- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-171-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00019-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- H.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H.-E. E. (H.-E. E.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas dėl nuteistojo H.-E. E. laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Estijos Respublikos pilietis H.-E. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d.
2. 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: nuteistojo H. E. E. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pripažįstant jį kaltu dėl jos padarymo ir paskiriant jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir H. E. E. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 5 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2022 m. spalio 5 d.
3. 2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutarta pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį – iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad kitas asmuo parūpino H.-E. E. gyvenamąją vietą bute adresu: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. 2024 m. sausio 26 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas, kuriuo buvo prašoma nuteistąjį H.-E. E. perduoti Estijos Respublikai dėl tolimesnio bausmės atlikimo.
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimą tenkino ir nutarė perduoti vykdyti sprendimą dėl H.-E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės Estijos Respublikai. Bei kreiptis į Estijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, pakeisto 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteistajam H.-E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo bei vykdymo Estijos Respublikoje.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis H.-E. E. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį.
6.1. Skunde nurodoma, kad teisinio reguliavimo analizė suponuoja išvadą, jog bausmę vykdanti institucija, kartu su teikimu visais atvejais privalo teismui pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismui pateikti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad būtent Estijos Respublikoje būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo H.-E. E. socialinę reabilitaciją. Skundžiamoje nutartyje akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis yra Estijos Respublikos pilietis, mokantis estų kalbą ir šioje valstybėje iki bausmės atlikimo pradžios turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra esminės ir galinčios nulemti sprendimą dėl nagrinėjamo klausimo. Pažymėtina, kad nuteistojo su Estijos Respublika nesaisto itin tamprūs socialiniais ir šeiminiai ryšiai – Estijos Respublikoje jis neturi nuolatinės darbo vietos, taip pat savo vardu registruoto turto. Nors Estijos Respublikoje gyvena jo mama, tačiau su ja glaudžių ryšių nuteistasis nepalaiko, retkarčiais susisiekia telefonu. E.-H. E. nėra vedęs, Estijos Respublikoje neturi vaikų, taip pat jokių kitų socialinių ryšių.
6.2. Skunde teigiama, kad nuteistojo perdavimas tolimesniam bausmės atlikimui Estijos Respublikoje nėra neišvengiamai būtinas, kadangi, nors nuteistojo su Lietuvos Respublika ir nesieja jokie socialiniai ar šeiminiai ryšiai, tačiau stiprių tokio pobūdžio ryšių nuteistasis neturi ir Estijos Respublikoje. Manytina, jog Marijampolės kalėjime nuteistojo adaptacija nebus sunkesnė, nei bet kurioje kitoje Estijos Respublikos bausmės atlikimo įstaigoje. Be to Estijos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą nuteistajam atliekančiam bausmę už tokio pobūdžio nusikaltimus, numato ženkliai griežtesnes bausmės atlikimo sąlygas nei Lietuvos Respublikoje galiojantis bausmių vykdymo kodeksas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo brolis ir jo vaikai negyvena Estijos Respublikoje, su jais E.-H. E. bendrauja tik vaizdo skambučių pagalba. Tuo tarpu, pagal Estijos Respublikos teisės aktų nustatytą bausmės vykdymo reglamentavimą, nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę tokiomis sąlygomis kaip E.-H. E., neturi teisės bendrauti su savo artimaisiais vaizdo skambučių būdu, kas iš esmės patvirtina faktą, jog E.-H. E. perdavimas Estijos Respublikai itin neigiamai atsilieps jo ir taip silpniems šeiminiams-socialiniams ryšiams. Taip pat šiuo metu nuteistojo gynėja ruošia dokumentus Strasbūro teismui, todėl perdavus jį bausmės atlikimui į Estijos Respubliką, būtų sudėtinga bendradarbiauti su Lietuvos Respublikoje dirbančia gynėja.
6.3. Skunde neginčijama, jog E.-H. E. nemoka lietuvių kalbos, tačiau kalba anglų ir rusų kalbomis, todėl šiomis kalbomis be jokių sunkumų geba susikalbėti tiek su kalėjimo personalu, tiek su kitais nuteistaisiais, atliekančiais bausmę Marijampolės kalėjime. Be to nuteistasis turi planų bausmės atlikimo laikotarpiu išmokti lietuvių kalbą. Kaip ir buvo nurodyta teismo posėdžio metu, per pastaruosius 6 įkalinimo metus Lietuvos Respublikoje E.-H. E. nekilo jokių problemų bendraujant su laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojais ar kitais nuteistaisiais užsienio kalba.
6.4. Skunde pažymima, kad nors aptariamu atveju E.-H. E. sutikimas dėl jo perdavimo Estijos Respublikai nėra privalomas, tačiau visais atvejais, siekiant nustatyti, kurioje valstybėje būtų užtikrintos palankiausios sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, be jau anksčiau nurodytų aspektų, atsižvelgiama ir į nuteistojo nuomonę dėl perdavimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į E.-H. E. nesutikimą būti perduotam Estijos Respublikai. Nuteistasis baiminasi, jog tokiu būdu, t. y. tęsiant laisvės atėmimo bausmės atlikimą Estijos Respublikoje, jo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta.
6.5. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymo Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau ir – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendžiant ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio Įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka, gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir tokias konsultacijas vykdo Kalėjimų tarnyba. Tokios konsultacijos nevykdomos tik tuo atveju, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Duomenys, jog yra gautas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas perduoti šiai valstybei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo E.-H. E., su teikimu nebuvo pateikti. Tuo tarpu negavus šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija šį klausimą turėjo palikti nenagrinėtu ir apie tai informuoti nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją (Įstatymo 21 straipsnio 6 dalis), tačiau tai padaryta nebuvo.
6.6. Pasak nuteistojo, bausmę vykdanti institucija – Marijampolės kalėjimas – pateikdama teismui teikimą dėl jo perdavimo Estijos Respublikai tolimesniam bausmės atlikimui, nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų tokio teikimo turiniui, t. y. kartu su teikimu teismui nepateikė duomenų pagrindžiančių, jog buvo kreiptasi į Kalėjimų tarnybą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Todėl toks teikimo trūkumas laikytinas esminiu, užkertančiu kelią tokį teikimą teisme priimti bei jį nagrinėti. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas šiuos pažeidimus ignoravo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. prašo nuteistojo H.-E. E. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį.
7.1. Atsiliepime nurodoma, jog aplinkybės, kad šiuo metu dar nėra gautas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad „kai konsultacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo vykdomos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstą nuomonę, kad nėra tikslinga jai perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, pateikia po to, kai jai buvo perduoti šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, teismas įvertina pagrįstą nuomonę ir gali nuspręsti priimti nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šiai valstybei“.
7.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog kaltinamieji pagal Europos arešto orderius Lietuvos Respublikai buvo išduoti su sąlyga, kad paskirtas bausmes jie atliks Estijos Respublikoje ir šis klausimas bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje. Iš to seka, kad teismas nusprendė įpareigoti bausmę vykdančią instituciją bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui pateikti teikimą perduoti vykdyti šį nuosprendį Estijos Respublikai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo H.-E. E.. Ir ši Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis nebuvo panaikinta ar pakeista 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, todėl yra įsigaliojusi.
Nuteistojo H.-E. E. skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
9. Įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas (duomenys neskelbtini) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu (duomenys neskelbtini)). O šio Įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtintos sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, sąlygos.
10. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
11. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, neatsižvelgiant į jo sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, gali būti perduodamas vykdyti jo pilietybės valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos: 1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas jo pilietybės valstybei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 2) šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje arba Lietuvos Respublikos teismas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra priėmę sprendimą, kuriuo remiantis bausmę atlikęs asmuo bus įpareigotas išvykti, išsiųstas arba grąžintas į jo pilietybės valstybę.
12. Sistemiškai aiškinant Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas, taip pat atsižvelgus į Pamatinio sprendimo (duomenys neskelbtini) 4 straipsnyje apibrėžtus nuosprendžio perdavimo kitai valstybei narei kriterijus, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis taikoma tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos sprendimas (nuosprendis) dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena (šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje).
13. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, įvertinus, ar bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo reabilitacijai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, esant šių sąlygų visumai: 1) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
14. Taigi, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai perduodamas vykdyti sprendimas (nuosprendis) Europos Sąjungos valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis, tačiau joje negyvena, taip pat kitais atvejais, pvz. nuteistasis nėra pilietis tos valstybės narės, tačiau turi joje gyvenamąją vietą ar kitaip glaudžiai susijęs su šia valstybe.
15. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės būtinas tik Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (ir 6 dalyje, kuri nagrinėjamu atveju su skundo nagrinėjimo dalyku nesusijusi) nurodytais atvejais. Tuomet, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, bausmę vykdanti institucija, prieš pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.
16. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis H.-E. E. yra Estijos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Estijos mieste – (duomenys neskelbtini), ten jis gyveno iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas laisvės atėmimo bausme, padarymo. Vadinasi, nuteistojo H.-E. E. laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas nagrinėjamu atveju vykdomas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu ir Estijos Respublikos kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nėra būtinas. O tokiu atveju išankstinės konsultacijos pagal Įstatymo 21 straipsnį su Estijos Respublikos kompetentinga institucija dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos sąlygų taip pat nėra privalomos. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui nagrinėjant teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo.
17. Apygardos teismas įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą taip pat neabejoja, kad H.-E. E. perdavimas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Estijos Respublikai sudarys palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai.
18. Kaip jau minėta, H.-E. E. yra Estijos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos Respubliką atvyko tik įvykdyti nusikalstamos veikos. Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendyje H.-E. E. nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. kovo mėn. priklausė (duomenys neskelbtini), o 2015 m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), taip pat šiame mieste įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo. Estijos Respublikoje taip pat gyvena nuteistojo mama, su kuria jis palaiko glaudžius ryšius, bendraudamas nuotolinio perdavimo priemonėmis. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia pats nuteistasis, tik patvirtina, kad jį su Estijos Respublika sieja glaudūs socialiniai, kultūriniai bei šeiminiai ryšiai, kurie užtikrins siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, padės sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei dar labiau sustiprins ryšius su šeima, kadangi tiek mamai, tiek ir broliui su sūnėnu bus sudarytos palankesnės sąlygos H.-E. E. lankyti pasimatymų metu.
19. Iš H.-E. E. apylinkės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nuteistasis per 7 metus praleistus įkalinimo įstaigose lietuvių kalbos nepramoko, su kalėjimo administracija bendrauja anglų kalba ir artimieji jo Marijampolės kalėjime nelanko (b. l. 68-70). Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis atlikdamas bausmę laikosi neformalių nuteistųjų elgesio taisyklių (subkultūros), pasižymi impulsyvumu, sunkiai valdo neigiamas emocijas, kartais stebimos pykčio išraiškos, gali išprovokuoti konfliktus ir elgtis agresyviai. Impulsyvumo, įnoringumo, nekritiškumo savo paties elgesio atžvilgiu apraiškos išryškėja sulaukus jam nepalankaus atsakymo į pateiktą prašymą ar pasiteiravimą. Per bausmės atlikimo laiką H.-E. E. drausmine tvarka baustas tris kartus, turi vieną galiojančią nuobaudą, neskatintas. Neužsiima darbine veikla ir nesimoko. Kalėjimo administracijos nuomone nuteistojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus neigiamos, jo elgesys struktūrizuotoje aplinkoje taip pat vertinamas neigiamai (b. l. 7). Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu tik parodo, kad nuteistojo H.-E. E. pataisos procesas bausmės atlikimo metu vyksta vangiai, jis nemokėdamas lietuvių kalbos nedalyvauja jokioje elgesio keitimo programoje, negauna psichologinės pagalbos, nors bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad H.-E. E. atliekant bausmę savo pilietybės valstybėje jam bus sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, gauti efektyvią pagalbą ir užsiimti pozityvia veikla, taip reintegruojantis į visuomenę.
20. Ir nors nuteistasis nenori būti perduotas Estijos Respublikai bei nurodo, kad bausmės vykdymo sąlygos jo pilietybės valstybėje yra griežtesnės nei Lietuvoje ir dėl to jo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą). Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad minėtų reikalavimų Estijos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar, kad nuteistojo H.-E. E. teisės ir teisėti interesai perdavus jį tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui nebus užtikrinti. Paminint ir tai, kad tarptautiniai teisės aktai sprendžiant laisvės atėmimo bausmės perdavimo klausimą nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo, todėl vien aplinkybės, kad kalinimo sąlygos tarp Europos Sąjungos valstybių yra skirtingos, nesudaro pagrindo nuteistojo skundą tenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti.
21. Aptariamu aspektu teisiškai nėra reikšminga ir skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo gynėja ruošia dokumentus Strasbūro teismui, todėl perdavus H.-E. E. bausmės atlikimui į Estijos Respubliką, jam būtų sudėtinga bendradarbiauti su Lietuvos Respublikoje dirbančia gynėja. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo posėdyje pats nuteistasis ir jo gynėja yra nurodę, kad kreipimą į Europos Žmogaus Teisių Teismą turi parengti per keturis mėnesius nuo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, t. y. iki balandžio mėn. Vadinasi pozicija tarp nuteistojo ir jo gynėjos šiuo klausimu jau yra suderinta ir tolimesnis bendravimas tarp jų gali būti įgyvendintas naudojantis telekomunikacijų priemonėmis.
22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo skunde nurodytas priežastis, dėl kurių H.-E. E. negalėtų atlikinėti likusios laisvės atėmimo bausmės Estijos Respublikoje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad H.-E. E. yra Estijos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra Estijoje. Nuteistąjį su šia šalimi sieja tiek kultūriniai, tiek socialiai bei šeimyniniai ryšiai, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės teigiamai įtakos nuteistojo H.-E. E. socialinę reabilitaciją bei padės nuteistajam integruotis į visuomenę. Be to H.-E. E. Lietuvos Respublikai buvo išduotas pagal Europos arešto orderį su sąlyga, kad paskirtą bausmę atliks Estijos Respublikoje, todėl įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nuteistojo H.-E. E. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo H.-E. E. (H.-E. E.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.