Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B., A. G., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis. H. E. E. 2018 m. sausio 16 d. sulaikytas Taline, Estijos Respublikoje. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu jis išduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. E. E. 2018 m. vasario 14 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas, kuris vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos bei Kauno apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, kaltinamajam H. E. E. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nei viena švelnesne kardomąja priemone nebus užkirsta rizika kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamojo H. E. E. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas ir spręsti klausimą dėl adekvačių ir proporcingų kardomųjų priemonių paskyrimo.

5.1. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi, suėmimo teisiniai pagrindai įvertinti formaliai ir grįsti prielaidomis dėl gresiančios griežtos bausmės bei ryšių Lietuvoje nebuvimą. Gynėjo vertinimu, suėmimo pratęsimo termino motyvavimas bausmės griežtumu yra subjektyvus ir parodo išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo. Teigiama, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų nepagrindžia H. E. E. dalyvavimo padarant inkriminuojamas veikas. Nei liudytoja V. J. nematė H. E. E. ir jo neatpažino, jokie duomenys iš jokių vaizdo įrašų kartotekų taip pat neparodė H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuotą veiką, jokios specialisto išvados neparodė jokių pastarojo sąsajų su jokia veika, o anoniminių liudytojų parodymai abejotini dėl jų formos, turinio, leistinumo ir akivaizdžių prieštaravimų ir negali būti pakankamu pagrindu atimti asmeniui laisvę. Tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuoti duomenys parodė žvalgybinio pobūdžio, deduktyvių samprotavimų lygio duomenis, bet ne įrodymus dėl H. E. E. indėlio į jam inkriminuotas veikas.

5.2. Taip pat gynėjas vertindamas skundžiamos nutarties motyvus dėl bendrininkavimo formos, kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, mano, kad šiuo atveju turėtų būti vertinami konkretūs duomenys, leidžiantys pagrįstai, kurie sudaro manymo dėl bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizikos pagrįstumą. Šiuo atveju, vertinama, kad suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjantis teismas sprendžia subjektyviai, parodo išankstinę nuomonę, įsitikinimą. Kadangi jokia bylos medžiaga ar žvalgybinė medžiaga nerodo H. E. E. ketinimo, noro, galimybės slėptis, trukdyti tyrimui. Pažinčių turėjimas už Lietuvos ribų nerodo jokio noro bėgti, slėptis. Toks elgesys Europos Sąjungos ribose neduotų laukiamo rezultato pabėgimo nuo teisėsaugos prasme, juolab fizinės galimybės bėgti ir slėptis itin ribotos. Teismo vidinis įsitikinimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo susijęs ne su objektyviais duomenims, o su samprotavimais, kurių nepatvirtina jokie duomenys. Išvados apie galimą bėgimą ir slėpimąsi turėtų būti pagrįstos, neišgalvotos informacijos apie tai, kad konkretus asmuo tikrai ketina bėgti, slėptis, turi ryšių realių kontaktų, piniginių lėšų, pabėgimo pagalbininkų ir pan. Asmuo, kurio visi ryšiai nutraukti dėl ilgalaikio suėmimo, daugiau kaip tris su puse metų sėdint suimtam kalėjime (nuo 2018 m. sausio 16 d.), juolab kuris ilgą buvo intensyviai sekamas policijos, kurio visa biografija ir veikla detaliai ištirta, objektyviai neturi tokių galimybių nei bėgti, nei slėptis. Todėl BPK numatytų reikalavimų taikymas yra deklaratyvus, neparemtas faktiniais duomenims, jokiais įrodymais, paremtas subjektyvia nuožiūra, teisiniu formalumu.

5.3. Be to, gynyba laikosi pozicijos, kad bet koks asmens teisių suvaržymas ir sprendimas apie proporcingumą procese turi būti grindžiamas įrodymais, faktais, konkrečiais duomenims, tačiau ne universaliai pritaikomais abstrakčiais svarstymais apie kardomųjų priemonių tikslus.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti H. E. E. švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo H. E. E. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto skundo argumentais, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam H. E. E. taikytinos kardomosios priemonės ir skundžiama nutartimi pratęsęs kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė galimą kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką bei pratęsdamas H. E. E. suėmimo terminą trims mėnesiams, įtariamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą, patikrinamas tik skundžiamos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. vertinama, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžiama, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Nors skunde keliamas duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis H. E. E. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo tolimesniam kardomosios priemonės taikymui klausimas, visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis klausimas skundžiamoje nutartyje yra motyvuotas. Kaip ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse atsakant į analogiškus skundo argumentus, taip ir nagrinėjamu atveju, nutartyje nurodyta, kad surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie, kaip matyti iš bylos, jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, apžiūros protokoluose, nukentėjusiosios, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei jų prieduose, specialisto išvadose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje), bei leidžia pagrįstai manyti, kad H. E. E. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo priešingai, tačiau minėti duomenys neišnyko. Tuo pačiu pabrėžtina, kad skundą nagrinėjantis teismas duomenų įrodomosios reikšmės nevertina. Šioje proceso stadijoje teismas nenustato atskirų kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Tik bylą nagrinėjant teisme iš esmės, byloje surinkti įrodymai tiriami, įvertinami bei sprendžiami asmens kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimai. Byloje surinktų duomenų ir juose esančios informacijos analizės atlikimas, jos patikimumo vertinimas ir išvadų dėl įrodymų darymas yra bylą išnagrinėjusio teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, prerogatyva. Savo ruožtu, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šiuo atveju, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o pagrįstas įsitikinimas apie šių faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamo asmens nekaltumo prezumpcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai leidžia toliau taikyti kaltinamajam suėmimą.

10. Suėmimas taip pat yra skiriamas, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). H. E. E. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios atitinkamai priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos daugiau negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

11. Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam H. E. E. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam H. E. E., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgus pasislėpimo riziką, tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. H. E. E. yra kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama labai sunkiems nusikaltimams ir už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta itin griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Nors vien tai ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę aptariamu suėmimo taikymo pagrindu, tačiau tai yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikyti suėmimą, pagrindžiant didelę asmens pasislėpimo rizikos galimybę. Apygardos teismas tinkamai vertino tolesniam H. E. E., kardomajam kalinimui reikšmingų aplinkybių visumą – svarstant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į tai, kad suimtasis galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, kuri galimai veikė su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, jog nusikaltimai buvo iš anksto kruopščiai suplanuoti. Šiuo aspektu įvertinti ir kaltinamąjį siejantis socialiniai ryšiai, jo padėtis iki sulaikymo, charakterizuojantys duomenys, kitos reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Antai, kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, su Lietuvos Respublika jokie socialiniai ryšiai jo nesieja, iki sulaikymo, jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta buvo Estijos Respublikoje. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat seka, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko tik galimai įvykdyti labai sunkų nusikaltimą – D. B. nužudymą. Be to, galimai kaltinamojo padarytų nusikaltimų aplinkybės leido spręsti ir tai, kad H. E. E. turi ryšių užsienio valstybėse (Ispanijoje, Suomijoje, Airijoje), kuriais, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali pasinaudoti. Taigi, visi šie duomenys sudarė pagrindą skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Nors H. E. E. anksčiau nebuvo teistas, jis nėra užsienio valstybės, kuri neišduoda savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, pilietis, kas įvertinta ir skundžiamoje nutartyje, tačiau šios aplinkybės, įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, vaidmenį, galimus ryšius užsienio valstybėje, nemažina galimo H. E. E. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam inkriminuojamų veikų, jų pobūdžio, patį asmenį charakterizuojančius duomenis. Minėta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis bei nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, patvirtinančių slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skundo teiginiai, kad kaltinamasis H. E. E. neketina bėgti (slėptis) nes objektyviai neturi tokių galimybių įvertinus jo praleistą laiką suėmime, policijos disponuojama informacija apie jį, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

13. Vertinant kaltinamajam H. E. E. taikomos kardomosios priemonės trukmę, nustatyta, kad suimtajam suėmimas yra taikomas nuo 2018 m. sausio 16 d. Remiantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią H. E. E. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, spręstina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nepažeistas. Nors H. E. E. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, ji yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui.

14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išskirtinėmis priežastimis tolimesniam H. E. E. suėmimo taikymui yra bylos sudėtingumas, apimtis, proceso stadija (išklausytos baigiamosios kalbos, pasisakyti paskutiniai žodžiai, teismas išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo). Pabrėžtina, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbus ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis bei pagrįstas manymas, kad H. E. E., paleistas iš suėmimo, galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo, yra tie duomenys, kuriems esant ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Taigi, kaltinamajam taikoma kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

15. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau turi būti svarstoma ir galimybė, net ir esant visiems formaliems suėmimo pagrindams, vietoj suėmimo skirti kitą kardomąją priemonę. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnyje keliami kardomųjų priemonių tikslai gali būti efektyviai užtikrinti kitomis adekvačiomis ir proporcingomis kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesutinka su skundo teiginiais, jog, šioje proceso stadijoje H. E. E. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje. Baudžiamojoje byloje jokių racionalių ir efektyvių priemonių, galinčių užtikrinti, kad H. E. E. parinkta švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu būtų galima užtikrinti vieną iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. apriboti pasislėpimo nuo teismo riziką, nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas kaltinamajam šioje baudžiamosios bylos stadijoje nebus efektyvus ir pakankamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

16. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl H. E. E. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo H. E. E. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi H. E. E. pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi H. E. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 14 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.