Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 14.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. E. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė D. B., neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei tuo, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:

S. B., R. K. ir kitiems nustatinėjamiems asmenims 2007 m. dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau – GNS) ir nuo 2007 m. R. K. (iki 2017 m.) ir S. B. (iki 2019 m. gegužės pabaigos) jam vadovavus, skirtingais nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiais įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą E. G., R. Ž., V. L., V. Z., R. M., A. S., V. Ž., J. T., A. K., P. J. J., V. D., E. J., T. M., A. S., R. K., K. Š., R. M. (jaun.), T. M., N. M., A. L., V. G., R. Ž., T. P. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius jį – H. E. E., I. A., A. G., R. B., T. B., M. K., R. D. N., J. C. M. (miręs), D. R. B., J. V., J. Ž.-K., V. L. (miręs), A. L., kitus nustatinėjamus asmenis, H. E. E., veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. ir kitais nustatinėjamais asmenimis, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais I. A., A. G., R. B., T. B., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, taip pat neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro Luger šovinių, t. y.:

S. B. ir R. K. 2015 m. gavę duomenų, kad D. B., G. Z. kelia grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. B. nužudymą. Turėdami tokį tikslą ir siekdami užsitikrinti sau alibi bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, laikydamiesi konspiracijos, 2015 m., bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., S. B. ir D. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į J. T. žinodami, kad šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis, perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B.. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z.. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui H. E. E. ir A. G.. Tuo pat metu S. B., R. K., R. Ž. ir E. G., siekdami užtikrinti sklandų užsakymo nužudyti vykdymą bei suteikti pagalbą nusikaltimo vykdytojams, nurodė R. B. ir T. B. suteikti visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams I. A., H. E. E. ir A. G., tai yra priimti ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) mieste, padėti atlikti nukentėjusiojo sekimą, tinkamos nusikaltimo vietos parinkimą, suteikti nusikaltimo įrankius ir priemones;

R. B. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, vykdydamas jų nurodymus, pasitelkęs T. B., kartu su į Lietuvos Respubliką bei (duomenys neskelbtini) miestą periodiškai atvykstančiais I. A., H. E. E., A. G., atliko paruošiamuosius darbus, turėdamas tikslą nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, taip pat surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones bei teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams;

R. B. ir T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles, o degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini), terminale Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 25 d. R. B. nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) mieste T. B. ir R. B. sekimo įrenginį su SIM kortele sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavo į (duomenys neskelbtini) lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H. E. E., A. G., aprūpino juos gyvenamuoju plotu (duomenys neskelbtini), perdavė jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis, kartu atliko D. B. sekimą;

Tęsdami pasiruošimą nužudyti D. B., R. B., T. B., H. E. E., I. A. ir A. G. bei tyrimo nustatinėjami asmenys įgijo reikiamus įrankius ir priemones: nustatinėjamomis aplinkybėmis R. B. ir T. B. įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu; I. A., H. E. E. ir A. G. (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Karalystės teritorijose įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti;

Vykdydamas užsakymą nužudyti, 2015 m. spalio pabaigoje J. T. nurodė apie planuojamą nužudymą nežinojusiam M. T. ir tyrimo nenustatytiems asmenims atgabenti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) miestą ir sutartoje vietoje perduoti V. L. šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro Luger šovinių. Tuo pat metu S. B. ir R. K., suderinę veiksmus su J. T., nurodė V. L. organizuoti paminėtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir pergabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, perdavimą nusikaltimo vykdytojams. Vykdydami jiems duotus nurodymus, 2015 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d. M. T. ir tyrimo nustatinėjamas asmuo į (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) esančią kavinę, neturėdami leidimo atgabeno du šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm Luger šovinių, kur pagal išankstinį susitarimą perdavė paminėtus ginklus ir šaudmenis V. L.. V. L. aikštelėje prie minėtos kavinės be leidimo, neteisėtai įgytus du pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. šovinių be leidimo, neteisėtai perdavė apie planuojamą nužudymą nieko nežinojusiam, V. L. nurodymus vykdžiusiam, K. Š. bei nurodė jam ginklus ir šaudmenis kuprinėje, važiuojant maršrutiniu mikroautobusu, kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini)–Lietuvos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) postą ir be leidimo neteisėtai pergabenti nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki (duomenys neskelbtini) rajone esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas V. L. nurodymą, K. Š., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kontrabandos būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir slėpdamas kuprinėje, pergabeno į Lietuvos Respubliką per(duomenys neskelbtini)–Lietuvos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) postą, po to neteisėtai pergabeno nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki (duomenys neskelbtini) rajone esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“;

2015 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 6 d., šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), K. Š. perdavė du pistoletus ir šaudmenis V. L., kuris 2015 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, iki 2015 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje du 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm Luger šovinių be leidimo perdavė R. B., o pastarasis aptartu laikotarpiu neturėdamas leidimo juos įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini) mieste bei perdavė H. E. E. bei A. G.;

Sekimo metu R. B., T. B., H. E. E. ir A. G. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, užtikrinus reikiamus įrankius ir priemones nusikaltimui daryti – automobilį, šaunamuosius ginklus, parinkus tinkamą vietą nužudymui – prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H. E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B.. Apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini)., ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio „Renault Megane“ ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H. E. E. ir A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė, po to T. B. pagalba pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos Respublikos.

2. H. E. E. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su T. B., I. A. (dėl jų ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 23.55 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš 9 mm kalibro pistoletų, H. E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus. Po D. B. nužudymo, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iš nusikaltimo padarymo vietos H. E. E., A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė ir sunaikino visuotinai pavojingu būdu bei visuotinai pavojingu būdu sugadino šalia stovėjusį ir nuo gaisro nukentėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis. H. E. E. 2018 m. sausio 16 d. sulaikytas Estijoje. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu jis išduotas Lietuvos Respublikai. H. E. E. 2018 m. vasario 14 d., 20.55 val., parskraidintas į Lietuvą ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi H. E. E. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundas atmetamas.

6. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas suimtajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų reikalavimų, nepažeidė nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad H. E. E. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojos V. J., liudytojų Nr. 1-18, 2-18, kuriems taikomas anonimiškumas, nukentėjusiosios A. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir jų prieduose, specialisto išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaltinamojo gynėjo nuomone, šie duomenys neįrodo H. E. E. dalyvavimo jam inkriminuotose veikose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė. Atsakydama į gynėjo skundo argumentus apie tai, kad kai kurie skundžiamoje teismo nutartyje paminėti duomenys, jo nuomone, nepatvirtina būtent H. E. E. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, teisėjų kolegija pažymi, jog šie duomenys patvirtina ne tik atskirų kaltinamųjų dalyvavimą tų nusikalstamų veikų padaryme, bet ir kaltinimuose aprašytų nusikalstamų veikų aplinkybes (vietą, laiką, būdą ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, pagrįsta bylos duomenimis.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. H. E. E. kaltinimai yra pareikšti ne tik dėl apysunkių nusikaltimų, bet ir dėl labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs itin griežtas, tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, įskaitant ir įkalinimą iki gyvos galvos (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). H. E. E. su Lietuvos Respublika nesieja jokie socialiniai ryšiai, jis turi ryšių už Estijos Respublikos ribų: Airijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje. Ir nors kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, jis nėra užsienio valstybės, kuri neišduoda savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta, pragyvenimo šaltinis, šeima yra Estijoje, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pavojingumu (galbūt veikiant organizuota grupe užsakytas ir įvykdytas žmogaus nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; svetimo turto sunaikinimas ir sugadinimas visuotinai pavojingu būdu), pobūdžiu (savanaudiškas, siekiant gauti neteisėtų pajamų; neatsitiktinis, o itin gerai organizuotas; smurtinis; panaudojant šaunamąjį ginklą), sunkumu (apysunkės ir labai sunki), kiekis (inkriminuotos 3 veikos), vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas (aktyvus vykdytojo), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, turimais ryšiais užsienyje, nesumenkina galimo H. E. E. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10. H. E. E. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Vis dėlto, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. H. E. E. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). H. E. E. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

11. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam H. E. E. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Iš bylos matyti, kad ji teisme gauta 2019 m. rugpjūčio 5 d., teismo posėdžiai numatyti iki 2020 m. vasario 24 d. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

12. Kaltinamasis, įtariamasis, nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją (BPK 50 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad H. E. E. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas K. Stasiulis, o nuo 2019 m. liepos 4 d. H. E. E. giminaičiai dėl jo gynybos sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu L. Pakštaičiu (t. 34, b. l. 152, 153). Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13.30 val. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam H. E. E., tačiau iš tiesų byloje nėra duomenų, kad jo pasirinktam gynėjui L. Pakštaičiui apie šio teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys rodo tik tai, kad teismas, nustatęs, jog kaltinamasis nutraukė sutartį su advokatu K. Stasiuliu, tačiau neatkreipęs dėmesio, kad byloje yra duomenys apie naujos teisinių paslaugų sutarties sudarymą su kaltinamojo pasirinktu gynėju L. Pakštaičiu, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo H. E. E., jį ginti paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją R. B. (t. 35, b. l. 121–127). Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad teismui nustatant aplinkybę, susijusią su gynėjo pasirinkimu, įvyko klaida.

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš baudžiamosios bylos matyti, kad nepabaigus ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje, advokatas L. Pakštaitis pateikė orderį, kuriame nurodė, jog jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jis gins H. E. E. teisme. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad gynėjas L. Pakštaitis susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tačiau apie tai, kad gynėjas L. Pakštaitis gins H. E. E. teisme, prokuroras, perduodamas bylą teismui, teismo neinformavo, o kaltinamajame akte nurodė, kad jį gina advokatas K. Stasiulis ir advokato padėjėjas. Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jis yra sudaręs teisnių paslaugų sutartį su advokatu L. Pakštaičiu, tačiau teismas laikėsi pozicijos, kad byloje nėra paminėto advokato orderio. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, t. y. jo teisė pasirinkti gynėją. Kita vertus, netgi pripažinus kaltinamojo teisių į gynybą pažeidimą, teisėjų kolegija mano, kad dėl to nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstąją nutartį ir H. E. E. paleisti iš suėmimo. Byloje nustatyta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, H. E. E. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas R. B.. Iš šio gynėjo kalbos 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu matyti, kad gynėjo išsakyti argumentai neprieštaravo kaltinamojo interesams. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo argumentus, kad advokatas R. B. nebuvo pasiruošęs teismo posėdžiui, nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Nors R. B. orderį išrašė 2019 m. rugpjūčio 13 d., kaip ir kitų kaltinamųjų gynėjai, tačiau jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo parinktas 2019 m. rugpjūčio 9 d. (t. 35, b. l. 110). Taigi daryti išvadą, kad suėmimo termino pratęsimo H. E. E. klausimas buvo išnagrinėtas gynėjui nedalyvaujant arba paskirtas gynėjas nepasiruošęs gynybai, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, jau aptartą H. E. E. teisių pažeidimą galima pašalinti ir jis pašalinamas aukštesniajam teismui išnagrinėjus jo pasirinkto gynėjo skundą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota teismui, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąją priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad apskųstąją nutartį priėmęs teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, nėra saistomas priimtos nutarties. Tiek pats teismas savo iniciatyva, tiek proceso dalyvių prašymu, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, netgi nepasibaigus jau pratęstam suėmimo terminui. Konkrečiu atveju, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apskųstosios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turi teisę dar kartą apsvarstyti šį klausimą dalyvaujant gynėjui L. Pakštaičiui. Tuo tarpu advokatas L. Pakštaitis turi teisę ne tik apskųsti jau anksčiau priimtą teismo nutartį, bet ir pats pateikti prašymą dėl kardomosios priemonės jo ginamajam pakeitimo ar panaikinimo tos pačios pirmosios instancijos teismui. Tokį gynėjo prašymą pirmosios instancijos teismas privalės išnagrinėti, dėl jo priimti nutartį, o ši pirmosios instancijos teismo nutartis galės būti apskųsta aukštesniajam teismui.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13.30 val. teismo posėdyje dalyvavusio estų kalbos vertėjo J. T., kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą ar žinomai melagingą vertimą, kvalifikacija ir vertimo kokybė sutrukdė lietuvių kalbos nemokančiam H. E. E. veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises ir neužtikrino jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Pastebėtina, kad nurodytame teismo posėdyje buvo verčiama ne tik iš / į lietuvių / estų kalbą, bet pirmosios instancijos teismas papildomai ėmėsi priemonių užtikrinti vertimą ir iš / į anglų / rusų kalbas (t. 35, b. l. 121–127). Iš paminėto teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavęs vertėjas tam tikrų keblumų verčiant kaltinamajam turėjo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepakanka daryti išvadą, kad šis vertėjas blogai moka estų kalbą ir jog jis negalėjo dalyvauti kaip vertėjas, nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo klausimą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nors teismo posėdis užtruko būtent dėl vertėjo, tačiau nėra pagrindo teigti, jog dėl to H. E. E. netinkamai pasinaudojo savo teisėmis ir nesuprato vykstančio baudžiamojo proceso. Teismo posėdyje dalyvavęs vertėjas su kaltinamuoju, kuris nemokėjo lietuvių kalbos, bendravo jo gimtąja kalba.

15. Gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su galimu netinkamu teismo posėdžio užfiksavimu protokole, nėra susijusios su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir atkreipia gynėjo dėmesį, kad jis dėl 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio protokolo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui teikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą (BPK 261 straipsnio 7 dalis).

16. Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.