Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat R. B., A. G., itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Taip pat, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat su A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis. H. E. E. 2018 m. sausio 16 d. sulaikytas X Respublikoje. X Respublikos H apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu jis išduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. E. E. 2018 m. vasario 14 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas, kuris teismų nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvas kaltinamasis H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

4. Kaltinamojo H. E. E. gynėjas advokatas L. Pakštaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, H. E. E. paleisti iš suėmimo, spręsti klausimą dėl adekvačių ir proporcingų kardomųjų priemonių paskyrimo.

4.1. Skunde nurodoma, kad pratęsdamas H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminą teismas vadovavosi duomenimis, kurie nėra teismo ištirti ir įvertinti. Tokius duomenis teismas vertino kaip pakankamus manymui, jog H. E. E. dalyvavo padarant inkriminuotas veikas. Gynėjas nurodo, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų nepagrindžia H. E. E. dalyvavimo padarant inkriminuojamas veikas. Liudytoja V. J. nematė H. E. E. ir jo neatpažino, jokie duomenys iš jokių vaizdo įrašų kartotekų nepatvirtino H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuotą veiką, jokios specialisto išvados nepatvirtino jokių H. E. E. sąsajų su jokia veika, o anoniminių liudytojų parodymai abejotini dėl jų formos, turinio, leistinumo ir akivaizdžių prieštaravimų. Tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuoti duomenys patvirtino tik žvalgybinio pobūdžio, deduktyvių samprotavimų lygio duomenis, bet ne įrodymus apie H. E. E. indėlį į jam inkriminuotas veikas. Jokių įrodymų, išskyrus anoniminius, slapta gautus duomenis apie tariamą H. E. E. indėlį nėra. Gynėjas nurodo, kad nors suėmimo pratęsimo metu nesprendžiamas nusikaltimo sudėties ir įrodymų turinio klausimas, teismo išvardyti duomenys, kaip pagrindžiantys teismo nuomonę yra tendencingi, neištirti, nepakankami išvadoms daryti ir negali būti vertinami iš anksto nepalankia kaltinamajam linkme. Iš teismo formuluočių dėl bylos duomenų, pasak gynėjo, matosi, kad teismas faktiškai jau išdėstė savo vidinį įsitikinimą dėl H. E. E. kaltumo.

4.2. Skunde nurodoma, kad suėmimo skyrimo pagrindas pagrįstas subjektyviu manymu ir prielaidomis apie H. E. E. gręsiančią griežtą ilgalaikę bausmę ir ryšių Lietuvoje nebuvimu, o ne konkrečiais duomenimis, kurių būtinumą teismas atmeta. Suėmimo pratęsimas motyvuojamas samprotavimais apie galimas nusikaltimo padarymo aplinkybes, suformuluotų kaltinimų sunkumu, inkriminuotų veikų pobūdžiu, inkriminuotų nusikaltimų kiekiu, galimu kaltinamojo vaidmeniu darant inkriminuotas veikas, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Pasak gynėjo, asmuo, kurio visi ryšiai nutraukti dėl ilgalaikio suėmimo, daugiau kaip dvejus metus būnant suimtam kalėjime (nuo 2018 m. sausio 16 d.), kuris ilgą laiką buvo intensyviai sekamas policijos, kurio visa biografija ir veikla detaliai ištirti, objektyviai neturi galimybių bėgti ir slėptis, kurios nurodomos teismo.

4.3. Gynėjas pažymi, kad bet koks asmens teisių suvaržymas ir sprendimas apie proporcingumą procese turi būti grindžiamas įrodymais, faktais, konkrečiais duomenims apie konkretų asmenį, tačiau ne universaliai pritaikomais abstrakčiais svarstymais apie kardomųjų priemonių tikslus.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašo jo skundą patenkinti. Prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo H. E. E. gynėjo advokato L. Pakštaičio skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminą.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų tokių duomenų pakankamumą.

8.1. Kaip ir ankstesniuose skunduose, kaltinamojo gynėjas nurodo, kad H. E. E. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau yra nurodęs, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog H. E. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys nepasikeitė, neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose baudžiamosios bylos dokumentuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Todėl skundo argumentai, susiję su baudžiamosios bylos duomenų vertinimu, atmetami. Tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje bei ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis bus sprendžiamas kaltinamojo H. E. E. kaltės klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo duomenis ir spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo suėmimo termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Šioje proceso stadijoje pakanka surinktų duomenų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis H. E. E. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

9.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

9.2. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje H. E. E. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš jų dvi (BK 253 straipsnio 1 dalis ir BK 187 straipsnio 2 dalis) priskiriamos apysunkių, o viena (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktai) labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmę. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino, kad H. E. E. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, kuri galimai veikė su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, nusikalstamos veikos buvo iš anksto kruopščiai suplanuotos ir gerai organizuotos, taip pat įvertino, kad iki sulaikymo H. E. E. dirbo ir gyveno X Respublikoje, su Lietuvos Respublikoje jis neturi jokių šeiminių, darbinių ar kitokių socialinių ryšių, į Lietuvą jis atvyko galimai įvykdyti D. B. nužudymą. Teismas įvertino ir tai, kad H. E. E. turi ryšių ir kitose užsienio valstybėse – I., S., A. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, įvertinant kaltinamojo pasislėpimo riziką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios labai griežtos bausmės H. E. E. gali ryžtis pasislėpti. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad H. E. E. neturi objektyvių galimybių bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą H. E. E. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo H. E. E. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.