Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), H. E. E., A. G., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, taip pat neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro „L“ šovinių.

2. Jis taip pat kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su su I. A., T. B. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., H. E. E., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2020 m. vasario 28 d.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas G. Bukauskas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir paskirti R. B. 20 000 Eur užstatą ir kitas švelnesnes, nei suėmimas, kardomąsias priemones.

6. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių, ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

7. Skunde nurodomi ir dėstomi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai apie tai, kad ne tik tai, jog pagrįsto įtarimo, kad sulaikytasis padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, bet ir tai, jog teismas privalo nustatyti ar kiti teisminių institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. EŽŽT ne kartą konstatavęs, kad formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, taip pat yra nurodęs, jog inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindu. EŽTT sprendime T. prieš Prancūziją nurodė, kad įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą – nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Suėmimo negalima pagrįsti vien remiantis galimos bausmės griežtumu.

8. Kaltinamojo gynėjo nuomone, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas esminę reikšmę suteikė R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui bei jo ryšiams užsienyje.

9. Tuo tarpu pratęsdamas suėmimo terminą 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Pažymima, kad nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe vadovaujantis galima daryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtini ir kitos BPK 122 straipsnyje išvardintos aplinkybės.

10. Kaltinamojo gynėjo nuomone, teismas, remdamasis kaltinamojo darbu užsienyje ir jam pareikštais kaltinimais, nepagrįstai sumenkino R. B. socialinius ryšius ir jų tvirtumą. Teismas neįvertino, kad R. B. darbas užsienyje ir buvo nulemtas jo socialinių ryšių, nes dirbdamas J. K. jis išlaikė savo šeimą – sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, su kuriais palaikė glaudžius ryšius ne tik pats atvykdamas į Lietuvą, bet ir pas jį atvykstant šeimos nariams. Pasak gynėjo, R. B. pareikšti kaltinimai, kurių pagrįstumas dar tik nagrinėjamas, neturi įtakos vertinant jo socialinių ryšių tamprumą ir negali jų menkinti, kaip tai nepagrįstai padarė teismas. Be to, teismas neįvertino, kad iki suėmimo kaltinamasis dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau neteistas, iš pareikštų kaltinimų, kurių R. B. nepripažįsta, matosi, jog jo vaidmuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, jis nėra kaltinamas tiesiogiai dalyvavęs nusikaltimų įvykdyme, o atlikęs tik parengiamuosius veiksmus Lietuvoje. Tuo tarpu su kaltinamuoju nėra susiję nutartyje nurodomos tokios aplinkybės, kaip veikų vykdymo konspiruotas pobūdis ar tarptautinis elementas. Pasak gynėjo, vien tik nekonkretūs teiginiai apie tariamus ryšius užsienio valstybėse, juo labiau Europos Sąjungos teritorijoje, kur yra glaudus baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Kitas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas – kad darys naujus nusikaltimus, kaltinamojo gynėjo nuomone, irgi yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Šis pagrindas, kuris ankstesnėmis teismų nutartimis buvo panaikintas, o vėliau be jokių motyvų vėl nurodytas nutartyse pratęsiant suėmimo terminą, konstatuotas vadovaujantis formaliais motyvais – R. B. pareikštų kaltinimų pobūdžiu, kad veikos buvo padarytos siekiant gauti pajamų, ir tai, jog jos priskiriamos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms. Gynėjo nuomone, be BPK numatytų šio suėmimo pagrindo taikymo sąlygų teismas iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad R. B. gali daryti naujus nusikaltimus. Skunde pažymima, kad byloje turi būti konkretūs duomenys apie realiai jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tokių išvadų negalima daryti vien iš kaltinamojo buvusio elgesio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, o byloje dar tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, suponuoja išankstinį teismo nusistatymą dėl R. B. kaltumo ir nedera su nekaltumo prezumpcija.

12. Kaltinamojo gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad R. B. anksčiau neteistas, susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, atsižvelgiant ir į tai, jog jau yra sumokėtas 20 000 Eur užstatas, jis neatliko jokių veiksmų, galinčių trukdyti procesui ar rodančių jo intencijas vengti proceso, nėra pagrindo išvadai, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Priešingai, šioje proceso stadijoje nėra būtinas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant intensyvią priežiūrą ir 20 000 Eur užstatą.

13. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. B. gynėjo advokato G. Bukausko skundas atmetamas

14. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą.

15. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiųjų V. J. ir G. Z., liudytoju, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, o vėliau įtariamuoju apklausto K. Š. bei kitų liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros ir papildomos apžiūros protokoluose, kituose apžiūros protokoluose, eksperto ir specialisto išvadose, 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

16. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

17. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

18. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

19. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

20. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

21. R. B. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 9 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų R. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą 129 straipsnio 2 dalyje, skiriama išimtinai tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaip teisingai nurodoma skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu ir nusikaltimo sunkumas, nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Būtent taip bausmės griežtumą kartu su kitomis aplinkybėmis ir įvertino apygardos teismas.

22. R. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu organizavo D. B. itin žiaurų nužudymą, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų ir pelnyti kitų organizuotos grupės narių palankumą. Nors skunde nurodoma, kad R. B. vaidmuo buvo antraeilis, tačiau pagal jam pareikštus kaltinimus matosi, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme irgi buvo itin svarbus. Šios veikos padarytos veikiant organizuota grupe, kurios sudėtyje galimai veikė ir R. B.. Be jo galimai atliktų veiksmų (pasitelkiant kitus asmenis nužudymo padarymui, nustatant D. B. gyvenamąją vietą, jo dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones, parenkant nužudymui vietą, tam įgyjant reikiamus įrankius ir priemones (šaunamuosius ginklus, automobilį) bei teikiant reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams (pasišalinant iš įvykio vietos, vėliau ir iš Lietuvos), bei kitų galimai atliktų veiksmų, nusikaltimų padarymas būtų apsunkintas. Šios aplinkybės, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė R. B., galimas disponavimas šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Be to, pagal kaltinimą būtent R. B. organizuojant D. B. itin žiaurų nužudymą pasitelkė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio piliečius. Nutartyje nurodyta ir apie tai, kad pagal bylos duomenis tiek pats R. B., tiek jo bendrininkai turi plačius ryšius užsienyje. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. veikos galimai padarytos organizuota grupe, konspiruotai, nusikalstamų veikų teritorija apima ne tik Lietuvą, bet ir kelias Europos valstybes.

23. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas įvertino, kad R. B. Lietuvoje turi sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, tai, jog jis iki suėmimo gyveno ir dirbo J. K.. Skunde nurodoma apie glaudžius šeimos narių santykius, tačiau teismas įvertino, kad kaltinamasis Lietuvoje lankydavosi itin retai. Nepaisant to, nurodytos aplinkybės ir tai, kad R. B. anksčiau neteistas, jos neatsveria jau aptartų kitų aplinkybių. Be to, šios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Tai, kad R. B. turėjo legalias pajamas, dirbo, anksčiau neteistas, įvertinus jau aptartą jo vaidmenį galimai padarant kelias nusikalstamas veikas, tų veikų pobūdį, o pagal jam pareikštą kaltinimą dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą siekiant gauti būtent neteisėtų pajamų, nepaneigia ir galimo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priešingai, šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, taip pat galėjo būti vienas iš R. B. pragyvenimo šaltinių.

24. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Priešingai nei nurodoma skunde, pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus ne tik R. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, tačiau ir tų nusikaltimų pobūdį, paties kaltinamojo asmenybę, jo ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. B. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

26. Ši byla yra ypač sudėtinga ir didelės apimties, šiuo metu joje vyksta įrodymų tyrimas ir nėra jokių duomenų apie nepagrįstą bylos teisminio nagrinėjimo vilkinimą. Šioje proceso stadijoje netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Šiuo metu R. B. paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas pateisinamas, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, EŽTT praktiką bei nepažeidžia BPK nuostatų .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam R. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 28 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.