Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė D. B., neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:

1.1. S. B., R. K. ir kitiems nustatinėjamiems asmenims 2007 metais dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau ‑ GNS) ir nuo 2007 m. R. K. (iki 2017 m.) ir S. B. (iki 2019 m. gegužės pabaigos) jam vadovavus, skirtingais nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiais įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą E. G., R. Ž., V. L., V. Z., R. M., A. S., V. Ž., J. T., A. K., P. J. J., V. D., E. J., T. M., A. S., R. K., K. Š., R. M. (jaun.), T. M., N. M., A. L., V. G., R. Ž., T. P. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius jį – A. G. H.-E. E., I. A., R. B., T. B., M. K., R. D. N., J. C. M. (miręs), D. R. B., J. V., J. Ž. – K., V. L. (miręs), A. L., kitus ikiteisminio tyrimo nustatinėjamus asmenis, A. G., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. ir kitais nustatinėjamais asmenimis, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais I. A., H.-E. E., R. B., T. B., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:

1.2. S. B. ir R. K. 2015 metais gavę duomenų, jog D. B., G. Z. kelia grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. B. nužudymą. Tuo tikslu, siekdami užsitikrinti sau alibi ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, laikydamiesi konspiracijos, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., S. B. ir D. K. Ispanijos Karalystėje kreipėsi į J. T. žinodami, jog šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis ir perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui A. G. ir H.-E. E. Tuo pat metu S. B., R. K., R. Ž. ir E. G., siekdami užtikrinti sklandų užsakymo nužudyti vykdymą bei suteikti pagalbą nusikaltimo vykdytojams, nurodė R. B. ir T. B. suteikti visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams I. A., H.-E. E. ir A. G., tai yra priimti ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikoje ir Kauno mieste, padėti atlikti nukentėjusiojo sekimą, tinkamos nusikaltimo vietos parinkimą, suteikti nusikaltimo įrankius ir priemones.

1.3. R. B. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, vykdydamas pastarųjų nurodymus, pasitelkęs T. B., kartu su į Lietuvos Respubliką bei Kauno miestą periodiškai atvykstančiais I. A., H.-E. E., A. G., atliko paruošiamuosius darbus tikslu nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, taip pat surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones bei teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams.

1.4. Tuo tikslu R. B. ir T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles, o degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini), terminale Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 n. Rugpjūčio 25 d. R. B. nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. Kauno mieste T. B. ir R. B. sekimo įrenginį su SIM kortele sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavo į Kauną lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H.-E. E., A. G., aprūpino pastaruosius gyvenamuoju plotu Kauno m., perdavė jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis, kartu atliko D. B. sekimą.

1.5. Tęsdami pasiruošimą D. B. nužudymui, R. B., T. B., H.-E. E., I. A. ir A. G. bei tyrimo nustatinėjami asmenys įgijo reikiamus įrankius ir priemones: ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis R. B. ir T. B. įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje, ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu; I. A., H.-E. E. ir A. G. Estijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės teritorijoje įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti.

1.6. Vykdydamas užsakymą nužudyti, 2015 metų spalio pabaigoje J. T. nurodė apie planuojamą nužudymą nežinojusiam M. T. ir tyrimo nenustatytiems asmenims atgabenti iš Estijos Respublikos į Latvijos Respublikos Rygos miestą ir sutartoje vietoje perduoti V. L. šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis ‑ ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių. Tuo pat metu S. B. ir R. K., suderinę veiksmus su J. T., nurodė V. L. organizuoti paminėtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą Latvijos Respublikoje ir pergabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, perdavimą nusikaltimo vykdytojams. Vykdydami jiems duotus nurodymus, 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., M. T. ir tyrimo nustatinėjamas asmuo į Latvijos Respublikos Rygos m. esančią kavinę, neturėdami leidimo atgabeno du šaunamuosius ginklus ‑ 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių, kur pagal išankstinį susitarimą perdavė paminėtus ginklus ir šaudmenis V. L. V. L. aikštelėje prie minėtos kavinės be leidimo, neteisėtai įgytus du pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. šovinių be leidimo, neteisėtai perdavė apie planuojamą nužudymą nieko nežinojusiam, V. L. nurodymus vykdžiusiam K. Š. bei nurodė pastarajam ginklus ir šaudmenis kuprinėje, važiuojant maršrutiniu mikroautobusu, kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos Saločių postą ir be leidimo neteisėtai pergabenti nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „K. k.“. Vykdydamas V. L. nurodymą, K. Š., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kontrabandos būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir slėpdamas kuprinėje, pergabeno į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos Saločių postą, po ko neteisėtai pergabeno nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „K. k.“.

1.7. 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., šalia kavinės „K. k.“ adresu (duomenys neskelbtini), K. Š. perdavė du pistoletus ir šaudmenis V. L., kuris 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje du 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių be leidimo perdavė R. B., o pastarasis aptartu laikotarpiu neturėdamas leidimo juos įgijo, Kauno mieste laikė bei perdavė H.‑E. E. ir A. G.

1.8. Sekimo metu R. B., T. B., H.-E. E. ir A. G. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, užtikrinus reikiamus įrankius ir priemones nusikaltimui daryti ‑ automobilį, šaunamuosius ginklus, parinkus tinkamą vietą nužudymui ‑ prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H.-E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B. Apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini), ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio „Renault Megane“ ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H.-E. E. ir A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė, po ko T. B. pagalba pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau ‑ ir iš Lietuvos Respublikos.

1.9. Tokiu būdu jis – A. G., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B., H.-E. E., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus ‑ ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių.

1.10. Taip pat A. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su I. A., T. B. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), H.-E. E., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

1.11. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 23.55 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš 9 mm kalibro pistoletų, H.-E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus.

1.12. Po D. B. nužudymo, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iš nusikaltimo padarymo vietos H.-E. E., A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė ir sunaikino visuotinai pavojingu būdu bei visuotinai pavojingu būdu sugadino šalia stovėjusį ir nuo gaisro nukentėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „T.“.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. A. G. 2018 m. sausio 16 d. sulaikytas Estijoje. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu A. G. išduotas Lietuvos Respublikai, o 2018 m. vasario 27 d. 21 val. jis buvo parskraidintas į Lietuvą ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi A. G. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas, nustatant jos terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. lapkričio 27 d.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo A. G. gynėja advokatė G. Kardanovskaja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir paskirti A. G. keletą švelnesnių kardomųjų priemonių, nesusijusių su laisvės apribojimu.

4.1. Kaltinamojo gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis priimta formaliais pagrindais, neįvardijus jokių naujų konkrečių priežasčių taikyti A. G. atžvilgiu taip ilgai suėmimą, apsiribota bendro pobūdžio pasisakymais, kurie neįrodo suėmimo būtinybės šioje proceso stadijoje. Anot gynėjos, aplinkybė, kad A. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamas pagrindas toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismas turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010-07-20 sprendimas byloje Nr. 17095/02, Balčiūnas prieš Lietuvą). Be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-22 sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją , peticijos Nr. 5826/03). Gynėjos nuomone, visi aukščiau išvardinti baudžiamojo proceso pažeidimai neabejotinai pažeidė kaltinamojo A. G. teisę į gynybą.

4.2. Apeliantės manymu, nutartyje nėra jokių pagrįstų duomenų daryti išvadą, kad A. G. gali bėgti ir slėptis. Pasak gynėjos, tai, kad A. G. yra Estijos pilietis, savaime nesuponuoja išvados, jog jis gali slėptis užsienyje ir bus apsunkintas jo baudžiamasis persekiojimas. Estijos Respublika yra Europos Sąjungos narė, atstumas tarp Estijos ir Lietuvos nėra didelis. Kaltinamasis A. G. galėtų dirbti savo šalyje ir dalyvauti teismo posėdžiuose Lietuvoje. Gynėjai neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad A. G. yra susijęs su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, nes, anot apeliantės, teistumai kitose šalyse nėra pakankamas pagrindas padaryti tokias išvadas. Gynėja teigia, kad kaltinamasis buvo sekamas pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie A. G. ryšius su kitais kaltinamaisiais. Kaltinamajam A. G. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BPK 199 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas neįvertino kitų aplinkybių, reikšmingų skiriant kardomąją priemonę, t. y. jog kaltinamasis A. G. turi šeimą, tris vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Pasak gynėjos, kaltinamojo A. G. ilgas nebuvimas šeimoje apsunkins ne tik jo šeimos narių materialinę padėtį bei sudarys buitinių problemų, tačiau ir nepilnamečiai vaikai liks be tėvo priežiūros ir pagalbos.

4.3. Gynėjos nuomone, teismas taip pat nepagrindė savo išvados, jog kaltinamasis A. G. gali daryti naujus nusikaltimus. Apeliantė pažymi, kad iš karto po suėmimo paskyrimo nurodytas pagrindas buvo pašalintas. Kaltinamasis A. G. laikomas suimtas daugiau nei 18 mėnesių, byla yra itin didelės apimties, joje kaltinimai pareikšti dar ir kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas galimai užtruks ilgą laiko tarpą. Anot gynėjos, A. G. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės ‑ suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 18 mėnesių, šis pagrindas tapo ne toks reikšmingas. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Gynėjos nuomone, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Vertinant baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, gynėja daro išvadą, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam A. G. prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės G. Kardanovskajos skundas atmetamas

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojos V. J., liudytojų Nr. 1-18, 2-18, kuriems taikomas anonimiškumas, nukentėjusiosios A. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. G. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, susijusius su svetimo turto sunaikinimu ir sugadinimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, ir vieno labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymu. Kaltinamajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose, BK 187 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų A. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

12. A. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, iš savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pagal užsakymą nužudė D. B., neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. Kaltinamojo A. G. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Pagal pareikštus kaltinimus A. G. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo svarbus, jis buvo aktyvus vykdytojas, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė A. G., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamojo A. G. su Lietuvos Respublika nesieja jokie socialiniai ryšiai, jis yra Estijos Respublikos pilietis, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, anksčiau teistas už užsienio valstybėse (Estijoje, Suomijoje) padarytas nusikalstamas veikas, vėl galimai nusikalto, esant neišnykusiam teistumui. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei kad gali turėti asmeninių ryšių užsienyje (už Estijos Respublikos ribų). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nėra užsienio valstybės, kuri neišduoda savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, pilietis, A. G. turi šeimą, tris vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą Estijos Respublikoje. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas šeimyniniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka Estijoje, kita vertus, nurodyti ryšiai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Todėl šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Nors kaltinamasis dirba, tačiau įvertinus ankstesnį teistumą, kad 2013-03-22 Suomijos Respublikos Helsinkio teismo buvo nuteistas už disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tai, jog šiuo atveju kaltinamas padaręs nužudymą už pinigus (buvo samdomas žudikas), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių A. G. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus A. G. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą A. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiuo metu A. G. paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau A. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.