Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.; 2.5.16.

2024 m. kovo 5 d.

nuteistajam H.- E. E. (H.-E. E.), jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, (dalyvaujant naudojant nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis platformos ZOOM pagalba),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimą dėl nuteistojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei tolimesniam bausmės atlikimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Estijos Respublikos pilietis H.- E. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus – laisvės atėmimas 16 metų;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – areštas 70 parų;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį – areštas 70 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, H. E. E. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d.

2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: nuteistojo H. E. E. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pripažįstant jį kaltu dėl jos padarymo, paskiriant jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir H. E. E. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia nuo 2022 m. spalio 5 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2022 m. spalio 5 d.

2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutarta pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį – iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad kitas asmuo parūpino H.-E. E. gyvenamąją vietą bute adresu: (duomenys neskelbtini)

2024 m. sausio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma nuteistąjį perduoti Estijos Respublikai dėl tolimesnio bausmės atlikimo. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka drausminės grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas. Pažymima, kad nuteistasis yra Estijos Respublikos pilietis turinti Estijos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą, su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai ar šeimyniniai ryšiai, moka estų, anglų, rusų kalbas.

Nuteistasis prašė teikimo netenkinti, pažymi, kad sąlygos Estijos ir Lietuvos kalėjimuose yra skirtingos, mano, kad perdavus jį tolimesniam bausmės atlikimui Estijos Respublikai būtų apribota jo laisvė. Šiuo metu su gynėja ruošia dokumentus Strasbūro teismui, perdavus jį bausmės atlikimui į Estiją, būtų sudėtinga bendradarbiauti su Lietuvoje dirbančia gynėja. Paaiškino, kad iki sulaikymo jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta buvo Estijoje, Taline. Estijos Respublikoje turi giminaičių, su jais bendrauja vaizdo pokalbiais. Tai, kad jis atlieka bausmę Lietuvoje bendravimui su artimaisiais netrukdo. Estijoje galimybės bendrauti su artimaisiais naudojantis nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis nebūtų, jo brolis ir sūnėnas gyvena užsienyje. Pažymi, kad už tokią veiką, už kurią jis yra nuteistas Estijoje visus likusius metus turėtų kalėti vienoje patalpoje, blogesnėmis sąlygomis. Pažymi, kad per 6 įkalinimo metus jam nekilo jokių problemų pataisos įstaigoje bendrauti užsienio kalba.

Nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad planuoja pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui peticiją. Gynėja nurodė įsitikinusi, kad nuteistojo perdavimas Estijos Respublikai nesudarys jam palankesnių sąlygų reabilitacijai. Pažymi, kad nuteistojo socialinė reabilitacija pakankama, jam atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje. Jis gali vaizdo skambučiais bendrauti su artimaisiais, to jis negalėtų daryti, jei būtų perduotas Estijos Respublikai. Tai, kad nuteistasis yra Estijos pilietis ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Estijos Respublikoje, nėra pagrindas manyti, kad jį su Estija sieja stiprūs socialiniai ryšiai šiuo metu. Estijoje neturi vaikų, santuokos nesudaręs, bendrauja tik su mama, broliu ir jo sūnumi, su kuriais bendrautų ir Estijoje ne dažniau. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, gynėja mano, kad nuteistojo perdavimas tolimesniam bausmės atlikimui į Estiją nėra neišvengiamai būtinas. Gynėja pažymi, kad nors su Lietuva nuteistojo socialiniai ryšiai nesieja, tačiau stiprių tokio pobūdžio ryšių jis neturi ir Estijoje. Mano, kad Marijampolės kalėjime jo adaptacija ir socialinė reabilitacija nebus sunkesnė nei bet kokioje kitoje Estijos Respublikos bausmės atlikimo įstaigoje. Priešingai, mano, kad Estijoje kalinimo sąlygos yra kur kas griežtesnės. Nuteistasis turėtų ir mažiau skambučių, ir mažiau pasimatymų, tai socialinę reabilitaciją jis aktyviau vykdo dabar. O tęsiant laisvės atėmimo bausmės atlikimą Estijoje, nuteistojo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad pataisos įstaigos teikimas motyvuotas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad asmens šeimos nariai- brolis, mama ir kiti gyvena Estijos Respublikoj, nuteistasis su jais palaiko ryšius, tačiau atliekant bausmę Marijampolės kalėjime, šiems asmenims yra sudėtinga jį lankyti. Nuteistajam atliekant bausmę Estijoje, šeimos nariams būtų paprasčiau bendrauti, kas matyt ir paveiktų jo socialine reabilitaciją ir asmens ryšius. Kitų socialinių ryšių kas sietų nuteistąjį su Lietuva nenustatyta. Nuteistasis nemoka lietuvių kalbos, todėl dalyvauti kalėjimo rengiamose socialinėse programose asmeniui tikrai bus sudėtinga. Ir pataisos įstaigos administracijai užtikrinti estų kalbos ar anglų kalbos vertėją kiekvienu atveju taip pat yra sudėtinga. Likęs įkalinimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl bet kokia socialinė reabilitacija, siekiant asmenį pataisyti, paveikti, kad asmuo daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, yra ypač svarbi. Prokuroro nuomone, ta aplinkybė, kad galbūt asmuo ruošiasi teikti skundus dėl vienokių ar kitokių Lietuvos Respublikos institucijų sprendimų, nėra pakankama ir svarbi, dėl kurios reikėtų daryti išimtį iš bendros taisyklės.

Teikimas tenkintinas.

2008 m. lapkričio 27 d. priimtas Europos Sąjungos (toliau ir ES) Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje. Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, t. y., nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, įvertinus, ar bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai jo pilietybės valstybėje, neatsižvelgiant į jo sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, gali būti perduodamas vykdyti jo pilietybės valstybės kompetentingai institucijai, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje; 2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra priėmę sprendimą, kuriuo remiantis bausmę atlikęs asmuo bus įpareigotas išvykti arba išsiųstas į jo pilietybės valstybę.

Nors tai, kad nuteistasis yra Estijos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Estijos Respublikoje, nepagrindžia būtinybės perduoti nuteistąjį tolimesniam bausmės atlikimui į šią šalį, tačiau tai yra teisinis pagrindas svarstyti tokią galimybę. Sprendžiant, ar bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Estijos Respublikai, sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pažymėtina, kad nuteistojo socialinė padėtis būtų geresnė Estijos Respublikoje, nuteistojo nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvusi darbo vieta(verslas) Estijos Respublikoje, visi jo artimieji yra ne Lietuvos Respublikoje, Estijos piliečiai, kontaktinis lankymas ribotas, nuteistasis į Lietuvos Respubliką atvyko tik labai sunkaus nusikaltimo padarymui, jokių, juolab glaudžių nuteistojo santykių su Lietuvos Respublika nenustatyta. Be to, nuteistajam atlikus jau nemažą jam skirtos bausmės dalį, esminių pokyčių jo elgesyje nenustatyta jis 3 kartus baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos pažeidimus, neskatintas, neišreiškęs noro dirbti ar mokytis. Tai taip pat rodo, kad socialinė reabilitacija galimai sklandžiau vyktų jo kilmės valstybėje.

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir apibrėžia nuteistųjų socialinės reabilitacijos ar resocializacijos priemones, kurios yra paremtos individualiu darbu ir nuolatiniu bendradarbiavimu su pataisos įstaigos specialistais, šiuo atveju ypatingai svarbu pabrėžti, kad lietuvių kalbos nemokėjimas nuteistojo socialinę reabilitaciją maksimaliai apsunkina. Vertinti, kad nuteistajam atliekant bausmę Estijos Respublikoje bus pabloginta jo padėtis arba bus apribota galimybė bendrauti su artimaisiais nėra jokio pagrindo. Pažymint, kad bausmių politika Estijos Respublikoje atitinka Europos Sąjungos institucijų formuojamą bausmių vykdymo politiką, laikantis visiems bendrų bausmių skyrimo tikslų ir principų bei bausmių vykdymo priemonių. Kitų objektyvių aplinkybių paneigiančių nuteistojo sėkmingos socialinės reabilitacijos galimybes jo gimimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nėra.

Darytina išvada, kad nuteistajam atliekant bausmę Estijos Respublikoje bus sudarytos palankesnės sąlygos jo resocializacijai, būtent ten nuteistasis turės palankesnes galimybes reintegruotis į visuomenę, efektyviai naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis, užsiimti pozityvia veikla, turėti galimybę mokytis, vėl susirasti darbą ir pan., Nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra ilgesnė negu 6 mėnesiai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje šiuo metu nuteistojo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų ir nėra nagrinėjama naujų baudžiamųjų bylų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis Įstatymu, tikslinga kreiptis į užsienio valstybės kompetentingą instituciją dėl 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteistajam H.-E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo bei vykdymo Estijos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, kuriuo nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, bus perduotas vykdyti Estijos Respublikai, taip pat ir nuteistasis bus perduotas Estijos Respublikai, tik gavus iš Estijos Respublikos kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi ir 362 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 18 ir 22 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimą tenkinti.

Perduoti vykdyti sprendimą dėl H.-E. E. (H.-E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės Estijos Respublikai.

Kreiptis į Estijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-33-813/2021), pakeisto 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. gruodžio 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuteistajam) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo bei vykdymo Estijos Respublikoje.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimui, prokurorui, o išverstą į estų kalbą – nuteistajam.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Estijos Respublikos kompetentingai institucijai –Estijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Gavus Estijos Respublikos kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimui, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Kauno apygardos teismui, kurio sprendimas perduotas vykdyti Estijos Respublikai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo, o nuteistajam nuo nutarties vertimo į estų kalbą įteikimo, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.