Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuteistojo A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Estijos Respublikos pilietis A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 30 d.

2. 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: nuteistojo A. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pripažįstant jį kaltu dėl jos padarymo ir paskiriant jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, tai yra griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 5 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2022 m. spalio 5 d.

3. 2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteistojo A. G. gynėjos kasacinis skundas buvo atmestas.

4. 2022 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo patvarkymu 2021 m. birželio 30 d. nuosprendis pateiktas vykdyti.

5. 2024 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma nuteistąjį A. G. perduoti Estijos Respublikai dėl tolimesnio bausmės vykdymo.

6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimą tenkino ir nutarė perduoti vykdyti sprendimą dėl A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės Estijos Respublikai, bei kreiptis į Estijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-33-813/2021), pakeisto 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo bei vykdymo Estijos Respublikoje.

7. 2024 m. gegužės 28 d. nuteistasis A. G. pateikė aukštesniajam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį.

7.1. Skunde nurodoma, kad perkėlimo į Estijos kalėjimą atveju, apelianto teisinė padėtis pablogėtų, kadangi Lietuvos kalėjime 12 valandų per dieną galima vaikščioti kalėjimo teritorijoje, kiekvieną dieną galima lankyti sporto salę, naudotis bendra virtuve ir gamintis sau maistą, turėti asmeninių daiktų – televizorių ir kita. Estijos Respublikoje tokių galimybių nuteistasis neturėtų. Be to, šiuo metu nuteistasis su savo giminaičiais dažnai bendrauja vaizdo konferencijos būdu, tokios galimybės fiziškai matytis Estijos Respublikos įkalinimo įstaigose nėra.

7.2. Skunde teigiama, kad negavus objektyvios informacijos apie bausmės atlikimo sąlygas Estijos Respublikoje, spręsti klausimo dėl nuteistojo perkėlimo atlikti bausmę negalima, nes galimai bus pažeidžiamos A. G. teisės, nebus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Taip pat bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie Estijos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.3. Skunde akcentuojama, jog prokuroro ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuteistojo reabilitacijos apsunkinimo, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, todėl tai neva trukdo bendrauti su socialiniais darbuotojais, yra niekuo nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra jokių to patvirtinimų.

7.4. Skunde pažymima, kad prokuroro argumentas, kad nuteistojo bausmės atlikimas nėra patenkinamas, kadangi jis keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, neturi teisinės reikšmės ir galimai diskriminuoja nuteistąjį.

7.5. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus ir pažeidžiantis žmogaus teises, įstatymo dėl „Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

7. Atsiliepimų, prašymų dėl nuteistojo apeliacinio skundo Kauno apygardos teisme negauta.

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322 įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas) numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

9. Įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR). O šio Įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtintos sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, sąlygos.

10. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, tai yra nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

11. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, neatsižvelgiant į jo sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, gali būti perduodamas vykdyti jo pilietybės valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos: 1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas jo pilietybės valstybei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 2) šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje arba Lietuvos Respublikos teismas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra priėmę sprendimą, kuriuo remiantis bausmę atlikęs asmuo bus įpareigotas išvykti, išsiųstas arba grąžintas į jo pilietybės valstybę.

12. Sistemiškai aiškinant Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas, taip pat atsižvelgus į Pamatinio sprendimo 2008/909TVR 4 straipsnyje apibrėžtus nuosprendžio perdavimo kitai valstybei narei kriterijus, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis taikoma tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos sprendimas (nuosprendis) dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena (šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Taigi, konsultuotis su kita Europos Sąjungos valstybe yra institucijų teisė, tačiau ne pareiga, taigi, priešingai nei savo skunde nurodė nuteistasis, jo teisės pagal minėtą straipsnį nebuvo pažeistos. Remiantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo tik tuomet, jeigu nagrinėjant teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo. Apygardos teismas įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą taip pat neabejoja, kad A. G. perdavimas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Estijos Respublikai sudarys palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai.

13. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ten jis gyveno iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas laisvės atėmimo bausme, padarymo. Vadinasi, nuteistojo A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas nagrinėjamu atveju vykdomas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu ir Estijos Respublikos kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nėra būtinas. Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendyje A. G. susijęs su sportiniu klubu, kuris užsiima viduramžių kovos menais bei nusikalstamomis veikomis Estijoje. Estijos Respublikoje taip pat gyvena nuteistojo tėvai ir 3 vaikai. Su 2 vaikais ir tėvais jis palaiko glaudžius ryšius, bendraudamas nuotolinio perdavimo priemonėmis, su trečiuoju, jauniausiu vaiku ir buvusia žmona nuteistasis nebendrauja. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia pats nuteistasis, tik patvirtina, kad jį su Estijos Respublika sieja glaudūs socialiniai, kultūriniai bei šeiminiai ryšiai, kurie užtikrins siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, padės sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei sustiprins ryšius su šeima. Nors nuteistasis teigia, kad Estijos Respublikoje jis neturės galimybės bendrauti su šeima nuotoliniu būdu, tačiau pažymėtina, kad jo tėvams ir vaikams bus sudarytos palankesnės sąlygos A. G. lankyti fizinių pasimatymų metu. Tuo tarpu kaip teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė jis pats, per visą laiką kol jis atlieka įkalinimo bausmę jo šeimos nariai į Lietuvą jo aplankyti atvykę buvo tik keturis kartus. Pats nuteistasis nurodė, jog šeima norėtų atvykti jo aplankyti dažniau, tačiau dėl didelių kelionės kaštų ir tolimo atstumo ši artimųjų galimybė stipriai suvaržyta, jis pats jiems nurodo nevykti, kadangi dėl 1,5 ar 2 valandų susitikimų to daryti neverta. Nagrinėjamu atveju nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir nurodė, kad Estijos Respublikoje jis tokius susitikimus turėtų vos kartą per mėnesį, tačiau net ir tokiu atveju jo šeima jį aplankyti galėtų dažniau nei Lietuvoje.

14. Iš A. G. apylinkės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nuteistasis mokosi lietuvių kalbos ir sunkumų bendraujant su kalėjimo administracija ir socialiniais darbuotojais, jo teigimu nekyla. Nuteistasis savo pateiktame skunde taip pat pažymi, kad prokuroro ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuteistojo reabilitacijos apsunkinimo, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, todėl tai neva trukdo bendrauti su socialiniais darbuotojais, yra niekuo nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas su šiais nuteistojo teiginiais sutikti negali. Pažymėtina, kad nors nuteistasis ir nurodo, kad mokosi lietuvių kalbos, tačiau kaip teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė jis pats, per ilgus metus praleistus įkalinimo įstaigose lietuvių kalbos jis vis dar nepramoko, kadangi su kalėjimo administracija bendrauja anglų arba rusų kalbomis. Akivaizdu, kad nuteistajam bendraujant su jį prižiūrinčiais pareigūnais savo gimtąja kalba, būtų geriau užtikrinta jo socialinė reabilitacija. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistajam savo gimtojoje šalyje siekiant kokybiškai susikalbėti, nebūtų būtinybės ir mokytis naujos jam kalbos.

15. A. G. pateiktame skunde taip pat nurodo, kad prokuroro argumentas, kad nuteistojo bausmės atlikimas nėra patenkinamas, kadangi jis keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, neturi teisinės reikšmės ir galimai diskriminuoja nuteistąjį. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju diskriminacijos neįžvelgia, kadangi byloje ginčo dėl to, jog A. G. bausmės atlikimo metu išties keturis kartus buvo baustas drausime tvarka nėra, jis nei karto nebuvo skatintas, kas atitinkamai įrodo, jog jo elgesys nebuvo pavyzdinis. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, jo elgesys struktūrizuotoje aplinkoje yra svarbus, kadangi rodo, jog A. G. pataisos procesas bausmės atlikimo metu vyksta vangiai. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. G. atliekant bausmę savo pilietybės valstybėje jam bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti efektyvią pagalbą ir užsiimti pozityvia veikla, taip reintegruojantis į visuomenę.

16. Aplinkybė, kad šiuo metu dar nėra gautas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, taip pat nereiškia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta. Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad „kai konsultacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo vykdomos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstą nuomonę, kad nėra tikslinga jai perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, pateikia po to, kai jai buvo perduoti šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, teismas įvertina pagrįstą nuomonę ir gali nuspręsti priimti nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šiai valstybei“.

17. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės būtinas tik Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (ir 6 dalyje, kuri nagrinėjamu atveju su skundo nagrinėjimo dalyku nesusijusi) nurodytais atvejais. Tuomet, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, bausmę vykdanti institucija, prieš pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.

18. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, jog A. G. pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai buvo išduotas su sąlyga, kad paskirtą bausmę jis atliks Estijos Respublikoje ir šis klausimas bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje. Teismas įpareigojo bausmę vykdančią instituciją bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui pateikti teikimą perduoti vykdyti šį nuosprendį Estijos Respublikai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo A. G.. Ši Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis nebuvo panaikinta ar pakeista 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, todėl yra įsigaliojusi.

19. Pateiktame skunde nuteistasis nurodo, kad nenori būti perduotas Estijos Respublikai kadangi bausmės vykdymo sąlygos jo pilietybės valstybėje yra griežtesnės nei Lietuvoje ir dėl to jo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta, pažeistos žmogaus teisės, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad minėtų reikalavimų Estijos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar, kad nuteistojo A. G. teisės ir teisėti interesai perdavus jį tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui nebus užtikrinti. Paminint ir tai, kad tarptautiniai teisės aktai sprendžiant laisvės atėmimo bausmės perdavimo klausimą nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo, todėl vien aplinkybės, kad kalinimo sąlygos tarp Europos Sąjungos valstybių yra skirtingos, nesudaro pagrindo nuteistojo skundą tenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia A. G. dėmesį ir į tai, jog nuteistasis, darydamas nusikaltimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo numanyti, kad jo sulaikymo ir nuteisimo atveju jis bus perduotas bausmės atlikimui į kilmės šalį. Šiuo atveju taip pat jokios reikšmės neturi ir nuteistojo pasirinkimas kurioje šalyje nusikalsti ir tai negali būti vertinama kaip jo teisė kartu pasirinkti ir bausmės atlikimo vietą.

20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo skunde nurodytas priežastis, dėl kurių A. G. negalėtų atlikinėti likusios laisvės atėmimo bausmės Estijos Respublikoje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuteistąjį su šia šalimi sieja tiek kultūriniai, tiek socialiai bei šeimyniniai ryšiai, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės teigiamai įtakos nuteistojo A. G. socialinę reabilitaciją bei padės nuteistajam integruotis į visuomenę. Be to A. G. Lietuvos Respublikai buvo išduotas pagal Europos arešto orderį su sąlyga, kad paskirtą bausmę atliks Estijos Respublikoje, todėl įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nuteistojo A. G. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.