015 m. rugsėjo 12 d. sekimo įrenginys „GPS Tracker“ buvo uždėtas ant automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. B..
4. Nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. fiksuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio H. - E. E., gim. (duomenys neskelbtini), aktyvus buvimas Lietuvoje. Nustatyta, kad H. - E. E. 2015 m. rugsėjo 5 d. 12.18 val. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. išsinuomojo automobilį „NISSAN NOTE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
5. 2015 m. rugsėjo 8 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) pilietis H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. grąžino automobilį „NISSAN NOTE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavęs 607 km. Jis išnuomojo iki 2015 m. rugsėjo 16 d. automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
6. 2015 m. rugsėjo 16 d. 10.47 val. naudojantis H.-E. E. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš bankomato (duomenys neskelbtini), buvo išimta 20 eurų.
7. 2015 m. rugsėjo 16 d. 12.30 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. grąžino automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavęs 961 km. Šiame automobilyje buvo įrengta GPS (globali padėties nustatymo sistema), kurios duomenys už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo išanalizuoti ir sugretinti su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nustatyta, kad automobilis minimu laikotarpiu visą laiką judėjo Kauno mieste.
8. 2015 m. rugsėjo 16 d. 15.09 val. H. - E. E. automobilių nuomos kompanijoje UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), išsinuomojo laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. automobilį „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
9. 2015 m. rugsėjo 19 d. 11.50 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „B.“ grąžino minėtą automobilį, pravažiavęs 534 km.
10. 2015 m. rugsėjo 22 d. 14.37 val. H. - E. E. kelionių agentūroje UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), įsigijo lėktuvo bilietą maršrutu Vilnius - Talinas, skrydžio data 2015 m. rugsėjo 25 d.
11. 2015 m. rugsėjo 25 d. 10.08 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste praėjo aviacijos saugumo patikrą, 10.30 val. pasinaudodamas bankine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo knygą, o 11.45 val. išskrido reisu Vilnius - Helsinkis - Talinas.
12. 2015 m. rugsėjo 28 d. 08.14 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „S.“ laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 8 d., pratęsus iki 2015 m. spalio 11 d., išsinuomojo automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
13. 2015 m. spalio 1 d. 14.11 val. naudojantis minėta kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš bankomato (duomenys neskelbtini) (Swedbankas), per du kartus buvo išimta 300 ir 100 eurų.
14. 2015 m. spalio 11 d. 8.14 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „S“ grąžino automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavęs 922 km.
15. 2015 m. spalio 11 d. 9.28 val. H. - E. E. Vilniaus autobusų stotyje įsigijo bilietą reisui Vilnius – Talinas ir 10.00 val. keleiviniu autobusu „Scania“, v/n 126 BLX išvyko iš Vilniaus autobusų stoties į Taliną.
16. 2015 m. spalio 12 d. 11.06 val. H. - E. E. naudojamas mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) Respublikoje iki 2015 m. spalio 13 d. 21.41 val. A. A. naudojamas mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) aktyviai veikė iki 2015 m. spalio 13 d. 20.58 val., o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 23 d. veikė priėmimo režime, paliktas namuose (duomenys neskelbtini), kur A. A. gyvena.
17. 2015 m. spalio 14 d. 8.16 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „S“ laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d. išsinuomojo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
18. 2015 m. spalio 14 d. 17.53 val. naudojantis šia kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini) (Swedbankas), buvo išimta 230 eurų.
19. 2015 m. spalio 19 d. 11.04 val. naudojantis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini)), buvo išimta 150 eurų.
20. 2015 m. spalio 21 d. 8.00 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „S“ grąžino automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavęs 874 km.
21. 2015 m. spalio 21 d. 10.45 val. H. - E. E. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „M.“ laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 28 d., su galimybe išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, išsinuomojo automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
22. 2015 m. spalio 22 d. 11.33 val. naudojantis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini), buvo išimta 140 eurų.
I. A. ir J. T. yra seni pažįstami ir palaiko artimus ryšius, (duomenys neskelbtini)gyvena kaimynystėje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, t. y. kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. B. nužudymo 2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), faktą. Neginčytinai nustatyta, kad apie 23.55 val. D. B. jo paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilyje buvusia V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, žudikas išlipo iš ten jau stovėjusio automobilio ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Faktines aplinkybes apie V. J. buvimą tame pačiame automobilyje su D. B., apie D. B. vairuoto automobilio markę, atvykimo kartu su juo į vietą prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atvykimo laiką teisme patvirtino pati V. J.. Jos parodymai sutampa su 2015 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos NVRS vyriausiojo tyrėjo N. K. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2015 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas D. B. lavonas su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis (2 t., b. l. 1); sutampa su įvykio vietos apžiūros 2015 m. lapkričio 7 d. protokolu, kuriame nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniame stikle yra 10 skylių, 1 skylė yra automobilio dešinės pusės priekiniame stogo rėmo statramstyje, taip pat viena skylė yra tvoroje, esančioje priešais užtvarą, šalia automobilio rastos 12 vnt. šovinių tūtelių, taip pat nurodyta, kad automobilyje vairuotojo vietoje yra vyro lavonas su šautinėmis žaizdomis (3 t., b. l. 23-53). Be to, nukentėjusios V. J. parodymai sutampa su papildomos įvykio vietos apžiūros 2016 m. lapkričio 9 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad rytinis įvažiavimas/išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją yra uždaromas oranžinės spalvos užkarda su baltos spalvos pakeliamu buomeliu. Užkardos aukštis nuo žemės yra 107 cm, šalia užkardos esančios tvoros aukštis yra 150 cm (3 t., b. l. 71-77). Tuo tarpu apie į D. B. atliktą šūvių skaičių, kulkų lokalizaciją jo kūne patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto 2016 m. vasario 8 d. išvada Nr. M 1075/15(02), kurioje be kita ko konstatuota, kad su gyvybe nesuderinami aštunto, devinto bei dešimto sužalojimų padariniai ir šiuo atveju tapo esminiais, nulėmusiais mirtį (3 t., b. l. 120-138). Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 140-(1290)-IS1-1198 nurodyta, jog peršovusios stiklą kulkos perskriejo automobilio saloną ir padarė dešimt šautinių kūno sužalojimų D. B., sėdėjusio vairuotojo sėdynėje, kūne. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusios V. J. atžvilgiu šūvių nebuvo atlikta. Šūviai buvo atlikti asmeniui artėjant prie automobilio ir judant nuo priekinės automobilio ašies link automobilio priekio arba atvirkščiai (4 t., b. l. 21-34). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad D. B. buvo nužudytas veikiant tiesiogine tyčia, į jį iš nedidelio atstumo paleidžiant 9 mm kalibro net 12 kulkų, kurių 10 pataikė į jo kūną. Šioje byloje kaltinimas dėl D. B. nužudymo pareikštas E. H. E., A. G. ir R. B., tačiau pastarieji ginčija savo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme, todėl teismas analizuoja kiekvieno kaltinamojo veiką pagrindžiančius įrodymus.
Dėl A. G.
Nukentėjusioji V. J. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad būdama D. B. vairuojamo automobilio Mercedes Benz S320“, viduje, priekinėje keleivio sėdynėje, įvykio vietoje matė iš stovėjusio automobilio keleivio pusės išlipantį apie 1,80 m ūgio, sportiško kūno sudėjimo, tamsiai apsirengusį vyrą, kuris rankoje turėjo ginklą. Šis vyras prieš ją atsistojo ir ėmė šaudyti. Nors šis asmuo buvo su kapišonu, šaliku prisidengęs apatinę veido dalį, tačiau viso veido nebuvo užsimaskavęs. Matomas veido dalis, siluetą, eiseną, žingsnius link automobilio „Mercedes Benz S320“ V. J. labai gerai įsidėmėjo, nes šį žudiką matė iš 2 metrų atstumo. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikta atpažinti žudiką iš 16 jai parodytų nuotraukų, ir V. J. atpažino du iš jų, kurie jai buvo panašiausi į žmogų, kuris šaudė. Po to buvo padarytas atpažinimas gyvai, kuris sutapo su atpažinimu iš nuotraukų. Nukentėjusioji paaiškino, kad per procesinius atpažinimo veiksmus jokia įtaka jai nebuvo daryta, policijos pareigūnai prieš atpažinimą jokių vaizdo įrašų jai nerodė, V. J. nėra suinteresuota duoti kam nors naudingus parodymus. Atpažįstant gyvai V. J. buvo parodyti atpažinti 4 asmenys, kurie buvo tos pačios lyties, panašaus kūno sudėjimo, panašaus ūgio. Ji iš eisenos, silueto, akių linijos atpažino panašiausią – A. G.. Be to, V. J. teisme parodė, kad teismo posėdžių salėje yra tas asmuo, kurį ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu, tai kaltinamasis A. G., nors šiuo metu jis kiek sukūdęs, o įvykio metu buvo sportiškesnis.
Asmens parodymo atpažinti iš kartotekos metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai buvo parodyti 4 lapai su asmenų nuotraukomis, viso 16 nuotraukų. V. J. atpažino du asmenis, esančius nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 8. Šie du vyrai yra jai labiausiai panašūs į asmenį, kuris 2015 metų lapkričio mėnesį nušovė D. B., pagal nosį, akis, veido viršutinę dalį. Gal galėtų pasakyti tiksliai, kada pamatytų vieną ar kitą vyrą gyvai. Šio veiksmo metu parodyta nuotrauka Nr. 6 yra A. G. nuotrauka (20 t., b. l. 191-199).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai panašiausias asmuo yra su numeriu 1. Tai asmuo, labiausiai panašus į asmenį, kuris šaudė į ją ir D. B.. Jis panašus pagal akių formą, ūgį, kūno sudėjimą, veido bruožus. Asmuo, kuris laikė kortelę su Nr. 1, yra A. G. (21 t., b. l. 2-4).
Nors gynyba siekė nuginčyti nukentėjusios V. J. atliktus kaltinamojo A. G. atpažinimus, tačiau teismas sprendžia, kad šie atpažinimo procesiniai veiksmai buvo atlikti tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Iš V. J. papildomos 2018 m. kovo 15 d. apklausos protokolo (20 t., b. l. 189-190) matyti, kad 2018 m. kovo mėnesį perskaičiusi (duomenys neskelbtini) leidžiamo laikraščio „H.“ straipsnį apie D. B. nužudymą su tame straipsnyje pavaizduotomis V. J., velionio D. B. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. A. nuotraukomis, V. J. vėl prisiminė įvykį ir kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos padalinio viršininkę J. N. (20 t., b. l. 185-187). Apklausos metu V. J. teigė, kad laikraštyje „H.“ pavaizduoto I. A. nužudymo įvykio vietoje nebuvo ir ne jis šaudė į D. B.. Nukentėjusioji teigė, kad galėtų pabandyti atpažinti asmenį, kuris šaudė į D. B., pagal nosį, akis, akių liniją, viršutinę veido dalį, t. y. pagal tas veido dalis, kurias matė. Netrukus po šios papildomos V. J. apklausos jai buvo parodyta atpažinti 16 nuotraukų su asmenų veidais, tarp jų A. G. (nuotrauka Nr. 6), H. E. E. (nuotrauka Nr. 9) ir I. A. (nuotrauka Nr. 15), ir ji atpažino nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 8 esančius vyrus, kaip labiausiai panašų į tą, kuris šovė į D. B.. Taigi, V. J. prieš atpažinimą iš nuotraukų pirmiau buvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, jai buvo parodyta iš viso net 16 asmenų nuotraukų, parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga buvo fotografuota, o atpažinusi nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 8 esančius asmenis V. J. paaiškino ypatybes, pagal kurias ji juos atpažino – pagal nosį, akis, veido viršutinę dalį. Praėjus 4 dienoms po atlikto parodymo atpažinti iš nuotraukų, 2018 m. kovo 19 d. buvo atliktas ir įprastas asmens parodymas atpažinti. Iš šio procesinio veiksmo protokolo (21 t., b. l. 2-4) matyti, kad atpažinimas buvo daromas specialioje patalpoje, V. J. esant už nepermatomo stiklo, šį proceso veiksmą filmuojant. Parodomų atpažinti asmenų buvo net keturi, kai įstatymas reikalauja ne mažiau kaip trijų asmenų. Atpažintinam įtariamajam A. G. buvo pasiūlyta užimti bet kurią vietą tarp parodytų asmenų ir jis pasirinko pirmąją vietą nuo lango, protokole jį pažymint asmeniu Nr. 1. Atpažintinas A. G. buvo parodytas atpažįstančiajai V. J. drauge su kitais dar trimis tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole buvo nurodyta visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. A. G. ūgis nurodytas 190 cm, kitų trijų asmenų ūgiai buvo labai panašūs – 190 cm, 194 cm ir 197 cm. Visi keturi asmenys buvo sportiško kūno sudėjimo, visi dėvėjo juodos ar tamsios spalvos kelnes ir juodos spalvos striukes, po striukėmis visi buvo apsirengę sportinius tamsių spalvų megztinius. Netrukus po asmens parodymo atpažinti proceso veiksmo V. J. buvo apklausta papildomai ir parodė, kad asmenį Nr. 1 (A. G.) ji atpažino kaip panašiausią į tą, kuris šaudė į D. B.. Ji A. G. atpažino pagal veido bruožus, akių formą, ūgį ir bendrą kūno sudėjimą. Šioje apklausoje V. J. pažymėjo, kad šiam atpažinimui atlikti jai neturi jokios įtakos tai, kad pieš kelias dienas jai buvo pateiktos atpažinimui asmenų nuotraukos ir paaiškino, kad atpažinimo gyvai metu ji prašė A. G. prieiti arčiau, pasisukioti ir būtent iš šios eisenos ypatybės bei jau minėtų akių formos, ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų visumos ji ir atpažino asmenį Nr. 1 kaip panašiausią į žudiką. Tai reiškia, kad BPK trečiajame skirsnyje nustatyti atpažinimo proceso veiksmų reikalavimai ir tvarka nebuvo pažeisti, V. J. nebuvo dirbtinai sudarytos sąlygos atpažinti tik vieną A. G. iš jai parodytų asmenų. Be to, asmens parodymo atpažinti protokole nei įtariamasis, nei jo gynėja advokatė G. Kardanovskaja nepareiškė jokių pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos pažeidimo. Iš to teismas sprendžia, kad šie atpažinimai yra leistini įrodymai, kuriais teismas grindžia savo nuosprendį.
Be nukentėjusios V. J. parodymų ir atpažinimų A. G. kaltę dėl D. B. nužudymo patvirtina ir anoniminių liudytojų Nr. 1-18, Nr. 2-18 parodymai.
Liudytojas Nr. 1-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad A. G. (ankstesnė pavardė A. A.) turi geras žinias ir įgūdžius naudoti skirtingus ginklus ir moka jais šaudyti. 2015 m. A. G. gabeno šaunamuosius ginklus į Lietuvą ir šie ginklai buvo panaudoti D. B. nužudyme.
Liudytojas Nr. 2-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad D. B. nužudyme dalyvavo A. G. ir H. E. E.. A. G. iš pistoleto šovė į D. B., bet jam ginklas užsikirto.
A. G., būdamas Lietuvoje, išjungdavo savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nenaudodavo, o jį aktyviai imdavo naudoti tik būdamas (duomenys neskelbtini). LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu (10 t., b. l. 10-16) nustatyta, kad A. G. telefonas buvo nenaudojamas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. 21.30 val. iki 2015 m. spalio 2 d. 21.55 val., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. 20.58 val. iki 2015 m. spalio 25 d. 15.06 val., nors šiuo laikotarpiu jis buvo fiksuotas Lietuvoje, o nuo 2015 m. lapkričio 8 d. 9.26 val. vėl aktyviai pradėtas naudoti jau (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Nustatyta ir tai, kad liudytojas R. J. kitą dieną po D. B. nužudymo 2015 m. lapkričio 7 d. 14.14 val. automobiliu „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką, o 20.06 val. automobilis buvo fiksuotas išvažiuojantis iš Lietuvos Respublikos pro (duomenys neskelbtini) pasienio postą link Latvijos Respublikos. Taigi, šiame tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės teismui leidžia teigti, kad kitą dieną po D. B. nužudymo R. J. atvyko į Lietuvos Respubliką ir išsivežė A. G. į (duomenys neskelbtini) Respubliką.
Įvertinęs vienoje loginėje grandinėje šiuos bylos duomenis, teismas sprendžia, kad D. B. nužudymo metu A. G. buvo Lietuvoje, vengė naudotis savo mobilaus ryšio telefonu, netrukus po nužudymo skubiai išvyko iš Lietuvos. Jo parodymus, kad nedalyvavo D. B. nužudyme paneigia nuoseklūs nukentėjusios V. J. parodymai, jos atlikti A. G. atpažinimai, o taip pat ir anoniminių liudytojų parodymai. Taigi teismas vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, kad į D. B. šaudė būtent kaltinamasis A. G..
Dėl H.-E. E.
Liudytojas R. J. parodė, kad H. E. E. ir A. G. yra draugai. LKPB skyriaus viršininko A. G. 2017 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu be kita ko nustatyta, kad H. E. E. ir A. G. (duomenys neskelbtini) aktyviai propaguoja ir dalyvauja viduramžių riterių kovose, dalyvauja įvairiuose vietiniuose ir tarptautiniuose turnyruose, aktyviai bendrauja telefonu, pvz., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. fiksuoti 393 jų tarpusavio kontaktai (9 t., b. l. 133). Liudytojas Nr. 1-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad A. G. yra susijęs su sportiniu klubu, kuris užsiima viduramžių kovos menais bei nusikalstamomis veikomis. Šio klubo nariai yra kaip draugai. H. E. E. teisme pripažino, kad taip pat yra šio klubo narys ir su A. G. yra draugai. Liudytojas Nr. 2-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad D. B. nužudyme dalyvavo ne tik A. G., bet ir H. E. E.. Liudytojas žino, kad A. G. iš pistoleto šovė į D. B., bet jam ginklas užsikirto. Žino, kad H. E. E. taip pat dalyvavo šiame nužudyme, bet kaip dalyvavo – nežino.
2015 m. rugsėjo 8 d. 14:35 val. Vilniaus oro uosto pastate esančioje automobilių nuomos įmonėje „A.“ (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. E. išsinuomojo automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame automobilyje buvo sumontuota GPS sekimo įranga, kuri rinko duomenis apie nuomoto automobilio judėjimą, maršrutą ir stovėjimo vietas. Nustatyta, kad šis automobilis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. judėjo Kauno mieste, naktimis stovėjo (duomenys neskelbtini). Be to, dienos metu sustodavo ir stovėdavo prie (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 80-124).
Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. 16:29 val. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. 19:22 val. buvo aktyvuoti ir Kauno mieste veikė mobilaus ryšio telefonų abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sekimo įrenginys „GPS Tracker“. 2015 m. rugsėjo 12 d. sekimo įrenginys „GPS Tracker“ buvo uždėtas ant automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. B..
Nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. fiksuotas kaltinamojo H. E. E. aktyvus buvimas Lietuvoje. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini) A.“ laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. jis išsinuomojo automobilį „NISSAN NOTE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo pravažiavo 607 km. Toje pat įmonėje jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. išsinuomojo kitą automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pravažiavo 961 km. Šiame automobilyje buvo įrengta GPS sistema, kurios duomenys laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo išanalizuoti ir sugretinti su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis. LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo H.E. E. išsinuomotas automobilis „TOYOTA YARIS“ minimu laikotarpiu visą laiką judėjo Kauno mieste, jo judėjimo maršrutas sutapo su D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“ sekimo įrenginio „GPS Tracker“ judėjimo maršrutu (9 t., b. l. 162-200, 10 t., b. l. 1-3). Iš to teismas daro išvadą, kad kaltinamasis H. E. E. rinko duomenis apie D. B. judėjimo maršrutus, kitą reikiamą informaciją apie D. B..
Byloje yra duomenys apie H. E. E. nuomą ir kitų automobilių, kuriuose nebuvo įrengta GPS sistema, t. y. kaltinamasis UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. išsinuomojo automobilį „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pravažiavo 534 km; UAB „S“ laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 8 d., pratęsus iki 2015 m. spalio 11 d., išsinuomojo automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pravažiavo 922 km; toje pačioje įmonėje laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d. išsinuomojo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su šiuo automobiliu buvo Kaune, nes 2015 m. spalio 19 d. 11.04 val. naudojantis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini), išgrynino 150 eurų. Šiuo išsinuomotu automobiliu „VW PASSAT“ H. E. E. pravažiavo 874 km. UAB „M.“ laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 28 d., su galimybe išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, išsinuomojo automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su šiuo automobiliu buvo Kaune, nes 2015 m. spalio 22 d. 11.33 val. naudojantis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini), išgrynino 140 eurų. Taip pat su šiuo išsinuomotu automobiliu jis buvo (duomenys neskelbtini), nes H. E. E. užfiksuotas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą, 2015 m. spalio 25 d. 3.18 val. užfiksuotas iš Latvijos Respublikos atvykstantis į (duomenys neskelbtini) Respubliką per (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą, o 2015 m. spalio 28 d. 1.22 val. užfiksuotas kartu su A. G. išvykstantis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Latvijos Respubliką per (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą bei tos pačios dienos 4.27 val. užfiksuojamas kartu su A. G. iš Latvijos Respublikos atvykstantis į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą. Viso automobilio „TOYOTA AVENSIS“ nuomos metu H. E. E. pravažiavo 1610 km. UAB „T.“ laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. H. E. E. išsinuomojo automobilį „VW POLO,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jį grąžino pieš terminą, t. y. 2015 m. lapkričio 7 d. 9.00 val. pravažiavęs 1030 km. Su šiuo automobiliu „VW POLO“ H. E. E. buvo Kaune, nes 2015 m. spalio 31 d. 11.47 val., 2015 m. lapkričio 2 d. 11.29 val., 2015 m. lapkričio 4 d. 9.17 val. ir D. B. nužudymo 2015 m. lapkričio 6 d. 13.37 val., naudojantis kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini), H. E. E. išgrynino atitinkamai 120, 50, 30, 80 eurų. Netrukus po D. B. nužudymo, prieš pat automobilio „VW POLO“ grąžinimą nuomotojui, H. E. E. 2015 m. lapkričio 7 d. 8.38 val., naudodamasis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš bankomato (duomenys neskelbtini), išgrynino 50 eurų ir 2015 m. lapkričio 7 d. 9.30 val. iš Vilniaus autobusų stoties keleiviniu autobusu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Vilniaus į Taliną, o po kelių dienų 2015 m. lapkričio 12 d. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o 2015 m. lapkričio 13 d. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 125-159).
Žemesnės instancijos teismas
Pats kaltinamasis H. E. E. įtikinamai negalėjo teisme paaiškinti, kokiu tikslu taip dažnai atvykdavo į Lietuvą, koks jo buvo interesas Kaune, kodėl jo išsinuomoto automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutas sutapo su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio „GPS Tracker“, įmontuoto ant D. B. automobilio, buvimo vieta, o aplinkybę, kad D. B. nužudymo dieną 2015 m. lapkričio 6 d. buvo Kaune ir netrukus po D. B. nužudymo, t. y. 2015 m. lapkričio 7 d. ryte išvyko iš Lietuvos, paaiškino atsitiktinumu. Teismas netiki šiais kaltinamojo aiškinimais ir juos vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės ir pelnytos bausmės. Pagal bylos duomenis H. E. E. nuo 2012 m. liepos 4 d. yra smulkios (duomenys neskelbtini) veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos paskirtis gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų statyba, vienintelis akcininkas ir valdybos narys (32 t., b. l. 16-24). Iš įmonės finansinės ataskaitos matyti, kad įmonės automobilių ir lengvųjų motorinių transporto priemonių nuomos ir išperkamosios nuomos veikla deklaruota tik nuo 2016 m. sausio 1 d., todėl nepagrįsti kaltinamojo paaiškinimai, jog Lietuvoje jis 2015 m. rudenį lankėsi tikslu ištirti automobilių nuomos rinką. Taip pat H. E. E., teigdamas, jog šiuo laikotarpiu Lietuvoje verslo reikalais lankėsi ir statybos objektuose, visgi teisme negalėjo paaiškinti, kuriuose konkrečiai statybos objektuose jis buvo, su kokių konkrečiai statybų sektoriaus Lietuvos įmonių atstovais buvo susitikęs, kokius verslo reikalus jis tvarkė anksti ryte ar vėlai vakare. Byloje nustatyta, kad pvz., 2015 m. rugsėjo 13 d. 5.00 val. automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį išsinuomojo H. E. E., pajudėjo iš (duomenys neskelbtini). Ten pat ir tuo pat metu abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš ant D. B. automobilio pritvirtinto sekimo įrenginio „GPS Tracker“, 5.01 val., 5.02 val. ir 5.03 val. pradėjo siųsti SMS žinutes į „GPS Tracker“ prietaise naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 5.03 val. siuntė SMS žinutėmis informaciją apie buvimo vietą, būnant bokšto adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, kur yra D. B. namai (duomenys neskelbtini). Be to, tą pačią 2015 m. rugsėjo 13 d. H. E. E. išsinuomotas automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 21.56 val. iki 22.32 val. judėjo Kauno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame yra D. B. gyvenamoji vieta (9 t., b. l. 163). Taigi šis sutapimas negali būti paaiškinamas atsitiktinumu ir rodo sistemingą H. E. E. atliktą D. B. sekimą. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad po D. B. nužudymo H. E. E. Kauno mieste daugiau nesilankė. Teismo vertinimu, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie H. E. E. dalyvavimą D. B. nužudyme, tačiau minėtų netiesioginių įrodymų visuma, juos siejant į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui konstatuoti esant pakankamai duomenų, patvirtinančių H. E. E. dalyvavimą šiame nusikaltime.
Neabejotinai nustatyta, kad viename iš H. E. E. išsinuomotų automobilių „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota GPS sistema, kurios duomenys parodė šio automobilio judėjimo maršrutą ir stovėjimo vietas. Šis automobilio „TOYOTA YARIS“ maršrutas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. idealiai sutapo su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš ant D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“ nuo 2015 m. rusėjo 12 d. įmontuotame sekimo įrenginyje „GPS Tracker“ naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikęs D. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio, taip pat „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę bei juos sugretinęs su H. E. E. išsinuomoto automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutu, teismas daro išvadą, kad „GPS Tracker“ įrenginys prie automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritvirtintas 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 00:38 val., kai minėtas automobilis buvo paliktas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). D. B. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18.20 val. atvyko į minėtą aikštelę ir pradėjo naudotis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu, prie kurio jau buvo pritvirtintas „GPS Tracker“. Šis sekimo įrenginys veikė iki 2015 m. rugsėjo 19 d. 18.52 val., kai išsikrovė jo baterija. Pvz., nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 12-16 d. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš ant D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“ nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. įmontuoto sekimo įrenginio „GPS Tracker“ naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo Kauno mieste kartu su automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas itin išsamiai aprašyta LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime ir atvaizduota objektų judėjimo bazinių stočių aprėpties zonų grafinėse schemose (9 t., b. l. 160-200, 10 t., b. l. 1-3).
Tai reiškia, kad H. E. E. automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo tik tam, kad galėtų aktyviai tiek tiesiogiai fiziškai, tiek ir naudojantis techninių priemonių pagalba elektroniniu būdu pagal ant D. B. automobilio „Mercedes Benz S320“ įmontuotą „GPS Tracker“ įrenginį sekti D. B., rinkti duomenis apie jo gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą ir tokiu būdu pasiruošti jį nužudyti. Nors kituose H. E. E. nuomotuose automobiliuose nebuvo įmontuota GPS sistema, kurios duomenys parodytų šių automobilių judėjimo maršrutą ir stovėjimo vietas, tačiau kitų automobilių nuoma panašiam laikotarpiui, kaip ir automobilio „TOYOTA YARIS“, jais nuomos metu nuvažiuotas panašus atstumas, kai kurių išnuomotų automobilių („VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW POLO“) naudojimas Kauno mieste, nes jų nuomos metu H. E. E. Kauno miesto bankomatuose iš savo naudojamos banko kortelės išgrynindavo pinigus, rodo, jog šios transporto priemonės taip pat buvo naudotos fiziniam ir elektroniniam D. B. sekimui.
Be to, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti ne tik H. E. E. aktyvų pasiruošimą nužudyti D. B., bet ir jo dalyvavimą šiame nusikaltime. Minėta, kad liudytojas Nr. 2-18, kuriam taikomas anonimiškumas, teisme parodė, kad D. B. nužudyme dalyvavo ne tik A. G., bet ir H. E. E.. Įvykyje dalyvavusi nukentėjusioji V. J. teisme teigė, jog iš įvykio vietoje buvusio automobilio keleivio pusės su ginklu išlipo A. G. ir pradėjo šaudyti. Po to sėdo atgal į to automobilio keleivio vietą ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš to nukentėjusioji suprato, jog A. G. buvo ne vienas, nes kažkas kitas tą automobilį turėjo vairuoti. Taigi, H. E. E. ir A. G. ilgametė draugystė, H. E. E. atliktas aktyvus D. B. sekimas ir pasiruošimas jį nužudyti, H. E. E. buvimas Kauno mieste D. B. nužudymo dieną, iškart po jo nužudymo 2015 m. lapkričio 7 d. 8.38 val. pinigų išgryninimas Vilniaus oro uoste, išsinuomoto automobilio „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą skubus grąžinimas 2015 m. lapkričio 7 d. 9.00 val. automobilių nuomos kompanijai UAB „T.“ ir 2015 m. lapkričio 7 d. 9.30 val. išvykimas keleiviniu autobusu iš Vilniaus į Taliną, šiuos faktus įvertinus vientisoje loginėje įvykių grandinėje, rodo, kad H. E. E. kartu su A. G. įvykio vietoje 2015 m. lapkričio 6 d. vakare laukė į namus grįžtančio D. B.. Šiam automobiliu „Mercedes Benz S320“ kartu su V. J. apie 23.55 val. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo užtvaro, A. G. su dvejais ginklais išlipo iš nenustatyto automobilio priekinės keleivio pusės ir į D. B. paleido 12 kulkų, o H. E. E. tuo metu sėdėjo nenustatyto automobilio vairuotojo pusėje ir A. G. iššovus 12 šūvių bei šiam įlipus atgal į nenustatyto automobilio priekinę keleivio pusę, kartu su A. G. nenustatytu automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Iš to teismas konstatuoja, kad H.E. E. ir A. G. tyčia kartu įvykdė D. B. nužudymą.
Dėl R. B.
Apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokolu nustatyta, kad apžiūrint nužudytojo D. B. automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio vidinėje srityje rastas juodos spalvos be atpažinimo ženklų GPS sekimo įrenginys „GPS Tracker“, kuriame yra SIM kortelė su užrašu „Labas“, Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įrenginys pagamintas gamykliniu būdu. Be SIM kortelės šis įrenginys veikti negali (3 t., b. l. 168-177). Lietuvos policijos KTC 2015 m. lapkričio 16 d. rašte nurodyta, kad ant šios SIM kortelės rastas genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 184). Lietuvos policijos KTC specialisto 2018 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. 140-(4445)-IS1-5228 konstatuota, kad ant SIM kortelės, paimtos 2015 m. lapkričio 9 d. papildomai apžiūrint automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas genotipas sutampa su R. B. genotipu. LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad minėtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis Nr. yra (duomenys neskelbtini)(9 t., b. l. 80-124). UAB „A“ 2015 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad papildymai išankstinio apmokėjimo telefono abonentinėms kortelėms, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įgyti 2015 m. rugpjūčio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, terminale (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 2). Apžiūros 2015 m. lapkričio 12 d. protokolu apžiūrėjus šioje degalinėje 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuo 16.20 val. iki 16.24 val. užfiksuotą vaizdo įrašą, nustatyta, kad į degalinę atvažiuoja raudonos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas R. B. sugyventinės G. V. vardu). Šio automobilio vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, galimai R. B.. Iš priekinės keleivio vietos išlipa vyras (galimai T. B.) ir nueina į degalinėje esančią parduotuvę, prieina prie kasos, kur gauna kvitus. Vyriškis įsėda į automobilį „BMW“ ir šis iš degalinės išvažiuoja (5 t., b. l. 3-7). LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje įsigyta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. yra (duomenys neskelbtini), buvo aktyvuota 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:28 val. mobilaus ryšio aparate IMEI (duomenys neskelbtini), kuris tik su šia SIM kortele veikė Lietuvos teritorijoje, būnant telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini). Šią SIM kortelę aktyvavus, ji netrukus po keturių minučių 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:32 val. buvo įdėta į „GPS Tracker“. Iš šiame sekimo įrenginyje įdėtos SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini)su R. B. genotipo pėdsakais laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:40 val. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. 14:55 val. vyko telekomunikaciniai įvykiai SMS žinutėmis su tuo pat metu toje pačioje degalinėje įsigytu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)gaudavo SMS žinutėmis duomenis iš sekimo įrenginio. Taip pat nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)buvo aktyvuotas 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:26 val. mobilaus ryšio aparate IMEI (duomenys neskelbtini), kuris tik su šia SIM kortele veikė Lietuvos teritorijoje, taip pat būnant telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje abu įsigyti išankstinio papildymo abonentiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini)(kuris buvo naudojamas „GPS Tracker“ sekimo įrenginyje) ir Nr. (duomenys neskelbtini)(kuris gaudavo SMS žinutėmis duomenis iš sekimo įrenginio) buvo aktyvuoti iš esmės tuo pačiu metu vos 2 minučių skirtumu, aktyvuoti toje pačioje vietoje – UAB „Bitė Lietuva“ bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini).
Visgi, LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu (9 t., b. l. 80-124) nustatyta, kad „GPS Tracker“ sekimo įrenginiu disponavo ir turėdamas jį judėjo Kauno mieste ne kaltinamasis R. B., o jo draugas T. B.. Būtent jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), patenka į telekomunikacinių paslaugų operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zoną, kurioje 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir buvo aktyvuotos SIM kortelės abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Šių abonentinių numerių, o taip pat ir T. B. abonentinio numerio išklotinės ir jungimaisi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. prie atskirų UAB „Bitė Lietuva“ bokštų veikimo zonų sutapo.
Nežiūrint to, vien ta faktinė aplinkybė, kad ant vienos iš SIM kortelių, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į sekimo įrenginį „GPS Tracker“, o šis sekimo įrenginys sumontuotas ant D. B. automobilio, buvo rasti kaltinamojo R. B. DNR pėdsakai, rodo, kad R. B. žinojo, jog sekimo įrenginys negali veikti ir atlikti kito objekto sekimo be šios SIM kortelės, žinojo, kad bus sekamas būtent D. B., tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti jo nužudymui tinkamą vietą. Šį teismo įsitikinimą patvirtina ir tai, kad R. B. SIM korteles įsigijo kartu su T. B., nes abu raudonos spalvos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairuojant R. B., 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuo 16.20 val. iki 16.24 val. atvyko į degalinę (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Joje įsigytos SIM kortelės netrukus ir buvo aktyvuotos. Teismas netiki kaltinamojo R. B. paaiškinimu, kad jis GPS sekimo įrenginį ir tam reikalingą mobilųjį telefoną atidavė jau mirusiam asmeniui R. V., pravarde K.. Nors šis asmuo nebuvo nustatytas ir nebuvo apklaustas (to padaryti šiuo metu neįmanoma dėl jo mirties), tačiau byloje nustatytų faktinių duomenų visuma apie R. B. SIM kortelių įsigijimą, jų aktyvavimą ir trumpą laiką nuo GPS įrenginio aktyvavimo (2015 m. rugpjūčio 25 d.) iki GPS įrenginio pritvirtinimo prie D. B. automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 00.38 val. (9 t., b. l. 80-124)), juos įvertinus loginėje grandinėje, teismui leidžia daryti išvadą, jog R. B. yra prisidėjęs prie D. B. nužudymo planavimo. Abejonių kaltinamojo R. B. paaiškinimais apie R. V. prašymą nupirkti GPS sekimo įrenginį teismui kelia ir tai, kad transporto firmą nuo 2005 m. turintis R. V. tik 2015 m. pavasarį susirūpino savo transporto priemonių kontrole ir sekimu. Be to, jis pats kažkodėl neieškojo GPS įrenginio, o kreipėsi su prašymu į R. B., lyg tai būtų kokia nors slapta prekė, o kaltinamasis turėtų išskirtinę galimybę ją įgyti. Todėl taip ir liko neaišku, kodėl R. V. pats nedrįso apsilankyti Kauno automobilių turguje, nors turėdamas transporto firmą bei gyvendamas Kaune, ten tikrai turėjo lankytis. Be to, abejonių kaltinamojo R. B. versija kelia ir tai, kad 2015 m. kovą ar balandį paprašęs GPS įrenginio, R. V. staiga kelis mėnesius juo nustojo domėtis, o vėliau staiga susizgribęs, visą sekimo įrangą iš R. B. ir T. B. pasiėmė kaip tik jos sumontavimo D. B. automobilyje ir kaltinamųjų (duomenys neskelbtini) H. E. E. bei A. G. atvykimo išvakarėse. Todėl teismas R. B. gynybinę versiją dėl jo DNR pėdsakų atsiradimo ant D. B. automobilyje sumontuoto GPS sekimo įrenginio SIM kortelės atmeta kaip nelogišką ir prieštaraujančią bylos duomenų visumai.
Dėl organizuotos grupės
Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos – bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).
Aprašyti R. B., H. E. E. ir A. G. veiksmai rodo šių kaltinamųjų susitarimą tinkamai pasiruošti D. B. nužudymui ir jį nužudyti. Nustatyta, kad R. B., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir H. E. E. paruošiamieji darbai, tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, buvo intensyviai atliekami nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., kuomet R. B. su T. B. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje įsigijo papildymus išankstinio apmokėjimo telefono abonentinėms kortelėms, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurios ir buvo naudojamos elektroniniu būdu tą pačią dieną aktyvuojant sekimo įrenginį „GPS Tracker“, kuriuo ir buvo sekamas D. B.. Taip pat nustatyta, kad H. E. E. nuo 2015 m. rugsėjo 12 d., kai sekimo įrenginys buvo pritvirtintas prie D. B. automobilio „Mercedes Benz S320“, iki 2015 m. rugsėjo 19 d., kai sekimo įrenginio „GPS Tracker“ baterija išsikrovė, tiek fiziškai nuomotu automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ir elektroniniu būdu iš sekimo įrenginio į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini)gaudamas duomenis apie D. B. automobilio „Mercedes Benz S320“ buvimo vietas, atliko D. B. sekimą. Nustatyta ir tai, kad H. E. E. ir A. G., jau surinkę duomenis, žinodami D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones ir parinkę nužudymui tinkamą vietą, laukė D. B. atvykstant prie namų (duomenys neskelbtini), kur jį ir nužudė. Taigi kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – nužudyti D. B.. R. B., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, H. E. E. ir A. G. aprašyti veiksmai teismui leidžia daryti išvadą, kad jie suprato, jog vykdo bendrą susitarimą, suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir siekė taip veikti. Priešingai nei gynėjai teigė baigiamosiose kalbose, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šios asmenų grupės veikla buvo intensyvi, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo nevienkartiniai, o grupės narius H. E. E. ir A. G. siejo netrumpalaikiai ryšiai. Pasiruošimo nužudyti D. B. ir jo nužudymo įvykdymo mechanizmas rodo, kad kaltinamųjų bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl visų kaltinamųjų atžvilgiu taikytinos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos.
R. B. gynėjų baigiamosiose kalbose išsakytas argumentas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. nepažinojo H. E. E. ir A. G., nepaneigia organizuotos grupės požymio buvimo visų kaltinamųjų padarytoje nusikalstamoje veikoje. Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka jų tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Teismas, įvertinęs kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus ir jų tyčios turinį, kitas bylos aplinkybes, sprendžia buvus tokį visų trijų kaltinamųjų tarpusavio supratimą.
Teismas nesutinka su prokuroro R. B. kaltinamajame akte ir pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo inkriminuotu bendrininko – organizatoriaus – vaidmeniu organizuotoje grupėje. Bendrininkavimo atveju organizatorius, be kita ko, pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. Organizatoriaus vaidmuo gali tuo neapsiriboti, pvz., sudėtingo bendrininkavimo atveju, vadovaudamas nusikaltimui ir bendrininkams, jis gali ir pats atlikti vykdytojo veiksmus ar dalį tokių veiksmų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, tik įsigijo papildymus išankstinio apmokėjimo telefono abonentinėms kortelėms, kurios buvo būtinos elektroniniu būdu atliekant D. B. sekimą ir tokiu būdu pasiruošė bei planavo D. B. nužudymą. Jokių duomenų apie tai, kad R. B. būtų parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs, kad nusikaltimo vykdytojams H. E. E. ir A. G. būtų davęs nurodymus, teikęs jiems transporto priemonę, šaunamuosius ginklus ar šaudmenis, po D. B. nužudymo teikęs jiems pagalbą pasišalinti iš įvykio vietos ir Lietuvos, byloje nėra. Be to, nėra fiksuoti ir R. B. bei nusikaltimo vykdytojų kontaktai, konspiruoti ar atviri jų susitikimai, kurių metu R. B. atliktų inkriminuotą aktyvų nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį. Priešingai, nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. R. B. įsigytas ir aktyvuotas SIM korteles, kurios buvo būtinos D. B. nužudymo planavimui, nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. ėmė naudoti H. E. E., o 2015 m. lapkričio 6 d. D. B. nužudymo įvykdyme R. B. net nedalyvavo. Tai reiškia, kad R. B. tiesiogiai nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizavo, tačiau savo veiksmais prisidėjo prie bendros veikos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Kitaip tariant, R. B. padėjo įvykdyti D. B. nužudymą, teikdamas tam priemones ir šie jo veiksmai atitinka nusikaltimo bendrininko – padėjėjo – vaidmenį, aprašytą BK 24 straipsnio 6 dalyje.
Nežiūrint to, R. B. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota kaip nusikaltimo vykdytojo, o ne kaip padėjėjo. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75-648/2017).
Liudytojai G. Z., I. N., K. Š., iš dalies A. L. teisme parodė, kad D. B. nužudymą galėjo organizuoti R. K. ir S. B., nes D. B. kėlė grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms. Iš to teismas daro išvadą, kad ne patys kaltinamieji R. B., H. E. E. ir A. G. suplanavo ir organizavo D. B. nužudymą, o kiti asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir tai nurodo šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje.
Dėl kaltinamųjų veikos kvalifikacijos
Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo
Teismui konstatavus, kad A. G. šaudė į D. B., H. E. E. tuo metu sėdėjo nenustatyto automobilio vairuotojo pusėje ir iškart po D. B. nužudymo kartu su A. G. pasišalino iš įvykio vietos, o R. B. padėjo D. B. nužudymą suplanuoti, daroma išvada, kad kaltinamųjų veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu yra tuomet, kai kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-334-699/2018).
Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. vasario 29 d. išvada Nr. 140-(1290)-IS1-1198 (4 t., b. l. 21-34) patvirtina, kad automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdėjusio D. B. kūne, tvoroje, juosiančioje (duomenys neskelbtini) sklypą, ir (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango stikle esantys pažeidimai yra šautiniai ir yra padaryti 12 šūvių. Į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir priekinį dešinį statramstį buvo atlikta 11 šūvių, iš jo dešinės pusės. Dešimt šūvių buvo padaryti kiauryminiai pažeidimai automobilio priekiniame stikle. Peršovusios stiklą kulkos, perskriejo automobilio saloną ir padarė dešimt šautinių kūno sužalojimų D. B., sėdėjusio vairuotojo sėdynėje, kūne. Vienu (vienuoliktu) šūviu buvo padarytas kiauryminis šautinis pažeidimas automobilio dešiniajame priekiniame statramstyje. Kulka liko jo viduje. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusios V. J. atžvilgiu šūvių nebuvo atlikta. Šūviai buvo atlikti asmeniui artėjant prie automobilio ir judant nuo priekinės automobilio ašies link automobilio priekio arba atvirkščiai. Į (duomenys neskelbtini) g. priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tvorą, juosiančią (duomenys neskelbtini) sklypą, buvo atliktas vienas šūvis, iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Šūvio metu 9 mm kalibro kulka praskriejo virš automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), peršovė tvorą, nuskriejo per (duomenys neskelbtini) sklypą link (duomenys neskelbtini) namo, perskriejusi per 190 m atstumą išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės trečiame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango stiklo paketo išorinį ir vidurinį stiklą bei įstrigo tarp jų esančiame tarpiklyje. Visi šautiniai pažeidimai automobilyje, D. B. kūne, tvoroje, daugiabučio namo buto kambario lango stikle buvo padaryti 9 mm kalibro kulkomis. Ši specialisto išvada rodo, kad į automobilyje „Mercedes Benz S320“ vairuotojo vietoje sėdintį D. B. buvo šauta iš arti, vos kelių metrų atstumu. Nukentėjusioji V. J. patvirtino, kad žudiką matė iš 2 metrų atstumo, kuris ištiesęs ranką laiko ginklą. Ji išgirdo šūvį. Tada tas asmuo priėjo dar porą žingsnių ir vėl šovė. Taigi, specialisto išvada ir nukentėjusios parodymai sutampa.
Lietuvos policijos KTC specialisto 2015 m. lapkričio 20 d. išvada Nr. 140-(513/612)-IS1-376 (4 t., b. l. 129-142) patvirtina, kad iš įvykio vietoje rastų 12 vnt. 9 mm LUGER šovinių tūtelių ir kulkų ar jų fragmentų nustatyta, jog 11 vnt. kulkų buvo šautos viename (tame pačiame) ginkle, o viena kulka buvo šauta kitame ginkle nei kitos 11 vnt. šovinių tūtelių. Tai reiškia, kad įvykio metu buvo panaudoti du ginklai. Pagal šią specialisto išvadą 11 šūvių buvo atlikta iš 9 mm kalibro pistoleto GLOCK (galimos net 7 skirtingos šio pistoleto rūšys pagal atskiras modifikacijas), o 1 šūvis buvo atliktas iš kito 9 mm kalibro pistoleto, kurio rūšių pagal modifikacijas yra dar daugiau.
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. G. viešoje vietoje prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini) kiemo vartų, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto 2016 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. M 1075/15(02) (3 t., b. l. 120-138) D. B. kūne konstatuota dešimt penetruojančių šautinių sužalojimų, kurių vienas kiaurinis, o kiti devyni akli, nustatyta, kad visi šie sužalojimai padaryti jam esant gyvam prieš pat mirtį dešimties šūvių pasekoje. Taip pat byloje nustatyta, kad tuo metu automobilio „Mercedes Benz S320“ priekinėje keleivio vietoje buvo nukentėjusioji V. J., kuriai dėl nuo šūvių dūžtančio automobilio priekinio stiklo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3765/15 (01) buvo konstatuoti šie sužalojimai: kairio skruosto, abiejų dilbių, dešinio sėdmens ir abiejų blauzdų daugybiniai odos įbrėžimai ir paviršinės pjautinės žaizdelės. Sužalojimai padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, pvz.: stiklo šukėmis ir panašiai. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 149-151). Iš apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokolo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniame stikle yra 10 vnt. kiauryminių pažeidimų (3 t., b. l. 168-177). Iš Lietuvos policijos KTC specialisto 2016 m. vasario 29 d. išvados Nr. 140-(1290)-IS1-1198 (4 t., b. l. 21-34) matyti, kad dar viena kulka buvo paleista į šio automobilio kėbulą, nes vienu (vienuoliktu) šūviu buvo padarytas kiauryminis šautinis pažeidimas automobilio dešiniajame priekiniame statramstyje. Kulka liko jo viduje. Dar vienas šūvis (dvyliktas) buvo atliktas į (duomenys neskelbtini) priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tvorą, juosiančią (duomenys neskelbtini) sklypą. Šio šūvio metu kulka praskriejo virš automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), peršovė tvorą, nuskriejo per (duomenys neskelbtini) sklypą link (duomenys neskelbtini) namo, perskriejusi per 190 m atstumą išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės trečiame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango stiklo paketo išorinį ir vidurinį stiklą bei įstrigo tarp jų esančiame tarpiklyje. Liudytojos E. B., J. B. teisme parodė, kad, būdamos namuose daugiabučio namo skirtinguose butuose, girdėjo šūvius, todėl nuėjo prie lango ir į balkoną pažiūrėti, kad vyksta (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Vadinasi, tos aplinkybės, kad viešoje vietoje, gatvėje prie gyvenamųjų daugiabučių namų dviejų šaunamųjų ginklų panaudojimas iš artimo atstumo, šalia esant nukentėjusiajai V. J. šaunant į D. B. per automobilio priekinį stiklą, patvirtina, jog kaltinamasis A. G. siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, tačiau aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – nužudyti D. B. ir šis ketinimas buvo įvykdytas, nes nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Tai, kad įvykio metu V. J. nuo dėl kulkų poveikio dūžtančio automobilio stiklo buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o viena kulka savo trajektorija per tvorą nuskriejo į gyvenamojo buto langą, neabejotinai rodo, kad D. B. nužudymas vyko itin pavojingu tiek pačiai V. J., tiek ir galimų gatvėje praeivių bei greta esančių daugiabučių namų gyventojų gyvybei būdu.
Nustačius, kad mirtinus šūvius į D. B. paleido A. G., o H. E. E. su juo kartu nenustatytu automobiliu atvyko į įvykio vietą, laukė atvykstančio D. B., sėdėjo automobilio vairuotojo pusėje, o po atliktų šūvių į D. B. kartu su A. G. pasišalino iš įvykio vietos, sprendžiama, kad A. G. ir H. E. E. buvo D. B. nužudymo kitų žmonių pavojingu būdu vykdytojai. Tuo tarpu R. B., su šio nusikaltimo vykdytojais veikęs organizuota grupe, nors D. B. nužudyme tiesiogiai ir nedalyvavo (vaizdo įrašo apžiūros protokole jis užfiksuotas kitoje vietoje (4 t., b. l. 171-176)), tačiau padėjo jį įvykdyti. Toks organizuotoje grupėje veikiantis bendrininkas, nepriklausomai nuo jo vaidmens, laikomas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Taigi, visų kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017 ir kt.). Plėtodamas šią kasacinio teismo praktiką Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje baudžiamoje byloje Nr. 1A-146-307/2020 pasisakė, kad nužudymą kvalifikuojantis požymis „itin žiauriai“ dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam artimo asmens akivaizdoje gali būti konstatuojamas tik tada, jei yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką stebėjęs asmuo pagal savo amžių, protinius gebėjimus, socialinę brandą suvokė prieš jo artimą asmenį daromą nusikaltimą ir dėl to labai kentėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nors pats D. B. gyvybės atėmimas nepasižymėjo itin skausmingu jam būdu, nes pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto 2016 m. vasario 8 d. išvadą Nr. M 1075/15(02) dėl šūvių į jo kūną pagrindinės D. B. gyvybinės funkcijos turėjo užgesti per 1-3 minutes, o su gyvybe nesuderinami aštunto, devinto bei dešimto sužalojimų padariniai šiuo atveju tapo esminiais, nulėmusiais mirtį (3 t., b. l. 120-138), tačiau ta aplinkybė, kad D. B. buvo nužudytas jam artimosios V. J. akivaizdoje, kas jai sukėlė dideles dvasines kančias, teismui duoda pagrindą manyti, kad D. B. buvo nužudytas itin žiauriai.
Apklausiama nukentėjusioji V. J. patvirtino, kad sėdėdama automobilio „Mercedes Benz S320“ priekinėje sėdynėje šalia automobilį vairavusio D. B., matė, kaip privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą užtvaro, laukdami kol užtvaras atsidarys, atbulas privažiavo šviesios spalvos automobilis. Iš jo išlipo asmuo (nustatyta, kad tai A. G.) ir rankoje laikydamas ginklą atsistojęs prieš juos 2 metrų atstumu, paleido šūvį. Tada tas asmuo priėjo dar porą žingsnių ir vėl šovė. V. J. matė A. G. žingsnius, įsidėmėjo jo eiseną, neuždengto veido bruožus, akių liniją, bendrą kūno sudėjimą. Po antrojo šūvio V. J. pasilenkė automobilio salone. V. J. matė, kaip kulkos pataikė į D. B., kuris jau po pirmojo šūvio suglebo, nereagavo į V. J. raginimą spausti „gazą“ ir važiuoti iš čia. Išlipusi iš automobilio „Mercedes Benz S320“ ir apėjusi jį, nukentėjusioji pamatė be gyvybės ženklų D. B. ir patyrė šoką, ėmė šauktis pagalbos. Šį V. J. riksmą girdėjo daugiabučių namų gyventojai, liudytojos E. B., J. B.. Kadangi A. G. šūvius į D. B. atliko per jo vairuoto automobilio stiklą, dūžtančio stiklo šukės automobilio viduje esančiai V. J. sužalojo kairį skruostą, sukėlė abiejų dilbių, dešinio sėdmens ir abiejų blauzdų daugybinius odos įbrėžimus ir paviršines pjautines žaizdeles, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 4, b. l. 149-151). Kad V. J. dėl šalia automobilyje sėdinčio D. B. nužudymo buvo sukeltos itin didelės dvasinės kančios, rodo ir ta objektyvi aplinkybė, kad įvykio metu ji buvo nėščia ir laukėsi kūdikio būtent nuo D. B.. Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu nustatyta, kad jau po D. B. mirties (duomenys neskelbtini) gimusi A. D. J. yra velionio D. B. dukra (37 t., b. l. 14-29).
Taigi, teismas sprendžia, kad tai, jog artimas asmuo, šiuo atveju sugyventinis ir V. J. vaiko tėvas, buvo nužudytas jos akivaizdoje, t. y. V. J. matant ir girdint, kaip į jos mylimąjį D. B. paleidžiama 12 šūvių serija, ir tai jai suvokiant, yra pakankamos aplinkybės veikai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Tai, kad V. J. suprato prieš D. B. įvykdytos nusikalstamos veikos esmę, patvirtina jos reakcija – po šūvio pasilenkė ant sėdynės ir tokiu būdu pasislėpė, ragino D. B. kuo skubiau važiuoti iš įvykio vietos tikslu išsaugoti gyvybę, baigus šaudyti aptiko D. B. be gyvybės ženklų, po įvykio patyrė šoką ir šaukėsi pagalbos. Artimojo netektis neabejotinai savaime sukelia neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, o tai, kad būdama nėščia V. J. pati iš arti stebėjo staigų ir netikėtą D. B. užpuolimą, matė žudiką, girdėjo ginklo šūvius, minėtus išgyvenimus ir neigiamas emocijas dar labiau sustiprina. Taigi kaltinamojo A. G. veiksmai objektyviai V. J. sukrėtė, išgąsdino ir taip sukėlė jai dideles dvasines kančias, o toks gyvybės atėmimo būdas pasireiškė ypatingu žiaurumu.
Tokio nužudymo būdo, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti kaltinamojo A. G. kaip vykdytojo ekscesu. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Nors neįrodyta, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi D. B. žudyti būtent jo draugės V. J. akivaizdoje, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog kaltinamieji A. G. ir H. E. E. buvo įvykio vietoje atvykę nenustatytu automobiliu, iš anksto sekė, planavo D. B. nužudymą, laukė jo atvykstant į namus, matė jį atvažiuojantį automobiliu „Mercedes Benz S320“ į įvykio vietą kartu su V. J.. Taigi kaltinamieji A. G. ir H. E. E., pamatę, kad D. B. yra ne vienas, o su drauge V. J., galėjo bet kuriuo momentu atšaukti ilgai planuotą nusikaltimą, tačiau V. J. buvimui šalia D. B. buvo abejingi, šios faktinės aplinkybės nepaisė ir ilgai planuotą ketinimą jį nužudyti realizavo. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji, net ir matydami V. J., suprasdami, kad savo veiksmais sukels jai dideles dvasines kančias, savo planų neatšaukė. Tai rodo šių asmenų žiaurumą, šaltakraujiškumą ir ciniškumą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad kiekvienas iš D. B. nužudyme dalyvavusių asmenų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir veiksmų, kuriuos atliko A. G. stebint V. J., žiaurumą. Taigi nors kaltinamieji R. B., A. G. ir H.E. E. galimai nebuvo iš anksto suderinę D. B. nužudyti jo draugės akivaizdoje, tačiau siekdami realizuoti nusikalstamą sumanymą – jį nužudyti bet kokiomis aplinkybėmis, įvykio metu veikė bendrai suderintais veiksmais, todėl šioje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visų kaltinamųjų veika kvalifikuotina ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Pažymėtina, kad tam yra ir procesinės sąlygos. Byloje nustatyta, kad H. E. E. ir A. G. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo perduoti Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros Europos arešto orderius už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl savanaudiškų paskatų veikiant organizuotoje grupėje), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis veikiant organizuotoje grupėje) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sunaikinimas ir sugadinimas visuotinai pavojingu būdu veikiant organizuotoje grupėje) (29 t., b. l. 133-138; 32 t., b. l. 57-63). Būtent dėl šių veikų padarymo H. E. E. ir A. G. ir perduoti teismui. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiųjų A. B. ir D. B. atstovas advokatas K. Jonaitis pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinamųjų veiką papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (37 t., b. l. 5-7).
Nors šiame nukentėjusiųjų atstovo pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo itin žiaurus nužudymo būdas buvo inkriminuotas tik dėl šūvių į D. B. skaičiaus (į jį paleista 12 vnt. kulkų), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad itin žiaurus nužudymo būdas pasireiškė dėl kitos anksčiau aprašytos aplinkybės – dėl D. B. nužudymo nukentėjusios V. J. akivaizdoje, kas jai sukėlė dideles dvasines kančias. Minėta, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto 2016 m. vasario 8 d. išvadą Nr. M 1075/15(02) D. B. gyvybė turėjo užgesti per 1-3 minutes po į jo kūną pataikiusių 10 kulkų, o su gyvybe nesuderinami aštunto, devinto bei dešimto sužalojimų krūtinės srityje padariniai, kurie tapo esminiais, nulėmusiais mirtį (3 t., b. l. 120-138). Be to, šalia jo buvusi nukentėjusi V. J. parodė, kad po šūvių paleidimo D. B. susmuko automobilio vairuotojo vietoje ir nereagavo į V. J. šauksmą, prašymą „spausti gazą“ ir važiuoti iš čia. Iš to teismas vertina, kad šūvių į D. B. skaičius nerodo itin žiauraus jo nužudymo būdo, nes jis iškart mirė įvykio vietoje ir nuo šūvių į jį paleidimo momento iki pat netrukus ištikusios mirties negalėjo justi didelių kančių.
Tačiau vien ta nustatyta faktinė aplinkybė, kad tuo pačiu automobiliu D. B. į įvykio vietą atvyko kartu su V. J. ir kad jis buvo nužudytas jos akivaizdoje, rodo itin žiaurų nužudymo būdą. Nors nukentėjusiųjų atstovo pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo ši faktinė aplinkybė nebuvo išskirta ir nebuvo motyvuota, tačiau ji kaltinamiesiems nebuvo siurprizinė. Tiek prokuroro kaltinamajame akte, tiek jo bei nukentėjusiųjų atstovo pareiškimuose dėl kaltinimo pakeitimo buvo nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“ kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Kauno m., ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“ vairuotojo vietoje sėdintį D. B.. Iš šių kaltinime nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamiesiems nuo pat proceso pradžios buvo inkriminuotas D. B. nužudymo būdas – šūviai V. J. akivaizdoje, todėl pareiškimuose dėl kaltinimo pakeitimo keitėsi (sunkėjo) tik nužudymo veikos kvalifikacija, papildomai inkriminuojant BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau nebuvo inkriminuotos papildomos faktinės aplinkybės. Tai reiškia, kad kaltinamiesiems nebuvo suvaržyta teisė į gynybą ir jie turėjo galimybę gintis ir nuo papildomai jiems inkriminuoto nužudymą kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“. Kaip rodo bylos duomenys, šia teise jie aktyviai naudojosi, nes reiškė prieštaravimus dėl nukentėjusiųjų atstovo pareiškimo dėl kaltinimo pakeitimo priimtinumo, H. E. E. ir A. G. nesutiko dėl šio naujai teisme jiems inkriminuoto požymio būti persekiojami dėl Europos arešto orderio apimties ypatumų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalį užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus, kai gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas ar asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo. Teismas, išsiaiškinęs pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai perduotų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių kaltinamųjų H. E. E. ir A. G. valią (40 t., b. l. 133-142), kad jie nesutinka būti persekiojami ir dėl kitos nusikalstamos veikos pagal nukentėjusiųjų atstovo advokato papildomai inkriminuotą BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir D. B. nužudymo „itin žiauriai“ požymį, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu inicijuoti kaltinamuosius išdavusios (duomenys neskelbtini) sutikimą juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisti ir už papildomai jiems nukentėjusiųjų atstovo inkriminuotą nusikaltimą (40 t., b. l. 191-192). Tuo tikslu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su papildomais Europos arešto orderiais, prašydama H.E. E. ir A. G. leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisti papildomai ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nužudymas itin žiauriai, veikiant organizuotoje grupėje) (41 t., b. l. 183-201). Toks (duomenys neskelbtini) sutikimas buvo gautas (43 t., b. l. 52-65, 110-123). Todėl yra visos procesinės sąlygos H. E. E. ir A. G. pripažinti kaltais bei nuteisti ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal Lietuvos policijos KTC specialisto 2015 m. lapkričio 20 d. išvadą Nr. 140-(513/612)-IS1-376 (4 t., b. l. 129-142) neabejotinai nustatyta, kad D. B. buvo nužudytas į jį iš dviejų 9 mm kalibro pistoletų GLOCK ir ASTRA arba CZ, arba Husqvarna, arba IM Metal, arba Intratec, arba SI G SAUER (tiksliau nenustatyta), skirtų šaudyti LUGER šoviniais, paleidžiant 12 vnt. kulkų, iš kurių 10 kulkų pataikė į D. B. kūną. Taigi, kaip nužudymo įrankiai buvo panaudoti du šaunamieji ginklai. Minėta, kad šiuos ginklus į įvykio vietą nenustatytu automobiliu atgabeno A. G. ir H. E. E., šiuos ginklus laikė su savimi automobilyje, kol prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemo vartų atvyks D. B. ir šiuos du šaunamuosius ginklus panaudojo, o po nužudymo ginklus gabendami su savimi pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, aplinkybes apie D. B. nužudymą panaudojant šaunamuosius ginklus žinojo ir R. B., nes įgijęs SIM korteles ir jų papildymus jis reikšmingai prisidėjo prie D. B. nužudymo planavimo, todėl veikė organizuota grupe kartu su šio nusikaltimo vykdytojais A. G. ir H. E. E.. Vadinasi, šių bendrininkų veikoje yra BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, nes jie tyčia laikė ir gabeno ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių.
Taip pat byloje nustatyta, jog R. B., H. E. E. ir A. G., veikdami organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. 2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš dviejų 9 mm kalibro pistoletų, H. E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus.
Minėta, kad automobilio „Mercedes Benz S320“ sugadinimai nustatyti įvykio vietos apžiūros 2015 m. lapkričio 7 d. protokolu (3 t., b. l. 23-53), automobilio apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokolu (3 t., b. l. 168-177), o A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo sunaikinimas nustatytas apžiūros 2015 m. lapkričio 9 d. protokolu (18 t., b. l. 1-10). Neabejojama, kad kaltinamieji, panaudodami du šaunamuosius ginklus, viešoje vietoje iššaunant ne mažiau 12 kartų į automobilyje „Mercedes Benz S320“ sėdintį D. B., siekė jį nužudyti. Tuo tarpu automobilis, kuriame jis buvo, sudarė kliūtį, kurią nužudymo vykdytojas A. G. sėkmingai įveikė jį sugadindamas šūviais. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad viena kulka praskriejo virš D. B. automobilio, peršovė tvorą, nuskriejo per (duomenys neskelbtini) sklypą link (duomenys neskelbtini) namo, perskriejusi per 190 m atstumą išdaužė (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės trečiame aukšte esančio A. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo kambario lango stiklo paketo išorinį ir vidurinį stiklą, rodo, kad šis stiklas buvo sunaikintas netiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, A. G. tikslas buvo šią kulką nukreipti į D. B., peršaunant ir tokiu būdu įveikiant automobilio konstrukcine kliūtis, tačiau A. G. pataikyti nepavyko, todėl kulka nuskriejo iki minėto buto lango ir jį išdaužė. Tai reiškia, kad tiek D. B. vairuotas automobilis buvo sugadintas, tiek A. S. buto lango stiklas buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu, nes dėl šio nusikaltimo padarymo viešoje vietoje, panaudojimo dviejų šaunamųjų ginklų, iš jų iššaunant net 12 šūvių, objektyviai galėjo nukentėti pašaliniai žmonės ir jie nenukentėjo tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Byloje nėra nustatyta automobilio sugadinimo ir lango stiklo paketo sunaikinimo vertė. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio savininkė D. V., apklausta liudytoja, parodė, kad ji automobilį „Mercedes Benz S320“ įsigijo 2015 m. vasarą už maždaug 20 000 Eur, ir perdavė naudotis anūkui D. B. (21 t., b. l. 145). Iš draudimo bendrovės „Seesam insurance As“ Lietuvos filialo atsakymo į tyrėjo paklausimą matyti, kad žala už šio automoblio sugadinimą nėra atlyginta, o kai automobilio savininkei žalą atlygins ateityje, draudimo bendrovė kreipsis į už žalos padarymą atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 4). 2015 m. gruodžio 22 d. pakvitavimu automobilis „Mercedes Benz S320“ su jo registracijos liudijimu grąžintas jo savininkei D. V. (4 t., b. l. 10). Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės A. S. pareiškimo matyti, kad ji Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininkui pranešdama apie 2015 m. lapkričio 7 d. nakties metu įvykdytą jos buto lango stiklo dūžį, nurodė, kad konkreti žala dar nenustatyta, tačiau šį turtą apdraudusi draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filiale yra pradėjusi žalos administravimo medžiagą Nr. 173965-0301_2-001 (2 t., b. l. 9, 11). Visgi byloje duomenų apie žalos už stiklo paketą išmokėjimą A. S. nėra (negautas atsakymas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkės J. N. paklausimą draudimo bendrovei dėl išmokėtos žalos dydžio (2 t., b. l. 13)). Nežiūrint to, kad byloje nėra duomenų apie sugadinto ir sunaikino turto vertę, teisėjų kolegijos vertinimu, ši vertė neturi teisinės reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikacijai, nes turto sugadinimas ir sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu rodo pavojingesnę veiką ir priklausomai nuo šio būdo, o ne nuo sugadinto ir sunaikino turto vertės materialios išraiškos, kaltinamųjų organizuota grupe padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Dėl neįrodytų kaltinimo faktinių aplinkybių
Prokuroro kaltinamuoju aktu (35 t., b. l. 4-46) R. B., H.E. E. ir A. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, organizavo D. B. nužudymą, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:
S. B., R. K. ir kitiems nustatinėjamiems asmenims 2007 metais dėl savanaudiškų paskatų - siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau - GNS) ir nuo 2007 m. iki 2017 m. R. K. ir S. B. (iki 2019 m. gegužės pabaigos) jam vadovavus, skirtingais nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiais įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą E. G., R. Ž., V. L., V. Z., R. M., A. S., V. Ž., J. T., A. K., P. J. J., V. D., E. J., T. M., A. S., R. K., K. Š., R. M. (jaun.), T. M., N. M., A. L., V. G., R. Ž., T. P. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius jį – R. B., M. K., R. D. N., J. C. M. (miręs), D. R. B., I. A., H.-E. E., A. G., T. B., J. V., J. Ž. – K., V. L. (miręs), A. L., kitus ikiteisminio tyrimo nustatinėjamus asmenis, R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. ir kitais nustatinėjamais asmenimis, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais I. A., H.-E. E., A. G., T. B., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:
S. B. ir R. K. 2015 metais gavę duomenų, jog D. B., G. Z. kelia grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. B. nužudymą. Tuo tikslu, siekdami užsitikrinti sau alibi ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, laikydamiesi konspiracijos, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015-08-26, S. B. ir D. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į J. T. žinodami, jog šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis ir perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B.. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z.. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui H.-E. E. ir A. G.. Tuo pat metu S. B., R. K., R. Ž. ir E. G., siekdami užtikrinti sklandų užsakymo nužudyti vykdymą bei suteikti pagalbą nusikaltimo vykdytojams, nurodė R. B. ir T. B. suteikti visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams I. A., H.-E. E. ir A. G., tai yra priimti ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikoje ir Kauno mieste, padėti atlikti nukentėjusiojo sekimą, tinkamos nusikaltimo vietos parinkimą, suteikti nusikaltimo įrankius ir priemones.
R. B. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, vykdydamas pastarųjų nurodymus, pasitelkęs T. B., kartu su į Lietuvos Respubliką bei Kauno miestą periodiškai atvykstančiais I. A., H.-E. E., A. G., atliko paruošiamuosius darbus tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, taip pat surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones bei teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams.
Tuo tikslu R. B. ir T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles, o degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), terminale Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 25 d. R. B. ir T. B. nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. Kauno mieste T. B. ir R. B. sekimo įrenginį su SIM kortele sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavo į Kauną lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H.-E. E., A. G., aprūpino pastaruosius gyvenamuoju plotu Kauno m., perdavė jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis, kartu atliko D. B. sekimą.
Tęsdami pasiruošimą D. B. nužudymui, R. B., T. B., H. E. E., I. A. ir A. G. bei tyrimo nustatinėjami asmenys įgijo reikiamus įrankius ir priemones: ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis R. B. ir T. B. įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje, ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu; I. A., H.-E. E. ir A. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti.
Vykdydamas užsakymą nužudyti, 2015 metų spalio pabaigoje J. T. nurodė apie planuojamą nužudymą nežinojusiam M. T. ir tyrimo nenustatytiems asmenims atgabenti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Latvijos Respublikos Rygos miestą ir sutartoje vietoje perduoti V. L. šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis - ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių. Tuo pat metu S. B. ir R. K., suderinę veiksmus su J. T., nurodė V. L. organizuoti paminėtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą Latvijos Respublikoje ir pergabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, perdavimą nusikaltimo vykdytojams. Vykdydami jiems duotus nurodymus, 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., M. T. ir tyrimo nustatinėjamas asmuo į Latvijos Respublikos Rygos m. esančią kavinę, neturėdami leidimo atgabeno du šaunamuosius ginklus - 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių, kur pagal išankstinį susitarimą perdavė paminėtus ginklus ir šaudmenis V. L.. V. L. aikštelėje prie minėtos kavinės be leidimo, neteisėtai įgytus du pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. šovinių be leidimo, neteisėtai perdavė apie planuojamą nužudymą nieko nežinojusiam, V. L. nurodymus vykdžiusiam K. Š. bei nurodė pastarajam ginklus ir šaudmenis kuprinėje, važiuojant maršrutiniu mikroautobusu, kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) postą ir be leidimo neteisėtai pergabenti nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas V. L. nurodymą, K. Š., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kontrabandos būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir slėpdamas kuprinėje, pergabeno į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) postą, po ko neteisėtai pergabeno nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“.
2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d. šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), K. Š. perdavė du pistoletus ir šaudmenis V. L., kuris 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje du 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių be leidimo perdavė R. B., o pastarasis aptartu laikotarpiu neturėdamas leidimo juos įgijo, Kauno mieste laikė bei perdavė H.-E. E. ir A. G..
Sekimo metu R. B., T. B., H.E. E. ir A. G. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, užtikrinus reikiamus įrankius ir priemones nusikaltimui daryti - automobilį, šaunamuosius ginklus, parinkus tinkamą vietą nužudymui - prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H.-E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B.. Apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini), ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio „Renault Megane“ ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H.-E. E. ir A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė, po ko R. B. pagalba pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau - ir iš Lietuvos Respublikos.
Tokiu būdu R. B., H.-E. E. ir A. G., veikdami organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – H.-E. E. ir A. G. siekdami gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, o R. B. dar ir siekdamas pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių.
Dėl to R. B., H.-E. E. ir A. G. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį.
Be to, jie buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu organizuotoje grupėje, o taip pat organizuotoje grupėje su I. A., T. B. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent:
2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš 9 mm kalibro pistoletų, H.-E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus.
Po D. B. nužudymo, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iš nusikaltimo padarymo vietos H.-E. E., A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė ir sunaikino visuotinai pavojingu būdu bei visuotinai pavojingu būdu sugadino šalia stovėjusį ir nuo gaisro nukentėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „T.“.
Dėl to R. B., H.-E. E. ir A. G. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras teisme dalyje dėl kaltinamo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį šio kaltinimo faktines aplinkybes ir apimtį BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka pakeitė (38 t., b. l. 150-165) ir R. B., H.E. E. ir A. G. kaltino tuo, kad jie
veikdami organizuotoje grupėje tarpusavyje ir su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, organizavo D. B. nužudymą, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:
Asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2007 metais dėl savanaudiškų paskatų - siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau - GNS) ir nuo 2007 m. iki 2019 m. gegužės pabaigos jam vadovavus, skirtingais nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiais įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius jį – R. B., H.-E. E., A. G. bei asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais H.-E. E., A. G. ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti bendrininkų palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:
S. B. ir R. K. 2015 metais gavę duomenų, jog D. B., G. Z. kelia grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. B. nužudymą. Tuo tikslu, siekdami užsitikrinti sau alibi ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, laikydamiesi konspiracijos, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., S. B. ir D. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į J. T. žinodami, jog šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis ir perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B.. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z.. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui H.-E. E. ir A. G.. Tuo pat metu S. B., R. K., R. Ž. ir E. G., siekdami užtikrinti sklandų užsakymo nužudyti vykdymą bei suteikti pagalbą nusikaltimo vykdytojams, nurodė R. B. ir T. B. suteikti visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams I. A., H.-E. E. ir A. G., tai yra priimti ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikoje ir Kauno mieste, padėti atlikti nukentėjusiojo sekimą, tinkamos nusikaltimo vietos parinkimą, suteikti nusikaltimo įrankius ir priemones.
R. B. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, vykdydamas pastarųjų nurodymus, pasitelkęs T. B., kartu su į Lietuvos Respubliką bei Kauno miestą periodiškai atvykstančiais I. A., H.-E. E., A. G., atliko paruošiamuosius darbus tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, taip pat surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones bei teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams.
Tuo tikslu R. B. ir T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles, o degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), terminale Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 25 d. R. B. ir T. B. nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. Kauno mieste T. B. ir R. B. sekimo įrenginį su SIM kortele sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavo į Kauną lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H.-E. E., A. G., aprūpino pastaruosius gyvenamuoju plotu Kauno m., perdavė jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis, kartu atliko D. B. sekimą.
Tęsdami pasiruošimą D. B. nužudymui, R. B., T. B., H. E. E., I. A. ir A. G. bei tyrimo nustatinėjami asmenys įgijo reikiamus įrankius ir priemones: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis R. B. ir T. B. įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje, ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu; I. A., H.-E. E. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus, šaudmenis šiems ginklams - ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti.
Sekimo metu R. B., T. B., H. E. E. ir A. G. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, užtikrinus reikiamus įrankius ir priemones nusikaltimui daryti - automobilį, šaunamuosius ginklus, parinkus tinkamą vietą nužudymui - prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H.-E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B.. Apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Kauno m., ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio „Renault Megane“ ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H.-E. E. ir A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė, po ko R. B. pagalba pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau - ir iš Lietuvos Respublikos.
Tokiu būdu R. B., H.-E. E. ir A. G., veikdami organizuotoje grupėje tarpusavyje bei su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti bendrininkų palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių.
Šį kaltinimo pakeitimą teisme prokuroras motyvavo tuo, kad iš kaltinamajame akte pateiktos minėtos veikos aprašymo dalies akivaizdu, jog kaltinime yra išvardinti nusikalstamo susivienijimo, su kuriuo organizuotos grupės forma galimai veikė kaltinamieji R. B., H. E. E. bei A. G., nariai, taip pat kiti asmenys, veikę organizuotos grupės forma. Visų šių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Prokuroras sprendė, jog toks asmenų išvardijimas šioje kaltinamojo akto dalyje yra netikslingas baudžiamojo proceso aiškumo, operatyvumo ir efektyvumo prasme, todėl turi būti šalintinas, o asmenų, kurių atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikšti kaltinimai, tapatybę patvirtinančius duomenis pakeičiant terminu – „asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas“.
Be to, prašyme dėl kaltinimo pakeitimo prokuroras teigė, kad bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui paaiškėjo, jog anksčiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įsigijimu bei gabenimu, neatitinka objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61586-15, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00019-19 bei su kaltinamuoju aktu perduotas į Kauno apygardos teismą, atliekant procesinius veiksmus paaiškėjo, jog kaltinamajame akte nurodytas V. L. bei K. Š. Latvijos Respublikoje iš (duomenys neskelbtini) piliečių šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijimas bei gabenimas vyko ne kaltinamajame akte numatytu laiku. Tai reiškia, jog K. Š. ir V. L. neteisėtu būdu įgyti bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabenti šaunamieji ginklai ir šaudmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ne 2015 m. spalio – lapkričio mėnesiais, bet vėliau, o būtent – galimai 2016 metų vasario mėnesį. Šią ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61586-15 metu paaiškėjusią aplinkybę patvirtino 2019 m. spalio 4 d. liudytoju apklaustas mikroautobuso vairuotojas, kuris 2016 m. vasario mėnesį maršrutu Klaipėda – Ryga – Klaipėda vežė keleivius ir tarp jų K. Š.. Atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, jog kaltinamiesiems inkriminuotas šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijo faktas vyko kitu, su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis nesusijusiu laiku, prokuroras šių aplinkybių inkriminavimą kaltinamiesiems pašalino. Teismas sutinka, kad ginklų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamiesiems buvo inkriminuotas nepagrįstai. Apie ginklų kontrabandą kitu, nei buvo nurodyta kaltinime, metu patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas K. Š.. Todėl teismas sutinka su prokuroro atliktu šios kaltinimo dalies pašalinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, tiek kaltinamajame akte nurodytame pradiniame kaltinime, tiek ir vėliau teisme prokuroro pakeistame kaltinime R. B., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, H.E. E. ir A. G. inkriminuotos kai kurios kitos aplinkybės liko neįrodytos, todėl iš kaltinimo teismas jas taip pat pašalina.
Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje 1A-11-1076/2020 pasisakė, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Nežiūrint to, R. B., H.E. E. ir A. G. buvo inkriminuotas jų dalyvavimas organizuota grupe ne tik tarpusavyje, bet ir su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatoriais bei nariais ir ši aplinkybė teisme buvo įrodinėjama itin plačiai. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje sudaro savarankiško BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau dėl to kaltinamieji nėra kaltinami ir nėra perduoti teismui. Prokuroro paaiškinimu, ikiteisminis tyrimas dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo dar tik vyksta. Taigi šiai bylai dėl D. B. nužudymo nagrinėti neturi teisinės reikšmės, kas organizavo ir įkūrė ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kas jam vadovavo, kas į jį buvo įtraukti ar kas jame dalyvavo. Nepagrįstai prokuroro kaltinime minimiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatoriams R. K. ir S. B. buvo inkriminuotas ir D. B. nužudymo motyvas – D. B. ir G. Z. keliama grėsmė jų vadovaujamo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, t. y. savanaudiškos paskatos. Taip pat nepagrįstai nurodytos ir R. K. bei S. B. neva atliktos D. B. nužudymo organizavimo aplinkybės – kreipėsi į J. T. žinodami, jog šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis, ir perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B.. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z.. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui H. E. E. ir A. G..
Teisme liudytojais apklausus J. T., E. G., I. A., šie kategoriškai tvirtino, kad nepriklausė jokiam nusikalstamam susivienijimui, nedalyvavo D. B. nužudymo planavime ir vykdyme ir apie šio asmens nužudymą nieko negali pasakyti. Pagal teismo išduotą Europos tyrimo orderį (duomenys neskelbtini) teisaugos institucijoms S. B. apskritai atsisakė duoti parodymus (43 t., b. l. 125-154), o R. K. yra paieškomas ir iki šiol nerastas.
Kadangi byloje S. B., R. K., J. T., I. A. ir kiti kaltinime minimi asmenys nėra kaltinami ir nėra perduoti teismui, teismas jiems šioje byloje inkriminuotas aplinkybes dėl D. B. nužudymo planavimo šalina kaip nenagrinėtinas teisme.
Teismo vertinimu, nepasitvirtino ir kaltinamiesiems R. B., H. E. E. ir A. G. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte inkriminuotos savanaudiškos D. B. nužudymo paskatos. R. B. buvo kaltinamas turėjęs šias paskatas, nes siekė gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą. H. E. E. ir A. G. savanaudiškos nužudymo paskatos inkriminuotos nurodant, kad jie siekė gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių piniginio atlygio už D. B. nužudymą egzistavimą. Nenustatyti jokie pinigų judėjimo srautai kaltinamųjų banko sąskaitose, jų kratų metu namuose nerastos didelės grynųjų pinigų sumos, nenustatyti jokie pokalbiai apie tarimąsi gauti pinigus ir jų gavimą už D. B. nužudymą. Vien aplinkybės, kad R. K. aktyviai palaikė ryšius su R. Ž., E. D., V. S., R. B. (Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gauti atsakymai į 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. kovo 5 d. teisinės pagalbos prašymus (12 t., b. l. 157-200; 13 t., b. l. 90, 113-198; 14 t., b. l. 1-188; 15 t., b. l. 1-68)), kad H.E. E. 2018 m. sausio 16 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta neperšaunama liemenė, lenktas laužtuvas, ginklų enciklopedija (18 t., b. l. 50-86), kad R. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu surasto mobilaus ryšio telefono „iPhone 7“ atmintyje yra R. K., E. K., T. F., A. M. fotonuotraukos (20 t., b. l. 1-7) bei R. B. namuose rastos fotonuotraukos, kuriose yra R. K., T. B., R. M. (20 t., b. l. 11-17), dar nepatvirtina kaltinamiesiems inkriminuoto nužudymo savanaudiškų paskatų požymio. Taigi, ši nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė iš kaltinimo šalinama kaip neįrodyta.
Nors prokuroras R. B. inkriminavo ir kitus paruošiamuosius darbus, skirtus D. B. nužudymui, teismas juos taip pat šalina kaip neįrodytus. Tiek prokuroro kaltinamajame akte (35 t., b. l. 4-46), tiek ir vėliau teisme gautame bei priimtame prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą (38 t., b. l. 150-165) R. B. buvo kaltinamas 1) kartu su T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijęs GPS sekimo įrenginį, 2) ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. Kauno mieste šį įrenginį su jame įdėta SIM kortele kartu su T. B. sumontavęs D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavęs į Kauną lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H. E. E., A. G., aprūpino pastaruosius gyvenamuoju plotu Kaune, 4) perdavęs jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis ir kartu atliko D. B. sekimą, 5) ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis R. B. kartu su T. B. įgijęs automobilį „Renault Megane“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu, 6) suteikęs pagalbą H. E. E. ir A. G. po D. B. nužudymo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos Respublikos. Be to, H. E. E. ir A. G. buvo kaltinami 7) ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis neteisėtai įgiję šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus, šaudmenis šiems ginklams – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje įgiję optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti. Nepasitvirtinus šiems kaltinimams, teismas atskirai dėl jų pasisako.
1. Byloje nėra duomenų, kada, kur, už kokią sumą sekimo įrenginys „GPS Tracker“ buvo įsigytas ir kas tą padarė. LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime (9 t., b. l. 80-124) užfiksuota tik tai, kad „GPS Tracker“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo aktyvuotas 2015 m. balandžio 10 d., tačiau pirmas įjungimas ir buvimo vietos koordinačių rinkimas buvo 2015 m. rugpjūčio 24 d. 16:29 val. („GPS Tracker CCTR-800“ apžiūros priede pažymėtas laikas 13:29 val., tačiau nustatyta, kad yra trijų valandų skirtumas su Lietuvos laiku). Pirmas įjungimas buvo prie (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu aktyvuota ir į šį sekimo įrenginį SIM kortelė abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įdėta 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:32 val., iš kurios telekomunikaciniai įvykiai SMS žinutėmis su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini)vyko nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:40 val. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. 14:55 val., o 2015 m. rugsėjo 19 d. 18:52 val. sekimo įrenginys nustojo veikti, nes išsikrovė jo baterija. Atlikus D. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio, taip pat „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę, nustatyta, kad „GPS Tracker“ sekimo įrenginys prie D. B. automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritvirtintas 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 00:38 val., kai minėtas automobilis buvo paliktas aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). D. B. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18:20 atvyko į minėtą aikštelę ir pradėjo naudotis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu, prie kurio jau buvo pritvirtintas „GPS Tracker“.
Taigi, šių duomenų nepakanka išvadai, kad sekimo įrenginį „GPS Tracker“ įgijo būtent R. B.. Kaltinimas R. B. tai atlikus kartu su T. B. negali būti pagrįstas, nes T. B. šioje byloje nėra kaltinamas, jo atžvilgiu byla nėra nagrinėjama teisme, jis nėra perduotas teismui, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.
2. Nors byloje pakanka duomenų nustatyti faktui, jog R. B. įgijo SIM korteles, kurios buvo būtinos D. B. sekti, tačiau tai nereiškia, kad R. B. sekimo įrenginį „GPS Tracker“ sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). LKPB vyriausiojo tyrėjo D. S. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu (9 t., b. l. 80-124) nustatyta, kad šis sekimo įrenginys prie D. B. automobilio buvo pritvirtintas 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 00:38 val., kai minėtas automobilis buvo paliktas aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). D. B. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18:20 atvyko į minėtą aikštelę ir pradėjo naudotis tuo automobiliu, prie kurio jau buvo pritvirtintas „GPS Tracker“. Ši išvada padaryta atlikus D. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, „GPS Tracker“ prietaise naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio, taip pat „GPS Tracker“ sukauptų buvimo vietos duomenų analizę. Minėta, jog R. B. SIM korteles įgijo 2015 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.24 val. ir šios SIM kortelės netrukus buvo aktyvuotos, o viena jų 2015 m. rugpjūčio 25 d. 16:32 val. įdėta į GPS sekimo įrenginį. Taigi nuo šio momento iki GPS sekimo įrenginio pritvirtinimo prie D. B. automobilio praėjo daugiau nei 17 dienų laikas. Pats sekimo įrenginio pritvirtinimo faktas nėra užfiksuotas, R. B. patekimas į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo atliktas „GPS Tracker“ pritvirtinimas prie D. B. automobilio, nėra nustatytas. Įrenginio pritvirtinimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. į bylą nėra pateikti R. B. telefono abonento jungimaisi prie bazinių stočių, kurie galėtų parodyti kaltinamojo judėjimą Kauno mieste.
Taigi, nesant konkrečių duomenų, ši R. B. inkriminuota aplinkybė šalintina kaip neįrodyta. Tuo tarpu kaltinimas R. B. sekimo įrenginį pritvirtinus prie D. B. automobilio kartu su T. B. negali būti pagrįstas, nes T. B. šioje byloje nėra kaltinamas, jo atžvilgiu byla nėra nagrinėjama teisme, jis nėra perduotas teismui, todėl ši kaltinimo dalis šalintina taip pat.
3. Iš LKPB skyriaus viršininko A. G. 2017 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime nustatytų aplinkybių (9 t., b. l. 125-159) galima teigti, kad H. E. E. ir A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. laikėsi konspiracijos atvykstant į Lietuvą ir išvykstant iš jos skirtingos rūšies transportu – lėktuvais, autobusais, lengvaisiais automobiliais, dažnai keitė Lietuvoje išnuomotas transporto priemones, buvimo Lietuvoje metu nesinaudojo savo mobilaus ryšio telefonais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog R. B. šiuos (duomenys neskelbtini) piliečius pasitikdavo. Nėra užfiksuotas nei vienas R. B. ir H. E. E. bei A. G. susitikimas oro uoste, autobusų stotyje ar Kauno mieste. Priešingai, nustatytomis aplinkybėmis H. E. E. nuomojantis automobilius, jis atsiskaitydavo savo, o ne R. B., banko kortele, H. E. E. yra fiksuotas išvykstantis nuomotu automobiliu iš Lietuvos, į (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu maršrutu atgal ne su R. B., o su A. G.; liudytojas R. J. fiksuotas vykstantis kartu ne su R. B., o su A. G.. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad R. B. pasitikdavo kaltinamuosius H. E. E. ir A. G..
Kalbant apie R. B. pareikšto kaltinimo dalį dėl I. A., H. E. E. ir A. G. aprūpinimo gyvenamuoju plotu Kaune, ši inkriminuota faktinė aplinkybė pasitvirtino tik iš dalies. Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad 2015 m. rudenį R. B. vienam mėnesiui išnuomojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomai, R. Ž. bute rado svetimą plastikinę dėžę, joje sudėtus plastikinius pilnus butelius su cheminiu skysčiu, šalia kamufliažinę striukę, kuriuos sudėjęs į maišą išmetė į šiukšlių konteinerį. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 3 d. protokole užfiksuota, kad 2016 m. balandžio 29 d. nuo 7:00 val. buvo vykdomas sekimas adresu (duomenys neskelbtini), norint sekti R. Ž.. 17:45 val. buvo pastebėtas R. Ž., išeinantis iš (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, rankose nešė du juodus šiukšlių maišus. Jis perėjęs gatvę priėjo prie žalios spalvos šiukšlių konteinerio ir rankose turimus šiukšlių maišus įmetė į konteinerį. Po to R. Ž. sugrįžo į savo namo laiptinę. Šiuos du polietileninius šiukšlių maišus LKPB 2-osios valdybos pareigūnai paėmė iš žalios spalvos šiukšlių konteinerio ir pristatė į LKPB patalpas apžiūrai. 2017 m. balandžio 30 d. du šiukšlių maišai buvo apžiūrėti LKPB patalpose. Juose aptikti daiktai, kurie buvo slapta apžiūrėti 2016 m. balandžio 29 d. R. Ž. bute (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 63-85). Ant šios slaptos apžiūros metu rasto optinio prietaiso buvo rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą ir nustatyta, kad tai I. A. pėdsakai (6 t., b. l. 101-104, 113-114, 116, 131-133).
Pažymėtina, kad liudytojas R. Ž. teigė, jog nežino ir R. B. jam nesakė, kas gyvens jo bute nuomos metu, kiek asmenų gyvens ir kuriam tikslui jo butas išnuomojamas. Be to, liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti laikotarpio, kada tiksliai R. B. išnuomojo savo butą, teigė, kad tai galėjo būti 2015 m. ruduo arba vėlesnis laikotarpis, negalėjo prisiminti ar už nuomą gavo 600 litų, ar 600 eurų. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai – R. Ž. sekimas ir jo buto slapta apžiūra buvo atlikti 2016 m. balandžio 29 d., t. y. gerokai vėliau nei prokuroro inkriminuotas kaltinimas R. B. kitus asmenis I. A., H. E. E. ir A. G. aprūpinus gyvenamuoju plotu Kaune laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. Ant šiame R. Ž. bute surastų daiktų nebuvo H. E. E. ar A. G. biologinių pėdsakų, o kad jie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu būtų lankęsi Lietuvoje, duomenų nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. Ž. bute surasti daiktai būtų panaudoti D. B. nužudyme. Nustatyta, kad jam nužudyti buvo naudoti du 9 mm kalibro pistoletai, tačiau R. Ž. bute surasti optiniai taikikliai paprastai yra naudojami ant stambesnių šaunamųjų ginklų, skirtų šaudyti iš daug didesnio nei 2 metrų atstumo. Be to, R. Ž. bute surasta kamufliažinė striukė nesutampa su nukentėjusios V. J. apibūdinta į D. B. šaudžiusio asmens apranga (tamsi boloninė striukė su kapišonu). Taigi, teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.
Vien nustatyta aplinkybė, kad liudytojo R. Ž. bute buvo rasti I. A. biologiniai pėdsakai, teismo vertinimu, šiai bylai neturi teisinės reikšmės, nes I. A. šioje byloje nėra kaltinamas, jo atžvilgiu byla nėra nagrinėjama teisme, jis nėra perduotas teismui, todėl ši kaltinimo dalis šalintina taip pat.
4. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, jog R. B. perdavė H. E. E. ar A. G. duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis ir kartu su H. E. E. atliko D. B. sekimą. Aprašant H. E. E. veiką, nustatyta, kad jo išsinuomotame automobilyje „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota GPS sistema, kurios duomenys parodė šio automobilio judėjimo maršrutą ir stovėjimo vietas. Šis automobilio „TOYOTA YARIS“ maršrutas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. idealiai sutapo su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaudavo duomenis iš ant D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“ nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. įmontuoto sekimo įrenginyje „GPS Tracker“ naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to teismas padarė išvadą, kad H. E. E. automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo tik tam, kad galėtų aktyviai tiek tiesiogiai fiziškai, tiek ir naudojantis techninių priemonių pagalba elektroniniu būdu sekti D. B.. Iki 2015 m. rugsėjo 12 d. nebuvo užfiksuotas R. B. ir H. E. E. susitikimas, nenustatyta, kaip, kur, kokiu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai R. B. galėjo perduoti H. E. E. kaltinime minimus duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui. Vien tai, kad R. B. 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuo 16.20 val. iki 16.24 val. atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę (duomenys neskelbtini), kartu su T. B. įsigijo SIM korteles, ant vienos iš kurių, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri buvo įdėta į sekimo įrenginį „GPS Tracker“, buvo rasti kaltinamojo R. B. DNR pėdsakai, o nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. D. B. ėmė sekti H. E. E., dar nereiškia, kad būtent R. B. atliko šioje kaltinimo dalyje minimus veiksmus. Kaltinamajame akte minimos ir kitų asmenų, kurie nėra kaltinami šioje byloje ir nėra perduoti teismui, pavardės (T. B., I. A. ir kiti), kurie irgi galėjo būti prisidėję prie D. B. nužudymo planavimo, todėl duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis D. B. nužudymo vykdytojams galėjo perduoti bet kuris iš jų.
Taip pat byloje nenustatyta, kad R. B. atliko ir D. B. sekimą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas R. B. telefono abonento judėjimas, jo naudota transporto priemonė ir jos judėjimo maršrutas (jeigu transporto priemonėje buvo įmontuota GPS sistema). Priešingai, ta aplinkybė, kad už automobilių nuomą banko kortele atsiskaitydavo tik H. E. E., kad pagal nuomos sutartis jis iš nuomotojo įmonės pasiimdavo ir nuomotojui pristatydavo automobilius, kad byloje nefiksuoti jokie pokalbiai ar susitikimai tarp H. E. E. ir R. B., rodo, kad D. B. sekimo metu dalyvavo tik pats H. E. E., o ne kartu su R. B.. Vien teismo padarytos išvados, kad R. B. žinojo, jog fiziškai ir elektroniniu būdu bus sekamas D. B., su tikslu suplanuoti jo nužudymą, dar nereiškia, kad R. B. atliko šiuos sekimo veiksmus. Todėl šios R. B. inkriminuotos faktinės aplinkybės šalinamos kaip neįrodytos.
5. Nors kaltinamajame akte ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą buvo nurodyta, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu, įgijimo aplinkybės tik nustatinėjamos, nepaisant to, šio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, įgijimas R. B. buvo inkriminuotas. Byloje surinkta nemažai duomenų apie šio automobilio priklausomybę, vagystę, valstybinių numerių tikrąją tapatybę. Įvykio vietos apžiūros 2015 m. lapkričio 7 d. protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti prie adreso (duomenys neskelbtini), bei sudegęs automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 78-87). 2015 m. lapkričio 8 d. išraše iš Interpolo duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, kurio VIN yra (duomenys neskelbtini), yra paieškomas, kaip pagrobtas Prancūzijoje nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. Automobilio tikrasis valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 55) ir 2015 m. rugpjūčio 23 d. Laval (53) policijos skyriuje paskelbtas kaip pavogtas. Asmuo pranešęs apie vagystę – C. T., gyv. Laval m. Vagystė buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19:00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13:15 val. adresu: (duomenys neskelbtini) (53) (10 t., b. l. 61). Byloje buvo gauti dokumentai iš Prancūzijos Respublikos, susiję su automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurie ir buvo rasti įvykio vietoje ant sudegusio automobilio „Renault Megane“ (10 t., b. l. 81-179, 11 t., b. l. 1-199). LKPB skyriaus viršininko A. G. 2017 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu (9 t., b. l. 125-159) nustatyta, kad prancūziški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurie buvo surasti (duomenys neskelbtini), ant minėto sudegusio automobilio, išduoti kitam „Renault Megane“ automobiliui, kurio savininkė buvo praradusi automobilio registracijos liudijimą (duomenys gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Prancūzijos Respublikos, dėl automobilio registracijos liudijimo praradimo – liudytojos S. D. A. B. apklausos protokolas).
Iš minėtų duomenų negalima daryti išvados, kad R. B. įgijo šį automobilį „Renault Megane“. Byloje nėra įrodymų, ar R. B. apskritai buvo Prancūzijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19:00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13:15 val., kai buvo įvykdyta šio automobilio vagystė, nenustatyta, kada, kur, iš kokio asmens, už kokią kainą R. B. galėjo įgyti šią transporto priemonę, neaišku, ar jis išvis žinojo, jog šis automobilis yra pavogtas, nenustatyta jokių aplinkybių, kaip ant šio automobilio atsirado valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantys kitam, nei įvykio vietoje rastas sudegęs, tokios pat markės automobiliui, kur dingo tikrieji automobilio „Renault Megane“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ar jie yra (buvo) naudoti ant kito automobilio ir pan. Be to, sudegusiame automobilyje nebuvo rasta R. B. biologinių pėdsakų ar jo asmeninių daiktų. Taigi šio automobilio įgijimas R. B. inkriminuotas nepagrįstai, nesant jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, todėl iš kaltinimo šalinamas.
Tuo tarpu kaltinimas R. B. dėl automobilio „Renault Megane“ įgijimo kartu su T. B. negali būti pagrįstas, nes T. B. šioje byloje nėra kaltinamas, jo atžvilgiu byla nėra nagrinėjama teisme, jis nėra perduotas teismui, todėl ši kaltinimo dalis šalintina taip pat.
6. Teismo vertinimu, nėra duomenų ir apie tai, kad R. B. nužudymo vykdytojams H. E. E. bei A. G. suteikė pagalbą po D. B. nužudymo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos Respublikos. Byloje nustatyta, kad po D. B. nužudymo praėjus 9 valandoms, H. E. E. 2015 m. lapkričio 7 d. 8.38 val. naudojantis mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini), išgrynino 50 eurų. 2015 m. lapkričio 7 d. 9.00 val. Vilniaus oro uoste esančioje automobilių nuomos kompanijoje UAB „T.“ prieš terminą grąžino automobilį „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas ta pačia mokėjimo kortele ir 2015 m. lapkričio 7 d. 9.30 val. iš Vilniaus autobusų stoties keleiviniu autobusu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš Vilniaus į Taliną. Nustatyta ir tai, kad liudytojas R. J. po D. B. nužudymo praėjus 15 valandų, 2015 m. lapkričio 7 d. 14.14 val. automobiliu „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką, o 20.06 val. automobilis buvo fiksuotas išvažiuojantis iš Lietuvos Respublikos pro (duomenys neskelbtini) pasienio postą link Latvijos Respublikos. Ir šios aplinkybės leido teismui teigti, kad kitą dieną po D. B. nužudymo R. J. atvyko į Lietuvos Respubliką ir išsivežė A. G. į (duomenys neskelbtini).
Taigi šie duomenys rodo, kad R. B. nesiėmė jokių veiksmų, palengvinančių H. E. E. bei A. G. išvykimą iš Lietuvos netrukus po D. B. nužudymo, todėl ši jam inkriminuota aplinkybė šalinama.
7. Teismo vertinimu, nepasitvirtino ir H. E. E. bei A. G. inkriminuota aplinkybė, kad jie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus, šaudmenis šiems ginklams – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti.
Pažymėtina, kad šių ginklų ir šaudmenų įgijimo aplinkybės kaltinamajame akte buvo aprašytos kitaip, nurodant, kad šiuos nusikaltimo įrankius J. T. kitam asmeniui M. T. nurodė atgabenti iš (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respublikos ir sutartoje vietoje perduoti V. L.. Šiam asmeniui S. B. ir R. K. nurodė gabenti į Lietuvą ir perduoti nusikaltimo vykdytojams H. E. E. bei A. G.. V. L., vykdydamas nurodymus, per K. Š. ir R. B. tai ir atliko. Prokuroras prašyme pakeisti kaltinimą motyvavo, jog kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės, susijusios su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimu ir gabenimu, neatitinka objektyvių duomenų, nes paaiškėjo, jog V. L. ir K. Š. Latvijos Respublikoje iš (duomenys neskelbtini) piliečių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimas ir gabenimas vyko ne kaltinamajame akte nurodytu laiku, o vėliau – galimai 2016 m. vasario mėnesį. Todėl keisdamas kaltinimą prokuroras šias inkriminuotas aplinkybes pašalino (38 t., b. l. 158-159) ir teismas šį pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo priėmė.
Nepaisant to, net ir pakeitęs kaltinimą prokuroras šaunamųjų ginklų ir šaudmenų neteisėtą įgijimą inkriminavo kaltinamiesiems H. E. E. bei A. G., teigdamas, kad šis įgijimas ikiteisminio tyrimo metu taip ir liko nenustatytas. Teismo vertinimu, vien ta faktinė aplinkybė, kad D. B. buvo nužudytas dvejais 9 mm kalibro pistoletais, kad įvykio vietoje viso buvo iššauta 12 vnt. 9 mm kalibro šovinių LUGER, t. y. įrodyti šių ginklų ir šaudmenų panaudojimo, laikymo ir gabenimo faktai, automatiškai dar nepreziumuoja šių ginklų ir šaudmenų įgijimo. Nėra nustatyta, kada, kur, iš kurių asmenų, už kokią kainą H.E. E. bei A. G. įgijo šiuos nusikaltimo įrankius. Todėl ši kaltinimo dalis šalinama kaip neįrodyta.
Be to, liko nenustatyta ir tai, kada, kur, iš kurių asmenų, už kokią kainą H.E. E. bei A. G. įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti. Vien tik šių daiktų suradimas kriminalinės žvalgybos veiksmų, atliktų 2016 m. balandžio 29 d., liudytojo R. Ž. bute, dar nerodo, kad šie daiktai buvo panaudoti nužudant D. B.. Juolab, kad kaltinamųjų H.E. E. bei A. G. biologinių pėdsakų ant šių daiktų nebuvo rasta. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
Skiriant R. B., A. G. ir H. E. E. bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.
Kaltinamieji padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nukreiptą į svetimo turto sunaikinimą bei sugadinimą, bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, veikdami organizuota grupe, esant dviem kvalifikuojančioms nužudymą aplinkybėms – itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu, kas rodo ypač didelį šios veikos pavojingumą.
Kaltinamasis R. B. nevedęs, tačiau iki sulaikymo dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), turi sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, Lietuvoje lankydavosi itin retai. Anksčiau neteistas, tačiau LKPB vyriausiojo tyrėjo D. K. 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime (10 t., b. l. 46-54) nurodyta, kad R. B. kartu su kitu asmeniu nuo 2016 metų (duomenys neskelbtini) galimai subūręs grupuotę, kurios nariai užsiima narkotinių medžiagų – kanapių auginimu ir realizavimu. Nusikalstamos grupuotės nariai paskirstomi į mažesnes grupeles, apgyvendinami nuomojamose namuose, butuose, kur įtariama augina kanapes, o jų realizavimu (duomenys neskelbtini) galimai užsiima būtent R. B.. Nors ši tyrėjo nustatyta informacija nėra patikrinta BPK nustatytomis priemonėmis ir nėra patvirtinta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, visgi policijos turimi duomenys apie R. B. užsienyje galimai padarytas nusikalstamas veikas turi reikšmės vertinant šio kaltinamojo asmenybę. R. B. laikotarpiu, kuomet buvo suimtas šioje byloje, prieš (duomenys neskelbtini) pareigūną įvykdė kitą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už ką buvo nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu. Be to, jis 2017 m. balandžio 30 d. buvo baustas už administracinį nusižengimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tačiau nuobauda išnykusi, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą negauta. R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. G. vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2017 m. spalio 16 d. dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), teistas: 1. Estijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 7 d., teistumas išnykęs; 2. Suomijos Respublikos Helsinkio teismo 2013 m. kovo 22 d. už disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs. Jis už administracinius nusižengimus nebaustas, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar įskaitą, apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Liudytojo Nr. 1-18, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais nustatyta, kad kaltinamasis yra susijęs su sportiniu klubu, kuris užsiima viduramžių kovos menais bei nusikalstamomis veikomis. Šio klubo nariai yra kaip draugai. A. G. turi geras žinias ir įgūdžius naudoti skirtingus ginklus ir moka jais šaudyti. A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
H. E. E. nevedęs, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), neteistas. Už administracinius nusižengimus nebaustas, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar įskaitą, apie priklausomybės ligų gydymą nėra. (duomenys neskelbtini) Gynybos lygos (Kaitselitt) 2018 m. kovo 29 d. raštu nustatyta, jog kaltinamasis turi karinės ir žvalgybinės patirties, nes nuo 2012 m. gegužės 8 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) gynybos lygos (duomenys neskelbtini) būrio narius, o nuo 2012 m. gegužės 15 d. paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrio žvalgybos grupę. H. E. E. nuo 2014 m. kovo 5 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) gynybos lygos jo paties prašymu (31 t., b. l. 173-174). Kad kaltinamasis turėjo pomėgį domėtis ginklais ir karine amunicija patvirtina tai, kad kratos jo namuose ir automobilyje metu buvo rasta ir paimta neperšaunama liemenė, ginklų enciklopedija ir kt. (18 t., b. l. 44-49). Taip pat LKPB TRV 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gautuose atsakymuose į teisinės pagalbos prašymus nurodyta, kad H. E. E. kontaktavo/palaikė ryšį su asmenimis, siejamais su organizuotu nusikalstamumu (6 t., b. l. 122-123; 12 t., b. l. 157-200; 13 t., b. l. 90, 113-198; 14 t, b. l. 1-188; 15 t., b. l. 1-68). H. E. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Visos minėtos aplinkybės įvertintinos skiriant kaltinamiesiems bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, pavojingumą bei kaltinamųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgusi į tai, kad dalis prokuroro inkriminuoto kaltinimo teisme liko neįrodyta, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems A. G. ir H. E. E. už padarytą labai sunkų nusikaltimą terminuotą laisvės atėmimo bausmę didesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis, bet mažesnę nei per baigiamąsias kalbas prašė skirti prokuroras, t. y. jiems paskiriant laisvės atėmimą kiekvienam po 16 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks didesnės nei vidurkis (14 metų) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į visas šiuos kaltinamuosius ir jų padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį. Tuo tarpu kaltinamajam R. B. už kvalifikuotą nužudymą skirtinas artimas sankcijos vidurkiui terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. paskiriant jam laisvės atėmimą 13 metų, nes jo indėlis į bendrą organizuota grupe įvykdytą D. B. nužudymą buvo mažesnis, lyginant su kaltinamųjų A. G. ir H. E. E. vaidmeniu, o dalis jam inkriminuoto kaltinimo nepasitvirtino.
Tuo tarpu BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmių rūšys, o BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmių rūšys. Įvertinus, kad šie nusikaltimai yra apysunkiai, jie atlikti darant kitą labai sunkų nusikaltimą, kaltinamiesiems už juos skirtinos kiek didesnės už vidurkį arešto bausmės, kurios bendrintinos apėmimo būdu su bausme, paskirta už kvalifikuotą nužudymą.
Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: R. B. – nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, A. G. – nuo jo sulaikymo 2018 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, H. E. E. – nuo sulaikymo 2018 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu dar turi būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskiriant 13 metų laisvės atėmimą. Kadangi R. B. šioje byloje yra suimtas, o naują BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė suėmimo metu ir net nepradėjęs vykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu jam paskirtos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, nėra pagrindo į galutinę subendrintą bausmę įskaityti jokios laisvės apribojimo bausmės dalies. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas į subendrintą bausmę įskaitoma tik visa ar iš dalies atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ko nagrinėjamu atveju nėra.
Teisėjų kolegija pasisako ir dėl kaltinamiesiems skirtinų terminuotų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021 išaiškinta, kad BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios. Taigi BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje R. B., H.E. E. ir A. G. be kita ko įvykdė labai sunkų nusikaltimą, todėl pagal dabar galiojantį teisinį regulavimą (BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 1 dalį) už šį nusikaltimą jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė turėtų būti paskirta atlikta kalėjime. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nebūtų teisinga.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Šioje byloje kaltinamųjų R. B., H.E. E. ir A. G. už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatytas jiems palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią baudžiamojo įstatymo dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime.
Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą – D. B. kvalifikuotą nužudymą – R. B., H.E. E. ir A. G. padarė 2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), bylą nagrinėjantis teismas turi įgaliojimus nuspręsti, kad už labai sunkų nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimo bausmes kaltinamieji turi atlikti pataisos namuose.
Kaltinamiesiems R. B., H.E. E. ir A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nors kaltinamieji A. G. ir H. E. E. pagal Europos arešto orderius Lietuvos Respublikai buvo išduoti su sąlyga, kad paskirtas bausmes jie atliks (duomenys neskelbtini), šis klausimas bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nustatyta tvarka.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusieji A. B. ir D. B. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų R. B., H. E. E. bei A. G. solidariai jiems priteisti po 300 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas (36 t., b. l. 142-152). Nurodė, kad A. B. yra nužudytojo D. B. motina, o D. B. – nužudytojo brolis, kurie dėl jo mirties patyrė itin didelius ir skaudžius išgyvenimus.
Nukentėjusysis D. B. teismui raštu pareiškė, jog pateikto civilinio ieškinio atsisako ir žino šio atsisakymo pasekmes (39 t., b. l. 39). Esant šiai nukentėjusiojo valiai, teismas jo atsisakymą nuo ieškinio priima ir civilinį procesą dėl D. B. ieškinio nutraukia.
Nukentėjusioji V. J. savo ir dukros A. D. J. vardu teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų R. B., H. E. E., A. G. ir I. A. solidariai V. J. priteisti 800 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; nužudytojo D. B. ir V. J. bendram vaikui A. D. J. solidariai priteisti 1 000 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; nužudytojo D. B. ir V. J. bendram vaikui A. D. J. solidariai priteisti 54 000 eurų turtinei žalai atlyginti netekus tėvo ir maitintojo; vaikui priteistas sumas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavesti tvarkyti jos motinai V. J.; priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžio įvykdymo; priteisti V. J. ir jos dukros A. D. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas (37 t., b. l. 8-29). Teismas 2019 m. lapkričio 15 d. protokoline nutartimi V. J. civilinį ieškinį priėmė iš dalies, t. y. nepriėmė ieškinio civilinio atsakovo I. A. atžvilgiu, nes jis byloje nėra kaltinamasis; V. J. mažametę dukrą A. D. J. pripažino nukentėjusiąja, o V. J. – jos atstove pagal įstatymą (37 t., b. l. 87).
Nukentėjusioji V. J. civiliniame ieškinyje prašė solidariai iš kaltinamųjų priteisti išlaikymą A. D. J. kas mėnesį mokamomis 250 Eur (t. y. ½ dalis MMA, kurios aritmetinis vidurkis yra 250 Eur) periodinėmis išmokomis nuo A. D. J. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-495/2009). D. B. nužudymo dieną (2015 m. lapkričio 6 d.) šis dydis buvo 325 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 615). A. D. J. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. jau po D. B. nužudymo, kuomet minimalios mėnesinės algos dydis buvo 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240). D. B. nužudymo metu V. J. buvo nėščia ir laukėsi jo kūdikio – A. D. J.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. birželio 4 d. ekspertizės aktu Nr. ES 102/2019 (1) nustatyta, kad A. D. J. biologinis tėvas yra nužudytasis D. B. (37 t., b. l. 14-23). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2573-930/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. D. J. tėvas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant, kad vaikas žinotų savo kilmę. Šios faktinės aplinkybės nekelia abejonių, kad A. D. J. yra nužudytojo D. B. dukra, gimusi po jo mirties ir pagal įstatymą turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Teismo vertinimu, nužudytojo D. B. pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą ir orientacinis šios pareigos dydis šioje byloje turi teisinę reikšmę vertinant vaiko patirtą žalą dėl maitintojo netekimo. Nors nukentėjusioji V. J. nepateikė duomenų apie savo ir nužudytojo D. B. gautas darbines pajamas, tačiau pagrįstai civiliniame ieškinyje nurodė, kad jų bendras vaikas A. D. J. turėjo teisę gauti bent ½ dalį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą iš savo tėvo. Teismas, apskaičiavęs A. D. J. gimimo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį (350 Eur), sprendžia, kad nužudytojo D. B. išlaikymo nepilnametei dukrai dalis iš 350 Eur proporcingai buvo 175 Eur per mėnesį. Todėl teismas iš kaltinamųjų R. B., H. E. E. ir A. G. solidariai priteisia išlaikymą vaikui A. D. J. kas mėnesį mokamomis 175 Eur periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis nėra per didelis ir yra pakankamas nepilnametės A. D. J. minimaliems poreikiams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-314-518/2018).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nukentėjusioji A. B. ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus D. B. nužudymo patyrė didžiulę netektį, dvasinį skausmą, emocinį stresą. Nukentėjusiąją su sūnumi siejo labai stiprūs emociniai, socialiniai ryšiai, jie kasdien matydavosi, A. B. teisme parodė sūnui buvo nupirkusi automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nors šis automobilis buvo registruotas A. B. motinos D. V. vardu), kuriame sūnus ir buvo nužudytas. Nužudymo dieną nukentėjusioji taip pat matėsi su sūnumi, kartu pietavo restorane. Dėl sūnaus netekties labai išgyvena, jaučia didžiulį sielvartą.
Nukentėjusioji V. J. civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje teigė, kad ją su D. B. siejo itin artimi santykiai – jie draugavo ilgiau nei vienerius metus, kartu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), prie šio namo D. B. ir buvo nužudytas. V. J. nužudymo metu laukėsi D. B. kūdikio. Be to, įvykio metu V. J. buvo tame pačiame automobilyje „Mercedes Benz S320“, kuriame prie jos akių ir buvo nužudytas D. B., dėl nuo kulkų dūžtančio priekinio automobilio stiklo šukių jai buvo sužalotos kojos, rankos, veidas, dėl ko ji pati patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, akivaizdu, kad V. J. teko patirti itin didelį emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nes jos akivaizdoje buvo nužudytas jai brangus ir mylimas žmogus, su kuriuo ji planavo savo ateitį. Netekus D. B., neįmanoma įgyvendinti šių kartu kurtų planų ir tinkamai gyventi.
Nukentėjusioji V. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jos dukra A.D. J. gimė po tėvo D. B. nužudymo, todėl prarado vieną iš tėvų, su kuriuo neturės galimybės bendrauti, kurti artimų vaiko ir tėvo santykių. Iš prie ieškinio pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. įsiteisėjusio sprendimo dėl V. J. buvusio sutuoktinio J. J. tėvystės nuginčijimo matyti, kad tarp vaiko A. D. J. ir jos gimimo liudijime įrašyto J. J. nėra jokio socialinio ryšio, o J. J. vaiko auklėjime išvis nedalyvauja (37 t., b. l. 25-29). Tai reiškia, kad A. D. J. dėl kaltinamųjų kaltės netekus tėvo D. B., ji neturi jokio emocinio, socialinio ryšio ir tėviškų santykių su jokiu vyru, kas, teismo vertinimu, pažeidžia vaiko pilnavertės šeimos interesus.
Taigi, teismas vertina, kad dėl kaltinamųjų R. B., H. E. E. ir A. G. tyčinių veiksmų nukentėjusieji A. B., V. J. ir jos vaikas A. D. J. patyrė neturtinės žalos. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų A. B. ir V. J. santykiai su nužudytuoju D. B. buvo labai artimi. Šiuo atveju tyčiniais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji A. B. neteko sūnaus, nukentėjusioji V. J. neteko mylimojo, o nukentėjęs vaikas A. D. J. – savo tėvo. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Dėl D. B. ilgai ir kruopščiai planuoto nužudymo, esant net dvejiems šį nužudymą kvalifikuojantiems požymiais, teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusieji neteko artimo ryšio, šiltų santykių. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusioms A. B. ir V. J. iš kaltinamųjų solidariai priteistina po 70 000 eurų suma, o vaikui A. D. J. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 50 000 eurų suma. Teismo manymu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas kaltinamųjų organizuota grupe padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką.
Tenkintinas ir nukentėjusios V. J. civiliniame ieškinyje pareikštas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 pažymėjo, kad šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė kasacinio teismo sesija išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo to momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena. Taigi, nukentėjusiajai V. J. nusprendus priteisti 70 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nuo šios sumos priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu kadangi nukentėjusiajai mažametei A. D. J. priteista 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma pavedama uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei motinai V. J., tai uzufrukto teise jai pavedama disponuoti ir vaikui priteistų procesinių palūkanų suma.
Kadangi nukentėjusioji A. B. ieškinyje prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo neišreiškė, jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Nukentėjusieji A. B., D. B. ir V. J. civiliniuose ieškiniuose prašė iš kaltinamųjų priteisti ir jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nei nukentėjusieji, nei jų atstovas teismui nepateikė. Todėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Pagal Kauno apygardos teismo Kanclerio tarnybos pateiktą 2021 m. birželio 21 pažymą Nr. 12F-14 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 13 307,10 Eur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbų vertinimo išlaidų, tačiau pagal BK 105 straipsio 1 dalį šias išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, priimant nuosprendį išieškoti iš nuteistųjų draudžiama, todėl šių išlaidų iešieškojimo klausimas nesprendžiamas.
BPK 94 straipsniu pagrindu išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
1. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, padarymą – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų,
2. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;
3. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu pakeičiant laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1 : 2), bausmes apimant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d.
R. B. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
Užstato davėjui S. B. grąžinti už įtariamąjį R. B. sumokėtą 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų užstatą, įmokėtą S. B. 2018 m. rugsėjo 18 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą LT 1970 4406 0000 4973 66.
H.-E. E. (H.-E. E.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
1. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punkte, padarymą – laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų,
2. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų;
3. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d.
H.-E. E. (H.-E. E.) kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 20, 21 straipsniais, įpareigoti bausmę vykdančią instituciją bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui pateikti teikimą perduoti vykdyti (duomenys neskelbtini) šį nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės H.-E. E. (H.-E. E.).
A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
1. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punkte, padarymą – laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų,
2. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų;
3. Už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d.
A. G. (A. G.) kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 20, 21 straipsniais, įpareigoti bausmę vykdančią instituciją bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui pateikti teikimą perduoti vykdyti (duomenys neskelbtini) šį nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės A. G. (A. G.).
Nukentėjusios V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Jai iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), H.-E. E. (H.-E. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Solidariai iš R. B., H.-E. E. (H.-E. E.) ir A. G. (A. G.), priteisti nepilnamečio vaiko A. D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Solidariai iš R. B., H.-E. E. (H.-E. E.) ir A. G. (A. G.), priteisti nepilnamečiam vaikui A. D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Pavesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir neturtinei žalai atlyginti vaikui priteistą pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti jo motinai V. J..
Nukentėjusios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Jai iš R. B., H.-E. E. (H.-E. E.) ir A. G. (A. G.) solidariai priteisti 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priimti nukentėjusiojo D. B. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinį procesą dėl jo ieškinio nutraukti.
2. Dėžę su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), GPRS įrenginiu su SIM kortele, saugomais LKPB, sunaikinti,
4. Juodos spalvos maišą su plomba Nr. 001723, kuriame yra H.-E. E. daiktai, saugomais LKPB, sunaikinti,
5. Paketą Nr. 309769, kuriame yra A. G. daiktai, saugomais teisme, sunaikinti.
6. Dėžę, kurioje yra I. A. drabužiai. Paketą, kuriame yra I. A. batai, saugomus LKPB, perduoti prokurorui prie I. A. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos.
7. Dėžutę su 29 vnt. kompaktinių diskų, kurie kaip procesinių veiksmų protokolų priedai kartu su byla perduoti teismui, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam R. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, suimtiems nuteistiesiems H.-E. E. ir A. G. nuo nuosprendžio vertinimo į jų gimtą (duomenys neskelbtini) kalbą įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apygardos teismui.