Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-153-908/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: 1-153-908/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00018-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Gruodienė
Kaltinamasis: D. J., G. K., A. N.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Linas Belevičius, Darius Novikas

Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-153-908/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00018-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Donatai Leščiuvienei, Gražinai Osinskajai, Aušrai Razutienei, Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorams Rasai Apšegienei, Gedvydui Vaivadai,kaltinamajai D. J. ir jos gynėjui advokatui Dariui Novikui,kaltinamajai G. K. ir jos gynėjui advokatui Dariui Novikui,kaltinamajam A. N. ir jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovui J. Ž.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(D.)“ prezidentu, faktiškai gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

D. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

G. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti „(E.)“ valytoja, faktiškai gyvenanti bei deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. N., veikdamas vienas, vėliau skirtingais laikotarpiais, veikdamas kartu su D. J. ir G. K., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(X.)“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Įmonė) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir paslėpė apskaitos dokumentus dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis (A. N.), laikotarpiu nuo 2010-12-21 iki 2019-04-25 būdamas įmonės akcininkas, nuo 2014-09-24 iki 2019-03-26 eidamas šios įmonės direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už Įmonės veiklą ir turėdamas teisę ją atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, kontroliuoti veiklą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia paslėpdamas apskaitos dokumentus, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) nuostatas:

BAĮ 4 straipsnį, nustatantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, <...>, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, t. y. mokesčių mokėtojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą;

BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“;

BAĮ 7 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad „ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“;

BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

BAĮ 14 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“, 2 dalį, nustatančią, kad „ Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“;

BAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. <...> „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“;

BAĮ 19 straipsnio 2 dalį, nustatančią: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“; 4 dalį, nustatančią, kad „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 5 dalį, nustatančią, kad „jeigu pasikeičia ūkio subjekto buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, <...> ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui;

BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias, kad „už apskaitos organizavimą <...> bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“,

realizuodamas nusikalstamą sumanymą išvengti mokesčių ir apsunkinti mokesčių administratoriui nustatyti tikrąją UAB „(X.)“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, jis (A. N.) būdamas UAB „(X.)“ direktoriumi, tyčia nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano; nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo; nenustatė apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; nenustatė tvarkos, pagal kurią pasikeitus įmonės vadovui ar buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų perduoti apskaitos registrai ir sudarytos finansinės ataskaitos, todėl pagal 2016 m. spalio mėn. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp įmonės UAB „(Y.)“ ir UAB „(X.)“, buhalterinę apskaitą nuotoliniu būdu „(A.)“ programa tvarkiusiam buhalteriui A. A. nebuvo perduoti UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: banko dokumentai, kasos dokumentai, didžioji knyga, ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, pirminiai tiekiamų prekių ir (ar) teikiamų paslaugų apskaitos dokumentai, prekių ir (ar) paslaugų pirminiai įsigijimo dokumentai, kiti apskaitos dokumentai, reikalingi mokesčio apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti); Apskaitos registrai (Pirkimų (prekių tiekimo ir (ar) pas paslaugų teikimo) žurnalas; pardavimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalas; pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų žurnalas; pinigų gavimo žurnalas; pinigų mokėjimo žurnalas; bendrasis žurnalas); kiti apskaitos registrai (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų apskaitos registrai); kiti dokumentai, reikalingi mokesčio (-ių) apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti)); krovinių gabenimo važtaraščiai; sutartys su pirkėjais ir su tiekėjais; atsargų apskaitos žiniaraštis (toliau tekste – apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga). Dėl to finansinių metų pradžiai, t. y. 2017-01-01 nebuvo tinkamai nustatyti likučiai, o laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-01 apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „(Y.)“ nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateikiamos informacijos apie UAB „(X.)“ ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas, todėl Įmonė neapskaitė ir i.MAS elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio – iSAF (toliau ir - iSAF) duomenimis nedeklaravo sandorių, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis:

Lentelė Nr. 1

PVM sąskaitos serija ir numeris Pirkėjo MM kodas Pirkėjo MM pavadinimas PVM sąskaitos faktūros data Apmokestinamoji vertė, Eur PVM suma Eur (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(G.)“ 2017-01-30 100 21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(H.)“ 2017-01-04 200,28 42,06 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(H.)“ 2017-01-06 179 37.59 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(I.)“ 2017-01-13 96,55 20,27 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(I.)“ 2017-01-13 88.71 18.63 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(H.)“ 2017-01-23 233,85 49,11 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(J.)“ 2017-01-31 72.41 15.21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(K.)“ 2017-01-31 100.35 21.07 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(L.)“ 2017-01-31 66.61 13.99 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(L.)“ 2017-01-31 34.75 7.3 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-01-31 324.36 68.12 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-01-31 110.88 23.28 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-01-31 92.68 19.46 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(N.)“ 2017-01-31 159.29 33.45 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(O.)“ 2017-01-03 101.37 21.29 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(P.)“ 2017-01-31 105.71 22.2 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(R.)“ 2017-01-31 150.53 31.61 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB (S.) 2017-01-31 60 12,6 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(T.)“ 2017-01-31 57.92 12.16 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) LR (C1) 2017-01-31 4540.39 953.48 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav. administracija 2017-01-31 472.78 99,28 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universitetas 2017-01-31 3856.96 809.96 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB „(U.)“ 2017-01-31 153 32.13 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(V.)“ 2017-01-31 21.8 4.58 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) MB „(AA.)“ 2017-01-31 20.8 4.37 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(Z.)“ 2017-01-31 16.16 3.39 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(AB.)“ 2017-01-31 38.62 7.19 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(BC.)“ 2017-02-01 24.83 5.21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(N.)“ 2017-02-28 159.29 33.45 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) MB (BB.) 2017-02-02 17.88 3.76 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(CD.)“ 2017-02-01 137.55 28,88 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(CD.)“ 2017-02-01 110.04 23.11 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(DE.)“ 2017-02-03 750 157.5 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(H.)“ 2017-02-23 895.08 187,97 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(J.)“ 2017-02-28 72.41 15.21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(L.)“ 2017-02-28 66.61 13.99 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(L.)“ 2017-02-28 34.75 7.3 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(O.)“ 2017-02-28 101.37 21.29 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(P.)” 2017-02-28 105.71 22.2 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(R.)“ 2017-02-28 150.53 31.61 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(RS.)“ 2017-02-28 105 22.05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB (S.) 2017-02-28 60 12.6 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(T.)“ 2017-02-28 57.92 12.16 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(V.)“ 2017-02-28 21.32 4.48 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(BC.)“ 2017-02-28 23.79 5 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(Z.)“ 2017-02-28 11.9 2.5 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(AB.)“ 2017-02-28 35.51 6,54 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universitetas 2017-02-28 3533,6 742,06 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017-02-28 408,31 85,75 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(GH.)“ 2017-02-28 328.19 68.92 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-02-28 92.68 19.46 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-02-28 110.88 23,28 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M.) 2017-02-28 283.89 59.62 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB „(HI.)“ 2017-02-27 7542 1583.82 Viso: 26696,80 5604,5

Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 1 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas neregistravo į i.SAF ir šių sandorių pagrindu gautų pajamų nedeklaravo VMI.

Jis (A. N.), tęsdamas apgaulingą apskaitos tvarkymo organizavimą, 2017-03-03 UAB „(X.)“ pateikus pretenziją UAB „(Y.)“ bei tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nutraukus sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino, kad šio laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. UAB „(Y.)“ vesti UAB „(X.)“ 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesių buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga būtų tinkamai išsaugoti ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka perduoti tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui; taip pat neužtikrino, kad mokesčių administratoriui būtų praneša, jog su Mano VMI atstovu buhalteriu A. A. sutartis nutraukta, Mano VMI palikdamas negaliojančius A. A. bei jo elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) duomenis, mokesčių administratorių tyčia klaidino dėl UAB „(X.)“ informacijos pateikimo ir gavimo.

Jis (A. N.), tęsdamas apgaulingą apskaitos tvarkymo organizavimą, 2017-03-06 UAB „(A.)“ pateikė prašymą sustabdyti galiojančią sutartį dėl buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ nuo 2017-03-06, kurios naudojimas buvo sustabdytas 2017-03-31, tačiau neužtikrino, kad šioje programoje buvę buhalterinės apskaitos duomenys būtų išsaugoti ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka perduoti tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui, t. y. tyčia sunaikino 2017-01-01 iki 2017-03-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jis (A. N.) nuo 2017 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, iki 2017-05-01 tyčia neorganizavo UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nebuvo apskaitą tvarkiusio asmens, todėl Įmonė sandorių Įmonė neapskaitė ir nedeklaravo, tačiau i.SAF duomenimis nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“:

Lentelė Nr. 2

Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 2 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas neregistravo į i.SAF posistemį ir šių sandorių pagrindu gautų pajamų nedeklaravo VMI.

Jis (A. N.), eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-09-30 buhalterinę apskaitą UAB „(X.)“ tvarkant buhalterei A. M. (ji SODRA duomenimis Įmonėje įdarbinta nuo 2017-10-01), nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano, nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, todėl nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M., todėl Įmonė neapskaitė ir nedeklaravo sandorių, kuriuos, kaip nustatyta iš i.SAF duomenų, deklaravo kitos įmonės:

Lentelė Nr. 3

Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 3 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas neregistravo į i.SAF posistemį ir šių sandorių pagrindu gautų pajamų nedeklaravo VMI.

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-03-26 darbuotojai V. M., veikdamas per D. A., nesupratusią apie daromą nusikalstamą veiką, neoficialiai išmokėjo iš viso 2 160 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl UAB „(X.)“ darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaičiuota ir deklaruota 889,82 Eur mokesčių biudžetui (265,20 Eur Sveikatos privalomojo draudimo bei 624,62 Eur Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV)).

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą veiką ir realizuodamas nusikalstamą ketinimą išvengti mokesčių veikdamas kartu su D. J., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-03-26, susitarė su UAB „(X.)“ direktoriaus pavaduotoja D. J., kad ji tampa Įmonės direktore, vėliau tariamai įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų iš A. N. už 1 Eur, tačiau jis realiai įmonės akcijų neketino parduoti ir nepardavė, t. y. imitavo tariamą UAB „(X.)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, tokiu būdu likdamas faktiniu įmonės vadovu. 2019-03-26 įregistravus VĮ „Registrų centre“ juridinį faktą, kad D. J. yra UAB „(X.)“ direktorė nuo 2019-04-26, A. N. jai įstatymo nustatyta tvarka ir būdu neperdavė UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, finansinės ataskaitos, didžiosios knygos, t. y. paslėpė nurodytus dokumentus, dėl to negalima nustatyti, ar Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jis (A. N.), išlikdamas faktiniu Įmonės vadovu ir tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su D. J., jai laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 einant UAB „(X.)“ direktorės pareigas, būnant atsakingai už Įmonės veiklą, turinčiai teisę atstovauti ją, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti veiklą, būnant atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia paslepiant ar sunaikinant apskaitos dokumentus, turint tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota, tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. BAĮ (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio l dalies, 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 2 dalį ir 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, nuostatas, nesudarius ir nepatvirtinus sąskaitų plano, nenustačius apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M. nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, todėl Įmonė sandorių ir nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos įmonės ir įstaigos deklaravo sandorius su UAB „(X.)“:

Lentelė Nr. 4

Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 4 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas į i.SAF posistemį neteikė ir šių sandorių pagrindu gautų pajamų nedeklaravo VMI.

Jis (A. N.), būdamas faktinis Įmonės vadovas, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo ketinimo – išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31 darbuotojai V. M., veikdamas per D. A., nesupratusią apie daromą nusikalstamą veiką, neoficialiai išmokėjo iš viso 1 080,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir buhalterinės apskaitos registruose neapskaičiavo ir nedeklaravo 285,36 Eur mokesčių biudžetui, iš jų: 261,60 Eur Sveikatos privalomojo draudimo, bei 23,76 Eur Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV).

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2021-01-12 (tiriamasis laikotarpis iki 2019-12-31), einant UAB „(X.)“, direktorės pareigas, o A. N. išliekant faktiniu įmonės vadovu, būnant atsakingai už bendrovės veiklą, turinčiai teisę atstovauti bendrovę, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būnant atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia paslepiant ar sunaikinant apskaitos dokumentus, turint tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota, tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. BAĮ (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio l dalies, 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, nuostatas ir nesudarius ir nepatvirtinus sąskaitų plano, nenustačius apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas:

Lentelė Nr. 5

pateikimas UAB „(X.)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M. laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31, nors A. M. SODRA duomenimis įmonėje oficialiai dirbo tik iki 2019-09-30, todėl bendrovė sandorių neapskaitė ir nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“. Bendrovė duomenų apie lentelėje nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas į i.SAF posistemį neregistravo ir šių sandorių pagrindu gautų pajamų nedeklaravo VMI.

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą, veikdamas kartu su G. K., tyčia siekdami to paties nusikalstamo ketinimo – išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, sužinoję apie Įmonei 2020-12-10 pradėtą VMI mokestinį patikrinimą, siekdami išvengti mokestinio patikrinimo pasekmių bei nesumokėtų mokesčių išieškojimo, G. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis suradus Įmonės pirkėją ir 2021-01-07 notarų biure pasirašius Įmonės akcijų, kurias ji tariamai buvo įgijusi iš D. J., pirkimo–pardavimo sutartį su J. D. bei pasirašius žinomai melagingą UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad G. K. naujai akcininkei perduoda UAB „(X.)“ buhalterinius dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formate) nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07, kitus dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formate) nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07, taip imitavus apsimestinį UAB „(X.)“ buhalterinių dokumentų perdavimą, nes jokie dokumentai realiai perduoti nebuvo, tokiu būdu paslėpė UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2019-09-20 iki 2020-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, didžiąją knygą, dėl to negalima nustatyti, ar Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiu būdu A. N. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 veikdamas vienas, nuo 2019-03-26 veikdamas kartu su D. J., nuo 2019-09-24 – kartu su G. K., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31, būdamas tiek tiesioginiu, tiek faktiniu vadovu, atsakingu už Įmonės veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti veiklą, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai apgaulingai organizuojant Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, neoficialiai išmokant dalį atlyginimo, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tyčia paslepiant 2017-01-01 iki 2019-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir paslėpė apskaitos dokumentus (bendrovei mokestinio tyrimo metu nepateikus jokių Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir didžiosios knygos registrų negalima nustatyti, ar Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM). Dėl nurodytų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31.

Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

A. N. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, siekdamas UAB „(X.)“ vardu išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI, o būtent:

jis (A. N.) laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2019-03-26, eidamas UAB „(X.)“, direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už Įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „(X.)” pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – VMI, deklaracijos neatitinka tikrovės, nuo 2017-01-01 per UAB „(Y.)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. A., o nuo 2017-05-01 per UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę A. M. (SODRA duomenimis ji įmonėje oficialiai dirbo nuo 2017-10-01 iki 2019-09-30), elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, UAB „(X.)“ vardu įformintas 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių, 2018 m. sausio–gruodžio mėnesių ir 2019 m. sausio–kovo mėnesių PVM deklaracijas FR0600 (2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. balandžio 31 d., 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 1 d. – 2018 m. birželio 31 d., 2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d, 2018 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d.), kuriomis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (lentelės Nr. 1–3), t. y. Įmonė neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų už UAB „(X.)“ klientams suteiktas paslaugas apmokestinamoji vertė – 83 845.85 Eur ir 17 600.48 Eur pardavimo PVM. Tokiu būdu jis (A. N.), veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, teikdamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kurią pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI, neapskaičiavo pridėtinės vertės – 17 600.48 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą veiką ir realizuodamas nusikalstamą ketinimą išvengti mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-03-26 susitarė su UAB „(X.)“ direktoriaus pavaduotoja D. J., kad ji tampa įmonės direktore, o vėliau neva įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų iš A. N., 2019-03-26 šį juridinį faktą įregistruojant VĮ „Registrų centras“, kad D. J. nuo 2019-04-26 iki 2019-09-24 yra UAB „(X.)“ direktorė, nors faktinis naudos gavėjas išlieka A. N., nes realiai įmonės akcijų neparduoda, jokios buhalterinės apskaitos dokumentų jai neperduoda, įmonės veikla tęsiama tuo pačiu adresu, teikiamos tos pačios paslaugos, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N. veikdamas kartu su D. J. laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „(X.)” pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – VMI, deklaracijos neatitinka tikrovės, per UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę A. M., elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI, UAB „(X.)“ vardu įformintas – 2019 m. balandžio–rugsėjo mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas FR0600 (2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.), kuriomis laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (lentelė Nr. 4), t. y. neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų už UAB „(X.)“ klientams suteiktas paslaugas apmokestinamoji vertė – 24 687,73 ir 5 184,42 Eur pardavimo PVM. Tokiu būdu per buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, teikiant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, minėtas deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės – 5 184,42 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

Jis (A. N.), tęsdamas nusikalstamą veiką ir realizuodamas nusikalstamą ketinimą išvengti mokėtinų mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-09-20 susitarė su UAB „(X.)“ direktore D. J. ir G. K., kad ši neva įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų iš D. J., kuri jų realiai nebuvo įsigijusi, bei tampa įmonės direktore, 2019-09-20 šį juridinį faktą įregistruojant VĮ „Registrų centras“, kad G. K. nuo 2019-09-24 iki 2021-01-12 yra UAB „(X.)“ direktorė, nors faktinis įmonės vadovas išlieka A. N., laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2021-01-12 (tiriamuoju laikotarpiu iki 2019-12-31), turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „(X.)” pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – VMI, deklaracijos neatitinka tikrovės, per UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę A. M., elektroniniu būdu per EDS pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI, UAB „(X.)“ vardu įformintas – 2019 m. spalio–gruodžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas FR0600 (2019-10-30, 2019-11-30, 2019-12-30), kuriomis laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (lentelė Nr. 5), t. y. neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų už UAB „(X.)“ klientams suteiktas paslaugas apmokestinamoji vertė – 21 240,07 ir 4 460,42 Eur pardavimo PVM. Tokiu būdu per buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, teikiant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-09-24 iki 2019-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, minėtas deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės – 4 460,42 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

Kaltinamasis A. N., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 veikdamas vienas, laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, veikdamas kartu su D. J., o laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 su G. K., būdamas tiek tiesioginiu Įmonės direktoriumi, tiek faktiniu vadovu, būdamas atsakingas už Įmonės veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti veiklą, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai apgaulingai organizuodamas ir vykdydamas buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpdamas apskaitos dokumentus, siekdamas UAB „(X.)“ vardu išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL, per buhalterinę apskaitą tvarkančius asmenis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI, nustatyta UAB „(X.)“ nedeklaruota pajamų apmokestinamoji vertė – 129 773,65 Eur ir 27 245,32 Eur pardavimo PVM suma.

Tokiu būdu A. N., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31, siekdamas UAB „(X.)“ vardu išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 400 MGL, bet neviršijo 900 MGL, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančius asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kurią pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI, neapskaičiavo pridėtinės vertės – 27 245,32 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

D. J., veikdama kartu su A. N., nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

ji (D. J.), veikdama kartu su A. N., realizuodama nusikalstamą ketinimą išvengti mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-03-26, susitarė su UAB „(X.)“ direktoriumi A. N., kad tampa įmonės direktore, o vėliau iš jo tariamai įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų už 1 Eur, nors A. N. realiai įmonės akcijų neketino parduoti ir nepardavė, t. y. imitavo tariamą UAB „(X.)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. 2019-03-26 įregistravus VĮ „Registrų centre“ juridinį faktą, kad ji (D. J.) yra UAB „(X.)“ direktorė, iš A. N. įstatymo nustatyta tvarka ir būdu neperėmusi UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 buhalterinės apskaitos dokumentų, banko ir kasos dokumentų, didžiosios knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, pirminių tiekiamų prekių ir (ar) teikiamų paslaugų apskaitos dokumentų, prekių ir (ar) paslaugų pirminių įsigijimo dokumentų, kitų apskaitos dokumentų, reikalingų mokesčio apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti); Apskaitos registrų (Pirkimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalo; Pardavimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalo; Pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų žurnalo; Pinigų gavimo ir mokėjimo žurnalo; Bendrojo žurnalo); kitų apskaitos registrų (gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų; sąskaitų faktūrų apskaitos registrų; kitų dokumentų, reikalingų mokesčio (-ių) apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti)); krovinių gabenimo važtaraščių; sutarčių su pirkėjais, tiekėjais; atsargų apskaitos žiniaraščio), t. y. padėjo A. N. paslėpti nurodytus 2017-01-01 iki 2019-03-26 laikotarpio dokumentus, dėl to negalima nustatyti, ar Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ji (D. J.), tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama kartu su A. N., kaip faktiniu įmonės vadovu, laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, eidama UAB „(X.)“ direktorės pareigas, būdama atsakinga už Įmonės veiklą, turėdama teisę ją atstovauti, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti veiklą, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, tyčia paslėpdama buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jais nebūtų pasinaudota, tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas:

- 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, <...>, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, t. y. mokesčių mokėtojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą;

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“;

- 7 straipsnio 3 dalį – Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“;

- 12 straipsnio 1 dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- 14 straipsnio 1 dalį – „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“, 2 dalį – „ Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“;

- 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. <...> „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“,

- 19 straipsnio 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 4 dalį „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 5 dalį „Jeigu pasikeičia ūkio subjekto buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, <...> ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui,

- 21 straipsnio 1 ir 2 dalis „už apskaitos organizavimą <...> bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“,

nesudarius ir nepatvirtinus sąskaitų plano, nenustačius apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, neužtikrino išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M. laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, todėl Įmonė sandorių neapskaitė ir nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“:

Lentelė Nr. 6

Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 6 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas neregistravo į i.SAF posistemį.

Taip pat, ji (D. J.), tęsdama nusikalstamą veiką ir realizuodamas nusikalstamą ketinimą išvengti mokėtinų mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-09-20 susitarė su UAB „(X.)“ darbuotoja G. K., kad ši neva įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų iš jos (D. J.), nors realiai jų nebuvo įsigijusi, tik sudariusi tariamą sandorį su A. N.. 2019-09-20 VĮ „Registrų centras“ įregistravus juridinį faktą, kad G. K. nuo 2019-09-24 yra UAB „(X.)“ direktorė, nors faktiniu vadovu išliko A. N., imitavus tariamą UAB „(X.)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį tarp D. J. ir G. K., D. J. G. K. įstatymo nustatyta tvarka ir būdu neperdavus UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 buhalterinės apskaitos dokumentų: registrų, finansinių ataskaitų, didžiosios knygos, nes jų realiai nebuvo perėmusi; taip pat neperdavus G. K. laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 dokumentų, tokiu būdu padėjo A. N. paslėpti nurodytus dokumentus, dėl to negalima nustatyti, ar Įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiu būdu D. J., veikdama kartu su A. N. ir G. K., nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, būdama tiek tiesiogine Įmonės direktore, tiek tariamai parduodama Įmonės akcijas bei šį juridinį faktą, įregistruodama VĮ „Registrų centre“, būdama atsakinga už Įmonės veiklą, turėdama teisę ją atstovauti, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti veiklą, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai apskaitą tvarkančiai A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, nepateikdama visų buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad vengiant teisingo mokesčių apskaičiavimo, šie duomenys nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, į apskaitos registrus neįrašant visų iš pirkėjų gautų, pajamų, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tyčia paslėpus ar sunaikinus apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo UAB „(X.)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

G. K., veikdama kartu su A. N. ir D. J., laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2021-01-07 apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą UAB „(X.)“, buhalterinės apskaitos tvarkymą bei paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

ji, realizuodama nusikalstamą ketinimą išvengti mokėtinų mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-09-20 susitarė su UAB „(X.)“ direktore D. J., kad ji neva įsigyja 100 procentų UAB „(X.)“ akcijų iš D. J., kuri jų realiai nebuvo įsigijusi, o buvo tik sudariusi tariamą sandorį su A. N. dėl UAB „(X.)“ akcijų įsigijimo, ir tampa įmonės direktore. 2019-09-20 VĮ „Registrų centras“ įregistravus juridinį faktą, kad ji (G. K.) nuo 2019-09-24 yra UAB „(X.)“ direktorė, nors faktiniu vadovu išliko A. N., nes realiai įmonės akcijų nepardavė ir neketino parduoti, t. y. imitavus tariamą UAB „(X.)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį tarp G. K. ir D. J., D. J. G. K. įstatymo nustatyta tvarka ir būdu neperdavė UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 buhalterinės apskaitos dokumentų (banko, kasos dokumentų, didžiosios knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, pirminių tiekiamų prekių ir (ar) teikiamų paslaugų apskaitos dokumentų, prekių ir (ar) paslaugų pirminių įsigijimo dokumentų, kiti apskaitos dokumentų, reikalingų mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti); apskaitos registrų (Pirkimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) ir pardavimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalų; pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų žurnalo; pinigų gavimo ir mokėjimo žurnalų; bendrojo žurnalo); kitų apskaitos registrų (gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų; sąskaitų faktūrų apskaitos registrų; kitų dokumentų, reikalingų mokesčio (-ių) apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui patikrinti (įrašyti)); krovinių gabenimo važtaraščių; sutarčių su pirkėjais ir tiekėjais; atsargų apskaitos žiniaraščio) – t. y. apskaitos dokumentų, registrų, finansinių ataskaitų, didžiosios knygos, nes jų realiai nebuvo perėmusi bei neperdavė laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 apskaitos dokumentų, registrų, finansinės ataskaitos, didžiosios knygos, tokiu būdu padėjo A. N. paslėpti nurodytus dokumentus, dėl to negalima nustatyti, ar Įmonės apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ji (G. K.), tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2021-01-12 (tiriamuoju laikotarpiu iki 2019-12-31), eidama UAB „(X.)“, direktorės pareigas, o A. N. išliekant faktiniu įmonės vadovu, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę atstovauti bendrovę, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia paslepiant apskaitos dokumentus, turint tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota, tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. BAĮ (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nuostatas:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“;

- 7 straipsnio 3 dalį – Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“;

- 21 straipsnio 1 ir 2 dalis „už apskaitos organizavimą <...> bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“,

Lentelė Nr. 7

pateikimas UAB „(X.)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M. laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31, nors SODRA duomenimis A. M. įmonėje oficialiai dirbo tik iki 2019-09-30, todėl Įmonė sandorių neapskaitė ir nedeklaravo, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos įmonės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“. Įmonė duomenų apie lentelėje Nr. 7 nurodytiems pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas neregistravo į i.SAF posistemį.

Ji (G. K.), tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama kartu su A. N., siekdami to paties nusikalstamo ketinimo – išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, sužinoję apie Įmonei 2020-12-10 pradėtą VMI patikrinimą, siekdami išvengti mokestinio patikrinimo pasekmių bei nesumokėtų mokesčių išieškojimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis jai (G. K.) suradus įmonės pirkėją ir 2021-01-07 notarų biure pasirašius Įmonės akcijų, kurias ji tariamai buvo įgijusi iš D. J., nors visą inkriminuojamą laikotarpį A. N. buvo realus akcijų savininkas ir valdytojas, pirkimo–pardavimo sutartį su J. D. bei pasirašius žinomai melagingą UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad ji (G. K.) naujai akcininkei perduoda UAB „(X.)“ buhalterinius dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formate) nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07, kitus dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formate) nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07, t. y. imitavus apsimestinį UAB „(X.)“ buhalterinių dokumentų perdavimą, nes realiai jokie dokumentai perduoti nebuvo, taip paslėpė UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2019-09-20 iki 2020-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, didžiąją knygą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiu būdu G. K., veikdama kartu su A. N. bei D. J., laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 būdama Įmonės direktore, atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę ją atstovauti, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti veiklą, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai nepateikdama apskaitą tvarkančiai A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, visų buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad vengiant teisingo mokesčių apskaičiavimo, šie duomenys nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, į apskaitos registrus neįrašant visų iš pirkėjų gautų pajamų, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tyčia paslepiant apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(X.)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros už laikotarpį nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31.

Šiais veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamoji D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB ,,(X.)“ direktoriaus pavaduotoja pradėjo dirbti 2012 m. birželį. Dirbo su viešaisiais konkursais, į pareigas įėjo sutarčių sudarymas, probleminių klientų klausimai, vadybininkų priežiūra, atliktų darbų aktų ruošimas, klientų sąrašo teikimas buhalterei, pagalba vadovui. 2012 m. UAB ,,(X.)“ dirbo virš šimto žmonių, buvo dvi buhalterės (J. (duomenys neskelbtini), L. (duomenys neskelbtini)). Į jų darbą nesikišo, nes jai buvo priskirtos funkcijos, susiję su patalpų valymu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiklai pasibaigus, liko dirbti viena buhalterė – L., 2014 m. atėjo gera sąžininga buhalterė R. P., kuri dirbo iki 2016 m. rugpjūčio. Tada UAB „(X.)“, pradėjo ieškoti naujo buhalterio – surado įmonę UAB ,,(Y.)“, atstovas – A. A.. Jį pasikvietė į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) g., buvusi buhalterė R. parodė programą „(A.)“, su kuria dirbo. A. A. paprašius galimybės dirbti iš savo ofiso, kreipėsi į UAB ,,(A.)“ el. laišku, kad prijungtų prie serverio. A. A. buvo suteikti prisijungimai prie banko, VMI, „Sodros“. Jis pradėjo dirbti nuo 2016 m. spalio mėn., bet laiku neišrašydavo PVM sąskaitų faktūrų. Metų gale biudžetinės įstaigos prašydavo sąskaitų, kad uždarytų finansinius metus, kilo problemų, nes laiku jų negaudavo. Ji (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. išėjo motinystės atostogų, į jos vietą atėjo dirbti M. D.. 2019 m. kovo mėn. susisiekė su A. N. dėl pokalbio apie tolimesnį jos darbą. Atvykus į ofisą, A. N. informavo, kad planuoja parduoti UAB ,,(X.)“. Tai sužinojusi pasiūlė iš jo nupirkti verslą, nes turėjo daug patirties valymo sferoje. Sutarė, kad prieš tai pora savaičių pabandys vadovauti, jeigu pavyks, tai įsigys visas akcijas. A. N. norėjo už Įmonę gauti 20 000 Eur, bet ji neturėjo pinigų, pasiūlė metų gale pasidalinti pelną per pusę. A. N. sutikus, nuo 2019 m. kovo 26 d. tapo vadove. Po poros savaičių informavo A. N., sutinkanti pirkti įmonę. 2019 m. balandžio 25 d. įsigijo įmonę per keletą pirkimų. Jai buvo perduotas visas įmonės turtas ir dokumentai (liko ofise), ten toliau dirbo su ta pačia buhaltere. Netikrino, kokie ten buvo dokumentai, nes pasitikėjo A. N., Buhalterė A. M. toliau tvarkė apskaitą (sąskaitų faktūrų išrašymas, registrų tvarkymas). Pradėjusi dirbti bandė įmonę atstatyti ant kojų, norėjo, kad viskas būtų gerai, tačiau mama netikėtai susirgo (duomenys neskelbtini) liga ir nebegalėjo prižiūrėti jos mažamečio sūnaus. Ji nebespėjo padaryti darbų, tai išgirdusi administratorė G. pasiūlė įsigyti iš jos įmonę. G. papasakojo apie žodinį susitarimą su A. N. dėl pelno. A. N. informavo apie susidariusią situaciją, kad yra pirkėja G., kurią jis pažinojo, todėl sutiko. G. K. 2019 m. rugsėjo 24 d. įsigijo verslą, tapo vadove. Pardavimas įvyko per penkis kartus, kad nereikėtų eiti pas notarą. Nurodė, kad perka simboliškai už 1 Eur. Pasakė G. apie susitarimą su A. N. dėl pelno pasidalinimo. G. K. ir pati susitiko su A. N., liko tas pats susitarimas. Jos valdymo laikotarpiu iš pradžių įmonei sekėsi neblogai, vėliau ji negalėjo skirti reikiamo laiko, todėl viskas ėjo žemyn. G. atstatyti įmonei laiko turėjo. UAB ,,(X.)“ jos niekas nepavadavo, nes ji visą laiką būdavo pasiekiama, neėmė biuletenių, pasirašinėjo sutartis. Neprisimena, ar pati užsisakė iš VMI gauti duomenis; kryžminio sutikrinimo paslauga nesinaudojo, į VMI portalą nelįsdavo – tai buvo buhalterės darbas. Buhalterė A. M. pateikdavo duomenis apie tai, ar įmonė turi kažkokių įsiskolinimų, ar dirba pelningai, viską paskaičiuodavo, suvesdavo į banką, o kaltinamoji patvirtindavo. Jai dirbant direktore, G. K. buvo administratorė, atsakinėjo į skambučius, padėjo bendradarbiams ruošiant sutartį ar raštą.

Kaltinimas jai nėra visai aiškus ir suprantamas. Jame nurodoma, jog pažeidė BAĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, tačiau nenurodyti veiksmai, kuriais būtų pažeidusi šias nuostatas. Be to, kaltinime nurodoma, kad ji nepateikė buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, visų buhalterinės apskaitos dokumentų, bet nenurodyta, kokie dokumentai nebuvo pateikti, apskaitos dokumentai ir registrai neišsaugoti. Ji neturėjo tikslo sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „(X.)“, veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, teisės aktų nepažeidinėjo. Taip pat, nesiekė institucijoms atlikti UAB „(X.)“ mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti ūkinės, komercinės, finansinės veiklos rezultatus. Nesupranta, kokius dokumentus ir kokius registrus netinkamai užpildė, nes laikotarpis neišsaugotų dokumentų nenurodytas, o buhalterė A. M. niekada nesiskundė, jog jai trūksta kažkokių dokumentų. Taip pat neturėjo tikslo apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti PVM sumokėjimo. Nei ji, nei kitas UAB ,,(X.)“ darbuotojas neslėpė informacijos nuo A. M. apie UAB ,,(X.)“ išrašomas, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, gautas UAB ,,(X.)“ pajamas. Tokios galimybės neturėjo, nes visos sąskaitos faktūros išrašomos A. M. vedama programa ,, (B.)“, jos buvo numeruotos, o ji ir darbuotojai tų numeracijų nežinojo, neturėjo prieigos prie programos. Taip pat, A. M. matydavo banko duomenis, tad galimybės kažką paslėpti neturėjo. Ji neturėjo galimybės patikrinti, suprasti, ar trūkta kažkiek faktūrų, nes nepriėjo prie programos, netikrino A. M. išrašytų sąskaitų faktūrų. Netiesa ir tai, kad V. M. neoficialiai išmokėjo iš viso 1 080 Eur atlyginimo, nes jai nėra žinoma, kad UAB ,,(X.)“ buvo mokamas neoficialus atlyginimas. UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos registrus pildė, PVM sąskaitas faktūras klientams išrašydavo buhalterė A. M.. Iki jos išrašydavo A. A., prieš jį – R.. Buhalteriams būdavo pateiktas klientų sąrašas mėnesio gale, jame būdavo parašytas įmonės pavadinimas, kokia buvo atlikta paslauga, įmonės kodas, el. paštas, suma. Visa tai būdavo palikta pas buhalterę lovelyje, pagal tą sąrašą ji išrašydavo sąskaitas. Taip pat, dar būdavo kai kur ir aktai, kur buvo viešos biudžetinės įstaigos. Išrašytos sąskaitos faktūros būdavo siunčiamos el. paštu per elektroninę sistemą, kurios nežino, ir būdavo kartais prašydavo pristatyti originalus su parašais. Jas išsiųsdavo buhalterė A. – žinojo, kam siųsti pagal sąrašą, kuriame buvo viskas nurodyta. Minėtąjį sąrašą sudarydavo kaltinamoji, o jį sudariusi, įdėdavo į lovelį. Nei ji ar kitas UAB ,,(X.)“ darbuotojas pats neišrašydavo PVM sąskaitos faktūros. Kitokio būdo nebuvo išrašyti, tai buvo buhalterės darbas. Kiek žino, ir numeraciją suteikdavo per programą automatiškai. Pati neturėjo prisijungimų prie UAB ,,(X.)“ buhalterinės apskaitos programų. i.SAF išrašomas ir gaunamas PVM sąskaitas faktūras registruodavo buhalterė A. M. ir A. A.. Ji prisijungimų prie i.SAF neturėjo, nebandė jungtis. A. M. turėjo prisijungimą prie banko sąskaitų, galėjo matyti į UAB ,,(X.)“ sąskaitas patenkančias pinigų sumas ir iš jos išeinančias, turėjo galimybę suvesti pavedimus, o juos tvirtindavo vadovas. Nedavė kažkam nurodymų, kad apskaitoje būtų įtraukta tik dalis gautų pajamų, o ir A. M. taip pat neturėjo tikslo nuslėpti pajamas. Nebuvo nurodymų į deklaracijas įrašyti mažiau pajamų ar mažesnį mokėtiną PVM. UAB ,,(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai po 2018 m. gaisro buvo saugomi (duomenys neskelbtini) g., ofise. Jei dalis mokėtino PVM buvo nedeklaruota, tai įvyko dėl kažkokios jai nežinomos klaidos, sąmoningai niekas negalėjo taip pasielgti.

Jai nupirkus UAB ,,(X.)“ akcijas iš A. N. ir perėmus UAB ,,(X.)“ valdymą, A. N. į UAB ,,(X.)“ veiklą, valdymą nesikišo, nurodymų neduodavo. UAB ,,(X.)“ neturėjo kasos, tad neturėjo galimybės mokėti neoficialių atlyginimų. Reikalingos prekės būdavo užsakomos el. paštu pas tiekėją, apmokamos per banką arba skubiu atveju nupirkdavo, pateikdavo buhalterei sąskaitą faktūrą ir įmonė pervesdavo pinigus. UAB ,,(X.)“ klientai atsiskaitydavo su įmone už jiems suteiktas paslaugas tik pavedimu pagal sąskaitas faktūras – prieš darydami pavedimą, klientai gaudavo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią būdavo vykdomi apmokėjimai. Klientams sąskaitą faktūrą el. paštu arba per sistemą, galimai e. Sąskaitą, pateikdavo A. M.. UAB ,,(X.)“ turėdavo skolininkų, o dėl skolų išieškojimo, būdavo pateiktas sąrašas advokatui L. S.. Negali pasakyti, ar vadovavimo metu bendravo su advokatu, tačiau prieš tai bendravo su L. S. ir perdavė skolininkus. Kai vadovavo A. N., tai jis ir bendraudavo. Skolų laikotarpiai buvo įvairūs (nuo 2 iki 5 m.), tai buvo likę nuo (duomenys neskelbtini) administravimo laikų. Dar prieš skolą, UAB ,,(X.)“ klientui, skolininkui jau buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, o UAB „(X.)“ pagal jau būdavo sumokėjusi PVM.

Su A. A. bendravo elektroniniu paštu: ji siuntė sąrašus, kuriuose būdavo įmonės pavadinimas, kodas, paslaugos pavadinimas, suma ir el. paštas, bei biudžetinių įstaigų darbų atlikimo aktus,. Būdavo pastovūs objektai ir faktiškai niekas nesikeisdavo, tai nebuvo ir prasmės derinti kažką su direktoriumi, kuris žinojo, jog jai yra pavesta tuos sąrašus siųsti buhalteriui. A. A. dirbo su programa „(A.)“, be jo niekas kitas neišrašydavo pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, neturėjo prisijungimo prie programos. A. A. turėjo prisijungimą prie VMI, banko sąskaitų, jis (vėliau A. M.) pildydavo ir pateikdavo mėnesio deklaracijas VMI. Klientams negalėjo būti teikiamos kažkokios kitos sąskaitos faktūros, tik iš buhalterinės apskaitos programos.

Tapusi vadove bei akcininke, dokumentų netikrino, nes A. N. pasitikėjo, pati žinojo, kur yra dalis dokumentų. Kai pati viską perdavė G., parodė, kas, kur yra, nes buvo likęs tas pats ofisas, tie patys žmonės, tos pačios spintos. Jokių aktų nesudarinėjo, nes pasitikėjo vienas kitu. Tai, ką turėjo buhalterė elektroniniu būdu, pas ją ir liko, nes ji dirbo ir prie A. N., ir prie jos, ir prie G.. Fiziniai dokumentai visi buvo pas buhalterius, jų kopijų nedarydavo. Žino, kad buhalterinės apskaitos programos ,,(A.)“, ,,(B.)“ apsaugo jose esančią informaciją. Įpareigojimo, kad be buhalterinės apskaitos programos visus dokumentus dar atsispausdintų sau fiziniu formatu, nebuvo. Jai grįžus po motinystės atostogų rado buhalterę A. M., kuri dirbo su programa ,, (B.)“, tačiau visa iki tol buvusi tvarka buvo likusi ta pati. Kai išėjo A. N., apskaitos programa, kompiuteris, prisijungimo duomenys prie programos liko tie patys. VĮ Registrų centrui neteikė privalomų dokumentų apie įmonę.

Stebėjo sutarčių sudarymo laikus ir jų terminus, todėl žinojo, kada atsirasdavo naujas klientas, kada pasibaigdavo sutartis. Aktai buvo daromi pagal sutartis, Ruošdavo ji, o kai išėjo – G.. Jei buvo naujas vienkartinis klientas, tai būdavo sutartis ar tik aktas, jis taip pat buvo fiksuojamas sąraše.

Kai jų Įmonė prekes / paslaugas įsigydavo, gaudavo popierinius prekių įsigijimo dokumentus – būdavo atvežama sąskaita faktūra, nurodoma, koks apmokėjimo būdas – kortele ar grynais atsiskaityta. Šie dokumentai buvo saugomi segtuve UAB ,,(X.)“. Klientams būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros su darbų aktais atlikimu. Keičiantis vadovams, šie dokumentai būdavo pas buhalterius, nes jie juos išrašinėdavo ir segdavo. Grynais pinigais būdavo atsiskaitoma tada, kai Įmonė pirkdavo prekes – jiems būdavo išrašomi kasų orderiai bei PVM sąskaitos faktūros, ką jie pateikdavo buhalteriams, jog tos prekės yra apmokėtos (9 t., b. l. 3–11).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. davė iš esmė tapačius parodymus, kaltės pagal pranešimą apie įtarimą nepripažino (5 t., b. l. 154–157, 165–166, 175–177).

Balsu perskaičius kaltinamosios D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 154–157) kaltinamoji D. J. juos patvirtino. Apie situaciją, jog buhalterė A. M. turėjo problemų su įmonės PVM sąskaitų faktūrų registravimu i.SAF VMI registre ar su kitais VMI registrais, sužinojo tada, kai gavo kaltinimus. Prieš einant pas tyrėją, kalbėjo su buhaltere A. ir ji taip minėjo, o iki tol nežinojusi šios situacijos. Apie kryžminį sutikrinimą nėra girdėjusi iš A. ar kitų asmenų. Kai dirbo UAB ,,(NO.)“, teko bendrauti su A. N., t. y. dar prieš įsidarbinant UAB „(X.)“, kitoje įmonėje dirbo su A. N.. Jos, kaip vadovės, bendravimas su buhaltere dažniausiai vykdavo telefonu. A. M. ateidavo vakarais, jų darbo laikas nesutapo. Jos prašymas UAB ,,(A.)“ pakeisti IP adresą buvo dėl to, kad A. A. galėtų prisijungti prie programos, nes jis norėjo dirbti iš savo ofiso. UAB „(X.)“ ir prieš tai dirbo su šia programa, bet reikėjo, kad ir A. A. papildomai gautų adresą. A. A. išėjus iš darbo, nekilo mintis kreiptis į UAB ,,(A.)“, kad kitai buhalterei būtų perduota, nes tuo metu ji jau buvo dekrete. Pagal vienkartines sutartis, aktus surašinėdavo ji arba vadybininkė. Kai reikėdavo skubos tvarka nupirkti kažkokių prekių įmonei, ir buvo atsiskaitoma grynais pinigais ar kortele, tad jei neturėdavo kortelėje pinigų, mokėdavo grynaisiais, ir ta įmonė išrašydavo sąskaitą faktūrą ir kasos priėmimo aktą arba tai būdavo pavedimo išrašas prie sąskaitos faktūros, kurį pateikdavo buhalterei. Buhalterė su ja, kaip su prekes pirkusiu asmeniu, atsiskaitydavo pavedimu per atskaitingus asmenis – atsiskaitymo grynais pinigais įmonėje nebuvo. Įmonės viduje žodžiu buvo susitarta, kas gali pirkti. Apie G. K. akcijų pardavimą girdėjo, kai prasidėjo byla. Tarpusavio santykiai nenutrūko ir po to, kai UAB ,,(X.)“ bankrutavo (9 t., b. l. 11–13).

Susipažinusi su pakeistu kaltinimu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Neaišku, kaip buvo pažeisti kaltinime nurodyti BAĮ 2 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis ir jo 2 punktas bei 3 dalis, 14 straipsnio 1 dalis. Nenurodoma, kokie konkrečiai atliktas paslaugas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti UAB ,,(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės buhalterei A. M.. Nors perduodant UAB ,,(X.)“ dokumentus ir apskaitos registrus G. K. nebuvo surašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, tačiau visi dokumentai buvo palikti Įmonės patalpose, kaip ir kompiuteris su buhalterinės apskaitos duomenimis. Nesutinka, kad UAB ,,(X.)“ akcijų pirkimas iš A. N. ir jų pardavimas G. K. buvo apsimestinis – perkant buvo surašytos penkios akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, nes buvo perkama po 20 proc., nereikėtų sudaryti notarinės sutarties. Niekada nemokėjo V. M. neoficialaus atlyginimo, apie tai nei su V. M., nei su kitu asmeniu nesitarė. Neorganizavo UAB ,,(X.)“ akcijų pardavimo J. D. ir po to I. Z., nes pardavusi UAB ,,(X.)“ akcijas G. K. ir pasitraukusi iš UAB ,,(X.)“ direktorės pareigų, daugiau šioje įmonėje nedirbo, su UAB ,,(X.)“ neturėjo jokio santykio, todėl negalėjo neužtikrinti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo. Nesupranta, kaip A. M. buvo nepateikti atliktas paslaugas patvirtinantys dokumentai, nes ji pati išrašinėjo UAB ,,(X.)“ atliktas paslaugas patirtinančius dokumentus ir siuntė juos paslaugų pirkėjams. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo kalbėjo su A., ši sakė, jog pati tvarkysis, stengsis viską atstatyti. Ji į tai nesikišo. G. K. parduodama įmonės akcijas, paaiškino, kokia yra situacija su buhalterija, jog yra nesuvesti likučiai. Kai pati pirko įmonės akcijas, A. buvo minėjęs, kad yra nesuvesti likučiai iš ankstesnio laikotarpio. Ji dėl to ėjo pas buhalterę ir jai buvo paaiškinta, kad yra perimta ir nesuvesta, tačiau bus sutvarkyta. Galimai įmonė buvo kažkam skolinga, bet ne VMI, ir galimai Įmonė turėjo kažkiek skolininkų (9 t., b. l. 98–101).

Kaltinamoji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad į UAB ,,(X.)“ atėjo dirbti apie 2016 m. rugsėjo mėnesį pagal darbo skelbimą. Administratorės pareigos: atsiliepti į skambučius, rengti informaciją, jei kas nors paskambintų ir norėtų užsisakyti valymą tai perduoti atsakingam asmeniui. Tuo metu įmonės vadovas buvo A. N., pavaduotoja D. J., buhalteriai – A. A. ir A. M.. Sąskaitas faktūras išrašinėjo A. A., A. M.. Maždaug (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai D. J. išėjo į dekretą, dalį darbų perėmė ji (aktų ir klientų, kuriems reikia išrašyti sąskaitą faktūrą, sąrašų sudarymas). Viskas vyko pagal seną tvarką, t. y. buvo tokia lentelė, kurioje būdavo pildomos valymo paslaugos pastoviems klientams. Kiekvieną mėnesį sąskaitų sumos nesikeisdavo, nes būdavo daugiausia fiksuotos, nebent keisdavosi valstybinių įmonių sumos, nes žiūrėdavo pagal dirbtų dienų skaičių. Kai D. buvo dekrete, kaltinamoji apskaičiuodavo šiuos dalykus pagal aktą. Viskas būdavo tame akte – reikėdavo pakeisti dienų skaičių ir Excel programa, kurioje buvo viskas daroma, automatiškai suskaičiuodavo. Rankiniu būdu reikėdavo patikrinti, ar nėra klaidų. Aktai buvo rašomi valstybinėms įstaigoms, nes jie to reikalavo to pagal sutartį. Jiems buvo įrašomi aktai ir į lentelę, taip pat buvo pildoma įmonės pavadinimas, kodas, el. paštas, suma už valymo paslaugas. Elektroninio dokumento neturėdavo, tiesiog parašydavo, atsispausdindavo ir tai buvo originalas. Kai dirbo A. A., nuskenavusi jam siųsdavo elektroniniu paštu, kad jis pagal tai išrašytų sąskaitas faktūras bei išsiųstų žmonėms.

Su A. A. buvo daug problemų, klientai skambindavo, kad jie negavo sąskaitų. Tai sakė A. N., nes valstybinėms įmonėms iki nustatytos dienos turi pateikti sąskaitą faktūrą, o priešingu atveju, pinigai negaunami. Kiek žino, A. A. ėmė sakyti, kad jam yra nesiųsti laiškai, jis jų yra negavęs, bet jie būdavo pašte. Tada prasidėjo A. N. aktyvesnis bendravimas su A. A., nes klientai nemokėjo pinigų, skundėsi, kad negauna sąskaitų. Tai sąlygojo problemas įmonėje – negaudavo pajamų už atliktus darbus. Galiausiai, kiek žino, A. A. ėmė nereaguoti, neišrašyti sąskaitų faktūrų, nors jos jam buvo siųstos. A. N. pradėjo ieškoti buhalterės. Atėjo dirbti A. M., kuri tuo metu dirbo ir kitoje įmonėje. Kadangi A. M. negalėjo visą laiką būti ofise buvo nuspręsta, kad paliekama ta pati dokumentų pildymo lentelė, kuri įdedama į krepšelį dokumentams. Atėjusi A. M. pasiima tą lentelę ir išrašo sąskaitas faktūras. Tai nebuvo formalūs dokumentai, nebuvo ir parašų ant jų. Juose tiesiog nurodyta, kam reikia išrašyti sąskaitas. Ji sekdavo sutartis, žiūrėdavo, jog jei sutartis pasibaigė, būtų išbrauktas klientas ir jam neišrašoma sąskaita. Jei ateidavo naujas, tuomet į lentelę įdėdavo jį, surašydavo visus duomenis – įmonės pavadinimą, įmonės kodą ir kita. Tos lentelės pildymą bei aktų darymą, D. išėjus į dekretą, perėmė ji, o visą kitą D. darbą perėmė M. D.. Kaltinamosios tiesioginis vadovas buvo A. N..

Sutartis (viešųjų pirkimų) paduodavo vadybininkė M. D., kuri dalyvaudavo konkursuose bei su klientais sudarinėdavo sutartis. Pirminis dokumentas buvo sutartis, pagal ją ir pildydavo sąrašą: pasižiūrėdavo sumą, kokia yra mokama, surašydavo duomenis, kad nereikėtų buhalterei imti bei ieškoti jų sutartyje, ir įrašydavo įmonės pavadinimą, įmonės kodą, kokiu el. paštu pristatyti bei kokia yra suma. Pati buhalterė negalėjo to padaryti, nes buvo tokia tvarka, jog būtų visada išrašomas tas sąrašas ir pagal jį būtų išrašytos visos sąskaitos. Tokia tvarka buvo dirbant D., o jai perėmus šį darbą, išliko tokia pati. Nežino, iš kur buvo nusistovėjusi tokia tvarka.

Buvo įvestas lovelis, specialiai dokumentams, skirtiems A., dėti. A. M. rasdavo lovelyje sąrašiuką ir darbų atlikimo aktus valstybinėms įmonėms. Buhalterė tame lovelyje palikdavo kartais išrašytas popierines sąskaitas faktūras, nes, pavyzdžiui, (C1) prašydavo popierinio varianto. Būdavo taip, kad kartais ji, kartais A. N. pasirašydavo tą sąskaitą faktūrą, nuveždavo į (C1) ir paduodavo. Darbai vyko per tą dokumentų palikimą, nes A. M. nuolatos ofise nedirbo.

Tikrai nemokėjo V. M. atlyginimo vokeliuose, nes nebuvo jokios kasos. Nėra su V. M. bendravusi, jos nepažįsta, tik girdėjo apie ją ir labai nesidomėjo, kur, kokia valytoja dirbo. Nei dirbant administratore, nei direktore tokių dalykų nebuvo.

Nusprendė tapti akcininke, kai susirgo D. mama, Įmonė smuko (nebeieškota naujų žmonių, nedalyvauta konkursuose), bet ji manė, kad susitvarkys, ieškos naujų žmonių. D. informavo, kad A. N. norėjo įmonę parduoti už 20 000 Eur, o ji neturėjo tokių pinigų, todėl susitarė, kad metų pabaigoje pelno dividendus dalinsis per pusę. Kai pasisiūlė įsigyti įmonę, kaltinamoji žinojo apie šį susitarimą. D. jai perleido šį susitarimą su A. N., su juo susisiekė, pasakė apie šeimoje esančią situaciją ir kad G. K. nori pirkti įmonę. D. jai perdavė, kad jis neprieštarauja. Tai buvo žodinis susitarimas, nes ir D. su A. N. buvo sutarusi žodžiu. Jie pasitikėjo vienas kitu. Su A. N. ji šnekėjo prieš įsigydama įmonę. D. A. N. nebuvo išmokėjusi tos sumos, ji turėjo būti mokama metų pabaigoje. Perėmė visus 20 000 Eur, nes pusė pelno dalies turėjo atitekti A. N. metų gale. Dėl apiforminimo, jog įmonės pelnas pereina, nieko nežino, to neaptarinėjo.

Įmonės direktore bei savininke tapo, kiek prisimena, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Pradėjo žiūrėti, kaip atstatyti įmonę, ieškoti klientų, bet atsirado problema dėl sūnaus, nes jis negalėjo išbūti mokykloje. Ėmė vaikščioti į (duomenys neskelbtini) ministeriją, (duomenys neskelbtini) tarnybą, (duomenys neskelbtini) centrus ir apleido įmonę. Vaikui nustačius specialiuosius poreikius, išsiuntė mokytis į namus. Nebeliko laiko darbui. 2020 m. vasario mėnesį sulaukė skambučio iš VMI. Buvo nemalonu, skambino moteris informuodama, kad reikia pateikti kažkokius dokumentus skubos tvarka. Brolis patarė susirasti žmogų, kuris padėtų tvarkytis su VMI. Apie tai pasakė A. M., kuri patarė, kokių dokumentų reikia. Per skelbimus surado įmonę ,,(ST.)“, M. Ž.. Su juo pašnekėjo, papasakojo, kokia yra situacija. M. Ž. sutiko atstovauti, buvo pasirašyta sutartis, jei gerai prisimena, nuo 2020 m. kovo mėnesio, kad jis pilnai atstovautų VMI, teiktų, gautų dokumentus. Jį supažindino su A. M., nes reikėjo buhalterinių dokumentų. Sutartis su M. Ž. buvo sudaryta iki maždaug 2020 m. birželio mėnesio, bet vėliau sutartį nutraukė, nebeišgalėjo mokėti iš asmeninių lėšų, suprato, kad nepavyks įmonės prikelti (nebuvo likę nei darbuotojų, nei klientų, nei pajamų, nei pinigų). Be to, buvo pasibaigę standartai, kuriuos reikėjo iš naujo išlaikyti, kad galėtų dalyvauti konkursuose. Susisiekė su advokatu dėl įmonės uždarymo, jis patarė parduoti. Tuo metu įmonėje buvo atliekami VMI patikrinimai ir advokatas pasiūlė, jog žmogui perkant iš anksto sudarytų sutartį, papildomą susitarimą, kuriame būtų nurodyta, jog vyksta mokestinis patikrinimas, taip pat ir dokumentų perdavimo aktą. Advokatas sutiko tuos dokumentus paruošti – parengė dokumentų perdavimo aktą bei papildomą susitarimą, nurodė, kad tai be dokumentai be datų ir atsiuntė Word variantu. Informavo ją, kad kai dokumentų reikės, pati užrašytų reikiamus duomenis – pirkėjo, pardavėjo, datą.

Skelbimą įdėjo maždaug 2020 m. liepos mėnesį, vėliau dar kartą, kad parduoda įmonę už 1 Eur, anksčiau veikusią pelningai, šiuo metu nevykdančią veiklos. Lapkričio ar gruodžio mėnesio pradžioje su ja susisiekė J. D., klausė, ar tikrai už 1 Eur parduodama įmonė. Jai nurodė, kad parduodama buvusi didelė įmonė, užsiėmusi valymo paslaugomis, teritorijos priežiūra, turinti leidimus daugiabučių priežiūrai, atitinkanti ISO standartus, kurie pasibaigę, bet galima pratęsti. J. D. paklausė, ar galėtų susisiekti jos atstovas A., kuris vėliau ir paskambino. Atstovui viskas tiko, jis paprašė atsiųsti buhalterinius registrus, dėl to susiekė A. ir jai pasakė, kad nori parduoti įmonę ir jos prašo buhalterinių registrų. A. sutiko ir tuos dokumentus tikriausiai ištraukė iš programos ir atsiuntė el. paštu, o ji persiuntė A.. Po poros dienų jis sutiko pirkti įmonę. A. pasakė, kad norės pasirašyti dokumentus, perdavimo aktą, jog perduoda dokumentus ir dokumentą, jog žino dėl vykstančio mokestinio patikrinimo. A. surado notarą, nurodė, jog atvažiuodama pas advokatą, atsivežtų visus dokumentus. 2021 m. sausio 7 d. A., J. D. ir ji susitiko pas notarą. Ten pasirašė visus dokumentus: pirkimus pardavimus, dokumentų perdavimo aktą, susitarimą. Gavo sprendimą iš J. D., kad kaltinamąją pašalintų iš direktorės pareigų, nes ji nesutiko būti direktore, taip pat ir įgaliojimą nueiti sutvarkyti į VĮ „Registrų centras“ duomenis, jog ji įmonę pardavė. Sutvarkius visus reikalus pas notarą, pasakė, kad reikia perduoti dokumentus. A. nurodė eiti prie jo mašinos, o ten viską sukraus, perkels. Trise nuėjo prie mašinos, kurioje buvo dar vienas žmogus. A. jai nurodė dokumentus tiesiog dėti į jo mašiną. Visus dokumentus, kuriuos rado ir kas buvo susiję su UAB ,,(X.)“, jos darbuotojais, sutartimis, paėmė iš ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi patalpas. Dokumentai iš programos buvo surašyti į kompaktinius diskus. Tuo metu dar dirbo A. M. – ji jai padėjo. A. M. dirbo iki tų 2019 m. Susirado kompiuterininką, kurio vardo ar pavardės neprisimena, kuris duomenis iš kompiuterio sukėlė į diskus. Visus diskus, antspaudus, popierinius dokumentus apie tiekėjus bei gautas sąskaitas faktūras, sukrovė į dėžes. Dokumentų buvo pilna mašina. Tas dėžes prie notarų biuro atidavė A. (notarė nematė). Neprisimena, kur pasirašė perdavimo aktą – ar iš karto pas notarą ar lauke. Dėl 20 000 Eur su J. D. nekalbėjo. Kai žinojo, jog tikrai nepavyks visko atstatyti, susisiekė su A. N. – tai buvo apie 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. Jam papasakojo situaciją, jog negali prikelti Įmonės ir pinigų jam sumokėti. A. N. tą suprato bei neprieštaravo, leido parduoti, sakė, jau yra kaip yra. Tuo metu nebuvo jokių minčių keisti vadovą. Jai buvo svarbu padėti vaikui, nes dėl jo ir fiziškai, ir morališkai nebespėjo atlikti darbų. Problemos su vaiku prasidėjo tik perėmus direktores pareigas. 2019 m. balandžio mėn. – 2020 m. liepos mėn. dar gaudavo atlygį iš UAB ,,(PR.)“. Šioje įmonėje dirbo iš namų – turėjo kompiuterį, tvarkė dokumentus ir perduodavo Darbo biržai. Ten buvo socialinė įmonė, dirbo žmonės su negalia, o ji tvarkė dokumentaciją. Ne tik prie D. J., bet ir prie jos būdavo papildomų darbų, pavyzdžiui, jei žmogus susisiekdavo su įmone, jog nori išsivalyti langus ar patalpas po statybų, tai perduodavo vadybininkei, kuri nuvažiuodavo, paskaičiuodavo sumą, nusiųsdavo ją klientui ir sudarydavo valymo darbų sutartį, darbų pridavimo aktą, jį atveždavo ir padėdavo į lovelį, kad A. išrašytų sąskaitą faktūrą. Apmokama tik pavedimais pagal sąskaitą faktūrą.

Galėjo įvykti klaida, nes nors nurodė, kad visus dokumentus perdavė, tačiau kratos metu dokumentų rado. Ji darė kai kurių dokumentų kopijas sau, jeigu sumąstytų pradėti veiklą, tai originalai per klaidą liko pas ją, o perdavė kopijas. Negali teismui perduoti el. pašto su persiųstais registrais, nes visas susirašinėjimas vyko iš UAB ,,(X.)“ el. pašto, kurio nebeliko.

Neįsivaizduoja, kaip galėjo susidaryti situacija dėl specialisto išvadoje paskaičiuotų sumų, nes viskas būdavo duodama A., kuri teikdavo VMI. Nesprendė klausimo savo vadovavimo laikotarpiu dėl A. M. suteikimo prieigos prie kryžminio sutikrinimo. A. M. sakė, jog prie A. N. bandė išsiaiškinti, tačiau nežino, ar pavyko. A. M. perdavus ir atspausdinus registrus, jų neteikė VMI, kai jie to reikalavo, nes tai turėjo padaryti M. Ž.. Nors ji ir buvo direktorė, tačiau pilnai įgaliojo M. Ž.. VMI darbuotoja po pokalbio atsiuntė, kokius dokumentus reikia pateikti. A. M. M. Ž. pateikė visus dokumentus, kurių prašė VMI. A. sakė padavusi ne vieną segtuvą nunešti, bet nežino, ar jie buvo perduoti VMI, M. Ž. sakė, jog perduodavo. M. Ž. pavedimų nedarė, mokėjo asmeniniais grynaisiais pinigais – ar po 100 Eur, ar po 150 Eur galbūt tris kartus.

Kai nusipirko įmonę iš D., ji buvo apleista (gal ir dirbo dar darbuotojų). Pas notarą D. pristatė, kad ją atstovauja A., jis nebuvo sutarties dalyvis. Kompiuterininkas paruošė 10–20 CD diskų iš to kompiuterio. Neturėjo tikslo sutrukdyti nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius. Netiesa, kad nepateikė apskaitą tvarkančiam subjektui, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. buhalterinę apskaitą tvarkiusiais buhalterei A. M., UAB „(X.)“ atliktas paslaugas patvirtinančių apskaitos dokumentų. Nebuvo įpareigota neteikti dokumentų A. M.. Jai nesuprantama, kokie konkrečiai registrai buvo neišsaugoti, nes jie nėra nurodyti kaltinime. A., prašydamas dokumentų, pasakė, kad reikalingi buhalteriniai registrai. Neprisimena, ar jį domino skolininkai ar turimas turtas. Tapusi UAB „(X.)“ vadove, nereikalavo, kad perdavimo metu būtų pasirašytas aktas. V. M. nepažinojo, D. A. į ją nesikreipė. Bendravimas su valytojomis vyko tik tuomet, jei nebūdavo vadybininkės.

Be buhalterių PVM sąskaitų faktūrų niekas neišrašydavo. Tuo laikotarpiu, kai A. A. nereagavo į skambučius, niekas neišrašinėjo sąskaitų faktūrų, nes niekas nemokėjo dirbti su ta programa. Nežino, ar ir A. N. bendravo su klientais, aiškino jiems apie susidariusią situaciją, jog nėra galimybes išrašyti sąskaitos faktūros, bet po, kai atėjo A., ji išrašė sąskaitas ir už praėjusius laikotarpius. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo per programą. A. dirbo su programa ,, (B.)“, nes nemokėjo dirbti su ,,(A.)“. Ji pati neišrašydavo PVM sąskaitų faktūrų, nors žinodavo visus reikiamus duomenis, taip pat nepildė buhalterinės apskaitos registro. Jie tikriausiai buvo rengiami programa. Prie i.SAF sistemos jungdavosi buhalterė. Jai vadovaujant, UAB ,,(X.)“ apskaitą tvarkė A. M., ji ir turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, galėjo matyti UAB ,,(X.)“ įplaukas, išlaidas, suformuoti, pavyzdžiui, atlyginimus, bet negalėdavo jų patvirtinti, nes tai turėjo padaryti pati kaltinamoji. Visas valdymo principas buvo perimtas iš anksčiau.

Tuo metu, kai dokumentai buvo dedami į mašiną, J. D. tai matė, nes buvo šalia. Dokumentų perdavimo aktas buvo siunčiamas A., bet jis, kaip atstovas, jo nepasirašė, tai padarė J. D..

Dokumentai A. M. buvo paliekami dviejuose stalčiukuose: vienas pirkimų, kitas pardavimų dokumentams. Dokumentus A. M. veždavo namo, ten suvesdavo į programą, po to ofise sudėdavo į segtuvus. Daugiausia būdavo sąskaitos faktūros, kurias atspausdindavo.

Dėl pelno dalinimosi su A. N. buvo sutarta, kad bus per pusę dalinama ta pelno dalis, kuri bus likusi atskaičius visus mokesčius. Nežino, kaip būtų tai apiforminę – būtų susitikę kažkaip pasidėlioję. Dėl pelno dalijimosi su įmone nesusijusiu asmeniu, mano, būtų pasirašę kokią sutartį oficialiai. Po pardavimo J. D., ši kaltinamajai išdavė įgaliojimą nueiti į VĮ „Registrų centras“ pranešti, jog pasikeitė vadovas bei akcininkas. Nepavyko to sutvarkyti tą pačią dieną. Kai nuėjo, jai pasakė, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus, tai turi padaryti naujas savininkas.

Žino apie gaisrą UAB „(X.)“ patalpose, vykusį maždaug 2018 m. (duomenys neskelbtini). Gaisro metu buvo sunaikinti lyg ir visi dokumentai. Į (duomenys neskelbtini) buvo vežami gaunami, siunčiami raštai. Negali atsakyti, ar kas nors reikalavo atstatyti dokumentus, kurie sudegė gaisro metu.

D. J. būnant dekretinėse atostogose, ji buhalterei teikė sąrašus ir darbų priėmimo perdavimo aktus. A. N. jai nenurodė neteikti buhalterei kokios nors informacijos apie priėmimo perdavimo aktus arba sąskaitas, kurias reikėtų išrašyti įmonei. Jai būnant vadove, A. N. nedalyvavo UAB „(X.)“ veikloje, neteikė patarimų, nepriiminėjo sprendimų. Ji pati į jį kreipėsi, kai ruošėsi parduoti įmonę dėl susitarimo dėl pelno. Kompiuterininkui, kaip ir M. Ž., mokėjo iš savo asmeninių lėšų (9 t., b. l. 13–27).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. davė iš esmės tapačius parodymus, kaltės pagal įteiktą pranešimą apie įtarimą nepripažino (5 t., b. l. 198–201; 6 t., b. l. 11–13, 21–22, 42–43).

Balsu perskaičius kaltinamosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 198–201) kaltinamoji G. K. juos patvirtino, nurodė, jog surašyti teisingai. Kiek prisimena, tapusi direktore kreipėsi į bankus dėl teisių pakeitimų, nes turėjo prisijungimą prie banko. Bankinius pavedimus suformuodavo A. M., o kaltinamoji juos patvirtindavo. A. M. galėdavo tik pažiūrėti bei suvesti duomenis, bet pavedimo atlikti negalėjo. Kai iš D. J. pirko akcijas, jai buvo pasakota, kad reikės grąžinti 20 000 Eur, tačiau nebuvo sakyta, jog įmonė turi įsiskolinimų. Tuo metu dėl situacijos nesiaiškino, kas būtų atsakingas, jei nebūtų pelno ir būtų nuostolių. Nesidomėjo, kokios yra direktoriaus pareigos, atsakomybė – įsivaizdavo, jog viskas yra labai paprasta. Dėl UAB „(X.)“ patalpų buvo sudaryta nuomos sutartis – tai A. N. patalpos ir jis jas nuomojo. Pagal nuomos sutartį būdavo atsiskaitoma su A. N. pavedimu, o kai nebebuvo pinigų, už nuomą nebemokėjo. Apie duomenų iš Juridinių asmenų registro turinį (3 t., b. l. 78) parodė, kad būnant pas notarą, D. padavė priedus, sprendimą, įgaliojimą, 2021 m. sausio 8 d. prašymą įregistruoti juridinį asmenį, pasirašytą I. Z.. Ji pati su I. Z. susitikusi nebuvo. Suprato, kad ji jau nebėra direktore 2021 m. sausio 7 d., kai buvo perleistos akcijos, nes tuo metu buvo ir atleidimas (9 t., b. l. 27).

Susipažinusi su pakeistu kaltinimu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Iš naujojo kaltinimo neaišku, kaip buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis ir jo 2 punktas bei 3 dalis, 14 straipsnio 1 dalis. Neaišku, kokie konkrečiai atliktas paslaugas patvirtinantys dokumentai buvo nepateikti UAB ,,(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės buhalterei A. M.. Nors nurodoma, kad neužtikrino apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo, tačiau ji visus dokumentus perdavė J. D., perdėjusi iš savo automobilio, kaip suprato, į J. D. atstovo A. automobilį UAB ,,(X.)“ akcijų pardavimo metu. Nesutinka, kad dalyvavo bendrininkų grupėje, susidedančioje iš A. N. ir D. J., nes D. J. pardavus UAB ,,(X.)“ akcijas daugiau nedalyvavo UAB ,,(X.)“ veikloje, ji iš UAB ,,(X.)“ išėjo savo noru. A. N. taip pat nesikišo į UAB ,,(X.)“ veiklą ir šios įmonės veikloje nedalyvavo. Jai būnant UAB ,,(X.)“ direktore, visus sprendimus įmonės veikloje priiminėjo ji viena. Niekada nemokėjo V. M. neoficialaus atlyginimo, nes apie tai nei su V. M., nei su kitu asmeniu nesitarė. Dirbdama UAB ,,(X.)“, tuo pačiu metu dirbo ir UAB ,,(PR.)“ nuotoliniu būdu, kuris įsikūręs (duomenys neskelbtini) (ten pat). Ji, D. J. ir A. M. visą laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. dirbo kartu, bet tai nerodo, kad jos labai bendravo, nes kiekviena turėjo savo darbą ir jį darydavo. Nėra to, kad su susitiktų su kažkuo, nes yra kitas darbas ir tiesiog nesimato (9 t., b. l. 101–102).

Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(X.)“ įkurta (duomenys neskelbtini) m. Tai buvusi VĮ „(F.)“, kuri (duomenys neskelbtini) m. buvo pateikta privatizuoti. 2013 m. pakeitė pavadinimą iš ,,(F.)“ į UAB „(X.), įsigijo 100 proc. akcijų, tapo direktoriumi. (duomenys neskelbtini) buvo kaip ir filialas (pastovūs ir vienkartiniai valymo darbai), (duomenys neskelbtini) – daugiabučių administravimas. Jo, kaip vadovo, pagrindinis darbas buvo su dideliais klientais, jų paieška. Ne paslaptis, kad visi darbai vyksta per pažintis. Turėjo gal kokius keturis, penkis vadybininkus, kurie ieškodavo klientų. Jei atsirasdavo klientas, sudarydavo sutartį ir pradėdavo dirbti. Įmonėje atsiskaitymai vyko per įmonių sąrašą: kiekvieną mėnesį imant seną sąrašą ir arba papildant, arba išbraukiant nutrauktas arba pasibaigusia sutartis, įrašant naujas įmones, sumą, jų rekvizitus. Tokia buvo tvarka, jog apie įmonę turėti pagrindinę informaciją – kas bendrauja, kokia banko sąskaita, elektroninis adresas, telefonas, atsakingas asmuo. Įmonėse atsakingas būna ne vadovas, o administratorius ar ūkvedys (kai kuriose įmonėse). Dirbant tokiu metodu, laimėjo keletą didesnių konkursų ir atsirado (C1), (C2), (duomenys neskelbtini) departamentas. Kontraktai vieneriems ar trejiems metams, kartais pratęsdavo dar metams.

2015 m. – 2016 m., kai (duomenys neskelbtini) aptarnaujamų namų sumažėjo, nutarė atsisakyti daugiabučių administravimo, likti tik prie valymo paslaugų. Nors (duomenys neskelbtini) užsidarė, archyvai, įmonės dokumentai liko ten. 2018 m. rugpjūčio mėn. padegė pastatą, sudegė dokumentai ir archyvai. Dalies tų dokumentų, kurie buvo laikomi (duomenys neskelbtini), neteko. Tai, kas buvo kompiuteryje, buvo tvarkoje, bet popierinių dokumentų atstatymo galimybės sudėtingos. 2016 m. buvo buhalterė R. (duomenys neskelbtini). D. J. dirbo pavaduotoja. Jis užsiiminėjo daugiau didelių klientų paieška, o tokių mažesnių ir sutarčių sudarymas, konkurso medžiagos paruošimas, bendravimas su klientu, problemų sprendimas – visa tai tvarkydavo D. J.. Dėl procedūros, tai atlikus darbus, valstybinės įmonės arba tos, kurios buvo laimimos konkurso būdu, dažniausiai būdavo kiekvieną mėnesį arba pasirašomas darbų atlikimo aktas, arba jeigu suma nesikeisdavo, būdavo stabili kiekvieno mėnesio suma, tai ji tiesiog būdavo fiksuojama ir kiek jam yra žinoma, D. J. prižiūrėdavo šias procedūras bei į buhalteriją pateikdavo tą turimų įmonių sąrašą su sumomis, ir taip būdavo išrašomos sąskaitos. Nei jis, nei D., niekas nesikišdavo į tą buhalterinę procedūrą, kaip išrašomos sąskaitos, kaip teikiamos deklaracijos, kaip tie balansai. Su buhalterija turėjo nusistatymą, jog mėnesio gale tik pateikia tokį kaip skolininkų sąrašą, kas nesumokėjo, kad galima būtų tvarkytis su skolininkais. Įmonėje buvo programa ,,(A.)“, kur automatiškai iš programos, įvedus klientą, išeidavo sąskaita į jo nurodytą elektroninį paštą. R. pradirbo apie metus, gal truputį daugiau ir ji išėjo. Nelabai prisimena, kaip atsirado A. A.. Atrodo, jog D. J. ieškojo per skelbimus ir rado įmonę, kuri toliau prižiūrėtų buhalteriją. Taip atsirado įmonė UAB „(Y.)“ – A. A., kurį įmonėje matė keletą kartų. Gal daugiau su juo D. pabendravusi. Jis buvo atvykęs, pasikalbėjo su ta buvusia buhaltere, parodė visą tą programoje, kokie yra dokumentai, kaip vyksta visas darbo procesas. Kiek jam žinoma, tai neiškilo jokių nesklandumų ar trūktų kažkokių dokumentų, ar dar kažko, nežino, tokio atvejo kaip ir nebuvo. Viskas lyg tai buvo gerai, buvo sutarę, kad jis pradės darbus bei darbus kaip ir vykdė. Tik buvo jo prašymas, jog jis fiziškai į įmonę nevažiuos ir nori viską gauti elektroniniu paštu. Viskas vyko taip pat kaip įmonėje, buvo atiduodama gyvai. Tai čia gavosi tas pats, kad jam atrodo, jog D. J. siųsdavo jam elektroniniu būdu mėnesio pabaigoje vėl įmonių sąrašą, kam reikia išrašyti sąskaitas bei kokiomis sumomis. Automatiškai išrašant, toje programoje viskas matydavosi, viskas likdavo. Pagal tą programą, kiek supranta, iš tos programos ištraukus, turi pateikti VMI sąskaitas-faktūras, PVM deklaracijas. Žino, jog ta programa daro kaip ir viską. Taip viskas vyko, bet ganėtinai trumpai, nes su A. A. prasidėjo konfliktai. Amžinai vėluodavo išrašyti klientams sąskaitas, o esmė yra tame, ypač (C1), (C2) negali vėluoti su sąskaitų išrašymu, nes biudžetinės įmonės nusistatę mokėjimo datas ir jeigu pavėluoji savaitę išrašyti sąskaitą, tai tą mėnesį pinigų nebegausi. Prasidėjo pykčiai, asmeniškai A. A. kelis kartus skambino, sakė, kad toks darbo stilius netinka – vėlavimai, išsisukinėjimai (tai negavo, tai elektroninis jam neatėjo). Prasidėjo konfliktai ir kaltinamasis uždraudė jam mokėti pinigus už atliktą darbą, kadangi laiku neatlieka. Tada jis nustojo ir išvis nieko nebedarė. Vienu momentu dingo „kaip į vandenį“, nei telefono kėlė, nei elektroniniu atsakinėjo. Tada pasakė, jog su juo (buhalteriu) nutraukia sutartį, nebemoka pinigų ir jis atsiuntė raštą, jog viską jis lyg įvykdęs laiku, kad jis negauna pinigų už atliktą darbą. O įmonė atvirkščiai traktavo, kad nemokės tol, kol nebus laiku atlikti darbai. Gavosi toks susipykimas, o A. A. dingo. Įmonė buvo priversta greitai ieškoti buhalterio. Buvo atėję didelis kiekis buhalterių, bet visi sužinoję, jog įmonė neduos pradinių dokumentų (A. A. dingo su visu tuo) atsisakė. Programa „(A.)“ buvo ganėtinai nauja, nedaug įmonių su ja dirbo. Nežino kaip atsirado A. M., turbūt, per skelbimus ieškojo. Jau keletą mėnesių buvo be buhalterio, o kuo tolyn, tuo daugiau veliesi vėl į tuos, sakykime, buhalterinius niuansus. Jis pats įkalbinėjo, kad pradėtų dirbti, fiksuotų likučius, nes vis tiek tą A. A. sugaudys ir jis perduos tai, ką turi. A. M. irgi nemokėjo dirbti su „(A.)“ ir pasakė, kad nesimokys. Jie sutiko ir nupirko programą „(B.)“, kuri kažkiek panaši į „(A.)“, nes tos programos yra daugmaž vienodos (įvedi klientą, paspaudi ar „užpaukščiuoji“, kad ten jam išeina sąskaita-faktūra, automatiškai susidaro sąskaitos-faktūros numeris, ji skaičiuojasi nuosekliai, iš tos programos išeina tiesiai klientui). A. prijungė, nes, kai A. A. išėjo, jis kaip ir liko toje VMI sistemoje, tik, atrodo, nuo banko A. A. atjungė. Pirmiausia, pasitarė su A., ką daryti dėl A. A.. Ji patarė neatjungti, nes kol A. A. bus toje sistemoje, tai, galbūt, mokesčiai pradės jam rašyti. Dokumentuose matosi, kad jam buvo visą laiką siųsta dėl PVM sąskaitų. Tai pasiliko, kaip „kozirį“, kad A. A. „sugaudytų“ ir priverstų perduoti likučius, dokumentaciją, kas buvo reikalinga A. darbui. Ši veikla nebuvo kaltinamojo profilis, jis daugiau dirbo su klientais. Taip pat turėjo šeimos atskirą verslą – kaimo turizmą. Po truputį mažino darbus, pavaduotoja D. J. puikiai susitvarkydavo. Kaltinamasis dalyvavo visuomeninėje veikloje – atsirado (D.). Kilo idėja parduoti valymo įmonę, nes nebepajėgė visko aprėpti. Užsiminė D., kad gal jis iš šito verslo trauksis, ieškos, kam parduoti. D. užsiminė, kad norėtų vystyti verslą. Vėliau idėja grįžo, D. vėl siūlė jai parduoti. Pradėjo galvoti, kokią čia sugalvojus schemą. Kaltinamasis pasakė, jog jo kaina apie 20 000 Eur. D. J. neturėjo tokių pinigų, klausė, ar galima padaryti schemą, kad iš pelno D. J. jam atidavinėtų galbūt didesnę sumą metų gale. Sutarė, kad jis simboliškai parduoda akcijas už 1 Eur, o metų gale pelnas dalinamas pusiau. Sutarė bandyti tokią schemą, jeigu ji tiks, tada galės dirbti tokiu metodu. Buvo žodinis susitarimas dėl akcijų pardavimo už 1 Eur ir vėlesnio atsiskaitymo. UAB „(X.)“ buvo jo asmeninė nuosavybė (įmonė patalpas iš jo nuomojosi) taip ir liko. Jeigu įmonė lieka šiose patalpose, tai tegul vykdo savo verslą, o jis gauna nuomą. D. klausė, ar gali kažkurį laiką pabūti direktore, pamėginti viską, pažiūrėti ar „paveš“ šį verslą. Kaltinamasis kaip ir sutiko. D. J. tapo direktore (ji direktore pabuvo gal du ar tris mėn.). Po to, atėjusi pasakė, kad sugeba, jai viskas tinka bei norėtų grįžti prie jų susitarimo ir nusipirkti šią įmonę. Tada įvyko pardavimas. Jei neklysta, per 5 kartus, kadangi buvo tokia tvarka, jog arba turėjo notariškai visas akcijas perrašyti, arba galima buvo po 20 proc. akcijų parduoti ne notariškai, o tiesiog sutartimi. Tada nereikia mokėti notarui mokesčio ir tai yra paprasčiau bei pigiau. Tokiu metodu D. J. buvo parduotos akcijos. Kaltinamasis pilnai pasitraukė iš šio verslo. Dėl dokumentacijos, tai liko įmonės nuoma, liko tos pačios spintos, tie patys dokumentai, dar kartą pasižiūrėjo, tiesiog ji tiek metų dirbo įmonėje ir žinojo, kur, kas, kaip yra, kur raktai, kur dokumentai, pagrindinis kompiuteris, kur buvo buhalterinė programa, buhalterė liko ta pati. Principe nelabai kas keitėsi, viskas kaip ir savo eiga vyko. Kaltinamasis tiesiog pasitraukė. Gal padarė klaidą, jog informavo savo didesnius klientus, kad pasitraukė iš to verslo ir jeigu bus kažkokie niuansai, jog jo nebeklaustų, o skambintų D. (tegul D. tvarkosi). Gal jis galės kažkiek įsijungti, bet sakė, jog tikrai nenori būti „kaip sugedęs telefonas“. Jeigu atsitiktų kažkoks niuansas, įmonė neišvalė, laiku kažko nepadarė, nenorėjo, kad jo pažįstamas klientas skambintų jam, o jis tada skambintų D.. Pasakė, kad jį išeliminuotų, jog nenori dalyvauti tuose niuansuose. Jeigu tie klientai, kurie buvo iš jo draugų ar pažįstamų rato, kuriuos jis atsivedė tik per pažintis pradėtų skųstis, tai kažkaip natūralu, jeigu jis sakė, jog jeigu jau bus kokia konfliktinė situacija, jeigu tikrai nesuras bendros kalbos su D. arba bus kažkas ne taip, tai tada jis galės padėti, pakalbėti. Bet šiaip sakė jo „nevelti“. Iš principo, tokių dalykų nebuvo, kad reikėtų įsikišti, bet jis informavo, jog jo netrukdytų dėl žmogiško faktoriaus. Jeigu D. J. dirba, jeigu jam žadami dividendai. Jei kiltų nesutarimas iki tokio lygio, jog grėstų sutarties nutraukimas, tada jis įsikištų, bandytų tarpininkauti tam, jog išspręsti problemą. Tik tokiu atveju, jei dėl D. valdomos įmonės, įvyktų sutarties nutraukimas ar užsakovo norėjimas išeiti į kitą kompaniją dirbti. (duomenys neskelbtini) yra begalės valymo įmonių ir kiekviena įmonė po kelis kartus į mėnesį lenda į didesnes kompanijas bei siūlo paslaugas, siūlo pigesnę kainą ir geresnes sąlygas. Jeigu asmeniškai nepažįsti užsakovų, tai labai sunku susirasti klientą arba su juo pasirašyti sutartį, o nutraukti – labai greitai. Čia yra žmogiškas faktorius, nes tiek metų dirbo, tiek metų pažįstami ir jeigu iškils kažkoks niuansas, tai be abejo, sakė, jog padės, patars, jei kažkas bus, bet to neprireikė. Tačiau, jei būtų buvę kažkokių niuansų, tikrai būtų padėjęs. Negali pasakyti, jog praeitų pro šalį ir sakytų, kad nieko nenori žinoti.

Įmonė liko tose pačiose patalpose, liko ta pati buhalterė, liko dokumentacija, D. tęsė darbą, kaltinamasis pasitraukė ir išėjo į visuomeninę veiklą. Kadangi (D.) irgi buvo tose patalpose šalia, tai kartais pasirodydavo (kartą į savaitę) ofise. D., kaip ir dirbo savarankiškai, o jis jau kaip ir „nebelindo“. Sužinojo, kad D. mama susirgo (duomenys neskelbtini), negalės rūpintis vaiku. D. jam pasakė, kad „nebepatemps“. D. stipriai įmonę apleido. Direktoriumi būti nėra taip paprasta: vienas dalykas verslą vystyti, o kitas – būti samdomu darbuotoju. Tuo labiau, jei esi pats savininkas, dirbi visas septynias dienas per savaitę, 24 val. į dieną.

Kai buvo auditas, minėjo, jog buvo įplaukos iš fizinių asmenų ir jos nebuvo apmokestinamos. Daugiabučių administravimas – nedėkinga sfera, nes iš 100 butų 40 butų yra problematiški. Jei už sausio mėn. atlikai paslaugas, vasario mėn. visiems išrašei sąskaitas, tai 60 proc. apmoka kovo mėn., o 40 procentų – tai spalio, rugsėjo, gruodžio mėn. Tie pinigai, kurie įplaukinėjo iš gyventojų – senos skolos, išrašant sąskaitą-faktūrą už atliktą darbą, jau yra apmokėtas ir PVM, ir mokesčiai būna sumokėti. Negaudamas pinigų, investuoji į valstybę, nes tu tik pirmą dieną išrašai sąskaitą-faktūrą ir jau turi sumokėti PVM, o pinigus atgausi gal po metų, gal išviso neatgausi. Keletą kartų samdė advokatų kontoras, kurios atlikdavo skolų išieškojimo paslaugą. Tokiu metodu, kaip ir grįžta dalis. Gal ir produktyviausias būdas išsiieškoti skolas, bet brangus advokato darbas. Jeigu padaro klaidą, teismas nepriteisia. Šie pinigai yra visi apmokestinti, tiesiog senos skolos, po ilgo laiko, grįžta už atliktus darbus.

Dėl sąskaitų faktūrų, kiek jam yra žinoma, įmonėje (ir jo vadovavimo laikotarpiu, ir anksčiau) viskas būdavo pateikiama buhalterei, kuri turėjo priėjimą prie banko. Buhalteriai mato išrašus, kokios yra įplaukos, suformuoja mokėjimus (GPM, „Sodra“, PVM). Pavyzdžiui, „Sodra“ formuodavo taip, kad būtų ne po vieną žmogų daromas pavedimas, bet krepšelį, tai yra pigiau, nes bankas už kiekvieną pavedimą išskaičiuodavo kažkiek centų. Kad to nevyktų, pavyzdžiui, už abonentinį tam tikrą mokestį, sakykime, už 100 Lt, gauni 200 pavedimų. Tai tu gali juos suformuoti į krepšelį ir vienu paspaudimu išeina visiems tiems žmonėms darbo užmokestis. Tai darydavo buhalteriai – tiek A. A., tiek R., tiek A. M.. Buvo tokia sistema. Visus išrašus ką reikėdavo išsiimti, ką klientai sumokėjo, taip pat, galėdavo atsispausdinti buhalteriai ir matyti ar yra klaidos, ar kažkam nesumokėta, ar kažkas nesumokėjo. Vykdavo tokia procedūra, ji vyko ganėtinai sklandžiai, neturėdavo kažkokių nusiskundimų dėl kažkokių nesusipratimų. Kartais būdavo, jog sakykime, (C1) kartais reikalaudavo fizinės sąskaitos, t. y. sąskaitą faktūrą atspausdini, pasirašai ir jiems fiziškai nuveži į (C1) bei atiduoti tą sąskaitą arba darbų atlikimo aktą. Bet didžiajai daugumai viskas išeidavo iš programos, tiesiai išeidavo klientui. Jeigu klientas rasdavo kažkokią klaidą ar kažkokį nesusipratimą, galėdavo skambinti ar buhalteriui, ar D. (kai dirbo D., dažniausiai skambindavo D.). Jam tokiais klausimais tikrai neskambinėdavo. Į tokius dalykus nelįsdavo ir nesidomėjo. Kai D. buvo išėjusi dekretinių atostogų, buvo M.. Po M. dar dirbo G., kuri įmonėje buvo administratore. Tai G. tokius atvejus aprašydavo ir pateikdavo tuos sąrašus buhalterijai. Šiame etape viskas vyko ganėtinai sklandžiai. Nelabai prisimena, kad būtų vėlavimų. Stengėsi pirmoje eilėje susimokėti mokesčius, tada darbuotojams, o jau tada likdavo chemijai, medžiagoms. Tokia buvo procedūra. Tai darydavo buhalteriai ir niekada niekam nekilo kažkokių niuansų. Metų gale susidėliodavo preliminarų balansą (pažiūrėti, kaip dirba įmonė, pasiskaičiuoti, kur klaidos, kur yra gerai). Tokia buvo visa struktūra.

Dėl atsiradusių skirtumų, neturi supratimo, kodėl taip staigiai viskas pasikeitė į blogąją pusę. Keisčiausia tai, kad jo nė karto nekvietė VMI paaiškinti, pasakyti, kažką informuoti ar kažką pateikti. Jam buvo toks keistas požiūris, na turėtų išsikviesti į apklausą bei pasidomėti. Informaciją dėl buhalterei siunčiamų duomenų apie klaidas, nustatytas kryžminio sutikrinimo metu, jis girdėjo, ši jam minėjo, jog yra tokia paslauga, kur galima kryžmiškai pasitikrinti. Dabar jis žino, kaip ji veikia, bet tada nežino, o A. nemokėjo tinkamai paaiškinti. A. jam sakė, kad pas juos ta kryžminio sutikrinimo programa neveikia, netikrina klaidų, tačiau jis jai atsakė, jei pats skambins į VMI, tai kvailai gausis, nesupras apie ką kalbama, nes „(B.)“ nieko nesupranta. Jis pasakė A. M. pačiai išsiaiškinti. Ji kartą skambino, po to jis dar kartą pasidomėjo, ar išsprendė problemą, gavo atsakymą, kad gal VMI testuoja programą. Jam paklausus, ką toliau daryti, gavo iš A. atsakymą, kad tai nėra labai didelė tragedija. Ji iš VMI negauna jokių pretenzijų. Nebuvo taip, kad reiktų viską mesti ir tvarkyti šitą programą. A. M. kėlė aptariamą problemą, bet jis kaip ir negalėjo jos išspręsti, mano, kad suteikė galimybę A. M. žiūrėti kryžminio sutikrinimo rezultatus.

Pagarsinus duomenų išrašo apie UAB „(X.)“ kryžminio sutikrinimo teisės turėtojus asmenis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turinio dalį, į klausimą apie tai ar suteikė A. M. teisę matyti kryžminio sutikrinimo rezultatus, kaltinamasis atsakė, kad kiek reikėjo, jai įgaliojimai buvo suteikti ir patvirtinti. Į klausimą apie tai, kad iš duomenų išrašo apie UAB „(X.)“ kryžminio sutikrinimo teisės turėtojus, asmenis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, jog A. M. neturėjo teisės matyti kryžminio sutikrinimo rezultatų, kaltinamasis atsakė, kad tada ji turėjo jį informuoti. Į klausimą apie tai, kad pats A. N. nurodė, jog dėl šios problemos ji į jį kreipėsi, atsakę, kad pati turėjo išspręsti, nes neturėjo supratimo, kas tai. Kaip supranta, tai prijungimas, VMI automatiškai vadovams suteikia galimybę prisijungti ir matyti, bet kaltinamasis nesijungė, nes nežinojo. (duomenys neskelbtini) einamieji dokumentai buvo (duomenys neskelbtini), o kurie jau nebereikalingi darbui, vežami į (duomenys neskelbtini). Viskas buvo kompiuteryje ir programoje, todėl (duomenys neskelbtini) buvo pasilikę tik sutartis, pareigybines, ISO standartus, visa kita išveždavo. R. buvo (duomenys neskelbtini) buhalterė. Dėl to, kad duomenys nebuvo perduoti A. M., buvo kaltas A. A., čia įvyko toks didžiausias lūžis, nes jis iš viso nieko neatidavė. A. A. buhalteriją perėmė iš R.: atvyko į ofisą, susėdo su buhaltere R. ir jam viskas perduota programoje, tas, kas jam reikalinga parodyta: Didžioji knyga ir visi tie buhalteriniai dokumentai. Įmonėje visai nebuvo kasos, tai pasiteisino, nes keletą kartų juos skundė darbo inspekcijai, jog kažkas daroma su grynais pinigais.

Dėl A. A. kaip ir negali pasakyti, jog kažko jam būtų neperdavę, jam viskas buvo parodyta programoje „(A.)“, kur, kas yra ir buvo pasakyta, kad jei kils kažkokių niuansų, gali bet kada skambinti R.. A. M. nedirbo su „(A.)“, ji nuo pradžių iškėlė sąlygą, kad dirbs tik su „(B.)“ programa. Nupirkus „(B.)“ programą ji pradėjo įvedinėti tai, ką turėjo – popierinius duomenis, t. y. naujas įmones, darbuotojus (ten toks, sakykime, fizinis darbas). Iš „(A.)“ galima buvo padaryti paketą bei perkelti („kompiuteristai“ galėtų tai padaryti), bet, A. A. dingus, niekas prie „(A.)“ negalėjo prisijungti. Fiziškai duomenys liko, bet neliko A. A., neliko, kam prisijungti. Visos buhalterinės sistemos panašios. Pagrindinė problema tame, kad A. M. nematė pirminių dokumentų. A. A. viskas buvo siunčiama elektroniniu paštu. Dėl atkūrimo, tai vis tikėjosi, kad A. A. pasirodys ir geranoriškai perduos. A. A. turėjo atidaryti tą „(A.)“ ir ištraukti A. dokumentus. Kaltinamasis negali pasakyti, ko A. reikėjo, ji sakė: „jeigu būtų A. A., mes susėstume ir jis ištrauktų, kad aš galėčiau atstatyti visus tuos senus failus. Nuo tos dienos, kai atėjo A. M., ji pradėjo viską suvedinėti rankiniu būdu. A. M. įvesdavo duomenis į „(B.)“ programą. Kaip jau minėjo, tame laikotarpyje, kai D. ruošdavo, tai būdavo įmonės sąrašas – visos, kiek aptarnauta įmonių, t. y. įmonė, elektroninis paštas, telefonas, banko sąskaita, mėnesinė suma. Štai toks sąrašas, kuris kiekvieną mėnesį kažkiek keisdavosi. Dėl sumos, tai, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) konkurse ir UAB „(X.)“ laimėjo, buvo pasirašytas 3 m. kontraktas. Pavyzdžiui, kokie 300 000 Eur, bet su tomis valstybinėmis arba (duomenys neskelbtini) sistemomis buvo truputį kitoks niuansas – jie viską suvesdavo į vienos dienos įkainį. Pavyzdžiui, viename mėnesyje yra 22 darbo dienos, kitame – 21 darbo diena ir jie norėdavo, kad kiekvieną mėnesį būtų paskaičiuota pagal dienų skaičių. Todėl, dažnai nežymiai, ta suma keisdavosi. Vasario mėn. ypatingai ji sumažėdavo, nes mažai darbo dienų arba jeigu yra, sakykime, mėnesyje keletą išeiginių dienų, švenčių dienų, tada sumažėdavo darbo dienų. Tada tame sąraše, jeigu niekas nesikeisdavo, tai atsispausdindavo tokį patį sąrašą ir tada (C1) mokėjo, pavyzdžiui, 15 000 Eur. Jeigu nesikeičia, tai tie 15 000 Eur ir lieka. Jeigu pasikeičia tai, pavyzdžiui, 14 900 Eur. D. paruošia sąrašą, deda į lovelį pas A.. Sąrašas būdavo popierinis, o A. A. siųsdavo elektroninį variantą. A. M. į sistemą duomenis vesdavo iš popierinio sąrašo. Dėl skirtumo nurodyto kaltinime, kaip tai galėjo atsitikti, kai visi duomenys buvo pateikiami, paaiškino, kad skirtumas yra dėl tų senų skolų. Ten yra žymos, matė, lygtai 30 000 Eur ar kiek, kaip supranta, tai mokesčiai apskaičiavo, kad tai yra pinigai, kurie yra neapskaityti – neišrašytos sąskaitos-faktūros. Tai yra senos skolos iš (duomenys neskelbtini) daugiabučių aptarnavimo, kai žmonėms susidaro ilgalaikės skolos, kurios išsireikalaujamos advokatų pagalba, arba vėliau atėjo už skolas pinigai. VMI tos situacijos nematė tikrinant. Galbūt tokio tikrinimo iki tol nebuvo.

Su G. K. bei D. J., buvo draugiški santykiai. Apskritai įmonės kolektyve buvo didžioji dalis moterų. Su D. susipažino gal 2012 m. Nuo tada bendravo. Tuo momentu kaltinamasis ieškojo apskaitininkės, tai jam žmona ir pasiūlė D., nes ji su aukštuoju ir „turi galvą“. Su D. J. ir dabar yra kolegos. G. K. atėjo dirbti administratore, greičiausia, D. ją surado. Kai D. paminėjo, jog nesigauna dirbti, pasakė, kad G. norėtų pabandyti. Liko susitarimas pelną dalintis. G. buvo informuota D., šia tema ir jis su G. kalbėjo. Ji pasakė, kad dirbo administratore, patirties ir supratimą turi, buhalterė lieka ta pati, D. sakė padės tvarkytis, jeigu kažko nesupras. 2017 m. – 2018 m. buvo kažkiek pelno. Kai norėjo parduoti įmonę, buvo įsivertinę, kad yra pelningumas.

„(A.)“ kaina buvo labai simbolinė, bet labai dideli aptarnavimo kaštai. Už kiekvieną skambutį, išstatydavo sąskaitą. Su ja dirbo dar prieš R., programa ganėtinai sudėtinga, bet patogi, kai ją supranti. Į klausimą ar jis kreipėtės į „(A.)“ administratorius, kad jie suteiktų teises, kai A. A. išėjo ir uždarė tokias teises, kaltinamasis atsakė, jog bijo pameluoti, bet arba tos įmonės nebėra, arba dėl jų kaštų jau buvo nutrauktas bendradarbiavimas. Kai nebemoki mėnesinio aptarnavimo mokesčio, tai jie nebenori bendradarbiauti. O įmonė buvo ją įvaldžiusi. Nelabai gali pasakyti visų niuansų, bet žino, jog jų nebebuvo rinkoje. Jis tikrai domėjosi, bet jų nerado. Kodėl iš Registrų centro duomenų matyti, kad 2017 m. ir už 2019 m. visai nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, dokumentai Registrų centrui, nežino, į šį klausimą turbūt galėtų atsakyti A. M.. Kiek jis žino, viskas buvo pateikta. Buhalteriai turėjo galimybę prisijungti prie bankų, suformuoti mokėjimus, o atlikti tuos mokėjimus galėjo kitas asmuo – direktorius. Banke yra antrojo parašo sistema. Pirmas žmogus, t. y. buhalteris suformuoja, sukelia į banką, o direktorius atsidaręs patvirtina, kad išeitų pinigai. Esmė yra tame, jog jis nelabai mato, kas yra padaryta. Matai tik failą, bet nematai, kas ten yra, nei kiek žmonių yra.

UAB „(PR.)“ buvo kaltinamojo sūnaus įmonė, jis, kaip, vaikas nuo tėvų nukopijavo, bandė daryti panašų verslą. Nežino ar D. J., G. K. dirbo sūnaus įmonėje.

Tuo laikotarpiu, kai buvo perkamos paslaugos iš A. A., be jo niekas neišrašydavo pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, nes nemokėjo prisijungti. Tokios galimybės neturėjo. Tuo laikotarpiu, kai dirbo buhalterė A. M., be jos taip pat niekas neišrašydavo pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, nes reikia mokėti jungtis prie programos. Bet kokiu atveju, tiek programa „(A.)“, tiek „(B.)“, kai yra išrašomos sąskaitos-faktūros, jos automatiškai sugeneruojamos ir elektroninėje versijoje ta sąskaita-faktūra yra. Jeigu užsakovas neprašo fizinės, kaip jau sakė, automatiškai išeidavo į elektroninį paštą. Bet kai kurios įmonės ((C1)) reikalavo fizinių, tada atsispausdindavo. A. atspausdindavo mėnesio pabaigoje, kam reikia fizines, o padalinio vadovas pasiimdavo bei nuveždavo. Abiem laikotarpiais, tiek prie A. M., tiek prie A. A., nebuvo sąskaitų-faktūrų, kurios buvo išrašomos ne buhalterinių apskaitos programų. Nebuvo pardavimo sąskaitų-faktūrų, kurių nematydavo buhalteriai A. M. bei A. A.. Dėl 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos-faktūros, kurioje parašyta, jog ją išrašė A. N. (1 t., b. l. 159), kaltinamasis mano, kad čia tiesiog buhalterinėje programoje buvo įrašyta, kas išrašo. Parašyta, jog ji adresuota (C2), tai jeigu yra parašai, vadinasi ji yra fizinė, bet tikrai ne jo rašyta. Ji lygiai taip pat yra ištraukta iš tos buhalterinės programos. Tuo metu, kai buvo kelių mėnesių laikotarpis, kai A. A. su įmone nebendravo, ir nebuvo susiradę kitos buhalterės, niekas sąskaitų neišrašinėjo. Taip ir kabėjo skolos. Tik buhalteriai sukeldavo pirkimo ir pardavimo sąskaitų duomenis į i.SAF sistemą. Buhalterinės apskaitos programos, išrašydamos sąskaitas, naudojo nuoseklią numerio eilę. Pati programa suteikdavo numeraciją. Kiek dabar spėjo peržiūrėti iš pardavimo sąskaitų-faktūrų registro iš i.SAF, tai iš esmės, yra sukeltos visos sąskaitos eiliškumo tvarka. Sekantis etapas – mėnesines PVM deklaracijos, jas pildydavo buhalteriai. Pats asmeniškai PVM deklaracijos nėra pildęs. Mano, kad mėnesinės PVM deklaracijos buvo pildomos elektroniniu būdu. Kaltinamasis nedavė A. A. arba A. M. nurodymo arba patarimo, kad jie į PVM deklaracijas neįtrauktų duomenų, kurie įvedami į i.SAF. Negali paaiškinti, kodėl PVM deklaracijose nurodytos mažesnės sumos, nei i.SAF. Buhalteriai matydavo pilną banko sąskaitos išrašą. Fiziniai ir juridiniai asmenys negalėjo sumokėti įmonei pavedimu, neturėdami sąskaitos-faktūros. Kaip apiformindavo skolas ir kaip nuo jų skaičiuodavo mokestį, kaltinamasis nežino. Jeigu imti (duomenys neskelbtini), gali ateiti ir po pusmečio, tai dar labai geru atveju. Logiškai mąstant, PVM turėtų būti daugiau sumokėta, jei mokama į priekį, o suma tik vėliau ateina. Nežino, kodėl yra priešingai. Įmonė nuo kiekvieno šimto sumoka PVM ir jeigu jau susidaro suma už metus arba du, įmonė jau perduoda skolą išieškoti advokatų kontorai ir jie užsideda dar mokestį už savo paslaugas. Tai jau kaip klientas, pavyzdžiui, sumoka, tai jau gali būti, kad ir už išieškojimą prisideda pinigų, jau gali būti dar didesnė suma – nebe 100 Eur, o 110 Eur. Jei yra susiformavusi skola, pavyzdžiui, 2014 m. – 2015 m., ir yra išrašyta PVM sąskaita-faktūra 2014 m. fiziniam asmeniui, tai jau 2014 m. įmonė sumoka PVM, už tą išrašytą sąskaitą-faktūrą valstybei iš savo lėšų. Kai dabar VMI tikrino įmonės veiklą nuo 2017 m., VMI, kaip kaltinamasis matė iš patikrinimo akto, nevertino kokia PVM suma yra sumokėta į priekį 2014 m., 2015 m., 2016 m. Jie ėmė tik tą laikotarpį. Priklausomai nuo to, kokia buvo PVM permoka, atsižvelgiant kiek įmonė turėjo prikimo PVM, kartais būdavo, kad PVM užsidengia. Pavyzdžiui, įmonė turi mokėti 10 000 Eur PVM, bet turėjo pirkimo PVM 10 000 Eur, tai gaunasi nulinis, tiesiog persidengia. Jeigu sąskaita klientui išrašyta 2014 m., įmonė savo prievolę valstybei įvykdo jau tuomet. Iš karto išrašius sąskaitą sumokamas PVM. Dabar VMI vertindama, kad 2017, 2018, 2019 m. įmonė gavo kažkokias tai pajamas iš tų piliečių, pagal aktą kaltinamasis nematė, kad jie įvertino ar patikrino šią aplinkybę. Jie konstatavo, kad pinigai yra gauti šiai dienai, be jokios sąskaitos-faktūros. Vertino kaip naujas pajamas, kurios yra neapmokestintos ir todėl apmokestino šias pajamas. Įmonė samdė advokatų kontoras, advokatas L. S. yra teikęs eilę ieškinių. Advokatą L. S. samdė tam, kad 2016 m., 2019 m. teiktų ieškinius teismui dėl priteisimo. Advokatus samdydavo tiems piktybiniams, kurie jau iš principo nebemokėdavo. Labai skirtingos sumos būdavo priteisiamos iš asmenų, mažiau negu 20 Lt išvis neskaitydavo kaip skolą, neatiduodavo išieškojimui. Galėjo būti taip, kad nuo 30 Lt iki 300–400 Lt. Nes kai atiduodavo išieškoti, pradėdavo nuo antro galo, imdavo, kas, pavyzdžiui, skoloje yra 200 Lt ar 300 Lt, ir taip mažėjančia tvarka. Iki šių įvykių, (duomenys neskelbtini) buvo tikrinami VMI, nepasakys kada, nes tai seniai buvo.

Kaltinamasis mano, kad apskritai neįmanoma slėpti mokesčių, kai visas atsiskaitymas eina vien tik per banko sąskaitas ir nėra jokių grynųjų pinigų. Metinę atskaitomybę (t. y. pelno mokesčio deklaraciją, atskaitą Sodrai) darydavo buhalteriai. Pagal kaltinimą jis yra kaltinamas tuo, kad veikė turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms nustatyti rezultatus ir siekė išvengti mokesčių, nors kaltinamasis tokio tikslo (tikslas įmonės naudai, ar kitokių tikslų tyčia sumažinti mokesčius) neturėjo ir to nedarė. Per veiklos laiką įmonė sumokėjo apie 50 mln. Eur mokesčių. Ta suma (54 000 Eur), kuri yra inkriminuojama, apskritai nėra ženkli, dėl kurios vertėtų daryti nusikaltimą. Nebuvo tokių atvejų, kad buhalteriams tyčia būtų nepateikta kažkokių apskaitos dokumentų. Tai būtų kvaila, nes jei nepateiktų pirkimo sąskaitų, o tai yra įmonės PVM atsiskaito – tai įmonei naudinga, o sąskaitas išrašo buhalteriai. Fiziškai negalima nepateikti to, ką jis pats išrašo. Jeigu nepateiktų pardavimo sąskaitos, negautų pajamų. Jeigu nepateiktų pirkimo sąskaitos, tai būtų didesnis PVM. Dėl kaltinimo dalies, jog 2021 m. kovo 5 d. nepateikė VMI Kontrolės departamentui, mokestiniam patikrinimui, buhalterinės apskaitos dokumentų, didžiosios knygos sąskaitos apyvartos, tai apskritai 2021 m. kovo 1 d. savo dispozicijoje neturėjo tokių dokumentų ir negalėjo jų pateikti. Kol dirbo iki 2019 m. kovo mėn., nebuvo iš VMI gavęs jokio reikalavimo pateikti dokumentus. Šie dokumentai (didžiosios knygos sąskaita apyvarta), kurie buvo prašomi pateikti, buvo įmonės žinioje, iki to laiko, kai vadovavo. Ji yra buhalterinėje programoje. Iki 2019 m. kovo 25 d., kol vykdė direktoriaus pareigas, buvo šis dokumentas – didžiosios knygos sąskaita apyvarta, t. y. buhalterinės apskaitos registrai elektronine versija. Dėl jų perdavimo, kai sutarė su D. J., kadangi viskas vyko tose pačiose patalpose, ta pati buhalterė, tas pats kompiuteris, tos pačios spintos, tai nuo kabineto raktą paėmė, atsegė ir padavė raktą. To neapiformino. Susitarė žodžiu. Kadangi ji pati dirbo tą darbą, ji viską matė, kur visos „papkės“, gal ji net daugiau žinojo nei kaltinamasis. Ką vardino advokatas, D. J. visus tuos dokumentus gavo. Jam išeinant iš darbo, perduodant tiek direktoriaus pareigas, tiek akcininko teises, nesikeitė buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterė, sistema, dar kažkas – viskas liko tas pats. Kaltinamasis nesigilino, kaip D. J. perdavė G. K. visa tai, mano, kad panašiai kaip jis jai. Jam išeinant, elektroninė sistema su visais elektroniniais registrais liko Įmonės žinioje. Nuo 2019 m. kovo mėn. Įmonėje neatliko kokių nors vadovo, patarėjo, konsultanto funkcijų. Iš naujai gautų dokumentų (Išrašo apie UAB „(X.)“ išsiųstus pranešimus dėl kryžminio sutikrinimo už laikotarpį nuo 2017 m. – 2020 m.) matyti (antroje grafoje), jog nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. buvo siunčiami pranešimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmasis elektroninis paštas yra A. A., o kitas yra A. M.. Aštuntoje grafoje prie pašto (duomenys neskelbtini) parašyta, kad atstovas yra A. N., bet kaltinamasis pranešimų nėra gavęs. Iš pirmosios grafos matyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. visi pranešimai buvo siunčiami į (duomenys neskelbtini) A. A., bet tuo metu A. A. jau nedirbo, kaltinamojo neinformuodavo, jie nebebendravo. Kodėl jie buvo siunčiami ir kodėl jis nepateikė informacijos, jog A. A. nesiųstų, pakomentuoti negali. Pradžioje norėjo, kad vyktų dokumentų perdavimas. Dėl 2020 m. vasario mėn. sistemoje dar likusio A. A., tai gal toje sistemoje nepastebėjo, kaip ten jį uždaryti.

Darbuotoja V. M. dirbo (C1), kur patekimo į patalpas sistema labai griežta, atsižymima įeinant ir išeinant. Kiek prisimena šią ponią, ji gal 15 m. iš viso niekur nedirbo, trūko pensinio amžiaus stažo, tad šantažuodavo. Kaltinamasis nėra matęs V. M.. Retai kurią valytoją teko matyti, nebent tikrinimo metu. Jam apie V. M. pasakojo D. A., minėjusi, kad yra jos terorizuojama dėl galimybės padaryti jai pusantro etato, kad augtų stažas. Iš pradžių jis pasakė, kad nėra problemų, bet ji gali dirbti vieną etatą (C1), o pusę kitame objekte. Ji pasakė nenorinti. Tada jai atsakė neigiamai, kad neklastos grafikų, kur nurodytas darbo laikas 07.30 val. iki 16.30 val. Vėliau D. A. V. M. paskolino ar davė vieną ar du kartus po 50 Eur ir nedrįso prašyti grąžinti skolos, nes buvo žadėjusi tą pusantro etato. Tada jis ištraukė savo 100 Eur, padavė D. A. ir pasakė, kad pinigų iš V. M. neprašytų ir daugiau tuo klausimu jo netrukdytų. Tokiuose objektuose, būdavo paskaičiuotas visų darbuotojų darbo užmokestis metams arba trims, todėl algą pakeldavo tik padidindami etatą. Keletą kartų, kai buvo minimalaus atlyginimo kėlimas, tai tokiu momentu įmonė eidavo į minusą. Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo apie tą paskolą, nes niekas neklausė, o jis nesureikšmino. Jam atrodė, jog tikrai UAB „(X.)“ neturi galimybių mokėti „juodais pinigais“, nes neturi kasos. V. M. ne pinigai, o stažas buvo svarbiausia, nes trūko ar 10 ar 15 m. iki pensijos. Jei valytojos dirbo pilnu etatu, tai visų alga buvo vienoda. V. M. turėjo panašų darbo krūvį, kaip ir kitos, buvo keleto kvadratų skirtumas. Pranešime apie įtarimą epizodas su V. M. apskritai nebuvo paminėtas, tyrėja neprašė paaiškinti, kokias nors su tuo susijusias aplinkybes (8 t., b. l. 152–168).

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. davė iš esmės tapačius parodymus, kaltės pagal pranešimą apie įtarimą nepripažino (5 t., b. l. 86–89, 98–100, 109–110).

Balsu perskaičius kaltinamojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 86–88) kaltinamasis A. N. juos patvirtino, surašyti teisingai. Nieko nenori papildyti. Su A. A. buvo bendraujama elektroninėmis priemonėmis, jam buvo siunčiami dokumentai elektroniniu paštu. Įįmonės patalpas A. A. kelis kartus buvo atvažiavęs. Su juo daugiau D. bendravo. Jis su A. A. ofise nebendraudavo. Į klausimą, susijusį su ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalimi: ,,Kiek prisimena, UAB „(X.)“ buhalterė A. M. turėjo problemų su įmonės PVM sąskaitų-faktūrų registravimu i.SAF VMI registre“, kaltinamasis paaiškino, kad turėjo omenyje tą kryžminį sutikrinimą (8 t., b. l. 168).

Susipažinęs su pakeistu kaltinimu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jokio nusikaltimo nepadarė. Nepripažįsta kaltinimo dėl bendrininkavimo su D. J. bei G. K., nes įmonės vadovu buvo iki 2019 m. kovo 26 d., o akcininku – iki balandžio 25 d. Kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir pardavė akcijas, su Įmone bei su nauja vadove D. J. neturėjo jokių kontaktų – nei dėl to, kas būtų susiję su įmone, nei asmeniškai. Nebuvo ir naudos gavėjas. Nors kaltinime yra nurodyta, jog tyčia nepateikė buhalterinių dokumentų, tačiau nėra įvardinta konkrečių dokumentų – sąskaitas išrašinėjo, banko išrašus tiesiogiai gaudavo, visas įplaukas ir mokėjimus, darbo užmokesčius skaičiuodavo bei atlikdavo buhalteriai. PVM deklaracijas į VMI taip pat pateikdavo buhalteriai ir jas teikdavo per programą. Nesutinka su apsimestiniu akcijų pardavimu, nes atidėtas atsiskaitymas už akcijas neprieštarauja įstatymams, taip pat ir su neperdavimu dokumentų naujam vadovui, nes visi įmonės dokumentai buvo įmonės patalpose ir apskaitos sistemoje, todėl jų perduoti nereikėjo. Dėl kaltinimo, jog nebendravo su VMI ir nepateikė dokumentų, parodė, kad apie tyrimą sužinojo vėliau, o VMI niekada jo nekvietė. Jei VMI būtų kontaktavusi, būtų paaiškinęs, kad PVM seniai sumokėtas. Pagrindinė klaida buvo tada, kai atėjo buhalteris A. A. – reikėjo kreiptis dėl jo į teisėsaugą. A. A. ieškojo tris-keturis mėnesius. Ir D. J., ir jis pats A. A. skambindavo bei sakė nutrauksiantis mokėjimą, tačiau kurį laiką dar mokėjo. A. A. vienu metu nurodė, jog kol nesumokės atlyginimo jam, jis neteiks jokių dokumentų – net ir padarius pavedimą, niekas nepasikeitė, prašė A. A. bent grąžinti tuos dokumentus, nuo kurių galėtų tęsti toliau darbą. Kai A. A. visai nebedirbo, į krūvą dėdavo tik tas sąskaitas, kurios buvo jo išrašytos, o naujų neišrašydavo. Įmonėje susidarė tokia situacija, kad būdavo atliekamos paslaugos, tačiau už jas neišrašomos sąskaitos. Tuo metu nebuvo kam suvesti duomenų į programą. A. M. bandė dirbti ir su A. A., tačiau nesėkmingai, o parduodant akcijas, perduodant vadovavimą, buvo užfiksuota, t. y. žodiškai ji žinojo, kad yra ta spraga ir ją reikia po truputį taisyti. Dėl 20 000 Eur, kuriuos būtų gavęs iš įmonės pelno, buvo susitaręs su D. J., jog jei įmonė dirbs pelningai, ji metų pabaigoje kaip fizinis asmuo jam sumokės. Įmonės patalpos buvo nuomojamos iš jo – niekur mokėjimai neatsispindi, nes nėra jų gavęs. Kai pats dirbo, buvo panaudos sutartis sudaryta, o kai atėjo D. J., sudarė nuomos sutartį. A. A. dirbo su programa ,,(A.)“, bet vėliau ,,(A.)“ pradėjo gudrauti, kelti įkainius. Kai atėjo dirbti A. M., ji nurodė, kad dirba su ,, (B.)“. Kai paklausė UAB ,,(A.)“, ar galima duomenis iš ,,(A.)“ perkelti į ,,(B.)“, gavo neigiamą atsakymą. Apie tai tikrai kalbėjo žodžiu. Be to, kai buvo atėjęs kompiuterininkas iš „(B.)“, dėl duomenų perkėlimo pasakė, jog tai skirtingi failai ir nėra taip, kad nukopijuoji viską ir įkeli į programą. Dėl dviejų sutarčių su UAB „(F.)“ parodė, kad yra siunčiamų duomenų saugykla ir darbo užmokesčio apskaitos programa. Pirma yra darbo užmokesčio modulis, paskui Didžioji knyga. Visa tai ir buvo, o dėl jų atspausdinimo, tuo metu M. D. buvo ir ji bandė perimti tą tvarką. UAB ,,(E.)“ yra jo įmonė, kuri dirba tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), Tai veikianti įmonė, o jos buhalterė yra A. M.. D. J. nurodžius, kad G. norėtų pabandyti vadovauti įmonei, jis klausė dėl savo dalies ir jam D. nurodė, kad ta dalis išlieka, apie ją G. yra informuota. Su G. K. kalbėjo, domėjosi, kaip G. seksis, bet ši užtikrino, kad bus gerai, kad turi supratimą, o buhalterė lieka ta pati, D. padės tvarkytis. Todėl jis pasakė jai, kad bandytų. D. ir G. viską tarpusavyje susitarė, jis pats tame nedalyvavo – D. tiesiog informavo, jog akcijos bus parduodamos G. K., kuriai pereis skola (8 t., b. l. 168).

UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų parodymai

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam yra matyti. UAB „(X.)“ jį rado internetu, iš pradžių bendravo su D. J., o su A. N. bendravo pasirašant sutartį, abu kartu buvo banke dėl įgaliojimų. G. K. neprisimena. Su A. N. sutartį pasirašė 2016 m. spalio mėn., atstovaudamas UAB „(Y.)“, sutarė, kad jis atliks buhalterinės apskaitos darbus (darbo užmokesčio skaičiavimą, dokumentų suvedimą – viską atliks pagal pateiktus dokumentus). Dirbant elektroniniu paštu, skambučiais dažniausiai bendravo su D. J.. Kai buvo sutvarkyti įgaliojimai – galėjo prisijungti prie banko sąskaitos ir pasidaryti banko sąskaitų išrašus. Iki tol banko sąskaitų išrašus gaudavo elektroniniu paštu. Vėliau turėjo teisę ir formuoti pavedimus, bet ne patvirtinti. Teisę patvirtinti pavedimus turėjo įmonės vadovas. Buhalterio parašas ant dokumento nėra reikalingas. Galimi du parašai – liudytojas turi teisę tik įvesti bei matyti duomenis, t. y. antroji teisė, atrodo taip vadinasi. Patvirtinti gali tik vadovas, kuris turi pirmojo parašo teisę. Vadovas nebūtinai patvirtina tai, ką buhalteris parašo – jis gali koreguoti. Nežino ar tokiu atveju lieka buhalterio parašas. Elektroninėje erdvėje sukuriamas mokėjimo ruošinys, kurį ruošė liudytojas, įvedami duomenys. Tą ruošinį pirmo parašo teisę turintis asmuo galėjo keisti savo nuožiūra. Gali pakeisti visą tą ruošinį, sumas bei pasirašyti. Vadovas galėjo koreguoti liudytojo parengtą bankinį ruošinį, tam ir yra skirtas ruošinys. Nežino, ar jo ruošiniai buvo koreguojami, nes atgalinio dokumento nematydavo. Banke sukuriamas ruošinys, kad būtų kaip šablonas, jog galėtum pasikoreguoti esamą sumą – toks veikimo principas. Liudytojas bankus vedė ne tą pačią dieną, kai padaro pavedimą – po 2 savaičių, po savaitės ir t. t. Vis vien negali atsiminti, kokia ten buvo suma. Tik vedi faktą ir viskas. Atsispausdindavo banko išrašą, įvesdavo faktą ir viskas. Savarankiškai matydavo visą aktyvumą banko sąskaitoje – tiek pajamas, tiek išlaidas. Pardavimo sąskaitas-faktūras išrašydavo pagal pateiktus dokumentus. Neprisimena ar buvo atvejų, kad iš banko sąskaitos išrašų būtų matyti, jog įkrito papildomi pinigai, kuriems nebuvo išrašyta sąskaita. Jeigu ir buvo, tai neprisimena. Negali pasakyti, ar prie visų banko sąskaitos išrašų turėjo prieigą. Buvo sugeneruojami skolų išrašai arba patys vadovai skolų išrašus susigeneruodavo bei matydavo tą situaciją. Nepastebėjo, kad įmonė būtų gavusi sumas iš tam tikrų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į registrus. Tačiau gali būti situacija, jog pavyzdžiui, pasirašant sutartį su kokia didesne įmone, labai dažnai būna pervedamas avansas, vadinasi automatiškai atsiranda permoka, kaip sakoma, „didesnės sumos“. Neprisimena ar darė balansą. Tarpinį balansą, galbūt, darė. Darydavo daug ataskaitų, reikėdavo skolas, suderinimo aktus siųsti ir t. t., siųsdavo sugeneruoti. Dokumentai jam buvo teikiami elektroniniu paštu. Kiek pamena, bankui negalėjo paruošti duomenų, nes buvo gavęs ne visus likučius, tačiau dabar neprisimena, ko tiksliai nebuvo gavęs. Viskas būdavo sprendžiama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (atrodo toks) ir dar keli kiti paštai buvo. Nežino, kas jam atsakydavo, greičiausiai darbuotojas, vadovas – neprisimena ar pasirašydavo. Atėjęs rado netvarkingus likučius, kurių negalėjo atstatyti, nes jų taip ir negavo. Kaip galima atstatinėti, jeigu neturi dokumentų. Normalu, kad iškarto visų likučių nebūna, nes jie vėliau sutvarkomi. Likučiai yra ne jo, o vadovo atsakomybė. Dirba su esamais dokumentais ir viskas, ką turi, tą turi, taip ir vyksta darbas. Jei įmonės vadovui nerūpi likučiai – tai nieko nepakeisi. Vėliau likučiai nebuvo perduoti, kelis kartus prašė, bet likučių negavo. Jam būdavo atsiunčiami dokumentai elektroniniu paštu: pirkimo, pardavimo sąskaitos-faktūros, banko išrašai, darbuotojų įsakymai (jeigu reikia, atleidimai ir t. t.). Paskaičiuodavo jų apskaitos programoje, nuotoliniu būdu prisijungdavo į jų apskaitos programą, atlikdavo visą buhalterinę apskaitą – dokumentų suvedimai, bankai, jeigu reikia sužiūrimos skolos, atleidžiami, priimami darbuotojai. Prie programos ir jie turėdavo prieigą, nes liudytojas dirbo nuotoliniu būdu jų programoje. Kai kalbėjo apie likučius, turėjo omenyje, prieš tai vestos buhalterijos likučius, tačiau dabar mintinai negali pasakyti, atrodo, jog gavo elektroniniu paštu, elektroniniu būdu. Reikia peržiūrėti laiškus – tai buvo 2016 m. Negali pasakyti, neprisimena, ar iki to laiko, kai pradėjo dirbti, viskas buvo vedama taip pat per elektroninę sistemą. Atrodo, kad taip, nes programa buvo ne jo. Viskas buvo el. sistemoje, bet gal ir galėjo būti situacija, kad ankstesnioji buhalterė kažko nesuvedė ir likučiai „tempėsi“. Pavyzdžiui, iki 2016 m. kažkelinto mėnesio ten dirbo vienas žmogus, jis išėjo iš darbo ir po jo liko kažkas nesuvesta, ar negauti ir nesuvesti dokumentai. Po to kai liudytojas išėjo – nežino. Tai, ką jis turėjo, viskas buvo suvesta. Pas liudytoją nebuvo popierinių dokumentų – viską gaudavo skenuotą, visus susirašinėjimus yra persiuntęs. Dirbo tik toje sistemoje ir tik su skenuotais dokumentais, jokių originalų neturėjo. Dirbo savo patalpose, nebuvo poreikio pas juos važiuoti. Buvo vienintelis poreikis nuvykti į banką, susitvarkyti įgaliojimus, kad daryti pavedimus. Naudojosi UAB „(X.)“ programa „(A.)“. Dirbant nebūdavo išskirtinių problemų, būdavo vėluojama, pavyzdžiui, perduoti pirkimo sąskaitas, pardavimo sąskaitas. Buvo susitarimas pateikti iki 20 dienos, turi tokias ataskaitas mokesčiams, kaip i.SAF (pirkimų ir pardavimų sąskaitų registras mokesčių inspekcijai, reikėdavo perduoti sąrašus). Anksčiau ne i.SAF vadinosi. Atbuline data būdavo koreguojami dokumentai, kadangi, pavyzdžiui, gaudavai dokumentus už praeitą mėnesį – tai netelpama į terminus. Tada koreguojamos ataskaitos. Grynųjų operacijų nebuvo. Neprisimena ar įmonėje buvo kasa, grynieji pinigai, įprastai su grynaisiais nedirba. Dabar neprisimena – tai buvo 2016–2017 m., praėjo daug laiko, be to, tvarko ne vieną ir ne dvi įmones. Kiek prisimena, UAB „(X.)“ užsiėmė valymo paslaugomis. Neatsimena, kas buvo klientai, jų buvo daug. Gaudavo elektroniniu paštu sąrašą, kam, už kokią sumą ir kokia data išrašyti sąskaitas-faktūras. Konkrečiai neįvardino, bet buvo nuolatinių klientų, kuriems nuolat reikėjo išrašinėti sąskaitą-faktūrą, nes, kiek prisimena, buvo pasirašomos sutartys. Neprisimena ar keisdavosi PVM sąskaitų-faktūrų turinys pastoviems klientams, t. y. suma (per daug detalu). Pastovių klientų neprisimena. Sąskaitos-faktūros buvo išrašomos apskaitos programoje. Jos egzistavo tik elektroninėje versijoje. Pirmiausia gaunamas elektroninis laiškas, kuriame parašyta, jog reikia išrašyti X įmonei X sąskaitą konkrečia suma už konkrečius darbus. Sąskaita išrašoma apskaitos programoje, kuri saugoma UAB „(X.)“ serveryje. Tada paspaudžiamas mygtukas išsiųsti. Neprisimena ar jis išsiųsdavo, ar pati įmonė. Nežino ar programoje „(A.)“ galimybė išrašyti sąskaitas-faktūras buvo suteikta visiems, su ta programa dirbantiems asmenims. Ten yra vartotojo teisių lygių sistema, galima atskiram vartotojui suteikti įvairias teises, jis dirbo savo vartotojo vardu pagal jam suteiktas teises, kitų vartotojų nematydavo. Yra galimybė pažiūrėti pagal vartotojo ID, kas išrašė sąskaitą, bet reikia specialiai žiūrėti pagal ataskaitas. Kadangi buvo dirbta su senąja „(A.)“ versija, kyla klausimas ar tikrai galima pamatyti – nežino. Gaudavo elektroniniu paštu sąrašą, kam, už kokią sumą ir kokia data išrašyti sąskaitas-faktūras. Dabar neįvardino, bet buvo nuolatinių klientų, kuriems nuolat reikėjo išrašinėti sąskaitą-faktūrą, nes, kiek prisimena, buvo pasirašomos sutartys. Neprisimena ar keisdavosi PVM sąskaitų-faktūrų turinys pastoviems klientams, t. y. suma (per daug detalu). Pastovių klientų neprisimena. Sąskaitos-faktūros buvo išrašomos apskaitos programoje. Jos egzistavo tik elektroninėje versijoje. Pirmiausia gaunamas elektroninis laiškas, kuriame parašyta, jog reikia išrašyti X įmonei X sąskaitą konkrečia suma už konkrečius darbus. Sąskaita išrašoma apskaitos programoje, kuri saugoma UAB „(X.)“ serveryje. Tada paspaudžiamas mygtukas išsiųsti. Neprisimena ar jis išsiųsdavo, ar pati įmonė. Pirkimo sąskaitos-faktūros būdavo nufotografuotos.

Popierinių dokumentų neimdavo, viskas elektroniniu būdu – jo toks darbo principas, popieriniai dokumentai jam nereikalingi. Elektroniniame pašte gauna kopiją, atsispausdina ir viskas. Geriausia, kai visi originalai būna pas įmonės savininką. Jokių dokumentų fiziškai su savimi niekada neturėjo, dirbo tik su elektroniniais dokumentais – atsiunčiamos nuskenuotos sąskaitos. Jei reikia, gali prisijungti prie pašto, ta prasme, pamėginti rasti kažkokį laišką. Tiek jam atsiųsdavo, tiek jis siųsdavo – viskas būdavo elektroniniu būdu, nes toks darbo principas, taip dirba. Jam originalai nereikalingi. Viskas vyko elektroniniu būdu: gaudavo nuskenuotas sąskaitas-faktūras, atsiųsdavo sąskaitas ir pavyzdžiui, parašydavo įmonei A išrašyti sąskaitą už konkrečius darbus, atrodo taip vykdavo darbas. Rėmėsi tuo, kas parašyta, pagal nurodymą. Realios informacijos neturėjo, buvo ar nebuvo padaryti darbai. Tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, bankinių pavedimų negalėjo daryti, galėjo tik suvesti į sistemą. Logiškai mąstant, greičiausiai vadovas galėjo atlikti pavedimus, jo įgaliotas asmuo. Liudytojas matydavau iš banko išrašus – gaudavau elektroniniu paštu. Matydavo sumokėta ar nesumokėta. Sąskaitas į VMI pateikdavo laiku, tačiau, tekdavo koreguoti ataskaitas. Pavyzdžiui, dabar yra lapkritis, iki lapkričio 20 d. turiu pateikti sąskaitų registrą VMI, pavyzdžiui, gruodį išlenda sąskaitų už spalį ir pan., tada šie dokumentai tiesiog tikslinami atbuline data. Iš esmės galima, bet paskui problemos programoje būna, o pardavimus reikia tikslinti realiu laiku. Ataskaitas darydavo pagal pateiktus dokumentus, pilnai vesdavo registrus. Vesdavo ir pirkimo, ir pardavimo registrus. Dirbo 2016 m., neprisimena ar 2016 m. buvo i.SAF, ar buvo FR forma. Jeigu senesnė sistema – tai nebuvo galima pasitikrinti. Kada buvo pakeista sistema, kai galima pasitikrinti, dabar neprisimena datų. Atrodo, 2016 m. dar nebuvo kryžminio sutikrinimo, toje sistemoje, kurioje dirbo – VMI dar nebuvo paleidusi sistemos. Neprisimena ar įmonė laiku mokėjo mokesčius, nes jis įvesdavo į banką, kokie mokėtini mokesčiai, o juos pasitvirtindavo jau pati įmonė, kada, kiek mokėti. Jis tik suvesdavo į banką, lygtais taip. Kiek prisimena, pats banko elektroninėje sistemoje suformuodavo pavedimą, kuriuo įmonė turėjo sumokėti mokesčius. Neatkreipdavo dėmesio ar, kitą mėnesį, banko sąskaitos išrašuose matėsi, jog sumokėta ta suma, kuriai buvo suformuotas pavedimas. Pagal įmonės situaciją, vadovas gali pasikoreguoti, jeigu, pavyzdžiui, įmonėje nėra pinigų, jis gali pusę sumos sumokėti, savo nuožiūra pakoreguoti pavedimą ir bus skola. Visa tai vyko elektroninėje bankininkystėje. Pavyzdžiui, reikia mokėti 10 tūkst. PVM, jis suformuotų pavedimą šiam mėnesiui mokėti 10 tūkst., vadovas nuspręstų, kad nėra pinigų, ar reikėtų kažkur kitur skirti, jis galėtų pakoreguoti – 3 tūkst. sumokėti, o likusią sumą pervesti kitą mėnesį.

Liudytojas teikdavo PVM deklaracijas, jam buvo suteikti įgaliojimai ir jas teikdavo VMI. Nepastebėjo, jog be jo, dar kas nors teiktų tas pačias deklaracijas VMI, tačiau yra vienas niuansas – PVM deklaracijas galima koreguoti atbuline data 3 metus. Taigi, po sutarties nutraukimo 2017 m. iki 2020 m. bet kas galėjo pakoreguoti jo teiktas deklaracijas. VMI sistemoje matosi, ar jos koreguotos. PVM deklaracija pildoma programoje. Iš pradžių suvedami visi pardavimai ir pirkimai, tada pagal tuos duomenis pildoma deklaracija. Pardavimai susideda iš pardavimo sąskaitų-faktūrų. Įmonės pardavimus sudaro išrašytos pardavimo sąskaitos-faktūros. Jos suvedamos į programą, tada atsispausdinamas pardavimų sąskaitų registras už praeitą mėnesį ir matosi suma, pardavimo PVM, galutinė suma už visą mėnesį be PVM, su PVM. Tada sugeneruojami pirkimai, kurie būna tuo momentu, įvedi pirkimo PVM. Pardavimo PVM minus pirkimo PVM lygu mokėtinas PVM. Kai jis dirbo, sumos atitikdavo ir registre ir PVM deklaracijoje, kitaip negalima deklaruoti. Neprisimena ar formuodamas naujas PVM deklaracijas, tikrindavo ar sumokėtas praeito mėnesio PVM. Jo reikalas įvesti mokėtiną sumą ir informuoti, o sutvarkyti tą sumą ir ją sumokėti vadovo reikalas. Liudytojas atsakingas už teisingą deklaravimą ir dokumentų suvedimą, tai viskas. Apmokėjimas – ne jo reikalas. Neturėjo teisės mokėti. Apie mokėjimus, kokią sumą mokėti, vadovas visada buvo informuotas ir matė bei sprendė, kokius mokėjimus daryti. Tai įmonės vadovo atsakomybė. Iki galo sutvarkyta nebuvo, nes buvo nutraukta sutartis. Ar kas nors, be liudytojo, išrašinėdavo PVM sąskaitas-faktūras, pasakyti negali, nes ne jis vienas turėjo prieigą. Prieigą turėjo ir vadovas, atrodo, D. J., bet kokios konkrečiai teisės jai suteiktos – nežino. Jeigu sąskaitą-faktūrą išrašytų kitas asmuo, duomenys taip pat „įbyrėdavo į programą“, registrus. Neprisimena, kad būtų gavęs nurodymų tiesiogiai iš vadovo kažko neįtraukti. Jis pats mokėjimų nekontroliavo, negalėjo gauti nurodymų. Neprisimena, kad būtų gavęs nurodymų kažko neįtraukti į registrus ar PVM deklaracijas. Jei būtų gavęs tokį nurodymą, būtų atsisakęs dirbti. Tačiau galėjo būti kažkas neįtraukta, pavyzdžiui, išrašyta sąskaita faktūra ir pasilikta pas save, o vėliau pakoreguota, nes „(A.)“ apskaitos sistemos esmė – joje galima koreguoti sąskaitas. Pavyzdžiui, sąskaita išrašyta 2017 m. spalio mėn., bet gali paspausti mygtuką „redaguoti“ ir gali pakeisti tiekėją ir t.t., bei tai gali daryti administratorius (liudytojas nebuvo administratorius). Galėjo matyti skirtumą tarp gautų pajamų bei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, visada būna skolų, juk pinigai tą pačią dieną „neįkrenta“. Situacijos, kad pajamų būtų daugiau nei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, neprisimena. Programoje ,,(A.)“ galima koreguoti išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau liudytojas yra pateikęs į bylą atspausdintas pirkimo-pardavimo sąskaitų suvestines (4 t., b. l. 86–87). Tai reiškia, kad fiziniu formatu ištrauktas galutinis sąrašas pardavimo sąskaitų-faktūrų už atitinkamus laikotarpius (apausdinta 2017-03-08). Vadinasi, yra atspausdintos ir pateiktos periodinės pirkėjų, tiekėjų suvestinės už 2016 m., suvesti debetai, kreditai, galutiniai likučiai. Tai datai turimi duomenys buvo suvesti. Tikslios sumos nežino. Faktas buvo suvestas, išrašyta sąskaita-faktūra, suvestas bankas. Buvo faktas ir pagal tą faktą atspausdintos tos dienos ataskaitos. Dirbo nuo 2016 m. pabaigos iki maždaug 2017 m. vasario mėn., vadovo buvo paprašytas perduoti visus likučius. Vadovas jam parašė pretenziją, jog netvarkingai tvarkoma apskaita, kažkas tokio. Liudytojas vadovui atrašė, kad iš jo pusės terminai nepažeisti. Jie buvo skolingi už poros mėnesių paslaugas. Tai buvo akstinas nutraukti darbo santykius. Iniciatyva buvo, iš UAB „(X.)“ vadovybės. Tik A. N. buvo vadovas. Pirmiau Įmonė jam pasiūlė nutraukti sutartį, nes buvo pretenzija. Tie pasiūlymai vyko el. paštu. Nepamena žodinio pokalbio, nes viskas vykdavo susirašinėjimu. Nutraukus sutartį buvo perduoti likučiai, surašytas perdavimo aktas 2017 m. kovo ar balandžio mėn., be to, išsiųsti likučiai. Iki šiol UAB „(X.)“ neapmokėjo 1 500 Eur, bet ši suma jau nurašyta. Bandydamas ieškoti skolų, neturės laiko dirbti (7 t., b. l. 159–166).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad nuo 2016 m. pradžios, tikslios datos pasakyti negali, iki 2017 m. pradžios, dirbdamas buhalterinių paslaugų įmonėje UAB „(Y.)“ vadovu, tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą. Pagal 2016 m. spalio mėn. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(Y.)“ ir UAB „(X.)“ tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą. Pagrindinė liudytojo darbo vieta buvo UAB „(Y.)“ ofiso patalpose. UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo nuotoliniu būdu, jungdamas prie jų serverio, t. y. prie UAB „(X.)“ buhalterinės programos „(A.)“. Darbas jo buvo pradėtas UAB „(X.)“, be pradinių likučių, vyko tęstinis darbas buhalterinėje programoje, kurioje dirbo prieš tai kažkas iš buhalterių, kas tiksliai, jis nežino. Tuo metu įmonėje dirbo vienas buhalteris, sąskaitas už suteiktas paslaugas, kiek pamena, apskaitos programoje įsirašydavo patys UAB „(X.)“ darbuotojai. Užsakovai atsiskaitinėjo pavedimais į banko sąskaitą. Užsakovai pagrinde būdavo valstybinės įstaigos, kokios tiksliai, jis neprisimena. Kaip ir minėjo, kad sąskaitas už suteiktas paslaugas apskaitos programoje įsirašydavo patys UAB „(X.)“ darbuotojai, tai kai jas pamatydavo įvestas į „(A.)“ programą, tada nuo jų buvo skaičiuojami mokesčiai. Pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, pagal sutartį jam visi dokumentai turėjo būti pateikiami iki 20 dienos. Pagal pateiktus duomenis buvo paskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai valstybinėms institucijoms VMI ir Sodrai. Tačiau pirkimo sąskaitos buvo gaunamos, nesilaikant sutarties sąlygų, 20 mėnesio dieną ir vėliau, todėl pastoviai reikėjo koreguoti VMI ataskaitas. Tokiu būdu jis tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą iki 2017 m. vasario mėn., kol jam nebuvo pateikta pretenzija iš UAB „(X.)“, dėl terminų nesilaikymo, tačiau pateikė atsakymą į 2017 m. kovo 3 d. pretenziją, kurioje nurodė visus įvykdytus terminus iš savo pusės, visi terminai buvo įvykdyti laiku ir buvo laikomasi terminų. (Atsakymą į pretenziją prideda, pretenziją atsiųs elektroniniu paštu). Bendradarbiavimo sutartis su UAB „(X.)“ buvo nutraukta 2017 m. vasario mėn. Visa informacija apie UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą buvo likusi programoje „(A.)“, nutraukus bendradarbiavimo sutartį, už paslaugas atsiskaityta nebuvo, o visa informacija buvo likusi kliento apskaitos programoje, tai yra visi duomenys liko toje programoje pas UAB „(X.)“, todėl fiziškai jis jokių dokumentų išsinešti negalėjo. Kadangi nebuvo atsiskaitymo iš UAB „(X.)“ pusės už jiems suteiktas paslaugas, todėl ir buvo sutartis nutraukta iš UAB „(Y.)“ pusės. Daugiau šiuo metu nieko paaiškinti negali (4 t., b. l. 68–70).

Liudytojas A. A. 2021m. spalio 18 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) papildomai nurodė, kad sąskaitas išrašinėdavo jis pagal pateiktus dokumentus elektroniniu paštu. Taip pat šiuo elektroniniu paštu pateikė dokumentus, susijusius su UAB „(X.)“ (4 t., b. l. 71–93).

Balsu perskaičius liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 68–69), liudytojas juos patvirtino, surašyta teisingai, iš jo žodžių. Papildomai parodė, kad nežino, kas įsirašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas apskaitos programoje – tiesiog darbuotojai. Jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad darbuotojai įsirašydavo į programą – vadinasi taip ir buvo, dabar neprisimena. Tada vyko į STT, buvo „pasikėlęs“ visus laiškus, viską analizavo. Dabar atvykęs, visko fiziškai nespėjo iš naujo „atgaminti“. Mano ir taip, ir taip būdavo, kas sąskaitas išrašydavo ir jis ir darbuotojai. Jo pozicija tokia, kad jam reikia „keltis“ laiškus ir skaityti. Pagarsinus liudytojo A. A. laiško turinį byloje (4 t., b. l. 72), liudytojas parodė, kad šimtu procentų negali tvirtinti, jog tik jis išrašinėdavo sąskaitas pagal elektroniniu paštu pateiktus duomenis. Galėjo būti ir dalinai. Šiuo metu negali nei patvirtinti, nei paneigti. Kaip supranta, darbas buvo vykdomas iš abiejų pusių, dalis jo rašyta, dalis – vadovo ar kas ten dirbo. Neprisimena, kad UAB ,,(X.)“ darbuotojai patys būtų išrašinėję sąskaitas faktūras.

Pacitavus liudytojo A. A. atsakymo į pretenziją turinį (4 t., b. l. 71), jis patvirtino, kad sąskaitos už 2016 m. spalį išrašytos lapkričio 4 d., už 2016 m. spalį išrašytos gruodžio 1 d. ir t. t. Pats liudytojas išrašė sąskaitas-faktūras pagal pateiktus dokumentus. Iš banko išrašų galėjo matyti, kokie mokėjimai gauti. Pažymėjo, jog buvo likusios neapmokėtos sąskaitos už 2, gal 3 mėn., susidariusi skola 1 500 Eur. Einamieji metai yra 2016 m. sausis, gruodis, paskui 2017 m. vasaris. Situacija tokia, kad ,,jeigu norite, kad sutvarkyčiau, atsiskaitykite, o jeigu norite, atsiųskite visus dokumentus iki einamos datos, atsiskaitote pilnai ir tada sutvarkau pagal einamus dokumentus“. Kadangi pinigų liudytojas nesulaukė, perdavė taip, kaip yra – sutvarkytą apskaitą pagal turimus dokumentus. Kokių trūko dokumentų neprisimena, tai buvo 2016–2017 m., dabar 2022 m. Pagal pateiktus dokumentus konstatavo – yra susirašinėjimas, bankui reikėjo kažkokių dokumentų, bet negalėjo jų pateikti. Buvo parašyta, kad negali padaryti tokių ataskaitų, nes neturi duomenų. Jei gerai prisimena, vadovas prašė bankui paruošti ataskaitas ir liudininkas atsakė, kad negali paruošti, nes trūksta dokumentų. Apie kokias konkrečias ataskaitas kalbama, neprisimena, prisimena tik patį faktą. Tai nėra ataskaitos VMI, tai ataskaitos bankui. Bankai prašo specifinių ataskaitų, tam tikrų „pjūvių“, duomenų.

Pagarsinus rašto (UAB „(X.)“ atsakymą į 2017 m. kovo 3 d. pateiktą pretenziją) turinį apie paraišką dėl finansavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje (4 t., b. l. 71), liudytojas parodė, kad gal apie paraišką, greičiausiai apie paraišką ir buvo ten kalbama. 2017 m. kovo mėn. negalėjo, nes neturėjo duomenų, dirbo su einamais duomenimis. Jeigu negavo, pavyzdžiui, kažkokių likučių – dirbo su tuo, ką turėjo. 2017 m. kovo mėn. neturėjo už 2016 m., nes pradėjo dirbti tik 2016 m. kažkada ten, ne nuo pradžių. Čia kalbama apie duomenis, kur asmuo prieš jį dirbo ir liudininkas tų kažkokių duomenų neturėjo. Kas iš jo (liudininko) pusės, ką dirbo, visus duomenis buvo suvedęs (7 t., b. l. 167–168).

2023 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. papildomai parodė, kad jo faktūrų žurnalai daryti ,,(A.)“ programoje. Programa yra UAB ,,(X.)“. Kai su jais dirbo, nuotoliu jungdavosi prie jų serverio. Pradėjus dirbti UAB ,,(X.)“ trūko daug dokumentų, buvo nepateikta deklaracija. Abejoja, kad griežtai reikalavo iš vadovų atstatyti dokumentus. Jeigu vadovybė nepateikė dokumentų, tai čia jau jų atsakomybė. Dėl pateiktų 2017 m. sausio, vasario mėn. suformuotų pardavimo faktūrų žurnalų byloje (4 t., b. l. 86–87) paaiškino, kad 2017 m. vasario 27 d. laiške mato, jog buvo siųsti trūkstami banko išrašai, kažkokia pažyma. Šis žurnalas yra iš UAB ,,(X.)“ buhalterinės programos ,,(A.)“. Tai yra sąskaitos faktūros, neatsimena, ar pats rašydavo, ar jie patys pasirašydavo. Šitą žurnalą jis pats atsiuntė, tarp dokumentų, kuriuos turėjo. Juos saugodavo iš programos, kas buvo išrašyta, kad galėtų teikti deklaracijas. Ten iš eilės išvardinti sąskaitų faktūrų numeriai. Programa numerius automatiškai suteikia. Į tą apskaitos programą suvedi duomenis, ji suteikia numerį, toliau ir ta sąskaita patvirtinama – įrašoma į apskaitos programos duomenų bazę. Nepamena ar jis siųsdavo, ar darbuotojai siųsdavo. Registruose sąskaita faktūra atsirasdavo tada, kai jis ją išrašydavo. Galėjo būti, kad registruose matyti vieni sąskaitų numeriai, o patikrinimo akte matosi tos pačios datos, ta pati suma, ta pati įmonė, tik tuo atveju, jei sąskaitos buvo koreguotos atbuline data. Jis taip negalėjo daryti, nes su jais nedirbo toliau, kai jam neapmokėjo.

Dėl VMI patikrinimo akto byloje (1 t., b. l. 55–56) paaiškino, kad yra įmonių tais pačiais pavadinimais, tos pačios sumos, tos pačios datos, bet skiriasi PVM sąskaitos faktūros numeris. Čia jau yra sąskaitos faktūros patikrinimo akte, kurios yra gautos pagal i.SAF duomenis, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis. Gali taip būti, kad išrašyta sąskaita faktūra tam pačiam kažkokiam sandoriui, bet kitas numeris, jeigu pasirašyta paslaugų sutartis, pvz., keli šimtai eurų patalpų valymas, keli šimtai eurų ir kiekvieną mėnesį tam tikrą dieną išrašoma, tai bus pastovi suma, o numeriai skirsis. 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) dokumente (1 t., b. l. 87), UAB „(H.)“ suma 216,59 Eur, PVM suma 37,59 Eur. Patikrinimo akte yra lygiai ta pati suma, ta pati įmonė, bet kitas sąskaitos numeris, ta pati sąskaitos data, suma kita, nes nepridėtas PVM ir taip yra su daugeliu sąskaitų. Kita įmonė pateikė duomenis į i.SAF sistemą, būtent, su kitu sąskaitos numeriu, o ne tuo, kuris suteiktas registruose, žurnaluose, nes greičiausiai buvo po šitų registrų atspausdinimo koreguotos sąskaitos. Negali būti kito paaiškinimo. Jis tikrai negalėjo koreguoti, nes jeigu koreguotų, tai automatiškai turėtų tikslinti visas PVM deklaracijas ir t.t. Reikia žiūrėti, kas tikslino PVM deklaracijas, kas tuo metu dirbo. Apskaitos programoje visada galima prisijungus pasižiūrėti, kas tą sąskaitą kūrė, kada ta sąskaita buvo koreguota. Tokia funkcija yra pačioje apskaitos programoje.

Neprisimena konflikto kilusio dėl piktybinio neatsiskaitymo už paslaugas. Pagal sutartį buvo sustabdytas paslaugų teikimas, todėl gali būti, jog duomenys už 2017 m. sausį, vasarį buvo neteikiami i.SAF. Įmonės vadovą informavo, kad neteiks tų deklaracijų ir buvo nusiųstas oficialus raštas dėl paslaugų nutraukimo. Tiesiog nutrūko tie darbo santykiai bei tų pareigų automatiškai nevykdė. 2017 m. kovo 3 d. jam buvo pateikta pretenzija, jis jiems atrašė atsakymą. Nutraukus darbo santykius, dar ne vienus metus buvo VMI įtrauktas atstovu, bet lyg tai nieko nedarė. Po konflikto neturėjo ką pateikti. Visi dokumentai buvo elektroniniu formatu pas juos ir jų apskaitos programoje. Kiek pamena, apskaitos programa yra UAB ,,(X.)“, serveris UAB ,,(X.)“, visi dokumentai pateikiami elektroniniu būdu, tai neturėjo, ką jiems perduoti. Popierinių dokumentų niekada nebuvo užėjęs ir nematė. Jam viskas buvo siunčiama el. paštu. Nežino ar iki jam pradedant dirbti, dokumentai taip pat buvo pateikiami el. paštu. Duomenis, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo metu, turėjo pas save kompiuteryje. Visada visus dokumentus saugojo pas save serveryje. Tiesiog tokia situacija, būdavo nesutapimų, tai būdavo lenda susitikrinti.

Prie programos „(A.)“ jungdavosi per Remote Dekstop RDP, per nuotolinę sesiją, nuotoliniu būdu. Jam būdavo suteikti prisijungimai, slaptažodžiai. Juos suteikė UAB „(X.)“. Kai turėjo slaptažodį, tuo metu UAB ,,(X.)“ vadovai galėjo prisijungti prie tos programos, kadangi ne jis buvo administratorius, o administratorius suteikia slaptažodžius. Nežinau, kas pas juos buvo administratorius. Jis buvo eilinis vartotojas prie to serverio prisijungti, o administratorius gali jungtis bet kieno vardu. Jis nebuvo vienintelis „(A.)“ vartotojas, nes turėjo dar būti administratorius. Duomenis gaudavo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš komercijos el. pašto pasirašinėdavo direktoriaus pavaduoja D. J.. Iš personalo el. pašto pasirašinėdavo personalo vadovė K. G.. Atėjęs laiškas 2017 m. sausio 5 d. išrašyti sąskaitą faktūrą UAB ,,(TU.)“, ten suma, už kiek išrašyti ir ką išrašyti, kad vienkartinė patalpų galutinio valymo paslauga. Tą sąskaitą išrašė. Tas laiškas buvo iš K. G., el. paštas (duomenys neskelbtini) Antraštė, laiško pavadinimas ,,išrašyti sąskaitą“, UAB ,,(TU.)“, ten įmonės kodas, ir t.t., vienkartinė patalpų galutinio valymo paslauga. 2017 m. balandžio 19 d. jis rašė laišką, kad neturi jokių prisijungimų prie programos, laišką adresavo A. N., el. paštas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laiške rašė : „laba diena, nuo balandžio pradžios neveikia prisijungimai prie programos, todėl nėra pateiktos deklaracijos, buvo žadėta atsiųsti pačią apskaitos programą, tačiau jos negavau. Dėl šios priežasties nėra pateikta Sodrai daug darbuotojų atleidimų bei priėmimų. Nepateiktos (duomenys neskelbtini) formos. Taip pat, iki šiol negauti duomenys už 2017 m. trečio mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo. Kaip planuojate spręsti šią situaciją?“.

Negali atsakyti ar prisijungimas ir naudojimasis programa ,,(A.)“ reikalauja specialių žinių, ar bet kuris, niekada nedirbęs su šia programa, asmuo gali prisijungti, nes jam, kaip buhalteriui, viskas yra elementaru, priklauso nuo žmogaus kompiuterinio išprusimo. Jeigu turi prisijungimus, gali prisijungti. Pilnas internetas duomenų, kaip prisijungti, bet tam reikia turėti slaptažodį, prisijungimo vardą ir t.t., reikia turėti duomenis. Dėl naudojimosi, duomenų koregavimo, kitų duomenų suvedimo, tai jeigu moki dirbti su kompiuteriu, tai sugebėsi ir pakoreguoti, nes ten viskas labai logiška – yra data, pirkimo pardavimo sąskaitos faktūros. Kai dirbo, neįsivaizduoja ar buvo atvejų, kad kažkas duomenis pakoreguotų. Jis tokių dalykų nematė, jam niekas nepraneša dėl to ar kažką koreguoja, ar nekoreguoja. Pats tokių dalykų negali pastebėti. Ten tų sąskaitų yra tikrai nemažas kiekis, jeigu kažkas teoriškai pakoreguotų, pavyzdžiui, už praeito mėnesio sąskaitą, to niekaip nepastebėtų. Jam neateitų joks pranešimas, kad koreguota sąskaita. Tai gali pamatyti tik programos administratorius, pasižiūrėjęs į įvykių žurnalą, kas buvo koreguota, kas ne. Kol dirbo, nei karto nepastebėjo, jog jo suvesti duomenys būtų pakoreguoti be jo žinios. Nematė, kas yra administratorius, kuris turėjo prisijungimą prie programos. Nematė ir negalėjo matyti nė vieno išorinio vartotojo, kuris be jo paties naudotųsi ,,(A.)“ programa.

Teismui balsu perskaičius UAB ,,(A.)“ 2 priedo turinį byloje (8 t., b. l. 139-140), liudytojas parodė, kad tai ne programos perkėlimas, o suteikimas papildomo IP adreso, iš kurio būtų galima jungtis prie programos. Kaip supranta, programa buvo ,,(A.)“ serveriuose, bent jau iš šio laiško galima taip suprasti, dėl saugumo jie turi visada suteikti, įtraukti į savo serverius tam tikrus IP adresus, kad tik iš to IP adreso galima jungtis. Jis pats prie programos „(A.)“ jungėsi tik iš vienos vietos ir negali pasakyti ar būtų galima jungtis iš bet kur. Neatsimena ar jo klausė, koks jo IP adresas, prieš jam suteikiant teises. Negali pasakyti ar 2016 m., 2017 m. keitėsi jo IP adresas. Jo IP adresas visada yra statinis. Jis papildomai užsakinėja statinį IP adresą.

Dėl liudytojo pateikto dokumento ,,Pirkėjų skolos 2016-12-31“, liudytojas paaiškino, kad šis dokumentas yra sugeneruotas iš ,,(A.)“ apskaitos programos. Kiekvienoje ataskaitoje matosi dokumento generavimo data. Dokumente yra pirkėjo skolos UAB ,,(X.)“. Kur pliusas, ten skola, kur minusas – permoka. Periodinėje pirkėjų suvestinėje yra grafa „Pradinis likutis, debetas, kreditas ir galutinis likutis“, skaičius 120 638,39 yra bendra visų įsiskolinimų ir permokų suma. Pagal apskaitos duomenis, tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 31 d. pirkėjai buvo skolingi UAB ,,(X.)“ 120 638 eurus, bet reikia atsižvelgti į tai, jog liudytojas neturėjo pradinių likučių. Galutinis likutis susidaro iš pradinio likučio, kurio negali patvirtinti, nes neturėjo duomenų. Štai šitas likutis gali išmušinėti visas skolas. Ši skola suvesta iš pirkimo, pardavimo sąskaitų ir suvesta banko. Kadangi neturėjo pradinių likučių, negalėjo patikrinti ar jie tikrai geri, todėl dėl šių sumų nėra tikras. Tai tiesiog sugeneruoti duomenys prašytai datai iš apskaitos programos. Pagal tuos duomenis, kurie buvo ,,(A.)“ programoje, gavosi tokie skaičiai. Iš esmės skaičius 120 638,39 yra permokų bei įsiskolinimų suma, bet reikia atkreipti dėmesį, kad pradinis likutis irgi yra ta pati suma, kaip galutinis likutis, tik nežymiai skiriasi. Tai greičiausiai trūko kažkokių dokumentų, prieš darant apskaitą. 4 grafoje galutinis likutis yra aritmetiškai sudėtas. Jeigu, yra minus 116, o plius 219, tai štai minusą ir pliusą sudedi, gaunasi skirtumas, kuris didesnis. Tai tik dėl patogumo. Šito skaičiaus net nereikėtų žiūrėti. Periodinė pirkėjų suvestinė, jeigu jos pradiniai likučiai tvarkingi, jeigu viskas vedama tvarkingai, pagal suvestinę iš karto galima susigeneruoti x datai pirkėjų skolas bei matyti, kas ir ką skolingi. Dėl aptariamame dokumente nurodytos informacijos apie Z. K., kad pirma suma – 852,44, vienur rašoma be minuso, o kitur su minusu, paaiškino, kad tai yra sudubliuotas tiekėjas. Reikia atkreipti dėmesį, kur yra kodas (duomenys neskelbtini), o kito yra (duomenys neskelbtini), kažkodėl buvo sukurti du identiški tiekėjai. Dėl to, kodėl vienur prie galutinio likučio yra minusas, o kitur jo nėra, tai kai kur yra permoka, kai kur skola.

Kadangi dirbo nuotoliniu būdu, grynųjų pinigų nematydavo. Įmonėje grynųjų pinigų galėjo būti, jam jų matyti nereikėjo, užteko gauti dokumentus apie pinigų priėmimo kvitus, kurie automatiškai yra kasos orderis pajamų išlaidų, kurie yra generuojami iš programos (10 t., b. l. 77–87).

Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug 2017 m. balandį gavo UAB „(X.)“ prisijungimo teises ir pradėjo susipažinti su darbo specifika, skaičiuoti atlyginimus, 2017 m. gegužę pradėjo dirbti, kadangi reikėjo pajamų. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2019 m. rugsėjo, išėjo dėl asmeninių priežasčių. Išeidama iš darbo pirminius dokumentus, dokumentus, apskaitas, registrus, pirkimo ir pardavimo dokumentus, atlyginimų skaičiavimus, prašymus, žiniaraščius, visą medžiagą su kuria dirbo, laikė ir paliko darbe – apie 2 – 3 lentynas. Perdavimo akto negalėjo pasirašyti, nes pačioje pradžioje ji jo negavo. UAB „(X.)“ buvo pirmoji didelė įmonė, kurioje teko dirbti, ankstesnė darbovietė buvo maža įmonė su penkiais darbuotojais. Visa darbo patirtis susijusi su juridiniais asmenimis, su fiziniais asmenimis nedirbusi. Darbo vieta buvo įmonės patalpose, pareigos – vyriausioji buhalterė (vienintelė įmonės buhalterė), VMI deklaruota kaip UAB „(X.)“ atstovė. Apskaitą tvarkė su darbiniu stacionariu kompiuteriu. Kurį laiką dirbo dvejose įmonėse (ankstesnėje su mažai darbuotojų ir UAB „(X.)“), todėl UAB „(X.)“ dirbo laisvesniu grafiku, kitu darbo laiku, nei likę įmonės darbuotojai. Darbe bendravo su visais darbuotojais, su direktoriumi, bet mažai, mačiusi tik vieną vadybininkę, kadangi turėjo savo kabinetą, kuriame dirbo. Į darbą liudytoją priėmė A. N., o kai A. N. išėjo iš darbo, ji liko tose pačiose pareigose. Nežino ar A. N. išsinešė kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus, nepastebėjo dingimo. Jis neprašė, ištrinti iš kompiuterio. Per visą jos darbo laiką Įmonėje vadovais buvo A. N. ir D. J., dėl G. K. tiksliai pasakyti negali. Su D. J. ir G. K. dirbo, bet ne nuo pradžių, jos kažkaip keitėsi, D. kurį laiką buvo su vaiku atostogose, po to grįžo, tikslių datų pasakyti negali. Neatsimena, kokias pareigas užėmė D. J., kai nebuvo direktorė, o G. K. buvo administratorė. Kam priklausė įmonė ir kas buvo akcininkai nežino, nesidomėjo. Kas buvo direktorius, kai liudytoja išėjo, iš darbo neprisimena.

Liudytoja tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau pradėti dirbti buvo sudėtinga, ankstesnis buhalteris nepateikė visų įmonės dokumentų – „likučių“, dalies trūko, buhalterinės dokumentacijos perdavimo nebuvo. Buvo likę seni dokumentai, bet nepakankamai, kad matytųsi visi skolininkai, ilgalaikis turtas. Trūko duomenų sklandžiai darbo pradžiai. Buvo laikotarpis, kai nebuvo tvarkoma, kiek truko tas laikotarpis, nežino. Nebuvo „pradinio taško“, nuo kurio tvarkingai galima būtų pradėti vesti buhalterinę apskaitą, dirbo su tuo ką turėjo. Pati su ankstesniu buhalteriu nekalbėjo, trūkstamų dokumentų sąrašą pateikė direktoriui, kuris buhalterio prašė pateikti likusius dokumentus, tačiau tas nereagavo ir dokumentai liko nepateikti. Nežino priežasčių, dėl kurių buvęs buhalteris neatidavė dokumentų. Ankstesnis buhalteris – A. A. (samdoma įmonė). Nežino su kokia programa jis dirbo. Dėl įmonės „likučių“ surinkimo į VMI nesikreipė, net nekilo tokių minčių – nežino kuo VMI galėtų padėti surinkti įmonės „likučius“.

Pagrindinė darbo funkcija buvo išrašyti, pateikti sąskaitas-faktūras ir VMI deklaracijas (GPM, PVM), skaičiuoti darbuotojų atlyginimus. Pradėjusi dirbti rado klaidų atlyginimų skaičiavime, konkrečiai ligolapių. Klaidos nebuvo didelės, bet jos buvo. Liudytoja taip pat teikė duomenis Sodrai apie darbuotojų priėmimus ir atleidimus, kuriuos patvirtindavo vadovas. Pagal tai skaičiuodavo atostoginius mokėjimus. Su darbuotojais liudytoja tiesiogiai nebendravo, tai darė vadybininkė A.. Liudytoja turėjo prisijungimus ir tik ji savarankiškai teikė registrus į i.SAF ir MAIS posistemes (i.SAF – tai registrai gautų ir išrašytų sąskaitų-faktūrų). Per šias posistemes teikė deklaracijas pagal išrašytus duomenis, jų su niekuo nederino, niekas nepasirašydavo, direktoriui jų tvirtinti nereikia. Gali būti sukurta daug prisijungimų – nežino ar kas nors ją tikrino, direktorius laisvai galėjo prisijungti ir pasižiūrėti, ką ji pateikė. PVM apskaičiuodavo liudytoja pagal išrašytas ir gautas sąskaitas, pasakydavo direktoriui ir buvo atliekamas mokėjimas. Balanso neteikė, nes neturėjo pradinių duomenų, pagal kuriuos galėtų teikti, juridinių asmenų registrui taip pat duomenų neteikė. Už atliktus darbus atsiskaitydavo vadovams. Buhalterinė apskaita buvo vedama pagal krūvą dokumentų (sąskaitos, raštai, prašymai, administracijos sąrašas), paliktų „dėkliuke“, t. y. fizinėje dėžutėje. Kadangi dirbo laisvu grafiku, buvo susitarta, kad dokumentai bus palikti „dėkliuke. Su kuo buvo sudarytas toks susitarimas neprisimena – tikriausiai, su administracija, nes administracija spausdino gautas sąskaitas. Jeigu būtų pastebėjusi, kad nėra pateiktas reikalingas dokumentas arba pateiktas dokumentas yra neaiškus, konsultuotųsi su direktoriumi, bet tokių situacijų neprisimena. Pavyzdžiui, gauni sąskaitą, suvedi į tą sąskaitą apmokėjimą, jeigu nėra likučio, vadinasi viskas gerai. Jeigu kas negerai, būna paskambina pačios įmonės, praneša, jog ten skola – tada pradedi ieškot, kur, kokie „kampai“. Jeigu pati liudytoja pastebėdavo nesutapimus dokumentuose, skambindavo įmonėms, kad pasitikslintų duomenis. Nebėgo dėl kiekvieno dalyko pas direktorių. Su skolomis buvo sunkiau. Pasibaigus buhalteriniams metams buvo daromas tarpusavio skolų suderinimo aktas, ne su visomis įmonėmis pavykdavo, nes neturėjo „likučių” iš ankstesnio buhalterio, bet su įmonėmis su kuriomis daugiausiai dirbo – nesutapimų nebuvo. Pasitaiko, kad įmonė neturi kokių nors dokumentų arba klientas kažko neturi, tam ir yra skirtas šis derinimas. Didžioji dalis klientų buvo valstybinės įstaigos, privačių įmonių (uždarųjų akcinių bendrovių) buvo labai mažai, specifika – valymas. Beveik visi klientai buvo nuo seniau, pagal ilgalaikes sutartis, naujų klientų neprisimena, galbūt pora ir buvo. Iš D. J., G. K. ir A. N. nebuvo gavusi neteisėtų nurodymų, susijusių su deklaracijų teikimu ar registrų pildymu. Nurodymų, kad dalies sąskaitų-faktūrų reikėtų netraukti į PVM deklaracijas ar apskritai likviduoti, gavusi nebuvo, traukė viską, ką turėjo. Nurodymų apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą taip pat nebuvo gavusi. Paslaugų pirkėjui yra nenaudinga slėpti gautas paslaugas – gauna sąskaitą ir atskaito PVM. Nėra naudinga iš viso kažką slėpti.

Kas mėnesį buvo pateikiamas administracijos sudarytas sąrašas, pagal kurį reikėjo išrašyti sąskaitas-faktūras, aktus. Sąrašas kiekvieną mėnesį minimaliai keitėsi – atsirado kas naujas, keitėsi suma pagal sutartis, aktus, nes ir mėnuo turi skirtingai dienų. Kas konkrečiai iš administracijos sudarinėjo sąrašus, nežino. Administraciją sudarė administratorė ir vadybininkai, kurie pirko valymo priemones. Administracijos sudarytame sąraše buvo nurodyta pavadinimas, suma be PVM, suma su PVM, suma nurodyta už vieno mėnesio laikotarpio suteiktas valymo paslaugas, pašto adresas kuriuo siųsti išrašytas sąskaitas-faktūras. Sąskaitos-faktūros buvo elektroninės formos, kai kurios atspausdintos ant popieriaus – tai priklausė nuo kliento, bet rankiniu būdu surašytų tikrai nebuvo. Liudytoja sąskaitas-faktūras klientams siųsdavo tik elektroniniu paštu ir keldavo į e-sistemą (valstybinę sistemą), paštu ji asmeniškai nesiųsdavo. Kiek prisimena, sąrašas nebūdavo pasirašytas, jis buvo sudarytas turbūt pagal sutartis, sutartyse buvo nurodyti įkainiai, plotai. Sutarčių pati nesudarinėjo. Aktai buvo su parašais, kadangi valstybinės įstaigos reikalavo, jog būtų suderinta. Nežino, ar į sąrašą buvo įtrauktos visos įmonės, kurios gavo paslaugas. Nežino, ar visos sąraše įrašytos įmonės, tikrai gavo nurodytas paslaugas. Sąskaitos-faktūros buvo rašomos, numeruojamos nuosekliai, iš eilės pagal minėtą sąrašą. Neprisimena, kad būtų mačiusi sąskaitą-faktūrą su besidubliuojančiu ar kitu numeriu, negu jos vedama numeracija. Sąskaitų-faktūrų išrašymas buvo jos kompetencija. Negali atsakyti ar kažkas kitas iš įmonės darbuotojų galėjo išrašyti sąskaitas-faktūras. Su dabartinėmis technologijomis ir programėlėmis įmanoma, bet buvo stengiamasi viską daryti tvarkingai. Pasitaikė atvejų, kad neatitinka gauta pinigų suma su sąraše įrašyta suma – gauta suma mažesnė. Taip atsitikdavo, jeigu nebuvo atlikta kokia nors paslauga ar klientas liko nepatenkintas. Tada tekdavo keisti sąskaitą – vieni sumokėdavo, kiti likdavo skoloj. Bet kažkokių „super niuansų“, kad būtų labai dideli nesutapimai nebuvo. Po kurio laiko liudytojos iniciatyva, A. N. sutiko ir įdiegė buhalterinės apskaitos programą ,, (B.)“. Į ją reikėjo suvesti maždaug 100 darbuotojų duomenis – tai užtruko ne mažai laiko. Po truputį kėlė informaciją į minėtą programą. Kad programa veiktų sklandžiai, joje turi būti suvesti visi duomenys. Į programą vedė duomenis pati liudytoja, iš dokumentų, kurie buvo pateikti „dėkliuke“. Vėliau deklaracijas darė programos pagalba ir iš programos kėlė į i.SAF posistemę. Automatiškai sąskaita-faktūra iš buhalterinės programos į i.SAF posistemę nekeliavo. Pirmiausia reikėjo suvesti kliento duomenis, paslaugą, sumą, tada ištraukti suformuotą sąskaitą-faktūrą iš programos ir tada įkelti į i.SAF posistemę. Kai duomenis keli į programą – „Didžioji knyga“ vedama automatiškai, bet kai nėra pradinių „likučių“ gauni „Didžiosios knygos“ apyvartą.

Neprisimena, kad įmonėje būtų buvo kasa. Įmonėje dirbo daug darbuotojų, todėl neatsimena V. M.. Visiems darbuotojams atlyginimai buvo mokami per banką. Nežino tokių, kuriems atlyginimai buvo mokami ne per banką. Grynųjų pinigų operacijų, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių neprisimena, visi pavedimai buvo atliekami per bankus. Pavedimą klientas galėjo padaryti tikriausiai pagal sąskaitą, sutartį, galėjo atlikti avansinį mokėjimą. Bankinius prisijungimus turėjo ji ir vadovai, ji galėjo tik suformuoti pavedimą, bet vykdymui reikėjo direktoriaus patvirtinimo. Pilnas įgaliojimas (tiek suformuoti tiek patvirtinti bankinius pavedimus) buvo suteiktas tik direktoriui. Liudytoja turėjo teisę gauti banko išrašus, matė kam ir kokie padaryti pavedimai – visas pilnas išrašas. Kiek prisimena, įmonė turėjo kelias sąskaitas skirtinguose bankuose – lygtais „(duomenys neskelbtini)“, po to pakeitė pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pradžioje buvo sumų, dėl kurių nesiaiškino ir pati įvertino kaip grąžintas skolas, kadangi iš ankstesnių balansų matė, kad įmonė turi skolininkų – tai normali praktika. Susilyginti buvo gana sunku, nes nemaža informacijos apimtis ir neturėjo tiekėjų, pirkėjų, skolininko sąrašo (dėl to, kad nebuvo dokumentų perdavimo). Neprisimena atvejų, kad į sąskaitų būtų įkritę pinigai iš fizinių ar juridinių asmenų, kuriems nebuvo išrašyta sąskaita-faktūra. Į klausimą apie tai, kad dalis operacijų nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, liudytoja atsakė, jog vėliau duomenis tvarkė naudodamasi programa, ir tik po kurio laiko pastebėjo, kada tiksliai neprisimena, kad i.SAF posistemis VMI turi turėti „kryžminį sutikrinimą“, o įmonė jo neturėjo. „Kryžminis sutikrinimas“ – tai sisteminis sutikrinimas, kai pati sistema tikrina duomenis ar gerai įtraukti ir pateikti visi pirkėjai bei pardavėjai. Programa galėjo sutikrinti tik tuos duomenis, kurie buvo į ją įvesti: pirmiausia įvedami duomenys į programą, programa suformuoja failą ir tas failas per i.SAF posistemį pateikiamas VMI. Abi pusės deklaruoja duomenis, pagal juos ir tikrinama informacija ar atitinka. Jeigu viena iš įmonių neįveda kažkokių duomenų, o kita įveda – atsirastų klaida, kad kažkas neįvesta. Po failo pateikimo gauni laišką, kad duomenys užregistruoti, tada maždaug po svaitės (kai iš visų pusių „sukeliauja“ duomenys) gauni dar vieną laišką apie rastus neatitikimus „kryžminio sutikrinimo“ metu (ar kelis laiškus, jeigu nesutapimų daugiau nei vienas). Įmonė tokių laiškų apie klaidas negavo. „Kryžminis sutikrinimas“ yra kaip palengvinimas. Ar yra skirtumas tarp „kryžminio patikrinimo“ ir „priešpriešinio patikrinimo“ liudytoja nežino, mano, kad tai yra tas pats. Nežino, kad „kryžminis patikrinimas“ yra inicijuojamas paties subjekto, o ne VMI. Tvarkydamas buhalterinę apskaitą, ilgai nepastebėjo, kad nėra šios funkcijos, nes nei viena įmonė nepaskambino, nereiškė pretenzijų, kad kažko trūksta, kad neįtraukti tam tikri duomenys. Iš VMI taip pat jokių pastabų negavo. Įmonėje dirbo informatikai, kurie prižiūrėjo kompiuterius, bet minėtos sistemos veikimas nebuvo jų kompetencija. Kada pastebėjo, tiksliai pasakyti negali, apie tai iš karto pranešė vadovui (kam pranešė pasakyti negali, nes neatsimena, nenori klaidinti). Buvo kreiptasi į VMI, tačiau neatsimena kokiu būdu, pamena, kad jai dirbant „kryžminis sutikrinimas“ nebuvo atkurtas, todėl galėjo įsivelti klaidų. Liudytoja nežino, kas turėjo suteikti „kryžminį sutikrinimą“ Įmonėje ir užtikrinti jo veikimą, mano, kad atsakinga ne įmonė, VMI turėjo prižiūrėti sistemos veikimą. „Kryžminio sutikrinimo“ funkcija turi automatiškai atsirasti kai prisijungi prie sistemos. Visos įmonės kryžminį sutikrinimą turi. Ar kitoje, kur dirbo, buvo „kryžminio sutikrinimo“ funkcija, neprisimena. Toje įmonėje turėjo ne visus prisijungimus, neprisimena ar turėjo būtent tą prisijungimą. Liudytojos žiniomis 2017 m. buvo pati posistemės pradžia, todėl tikėtina, kad buvo programinių klaidų, dėl kurių atsirado nesutapimai. Per daug pasitikėjo programa, netikrino visų programos suformuotų dokumentų. Dabar jau žino, kad buhalterinę programą reikia tikrinti. UAB „(X.)“ dirbo su valstybinėmis įmonėmis – (C1) ministerija, (duomenys neskelbtini) departamentu, (duomenys neskelbtini) departamentu, tad viskas buvo oficialu. Jeigu nors dieną neišrašysi sąskaitos, bus skambutis. Nebuvo tikslo piktybiškai slėpti duomenų. Ar jungėsi prie deklaravimo sistemos, i.SAF, kitų VMI registrų, jau būdama išėjusi iš darbo, liudytoja neprisimena. Galėjo būti paprašyta tiesiog kažką padeklaruoti, nes kartu dirbo, neatsimena, ar iš liudytojos buvo paimti prisijungimai. Ji ir dabar mato, kad likę kažkokie prisijungimai, bet nežino, kaip panaikinti. Liudytojos supratimu, ne ji turi naikinti šį dalyką (7 t., b. l. 127–139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kuriuos perskaičius balsu, liudytoja juos patvirtino, nurodė, kad surašyti teisingai (4 t., b. l. 52–54).

Balsu perskaičius liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie neatitikimus PVM deklaracijose nuo 2017 m. iki 2019 m. pabaigos, paaiškino, kad dvejose vietose mini 2019 m. pabaigą galimai dėl to, jog buvo teikta kažkokia deklaracija, tačiau ji išėjo iš darbo 2019 m. rugsėjo mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tikslios datos neprisimena). Pagarsinus liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, susijusią su „likučių“ atstatymu, liudytoja parodė, kad pradėjo atstatinėti „likučius“ nuo darbuotojų – pradėjo ieškoti duomenų asmens kortelėms, skaičiuoti atlyginimus. Kai instaliavo programą, tada po truputį, tuos duomenis kėlė į programą. Prokurorei balsu perskaičius kaltinamojo akto dalį (kaltinamojo akto 31 psl.), jog visas kitas deklaracijas ir ataskaitas teikė A. M., paskutinį kartą teikė 2020 m. spalio 26 d., liudytoja paaiškino, kad galėjo atlikti kažkokius tikslinimus deklaracijose. Tuo metu jau dirbo kitoje įmonėje. Sprendimus priima vadovybė (direktorius), buhalteris sako, ką mato iš dokumentų. Jeigu buvo pastebėta, kad atsirado kažkokios klaidos, sąskaitos – galimai liudytoja kažką tiesiog taisė, tikslino (7 t., b. l. 140–141).

2024 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, susipažinusi su duomenimis iš Registrų centro, liudytoja A. M. parodė, kad duomenis į „E. sąskaitą“ įkeldavo ji pati. Kaip tai buvo atliekama, tai analogiškas procesas kaip ir dabar, sistema nesikeičia, pradžioje prisijungi per „E. Sąskaitą“, per el. parašą, tada yra įmonės duomenys ir tada pasirenki kam išrašai sąskaitą pagal sutartis, įrašai duomenis už ką, už kokias paslaugas, už kokią sumą, jeigu reikia prikabini aktą ir teiki. Jai, kaip buhalterei, naudojimo sąlygas per „E. sąskaitą“ tikriausiai nustatė vadovas, bet tiksliai neprisimena. Kiek jai yra žinoma, „E. sąskaitoje“ dirbo tik ji. Nežino ar kažkas galėjo pasinaudoti jos prisijungimais, ji jungėsi per elektroninį parašą. Jos el. parašo prisijungimas buvo per asmeninį mobiliojo ryšio telefoną. Neprisimena, kaip prie VMI identifikavo save, nes galima ir per bankininkystę ir su el. parašu. Savo autentifikavimo duomenimis su niekuo nesidalindavo. Kompiuteris su kuriuo dirbdavo buvo darbe, nežino ar dar kažkas kitas su juo dirbdavo. Neprisimena, ar ji asmeniškai dėdavo parašą ant sąskaitų, jeigu jas išrašydavo. Nes kai kur reikėdavo aktų, juos jai tiesiog paduodavo su parašais prie tų sąskaitų. Aktas buvo derinamas su klientais. Kaip ir akte, taip ir sąskaitoje lygiai ta pati suma suderinta būdavo, su parašais. Neprisimena ar kas kitas galėjo pasirašyti ant sąskaitos faktūros, jeigu ji išrašydavo. Neprisimena, ar su ja tarėsi vadovas ar vadovė dėl patikrinimo akto, kad VMI atlieka patikrinimą ir reikia pateikti buhalterinius duomenis. M. Ž., kuris buvo pasamdytas G. K. mokesčių konsultantu, neprisimena, daug laiko praėjo. Neprisimena, ar teikė jam dokumentus.

Sąskaitoms faktūroms numeriai suteikiami pagal eiliškumą, bet gal galėjo porą sąskaitų išsikraipyti. Kiekvieną mėnesį būdavo krūva sąskaitų. Numeris suteikiamas programiškai, nustatai metams, ar kažkokiam periodui, kad suteiki tokį ir tokį numerį ir po to tęsi pagal tą sąrašą. Skirtingos sąskaitos tuo pačiu numeriu būti negali, nebent per klaidą. Neprisimena, kodėl (duomenys neskelbtini) numeris kartojasi 2018 m. lapkričio 30 d. ir abiejų sąskaitų minutės nurodytos skirtingos, ta pati suma, abiejų sąskaitos būsena „priimta“. Gal susidubliavo kažkaip. „Priimta“ reiškia, kad jau negalima koreguoti tos sąskaitos, nes įmonė jau ją priėmė. Įmonė dviejų vienodų sąskaitų tikrai nepriimtų ir nemokėtų. Būna atvejų, kai pati sistema streikuoja, kai apkrova didelė, nes daug įmonių per „E. sąskaitą“ teikia.

Neprisimena liudytojo A. A. atsiųstų dokumentų: kelių periodinių tiekėjų suvestinių, darbuotojų nepanaudojusių atostogas sąrašo, kelių periodinių pirkėjų suvestinių, pelno nuostolio už 2016 m., pardavimo faktūrų žurnalo už 2017 m. vasarį, pardavimo faktūrų žurnalo, priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio (4 t., b. l. 77–89). Prisimena, kad tikrai buvo žiniaraščiai, nes pradėjo žiūrėti atlyginimus, tai daug buvo neįvertintų ligonlapių, atostoginių, tikrai buvo klaidų. Žiniaraščiai buvo popieriniai. Ji ir A. A., ir vadovo prašė visokiausių likučių, kad nuo kažko pradėti, bet nieko tikrai negavo. Žiniaraščio jai niekas neteikė, jis tiesiog buvo, kai pirmus kartus atėjo į darbą. Teko tada dar rankiniu būdu skaičiuoti.

Deklaracijas VMI teikė nuo 2017 m. balandžio 17 d., o dirbti pradėjo vėliau - spalį. Ji atėjo dirbti anksčiau, kad susipažinti su įmone, nes atėjo iš mažos įmonės. Tam, kad pasijungti prie sistemos, turi būti įgaliojimas, tai jį vadovas visada suteikia. Iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo „(X.)“, bet deklaracijas teikė iki 2020 m. vasario 1 d. Ji galėjo prisijungti tik per savo duomenis, tam kad teikti deklaracijas, galbūt galėjo būti, kad jos kas nors paprašė deklaraciją patikslinti, gal buvo kokios klaidos. Kas paprašė teikti deklaracijas, neprisimena, tikrai ne pati sugalvojo tą padaryti. Kodėl Registrų centrui teikiamos sąskaitos numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), o jau į „E. sąskaitoje“ sąskaitos faktūros numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad numeriai būdavo vedami rankiniu būdu. Pavyzdžiui, „E. sąskaitoje“, kai paspaudi yra numeris, po to skaičius, o ji būna pasiūlo automatiškai, ir, nebent netyčia, gal automatiškai kažkas iškrito. Į buhalterinę programą būdavo suvesta visa ta numeracija. O „E. sąskaita“ yra tiesiog portalas, kuriame yra išrašytos sąskaitos. Bet visur turi būti toks pats numeris. Skirtis negali, nes įmonė nepriimtų. Nebent kur netyčia paspausta, be to, daug rankiniu būdu vesta. Tame i.SAF neturėjo sutikrinimo, bet niekas nesikreipė, nieko nerašė. Ir ant tos popierinės sąskaitos, ir ant tos iš programos, ir „E. sąskaitoje“, ir i.SAF turi būti tas pats vienodas sąskaitos numeris. Dėl to, kad „E. Sąskaita“ registre 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), o patikrinimo akte ši sąskaita faktūra identišku numeriu būtų spalio 22 d. arba rugsėjo 25 d. paaiškino, kad sąskaita visada išrašoma už tam tikrą mėnesį, „E. sąskaitoje“ irgi nurodoma sąskaitos data, o priėmimo data gali skirtis. Kiek prisimena, i.SAF buvo rankiniu būdu tvarkomas, i.SAF ir „E.sąskaita“ nesujungtos, iš vienos į kitą automatiškai duomenys keliauja (10 t., b. l. 94–97).

Liudytojas A. Z. (A. Z.) teisiamajame posėdyje parodė, kad I. Z. (I. Z.) yra jo vyresnis brolis, miręs (duomenys neskelbtini). Brolis nebaigė jokių mokslų, vedė asocialų gyvenimo būdą, turėjo priklausomybę – vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl šios priežasties liudytojas mažai bendravo su broliu. Šios problemos prasidėjo seniai, kai brolis grįžo iš kariuomenės. Kurį laiką brolis gyveno atskirai, o po to – pas motiną. Liudytojas gyveno su savo šeima. Anksčiau brolis sėdėjo kalėjime, atliko dešimties metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, iš kalėjimo grįžo 2003 – 2004 m. I. buvo pataloginis melagis, todėl negali pasakyti ar jis kažkada oficialiai dirbo. Paskutinė darbas rinkti medžių šakas (duomenys neskelbtini) rajone. Ketino dirbti „(duomenys neskelbtini)“ – tvarkyti aplinką. Brolis niekada neminėjo, jog būtų vykęs pas notarus. Visus mokesčius apmokėdavo liudytojas. Brolis į raginimus dirbti atsakydavo, kad nuo kito mėnesio pradės. I. pragyvenimo šaltinis – buvo liudytojas. Iš tikrųjų I. neturėjo pajamų. Paskutinėmis dienomis prieš mirtį brolis gavo pinigų. Atsivedė į namus žmogų, kuris davė pinigų, kad sumokėtų mokesčius už komunalines paslaugas, o brolis iš tų pinigų pasidarė paskutinę savo vakarienę. Apie tai, kad brolis dirbo UAB „(X.)“ direktoriumi, pirmą kartą sužinojo iš pareigūnų. Prisimena, kad 2017 m. buvo panašus įvykis, kai brolis buvo direktoriumi ir pasirašinėjo dokumentus, po to buvo teisiamas. Liudytojo nuomone, I. jokiais būdais negalėjo būti UAB „(X.)“ direktoriumi, tai galėjo padaryti dėl piniginio užmokesčio arba už ačiū, nes elgėsi kaip vaikas. Jis daug ką darydavo tiems, kurie atsilygindavo alkoholiu. Prieš mirtį jie bendraudavo telefonu, tačiau šis retai buvo blaivus. Paskutinėmis dienomis jo net veidas, rankos ir kojos buvo ištinę (7 t., b. l. 153–154).

Įrodymai dėl neoficialaus atlyginimo išmokėjimo V. M.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(X.)“ dirbo valytoja. Dirbo gerai, nusiskundimų nebuvo. Į darbą priėmė D1., su kuria pasirašė darbo sutartį, joje buvo įmonės direktoriaus parašas, tačiau paties direktoriaus nėra mačiusi. Vėliau atėjo D., tikrindavusi jos darbą, atveždavusi priemones. Iš pat pradžių dirbo vienu etatu, vėliau paprašė įdarbinti pusantro etato, kad užsidirbtų daugiau pensijai. Atlyginimą visada gaudavo laiku, bankiniu pavedimu į kortelę. Keletą mėnesių (tikslaus laikotarpio neatsimena, nes praėjo trys metai) už tą pusę etato atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Tai buvo darbo pabaigoje, kai firma pralaimėjo konkursus. Mano, kad negalėjo būti, jog priedą grynaisiais jai mokėjo beveik dvejus metus. Gautų grynųjų pinigų į pensiją neįskaitė. Liudytoja sutiko, kad mokėjimai būtų atlikti grynaisiais pinigais. Kodėl dalį atlyginimo ji gaudavo grynaisiais, nežino, jai niekas neaiškino. Už gautus grynuosius pinigus pasirašydavo ant lapelio, juos išmokėdavo D.. Ar tai buvo oficialūs mokėjimai, iš kur tie pinigai, liudytoja nežino. Juos gaudavo už atliktą darbą. Jai buvo svarbiausia, jog visus pinigus gaudavo laiku. Atlyginimas buvo apie 400 Eur „į rankas“. Praėjo treji metai, kaip ten nedirba, todėl tiksliai neprisimena, kiek pinigų gaudavo grynaisiais, tačiau bendroje sumoje negalėjo būti 4 000 Eur. Tada per mėnesį gaudavo 400 Eur atlyginimą, kartu su grynais gaudavo 500 Eur sumą. Priedas prie atlyginimo sudarė beveik 100 Eur. Ji dirbo valytoja (C1) centriniuose rūmuose, miesto centre, ten laisvai nepatekdavai: reikėjo kortelės, buvo apsauga. Ji atvažiuodavo 6 val., o 6.20 val. ją įleisdavo į patalpas (tokiu laiku jau buvo galima patekti į vidų). Dirbo iki 15 val. Šioje vietoje liudytoja dirbo apie penkerius metus, darbo laikas nesikeitė, turėjo 1 val. trukmės pietų pertrauką nuo 11 val., kituose objektuose nedirbo. (C1) be jos dirbo penki darbuotojai, kurie dažnai keitėsi. Kai pradėjo dirbti 1,5 etato, darbo laikas pailgėjo neženkliai. Iš pradžių dirbo vienu etatu, po to, kai trūko darbuotojų, pusantro. Tada atlikdavo daugiau darbo, už tą pusę etato dirbdavo daugiau (jos valymo plotas skyrėsi nuo kitų darbuotojų ploto, valydavo 20–25 kabinetais daugiau). Dirbo greičiau, viską spėjo, skundų nebuvo. Darbo sutarties pakeitimo nepasirašė. Į darbą priėmė D1., dėl papildomų pinigų gavimo kalbėjosi su D. (7 t., b. l. 154–156).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „(X.)“ valytoja. Darbą susirado per Užimtumo tarnybą, tokiu būdu ir įsidarbino. Į darbą ją priėmė vadybininkė vardu D1., pasirašė darbo sutartį. Dirbo nuo pat pradžių vienu etatu. Atlyginimas buvo 350 Eur nuo pat pradžių ir buvo vedamas į kortelę. UAB „(X.)“ patalpose buvo vieną kartą, kai darbinosi. Jos darbo vieta buvo (C1), (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną ji valė (C1) patalpas. Kas buvo UAB „(X.)“ įmonės direktorius, nežino. Ar iki jos atleidimo dienos įmonės direktoriai keitėsi, nežino. Iki 2018 m. vasario mėn. ji dirbo vienu etatu, po to vadybininkės D. paprašė pridėti jai dar 0,5 etato. D. (pavardės neprisimena, jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad tada jai už 0,5 etato bus mokamas atlyginimas grynaisiais, t. y. vokeliuose. Ji sutiko, buvo nesvarbu, kaip bus mokamas atlyginimas, svarbu laiku. Tokiu būdu, nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ji prie savo pagrindinio atlyginimo, kuris buvo pervedamas į kortelę, dar papildomai gaudavo kas mėnesį iš D. po 180 Eur grynaisiais. Tai rodo, kad minėtu laikotarpiu ji gavo ne mažiau nei 3 960 Eur grynaisiais (t. y. vokeliuose). Nors prašė pinigus vesti į banko kortelės sąskaitą, tačiau jai buvo svarbiausia tai, kad mokėtų laiku. Kas tuo laikotarpiu vadovavo įmonei, duodavo D. nurodymus, nežino, kaip ir to, ar kitos darbuotojos gaudavo atlyginimą grynaisiais (4 t., b. l. 109–111).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaičius liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 109–110), ji paaiškino, kad parodymai tikriausiai surašyti teisingai, jeigu ji pasirašė. Apklausoje dalyvavo tyrėja ir vertėja. Po apklausos jai skaitė ir vertė protokolą, ji suprato. Tikriausiai neteisingai nurodyta suma, jos manymu, 180 Eur negaudavo, bet tiksliai neprisimena. Kada geriau prisiminė, ar kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar dabar, pasakyti negali. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose parašyta, kad iš D., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d., gaudavo grynaisiais pinigais po 180 Eur, vadinasi teisingai. Paprašius pridėti jai 0,5 etato, vadybininkė, vardu D., sutiko. Tarp jų buvo pokalbis apie tai, kad tada jai už 0,5 etato bus mokamas atlyginimas grynaisiais, t. y. vokeliuose. Žodis „vokelis“ pokalbio metu nebuvo vartojamas, buvo pasakyta „grynaisiais“. D. sakė mokės grynaisiais, o ne vokelyje. Liudytojos nuomone, vokelyje ir grynaisiais – tai yra vienas ir tas pats. Mokėjimas grynaisiais reiškia, kad pinigus gauni į rankas. Ji mano, kad grynaisiais gaudavo oficialų atlyginimą už tą pusę etato. Nežino ar tai buvo dokumentuota – pasirašydavo kažkokiame lape kiekvieną mėnesį, bet nežino kokiame. Jame buvo jos pavardė, prie jos ir pasirašydavo. Nematė, ar lape buvo kitų pavardžių. Tą lapą duodavo pasirašyti D., kuri jai vadovavo ir ją tikrindavo. Liudytoja prašė D., kad pinigus pervestų į kortelę, bet ji atsakė, kad negali taip. Buvo nesvarbu, kad pinigus mokės vokeliuose, svarbiausia, jog mokėtų laiku. Norėjo, kad būtų ir pensija didesnė, ir atlyginimas didesnis. D. pavardės neatsimena. Ji pati neprašė D. pakelti atlyginimo, tik padidinti iki 1,5 etato. Tuos 0,5 etato dirbo papildomai ir už tai gavo užmokestį. Kadangi darbuotojai nuolat keistėsi, buvo piktnaudžiaujančių alkoholiu, darbo buvo daug, tai D. vis prašydavo padėti. Ji taip dirbti atsibodo, todėl pasakė D., kad duotų dar pusę etato, tada dirbs. Buvo daug ploto, trūko darbuotojų, daugiau negu priklausė nedirbo, dirbo o ji suspėdavo dirbti, todėl paprašė papildomo pusės etato. Iki tol dirbo vienu etatu, nebent prašydavo dirbti papildomai. Darbą pradėdavo nuo 7 val. ryte, bet ateidavo 6 val., o pradėdavo dirbti 6.20 val., Ji pavalgydavo per 10–20 min., ir eidavo dirbti. Jai buvo svarbiausia padaryti darbą, o papietauti galėjo ir grįžusi namo. Vienu etatu dirbo mažiau, pusantro daugiau. Namo išeidavo ir po 15 val., kartais 15.30 val. Apsauga išleisdavo 15 val., bet darant generalinę tvarką išleisdavo ir 23 val. Po tos apklausos praėję metai, tačiau data (2019 m. gruodžio 31 d.) nurodyta teisinga. Tai paskutinė data, nes viena įmonė dirbo iki Naujųjų metų dirbo, o paskui pradėjo dirbti kita įmonė ir ji dar dvejus metus valė (C1). Kai pirmoji įmonė pralaimėjo konkursą, pasirašė sutartį su nauja firma (sekretore ar buhaltere). D. dirbo iki galo, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, užfiksuotos 3 960 Eur sumos ji tyrėjai neįvardino, tyrėja pati paskaičiavo, nes liudytoja su savimi neturėjo skaičiuotuvo. Negali nurodyti datos, nuo kurios pradėjo gauti grynaisiais, maždaug nuo 2018 m. kovo mėn. Duodama parodymus tyrėjai sakė, kad neprisimena mėnesių (7 t., b. l. 156–159).

Liudytoja D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji A. N., G. K., D. J. yra buvę bendradarbiai UAB „(X.)“. Seniai jų nematė, nebendrauja. Su jais buvo darbiniai santykiai. Su visais kaltinamaisiais iki šiol matosi. A. N. ir dabar yra jos vadovas, tačiau su juo apie bylą nekalbėjo, tik vakar jo atsiprašė iš darbo, pasakė, jog važiuoja į teismą. Praeitame teisiamajame posėdyje negalėjo dalyvauti dėl sveikatos problemų su širdimi, todėl paprašė G. K., kad ši teismui perduotų nedarbingumo pažymėjimą. Liudytoja UAB „(X.)“ dirbo nuo 2013 m. iki 2019 m. pabaigos (maždaug rugsėjo mėn.). UAB „(X.)“ dirbo vadybininke. 2017 m. jai, kaip vadybininkei, buvo paskirta (C1). Tuo metu direktorius buvo A. N.. Prie jos dirbo ir D. J., o G. K. atėjo dirbti, kai ji išėjo iš darbo. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį byloje (4 t., b. l. 134–136), kurioje teigiama, jog paskyrus G. K., jos vadovavimo metu liudytoja dirbo trumpai, nes 2019 m. spalio mėn. išėjo iš darbo „savo noru“, liudytoja parodė, kad to vieno mėnesio neprisimena. Neprisimena, ar G. K. jai vadovavo. Su A. N., G. K. bei D. J. dirbo tik UAB „(X.)“. Dabar liudytoja dirba UAB „(E.)“ su kitais asmenimis. Dirbant UAB „(X.)“ į jos pareigas įėjo tikrinti valytojų darbo kokybę, organizuoti valymą, pasirūpinti, kad turėtų valymo priemones, užsakyti jas. (C1) ji būdavo ilgai, kartais atvažiuodavo į ofisą pasakyti, kokias reikia problemas spręsti. Kai D. J. buvo direktorė, su ja spręsdavo kilusias problemas. Atlyginimų ar priedų mokėjimo apskaitos, atlyginimų žiniaraščių nevedė. Kas mėnesį valytojoms nešdavo darbo grafikus, kuriuosjo pasirašydavo. Visiems darbuotojams atlyginimai buvo mokami į sąskaitą – pavedimu, taip pat ir priedai. Valytoją V. M. prisimena, su ja, kaip ir su kitais darbuotojais, nebuvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Liudytoja buvo V. M. paskolinusi pinigėlių – tai gal taip ir gavosi. V. M. sakė, kad trūksta iki atlyginimo trūksta pinigėlių, tai liudytoja vieną kartą jai paskolino apie 50 Eur. Darbo sutartis su valytojomis buvo sudaroma vienu etatui pagal darbo laiką, jos turėjo 1 val. pietų pertrauką. Vieno etato darbo norma buvo 8 darbo valandos. Į darbo sutartį valomas plotas nebuvo įtrauktas. Turėjo objektą ir jo valomo ploto bendrą kvadratūrą. Tą plotą kartu su direktoriumi apskaičiuodavo ir padalindavo lygiai visoms valytojoms. Apie tai, jog žmogus valys konkretų plotą, susitardavo žodžiu. Darbuotojai nedirbo padidintu krūviu, visi turėjo vienodus plotus. Prieš jai ateinant, vadybininkas buvo paskirstęs nevienodai plotus, o ji atėjusi viską perskaičiavo, kad vienodai dirbtų, todėl gal V. įsivaizdavo, kad valo didesnį plotą, priešingai V. M. plotas buvo truputį mažesnis. Visos gaudavo vienodą atlyginimą – minimalią algą. V. M. nuolat prašė 1,5 etato, tačiau to negalėjo padaryti, nes (C1) darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., ten griežta tvarka – ten neišeisi anskčiau ir neateisi vėliau. Turėjo leidimus, reikėdavo pasižymėti visą laiką. Fiksuodavo laiką, kas išeina, kas ateina. Valytojos turėjo savo leidimą – elektroninę kortelę. 17 val. išeidavo visi darbuotojai, tai ir jos turėjo išeiti. Į (C1) ministerijos pastatą galima buvo ateiti maždaug nuo 6.30 val. o darbo laikas prasidėdavo 8 val. V. M. atvažiuodavo anksčiau tam, kad pasistatytų automobilį. Iš (C1) išeiti po 17 val., buvo negalima. Kaip V. M. galėjo dirbti 1,5 etato – tada gaunasi, jog ji turėjo dirbti 12 val. Valytojos darbo laikas buvo nuo 8–17 val. Dėl V. M. darbo buvo nusiskundimų, reikėdavo tikrinti, prižiūrėti (7 t., b. l. 184–186).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė, kad nuo 2016 m. birželio mėn., tiksliai datos neprisimena, iki 2019 m. spalio 30 d. dirbo UAB „(X.)“ vadybininkės pareigose ir buvo atsakinga už valomo objekto kokybę. Darbą susirado per skelbimą, priėmė tuometinis direktorius A. N.. Dirbo pilną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., atlyginimas buvo mokamas laiku pavedimu į kortelę kiekvieną mėnesį. Valomas objektas – (C1), kelios smulkios bendrovės. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. pavasario, įmonės direktoriumi buvo A. N., po to, kiek jai žinoma, įmonės direktore paskirta D. J., kuri pradirbo iki 2019 metų rudens apie pusę metų. D. J. laikotarpiu jai teko bendrauti su ja kaip su įmonės vadove, rašyti prašymą dėl išėjimo į atostogas, taip pat spręsti kitus darbinius klausimus. Vėliau UAB „(X.)“ direktore buvo paskirta G. K., tačiau jos vadovavimo metu jai teko trumpai dirbti, nes 2019 m. spalio mėn. ji išėjo iš darbo savo noru. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn. (A. N. direktoriavimo laikotarpiu) valytojai V. M. buvo mokamas priedas grynaisiais pinigais už padidintą darbo krūvį, ji dirbo daugiau valandų, priedo dydžio neprisimena, nes praėjo jau daug laiko, taip pat neprisimena, iš kokių pinigų jis buvo mokamas. Priedą grynaisiais pinigais valytojai V. M. mokėjo ji (D. A.) direktoriaus A. N. nurodymu, tačiau, koks tai buvo priedas ir kodėl reikėjo mokėti grynaisiais pinigais, nežino, nesigilino. Nepamena, ar už papildomai išmokėtą priedą valytoja V. M. pasirašinėjo kokius nors dokumentus, ar ne (4 t., b. l. 134–136).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaičius Balsu perskaičius liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 134–135) liudytoja jų nepatvirtino, nurodė, kad ji nedavė melagingų parodymų. Ji padarė didelę klaidą, nes neperskaitė parodymų ir pasirašė. Kai atėjo į apklausą, kažką pasirašė, bet prieš apklausą, tyrėja nepaaiškino, kad liudytoja turi teisę turėti advokatą, atstovą. Ar buvo paaiškinta, kad gali duoti parodymus apie jos pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, neprisimena. Kai kalbėjo su tyrėja, po kurio laiko pasidarė bloga, todėl norėjo greičiau išeiti ir neperskaitė, ką tyrėja ten parašė. Tyrėja nedavė protokolo į rankas ir neprašė ranka įrašyti jokio teksto, todėl pati raštiškai nieko nerašė. Liudytoja turi daug sveikatos problemų su širdimi, buvo dešimt narkozių, dabar prieš dvi savaites sutriko širdies ritmas, darė elektrošoką. Šios ligos tikriausiai trukdė dirbti. Šiuo metu grupės neturi, bet gaus (duomenys neskelbtini). Dabar geria vaistus, blogai jaučiuosi. Per apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę irgi sutriko širdies darbas, norėjo greičiau išeiti, buvo šokas. Ar apie šias problemas sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, neprisimena. Sveikatos būklė įtakojo gebėjimą pasirašyti protokole. Nors liudytoja ir dabar blogai jaučiasi, nurodė, kad reikia vadovautis šios dienos parodymais. Apklausos metu jos su tyrėja truputį kitaip kalbėjosi negu yra parašyta. Tyrėja tikriausiai rašė pagal V. M. kalbas. Tyrėja sakė liudininkei, ką pasakojo V. M.. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teisingai parašyta, kad bendravo, dirbo, vadovavo, neteisingai parašyta tik dėl tų pinigėlių, nes jie buvo jos V. paskolinti ir negrąžinti, Įmonė juos atidavė, nes A. N. apie šią situaciją žinojo. Tyrėjai buvo sakyta, jog tų pinigėlių V. M. nedavė, o paskolino. Skolos lapelio iš V. M. nepaėmė, šiaip paskolino. Skolinti pinigus valytojoms neįprasta praktika, bet kartais valytojos paprašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad pati V. M. prašė paskolinti pinigų, nes apklausoje dalyvavo pirmą kartą, susinervino bei nepaskaitė to, ką tyrėja parašė. V. M. liudytojos prašė 1,5 etato, liudytoja nuėjo pas A. N., pasakė apie prašymą, bet direktorius atsakė, kad jokiu būdu negalima, nes netinka darbo laikas, ji negali dirbti 12 val. Tuo pat metu liudytoja pasakė, kad du kartus paskolino jai pinigų ir ji jų negrąžino. A. N. liudytojai tada pasakė, kad nenukentėtų ir pasiimtų tuos 90 ar 100 Eur, neprisimena tiksliai. V. M. pirmą kartą paskolino 50 Eur, maždaug 2017 m. pabaigoje, tiksliai neprisimena, antrą kartą – galimai 40 Eur, viso apie 90 Eur. Tai buvo prieš tą pokalbį apie etatą. Pirmiau paskolino, o po to buvo pokalbis apie etatą. Direktorius pasakė, jog atiduos pinigėlius ir kad daugiau neskolintų, etato neduos. Kai A. N. liudytojai atidavė tuos pinigus, daugiau nieko V. M. nebesakė ir daugiau pinigų nebeskolino. Tik pasakė, kad kalbėjo su direktoriumi dėl to etato, bet jis nesutiko. V. M. galėjo pagalvoti, kad paskolinti pinigai buvo už darbą, nes ji tuo metu iš tikrųjų prašė 1,5 etato, o (C1) buvo remontai, atvažiuodavo svečių – visokiausių papildomų darbų buvo. Tuos darbus įmonė fiksuodavo. Pasitaikydavo, kad valytojos susirgdavo ar pavaduodavo, tada buvo mokami priedai. Visi priedai buvo mokami pavedimu. Buhalterei A. liudytoja duodavo tabelius, buhalterė paskaičiuodavo. Buvo dar dvi buhalterės, pavardės neprisimena. Liudytoja su kitais darbuotojais nebendraudavo, dokumentus buhalterei atnešdavo ir padėdavo į dėžutę. Valytojos turėjo maždaug po 1 000 m², dirbo 5 valytojos, darbuotojų kaitos nebuvo (7 t., b. l. 186–191).

Liudytoja O. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, vyriausiąja tyrėja. Prisimena šią bylą bei liudytojų V. M. ir D. A. apklausas. Apklausiant V. M. ir D. A., visi jų parodymai buvo surašyti, pažodžiui išversti į suprantamą kalbą, jos pasirašė, kad protokolai surašyti teisingai. Liudytojos buvo apklaustos įprasta tvarka, joms išaiškintos teisės bei pareigos, paskelbtas protokolas dėl teisių išaiškinimo, buvo įspėtos už melagingų parodymų davimą. Liudytojos papasakojo visas bylos aplinkybes, buvo užfiksuotos jų apklausos, liudytojos susipažino, perskaitė, pasirašė protokolus. Parodymai iš pradžių buvo perskaityti, po to atspausdinti ir pasirašyti apklaustųjų. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje berods, nuo 2022 m. yra suformuojamas mygtukas, paspaudus kurį automatiškai atsiranda sakinys, kad su tekstu susipažinau, surašyta teisingai. Po sakinio turi būti liudytojo parašas. Nesugeneravus, negali nei pasirašyti, nei atspausdinti protokolo. Tiktai sugeneravus, pažymėjus varneles prie kiekvieno liudytojo arba advokato, gali pati pabaigoje pasirašyti, atspausdinti protokolą fiziškai arba mobiliuoju parašu pasirašo gynėjai, liudytojai, kiti proceso dalyviai. Jeigu kažkas tai ne taip parašyta – daromi atitinkami koregavimai. Jeigu pataisymai smulkūs, nėra labai priešingų kažkokių parodymų – pataisoma, tekste prirašomas arba ištrinamas sakinys taip, kaip liudytojas pageidauja, ir tada pasirašoma. Protokolas rašomas pagal kiekvieno asmens parodymus, ką sako, tas ir rašoma. Asmens, nemokančio lietuvių kalbos, apklausa vyksta pasikvietus vertėją, kuris dalyvauja apklausoje. Iš pradžių parodymai perskaitomi lietuvių, paskui rusų kalba. Apklausos metu, rusakalbiams ar kitos tautybės asmenims yra pažodžiui išverčiamas kiekvienas sakinys. Protokolus surašo tyrėjas, vertėjas prieina prie kompiuterio ekrano, proceso dalyviui pažodžiui išverčia tekstą. Kai proceso dalyvis sutinka su savo parodymais, visi pasirašo. Kadangi liudytoja moka rusų kalbą, pati fiksuoja, verčia parodymus, todėl vertėjas į lietuvių kalbą neverčia, tačiau išverčia parodymus į rusų kalbą ir pabaigoje surašytas protokolas pasirašomas.

V. M. apklausoje nuo pat pradžių dalyvavo vertėja, kuri protokolą vertė iš kompiuterio ekrano, po to – atspausdintą protokolą. Atspausdintas tekstas dar kartą sutikrintas, ar viskas gerai, tada pasirašytas. Du kartus galimai vertė, nes dar reikėjo pasitikslinti, kad nebūtų kažkokių tai netikslumų. Pati liudytoja (O. P.) skaitė iš kompiuterio ekrano, paskui lapai buvo atspausdinti. Būna, kad iš kompiuterio ekrano skaito tyrėja, būna, kad skaito vertėja – įvairiai. Šiuo atveju, tiksliai neprisimena. Neprisimena, lietuvių ar rusų kalba vyko V. M. apklausa. Jeigu ji supranta lietuviškai, tai galimai bendravo lietuviškai, bet vėliau viskas buvo išversta. Taip pat galėjo bendrauti ir rusiškai, neprisimena. Liudytoja V. M., apklausos metu, iš tikrųjų bandė prisiminti, kokie laikotarpiai, kaip viskas buvo ir tokie jos parodymai buvo surašyti. Ką ji prisiminė, tą liudytoja ir užfiksavo protokole. Pati V. M. nurodė konkrečias grynųjų pinigų sumas, suskaičiavo šiuos skaičius, neprašė kalkuliatoriaus, nesinaudojo telefonu. Į klausimą ar V. M., apklausos metu, tiksliai nurodė asmenį, kuris jai mokėjo grynuosius pinigus, liudytoja atsakė, kad apklausos metu yra užfiksuoti parodymai, prašo jais remtis. Parodymai buvo užrašyti pažodžiui, liudytoja perskaitė protokolą, pasirašė. V. M. žodžiuose buvo žodis, kad atlyginimas buvo mokamas grynais, t. y. „vokeliuose“, taip ir yra užfiksuota. Neprisimena, ar V. M. taip ir pasakė – „vokeliuose“, viskas yra protokole. Liudytojai nekilo klausimas, kodėl ji vartoja žodį „vokeliuose“. Neprisimena, ar liudytoja telefono numerį pasakė mintinai. Ką sakė per apklausą, tas buvo užfiksuota. Dėl klausimo, ar tikrino aplinkybę, jog (C1) yra limituotas įėjimo į patalpas laikas ir fiziškai neįmanoma dirbti valytoja pusnatro etato, atsakę, kad surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir visi duomenys joje. Liudytojai D. A. du kartus žodžiu buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, taip pat, jog ji pasirašo už melagingų parodymų davimą. Pirmą kartą buvo įspėta, kai buvo užpildyta pažyma apie asmens duomenis, tada buvo dar kartą paskelbiama, jog ji yra įspėjama už melagingų parodymų davimą. D. A. nenurodė, kad nesupranta atsakomybės. Ji nusprendė duoti teisingus parodymus, pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų ir tai buvo užfiksuota apklausos protokole. Jei bylos medžiagoje neužfiksuotas šaukimas, tai gali būti, kad D. A. į apklausą buvo iškviesta telefonu ar el. paštu. Nepamena, ar D. A. buvo kviečiama į apklausą dirbanti, ar turėjo nedarbingumą. Neprisimena, ar D. A. buvo išaiškinta, kad ji turi teisę turėti atstovą, advokatą – viskas yra byloje. Ji nepastebėjo nieko ypatingo dėl liudytojos savijautos, nebuvo jokių nusiskundimų iš D. A. pusės, ji parodymus davė įprastai, kaip visi liudytojai. Jeigu būtų reikėję kažkokios pagalbos, ji būtų suteikta. Apie V. M. skolą D. A. liudytoja girdi pirmą kartą. Jei apklausos metu D. A. būtų parodžiusi apie skolą, tai būtų užfiksuota. Kodėl apklausiant D. A., jai nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas bei nesuteikta teisė neduoti parodymų prieš save, liudytoja atsakyti negali. Specialaus liudytojo statusą suteikia prokuroras, ne tyrėjas. Liudytoja neinformavo prokuroro, kad D. A. gali duoti parodymus apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką. Po V. M. apklausos, liudytojai nekilo klausimas, jog D. A. gali duoti parodymus apie jos pačios padarytą nusikalstamą veiką. V. M. parodžius, kad pinigus mokėjo būtent D. A., liudytojai, kaip tyrėjai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą, nekilo klausimas, jog D. A. gali būti bendrininke dėl neapskaityto atlyginimo mokėjimo. Jokių įtarimų nekilo, byloje buvo atliekami tokie procesiniai veiksmai, kokie buvo suderinti su prokurore. Kai proceso dalyviui reikia suteikti specialiojo liudytojo statusą, rašomas tarnybinis pranešimas ir prokuroras surašo nutarimą. Kodėl šiuo atveju nerašė tarnybinio pranešimo, neprisimena. Liudytoja pirmą kartą girdi, jog ji prie kitų kaltinamųjų, sakė frazę: ,,kur tas N., man (O. P.) reikia jį išdulkinti“. Jei pranešime apie įtarimą yra jos parašas, tai jį surašė ji. Į klausimą, kuo skiriasi A. N. veiksmai nuo D. A. veiksmų ir kodėl D. A. veiksmų, mokant grynuosius pinigus V. M. liudytoja nevertino kaip nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, atsakė, kad tai nuspręs teismas. Į gynėjo advokatas L. Belevičiaus klausimus, kodėl D. A. patvirtinus, kad ji mokėjo grynuosius pinigus, nebuvo nutraukta liudytojo apklausa, iškviestas gynėjas, kodėl D. A. davus parodymus apie veiksmus, kurie vertintini, kaip nusikalstami, nebuvo nutraukta liudytojos apklausa, nebuvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas bei nebuvo užtikrintos įtariamojo teisės, tarp jų, teisė į gynybą, liudytoja atsakė, jog D. A. buvo liudytoja, kurios parodymai buvo užfiksuoti, surašytas ir pasirašytas protokolas,. Tai po apklauso buvo aptarta su prokurore (8 t., b. l. 31–36).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D., 2021 m. lapkričio 19 d. apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį baigėsi terminuota darbo sutartis UAB „(UV.)“, todėl pandemijos metu, būdama namuose, dažnai naršė internete, ieškojo darbo. Tikslios datos neprisimena, internete pamatė skelbimą, kad parduodamos UAB „(X.)“ akcijos. Kokiame internetiniame puslapyje matė šį skelbimą, neprisimena. Galėjo būti taip, kad šis skelbimas išlindo kaip reklama, jai skaitant, naršant internete. Pasiskambinusi skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio nėra išsaugojusi, atsiliepė moteris, vardu G., kurios vardas užfiksuotas akcijų pirkimo pardavimo sutartyje. G. jai paaiškino, kad parduodamos UAB „(X.)“ visos (100%) akcijos už 1 (vieną) Eur. G. paaiškino, kad UAB „(X.)“ – ilgametę patirtį turinti įmonė, kuri užsiėmė patalpų valymu, įmonės akcijos parduodamos už 1 (vieną) Eur, nes vienerius metus ar keletą metų, kiek tiksliai, neprisimena, UAB „(X.)“ veikla buvo nuostolinga, be to, VMI atliko UAB „(X.)“ patikrinimą. Ji dabar neprisimena pas ką, bet pas kažkurį pažįstamą pasiklausė, ar verta už 1 (vieną) Eur pirkti įmonę, jai pasakė, kad taip, nes bet kokią įmonę galima parduoti už 300–500 Eur, dar tas (ta) pažįstamas (-a) pasiūlė įmonių konsultantą A., pavardės neprisimena. Susiskambino nurodytu telefonu, kurį davė tas pažįstamas, vardo jo neprisimena, susisiekė su specialistu, kuris prisistatė esąs A.. A. telefono numerio, vizitinės ir kitų kontaktų neišsaugojo. Neprisimena, nežino, ar A. dirbo kaip fizinis asmuo ar kaip kažkokios įmonės atstovas. A. buvo (duomenys neskelbtini), bet žadėjo atvykti kažkokiais reikalais į (duomenys neskelbtini), ir jam atvykus, susitarė susitikti. Su A. susitiko (duomenys neskelbtini), vienoje iš kavinių. A. paaiškino, kad jeigu ji nusprendžia įsigyti įmonę, tačiau neturi įmonės vadovavimo patirties, tai tuomet geriau būtų surasti asmenį, kuris galėtų būti įmonės direktoriumi (vadovu). Šį asmenį pažadėjo surasti A.. Taip pat A. jai pažadėjo susisiekti su įmonės akcijas parduodančiais atstovais ir suderinti (sutarti) įmonės pirkimo-pardavimo aplinkybes. A. ji padiktavo G. telefono numerį. Neilgai trukus, jai paskambino A. ir pasakė, kad ne tik suderino įmonės pirkimą pardavimą, bet jau surado asmenį, kuris bus UAB „(X.)“ direktoriumi ir norėtų perpirkti įmonę. Tas vyras yra vardu I. (pavardės neprisimena). Tada pasakė dieną, kada ji turi atvykti į (duomenys neskelbtini) pasirašyti UAB „(X.)“ akcijų pirkimo ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Iš turimos UAB „(X.)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ji gali pasakyti, kad UAB „(X.)“ akcijų plikimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 7 d., pas (duomenys neskelbtini) miesto notarą, notaro kontoros adreso neprisimena. (duomenys neskelbtini) orientuojasi prastai. Pas notarą pasirašė UAB „(X.)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kaip akcijų pirkėja. Už notaro paslaugas apmokėjo akcijų pardavėja G.. Ji G. sumokėjo 1 (vieną) Eur už parduotas UAB „(X.)“ akcijas. Pas notarą, pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartį, dalyvavo dar A.. Tuo pačiu, pas notarą, tik kitoje patalpoje, dalyvaujant A. ir G., ji pasirašė 2021 m. sausio 7 d. vienintelio UAB „(X.)“ akcininko sprendimą ir 2021 m. sausio 7 d. UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą iš buvusios direktorės G.. Realiai pati fiziškai jokių UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė, jų nematė, tik formaliai pasirašė jai A. paduotus ir paruoštus dokumentus. G. dokumentų perdavimo aktą pasirašė tuo pačiu metu irgi. Sudarius sandorį, A. pasakė, kad rytoj I. norės perpirkti akcijas, bet, kad nereiktų pas notarą, reikės parduoti po 20 procentų, ji pasakė, kad negali penkias dienas būti (duomenys neskelbtini). Jai pasakė, kad atvažiuos pas ją kitą dieną ir atsiveš jai pasirašyti dokumentus dėl akcijų pardavimo. Taip ir buvo, po kelių dienų atvažiavo A. ir jai atvežė pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartis, viso buvo penki lapai, bei buvo papildomas susitarimas 2021 m. sausio 8 d. dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Visi jai pateikti pasirašyti dokumentai buvo su I. Z. parašu, jis buvo paskirtas naujuoju direktoriumi UAB „(X.)“. Už akcijų pardavimą A. jai sumokėjo 500 Eur. Taip pat pasirašė 2021 m. sausio 8 d. UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą naujam direktoriui I. Z., nors realiai tų dokumentų neperdavė, jų natūroje nematė, tik formaliai pasirašė dokumentus dėl perdavimo. A. žadėjo, kad viską pats susitvarkys. Po dokumentų pasirašymo, daugiau nei A., nei I. nematė. Sakė visus formalumus susitvarkys pats. Šioje apklausoje minėtų G. (UAB „(X.)“ akcijų pardavėjos), A. (konsultanto), I. (paskirtojo UAB „(X.)“ direktoriaus) atpažinti ir aprašyti negalėtų, nes juos matė tik vieną kartą, tik A. matė du kartus, bendravimo metu, tiek ji, tiek jie, buvo su kaukėmis, todėl jų veidų bruožų neįsižiūrėjo, tik prisimena, kad jie visi buvo aukštesni už ją. Daugiau nieko paaiškinti negali. Prie apklausos protokolo liudytoja pateikė keturiolika lapų dokumentų (UAB „(X.)“ 2021 m. sausio 8 d. dokumentų perdavimo aktas, pasirašytas jos ir I. Z.; 2021 m. sausio 8 d. Papildomas susitarimas prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties; 2021 m. sausio 8, 11, 12, 13, 14 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys (penkios), pagal kurias ji I. Z. pardavė po 20 proc. akcijų, 2021 m. sausio 7 d. vienintelio UAB „(X.)“ akcininko sprendimas, kurio J. D. nuo 2021 m. sausio 7 d. atšaukia iš direktorės pareigų G. K., nuo 2021 m. sausio 7 d. direktoriumi skiria I. Z.; 2021 m. sausio 7 d. UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktas, kuriuo G. K. J. D. perduoda šiuos įmonės dokumentus: registravimo pažymėjimą, įstatus, apvalų antspaudą, buhalterinius dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formatuose nuo 1993 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. sausio 7 d.; kitus dokumentus (skaitmeniniame ir popieriniame formatuose) nuo 1993 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. sausio 7 d.; 2021 m. sausio 7 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią G. K. J. D. pardavė 151155 vnt. (100 proc.) UAB „(X.)“ akcijų už 1 (vieną) Eur, sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure notarės J. Š. (6 t., 66–83).

2022 m. sausio 18 d. J. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo (6 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad parodymus duos raštu, kuriuos atsiųs tyrėjai (6 t., b. l. 85). 2022 m. vasario 24 d. buvo gauti rašytiniai J. D. parodymai, kuriuose nurodyta, kad šiame procese 2021 metų lapkritį ji buvo iškviesta ir apklausta liudytoja, kurios metu jos atstovas prašė ją apklausti specialaus liudytojo statusu, kadangi turėjo pagrįstą įtarimą, jog jos parodymai gali būti panaudoti prieš ją, tačiau vis tiek buvo apklausta liudytoja. Kaip matyti iš procesinės eigos, taip ir buvo padaryta. Apklausos metu ji paaiškino jai žinomas aplinkybes, susijusias su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kurių pagrindu jai buvo suformuluotas pranešimas apie įtarimą, kas jos įsitikinimu yra nepagrįsta, nes viena vertus, apklausiant liudytoja buvo procesiškai apgauta, kita vertus, jos veikoje nėra nieko neteisėta baudžiamosios teisės prasme. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, nori paaiškinti, kad jokios nusikalstamos veikos ji nepadarė, kadangi UAB „(X.)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis 2021 m. sausio 7 d. buvo sudaryta pas notarą, o sandoris atitiko Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus. Kaip minėjo, apklausiama liudytoja, įmonę įsigijo tikslu ją perparduoti, ko Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat nedraudžia. Nėra tokio teisinio reguliavimo, kad fizinis asmuo, įsigijęs juridinį asmenį, privalo vykdyti komercinę veiklą ir negali jos perparduoti, todėl pareikštas įtarimas yra absurdiškas. Kadangi UAB „(X.)“ buvo parduodama už 1 (vieną) Eur, todėl tam, kad būsimas pirkėjas nesužinotų jos įsigijimo kainos bei pardavėjo, pirmiausia UAB „(X.)“ įsigijo ji, tačiau tuo pačiu metu jau žinojo, kad įmonę iš jos nupirks brangiau. Šiame pardavime tarpininkavo A., kurio pavardės nežino. 2021 m. sausio 7 d. UAB „(X.)“ akcijų pirkimo-pardavimo dieną, ji nupirko įmonę UAB „(X.)“, sandorį įforminant pas notarą. Sandorio sudarymo metu dalyvavo G. K., A. ir ji. Nupirkus akcijas, kadangi jau buvo aiškus kitas įmonės pirkėjas, t. y. I. Z., jis buvo paskirtas direktoriumi ir tuo pačiu, jam buvo perduoti įmonės dokumentai. Po sandorio sudarymo, praėjus kelioms dienoms, per kelis kartus, po 20 proc., įmonės akcijos buvo parduotos I. Z.. Ar šių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos per vieną ar kelis kartus, tiksliai neprisimena, bet atrodo, per kelis kartus. Daugiau paaiškinti neturi ko, prašo šiuos parodomus prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir jais vadovautis, taip pat, pažymi, kad pasinaudodama savo kaip įtariamosios teisėmis numatytomis BPK 21 straipsnyje, daugiau jokių parodymų ar paaiškinimų neduos (6 t., b. l. 93).

2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas J. D. dalyje buvo nutrauktas pagal BK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 214 straipsnį, 216 straipsnį (6 t., b. l. 98–105).

Balsu perskaičius liudytojos J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., 66–83, 85/93) liudytoja juos patvirtino, parodė, kad surašyta teisingai, daugiau nieko nenori paaiškinti. Į tai, jog yra prieštaravimų dėl dokumentų perdavimo (kaip liudytoja ji nurodė, kad jokių dokumentų neperdavė, o paaiškinimuose nurodė, kad perdavė), liudytoja atsakė, kad dokumentai buvo perduoti. Jai dokumentai nebuvo reikalingi, juos perėmė kitas įmonės direktorius ir savininkas. Matė, kad iš mašinos į mašiną juos perdavė, kiek suprato tai buvo dokumentai – buhalterija, kompiuterinės laikmenos. Asmeniškai dokumentų nečiupinėjo, nes nebuvo aktualu. Pasirašė, kad perdavė. Jau buvo paruošti dokumentai ir viskas surašyta. Ką jai davė, tą ji ir pasirašė. Dokumentai buvo perduoti iš mašinos į mašiną. Nematė asmenų, kas kam perleidžia akcijas, tai vyko per tarpininkus. Tada buvo „Covid-19“ pandemija, visi nešiojo kaukes, tą dieną dar buvo ir šlapdriba. A. padėjo įsigyti akcinę bendrovę už 1 Eur ir surado kitą pirkėją. Tai jis tvarkė visus formalumus. Negali pasakyti ar A. buvo tas asmuo, kuris dokumentus perėmė ar perdavė. Liudytoja neperėmė ir neperdavė, tik pasirašė, jog perėmė ir perleido. Matė perdavimą: buvusi direktorė G. perdavė dokumentus naujam direktoriui. Kai G. perdavinėjo, liudytoja nieko nematė – nestovėjo, nežiūrėjo, ką perima tas naujas pirkėjas. Viską tvarkė A., kuris viską perdavė naujam akcininkui ir direktoriui. Po to, kai liudytoja susirgo „Covid-19“, jai labai suprastėjo atmintis, buvo prastai su sveikata. Nors tų dokumentų liudytoja nematė, jai jų neperdavė, o tik pasirašė, jai apie tai pasakė tarpininkas A.. Jis padėjo tą viską tvarkyti, informavo, kad yra kitas pirkėjas, kad bus kitas direktorius, kuris perims buhalteriją. Pati dokumentų nežiūrėjo, nes buvo neaktualu.

Pirmoji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarų biure, kai liudytoja pirko akcijas iš G. K.. Ji sumokėjo 1 Eur, pasirašė sutartį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą dieną dokumentų niekas neperdavinėjo. Sudarant pirmąją sutartį, pas notarą kabinete kartu buvo A., G., pati liudytoja. Tuo metu ji žinojo, kad yra naujas pirkėjas, bet jo ten nebuvo. Vėliau (visai kitą dieną) jis perėmė tas akcijas, o liudytoja pardavė. Prieš pasirašant dokumentus pas notarą, nieko nebuvo perduota. Šios dienos apklausoje liudytoja minėjo, jog matė, kad iš mašinos į mašiną buvo perduodamos dėžės su dokumentais ir laikmenomis, bet visa tai vyko po notaro, nes perėmė naujas (pirkėjas/vadovas). Žinojo, kad bus naujas pirkėjas, kuris perims viską ir bus perduota. Tą dieną, neprisimena, jog būtų buvę perduoti dokumentai (8 t., b. l. 79–81).

Liudytojas M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2018 m. dirba UAB ,,(ST.)“ direktoriumi. Su kaltinamaisiais G. K., D. J. bei A. N. susipažino 2020 m. kovo mėn., kai jie į jį kreipėsi. Konkrečiai dėl konsultacijos dėl UAB ,,(X.)“ kreipėsi G. klausdama, ar jis gali atstovauti jų atžvilgiu atliekamam VMI mokestiniam tyrimui. Jo įmonė vykdo šią veiklą ir teikia mokestines konsultacijas, betarpiškai atstovauja inspekcijoje įmones visais klausimais kaip įgaliotas asmuo, todėl sudarė sutartį, gavo įgaliojimą atstovauti UAB ,,(X.)“. Jei gerai prisimena, sutartį sudarė 2020 m. kovo 10 d., iki tol bendravimo nebuvo. Kai sudarė sutartį, su situacija nebuvo susipažinęs. Po sutarties sudarymo, nuvažiavus į įmonės veiklos vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo UAB ,,(X.)“ administracinės patalpos, paprašė pateikti visus iš inspekcijos gautus dokumentus.

Mokestinis tyrimas jau vyko apie vieną mėnesį. Inspekcija buvo įteikusi, kaip visada, raštą nurodant, kokius dokumentus paruošti. Kiek prisimena, jau buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas. Susipažinus su šiais dokumentais, tapo aišku, jog per porą dienų, t. y. tiek laiko likus iki inspekcijos duoto termino pabaigos, nespės nieko padaryti. Paprašė suruošti įmonės apskaitos dokumentus ir, tiksliai nepasakys, ar inspekcijoje žodžiu, ar raštu, būtent dėl to pirmo nurodymo, paprašė pratęsti terminą. Pirmas nurodymas buvo datuotas 2020 m. vasario mėn. – jei tiksliai prisimena, vasario 20 d. Tą dieną jų bendravimas baigėsi. Kovo mėnesį buvo gautas antras mokesčių administratoriaus nurodymas. Oficialiu raštu kreipėsi į VMI ir prašė pratęsti terminą, nurodydamas aplinkybes dėl termino pratęsimo. Inspekcija, išnagrinėjusi tą raštą, jį pratęsė net iki gegužės mėnesio.

Dėl dokumentų pateikimo bendravo su G.. (duomenys neskelbtini) g., kabinete, ji parodė dokumentus. Elektroninių dokumentų neprašė kol neperžiūrėjo visų pirminių popierinių dokumentų. Dokumentai jam buvo pateikti segtuvuose. Buvo ne mažiau kaip trys ar keturi segtuvai, bet ir ne daugiau nei šeši. Tuos dokumentus pateikė G.. Pavarčius segtuvus, pamatė, jog trūksta dalies pirminių dokumentų, kurių prašė inspekcija, t. y. nebuvo dalies sąskaitų faktūrų, dalies kasos dokumentų. Paklausus, kur jie yra ir paprašius pateikti, G. paaiškino, jog sudegę ir jie jų neturi. Tokiu atveju, paaiškino, jog bet kuriuo atveju reikės atstatyti, nes inspekcija duos tokį nurodymą, tiksliau, turi teisę duoti tokį nurodymą. Išaiškino visas pasekmes, kurios gali būti iš mokestinės pusės. Susitarė, kad G. atstatys, todėl inspekcijai ir rašė raštą dėl termino pratęsimo. G. nuolat sirgo ir jam parodydavo nedarbingumo lapelius, kuriuos atsiųsdavo ar pateikdavo, o jis juos teikdavo inspekcijai dėl to, kad rodytų, jog įmonė nevengia bendrauti bei bendradarbiauti dėl objektyvių priežasčių. Dėl to, jog G. vis sirgdavo ir matė, jog įmonėje nėra darbuotojų, kurie galėtų atstatyti, bei tai, kad savo įsipareigojimų prieš įmonę negali įvykdyti, birželio mėnesio viduryje nutraukė sutartį, o apie tai informavo UAB „(X.)“ ir VMI.

Tuo metu, kai bendravo su G., įmonėje oficialiai buhalterio nebuvo. Be G. iš įmonės su niekuo nebendravo, nes nebuvo jokių oficialių ar neoficialių atstovų. Gal kartais pokalbyje dalyvaudavo buvusi buhalterė, kuri tuo metu jau nedirbo įmonėje. Tai buvo ne patikrinimas, o mokestinis tyrimas – ta procedūra, kai inspekcija ne formuoja mokestines prievoles, o įmonei nurodo jos klaidas bei galimus trūkumus ir kur įmonė gali pasitaisyti. Su inspekcija bendravo dėl įmonės, kokius matė tuo metu trūkumus ar klaidas, kurias galėtų tyrimo eigoje ištaisyti. Veiksmas, kuris buvo atliekamas UAB ,,(X.)“ atžvilgiu, buvo geranoriškas. Jeigu VMI būtų suformavusi nurodymą procedūriškai, kaip privalo daryti, būtų surašiusi mokesčių administratoriaus nurodymą ir davus nurodymą atstatyti dokumentus duodant protingą laiką, UAB ,,(X.)“ galėjo tuos dokumentus atstatyti.

Sistemoje jis iki 2021 m. sausio 29 d. buvo nurodytas kaip atstovas. Sistema suformuoja arba automatiškai, arba žmogus suteikiantis teises, iki kada galima būtų prisijungti prie įmonės duomenų mokesčių inspekcijoje. Birželio mėnesio viduryje nutraukė sutartį ir po to nei karto nebuvo prisijungęs. Teisė atstovauti išlieka kompiuterinėse sistemose ir paskui automatiškai nutrūksta.

Balsu perskaičius patikrinimo akto turinio dalį, susijusį su pranešimo apie mokestinį patikrinimą paskelbimą bei dokumento išsiuntimą el. paštu A. A. bei M. Ž. (1 t., b. l. 50), parodė, kad tai buvo po sutarties. Įmonės apie tai neinformavo ir neatsimena, kad būtų gavęs tokį el. laišką. Jis nesijungia prie tų įmonių, su kuriomis neturėjo sutartinių santykių – jo VMI puslapyje yra visas sąrašas, kur jis egzistuoja. Šią dieną turi apie 30 atstovaujamų asmenų, kuriuos kažkada atstovavo, bet tai nereiškia, kad juos atstovauja. Kas kelias dienas vis baigiasi jo įgaliojimai ir jie automatiškai nutrūksta. Sistema automatiškai siunčia, kai įkelia į sistemą kažkokį raštą inspekcija, apie kurį reikia informuoti įmonę – siunčiami pranešimai visais kontaktiniais el. paštais, kurie yra toje sistemoje.

A. N. taip pat matė 2020 m. ir bendravo dėl kitų įmonių patikrinimų. (duomenys neskelbtini) yra ir dabar galiojantis jo el. paštas. Tokio pobūdžio, kaip anksčiau aptartas pranešimas, yra Mano VMI pranešimas – jų yra toks pavadinimas. Jis kai kuriuos pranešimus skaito, kai kuriuos ne – iš karto pasižiūrėjus į sąrašą, negalima pasakyti, apie kurią rašoma, ne visada matosi. Šiuo atveju, jeigu pranešimą ir perskaitė, nors jo tikrai neatsimena, tai įmonei neskambino, nes nebuvo sutarties. Susipažįstant su dokumentais segtuvuose, susidarė toks įspūdis, kad dalies nėra. Galbūt nebuvo segtuvų, nes nuosekliai visi dokumentai ėjo, kažkur buvo tarpas, nuosekliai ėjo kiti, vėl tarpas. Buvo kasos dokumentai, kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiai, sąskaitų buvo ir nebuvo, tik nenuosekliai, todėl nebuvo prasmės jų iškarto nagrinėti, daryti suvestines, tikrinti, lyginti su inspekcijos turimais duomenimis. Jis registrų neprašė kol nebuvo pirminių dokumentų, nes jei yra šie, žinoma, bus ir registrai. G. informavo, jog kompiuterinėje programoje yra registrai. Nežino, kurių metų dokumentai buvo segtuvuose. Reikalavo viską pateikti popieriniu variantu, nes jeigu buhalteris dirba nuotoliniu būdu, jis negali suvesti registrų bei apskaitos negaudamas iš įmonės dokumentų, o įmonė, paprastai, teikia skenuotus dokumentus el. paštu. Tokiu atveju nežino, kaip A. A. vedė apskaitą tik elektroniniu formatu – jis dokumentus turėjo gauti. Visi dokumentai, nepaisant to, kad jie po to būdavo elektroniniu būdu įkeliami, vis tiek turėjo būti popieriniai – buhalteris gauna skenuotą dokumentą, jį įveda į buhalterinės apskaitos programą ir viskas, jis gali juos ištrinti.

Su A. N. turėjo darbinių santykių dėl kitų įmonių. Tai buvo lygiagrečiai bendradarbiaujant ir su UAB ,,(X.)“. Kiek žino, jį G. su UAB ,,(X.)“ vadovu M. N. susirado, jis buvo tose pačiose patalpose dirbančios UAB „(PR.)“, vadovas. Apie UAB ,,(X.)“ su A. N. nekalbėjo, tik apie kitą įmonę, dėl kurios turėjo atstovauti juos viename mokesčių inspekcijos patikrinime. Kai nutraukė sutartį su UAB ,,(X.)“, su A. N. nedirbo.

Negali pasakyti, ar UAB ,,(X.)“ turėjo oficialų buhalterį – matė prisijungęs prie Mano VMI, kad nėra įvesto jokio asmens kaip buhalterio. Savo iniciatyva įmonė gali atkurti dokumentus, tačiau šiuo atveju vyko kontrolės veiksmas, inspekcija reikalavo dokumentų. Inspekcija gavo įmonės atsakymą, jog dokumentai yra prarasti ne dėl įmonės kaltės, ir tokiu atveju, jeigu laikantis visų procedūrų, mokesčių administratorius turėjo duoti mokesčių administratoriaus nurodymą, kurio, bent jau kiek žino, atstatyti dokumentus per protingą laiką nebuvo duota. Dėl likusių dokumentų pateikimo ir dokumentų pateikimo etapais, galbūt manė, kad yra tikslinga iš karto pateikti visą paketą, jog nekiltų nereikalingų klausimų, viskas būtų aišku bei informatyvu – kol inspekcija negauna visų dokumentų, ji negali atlikti veiksmo. Nebuvo taip, kad G. jam davė dokumentus nieko nepasakiusi, o paskui po kelių dienų pamatė, kad pateikta ne visa buhalterija. Viskas vyko bendraujant, G. paaiškino, jog dalis dokumentų sudegę. VMI nesiuntė dokumentų apie gaisrą, tik žodžiu informavo. G. ėmė dokumentus iš spintos kabinete. Buvo supratęs, kad gaisras įvyko (duomenys neskelbtini) aukšte, kur buvo UAB ,,(X.)“ biuras.

Kasos registro nematė, jo neprašė. Pati kasa buvo vedama, kelis kasos pajamų orderius matė. Tarp dokumentų galėjo būti pirkimo kvitai, nes pirkimo dokumentai irgi yra prie kasos. Paprastai visi registrai vedami kompiuteriu, paskui yra atspausdinami. Neprašė jų atspausdinti, nes nebuvo tam poreikio. Netikrino, ar įmonė turėjo išrašiusi el. sąskaitas, prie kompiuterio nebuvo prisijungęs ir neprašė programos. Dalis pirminių dokumentų, t. y. sąskaitos faktūros, gali būti laikomos ir el. būdu iki to laiko, kol neprasideda kontrolės veiksmas. Pagal tuo laiku galiojusią normą – apskaitos dokumentai turi būti atspausdinti, jei kas nors paprašo, jei VMI duoda tokį pareikalavimą. Tuo metu G. neklausė, ar ji galėtų atspausdinti tas trūkstamas PVM sąskaitas faktūras. Jis jai nurodė, ko trūksta. Neprisimena, ar G. paaiškino, kad tie dokumentai yra elektroniniai. Jeigu dokumentai būtų buvę elektroniniai, būtų prašęs arba jam visus juos persiųsti į el. paštą, arba atspausdinti. Šiuo atveju, būtų prašęs atspausdinti, nes inspekcija buvo konkrečiai nurodžiusi pristatyti visus pirminius dokumentus popieriniu formatu. G. pasakė, kad kol dokumentų trūksta jų, tol jis negali dirbti. Jei G. būtų surinkusi, nesvarbu, kokiame formate, būtų daręs darbą toliau bei perėjęs prie registro nagrinėjimo ir teikęs inspekcijai. Su VMI bendravo mokestinio tyrimo pradžioje, kovo mėnesį, ir vėliau, kai artėjo terminas pateikti įvykdyti nurodymą 2020 m. birželio 13 d., ar iki kol jis buvo pratęstas. Atsiskaityta už paslaugas nebuvo, nes nutraukė sutartį. Jo įmonė dirbo be kasos, be grynųjų pinigų, todėl G. vieną kartą pasiūlė 200 Eur avansą, kiek supranta, iš savų, pinigų, kurio nepasiėmė. G. pasiūlė avansą, kai jis ėmė klausti, kaip įmonė atsiskaitys, nes matė, kad nevyksta apyvarta. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo nutraukta sutartis (8 t., b. l. 79–81).

Specialistų paaiškinimai

Specialistas A. M. (A. M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė UAB ,,(X.)“ patikrinimo aktą, kurį tvirtina. Gavo pavedimą tikrinti bendrovę, todėl buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Patikrinimo metu nebuvo gauti bendrovės dokumentai, bendrovė nebendradarbiavo, pati nesusisiekė su mokesčių administratoriumi, nepateikė jokių dokumentų patikrinimui, nepavyko susisiekti su įgaliotais atstovais. Buvo renkama informacija iš trečiųjų šalių, t. y. iš kitų įmonių ir bankų, bendrovės klientų, tiekėjų. Taip pat, buvo vadovaujamasi VMI duomenų bazėse esančia informacija ir remiantis ta informacija buvo surašytas patikrinimo aktas. Dokumentų, kuriuos įmonė turėjo pateikti patikrinimui, sąrašas yra ganėtinai ilgas, jie nurodyti pranešime apie numatomą atlikti mokestinį patikrinimą, t. y. jo priede pateiktas visas sąrašas. Gali paminėti, kad įmonė turėjo pateikti balansinių sąskaitų suvestinę registrą, bendrus balansinių sąskaitų registrus, kitaip vadinamus „didžiąja knyga“, pirminius apskaitos dokumentus, t. y. sąskaitas-faktūras, sutartis, susitarimus ir kitus dokumentus, reikalingus pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui. Registrai nebuvo pateikti. Pažeidimų nustatymas aprašomas patikrinimo akte nuo 2 iki 13 psl., yra surašyti atitinkami skaičiai. Mokestinio patikrinimo metu, buvo papildomai apskaičiuota išviso 67 067,36 Eur pardavimo PVM dėl nedeklaruotų pardavimų. Dėl UAB ,,(X.)“ padarytų pažeidimų bendrovė nedeklaravo pardavimo PVM pagal surinktus duomenis ir neapskaičiavo, nesumokėjo to pardavimo PVM į biudžetą. Kadangi bendrovė patikrinimui nepateikė jokių dokumentų, tai taip pat, įtariama, kad bendrovė įvykdė buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, tai yra, pažeidė 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį (šie pažeidimai surašyti patikrinimo akto 13 psl.). i.SAF posistemio duomenys neatitiko duomenų PVM deklaracijose. Įmonės teikia tam tikrus registrų duomenis, PVM sąskaitų-faktūrų registrus į posistemį i.SAF ir būtent pateikti i.SAF posistemyje duomenys, neatitiko bendrovės tam tikrų laikotarpių PVM deklaracijų. Įmonės turi pateikti teisingus duomenis į i.SAF posistemį, bet nepaisant to, tie duomenys i.SAF posistemyje gali skirtis nuo duomenų, kuriuos bendrovės turi buhalterinės apskaitos registruose. Nebaudžiama, jeigu yra skirtumas, bet tikrinami pirminiai bendrovių pateikti duomenys. Šiuo atveju, bendrovė jokių dokumentų nepateikė, todėl buvo vertinami i.SAF posistemio duomenys. „Kryžminis sutikrinimas“ yra pagalbinė priemonė įmonei pamatyti neatitikimus. Kiek jam yra žinoma, kai įmonės pateikia tam tikras sąskaitas-faktūras, jas registruoja posistemyje, vykdant kryžminį sutikrinimą gali būti parodyta ar pirkėjas, ar pardavėjas taip pat deklaravo tokią pačią sąskaitą faktūrą. Įmonė pati nusprendžia, ką deklaruoti i.SAF posistemyje, ką deklaruoti PVM deklaracijose. Ar yra neatitikimų, sprendžiama kontrolės veiksmo metu, vadovaujantis dokumentais. Įvertinę kitų įmonių dokumentus, bankų pavedimus, buvo nustatyta tik dalis tos sumos, kuri buvo priskaičiuota. Bendrovei išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą 2020 m. lapkričio 30 d. Faktiškai patikrinimas buvo pradėtas nuo tada, kai pirmieji kontrahentai atsakė į VMI paklausimus bei pateikė dokumentus patikrinimui. Tai galėtų būti maždaug nuo poros savaičių iki mėnesio, nuo pranešimo apie mokestinį patikrinimą išsiuntimo. Faktiniai veiksmai yra užfiksuoti, t. y. buvo pradėti 2020 m. gruodžio 10 d. Duomenų šaltiniai, iš kurių surinko informaciją, yra konkrečios įmonės, kurių šiuo metu neprisimena. Vienas iš duomenų šaltinių – tikrinamos įmonės banko sąskaitos. Bankai pateikė atsakymus, pateikė banko sąskaitas, negali pasakyti, kokie buvo banko sąskaitų numeriai. Gavus UAB „(X.)“ banko sąskaitas, jau matėsi tiek pirkimai, tiek pardavimai, apyvarta. Buvo naudotasi posistemio i.SAF duomenimis. Buvo gauta informacija iš kontrahentų. Kadangi bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti tikrojo UAB „(X.)“ įsipareigojimų dydžio, mokesčių apskaičiavimo teisingumo ir kt. Specialistas apskaičiavo mokesčių nepriemokas pagal surinktus duomenis, pagal tuos tris šaltinius, kuriuos aptarė. Verta paminėti, jog dar buvo vertinamos ir bendrovės pateiktos PVM deklaracijos, tai galima įvardinti kaip VMI duomenų bazėse esančią informaciją. Tai ketvirtasis šaltinis – PVM deklaracijos. Šios deklaracijos buvo pateiktos anksčiau.

Posistemyje i.SAF atsispindi tiek pirkimo, tiek pardavimo sąskaitos-faktūros, gaunamų sąskaitų registras ir išrašomų sąskaitų registras, tačiau buvo nustatyta, kad ne visos sąskaitos-faktūros buvo sukeltos į i.SAF, tai yra minima patikrinimo akte. Į i.SAF posistemį informaciją kelia įmonė, bendrovė, įmonės atsakingas už informacijos kėlimą asmuo. Nežino, kas UAB „(X.)“ buvo atsakingas už tos informacijos kėlimą. Ten esanti informacija – registrai, buhalterinės apskaitos registrai, kaip juos galima trumpai įvardinti, ją galima iškonvertuoti į „excel“ failus, kurie dažniausiai ir būna vertinami. Keliami visi esminiai kiekvienos sąskaitos-faktūros duomenys: numeris, apmokestinama suma, PVM, mokesčio kodas, kam išrašyta arba iš ko gauta. Tačiau nekeliama, už ką yra išrašyta sąskaita. Prie tos įmonės i.SAF gali prisijungti tik tam tikras teises turintis asmuo. A. M. buvo atsakinga „Mano VMI“ atstovė, ji matė dokumentus, kurie yra siunčiami bendrovei per „Mano VMI“ sistemą. Kas yra atsakingas už i.SAF teikimą, specialistas nemato ir negali žinoti. VMI duomenų bazėje matosi, kas kiekvieno mėnesio i.SAF registrą pateikia į i.SAF. Specialistas matė, kas teikė tam tikro laikotarpio registrus. Dažniausia tai būna bendrovės buhalteris. Patikrinimo akte nėra išvardinta, kas kurio mėnesio i.SAF registrus pateikė. VMI galėtų atsakyti, pagal kiekvieną mėnesį, koks atsakingas asmuo sukėlė tuos duomenis. VMI elektroninėje sistemoje turimi duomenys apie tai, kas, kiekvieną mėnesį, pateikė PVM deklaraciją.

PVM deklaraciją buhalteriai pildo pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra vedami bendrovėje. Idealiuoju atveju turėtų atitikti tiek i.SAF, tiek sąskaitos išrašas, PVM deklaracijos. Buhalterės pareiga šiuos tris duomenų šaltinius sulyginti, tačiau pagal BAĮ už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Jeigu yra sudaryta sutartis su vyriausiuoju buhalteriu arba su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, tai yra laikoma tinkamu apskaitos organizavimu. Jeigu vadovas pasamdė buhalterę, suteikė įgalinimus, reiškia apskaita organizuota tinkamai, tačiau tai neatleidžia vadovo nuo atsakomybės, jeigu nėra pateikta kažkokia deklaracija ar registrai. Ar pagal deklaracijų teikimo tvarką, įmonės direktorius turi kažkaip aprobuoti, patvirtinti buhalterės sukeltus duomenis, patvirtinti buhalterės suformuotą PVM deklaraciją, šiuo metu neprisimena. Dėl i.SAF registrų, kiek jam yra žinoma, jokio patvirtinimo, mygtuko paspaudimo papildomai iš direktoriaus nereikia. Dažnais atvejais registrus gali įkelti ir pats direktorius, jeigu jis turi prieigą, o direktorius dažniausiai tą prieigą turi. Jeigu i.SAF prieigą turi keli žmonės, ar gali koreguoti vienas kito sąskaitas, gali atsakyti, kad tai techniniai i.SAF dalykai, bet, jo nuomone, gali. Informacija apie tai, kas teikė PVM deklaracijas už atlikto tyrimo laikotarpį turėtų būti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kiek atsimena, tyrėja spausdino kiekvieną PVM deklaraciją ir jas atspausdinus matosi duomenys. Neprisimena, kas i.SAF pateikdavo duomenis įmonėje už tiriamąjį laikotarpį. To nefiksuoja patikrinimo akte. Kiek prisimena, ne visos i.SAF posistemyje deklaruotos PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į šios įmonės UAB „(X.)“ PVM deklaracijas, nes buvo nustatyti neatitikimai tarp PVM deklaracijų bei i.SAF posistemio.

Informacija, kur buvo daugiau sąskaitų-faktūrų: ar didesnė suma deklaruota i.SAF ar PVM deklaracijose, yra nurodyta patikrinimo akto 6 psl. Didesnė suma buvo deklaruota i.SAF už bendrą laikotarpį. Tai yra tiek pardavimo PVM mokėtino į biudžetą buvo deklaruota mažiau PVM deklaracijose už visą laikotarpį. Specialistas negali paaiškinti, kodėl skiriasi i.SAF duomenys su PVM deklaracijų duomenimis, tai galėtų paaiškinti bendrovė. Vadinasi, bendrovė tuos duomenis i.SAF fiksavo, o deklaracijoje nefiksavo. Deklaracijas pateikia bendrovė ir ji yra atsakinga už deklaracijas, fiziškai tą padaro atsakingas asmuo. Patikrinimo akto 21.11 2, 6 punktuose parašyta, kad i.SAF buvo daugiau deklaruota, nei PVM deklaracijose. Kad deklaruoti sąskaitą į i.SAF, buhalteris turėtų sąskaitą-faktūrą bent jau pamatyti arba jam apie ją perduoti duomenys. Duomenis mato buhalteris, įmonės direktorius, ar kitas atstovas, kuris turi tokią teisę.

Buhalteris, tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, galėjo pastebėti, kad yra nepateiktos tam tikros PVM sąskaitos-faktūros, jeigu turi prieigą. Kiekvieną ūkinė operacija, įskaitant, įplaukas iš fizinių, juridinių asmenų ar mokėjimai jiems, turėtų būti fiksuojami bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, tačiau registrai patikrinimui nebuvo pateikti, todėl buvo vertinama informacija, kuri, šiuo atveju, yra pavadinta įplaukos iš fizinių asmenų per banką. Už buhalterinės apskaitos registrus atsakingas bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo.

Balsu perskaičius patikrinimo akto 10 psl., ketvirtą pastraipą nuo viršaus, atsiskaitymai nurodyti pirmo mėnesio laikotarpyje, dažnai tas laikotarpis būna metai ir daugiau, atsiskaitoma per metų laikotarpį. Laikytasi principo, kad atsiskaitoma už praeitą laikotarpį, už praeitą mėnesį, nors pavedimuose kai kur buvo nurodyta, už kurį laikotarpį, pavyzdžiui, vėlesnį – 2016 m. Į klausimą, ar galėjo būti taip, kad nurodytas vėlesnis laikotarpis, pavyzdžiui, 2017 m. kovas, balandis, o atsiskaitoma už 2016 m., specialistas atsakė, kad taip galėjo būti. Tokia informacija išties turėtų įtaką šio mokestinio patikrinimo rezultatams, bet tokia informacija nebuvo gauta iš bendrovės, mokestinio patikrinimo metu. Todėl palikta prielaida, kad dauguma atsiskaitymų už ankstesnius laikotarpius, tai yra, už 2016 m., pavyzdžiui, gruodžio mėn., buvo vykdomi, tai yra, gauti 2017 m. sausį. Pagal bendrą tendenciją, jog bendrovės klientai atsiskaitinėjo už mėnesinę sąskaitą ateinantį mėnesį. Minėta informacija turėtų įtakos patikrinimo akto rezultatams – mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui, nes kaip minima patikrinimo akte, bendrovė nepateikė jokių dokumentų patikrinimui, todėl iš dalies negalima nustatyti jos įsipareigojimų, mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Jeigu būtų nustatyta, kad 2017 m., tarkime, gegužės, balandžio mėn. pajamos buvo pervestos už 2016 m., tai atitinkamai už 2017 m. mokėtinas PVM galėtų būti mažesnis, tačiau tokius duomenis galima įvertinti tik gavus pačios bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tam tikrų buhalterinių sąskaitų duomenis.

Balsu perskaičius patikrinimo akto 11 psl. 2.2.2 punktą bei nurodytą septintą lentelę patikrinimo akto 11–13 psl., į klausimą ar įmonei pirkėjai naudinga nedeklaruoti pirkimo PVM, specialistas atsakė, kad kai kurie pirkėjai, jeigu jie nėra PVM mokėtojai, jie nedeklaruoja PVM, nes jie nėra PVM mokėtojai, neteikia PVM deklaracijų ir neturi prievolės teikti i.SAF. Tai yra vienas atvejis. Kitas atvejis, jeigu klausiant apie naudingumą, tai nėra naudinga, dažniausiai pirkimo PVM, jeigu toks yra, yra deklaruojamas bei traukiamas į apskaitą, ir tokiu būdu mažinamas mokėtinas į biudžetą PVM. Tai bendras principas, kaip veikia pridėtinės vertės mokestis su deklaravimu. Šiuo konkrečiu atveju, dėl kokių priežasčių, pirkėjai ir PVM mokėtojai nedeklaruoja pirkimo PVM i.SAF, neprisimena, bet pagal patirtį mano, kad didelė dalis įmonių, nurodytų lentelėje yra seniūnijos ir individualios įmonės. Vienu atveju, tai gali būti ne PVM mokėtojai, todėl tie duomenys neatsispindi i.SAF. Iš kitos pusės, tai gali būti tiesiog nedeklaruota, nes tik idealiu atveju i.SAF registrai atitinka deklaracijas. Kai atliekamas pirminis pasiruošimas tyrimui arba tyrimo metu, svarbiausia įvertinti ar i.SAF registruose nėra deklaruota daugiau, nes vadinasi, galimai yra kažkas slepiama deklaracijose, kurios sudaro tam tikrą prievolę jau mokėti į biudžetą mokestį.

Balsu perskaityta liudytojos A. M. parodymų turinio dalis byloje (7 t., b. l. 128), apie tai, jog pagrindinis jos darbas buvo išrašyti, pateikti sąskaitas ir VMI deklaracijas. Buvo sąrašas, pagal kurį reikėjo išrašyti sąskaitas-faktūras, buvo aktai. Specialistas, išgirdęs A. M. parodymus, sprendžia, kad buhalterė buvo atsakinga už tai, ką ji išvardino. Tai, kas išvardinta, yra buhalterės darbo specifika. Kaip supranta, ji ruošė tuos pirminius dokumentus pagal administracijos pateiktus sąrašus. Balsu perskaičius liudytojos A. M. parodymų turinio dalį byloje (7 t., b. l. 128–129), apie tai, jog ji patvirtino faktą, kad būtent ji keldavo informaciją į i.SAF ir GPM, PVM deklaracijas teikdavo ji, specialistas atsakė, kad dažniausiai tą ir daro buhalteris.

Balsu perskaičius patikrinimo akto 6 psl. 2.1.2 punktą, į klausimą, ar buhalterė keldama duomenis į i.SAF, galėjo iš tikrųjų pastebėti, kad jai nepateikiamos visos PVM sąskaitos-faktūros, nes, pavyzdžiui, trečios lentelės antra eilutė iš kairės pusės, patikrinimo akto 6 psl. matomas PVM sąskaitos numerio galas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), specialistas paaiškino, kad šešta deklaracija, kurios PVM sąskaitos numerio galas (duomenys neskelbtini), yra deklaruota. Pažymi, kad šioje lentelėje minimos sąskaitos nebuvo deklaruotos. Teisingai pastebėta, jog jų numeriai neina paeiliui. Buhalterė galėtų pastebėti, kad ji deklaruoja sąskaitą, kurios numeris nėra sekantis po praeitos, o peršoka vieną. Šeštą sąskaitą-faktūrą deklaruoja, bet penktos ir septintos nedeklaruoja, paskui deklaruoja aštuntą, devintą ir dešimtą. Tačiau ji turėjo kažkokį sąrašą dėkliuke, tai tas sąskaitas jai ten ir pateikdavo. Specialistas parodė, kad ji (A. M.) išrašinėjo sąskaitas-faktūras, pagal tuos aktus, kurie buvo. Ką verta pažymėti, dažniausiai sąskaitas išrašo arba direktorius, arba, pavyzdžiui, pardavimų vadovai, kurie užsiima pardavimais, kurie žino, jog reikia išrašyti sąskaitą. Buhalterė, pagal tuos duomenis rašė sąskaitas.

Balsu perskaičius patikrinimo akto 2.1.2 punktą, byloje (1 t., b. l. 55), jog ,bendrovės PVM apmokestinamų pajamų dalis nustatyta pagal i.SAF duomenis, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis, specialistas paaiškino, kad šios deklaracijos iš viso nebuvo deklaruotos. Jeigu buhalterė gaudavo tam tikrą sąrašą su aktais ir pati išrašinėdavo sąskaitas, tai ji, šiuo atveju, turėtų rašyti sąskaitas paeiliui. Gauna aktą, išrašo sąskaitą Nr. 1, gauna antrą aktą – išrašo sąskaita Nr. 2 ir t.t. Būna, kad buhalterės gauna jau sudarytas sąskaitas, jas pateikia tiesiogiai buhalterijai ir tada ji jas tiesiog deklaruoja. Bet šiuo atveju, matyt, buhalterė išrašinėjo sąskaitas irgi. Nebent, galėjo įsivelti žmogiška klaida ir buhalterė galėtų neįvesti tam tikro numerio sąskaitai, bet jeigu jai pateikdavo visus aktus, ji turėtų bent jau teisingai jas deklaruoti paeiliui. Specialisto supratimu, pagal jos (A. M.) darbo pobūdį, jai teko pareiga išrašyti sąskaitas.

Įvedus duomenis į i.SAF, sukėlus sąskaitų-faktūrų duomenis, kryžminio patikrinimo sistema pati generuoja pranešimus, jei kažkas yra ne taip. Tos sistemos paskirtis – rodyti neatitikimus tarp pirkimų bei pardavimų. Jam pačiam neteko kalbėti su buhaltere. Galbūt jei mokestinio patikrinimo metu ar anksčiau, buhalterė būtų pasidomėjusi, VMI paskambinusi į bendrą konsultacijos centrą ir paklaususi, kodėl taip yra, ar tikrai yra viskas tvarkoje, tai jai galėtų būti suteikta tokia informacija.

Už duomenų teisingumą yra atsakinga įmonė ir, specialisto nuomone, sistemos trikdžiai, šiuo atveju i.SAF sistemos trikdžiai, nedaro įtakos ir neatleidžia nuo prievolės pateikti duomenis teisingai. Bendrovei buvo išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kuris yra byloje. Pranešime apie mokestinį patikrinimą, priede buvo nurodyti visi dokumentai, kuriuos bendrovė turi pateikti. Toks pranešimas keliamas į bendrovės „Mano VMI“ aplinką. Kadangi bendrovė per „Mano VMI“ nebuvo susipažinusi su tuo pranešimu, tai jis jai buvo siunčiamas paštu (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu išsiuntė laisvos formos laišką, kad bendrovei į „Mano VMI“ paskyrą yra įkelti dokumentai ir paprašyta su jais susipažinti. Kaip suprato, nebuvo susipažinta, o pašte buvo pažymėta, jog dokumentai įteikti. Patikrinimo aktas ir sprendimas dėl patikrinimo akto buvo įkelti viešai, bendrovė su jais per „Mano VMI“ nesusipažino.

Mokestinio patikrinimo metu, buvo nustatyta, kad dalies tam tikrų duomenų buhalteris ar bendrovė nedeklaravo. Buhalteriui, kad jis galėtų teisingai deklaruoti PVM, reikėtų pateikti iš esmės visus duomenis apie ūkines operacijas, vykstančias bendrovėje. Kalbant apie PVM, turėtų būti teikiami absoliučiai visi duomenys. Jeigu buhalteriui būtų pateikta PVM sąskaita-faktūra arba visas sąskaitas-faktūras įmonėje išrašinėtų būtent buhalteris, kuris pildo i.SAF sistemą ir turi priėjimą prie įmonės banko sąskaitų, tokios duomenų grupės iš esmės turėtų užtekti deklaruoti teisingus duomenis apie pardavimo PVM. Vadovas turi rūpintis, kad buhalteriui pateiktų teisingus duomenis, o už dokumentų teisingumą atsako juos išrašę asmenys. Dokumentai – pirminiai apskaitos dokumentai, suvestiniai dokumentai, tretinio lygmens dokumentai, t. y. atskaitomybė. Specialisto kompetencija yra apskaičiuoti mokesčius. Jis neturi kompetencijos spręsti ar sutarties sudarymas su buhaltere ar su buhalterines paslaugas teikiančia įmone ir visų reikiamų prieigų suteikimas yra tinkamas apskaitos organizavimo būdas. Reikėtų labiau vertinti, pasigilinti iš teisinės pusės.

Specialistas paaiškino, kad įvertinus kratos metu rastus UAB „(X.)“ dokumentus, išvada nesikeičia – apsilankęs FNTT pas tyrėją O. P., apžiūrėjo kratos metu paimtus UAB „(X.)“ dokumentus (kelios bylos), labai išsamiai netikrino, nes pastebėjo, kad vėl buhalterinės apskaitos registrų, tarp tų bylų nebuvo. Buvo nedidelė dalis sąskaitų, buvo kelios bylos, o įvertinus bendrovės bendrą pardavimų ir pirkimų skaičių, tai turėtų būti žymiai didesnė dalis dokumentų, todėl išvada nesikeitė.

Balsu perskaičius VMI rašto dėl informacijos apie UAB „(X.)“ pateikimo turinį byloje (2 t., b. l. 161–162), specialistas paaiškino, kad šiuo metu neprisimena ar buvo gauti, kokie nors UAB „(X.)“ pranešimai iš i.SAF posistemio. Pasitaiko klaidų, kai bendrovės teikia duomenis į i.SAF, visaip būna. Galėjo būti kitokie patikrinimo rezultatai, jeigu bendrovė būtų bendradarbiavusi su VMI. Tai yra minima patikrinimo akte. Jeigu bendrovė būtų pateikusi visus dokumentus, būtų bendradarbiavusi – galimai patikrinimas būtų vykęs sklandžiau ir rezultatai galėjo būti kitokie. Padaryta išvada, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(X.)“ įsipareigojimų dydžio, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo teisingumo, bet galėjo būti padaryta kitokia išvada, jeigu UAB „(X.)“ būtų pateikusi apskaitos registrus ir dokumentus. Tai galima būtų įvertinti tik gavus įmonės dokumentus. Tai galėtų pakeisti rezultatą, bet kaip pakeistų, neaišku: jis galėtų didėti, mažėti, arba likti toks pat (8 t., b. l. 41–52).

Ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kontrolės departamento IV-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. M. 2021 m. spalio 6 d. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:

2021 m. kovo 5 d. VMI Kontrolės departamento IV-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyrius, vykdydamas 2020 m. spalio 21 d. pavedimą Nr. (21.222) FR0773-1945, patikrino mokesčių mokėtoją – UAB „(X.)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. vasario 17 d. perregistruota adresu (duomenys neskelbtini), bei surašė patikrinimo aktą, kuriame mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(X.)“ galimai nepagrįstai neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo – 67 067,36 Eur PVM (2017 m. – 30 521,73 Eur, 2018 m. – 21 001,78 Eur, 2019 m. – 15 543,85 Eur), paaiškino, kad palyginus bendrovės PVM deklaracijose deklaruotas PVM sumas su bendrovės ir juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų bendrovės sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, buvo padaryta išvada, kad bendrovė neteisingai deklaravo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta 319 615,90 Eur nedeklaruota paslaugų apmokestinamoji vertė ir 67 067,36 Eur pardavimo PVM suma dėl nedeklaruotų pardavimų. Taip pat nurodė, kad prie atlikto patikrinimo akto buvo parengtas priedas Nr. 1 su apibendrintais duomenimis. Pateiktame priede aprašytas trejų metų laikotarpis, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir išskirtos patikrinimo metu nustatytos sumos už kiekvieną mėnesį. Priede yra išskirti bendrovės deklaravimai PVM deklaracijose, VMI patikrinimo metu nustatyta gautų pajamų apmokestinamoji vertė ir PVM, bei nustatytas skirtumas tarp mokestinio patikrinimo metu nustatytų sumų ir bendrovės deklaruotų sumų, tai sudaro – 319 615,90 Eur apmokestinamosios vertės ir 67 067,36 Eur pardavimo PVM (4 t., b. l. 46–47).

2021 m. kovo 5 d. surašius patikrinimo aktą, buvo padaryta išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2022 m. kovo 15 d. VMI Kontrolės departamento IV-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. M. papildomai pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. Jis paaiškino, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d., kol UAB „(X.)“ direktoriumi buvo A. N., UAB „(X.)“ neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo – 54 345,78 Eur; UAB „(X.)“ direktorė D. J., eidama direktorės pareigas nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo – 6 799,04 Eur; UAB „(X.)“ direktorė G. K., eidama direktorės pareigas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d. (tiriamuoju laikotarpiu), neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo – 5 922,53 Eur.

Atlikus kratas UAB „(X.)“ įmonės patalpose, taip pat buvusių vadovų gyvenamosiose vietose buvo rasti UAB „(X.)“ buhalteriniai dokumentai, viso – 6 (šeši) segtuvai pavadinimu:

1) UAB „(X.)“ pardavimai 2018-01-01 – 2018-12-31;

2) UAB „(X.)“ pirkimai 2018-01-01 – 2018-12-31 (nubraukta ir rankiniu būdu užrašyta 2019);

3) Pirkimo PVM SF 2017-01-01 – 2017-12-31;

4) Mėlynas segtuvas be pavadinimo (pirkimo kvitai 2018 m. – 2019 m., suderinimo apžiūros aktai);

5) Raudonas segtuvas be pavadinimo (darbuotojų darbo sutartys);

6) Bordinės spalvos segtuvas pavadinimu (atleistų darbuotojų bylos).

Specialistas į klausimą, ar įvertinus kratos metu rastus UAB „(X.)“ buhalterinius dokumentus, galima nustatyti įmonės komercinės ūkinės veiklos pobūdį bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakė, kad įvertinus kratos metu rastus UAB „(X.)“ dokumentus, išvada nesikeičia, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi kratos metu surasti ne visi UAB „(X.)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dokumentai. Pažymėtina, kad nėra UAB „(X.)“ visų tiriamojo laikotarpio pardavimų PVM sąskaitų-faktūrų, sutarčių, buhalterinės apskaitos registrų, ir kitų dokumentų išvadai pateikti (4 t., b. l. 49–51).

Specialistė A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtina apžiūros protokoluose užfiksuotus paaiškinimus (3 t., b. l. 1–6). Išvadą padarė pagal tyrėjos pateiktus dokumentus. Juos gavo elektroniniu būdu Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) ir atliko apžiūrą. Duomenys buvo lyginami ir su Sodros duomenų sistemoje esančiais duomenimis (jie palyginti). Dokumentai ir darbo užmokesčio registrai nebuvo pateikti, todėl buvo vertinama pagal apklausos protokolus ir pagal tai, kas buvo deklaruota „Sodroje“ ir VMI. Taip pat, neturėjo jokių dokumentų dėl mokestinės bazės nustatymo, todėl negalėjo pasakyti, ar tai buvo taikoma, galėjo būti taikoma. Jokių pareiškimų, kuriuos turi rašyti dirbantysis, kad apskaičiuoti mokesčius, kokius skaičiuoti mokesčius – jokių papildomų dokumentų nebuvo (nei registrų, nei dokumentų). Tiesiog buvo imtas skaičius, kuris buvo nurodytas apklausos protokole, papildomai išmokėtas grynais pinigais ir nuo tos sumos buvo paskaičiuotas „Sodros“ mokestis. Šią sumą išskirstė trims vadovams pagal datas, nes dirbo skirtingi vadovai. Laikotarpiais, kurie yra išskirti, dirbo konkretūs direktoriai ir už tą laikotarpį buvo išmokėti ir apskaitos registre nepateikti darbo užmokesčio priskaitymai. Už tą laikotarpį tas direktorius ir atsakingas, turėjo užtikrinti dokumentų apsaugą.

Šiuo atveju draudėjas buvo UAB „(X.)“. Atliekant tyrimą, UAB ,,(X.)“, kaip draudėją, atstovavo direktorių, kuris vadovavo Darė sąlyginę išvadą – „jeigu“, nes neturėjo tikslių duomenų. Sąlyginė išvada – tai reiškia, kad išvada bus tiksli, jeigu pasitvirtins faktai, pagal kuriuos ji padaryta, tai sprendžia teismas. Išvada padaryta, vadovaujantis liudininkės apklausos protokolu, jog jai buvo išmokėti pinigai. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis buvo įvertinta, kad jeigu tai yra tiesa, tai priklausė sumokėti tokius mokesčius, ir buvo atlikti tokie pažeidimai, kadangi šitas dalykas (pinigai) nebuvo apskaitytas. Pinigai, kuriais buvo mokama, yra turtas. Kokiais pinigais buvo mokama – nežinoma. Įsipareigojimai (kam išmokėta ar neišmokėta) irgi nežinomi. Todėl negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(X.)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš dalies, tai iš tos dalies, kuri buvo. Specialistė nežino, kiek buvo išmokėta, būtent tai ir dalis, kurios negalima nustatyti, kadangi nėra tikslių dokumentų bei tikslių duomenų. Ta suma, kurią gavo darbuotoja, turėjo būti įtraukta į darbo užmokesčio registrą. Tame registre turėjo būti „pripliusuota“ – pridėta mokestinė dalis ir nuo jos apskaičiuoti mokesčiai. Tada atitinkamai, turėjo būti sumokėta didesnė įmoka. Tarp kitko, Sodra čia yra tik paskaičiuota, bet jeigu sudėti tą, ką ji oficialiai gavo pagal registrą ir pridėti tą, ką ji gavo neoficialiai, tai reikėtų žiūrėti, kokia būtų suma, nes gali būti, jog ji įtakotų ir pajamų mokesčio atsiradimą. Čia buvo „nueita“ paprastesniu keliu, nes nėra duomenų apie jos neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD), ar turi šeimą, turi vaikų. Buvo imta mažiausia dalis, nebedėjo į krūvą atlyginimo su papildomai išmokėta suma. Nuo tos sumos (jeigu ji didėja) skaičiuojasi NPD ir jis gali būti didesnis. Jei prisidės keli eurai, tai gali būti, kad jau NPD nebepriklauso toks, o priklauso mažesnis arba didesnis. Įtakoja tą dydį – tada keičiasi neapmokestinama dalis. Gali taip būti, kad jeigu „peršoko“ į didesnę pusę, tai galėjo atsirasti dar ir pajamų mokestis. Specialistė padarė, kad būtų mažiau mokesčių, t. y. atsargų variantą, nes neturėjo duomenų. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, už buhalterinius duomenis (čia yra buhalteriniai duomenys) atsako buhalteris ir įmonės vadovas. Teisinio vertinimo specialistė neatlieka. Ji ir visi specialistai rašo tik tai, kokie yra pažeidimai (jei juos nustato), o pabaigoje parašo, kas atsako už tą pažeidimą ir buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnį. Toliau sprendžia teismas. Jei vadovas sudaro darbo sutartį su buhalteriu, kuriam paveda vyriausiojo buhalterio funkcijas arba sudaro sutartį su kita įmone, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, labai keblu atsakyti, ar tokie veiksmai yra laikomi tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu. Vadovui reikia labai atsižvelgti į, pavyzdžiui, įmonės specifiką ir pasirinkti kompetentingą buhalterį arba įmonę. Bet jeigu jis organizuoja ir yra atsakingas žmogus, nustatytos jo veiklos atlikimo ar kažkokios pareigybinės instrukcijos, tai taip, jis padarė viską, ko reikalauja įstatymas ir tinkamai organizuoja buhalterinę apskaitą. Be to, jis atsako už dokumentų išsaugojimą. Jis turi organizuoti taip, kad dokumentai būtų saugūs bei išsaugoti pagal archyvų įstatymą, už tai pasirašo direktorius. Jis turi kontroliuoti ir buhalterijai teikti visus dokumentus, kokie yra. Vadovas atsako už organizavimą, buhalterija – už priskaičiavimą. Be to, vadovo sprendimas buvo mokėti ar nemokėti tą papildomą mokestį. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako vadovas. Organizavimas – buhalterio paskyrimas, kaip fizinio asmens arba įmonės, kuris tvarkys apskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buhalterinė apskaita yra suprantama, kaip trijų lygių atskaitomybės sistema: 1-asis lygmuo yra pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sudarymas. Vadovas užtikrina, kad buhalteriui būtų pateikti visi teisingi pirminio lygmens apskaitos dokumentai. Pagal teisinį reguliavimą ir pagal praktiką už antrinio lygmens apskaitos dokumentų vedimą (tai yra, visi registrai), atsakingas tas, kas juos sudaro. Jį gali skirti vadovas – tai arba buhalteris, arba įmonė, arba tas, kas veda apskaitą, atskirais atvejais gali būti ir pats vadovas, jeigu nėra buhalterio. Jeigu yra buhalteris, tai atsako buhalteris. Deklaracijas VMI paprastai pildo bei teikia asmuo, su kuriuo yra sudaryta sutartis. Tas asmuo, kuris pasirašo tas sutartis, elektronines teikimo ataskaitas, visa tai yra fiksuojama elektroninėje erdvėje. Viskas daroma pagal sutartis. Darbo užmokesčio registrą, jeigu įmonėje yra vyriausiasis buhalteris, pildo tas, kas yra direktorius, o jeigu tai yra buhalterio pareigose, tai pildo buhalteris. Jeigu jie yra keli, tai pildo tas, kuris pasirašo paskui tą registrą. Kas užpildo, tas pasirašo. Pateikia tas, kas sudarė sutartį. Duomenis Valstybiniam socialiniam draudimo fondui apie išmokėtus darbo užmokesčius pateikia tas, kieno vardu buvo sudaryta elektroninių paslaugų sutartis. VSD teikia duomenis tas, kas turi sutartį.

A. N. UAB ,,(X.)“ dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d., vadinasi, dar už vasario mėnesį dokumentų apsaugos užtikrinimas buvo jo atsakomybėje. Po to, kai jis išėjo iš darbo, visi dokumentai, kurie buvo sudaryti jo vadovavimo laikotarpiu, turėjo pasilikti įmonėje. A. N. buvo atsakingas už įmonės veiklą iki kovo mėnesio. Kai jis išėjo, turėjo viską perduoti kitam direktoriui, sutvarkyti bei pažiūrėti, ką jis perduoda. Nėra žinoma kada dingo dokumentai, jų tiesiog nėra. Dokumento, jog jis viską perdavė, specialistė nematė. Sąlyginai, jeigu jis (A. N.) 2019 m. kovo 26 d. perdavė dokumentus, t. y. užpildė priėmimo-perdavimo aktą, jis pažeidimo nepadarė. Jeigu tame akte yra nurodyta, jog perduoda darbo užmokesčio apskaitos registrus „nuo – iki“, tai taip, tada viskas gerai, tačiau šiuo atveju jų nėra. Specialistė negali pasakyti, kada jie dingo. Ką tyrėja jai perdavė, ką turėjo, pagal tai parašė. Pateikta išvada yra sąlyginė – „jeigu“. Jeigu būtų ne „jeigu“, tada būtų turėjusi dokumentus ir sakytų, kad „štai yra“, arba „štai nėra ir nebuvo“. Po 2019 m. kovo 26 d., A. N., pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, neturėjo pareigų vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB ,,(X.)“. Po kovo 26 d., t. y., nuo 2019 m. kovo mėnesio visi skaičiavimai yra pateikti buvusiai (tuo laikotarpiu) direktorei D. J.. A. N. įsipareigojimai baigėsi ties vasariu, išvadoje nurodyta iki vasario 28 d., daugiau jo vardu nieko nebuvo. Tada dirbo toks direktorius ir iki to laikotarpio registrus turėjo saugoti jis.

Apskaičiuota 3 960 Eur suma susidarė iš to, kas buvo išmokėta pagal apklausos protokolus. Tai kas buvo sumokėta darbuotojai ir prie jų yra įskaičiuoti mokesčiai. Ši suma yra paimta iš V. M. bei D. A. apklausų protokolų. 3 960 Eur suma yra apskaičiuota per visą tą laikotarpį, pagal datą „nuo – iki“. Darbuotoja sakė, jog kiekvieną mėnesį į rankas gaudavo priedą 180 Eur. Čia yra už kiekvieną mėnesį suskaičiuota, čia yra matematika. Pridedamas kiekvienas mėnuo už tam tikrą laikotarpį. Ar V. M. apklausos protokole nurodyta suma yra teisinga, specialistė nežino, todėl ir parašė išvadoje „jeigu“. Specialistė turėjo tokią medžiagą ir tokią užduotį, jeigu V. M. apklausoje teisme nurodė kitas sumas ir kitokį laikotarpį, tokiu atveju apskaičiuota suma keistųsi. Jeigu specialistė turėtų naują užduotį su kitomis sumomis ir kitu laikotarpiu, tada kitaip perskaičiuotų. Tačiau išvada vis tiek būtų „jeigu“, nes nežino ar ji tikrai gavo, bei kiek. Ji atlieka tik skaičiavimą, kad jeigu yra taip, tai gautųsi tiek (8 t., b. l. 82–85).

2022 m. balandžio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. M., apžiūrai buvo pateikta medžiaga dėl galimai neapskaitytų pinigų, bei padarytos išvados:

UAB „(X.)“ įregistruota Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) Bendrovei suteiktas įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovės faktiškai vykdoma veikla: valymo paslaugos. Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas vykdė:

1) A. N., nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d.;

2) D. J., nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.;

3) G. K., nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d.

Bendrovės buhalterinę apskaitą vedė A. M. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Užduotyje nurodyta, jog „ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(X.)“ darbuotojai V. M. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis kas mėnesį po 180 Eur į rankas. Tokiu būdu, V. M. minėtu laikotarpiu gavo ne mažiau nei – 3 960 Eur grynais pinigais į rankas“. Tyrimui pateikti 2022 m. balandžio 5 d. liudytojos V. M. ir liudytojos D. A. apklausos protokolai. Dokumentų apžiūrai nepateikti darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai ir kiti susiję dokumentai, įtakojantys darbo užmokesčio dydį ir mokesčių sumas, todėl nėra galimybės vertinti NPD (neapmokestinamąjį pajamų dydį), PNPD (papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį), pensijų draudimo įmokas ir kt.

Jeigu darbo užmokesčio žiniaraščiai ir kiti susiję dokumentai buvo neišsaugoti, tai UAB „(X.)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 19 straipsnio nuostatomis: 1) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal 2008 m. liepos 3 d. įstatymą Nr.X-1679); 2) Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įstatymą Nr. XI-1988).

Socialinio draudimo draudėjo duomenimis, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „(X.)“ deklaravo V. M. išmokas (priskaitytas darbo užmokestis) iš viso 9 020,61 Eur ir nuo jų VSDFV priskaičiuotas įmokas 2 675,08 Eur. Detalūs duomenys pateikiami pridedamoje lentelėje „Duomenys apie neoficialiai išmokėtą darbo užmokestį darbuotojai V. M. ir priskaičiuotus PSD ir VSD mokesčius už nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį“ (1 priedas).

UAB „(X.)“ VMI pateikė Metinę gyventojams išmokėtų, priskaitymų A ir B klasės pajamoms deklaraciją GPM312, kurioje už 2019 metus deklaravo V. M. išmokas neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ 5 050,62 Eur ir 464,58 Eur GPM (20 proc.), bei išmokas 400 Eur ir 15 Eur GPM (15 proc.).

UAB „(X.)“ pateiktų ataskaitų VSDFV Vilniaus miesto skyriui duomenimis, išmokos ir įmokos darbuotojai V. M. sudarė:

1) 2018 m. – 4 000 Eur išmokos ir įmokos 1 607,20 Eur (9 proc. + 31,18 proc. iš viso 40,18 proc.);

2) 2019 m. – 5 020,61 Eur išmokos ir įmokos 1 067,88 Eur (19,5 proc. + 1,77 proc. iš viso 21,27 proc.).

Dokumentų apžiūros metu, palyginus liudytojų apklausos protokolų ir bendrovės pateiktų VSDFV ataskaitų ir VMI deklaracijų duomenis nustatyta, kad bendrovė už 2018 m. – 2019 m. darbuotojai V. M., nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išmokėjo neoficialų darbo užmokestį 3 960 Eur grynais po 180 Eur kas mėnesį, kurio nedeklaravo.

Įvertinus papildomai išmokėtas sumas, PSD ir VSD mokesčių nuo neoficialaus darbo užmokesčio suma sudaro iš viso 1 365,42 Eur, iš jų: 794,70 Eur už 2018 m. ir 570,72 Eur už 2019 m.

UAB „(X.)“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo išmokų apdraustajai 4 661,20 Eur, bei VSD ir PSD įmokų 1 365,42 Eur. Bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo:

1) už 2018 m. 1 978 Eur apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 794,70 Eur įmokų, iš jų: 616,70 Eur VSD įmokų iš įmonės lėšų, 178 Eur PSD;

2) už 2019 m. 2 683,20 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 570,72 Eur įmokų, iš jų: 4752 Eur VSD įmokų iš įmonės lėšų, 523,20 Eur PSD.

Bendrovė neapskaičiavo ir VSDFD Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą iš viso 1 365,42 Eur VSD ir PSD įmokų, kurias sudaro 664,22 Eur VSD įmokos iš įmonės lėšų (31,18 proc.; nuo 2019 m. 1,77 proc.) ir 701,20 Eur darbuotojų PSD įmokos (9 (3 + 6) proc.; nuo 2019 m. 19,5 (6,8 + 12,52) proc.). Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovei vadovavo trys direktoriai, todėl duomenys apie išmokas buvo išskaidyti pagal kiekvieno direktoriaus dirbtą laikotarpį.

Jeigu, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės darbuotojai V. M. buvo išmokėtas, bet neapskaitytas darbo užmokestis grynais pinigais iš viso 3 960 Eur (2 160 Eur išmokėta nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu direktoriaus A. N.; 1 080 Eur išmokėta nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., direktorės D. J.; 720 Eur išmokėta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., direktorės G. K.), tai bendrovė atitinkamu laikotarpiu neapskaičiavo, neapskaitė ir nesumokėjo 1 365,42 Eur VSD ir PSD mokesčių biudžetui, iš jų:

1) 889,82 Eur (265,20 Eur PSD ir 624,62 Eur VSD) direktoriaus A. N. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.);

2) 285,36 Eur (261,60 Eur PSD ir 23,76 VSD) direktorės D. J. vadovavimo laikotarpiu (2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d.);

3) 190,24 Eur (174,40 Eur PSD ir 15,84 Eur VSD) direktorės G. K. vadovavimo laikotarpiu (2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.).

Apžiūrai pateiktų dokumentų pagrindu daroma išvada, kad jeigu UAB „(X.)“ darbuotojai V. M. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis iš viso 3 960 Eur, kuris neįformintas dokumentais, neapskaitytas buhalterinės apskaitos registruose, tai bendrovė už 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, kuriose įrašė neteisingus duomenis apie apdraustosios pajamas ir apskaičiuotas nuo jų VSD ir PSD įmokas.

Skaičiuojant VSD ir PSD įmokas, buvo vadovaujamasi įstatymais: 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-869 3 straipsniu, kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2018 m., 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1719 3 straipsniu, kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2019 m.

Jeigu, kaip nurodyta minėtų darbuotojų apklausos protokoluose, V. M. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, tai bendrovė nesilaikė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 10 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre data“.

UAB „(X.)“ dokumentų apžiūrai nepateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, tačiau pagal VSDFV ir VMI deklaruotas išmokų sumas nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išmokėta 3 960 Eur suma grynais, nebuvo deklaruota todėl, jeigu minėtu laikotarpiu bendrovė darbo užmokesčio žiniaraščiuose neužfiksavo V. M. 4 661,20 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais, tai nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d. pagal 1993 10 27 Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 804), 16 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir pagal 16 straipsnio 2 dalies reikalavimą: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis”.

Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų nesilaikymo, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. kovo 1 d. 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (3 t., b. l. 1–6).

2022 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus kratas UAB „(X.)“ įmonės patalpose, taip pat buvusių vadovų gyvenamosiose vietose buvo rasti UAB „(X.)“ buhalteriniai dokumentai, viso – 6 (šeši) segtuvai pavadinimu:

1) UAB „(X.)“ pardavimai 2018-01-01 – 2018-12-31;

2) UAB „(X.)“ pirkimai 2018-01-01 – 2018-12-31 (nubraukta ir rankiniu būdu užrašyta 2019);

3) Pirkimo PVM SF 2017-01-01 – 2017-12-31;

4) Mėlynas segtuvas be pavadinimo (pirkimo kvitai 2018 m. – 2019 m., suderinimo apžiūros aktai);

5) Raudonas segtuvas be pavadinimo (darbuotojų darbo sutartys);

6) Bordinės spalvos segtuvas pavadinimu (atleistų darbuotojų bylos).

2022 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti liudytojo, buvusio UAB „(X.)“ direktoriaus (prokuroro pastaba – rašymo apsirikimas, turi būti asmens tvarkiusio buhalterinę apskaitą) A. A., 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu pateikti dokumentai:

1) Atsakymas į 2017 m. kovo 3 d. pateiktą pretenziją;

2) UAB „(X.)“ periodinė tiekėjų suvestinė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (4 lapai);

3) UAB „(X.)“ darbuotojų, nepanaudojusių atostogas sąrašas 2016 m. gruodžio 31 d. Įvertintos ir stažinės atostogos (3 lapai);

4) UAB „(X.)“ periodinė pirkėjų suvestinė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (4 lapai);

5) UAB „(X.)“ pelnas ir nuostolis 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (3 lapai);

6) UAB „(X.)“ pardavimo faktūrų žurnalas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (1 lapas);

7) UAB „(X.)“ pardavimo faktūrų žurnalas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (2 lapai);

8) UAB „(X.)“ priskaitymų – išskaitymų žiniaraštis už 2017 m. sausio mėn. (4 lapai);

9) UAB „(Y.)“ buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 lapai) (4 t., b. l. 94–96).

SODRA pateikti duomenys apie UAB „(X.)“ V. M. apdraustųjų SD įmokas pagal draudėjus (3 t., b. l. 21–24).

UAB „(X.)“ juridinio asmens duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „(X.)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų skaičius – 151155, įstatinio kapitalo dydis 2016 m. vasario 17 d. – 43 834,95 Eur, nuo 2021 m. sausio 12 d. direktorius I. Z., 2021 m. sausio 8 d./ 2019 m. kovo 26 d./ 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikti prašymai dėl vadovo duomenų įregistravimo. Kaip juridinio fakto naudotojai nurodyti:

1) A. N. nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. balandžio 26 d.;

2) D. J. nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.;

3) G. K. nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d., pateikimo data – 2021 m. sausio 8 d.;

4) J. D. nuo 2021 m. sausio 12 d., duomenų pateikimo data – 2021 m. sausio 8 d.;

5) I. Z. nuo 2021 m. sausio 12 d., duomenų pateikimo data – 2021 m. sausio 8 d. (3 t., b. l. 7–12).

UAB „(E.)“ juridinio asmens duomenys, iš kurių matyti, kad įmonės akcininkas nuo 2020-11-16 yra A. N., šios įmonės direktorius nuo 2021-07-16 d. A. N., D. J. direktore dirbo nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. liepos 16 d. (3 t., b. l. 13–15).

SODRA duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „(E.)“ nuo 2019 m. lapkričio 11 d. dirba D. J., nuo 2020 m. kovo 16 d. – G. K., nuo 2020 m. kovo 2 d. A. N. (3 t., b. l. 16–17).

VĮ Registrų centro raštas į 2022 m. kovo 7 d. Nr. IBPS S-120125-22, kuriame nurodyta, kad UAB „(X.)“ vienintelės akcininkės 2021 m. sausio 7 d. sprendimu naujai išrinkto bendrovės vadovo I. Z. pasirašytą prašymą (JAR-1) įregistruoti duomenų pakeitimus Registre ir kitus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus (vienintelio akcininko sprendimą, vadovo išduotą įgaliojimą, kontaktinių duomenų formą (KD-1)) (duomenys neskelbtini) skyriuje pateikė ir Paslaugų apskaitos sistemoje (PAS) suformuoto prašymo formoje pasirašė nuo 2021 m. sausio 7 d. naujai paskirto bendrovės vadovo, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, įgaliota G. K., Vadovo duomenys registre įregistruoti 2021 m. sausio 12 d. (3 t., b. l. 27).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys apie UAB „(X.)“ juridinių faktų pasikeitimą – akcininkų, direktorių pasikeitimai, įgaliojimai ir t.t. Tame tarpe 2021 m. sausio 8 d. elektroniniu parašu pasirašytas G. K. prašymas registruoti JA ir jo priedai (sprendimas, įgaliojimas, taip 2021 m. sausio 8 d. prašymas registruoti JA, pasirašytas I. Z.) (3 t., b. l. 78).

VĮ Registrų centro raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „(X.)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui (3 t., b. l. 34).

VMI prie LR FM raštas į raštą 2021 m. spalio 14 d. Nr. IBPS-S-513836-21, dėl informacijos apie UAB „(X.)“ pateikimo raštu, pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad:

1. Dėl nepateiktų privalomų teikti deklaracijų ir ataskaitų:

1) nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (forma KIT711) už 2020 m. mokestinį laikotarpį;

2) nepateikė Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma PLN204) už 2019 – 2020 m. mokestinius laikotarpius.

2. Dėl mokesčių sumokėjimo ir įsiskolinimo:

VMI prie FM MAIS 2021 m. spalio 18 d. duomenimis UAB „(X.)“ turi 96 628,83 Eur mokestinių nepriemokų, iš jų:

1) 95 110,96 Eur (PVM 73 106,19 Eur bei PVM delspinigių 22 004,77 Eur). PVM nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

2) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau — NTM) 1 517,81 Eur (NTM 1 440,62 Eur bei NTM delspinigių 77,19 Eur). NTM nepriemoka susidarė už 2019 metus;

3) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių 0,06 Eur;

4) MAIS duomenimis UAB „(X.)“ turi 844,00 Eur įsiskolinimą pagal Lietuvos Respublikos institucijų vykdomuosius dokumentus (žyminio mokesčio pagal 2020 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą);

5) priminimai ir raginimai dėl mokesčių sumokėjimo nebuvo siunčiami;

6) duomenų apie mokestinius ginčus nėra.

3. Dėl vadovų, apskaitą tvarkančių asmenų, ir asmenų, teikusių/turėjusių teisę teikti dokumentus bendrovės vardu.

Vadovai buvo:

1) nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d. A. N., gim. (duomenys neskelbtini);

2) nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. D. J., gim. (duomenys neskelbtini);

3) nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d. G. K., gim. (duomenys neskelbtini);

4) nuo 2021 m. sausio 12 d. I. Z., gim. (duomenys neskelbtini)

Apskaitą tvarkantys asmenys nenurodyti.

Deklaracijas ir ataskaitas per VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) išorinį portalą teikė:

1) nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. A. A., gim. (duomenys neskelbtini);

2) visas kitas deklaracijas ir ataskaitas teikė A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (paskutinį kartą teikė 2020 m. spalio 26 d.). Teikiame 2019 m. rugsėjo 11 d. Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą (pridedama);

Per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI dokumentus teikė A. A., A. N., A. M..

Mano VMI atstovai buvo :

1) nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. kovo 10 d. A. M.;

2) nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 28 d. A. N., gim. (duomenys neskelbtini);

3) nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2021 m. sausio 1 d. A. A.;

4) nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. D. J., gim. (duomenys neskelbtini);

5) nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2021 m. sausio 21 d. G. K., gim. (duomenys neskelbtini);

6) nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2021 m. sausio 29 d. M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini);

VMI Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos naudotojai buvo:

1) nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. kovo 25 d. A. N.;

2) nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. A. A.;

3) nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2025 m. birželio 2 d. A. M.;

4) nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. D. J.;

5) nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. sausio 7 d. G. K.;

6) nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 16 d. I. Z..

Dėl veiklos vykdymo vietų adresų: nuo 2016 m. kovo 1 d. biuras (kontora) adresu (duomenys neskelbtini).

Prie šio atsakymo pateikta 15 lapų priedų, tame tarpe ir VMI prie LR FM Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo (2 t., b. l. 161–169).

2021 m. rugpjūčio 4 d. kratos metu, atliktos UAB „(X.)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose A. N., buvo rasti ir paimti UAB „(X.)“ buhalteriniai dokumentai:

1) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 1, 376 l;

2) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 2, 369 l;

3) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 3, 491 l;

4) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 4, 272 l;

5) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 5, 109 l;

6) UAB „(X.)“ dokumentai, segtuvas Nr. 6, 364 l apžiūros kurie po papildomos specialisto apklausos (4 t., b. l. 49–51), prokuroro nutarimu buvo perduoti UAB „(X.)“ nemokumo administratoriui (6 t., b. l. 209–213).

2021 m. balandžio 1 d. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00018-21 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, požymius, gavus VMI prie FM Kontrolės departamento IV-ojo juridinių asmenų patikrinimų skyriaus pranešimą apie UAB „(X.)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau – UAB „(X.)“ arba Bendrovė) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., surašant 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-71, kuriame buvo nustatyta, kad UAB „(X.)“ atsakingi asmenys galimai nepagrįstai neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo – 67 067,36 Eur PVM (2017 m. – 30 521,73 Eur; 2018 m. – 21 001,78 Eur; 2019 m. – 15 543,85 Eur). Dėl nustatytų BAĮ pažeidimų patikrinimo akte padaryta išvada, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į VMI prie FM atliktą 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-71, bei kitus surinktus duomenis, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 20–22).

2021 m. kovo 24 d. VMI prie FM pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(X.)“ galimai nusikalstamos veikos, nurodyta, kad VMI prie FM Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausiasis specialistas A. M. atliko UAB „(X.)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir surašė VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 (1 t., b. l. 50–64).

Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. vasario 17 d. registracijos adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini). UAB „(X.)“ PVM mokėtoja įregistruota (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovė nuo 2020 m. vasario 18 d. VMI prie FM iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro dėl veiklos nevykdymo. UAB „(X.)“ deklaruotos veiklos: (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas – (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas - (duomenys neskelbtini)).

MAIS duomenimis, UAB „(X.)“ akcininkai:

1) nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. – A. N.;

2) nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. – D. J.;

3) nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. sausio 12 d. – G. K.;

4) 2021 m. sausio 12 d. – J. D..

MAIS duomenimis, UAB „(X.)“ vadovai:

1) nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d. A. N.;

2) nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. D. J.;

3) nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d. G. K.;

4) nuo 2021 m. sausio 12 d. I. Z. (miręs (duomenys neskelbtini)).

UAB „(X.)“ tikrinamuoju laikotarpiu nenurodė apskaitą tvarkančio asmens. Pažymėtina, kad pagal Bendrovės per portalą EDS pateiktas deklaracijas/ataskaitas nustatyta, kad iki 2017 m. balandžio 30 d. VMI prie FM deklaracijas/ataskaitas teikė A. A., nuo 2017 m. gegužės 1 d. – A. M..

Bendrovė mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė, todėl mokestinis patikrinimas atliktas pagal Bendrovės ir jos pirkėjų bei tiekėjų į i.MAS elektroninį sąskaitų-faktūrų posistemį i.SAF teiktus išrašytų/gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, pagal informaciją gautą iš bankų apie Bendrovės sąskaitose vykdytas apyvartas ir iš trečiųjų šalių gautą informaciją.

Siekiant įvertinti Bendrovės veiklą ir surinkti informaciją apie vykdytus sandorius, 2021 m. vasario 1 d. išsiųstas paklausimas buvusiai Bendrovės akcininkei ir vadovei G. K. dėl informacijos pateikimo apie darbą UAB „(X.)“. G. K. 2021 m. vasario 11 d. pateikė atsakymą į paklausimą (atsakymas pateiktas elektroniniu paštu, nepasirašytas), kuriame patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 12 d. buvo Bendrovės vadove ir vienintele akcininke (vėliau akcijos parduotos J. D.), tačiau nurodė, kad sandorių aplinkybių neatsimena ir nenurodė, kodėl jos vadovavimo laikotarpiu UAB „(X.)“ nedeklaravo visų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo visų mokesčiui biudžetą. G. K. 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu bei per Mano VMI papildomai paprašius nurodyti, kam buvo perduoti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, atsakymas mokestinio patikrinimo atlikimo dienai negautas. Pažymėtina, kad naujas Bendrovės vadovas, I. Z. (paskirtas vadovu nuo 2021 m. sausio 12 d.), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) po paskyrimo vadovu).

2021 m. vasario 19 d. taip pat išsiųstas paklausimas Bendrovės akcininkei J. D. dėl informacijos pateikimo apie Bendrovės akcijų įsigijimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą. Bendrovės akcininke, J. D., 2021 m. kovo 2 d. susisiekusi telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešė, kad įsigijo tik Bendrovės akcijas, dėl kurių buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis. Jokie Bendrovės dokumentai jai perduoti nebuvo ir apie juos ji nieko nežino.

Nustatyta, kad UAB „(X.)“ PVM deklaracijose (forma FR0600)1 už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. deklaravo: PVM apmokestinamų sandorių – 493 607 Eur; standartinio tarifo pardavimo PVM – 103 651 Eur; pirkimo PVM – 77 659 Eur; mokėtiną (+)/grąžintiną (-) PVM – 25 992 Eur.

Nustatyta, kad Bendrovė į i.MAS elektroninį sąskaitų-faktūrų posistemį i.SAF teikė išrašytų/gautų PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenis (nepateikti išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų duomenys tik už 2017 m. sausio, vasario mėn.), tačiau teikti duomenys neatitinka duomenų, deklaruotų to paties laikotarpio PVM deklaracijose (PVM deklaracijose deklaruota 11 691 Eur mažiau pardavimo PVM). UAB „(X.)“ deklaruoti duomenys i.SAF portale už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.: išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų apmokestinamoji vertė – 549 516 Eur; išrašomose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta pardavimo PVM suma – 115 342 Eur; gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų apmokestinamoji vertė – 433 072 Eur; gaunamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta pirkimo PVM suma – 89 700 Eur.

Bendrovė buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų mokestiniam patikrinimui nepateikė, todėl nustatyti, ar Bendrovės į i.MAS elektroninį sąskaitų-faktūrų posistemį i.SAF pateikti išrašytų/gautų PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenys atitinka buhalterinės apskaitos registruose apskaitytiems duomenims, kuriuos privaloma teikti į i.SAF posistemį, nėra galimybės.

Dėl Bendrovės PVM apmokestinamų pajamų dalies, nustatytos pagal i.SAF duomenis, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis, bet nedeklaravo Bendrovė.

Atlikus Bendrovės posistemyje i.SAF pateiktų duomenų palyginimą su pirkėjų i.SAF posistemyje deklaruotais duomenimis apie įsigijimus iš Bendrovės, nustatyta, kad Bendrovė į i.SAF posistemį nepateikė duomenų apie pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra apmokestinamoji vertė 136 537,04 Eur ir 28 670,93 Eur pardavimo PVM.

Siekiant įvertinti UAB „(X.)“ vykdytus sandorius ir gautas pajamas, Bendrovės klientams išsiųsti paklausimai. Bendrovės klientai – UAB „(H.)“, UAB „(MN.)“, UAB „(HI.)“, UAB „(IJ.)“, (duomenys neskelbtini) universitetas, (duomenys neskelbtini) ministerija, (C2) ministerija, (C1) ministerija, patikrinimui pateikė dokumentus dėl sandorių, vykdytų su Bendrove: PVM sąskaitas-faktūras, sutartis su priedais, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus su parašais, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė teikė patalpų ir teritorijų valymo bei tvarkymo paslaugas, didžioji dalis Bendrovės klientų – juridinių asmenų (pagal suteiktų paslaugų apimtis) yra biudžetinės įstaigos. Minėtoms paslaugoms atlikti rengiami konkursai, su Bendrove pasirašytos viešųjų pirkimų-pardavimų sutartys.

Pavieniais atvejais sutartyse ir sutarčių prieduose nurodyti Bendrovės darbuotojai, priskirti atlikti darbus objektuose, viešųjų pirkimų-pardavimų sutartyse tiksliai aprašomos vykdomos paslaugos, pateikiamos techninės darbų specifikacijos, darbų priėmimo-perdavimo aktuose yra Bendrovės darbuotojų parašai.

Pagal bankų pateiktus Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nustatyta, kad klientai su Bendrove už paslaugas atsiskaitinėjo bankiniais pavedimais. Pateiktuose sąskaitų išrašuose užfiksuoti mokėjimai Bendrovės darbuotojams (darbo užmokestis).

Dėl Bendrovės PVM deklaracijose nedeklaruotų pajamų dalies, nustatytos pagal bankų išrašus (sandoriai su fiziniais asmenimis).

Patikrinimo metu pagal Bendrovės bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. fiziniai asmenys už 2017 – 2019 m. suteiktas nekilnojamo turto tvarkybos paslaugas (komunalines paslaugas) sumokėjo iš viso 115 389,46 Eur su PVM.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant Bendrovės 2017 – 2019 m. apmokestinamas pajamas, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas pardavimo PVM, daryta prielaida, kad 2017 m. sausio mėn. į Bendrovės bankų sąskaitas iš fizinių asmenų gautos įplaukos yra už suteiktas paslaugas iki 2017 m. Todėl 2017 m. sausio mėn. įplaukos priskiriamos apmokestinamoms pajamoms laikotarpiui iki 2017 m. Apmokestinamoms pajamoms laikotarpiui iki 2017 m. taip pat priskirtos įplaukos, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyti 2016 m.

Nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į atsiskaitomąsias sąskaitas iš fizinių asmenų gavo iš viso 115 389,46 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuota ir PVM deklaracijose deklaruota 20 026 Eur (115 389,46 / 121 * 21) pardavimo PVM bei šia suma padidintas mokėtinas į biudžetą PVM. UAB „(X.)“ nepagrįstai neapskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 20 026 Eur PVM.

Dėl Bendrovės PVM apmokestinamų pajamų dalies, nustatytos pagal įplaukas į Bendrovės bankų sąskaitas (i.SAF nedeklaravo nei Bendrovė, nei kita sandorio šalis).

Patikrinimo metu palyginus Bendrovės banko sąskaitų išrašų informaciją su Bendrovės teiktais duomenimis į posistemį i.SAF ir pirkėjų, teikusių duomenis į i.SAF apie įsigijimus iš Bendrovės, nustatyti atvejai, kai įmonės ir įstaigos banko pavedimais mokėjo Bendrovei už įsigytas paslaugas (daugeliu atveju nurodydamos PVM sąskaitos-faktūros, už kurią atliekamas mokėjimas, seriją ir numerį), tačiau nei Bendrovė, nei pirkėjai į i.SAF posistemį neteikė duomenų apie turėtus sandorius su Bendrove.

Nustatyta, kad bankiniais pavedimais iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurios neteikė duomenų į i.SAF posistemį, Bendrovė gavo iš viso 38 486,43 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuota ir deklaruota 6 679,47 Eur (38 486,43 / 121 * 21) pardavimo PVM (apmokestinamųjų pajamų suma 31 806,96 Eur (38 486,43 Eur – 6 679,47 Eur). UAB „(X.)“ nepagrįstai neapskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 679,47 Eur PVM.

Dėl Bendrovės deklaruotų pirkimų ir pirkimo PVM Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų, todėl nustatyti, ar pagrįstai Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo 77 659 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir, ar atskaitytas pirkimo PVM susijęs su PVM apmokestinamų prekių tiekimu ir paslaugų teikimu pagal PVMĮ 58 straipsnio nuostatas, nėra galimybės.

Pagal mokestinio patikrinimo metu iš bankų gautus Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, trečiųjų šalių pateiktus duomenis ir VMI prie FM duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo iš viso 813 223 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 170 718,36 Eur pardavimo PVM. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. PVM deklaracijose Bendrovė deklaravo 493 607 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 103 651 Eur pardavimo PVM. Palyginus Bendrovės PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su Bendrovės ir juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, padaryta išvada, kad Bendrovė neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų 319 615,90 Eur apmokestinamoji vertė ir 67 067,36 Eur pardavimo PVM suma. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 67 067 Eur pardavimo PVM suma dėl nedeklaruotų pardavimų.

Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikusi buhalterinės apskaitos dokumentų, i.SAF pateiktuose PVM sąskaitų-faktūrų registruose neapskaičiusi visų ūkinių operacijų, pažeidė BAĮ nuostatas: 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus, kuriuose numatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalį – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio 3 dalį – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, <...>; 16 straipsnio 1 dalį – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. BAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. <...>. BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Dėl nustatytų BAĮ pažeidimų patikrinimo akte padaryta išvada, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(X.)“ galimai nepagrįstai neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo 67 067,36 Eur PVM (2017 m. – 30 521,73 Eur; 2018 m. – 21 001,78 Eur; 2019 m. – 15 543,85 Eur).

Siunčiama surinkta informacija dėl UAB „(X.)“ veiklos, nes yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnyje, 222 straipsnyje. Apie priimtą sprendimą prašo informuoti VMI prie FM Kontrolės departamentą. Prie pranešimo pridėtas patikrinimo aktas ir patikrinimo medžiaga (318 lapų) bei banko išrašai Excel formatu (1 t., b. l. 28–208; 2 t., b. l. 1–158).

2021 m. kovo 24 d. FNTT gautu VMI prie FM pareiškimu su priedais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 220 straipsnį, 222 straipsnį (1 t., b. l. 28–31).

VMI prie FM patikrinimo aktas (1 t., b. l. 50–64).

VMI prie FM Mokesčių administratoriaus 2021 m. sausio 4 d. nurodymas Nr. (21.222) FR0706-5 pateikti 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 65–66).

VMI prie FM Mokesčių administratoriaus 2021 m. gruodžio 10 d. nurodymas Nr. (21.222) FR0706-1310 pateikti 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 67–68).

VMI prie FM lydraštis G. K. dėl informacijos pateikimo, atsakymas (1 t., b. l. 69–72).

VMI prie FM pranešimas apie pradėtą mokestinį patikrinimą su sąrašu reikalingų dokumentų (1 t., b. l. 73–75).

VMI prie FM pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą, priedai (1 t., b. l. 76–208).

VMI prie FM pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą, priedai (2 t., b. l. 1–156).

VMI prie FM pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą, priedas apibendrinti duomenys (2 t., b. l.1–157–158).

VMI prie FM lydraštis gynėjui advokatui Dariui Novikui dėl informacijos neteikimo, atsakymas. Taip pat, nurodyta, kad UAB „(X.)“ buvusios vadovės D. J. ir G. K. neteikė UAB „(X.)“ FR0600 formų už mokestinį laikotarpį (mėnesiais) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (8 t., b. l. 97–98).

VMI prie FM raštas į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. teikė A. M.. UAB „(X.)“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų 2020 m. vasario 18 d. Pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys, taip pat ir duomenys apie PVM deklaracijų (forma FR0600) pateikimą. Įmonės atsakingi asmenys, kurie laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę (galimybę) sistemoje matyti kryžminio sutikrinimo rezultatus: A. N. – nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. kovo 25 d., A. A. – nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., D. J. – nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., G. K. – nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Pateiktas duomenų išrašas apie UAB „(X.)“ išsiųstus pranešimus dėl kryžminio sutikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (8 t., b. l. 103–131).

Iš UAB „(Y.)“ direktoriaus A. A. atsakymo UAB „(X.)“ direktoriui A. N. į 2017-03-03 pretenziją matyti, kad A. A. pateikė A. N. paaiškinimus, konkrečiai nurodydamas terminus ir priežastis, kodėl būtent tuo metu paskaičiuotas Įmonės darbuotojų darbo užmokestis nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. vasario 10 d.; surašytos Įmonės pardavimo sąskaitos faktūros nuo 2016 spalio mėnesio iki 2017 m. kovo 3 d.. Atsakyme nurodyta, kad pirkimų sąskaitos faktūros gaunamos nesilaikant sutarties sąlygų pateikti jas 20 mėnesio dieną, todėl yra pastoviai koreguojamos ataskaitos VMI. Nurodoma, kad su A. A. neatsiskaityta nuo gruodžio mėnesio, siūlomi variantai dėl sklandaus sutarties nutraukimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo darbų užbaigimo (4 t., b. l. 71).

Iš 2017-04-19 A. A. elektroninio laiško A. N. matyti, kad 2017-04-19 A. A. rašo A. N. informuodamas, jog neveikia prisijungimai prie programos, todėl jis negali pateikti deklaracijų; nėra gavęs duomenų už 2017 m. kovo mėnesį dėl darbo užmokesčio skaičiavimų; klausiama, kaip planuojama spręsti problemą (4 t., b. l. 75).

UAB „(A.)“ atsakymas į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. pranešimą apie informacijos pateikimą, kuriame nurodyta, kad UAB „(A.)“ pardavė ir įdiegė UAB „(F.)“ programinę įrangą. UAB „(A.)“ 2013 m. gegužės 27 d. gavo UAB „(F.)“ prašymą dėl pavadinimo pakeitimo: iš UAB „(F.)“ į UAB „(X.)“.

Buvo sudarytos 3 sutartys su UAB „(A.)“:

1. 2010 m. birželio 21 d. Kompiuterių programinės įrangos diegimo ir aptarnavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(F.)“.

Sutarties dalykas:

a) Buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (moduliai: didžioji knyga, pirkimų mokėjimų knyga, pardavimų-įplaukų knyga, atsargų apskaita, ilgalaikio turto apskaita).

b) Darbo užmokesčio apskaitos programa “ (duomenys neskelbtini)” (moduliai: darbo užmokesčio apskaita, personalo apskaita iki 100 darbuotojų).

c) Programos aptarnavimo, priežiūros ir darbuotojų konsultacijų paslaugos.

d) Serverio resursų nuoma ir duomenų bazių priežiūra.

Prisijungimo prie serverio vardą ir slaptažodį, kaip taisyklė, suteikia atsakingas (A.) darbuotojas, tačiau (A.) programinės įrangos, esančios serveryje, prisijungimo duomenis tvarko tik kliento atstovas.

2016 m. spalio 14 d. buvo gautas UAB „(X.)“ direktoriaus pavaduotojos D. J. prašymas pakeisti IP adresą, iš kurio bus jungiamasi prie serverio.

Pažymi, kad vienas iš klientą aptarnavusių, konsultavusių darbuotojų su (A.) įmone darbo santykių nebeturi.

2. 2011 m. sausio 25 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(F.)“.

Sutarties dalykas: „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)). Paslauga teikiama (A.) serveryje. Kliento e-mail, nurodytas (duomenys neskelbtini)sistemoje buvo: (duomenys neskelbtini)

Prie (duomenys neskelbtini) sistemos prisijungimo slaptažodžius suteikė ir pakeisti jį praradus galėjo (A.) darbuotojai pagal kliento pateiktą prašymą. Istorijos, ar buvo kreiptasi dėl slaptažodžio suteikimo neturi, nes klientui nutraukus sutartį, visi duomenys buvo sunaikinti. Taip pat pažymi, kad klientą aptarnavęs ir su juo bendravęs darbuotojas su (A.) įmone darbo santykių nebeturi.

3. 2013 m. gegužės 31 d. Kompiuterių programinės įrangos diegimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(X.)“.

Sutarties dalykas: Darbo užmokesčio apskaitos programos (duomenys neskelbtini) (moduliai darbo užmokesčio apskaita ir personalo apskaita) licencijos išplėtimas nuo 100 iki 300 darbuotojų.

Ši sutartis papildomų paslaugų nenumato.

UAB „(A.)“ 2017 m. kovo 6 d. gavo UAB „(X.)“ direktoriaus A. N. prašymą sustabdyti galiojančią sutartį nuo 2017 m. kovo 6 d. UAB „(A.)“ 2017 m. kovo 8 d. gavo UAB „(X.)“ pardavimų vadybininkės M. D. el. laišką, kad norima „sustabdyti viską, nes keičiamas buhalteris ir sistema“. UAB „(A.)“ 2017 m. kovo 9 d. gavo pardavimų vadybininkės M. D. el. laišką, kad norima iki kovo 31 d. naudotis duomenimis. (A.) pagal gautus prašymus nutraukė sutartis. Paskutinė sąskaita už paslaugas išsiųsta 2017 m. kovo 31 d. Nuo to laiko su klientu nebendravo.

Atsakydami į klausimą, kas turėjo galimybę prisijungti prie UAB „(X.)“ duomenų bazės, nurodė, kad prisijungti prie (A.) programinės įrangos duomenų bazės gali kliento darbuotojai, kuriems suteiktos teisės programos įdiegimo metu. Tai tipiškai atlieka (A.) konsultantai diegdami programinę įrangą, tačiau prisijungimo duomenis (vartotojo vardą bei slaptažodį) gali susikurti ir/ar pasikeisti ir pats kliento darbuotojas. (A.) konsultantai neišsisaugo prisijungimo duomenų ir patys savavališkai prisijungti prie duomenų bazės negali.

Dėl UAB „(X.)“ konsultavimo dėl programinės įrangos naudojimo, nurodė, kad tipiškai, kai klientas pasirašo aptarnavimo sutartį su (A.), jis turi teisę gauti konsultacijas el. paštu, telefonu, ir/ar nuotolinio prisijungimo būdu (kuomet kliento darbuotojas pats inicijuoja susijungimą. t. y. pats prijungia prie kompiuterio (A.) konsultantą iškilus problemai, pvz., per AnyDesk ar Teamviewer). Ar UAB „(X.)“ darbuotojai kreipėsi, šios informacijos išsaugoję neturi, todėl atsakyti negali.

(A.) darbuotojai nesaugo prisijungimo duomenų, skirtų prisijungti prie kliento duomenų bazės, todėl patys savavališkai prisijungti negali. Be to, kliento duomenų bazė tipiškai talpinama kliento kompiuteriuose, prie kurių (A.) darbuotojai taip pat prisijungti negali.

Kai programinė įranga yra patalpinama (A.) serveryje, (A.) konsultantai neturi prisijungimų duomenų prie (A.) serverio, prisijungti prie serverio negali, tuo labiau prie duomenų bazės. (A.) serverį prižiūri (A.) administratorius, kuris turi prisijungimus prie serverio (reikalingus tam kad būtų galima administruoti serverio resursus), tačiau, kaip ir minėta anksčiau, neturi prisijungimo prie kliento duomenų bazių, todėl prisijungti negali.

Esant kritinei situacijai (pvz., kliento prašymu reikalinga taisyti sugadintus duomenis), tarp (A.) ir kliento yra pasirašomas duomenų perdavimo sutikimas, tuomet klientas pats pateikia (A.) savo duomenų bazę, (A.) programuotojai prie jos gali prisijungti programinėmis priemonėmis atjungę prisijungimo sistemą. Sutvarkius duomenis duomenų bazė grąžinama atgal klientui, o (A.) turėta duomenų bazės kopija sunaikinama. Vėliau suteikiami nauji prisijungimai prie duomenų bazės ir perduodami klientui arba pats klientas susikuria naujus prisijungimo duomenis (jis tą gali daryti). Prašymo tvarkyti duomenis ir duomenų perdavimo sutikimo UAB „(A.)“ iš UAB „(X.)“ negavo.

UAB „(A.)“ naujų individualių slaptažodžių sukūrimo praradus prisijungimo slaptažodžius atskiros paslaugos neteikia, tačiau, jei klientas yra sudaręs aptarnavimo sutartį su (A.), tai patenka po sutarties „konsultavimo“ punktu, tačiau klientas privalo oficialiu raštu kreiptis į (A.) su prašymu reset‘inti (perkrauti, arba sukurti naujus) prisijungimo duomenis ir sukurti naujus.

Patikrinus el. pašto archyvus ir apklausus dabartinius įmonės darbuotojus nenustatyta, kad UAB „(X.)“ atstovai kreipėsi į UAB „(A.)“, jog būtų sukurti nauji individualūs slaptažodžiai. Pažymi, kad vienas UAB „(X.)“ aptarnavęs darbuotojas (A.) jau nebedirba (8 t., b. l. 138–147).

Lietuvos Respublikos (C1) ministerijos raštas Nr. 12-01- į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta informacija apie įmones, kurios nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos (C1) ministerijos administraciniuose pastatuose teikė patalpų valymo paslaugas, ir paslaugas teikusių įmonių darbuotojų darbo laiką nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuriuo jiems buvo leidžiama įeiti į patalpas (8 t., b. l. 148–149).

Iš VĮ „Registrų centras“ atsakymo į 2023-10-10 Vilniaus apygardos teismo raštą dėl informacijos pateikimo, matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(X.)“ informacinėje sistemoje E. Sąskaita pateiktas sąskaitas faktūras 2017–2019 m. Nustatyta, kad sąskaitas faktūras, išrašytas (C1) ir (C2) nuo 2017-07-31 iki 2019-12-19 šioje sistemoje registravo A. M. (9 t., b. l. 156–157).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o A. N. – taip pat ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. padarė jiems inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. apgaulingai tvarkė UAB „(X.)“ apskaitą, o būtent:

A. N., nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 veikdamas vienas, nuo 2019-03-26 – kartu su D. J., o nuo 2019-09-24 – kartu su G. K., jis nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 būdamas UAB „(X.)“ direktorius, o po to – faktinis Įmonės vadovas, nesudarydamas ir nepatvirtindamas sąskaitų plano, nenustatydamas apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo; nenustatydamas apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; nenustatydamas tvarkos, pagal kurią pasikeitus įmonės vadovui ar buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų perduoti apskaitos registrai ir sudarytos finansinės ataskaitos, dėl to Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems buhalteriui A. A., vėliau – buhalterei A. M., nebuvo perduoti UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga, minėtiems buhalteriams nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateikiamos informacijos apie UAB „(X.)“ ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas, todėl Įmonė neapskaitė ir i.SAF (i.MAS elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio) duomenimis neregistravo dalies sandorių, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis; taip pat jam veikiant per apie nusikalstamą veiką nežinančią D. A. buvo tyčia neoficialiai išmokamas atlyginimas darbuotojai V. M.; jis tyčia sunaikino UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos programoje „(A.)“ buvusius laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 buhalterinės apskaitos dokumentus; padedamas D. J. paslėpė laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26, o D. K. – laikotarpio nuo 2019-09-20 iki 2020-12-31 UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, didžiąją knygą. Tokiu būdu A. N. tyčia organizavo ir vykdė UAB „(X.)“ apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31.

Atitinkamai kaltinamosios D. J. ir G. K., veikdamos kartu su faktiniu įmonės vadovu – A. N., laikotarpiais, kuriais jos ėjo UAB „(X.)“ direktorių pareigas (D. J. – nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24, G. K. – nuo 2019-09-24 iki 2021-01-12), tyčia organizavo ir vykdė (per buhalterę A. M.) UAB „(X.)“ apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei padėjo faktiniam UAB „(X.)“ vadovui A. N. paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. N. padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 būdamas UAB „(X.)“ direktorius, vėliau faktinis vadovas ir veikdamas kartu su D. J. (nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24) bei G. K. (nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31), siekdamas UAB „(X.)“ vardu išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL, pasitelkęs minėtus buhalterius, nežinojusius apie daromas nusikalstamas veikas, elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI, UAB „(X.)“ vardu įformintas 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių, 2018 m. sausio–gruodžio mėnesių ir 2019 m. sausio–gruodžio mėnesių deklaracijas (forma FR0600), kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie 129 773,65 Eur UAB „(X.)“ pajamų ir nuo jų apskaičiuotą 27 245,32 Eur dydžio mokėtiną PVM, dėl to UAB „(X.)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 27 245, 32 Eur pardavimo PVM.

Kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. savo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie UAB „(X.)“ pajamas ir nuo jų mokėtiną PVM pateikimo VMI viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, teigė, kad nėra šių nusikalstamų veikų subjektai, nes buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė samdyti profesionalūs buhalteriai (A. A., A. M.), kuriems Įmonėje nustatyta tvarka (A. A. siunčiant elektroniniu paštu, o A. M. – paliekant dėkliuke) buvo teikiami buhalterinės apskaitos dokumentai (įmonių sąrašai, darbų priėmimo aktai), jų pagrindu pastarieji (A. A., pasitelkęs buhalterinę apskaitos programą „(A.)“, o A. M. – programą „(B.)“) išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už klientams (daugiausia valstybinėms įstaigoms) teikiamas valymo paslaugas, jas registruodavo registruose ir deklaruodavo, pateikdami PVM deklaracijas VMI. UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo tyčia slepiami ar naikinami, nebent dalis dokumentų galėjo būti prarasta dėl nuo įmonės vadovų nepriklausančių aplinkybių (gaisro Įmonės patalpose (duomenys neskelbtini); pakeitus buhalterinės apskaitos tvarkymo programą „(A.)“ į „(B.)“ ir neturint prisijungimo prie joje likusių duomenų galimybės) ar neperduota naujai akcininkei J. D. dėl klaidos.

Visi kaltinamieji paneigė per UAB „(X.)“ vadybininkę D. A. mokėję Įmonės darbuotojai V. M. neoficialų atlyginimą grynaisiais, teigdami, kad jai, kaip ir kitiems darbuotojams, buvo mokamas tik oficialus atlyginimas; kad kitokio nebuvo galimybės mokėti, nes Įmonėje nebuvo grynųjų pinigų kasos. Kaltinamasis A. N. teisme parodė, kad žinojo jog V. M. prašo pridėti jai dar pusę etato, tačiau nesutiko ir, nors šiai darbuotojai grynieji pinigai vis tik buvo duoti, tačiau tai buvo valytojai vadybininkės D. A. paskolinta nedidelė pinigų suma (8 t., b. l. 152–168).

Anot kaltinamųjų parodymų, D. J. 2019-03-26 iš tiesų tapo įmonės vadove, iš pradžių tik pabandžiusia vadovauti, o vėliau – ir Įmonės akcininke, įsigijusia 100 procentų Įmonės akcijų už 1 Eur. Kaltinamoji D. J. parodė, kad pirkdama akcijas ketino plėtoti Įmonės veiklą, tačiau to padaryti nepavyko dėl sunkumų šeimoje, tad teko parduoti akcijas Įmonės administratorei G. K. (5 t., 154–157; 9 t., b. l. 3–11, 98–101). G. K. parodė, kad D. apleido Įmonę, todėl ji nusprendė plėtoti verslą, manydama, kad vadovauti bus lengva, tačiau ir jai verslas nepavyko (Įmonėje neliko nei darbuotojų, nei turto), tad informavusi A. N. pardavė 100 procentų akcijų už 1 Eur pagal skelbimą atsiliepusiai J. D.. Anot kaltinamosios G. K., šį sprendimą ji priėmė viena ir ne dėl to, kad Įmonei 2020-12-10 buvo pradėtas VMI mokestinis patikrinimas, o dėl su mažamečiu sūnumi kilusių sunkumų. G. K. teigimu, naujajai akcininkei J. D., kuriai atstovavo nežinomas asmuo, vardu A., buvo atiduoti visi Įmonės dokumentai nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07 (tiek popieriniai, tiek į diskus įrašyti elektroniniai dokumentai ir registrai) (6 t., b. l. 11–13; 9 t., b. l. 13–27, 101–102). Visi kaltinamieji teisme pabrėžė, kad A. N. nuo 2019-04-26 nebuvo nei Įmonės akcininkas, nei faktinis įmonės vadovas, tad kaltinamosioms tapus akcininkėms ir atitinkamais laikotarpiais vadovaujant Įmonei, jokios įtakos Įmonės valdymui ir veiklai, jų sprendimams parduoti akcijas neturėjo.

Teisme kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. nurodė ir naują aplinkybę, kad A. N., atsižvelgęs į tai, jog Įmonė veikė pelningai, už 100 procentų akcijų norėjo gauti 20 000 Eur, tačiau pavaduotoja D. J. tokios sumos neturėjo, todėl buvo sutarta metų pabaigoje dalintis Įmonės pelnu (dividendais). Tokios pačios sąlygos jo buvo sutartos ir su G. K., kuri po pusmečio pasirašė penkias Įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su D. J. (8 t., b. l. 152–168). Anot kaltinamųjų, kaskart pasikeitus vadovui ir akcininkui (A. N., D. J.) dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašomas, dokumentai nebuvo peržiūrimi, sutikrinami, nes viskas likdavo tose pačiose patalpose, liekant dirbti tai pačiai buhalterei ir nuo A. N. vadovavimo laikų nusistovėjusiai buhalterinės apskaitos vedimo tvarkai, kai pardavimų sąskaitos faktūros būdavo buhalterio išrašomos pagal Įmonės darbuotojų sudarytus įmonių sąrašus.

Visų kaltinamųjų teigimu, UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuojamas apgaulingai, dokumentai nebuvo slepiami, o pajamos deklaruotos teisingai, todėl, jeigu tvarkant buhalterinę apskaitą ir buvo padaryta kokių nors klaidų, tai buvo netyčinės buhalterių klaidos.

Teismas, išanalizavęs tęstinę veiką kartu dariusių kaltinamųjų parodymus, kurie daugeliu atvejų sutampa, pastebi, kad vertinant juos turi būti atsižvelgta į svarbią aplinkybę, jog kaltinamieji (taip pat jie ir liudytojos A. M., D. A.) tiek jų pačių teigimu, tiek byloje esančiais objektyviais („Sodros“, VĮ „Registrų centras“) duomenimis saistomi ilgalaikiais ir glaudžiais santykiais (taip pat darbiniais ir pavaldumo – asmenys dirbo ir / ar dirba tose pačiose bendrovėse). Minėti asmenys turėjo visas galimybes savo parodymus suderinti, todėl šių proceso dalyvių parodymai vertintini visos byloje surinktos įrodomosios medžiagos kontekste ir jais remiamasi tiek, kiek jie pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų parodymus, kad nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų paneigia surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma (liudytojų A. A., iš dalies A. M., liudytojų J. D., A. Z., V. M., iš dalies D. A. parodymai, specialistų A. M. ir A. M. paaiškinimai, kratos, daiktų apžiūros protokolai, VMI specialisto patikrinimo aktas, VMI, VĮ „Registrų centras“, UAB „(A.)“ raštai ir kiti anksčiau aprašyti įrodymai).

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti ir tai, kad pagal teismų praktiką, kaltininko kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, tačiau įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, nes tiesioginiai įrodymai be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginių įrodymų atveju šie įrodymai iš pradžių patvirtina tarpinio fakto buvimą, o per jį – įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes; netiesioginių įrodymų atveju svarbu, kad nustatyti tarpiniai faktai būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-80-788/2024).

1. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo kaltinamiesiems A. N., D. J. ir G. K.

BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal nusikalstamos veikos, kuria kaltinami A. N., D. J. ir G. K., padarymo laikotarpiu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021, 2K-129-788/2023).

Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487-693/2015, 2K-59-1073/2024).

Buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis ar kitoks poveikis, kurį padarius neįmanoma atkurti turinio.

1.1. Dėl taikytinos įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) redakcijos

Nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas, suformuluotas taip, kad jų padarytos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymiai pasireiškė UAB „(X.)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu bei buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu (A. N. – ir dalies jų sunaikinimu), dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – UAB „(X.)“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31.

Pažymėtina tai, kad baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos organizavimą BK 222 straipsnyje buvo įtvirtinta jau po kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. BK 222 straipsnio 1 dalies įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino apgaulingą buhalterinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistas ir BK 222 straipsnio turinys ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų / neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. BK 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už sunkų nusikaltimą tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Iš esmės naujosios redakcijos BK 222 straipsnio dispozicijų formuluotės sunkina kaltinamųjų teisinę padėtį, tačiau pastebėtina tai, kad pagal teismų praktiką ir iki tol baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį, buvo traukiami asmenys, o būtent įmonių vadovai, apgaulingai organizavę buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 222 straipsnį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paprastai atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) buhalteris; 2) vyriausiasis buhalteris (tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą); 3) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai (tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis). Visgi, pagal teismų praktiką įmonės vadovas taip pat gali būti aptariamos nusikalstamos veikos subjektas, nes būtent jis yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-1073/2019, 2K-4-458/2021).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu laikotarpiu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje eksplicitiškai nebuvo numatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas kaip alternatyvus objektyviosios pusės – veikos – požymis, o šiuo metu galiojančioje redakcijoje šis požymis tiesiogiai įtvirtintas, tačiau, kaip matyti iš nuosekliai suformuotos teismų praktikos, nustačius, jog juridinio asmens vadovas buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės netinkamai, nekokybiškai, aiškiai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tai sukėlė atitinkamus padarinius, jis ir pagal senąją įstatymo redakciją gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

1.2. Dėl BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto

Pagal nagrinėjamu laikotarpiu galiojusį BAĮ (nuo 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., – Finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ)), apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-92-697/2024).

Paprastai įmonės vadovas (kartu ir faktinis įmonės vadovas) laikomas BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininku (organizatoriumi, kurstytoju), tačiau atvejais, kai apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017, 2K-92-697/2024).

Pastebėtina tai, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Šioje byloje kaltinimas kaltinamiesiems suformuluotas pasitelkiant tarpinio vykdymo institutą, t. y. kaltinamiesiems organizuojant apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (vėliau jo pagrindu teikiant VMI neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM) tokiu būdu, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems buhalteriams nebuvo perduodami Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga, teikiama išsami ir savalaikė informacija apie Įmonės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Gi dėl minėtų dokumentų paslėpimo (A. N. – ir dėl jų sunaikinimo) kaltinimas formuluojamas tiesiogiai subjektais laikant A. N., veikusį kartu su D. J., vėliau G. K..

Teismas ištyręs ir įvertinęs tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumą, sprendžia, kad pasitvirtino kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas, veikus (A. N. nuo 2017-03-31) per buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB „(Y.)“ atstovą – buhalterį A. A., nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat jo faktinio vadovavimo metu kartu su UAB „(X.)“ direktorių pareigas ėjusiomis D. J. (nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24), G. K. (nuo 2019-09-24 iki 2019-12-31) – per UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. M., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką. Šią išvadą pagrindžiantys įrodymai ir bus aptarti ir įvertinti kitoje nuosprendžio dalyje.

1.3. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies objektyviųjų alternatyviųjų požymių

Nagrinėjamu klausimu, pirmiausia, svarbu pažymėti tai, kad šioje byloje prokurorei pakeitus kaltinimą, jis kaltinamiesiems formuluojamas taip, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė atskleidžiama ne pavieniais veiksmais, o kelių alternatyviųjų požymių – buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo bei dokumentų paslėpimo, pasireiškusių sistemingu įvairių BAĮ nuostatų pažeidimu, visuma, iš pradžių A. N., kaip UAB „(X.)“ vadovui, veikiant vienam, vėliau jam, kaip faktiniam Įmonės vadovui, veikiant kartu su VĮ „Registrų centras“ Įmonės direktorėmis registruotomis D. J. ir G. K., atitinkamais kaltinime nurodytais laikotarpiais pasitelkiant Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis – A. A., po to – A. M.. Toliau bus aptarti kaltinamųjų veiksmai, sudarantys tęstinę nusikalstamą veiką (BK 222 straipsnio 1 dalis), išskiriant atskirus jos vykdymo laikotarpius.

1.3.1. Apgaulingo UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas ir vykdymas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-05-01, įmonei vadovaujant direktoriui A. N.

Šiame tęstinės nusikalstamos veikos epizode A. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(X.)” vienintelis akcininkas ir eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, siekdamas išvengti mokesčių ir apsunkinti mokesčių administratoriui nustatyti tikrąją UAB „(X.)“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, veikdamas apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat paslėpė ir sunaikino apskaitos dokumentus už minėtą laikotarpį, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal kaltinimą A. N. buhalterinės apskaitos tvarkymo apgaulingas organizavimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas vienintelis UAB „(X.)“ akcininkas ir Įmonės direktorius, nesilaikydamas BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, tyčia nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano; nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo; nenustatė apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus, nenustatė apskaitos registrų saugojimo tvarkos; nenustatė tvarkos, pagal kurią pasikeitus įmonės vadovui ar buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų perduoti apskaitos registrai ir sudarytos finansinės ataskaitos, todėl į Įmonę atėjus dirbti naujam buhalteriui A. A. (o vėliau ir A. M.), šiam / šiai nebūdavo perduodami UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga, taip juos paslepiant, dėl to tinkamai nebuvo nustatomi buhalterinės apskaitos likučiai; buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims nebūdavo užtikrinamas išsamios ir laiku pateikiamos informacijos apie Įmonės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas (nurodytus nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateiktose 1–5 lentelėse) pateikimas, dėl to šie neapskaitydavo kai kurių sandorių, jų nedeklaruodavo i.SAF – PVM sąskaitų faktūrų registre (atitinkamai jų neįtraukdavo ir į PVM deklaracijas), tačiau juos deklaravo kita sandorio šalis arba nedeklaravo abi šalys, tačiau juos buvus nustatyta pagal iš bankų gautus duomenis apie UAB „(X.)“ įplaukas.

Kaltinamojo A. N. tęstinė veika šiame epizode pasireiškė ir tuo, kad jis neperdavė savo paskirtam atsakingam asmeniui, o sunaikino (sustabdant sutartį su UAB „(A.)“, vėliau ją nutraukiant) A. A. programoje „(A.)“ vestos buhalterinės apskaitos elektroninius dokumentus (laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31), o nuo 2017 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, iki 2017-05-01 jis tyčia iš viso neorganizavo UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepaskyrė apskaitą tvarkiusio asmens, todėl bendrovė to laikotarpio sandorių neapskaitė ir nedeklaravo i.SAF posistemyje.

Kaltinamasis A. N. su šiomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, pažymėjo, kad daug metų buvo pelningai veikusios UAB „(X.)“, teikusios patalpų valymo paslaugas daugiausiai valstybinėms įstaigoms, vieninteliu akcininku ir vadovu. Jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė, savo, kaip Įmonės vadovo, veiklos sritimi laikė darbą su didesniais klientais (jų suradimą, išlaikymą). Už buhalterinę apskaitą buvo atsakingi UAB „(Y.)“ atstovas A. A., po jo – buhalterė A. M.. Įmonėje visada būdavo buhalteris (išskyrus „niuansus“ su A. A.). Atsiskaitymai su įmonėmis už suteiktas valymo paslaugas vykdavo pasitelkiant įmonių sąrašą, sudaromą kiekvieną mėnesį, imant seną sąrašą ir jį koreguojant: išbraukiant nebeegzistuojančias, įtraukiant naujas sutartis. Už tai buvo atsakinga D. J., buhalterijai teikdavusi tą sąrašą su sumomis, kurio pagrindu būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Nei jis, nei pavaduotoja D. J. nesikišdavo į jų išrašymą, deklaracijų teikimą. Atėjus A. A. išliko ta pati sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka. Buvusi buhalterė R. A. A. viską parodė programoje „(A.)“. Pradžioje šis darbus vykdė, D. J. siųsdavo jam elektroniniu būdu mėnesio pabaigoje įmonių sąrašą su sumomis, tačiau su A. A. prasidėjo konfliktai ir pastarasis iš viso dingo, neatsiliepė į skambučius, neperdavęs buhalterinės apskaitos dokumentų. Per skelbimus surado A. M., bet iki tol keletą mėnesių buvo be buhalterio. A. A. dingus, niekas prie „(A.)“ negalėjo prisijungti (fiziškai duomenys liko, bet be A. A. nebebuvo kam prisijungti) (8 t., b. l. 152–168).

Tokius kaltinamojo A. N. parodymus iš esmės patvirtino kaltinamųjų D. J. ir G. K. parodymai. Kaltinamoji D. J., ėjusi įmonės direktoriaus pavaduotojos pareigas, apie buhalterinės apskaitos tvarkymą Įmonėje parodė, kad klientams, įsigijusiems valymo paslaugas, pagal sutartis būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai. Keičiantis vadovams, šie dokumentai būdavo pas buhalterius, kurie juos segdavo į segtuvus. UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos registrus pildė, PVM sąskaitas faktūras klientams išrašydavo buhalteriai (A. A., vėliau A. M., prieš tai R.). Kaltinamoji sudarydavo ir mėnesio gale buhalteriui pateikdavo klientų sąrašą (įmonės pavadinimas, kodas, atlikta paslauga, elektroninis paštas, suma). Jį A. A. siuntė elektroniniu paštu, o A. M. palikdavo „lovelyje“. Pagal tą sąrašą išrašytas PVM sąskaitas faktūras buhalteriai išsiųsdavo sąraše nurodytu el. paštu. Direktorius A. N. žinojo apie tuos sąrašus, jai buvo pavesta tai daryti (5 t., 154–157; 9 t., b. l. 3–11, 98–101).

Kaltinamoji G. K. parodė, kad maždaug (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai D. J. išėjo motinystės atostogų, perėmė dalį darbų, tarp jų ir darbų perdavimo-priėmimo aktų rašymą, klientų, kuriems reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, sąrašų sudarymą. Viskas vyko pagal seną tvarką: kas mėnesį reikėjo užpildyti „Excel“ lentelę (įmonės pavadinimas, kodas, el. paštas, suma už valymo paslaugas). Joje buvo pildomos paslaugos pastoviems klientams, sumos iš esmės nesikeisdavo, tik reikėdavo pakeisti dienų skaičių ir automatiškai suskaičiuodavo. A. A. lentelę siuntė nuskenavusi el. paštu, A. M. palikdavo „dėkliukyje“. Tuo laikotarpiu, kai A. A. nereagavo į skambučius ir nebuvo surasta kita buhalterė, niekas neišrašinėjo sąskaitų faktūrų, nes nemokėjo dirbti su programa. Toks sąskaitų valdymo būdas liko iki pat Įmonės veiklos pabaigos. Bankinius pavedimus suformuodavo buhalteris, o vadovas patvirtindavo, pats buhalteris pavedimo atlikti negalėjo (6 t., b. l. 11–13; 9 t., b. l. 13–27, 101–102).

Pažymėtina tai, kad pagal aktualiu laiku galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nors, kaip jau minėta, pagal minėto įstatymo nuostatas, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad esant tam tikroms sąlygoms atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Būtent taip buvo formuluojamas kaltinimas kaltinamiesiems nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, jį pagrindžia byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma, tarp jų ir buhalterių pareigas Įmonėje ėjusių liudytojų A. A. ir A. M. parodymai.

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, buhalterinę apskaitą Įmonėje tvarkė UAB „(Y.)“ atstovas A. A. (buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(Y.)“ sudaryta 2017 m. spalio mėnesį), o nuo 2019-01-05 iki 2020-12-31 – buhalterė A. M., kuri SODROS duomenimis Įmonėje dirbo nuo 2017-10-01 iki 2019-09-30; jos pačios teigimu, išėjusi iš Įmonės tik paprašyta padėdavusi ką nors deklaruoti, patikslinti. Šie liudytojai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkė remdamiesi tais duomenimis, kuriuos gaudavo iš Įmonės; darbus pradėjo neturėdami tvarkingų pradinių likučių; pardavimo PVM sąskaitas faktūras išrašydavo gavę Įmonių sąrašus, su juose nurodytais Įmonių pavadinimais, kodais, sumomis, elektroninio pašto adresais (A. A. juos gaudavo nuskenuotus ir atsiųstus el. paštu, o A. M. – paliktus Įmonės patalpose dokumentams skirtame dėkle).

Liudytojas A. A., be kita ko, parodė, kad dalį pardavimo sąskaitų faktūrų į buhalterinės apskaitos programą „(A.)“ rasdavo jau suvestas Įmonės darbuotojų; Įmonė pastoviai vėluodavo atsiųsti informaciją apie sandorius, nors pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį PVM sąskaitos faktūros turėjo būti pateikiamos iki mėnesio 20 dienos, kad būtų laiku suvestos į VMI posistemį i.SAF (4 t., b. l. 68–69; 7 t., b. l. 159–166, 167–168). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina UAB „(Y.)“ atsakymas UAB „(X.)“ direktoriui A. N. į 2017-03-03 pretenziją, kuriame A. A., konkrečiai nurodo priežastis, kodėl būtent tuo metu surašė Įmonės pardavimo PVM sąskaitas faktūras nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017-03-03; reiškia priekaištus, kad iš Įmonės duomenis gauna nesilaikant sutarties sąlygų pateikti juos 20 mėnesio dieną, todėl turi pastoviai koreguoti ataskaitas VMI (4 t., b. l. 71).

Liudytoja A. M. parodė, kad pradėjusi dirbti nepasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo akto, nes nebuvo likučių. Į jos pareigas, be kita ko, įėjo į programą „(B.)“ suvesti visas sąskaitas faktūras, kurios būdavo nurodytos jai paliekamuose įmonių sąrašuose, po to jas suvesti į VMI sistemą i.SAF. Dirbdama UAB „(X.)“ pastebėjo, kad jai nėra prieinama kryžminio sutikrinimo paslauga, leidžianti matyti apskaitos klaidas. Ji apie tai informavo direktorių A. N., tačiau iki tol, kol dirbo UAB „(X.)“, kryžminio sutikrinimo paslauga jai nebuvo suteikta (4 t., b. l. 52–54; 7 t., b. l. 127–139). Tai atitinka VMI atsakyme į Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 raštą dėl informacijos pateikimo apie UAB „(X.)“ kryžminio sutikrinimo teisės turėtojus laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 (8 t., b. l. 103–131) nurodytą informaciją. Iš minėto dokumento matyti, kad tarp UAB „(X.)“ atstovų, turinčių kryžminio sutikrinimo teisę (tai A. N., A. A., D. J., G. K.), buhalterės A. M. nėra.

Minėti įrodymai patvirtina, kad Įmonėje kaltinime nurodytu laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama buhalteriui pavėluotai teikiant ne pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (sutartis, darbų perdavimo aktus ir kt.), o mėnesio gale siunčiant nuskenuotus ar paliekant pasiimti iš „dėkliuko“ suvestinius dokumentus – įmonių sąrašus, su juose oficialiai neįgaliotų Įmonės darbuotojų (D. J., M. D., G. K.) įrašytais duomenimis. Kaltinamosios G. K., liudytojos A. M. teigimu, tie sąrašai nebuvo oficialūs, jų niekas netvirtindavo parašais.

Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad tvarkyti UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą, laikantis teisės aktų reikalavimų, trukdė ir tai, jog Įmonė laiku nepateikdavo duomenų, taip pat ir reikalingų išrašyti sąskaitas faktūras; kad jo iš Įmonės gaunama informacija nebuvo pilna ir visapusiška. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojo A. A. į bylą pateikti: atsakymas į UAB „(X.)“ direktoriaus 2017-03-03 pretenziją, kuriame buhalteris kelia laiku negaunamų duomenų problemą; elektroniniai laiškai, iš kurių matyti jo susirašinėjimas su UAB „(X.). Iš minėtų el. laiškų, Įmonės siųstų liudytojui, matyti ir tai, kaip atrodė, kaltinamųjų minimi sąrašai. Pavyzdžiui, į buhalterio A. A. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) iš UAB „(X.)“ elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini) (dalykas: „(PR.)“), buvo siunčiami tokio pobūdžio sąrašai: „(duomenys neskelbtini) sąskaitą išrašyti už kovo mėn. 264+PVM“; „PVM (duomenys neskelbtini) reikia (duomenys neskelbtini) valymo paslaugas 108,90+PVM“ (4 t., b. l. 73–74).

Kaltinamųjų parodymus, kad sąskaitas faktūras UAB „(X.)“ išrašydavo tik buhalteris, paneigia liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teisme. Anot jo, į „(A.)“ programą sąskaitas faktūras įvesdavo ne tik jis, bet ir Įmonės darbuotojai. Šių parodymų teisingumu įsitikinti ir kaltinamųjų teiginius, kad jie nesikišo į buhalteriją, neišrašinėjo PVM sąskaitų faktūrų paneigti leidžia ir ta aplinkybė, jog A. N., teigęs nieko neišmanantis apie darbą buhalterinės apskaitos programomis, teisme gana detaliai paaiškino, kaip veikė programos „(A.)“ ir „(B.)“, apibendrindamas, kad abiejų principas iš esmės buvo toks pats. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra ir UAB „(HI.)“ VMI patikrinimui pateikta 9 125,82 Eur sumai UAB „(X.)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra Įmonės direktoriaus A. N. parašas (2 t., b. l. 106). Kaip matyti iš A. A. į bylą pateiktų jo programa „(A.)“ suformuotų Pardavimo faktūrų žurnalų (2017-01-01 – 2017-01-31; 2017-02-01 – 2017-02-28) tarp A. A. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų UAB „(HI.)“ išrašytų sąskaitų nėra. Iš byloje esančios patikrinimui pateiktos (C2) 4 471,29 Eur sumai išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ją po to, kai su UAB „(Y.)“ buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, pasirašė D. J.. Tai, kad sąskaitą išrašė A. N. užfiksuota ir 6 129,30 Eur sumai 2017-07-31 (C2) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė A. M.). Iš to galima spręsti, kad informacijos apie dalį ūkinių įvykių Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo neturėjo.

Teisme VMI patikrinimą atlikęs specialistas A. M. paaiškino, kad tam, jog buhalteris galėtų teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti PVM, jam reikėtų pateikti iš esmės visus duomenis apie ūkines operacijas, vykstančias bendrovėje. Anot specialisto, įmonės vadovas turi rūpintis, kad buhalteriui būtų pateikti visapusiški ir teisingi duomenys, o už dokumentų teisingumą atsako juos išrašę asmenys (8 t., b. l. 41–52). Specialistė A. M. paaiškino, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako vadovas; organizavimas – tai buhalterio, kaip fizinio asmens arba įmonės, paskyrimas, tačiau būtent įmonės vadovas turi tai kontroliuoti ir buhalterijai teikti visus apskaitos dokumentus, kokie tik yra (8 t., b. l. 82–85).

Aktualiu laiku galiojusio BAĮ 7 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą, kurį tvirtina to ūkio subjekto vadovas; pagal 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; pagal BAĮ 14 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą; pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Anksčiau aptarti įrodymai (tarp jų ir pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų A. A. ir A. M. parodymai, specialistų išvados ir paaiškinimai, A. A. į bylą pateiktuose Atsakyme į 2017-03-03 Įmonės pretenziją, elektroniniuose laikuose, UAB „(X.)“ elektroninių buhalterinės apskaitos dokumentų kopijose užfiksuoti įrodomieji duomenys) patvirtina, kad paminėtų BAĮ nuostatų UAB „(X.)“ vadovas A. N. nesilaikė. Nustatyta, kad į Įmonę atėjus dirbti naujiems buhalteriams nebuvo pasirašytinai perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos ir Didžioji knyga (BAĮ 19 straipsnio 5 dalis), tai sąlygojo jų darbo pradžią neturint pradinių likučių, vadovui nenustačius apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, buhalteriui buvo teikiami neoficialūs Įmonių sąrašai, kuriuose neatsispindėjo savalaikė ir visapusiška bei išsami informacija apie įmonės operacijas, dalis sąskaitų faktūrų buvo išrašomos ne už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens. Be to, kas paminėta, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dėl nurodytų BAĮ pažeidimų dalis Įmonės sandorių nebuvo tinkamai, vadovaujantis BAĮ 16 straipsnyje nustatytais reikalavimais, registruojami registruose, atitinkamai duomenys apie šiuos sandorius nebuvo teikiami ir PVM sąskaitos faktūros nebuvo registruotos i.SAF PVM sąskaitų faktūrų registre. Tai, kad tarp UAB „(X.)“ ir klientų įvykę sandoriai, kurių Įmonė nedeklaravo i.SAF registre, nustatyta VMI patikrinimo aktu patikrinus Įmonės klientų i.SAF duomenis, jų patikrinimui pateiktus dokumentus ir banko duomenis apie Įmonės pajamas.

Kaip buvo nustatyta BAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. BAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo normomis.

Nors A. N. teigė, kad Įmonėje registrai buvo vedami – tai buvo daroma buhalteriams naudojantis buhalterinės apskaitos programa (atitinkamai „(A.)“ ir „(B.)“), kurios pagalba, be kita ko, būdavo suteikiami numeriai pirkimo bei pardavimo sąskaitoms faktūroms, tačiau byloje nustatyta, kad A. A. „(A.)“ programa suformuoti registro duomenys (A. A. į bylą pateiktos 2017 m. sausio–vasario mėnesiais programoje „(A.)“ išrašytos ir registruotos PVM sąskaitos faktūros), neatitinka duomenų klientų už UAB „(X.)“ suteiktas paslaugas apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, neatitikimai nustatyti patikrinus Įmonės klientų deklaruotus sandorius su UAB „(X.)“ i.SAF registre registruotais sandoriais, nes pačių „(X.)“ registrų nėra išlikusių.

Kaip matyti iš VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 net 54 UAB „(X.)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 1 lentelė) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-02-28 nebuvo registruotos i.SAF, t. y. VMI elektroninį sąskaitų faktūrų posistemyje, per kurį teikiami registrų duomenys, be kita ko, ir apie pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Nagrinėjamu atveju minėtu laikotarpiu duomenis į i.SAF turėjo teikti buhalteris A. A., tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, tai tinkamai padaryti trukdė tokios aplinkybės, kaip darbo pradžioje neperduoti Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, laiku nepateikiama informacija apie sandorius, vėliau buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ sustabdymas, sutarties su UAB „(Y.)“ nutraukimas. Gretinant liudytojo parodymus su kitais bylos duomenimis (iš dalies ir kaltinamojo A. N., kaltinamosios G. K., liudytojos A. M. parodymais), taip pat remiantis UAB „(A.)“ atsakymu į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 6 d. UAB „(A.)“ gavo UAB „(X.)“ direktoriaus A. N. prašymą sustabdyti galiojančią 2013 m. gegužės 31 d. kompiuterių programinės įrangos diegimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(X.)“ nuo 2017 m. kovo 6 d., akivaizdu, kad tokiu būdu buvo sudarytos kliūtys buhalteriui tinkamai tvarkyti UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą. Dėl tokių veiksmų buhalterinės apskaita nebuvo tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, <...>, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis), nes į apskaitą nebuvo įtraukiamos visas ūkines operacijas ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Be to, kas paminėta, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, kurias nulėmė Įmonės vadovo sąmoningi veiksmai, Įmonėje nesilaikyta BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruoti apskaitos registruose. Nors, kaip matyti iš VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-71, minėtos 54 UAB „(X.)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 1 lentelė) už 2017 sausio–vasario mėnesius buvo pateiktos apmokėti klientams, tačiau patikrinimo akto duomenis gretinant su A. A. pateiktuose to laikotarpio pardavimų faktūrų žurnaluose registruotų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis (4 t., b. l. 87–88), matyti, kad klientai apmokėjo ne buhalterio A. A. išrašytas ir pardavimo sąskaitų faktūrų žurnale chronologine tvarka registruotas pardavimų PVM sąskaitas faktūras. Liudytojo A. A. pateiktuose 2017 m. sausio–vasario mėnesį jo sudarytuose UAB „(X.)“ pardavimų žurnaluose užregistruotų visų PVM sąskaitų faktūrų numeriai, einantys chronologine tvarka, visiškai nesutampa su patikrinimo akte užfiksuotais UAB „(X.)“ klientams pateiktų apmokėti to laikotarpio PVM sąskaitų faktūrų numeriais. Pastaroji numeracija nėra nuosekli, kai kurios sąskaitos dubliuojasi (pavyzdžiui, 2017-02-28 išrašytos trys sąskaitos tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtingiems juridiniams asmenims: (duomenys neskelbtini) universitetui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ir UAB „(GH.)).

Duomenų, kad šiuo laikotarpiu Įmonės direktorius A. N. be UAB „(Y.)“ atstovo A. A. būtų įgaliojęs buhalterinę apskaitą tvarkyti, taip pat ir PVM sąskaitas faktūras išrašyti, kitą asmenį, nėra, to nenurodė ir kaltinamasis A. N., teigęs, jog jo Įmonėje kaltinime nurodytu laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo įgalioti du asmenys – A. A., vėliau A. M., o tarp jų buvo laikotarpis, kai PVM sąskaitų faktūrų niekas neišrašė, nes dingus A. A. nebuvo galimybės naudotis „(A.)“ programa. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad minėtos sąskaitos buvo išrašytos nesilaikant minėtų BAĮ nuostatų ir už tai atsakingas pats Įmonės vadovas, nes, be A. A., jis buhalterinės apskaitos tvarkymo minėtu laikotarpiu niekam nebuvo pavedęs. Be to, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad į i.SAF registrą minėtos 54 PVM sąskaitos faktūros buvo neregistruotos dėl UAB „(X.)“ vadovo A. N. kaltės, jam pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, numatančią kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti paskaitos dokumentus sąrašą; 16 straipsnio nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kurių formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka; 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

1.3.2. A. N. apgaulingos UAB „(X.)“ apskaitos tvarkymas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017-05-01

Pastebėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017-05-01 UAB „(X.)“ asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paskirta nebuvo. Tai patvirtina kaltinamųjų A. N., G. K., liudytojos A. M. parodymai, aptarti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurių teismas nekartoja.

Tokiu atveju, kai įmonėje nėra buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, už jos tvarkymą yra tiesiogiai atsakingas įmonės vadovas, todėl A. N., kaip UAB „(X.)“ direktoriaus pareigas ėjęs asmuo, atsakingas už tai, kad bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo 11 sandorių (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 2 lentelė), kai iš i.SAF duomenų nustatyta, jog kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“. Kaip matyti iš VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 minėto laikotarpio sąskaitų faktūrų numeracija nėra nei chronologinė, nei sisteminė, nei chronologinė-sisteminė, kai kurioms sąskaitoms suteiktas tas pats numeris, pavyzdžiui 2017-03-31 išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros vienodu numeriu (duomenys neskelbtini) ((C1), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) universitetui), vienodu numeriu (duomenys neskelbtini) išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (2017-04-01 – (U.), o 2017-04-10 – Advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“).

Minėtos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad šiuo laikotarpiu, kai Įmonėje nebuvo paskirtas už UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo, jos buhalterinė apskaita direktoriaus A. N. tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, nesilaikant anksčiau nurodytų BAĮ reikalavimų.

1.3.3. Dėl UAB „(Y.)“ vestos UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo

A. N., kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia neužtikrino, jog būtų išsaugoti UAB „(Y.)“ vesti UAB „(X.)“ 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesių buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga, neužtikrino, kad jo, kaip Įmonės vadovo, nustatyta tvarka šie dokumentai būtų perduoti jo paskirtam asmeniui; tęsdamas apgaulingą apskaitos tvarkymo organizavimą, 2017-03-06 UAB „(A.)“ pateikė prašymą sustabdyti galiojančią sutartį dėl buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ nuo 2017-03-06, jos duomenų naudojimas buvo sustabdytas 2017-03-31, tačiau neužtikrino, kad šioje programoje buvę buhalterinės apskaitos duomenys būtų išsaugoti ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka perduoti tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui, t. y. taip tyčia 2017-01-01 iki 2017-03-31 laikotarpio Įmonės dokumentus paslėpė, o elektroninius dokumentus, buvusius buhalterinės apskaitos programoje „(A.)“, sunaikino.

Tai, kad nuo 2017-05-01 UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą neoficialiai tvarkiusiai naujai buhalterei A. M. (ji Įmonėje buvo įdarbinta tik nuo 2017-10-01) nei kitam direktoriaus paskirtam darbuotojui, kaip to reikalaujama BAĮ 19 straipsnio 5 dalyje, nebuvo perduoti 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesių UAB „(Y.)“ vestos buhalterinės apskaitos dokumentai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga, patvirtina liudytojos A. M., kaltinamųjų A. N., G. K. parodymai. Minėti įrodymai pagrindžia ir aplinkybę, kad buhalterė A. M. pradėjo dirbti neturėdama Įmonės likučių. Liudytoja A. M. teigė, kad ateidama dirbti į UAB „(X.)“ (o taip pat ir išeidama iš jos) nepasirašė dokumentų priėmimo-pardavimo akto. Kaltinamasis A. N. laikėsi pozicijos, kad 2017-01-01 iki 2017-03-31 laikotarpio Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti dėl buhalterio A. A. kaltės: kilus konfliktui su buhalteriu šis dingo, neatsiliepė į skambučius, be A. A. nebeliko galimybės prisijungti prie „(A.)“, nes naujoji buhalterė dirbo su kita buhalterinės apskaitos programa „(B.)“.

Tai, kad minėti dokumentai buvo neperduoti naujajai buhalterei A. M. dėl tyčinių kaltinamojo A. N. veiksmų, nes buvo pastarojo paslėpti ir sunaikinti pagrindžia iš dalies paties kaltinamojo A. N., liudytojų A. A. (4 t., b. l. 68–69; 7 t., b. l. 159–166, 167–168), A. M. (4 t., b. l. 52–54; 7 t., b. l. 127–139) parodymai, VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 (1 t., b. l. 50–64), UAB „(A.)“ atsakyme į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. pranešimą (8 t., b. l. 138–147), 2022-05-02 kitų objektų apžiūros protokole (4 t., b. l. 76), liudytojo A. A. į bylą pateiktuose elektroniniuose laiškuose tarp UAB „(Y.)“ ir UAB „(X.)“, Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje tarp UAB „(X.)“ ir UAB „(Y.)“, UAB „(X.)“, buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuos liudytojas A. A. buvo atsispausdinęs iš buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ (4 t., b. l. 71–93) užfiksuoti duomenys.

Teismas, pirmiausia, išanalizavęs A. N. parodymus apie laikotarpį, kai UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(Y.)“ atstovas A. A. bei apie buhalterės A. M. darbo įmonėje pradžią, juos sugretinęs tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad juose yra prieštaravimų ir neatitikimų, taip pat nesutapimų su kita bylos medžiaga, todėl remiasi tik tais kaltinamojo A. N. parodymais apie minėtas aplinkybes, kuriuos patvirtina byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių bylos įrodymų visuma.

Kaltinamasis teisme akcentavo, kad UAB „(X.)“ dokumentai buvo saugomi ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kur, anot jo, buvo kaip ir įmonės archyvas, ir kur 2018 m. įvyko gaisras. Vis tik, anot kaltinamojo „einamieji“ dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), be to, viskas buvo Įmonės kompiuteryje ir buhalterinės apskaitos programoje. A. N. ne kartą akcentavo, kad dėl įmonės dokumentų praradimo, t. y. kad jie nebuvo perduoti buhalterei A. M., buvo kaltas UAB „(Y.)“ atstovas buhalteris A. A.: „čia įvyko toks didžiausias lūžis, nes jis (A. A.) iš viso nieko neatidavė“). Kaltinamojo teigimu, pats A. A. perėmė tvarkingą buhalteriją iš prieš tai UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios R.: „atvyko į ofisą, susėdo su buhaltere R. ir jam (A. A.) viskas buvo perduota programoje „(A.)“, tas, kas jam reikalinga parodyta: Didžioji knyga ir visi tie buhalteriniai dokumentai. Anot kaltinamojo A. N., dėl to, kad A. A. dingo, su juo nebuvo įmanoma susisiekti ir perimti Įmonės buhalterinės apskaitos duomenų; po to kažkurį laiko tarpą buhalterija iš viso nebuvo vedama, nes nebuvo buhalterio; buhalterė A. M., ateidama dirbti į Įmonę, iškėlė sąlygą, kad dirbs tik su programa „(B.)“, taigi, programoje „(A.)“ buvę duomenys dėl A. A. kaltės buvo prarasti. Tokios pat pozicijos dėl dokumentų perdavimo buhalteriui A. A. ir jų neatgavimo iš pastarojo laikėsi ir kaltinamosios G. K. ir D. J. (pastaba: nors tuo metu D. J. nedirbo, nes buvo išėjusi motinystės atostogų).

Minėtus kaltinamųjų parodymus paneigia kiti bylos įrodymai, tai liudytojo A. A. parodymai, kurie iš esmės nekito proceso eigoje ir kuriais teismas remiasi, nes juos patvirtina ir liudytojos A. M. parodymai apie jos atėjimo dirbti į UAB „(X.)“ ir darbo Įmonėje pradžios aplinkybes, duomenys apie UAB „(X.)“ sutartis su UAB „(A.)“, UAB „(Y.)“, UAB „(A.)“ rašte teismui, VMI patikrinimo akte užfiksuoti įrodomieji duomenys,

Remiantis 2016 m. spalio mėn. UAB „(Y.)“ buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 94–96) nustatyta, kad UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkė jos atstovas buhalteris A. A.. Deklaracijas ir ataskaitas per VMI Elektroninio deklaravimo sistemos išorinį portalą A. A. teikė nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. Įmonės „Mano VMI“ atstovai buvo nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo A. N., nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2021 m. sausio 1 d. A. A.. Kaip matyti iš susirašinėjimo tarp A. A. ir Įmonės, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(Y.)“ ir UAB „(X.)“ buvo nutraukta 2017 m. kovo mėnesį.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis, kaip UAB „(Y.)“ atstovas, tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą nuotoliniu būdu iš UAB „(Y.)“ patalpų, jungdamas prie UAB „(X.)“ serverio, t. y. prie UAB „(X.)“ buhalterinės programos „(A.)“. Liudytojas akcentavo, kad darbą pradėjo neturėdamas pradinių likučių. Anot liudytojo, normalu, kad iš karto visų likučių nebūna, nes jie vėliau sutvarkomi, tačiau šiuo atveju likučiai nebuvo perduoti net ir kelis kartus paprašius. Kadangi tai ne jo, o vadovo atsakomybė, jis dirbo su turimais dokumentais. Anot liudytojo A. A., UAB „(X.)“ užsakovai buvo daugiausia valstybinės įstaigos, kurios atsiskaitė pavedimais į banko sąskaitą. Pas liudytoją nebuvo popierinių dokumentų – jis dirbo tik toje sistemoje ir tik su skenuotais dokumentais, jokių originalų neturėjo. Anot A. A., jis iš Įmonės elektroniniu paštu gaudavo sąrašą, kam, už kokią sumą ir kokia data išrašyti sąskaitas faktūras. Su Įmone buvo sutarę, kad viskas turi būti pateikta iki 20 mėnesio dienos, nes turėjo pareigą teikti ataskaitas (pirkimų ir pardavimų sąskaitų registras VMI, reikėdavo perduoti sąrašus), tačiau atbuline data teko koreguoti dokumentus, nes juos gaudavo per vėlai. Sąskaitos faktūros buvo išrašomos apskaitos programoje. Jos egzistavo tik elektroninėje versijoje. Pirmiausia iš Įmonės gaudavo elektroninį laišką, kuriame parašyta, jog reikia išrašyti X įmonei X sąskaitą konkrečiai sumai už konkrečius darbus, o sąskaita būdavo išrašoma apskaitos programoje, kuri saugoma UAB „(X.)“ serveryje. Tada paspaudžiamas mygtukas išsiųsti. Neprisimena ar jis išsiųsdavo, ar pati įmonė. „(A.)“ programoje yra vartotojo teisių lygių sistema, galima atskiram vartotojui suteikti įvairias teises, jis dirbo savo vartotojo vardu pagal jam suteiktas teises, kitų vartotojų nematydavo (7 t., b. l. 159–166).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Tuo metu liudytojas A. A. parodė, kad sąskaitas už suteiktas paslaugas apskaitos programoje įsirašydavo patys UAB „(X.)“ darbuotojai, jis pamatydavo jas įvestas į „(A.)“ programą. Pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, pagal sutartį jam visi dokumentai turėjo būti pateikiami iki 20 dienos, tada buvo paskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai valstybinėms institucijoms VMI ir Sodrai, tačiau Įmonė nesilaikė sutarties sąlygų ir terminų, todėl pastoviai reikėjo koreguoti VMI ataskaitas. Taip jis tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą iki 2017 m. vasario mėn., kai jam buvo pateikta pretenzija iš UAB „(X.)“, dėl terminų nesilaikymo. Iš liudytojo atsakymo į 2017 m. kovo 3 d. pretenziją matyti, kad jis nurodė, jog iš jo pusės visi terminai buvo įvykdyti laiku. Bendradarbiavimo sutartis su UAB „(X.)“ buvo nutraukta 2017 m. vasario mėn. Kadangi, anot liudytojo A. A., dokumentai iš UAB „(X.)“ jam buvo siunčiami elektroniniu paštu, o visa informacija apie UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą buvo likusi programoje „(A.)“, fiziškai jis jokių dokumentų išsinešti negalėjo (4 t., b. l. 68–70).

Liudytojo A. A. parodymus gretinant su paties kaltinamojo A. N. parodymais ir UAB „(A.)“ atsakyme į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. raštą dėl informacijos pateikimo (8 t., b. l. 138–147) pateiktais duomenimis, matyti, kad A. A. tik prisijungė prie UAB „(X.)“ dar nuo 2010 m. birželio 21 d. naudotos buhalterinės programos UAB „(A.)“, kurioje iki to laiko buvo tvarkoma Įmonės buhalterinė apskaita, o, anot A. N., ankstesnė Įmonės buhalterė A. A. viską perdavė ir parodė programoje. Pagal 2010 m. birželio 21 d. kompiuterių programinės įrangos diegimo ir aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su tuo metu dar UAB „(F.)“ (nuo 2013 m. gegužės 27 d. pavadinimas pakeistas į UAB „(X.)“) buvo sutarta dėl a) buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ (moduliai: didžioji knyga, pirkimų mokėjimų knyga, pardavimų-įplaukų knyga, atsargų apskaita, ilgalaikio turto apskaita); b) darbo užmokesčio apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (moduliai: darbo užmokesčio apskaita, personalo apskaita iki 100 darbuotojų); c) programos aptarnavimo, priežiūros ir darbuotojų konsultacijų paslaugos; d) serverio resursų nuoma ir duomenų bazių priežiūra. Iš minėto UAB „(A.)“ atsakymo matyti ir tai, kad, nors prisijungimo prie serverio vardą ir slaptažodį, kaip taisyklė, suteikia atsakingas (A.) darbuotojas, tačiau (A.) programinės įrangos, esančios serveryje, prisijungimo duomenis tvarko tik kliento atstovas. Minėtas raštas patvirtina, kad po sutarties su UAB „(Y.)“ dėl Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarymo, 2016 m. spalio 14 d. UAB „(A.)“ buvo gautas UAB „(X.)“ direktoriaus pavaduotojos D. J. prašymas pakeisti IP adresą, iš kurio bus jungiamasi prie serverio. Kaltinamoji D. J. parodė, kad jos surašytas raštas UAB ,,(A.)“, kuriuo buvo prašoma pakeisti IP adresą (8 t., b. l. 128–129) buvo susijęs su tuo, kad buhalteris A. A. galėtų prisijungti prie programos, nes jis norėjo dirbti iš savo ofiso. Įmonė ir prieš tai dirbo su šia programa, o dabar reikėjo dar A. A. papildomai gauti IP adresą.

Teismas vertina, kad minėtų duomenų visuma paneigia A. N. poziciją, jog nutraukus sutartį su UAB „(Y.)“ visi įmonės buhalteriniai dokumentai liko pas A. A. ir Įmonė neturėjo galimybės jų atstatyti. Tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad A. A. UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iš UAB „(Y.)“ patalpų, o sąskaitas faktūras išrašydavo pagal jam Įmonės atsiunčiamuose elektroniniuose laiškuose nurodytus duomenis arba sąskaitas už Įmonės suteiktas paslaugas apskaitos programoje įsirašydavo patys UAB „(X.)“ darbuotojai, o liudytojas jas pamatydavo jau įvestas į „(A.)“ programą, tada nuo jų buvo skaičiuojami mokesčiai. A. A. parodymus, apie įmonėje buvusią sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką iš esmės patvirtina ir liudytojos A. M. parodymai, kuri taip pat teigė, kad ji sąskaitas faktūras išrašydavo pagal jai Įmonės darbuotojų sudarytus sąrašus, paliktus „dėkliuke“. Tokią tvarką Įmonėje buvus patvirtino ir kaltinamieji A. N., D. J., G. K..

Iš paminėtų įrodymų visumos darytina akivaizdi išvada, kad, kaip nurodė liudytojas A. A., jis jokių UAB „(X.)“ dokumentų su savimi pasiimti ir negrąžinti Įmonei negalėjo, nes, kaip nustatyta remiantis bylos medžiaga, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudaryti suvestiniai dokumentai – įmonių sąrašai iš UAB „(X.)“ jam buvo siunčiami elektroniniu paštu, o UAB „(X.)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma Įmonės daugelį metų naudojamoje programoje „(A.)“. Vadinasi, tiek iš Įmonėje buvusių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu Įmonės darbuotojos ruošė suvestinius įmonių sąrašus, tiek ir iš A. A. iš Įmonės siunčiamų elektroninių laiškų su nuskenuotais įmonių sąrašais buvo galima atstatyti visą buhalterinę apskaitą už A. A. darbo UAB „(X.)“ laikotarpį, tačiau nei minėti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo surašomi įmonių sąrašai, nei A. A. siųsti elektroniniai laiškai su minėtais sąrašais naujajai buhalterei sąmoningai nebuvo pateikti.

Teismas nepagrįstais laiko ir kaltinamojo A. N. parodymus, kad be buhalterio A. A., neva dingusio su visais prisijungimo prie buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ kodais, Įmonei nebuvo įmanoma prisijungti prie programos „(A.)“; taip pat ir parodymus, kad A. M. atėjimo į UAB „(X.)“ dirbti buhaltere sąlyga nuo pat pradžių buvo buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ pakeitimas programa „(B.)“. Šiuos kaltinamojo A. N. parodymus ir jais grindžiamą versiją, kad UAB „(X.)“ minėto laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai buhalterei A. M. buvo neperduoti ne dėl Įmonės vadovo kaltės, paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Pirmiausia, to nepatvirtina pačios liudytojos A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad ji jau maždaug 2017 m. balandį gavo UAB „(X.)“ prisijungimo teises ir pradėjo susipažinti su darbo specifika, skaičiuoti atlyginimus, o 2017 m. gegužę pradėjo dirbti Įmonės buhaltere. Liudytojos teigimu, ji žinojo, kad ankstesnis buhalteris buvo A. A. (samdoma įmonė), tačiau nežinojo, su kokia programa šis dirbo. Atėjusi nerado duomenų apie Įmonės likučius, nebuvo jokio duomenų perdavimo, „pradinio taško“, nuo kurio tvarkingai galima būtų pradėti vesti buhalterinę apskaitą, tad ji dirbo su tuo, ką turėjo. Pati asmeniškai su ankstesniu buhalteriu nėra bendravusi, trūkstamų dokumentų sąrašą teikė direktoriui, kuris bendravo su ankstesniu buhalteriu. Liudytojos žiniomis, direktorius A. A. prašė pateikti likusius dokumentus, tačiau ankstesnis buhalteris nereagavo. Priežasčių, dėl kurių buvęs buhalteris neatidavė dokumentų, ji nežino. Liudytojos A. M. teigimu, tik po kurio laiko liudytojos iniciatyva direktorius A. N. sutiko įdiegti buhalterinės apskaitos programą ,, (B.)“, ir dar po kurio laiko ji buvo įdiegta į jos kompiuterį, šia programa ji vedė duomenis iš dokumentų, paliekamų „dėkliuke“ (7 t., b. l. 127–139). Analogiškas aplinkybes liudytoja parodį ir ikiteisminio tyrimo (4 t., b. l. 52–54). Iš liudytojos parodymų visumos matyti, kad ji nebuvo bendravusi su ankstesniu Įmonės buhalteriu; nežinojo, kokia buhalterinės apskaitos programa šis tvarkė apskaitą; liudytoja tik iš vadovo žodžių žinojo, jog Įmonės dokumentai jai nepateikti dėl A. A. kaltės ir kad jų nebegalima atstatyti. Tai leidžia spręsti apie tai, kad A. N., kaip Įmonės vadovas, nebuvo suinteresuotas duomenų apie iki tol vestą Įmonės buhalterinę apskaitą perdavimu naujajai UAB „(X.)“ buhalterei A. M.. Šią išvadą patvirtina UAB „(A.)“ atsakyme į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. raštą dėl informacijos pateikimo (8 t., b. l. 138–147) nurodyti duomenys, paneigiantys kaltinamojo A. N. teiginius, kad be buvusio buhalterio A. A. Įmonė negalėjo prisijungti prie programos „(A.)“. Nors kaltinamasis A. N. teisme akcentavo, kad „fiziškai buhalterinės apskaitos duomenys buvo likę, tačiau neliko A. A., neliko, kam prie „(A.)“ prisijungti“; „problema ta, kad A. M. nematė pirminių dokumentų, o A. A. viskas buvo siunčiama elektroniniu paštu“; „A. A. turėjo atidaryti tą „(A.)“ ir ištraukti A. dokumentus“, tačiau, teismo vertinimu, tokie jo teiginiai yra tik gynybinė versija, kurios nepatvirtina bylos įrodomoji medžiaga.

Kaip matyti iš minėto UAB „(A.)“ rašto, prie (duomenys neskelbtini) sistemos prisijungimo slaptažodžius suteikė ir pakeisti jį praradus galėjo (A.) darbuotojai pagal kliento pateiktą prašymą. UAB „(A.)“ istorijos, ar buvo kreiptasi dėl slaptažodžio suteikimo neturi, nes klientas (UAB „(X.)“) nutraukė sutartį, tad visi duomenys buvo sunaikinti. Minėtu raštu nustatyta ir tai, kad jau 2017 m. kovo 6 d., t. y. iš karto po to pretenzijos A. A. pateikimo ir maždaug prieš du mėnesius iki Įmonėje įdarbinant buhalterę A. M., A. N., kaip UAB „(X.)“ direktorius pateikė UAB „(A.)“ prašymą sustabdyti galiojančią sutartį nuo 2017 m. kovo 6 d. Be to, 2017 m. kovo 8 d. UAB „(A.)“ gavo UAB „(X.)“ pardavimų vadybininkės M. D. elektroninį laišką, kad norima: „sustabdyti viską, nes keičiamas buhalteris ir sistema“. Nors tuo metu, anot A. N. parodymų, Įmonė dar tik pradėjo ieškoti buhalterio, taigi, net nebuvo žinoma, kokia programa būsimas buhalteris tvarkys Įmonės buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad UAB „(A.)“ 2017 m. kovo 9 d. gavo UAB „(X.)“ pardavimų vadybininkės M. D. el. laišką, jog, vis tiktai, Įmonė iki kovo 31 d. pageidauja naudotis programoje esančiais duomenimis. Paskutinė UAB „(X.)“ sąskaita už paslaugas išsiųsta 2017 m. kovo 31 d. Visa tai patvirtina, kad Įmonės vadovas skubėjo stabdyti sutartį su UAB „(A.)“ dar nežinodamas, kokia programa naudosis būsimas buhalteris, be to, iki 2017-03-31 naudojosi galimybe naudotis „(A.)“ duomenimis, Įmonė „(A.)“ programa siuntė sąskaitą.

Šios aplinkybės, kurias pagrindžia byloje esančių neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, visiškai paneigia kaltinamojo A. N. versiją apie tai, kad Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai naujiems UAB „(X.)“ buhalteriams (atitinkamai, A. A., vėliau A. M.) buvo nepateikiami ne nuo jo, kaip Įmonės vadovo, atsakingo už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, priklausančių priežasčių.

Tai pagrindžia kaltinimo dalį, kad A. N., tęsdamas apgaulingą apskaitos tvarkymo organizavimą, 2017-03-03 UAB „(X.)“ pateikus pretenziją UAB „(Y.)“ bei tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nutraukus sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino, kad šio laikotarpio UAB „(Y.)“ vesti UAB „(X.)“ 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesių buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga būtų tinkamai išsaugoti ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka perduoti tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui; taip pat ir tai, kad A. N., kaip UAB „(X.)“ direktorius 2017-03-06 UAB „(A.)“ pateikdamas prašymą sustabdyti galiojančią sutartį dėl buhalterinės apskaitos programos „(A.)“ nuo 2017-03-06 (jos duomenų naudojimas buvo sustabdytas 2017-03-31) sąmoningai neužtikrindamas, kad šioje programoje buvę buhalterinės apskaitos duomenys būtų išsaugoti ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka perduoti tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui, tyčia sunaikino 2017-01-01 iki 2017-03-31 laikotarpio UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

1.3.4. Dėl kaltinamųjų apgaulingo UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2021-01-07

Kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad A. N., tęsiant nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-03-26 einant UAB „(X.)“ direktoriaus pareigas, o nuo 2019-03-26 veikiant kaip faktiniam vadovui su tariamai Įmonės akcijas įsigijusia ir direktore tapusia D. J.; nuo 2019-09-24 (šiai neva pardavus akcijas G. K.) – veikiant su direktorės pareigas ėjusia G. K., apgaulingai organizavo ir vykdė, pasitelkdami buhalterę A. M., Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano, nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, todėl nebuvo užtikrintas išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M., todėl bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo 20 sandorių (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateiktos 3–5 lentelės), kuriuos, kaip nustatyta iš i.SAF duomenų, deklaravo kitos įmonės, pirkę iš UAB „(X.)“ valymo paslaugas;

be to, jie kaltinami, kad A. N. tęsiant nusikalstamą veiką ir iš pradžių, kaip direktoriui veikiant vienam, vėliau atitinkamais laikotarpiais faktiškai vadovaujant įmonei ir veikinat su direktorėmis D. J. ir G. K., darbuotojai V. M., per D. A., nesupratusią apie daromą nusikalstamą veiką, neoficialiai išmokėjo su darbo santykiais susijusių išmokų, darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir buhalterinės apskaitos registruose neapskaičiavę ir nedeklaravę mokesčių biudžetui;

be to, kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamą veiką, A. N., padedamas kaltinamųjų D. J. ir G. K., be to, šiai veikiant ir kaip bendravykdei, paslėpė UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas ir didžiąją knygą. Dėl minėtų veiksmų negalima iš dalies nustatyti „(X.)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, liudytojos A. M., A. Z., V. M., D. A., O. P. parodymus, specialistų A. M. ir A. M. paaiškinimus, VMI prie FM 2021-03-05 patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-71, VMI rašte į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. pranešimą, VĮ „Registrų centras“ atsakyme į 2023-10-10 Vilniaus apygardos teismo raštą dėl informacijos pateikimo ir kituose aptariamuose įrodymuose užfiksuotus duomenis), daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis pasitvirtino iš dalies, nes ne visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos byloje surinkta įrodomąja medžiaga. Tokią išvadą pagrindžiantys motyvai bus aptariami detaliau nuosprendžio dalyse Nr. 1.3.4.1 – 1.3.4.7.

1.3.4.1. Dėl A. N., kaip faktinio UAB „(X.)“ vadovo, statuso ir UAB „(X.)“ akcijų pardavimo sutarčių fiktyvumo

Pirmiausia, tikslinga pažymėti, kad prokurorei bylą nagrinėjant teisme pakeitus kaltinimą, dalį laikotarpio, nurodyto kaltinime dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuris analizuojamas šioje nuoprendžio dalyje, A. N. kaltinamas veikęs kaip faktinis UAB „(X.)“ vadovas, o D. J. ir G. K. kaltinamos atitinkamais laikotarpiais sudarant fiktyvius Įmonės akcijų pardavimo sandorius ir VĮ „Regitrų centre“ registravus jas UAB „(X.)“ direktorėmis, veikusios kartu su faktiniu vadovu. Atsižvelgęs į tai, teismas pasisako dėl kaltinime nurodyto faktinio Įmonės vadovo instituto taikymo šioje byloje pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo formuojamą teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020, 2K-213-511/2024). Tai, pavyzdžiui, gali būti atvejai, kai darantys nusikalstamą veiką asmenys įkalba arba už žadamą atlygį susitaria, kad įmonės direktoriumi taps su jos valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įrašyti įmonės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota viešuose registruose, jis pasirašys įmonės veiklos dokumentus, tačiau realiai nepriiminės su įmonės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, neplėtos ir ja nesirūpins, sutarčių nesudarinės.

Teismų praktikoje yra suformuoti ir asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai, kuriais pripažįstami: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra faktinis vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Kaltinamieji viso proceso metu teigė, kad visais kaltinime nurodytais atvejais UAB „(X.)“ akcijos, tiek akcininku būnant A. N., tiek D. J., o vėliau G. K., buvo parduotos iš tiesų; kad pardavus Įmonės akcijas naujam vadovui kaskart buvo perduoti (palikti Įmonėje) visi įmonės buhalteriniai dokumentai; kad kiekvieną kartą akcijų pardavimas ir vadovų pasikeitimas buvo sąlygotas susidariusių gyvenimiškų situacijų; kad Registrų centre užregistruoti įmonių vadovai realiai ėjo jiems įstatymų priskirtas pareigas ir kiekvienas savo vadovavimo metu buvo vienintelis faktinis UAB „(X.)“ vadovas, siekęs, kad Įmonė veiktų pelningai ir pagal įstatymus; kad nepavykus vystyti Įmonės veiklos jos akcijos buvo parduotos ir visi Įmonės dokumentai (tiek popieriniai, tiek elektroniniai) perduoti naujajai akcininkei J. D..

Vis dėlto, teismas, ištyręs ir įvertinęs tiek pačių kaltinamųjų parodymus, tiek kitą bylos įrodomąją medžiagą (liudytojų A. A., A. M., M. Ž., J. D., A. Z. parodymus, kratos, daiktų apžiūrų protokolus, specialistų išvadas ir paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu iš VMI, VĮ „Registrų centras“, UAB „(A.)“ gautus dokumentus), juos vertindamas kiekvieną atskirai ir gretindamas tarpusavyje, daro priešingą išvadą. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad visu kaltinamajame akte inkriminuotu laikotarpiu faktiniu UAB „(X.)“ akcininku ir vadovu, priėmusiu Įmonei strategiškai reikšmingus sprendimus bei kontroliavusiu jos veiklą, išliko kaltinamasis A. N., nes būtent jis kaip ilgametis UAB „(X.)“ direktorius ir akcininkas, būdamas suinteresuotas ketinimo išvengti mokesčių ir apsunkinti mokesčių administratoriui nustatyti tikrąją UAB „(X.)“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, realizavimu, sukūrė ir organizavo buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidžiantį buhalterinės apskaitos tvarkymo mechanizmą, kurio be nukrypimų buvo laikomasi ir direktore paskyrus jo pavaduotoją D. J., vėliau – UAB „(X.)“ administratorę G. K.. Pastarosios, nors akcentavo, kad įsigijo pelningai veikusios Įmonės akcijas, ketindamos toliau vystyti verslą, plėtoti UAB „(X.)“ veiklą, kaip Įmonės vadovės dėl to nieko nesiėmė – neplėtojo Įmonės veiklos, nedalyvavo naujuose konkursuose, neieškojo naujų klientų, neatnaujino veiklai būtinų ISO standartų, to pasekmė – dėl Įmonės nemokumo iškelta bankroto procedūra.

Kaltinamieji ne kartą teisme pažymėjo, kad juos siejo / sieja ilgalaikiai pasitikėjimu pagrįsti santykiai, taip pat ir darbiniai pavaldumo santykiai: tiek D. J., tiek G. K. parodė, kad savo vadovu A. N. pasitikėjo, anot kaltinamųjų, jie kartu dirbo / dirba ir kitose įmonėse. Teismo vertinimu, tai buvo vienas iš faktorių, lėmęs minėtų asmenų susitarimus imituoti UAB „(X.)“ akcijų pardavimą, vadovavimo perleidimą bei Įmonės dokumentų perėmimą / perdavimą. Tai, pirmiausia, pagrindžia kaltinamųjų teisme nurodyta aplinkybė, kad A. N. UAB „(X.)“ akcijas (jas kaltinamojo teigimu, buvo įvertinęs 20 000 Eur, nes Įmonė dirbo pelningai), savo pavaduotojai D. J. pardavė už 1 Eur, šalims sandorio neįforminus notariškai, buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo nefiksuojant dokumentų priėmimo-perdavimo aktu (analogiškai daryta ir D. J. pasirašant 100 procentų akcijų pardavimo už 1 Eur sutartį su Įmonės administratore G. K., prieš tai gavus A. N. leidimą). Kaip matyti, iš kaltinamųjų D. J. ir G. K. parodymų, nors abi teigė, kad tapus įmonės vadovėms ir kiekvienai įgijus 100 procentų Įmonės akcijų (atitinkamai 2019-04-26 ir 2019-09-24) Įmonės dokumentai joms buvo perduoti, tačiau, kita vertus, nurodė, jog dokumentų perdavimo poreikio nebuvo, nes viskas liko taip kaip buvę – ta pati buhalterė A. M., tie patys dokumentai ir kompiuteris, ta pati buhalterinės apskaitos organizavimo tvarka, tos pačios A. N. nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės ne paneigia, o tik patvirtina, kad faktiškai Įmonėje išlikus tai pačiai A. N. nustatytai buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkai (kai tyčia nesudaromas ir nepatvirtinamas sąskaitų planas; nenustatoma apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas; apskaitos registrų forma, turinys ir skaičius bei saugojimo tvarka; pasikeitus įmonės vadovui ar buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neužtikrinamas apskaitos registrų ir finansinės ataskaitos perdavimas, dėl to buhalteriui neteikiama išsami ir savalaikė informacija apie visus Įmonės sandorius), kai Įmonės veikla toliau vykdoma A. N. priklausančiose patalpose, kuriose, kaip pats kaltinamasis parodė, jis būdavo periodiškai (bent kartą į savaitę), būtent A. N. liko Įmonės akcininku ir faktiniu vadovu, priimdavusiu Įmonės veiklai reikšmingus sprendimus ir suinteresuotu, jog pasiliekant tam pačiam jo nustatytam ydingam buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimui, būtų slepiami mokesčiai.

Tai, kad A. N. ir po 2019-03-26 liko Įmonės faktiniu vadovu, o po 2019-04-26 – Įmonės akcininku, nes UAB „(X.)“ akcijų pardavimo sutartys buvo fiktyvios, patvirtina ir pačių kaltinamųjų teisme nurodyta nauja aplinkybė apie tarp A. N. ir jo pavaduotojos D. J. (vėliau tarp jo ir administratorės G. K.) buvus žodinį susitarimą po akcijų įsigijimo dalintis Įmonės pelnu su neva niekaip su Įmone jau nesusijusiu A. N.. Kaltinamasis A. N. parodė, kad nutarus parduoti Įmonę, tačiau D. neturint jo už akcijas prašomų 20 000 Eur, jiedu pradėjo galvoti, „kokią čia sugalvojus schemą“; „D. J., klausė, ar galima padaryti schemą, kad iš Įmonės pelno atidavinėtų, galbūt, didesnę sumą metų gale“. Anot A. N., jiedu sutarė žodžiu, kad jis simboliškai parduoda akcijas už 1 Eur, o metų gale jam mokami dividendai, pelnas dalinamas pusiau (pastaba: dividendai – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei). Kaltinamojo A. N. teigimu: „jeigu tokia schema tiks, tada galės dirbti tokiu metodu“. Iš pradžių pagal jų susitarimą D. J. kelis mėnesius tik bandė vadovauti Įmonei, vėliau įsigijo visas UAB „(X.)“ akcijas (8 t., b. l. 152–168).

Anot D. J. parodymų, kuriuos patvirtino ir kiti kaltinamieji, jai vadovauti Įmonei nesisekė, skirti Įmonei laiko sutrukdė šeimoje kilusios problemos (dėl motinos ligos teko pačiai prižiūrėti mažametį vaiką), vis dėlto, šiuos parodymus kritiškai vertinti leidžia byloje esantys „Sodros“ duomenys, iš kurių matyti, kad minėtos aplinkybės nesutrukdė D. J. jau po poros mėnesių nuo akcijų pardavimo užimti kitos įmonės – UAB „(E.)“, kurią A. N. teisme įvardijo, kaip savo Įmonę, direktorės pareigas.

Kaltinamųjų teigimu, A. N. su D. J. sutarta „schema“ atsiskaityti už akcijų perdavimą dalinantis pelnu (dividendais) išliko ir naujajai akcininkei bei direktorei G. K. (pastaba: G. K. Įmonės akcijas vėliau pardavė taip pat dėl problemų su mažamečiu vaiku). Iš A. N. parodymų matyti, kad kaltinamasis (savo paties teigimu, nebūdamas nei Įmonės akcininkas, nei vadovas), D. J. po pusmečio pardavus akcijas G. K., toliau tikėjosi gauti 50 procentų įmonės pelno iš naujosios akcininkės ir direktorės, o G. K. jam žodžiu buvo įsipareigojusi tai padaryti. Anot A. N., jis buvo įtikintas G., iki tol dirbusios administratore, tinkamumu eiti pareigas ir tuo, kad jos patirties pakaks, nes lieka buhalterė A. M., o D. padės G. tvarkytis. Vis tik, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. iš Įmonės išėjo kartu su D. J. (2019-09-30) ir toliau dirbo A. N. vadovaujamoje „(D.)“; D. J. Įmonėje nebedirbo nuo 2019-09-26, tačiau nuo 2019-11-11 dirbo UAB „(E.)“ (abi įmonės veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „(X.)“). Teismo vertinimu, aplinkybių visuma pagrindžia, kad G. K. sutiko tapti Įmonės akcininke ir direktore, neturėdama nei akcijų įsigijimui reikalingų lėšų (20 000 Eur), nei Įmonės vadovei tinkamos kvalifikacijos, žinių ir patirties (prieš tai, anot D. J., administratorė, atsiliepinėjo į klientų skambučius, rašė raštus, sudarinėjo įmonių sąrašus), nes iš tiesų neketino vadovauti Įmonei ir jai nevadovavo. Tokį įsitikinimą sustiprina kaltinamosios G. K. parodymai teisme, kad pirkdama iš D. J. akcijas, žinojo, kad reikės grąžinti 20 000 Eur, tačiau situacijos, kas būtų atsakingas, jei nebūtų pelno ir būtų nuostolių nesiaiškino, kaip ir nesidomėjo, kokios yra direktoriaus pareigos, atsakomybė. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamosios negalėjo paaiškinti, kaip UAB „(X.)“ pelno pasidalinimas su A. N. būtų buvęs įgyvendintas ir užfiksuotas Įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą 2019-04-26 ir 2019-09-24 UAB „(X.)“ akcijų pardavimo už 1 Eur sutarčių fiktyvumu ir tariamu A. N. Įmonės vadovavimo perleidimu savo pavaldinėms – iš pradžių D. J., po to G. K..

Tuo labiau, kad ir A. N. parodymai apie jo „pilną pasitraukimą iš šio verslo“, pardavus akcijas D. J. yra gana prieštaringi. Kaltinamasis, duodamas parodymus apie savo, kaip UAB „(X.)“ direktoriaus pareigas, parodė, kad vadovaudamas Įmonei, savo veiklos sritimi laikė bendravimą su didesniais klientais, o su kitais darbais gerai tvarkėsi jo pavaduotoja D. J., į kurios pareigas įėjo ir sąrašų apie klientams suteiktas paslaugas teikimas buhalteriui. Anot A. N., jam pardavus akcijas D. J., iš principo, nelabai kas keitėsi. UAB „(X.)“ buvo jo asmeninė nuosavybė, įmonė patalpas iš jo nuomojosi, taip ir liko. Tai, kad UAB „(X.)“ mokėjo A. N. už nuomą byloje duomenų nėra. Be kita ko, A. N. parodė, kad didesnius klientus informavo apie pasitraukimą iš verslo ir kad dėl kilsiančių „niuansų“ („neišvalė, laiku kažko nepadarė“) jo netrukdytų, o skambintų D. (tegul ji tvarkosi). Gal jis galės kažkiek įsijungti rimtesniais atvejais, (jeigu tie klientai, kuriuos jis atsivedė tik per pažintis, pradėtų skųstis, būtų kokia konfliktinė situacija, jeigu nerastų bendros kalbos su D. arba būtų kažkas ne taip, tai tada jis galės padėti, pakalbėti; jeigu kiltų nesutarimas iki tokio lygio, jog grėstų sutarties nutraukimas, tada jis įsikištų, bandytų tarpininkauti tam, jog išspręsti problemą). Minėti kaltinamojo parodymai sustiprina teismo įsitikinimą, kad A. N. ir toliau liko Įmonės vadovu ir užsiėmė, kaip pats teigė, sritimi, kurioje dirbo ir iki 2019-03-26, t. y. bendravimu su didesniais klientais, o už „niuansus“, kaip ir anksčiau, buvo atsakinga D. J., kuri, kaip ir vėliau G. K., toliau vykdė ankstesnes pareigas, tarp kurių teikti buhalterei įmonių sąrašus. Tai, kad iki tol pelningai veikusi UAB „(X.)“, vadovaujant D. J., kaltinamojo A. N. teigimu, tapo „stipriai apleista“; anot G. K. – „smuko“, nes nebeieškota naujų žmonių, nedalyvauta konkursuose; kad tapus vadove G. K. joje nebeliko nei turto, nei klientų, nei darbuotojų, tik patvirtina išvadą, kad tiek viena, tiek kita, buvo tik formalios UAB „(X.)“ direktorės, nes, priešingai nei teigė teisme, nesiekė vystyti patalpų valymo verslo, nesirūpino Įmone, neieškojo naujų klientų, nesiėmė veiksmų, kad sudarytų naujas sutartis, atnaujintų veiklai reikalingus ISO standartus, taip realiai nevykdydamos įmonės vadovui priskiriamų pareigų.

Teismo įsitikinimu tai, kad visu inkriminuojamu laikotarpiu Įmonei faktiškai vadovavo A. N., pagrindžia ir 2021-08-04 kratos protokolas (6 t., b. l. 209–213), iš kurio matyti, kad praėjus daugiau nei pusmečiui po Įmonės dokumentų tariamo perdavimo J. D., dalis UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalų (6 segtuvai) buvo rasti A. N. nuosavybės teise priklausančiose patalpose (pastaba: tarp jų ir dokumentai iš laikotarpio, kuriuo, anot kaltinamųjų, A. N., Įmonei jau nevadovavo). Tokį įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad tarp kratos metu rastame segtuve saugomų UAB „(X.)“ gautų pirkimo sąskaitų faktūrų buvo saugomos kitų įmonių jau po 2019-03-26 UAB „(X.)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už A. N. gyvenamosios vietos interneto, saugos paslaugas ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Teismo manymą, kad A. N. ir prie direktorės G. K. rūpinosi Įmonės reikalais, be aptartų aplinkybių, sustiprina ir liudytojo M. Ž. parodymai, iš kurių matyti, jog liudytojas, kaip atstovavimo VMI paslaugas UAB „(X.)“ teikiančios įmonės atstovas, su kaltinamaisiais G. K., D. J. bei A. N. susipažino 2020 m. kovo mėnesį, kai, anot liudytojo, šie asmenys į jį kreipėsi. Liudytojo teigimu, konkrečiai dėl to, ar jis galėtų atstovauti UAB ,,(X.)“ VMI mokestiniame patikrinime, jo klausė G., su kuria jis bendravo dėl dokumentų pateikimo VMI, tačiau ji galėjo pateikti tik ne mažiau nei tris, bet ne daugiau nei šešis dokumentų segtuvus, kuriuos pavartęs liudytojas pamatė, jog trūksta dalies pirminių dokumentų. Paklausus, kur jie yra ir paprašius pateikti, G. paaiškino, jog sudegę ir jie jų neturi. G. dažnai sirgo, negalėjo mokėti už paslaugas pavedimu, todėl 2020 m. birželio mėnesį jis sutartį nutraukė. Nors kaltinamoji G. K. teigė, mokesčių konsultantą brolio patarta pati susirado internetu, tačiau iš M. Ž. parodymų matyti, kad būtent 2020 m. jis su A. N. turėjo darbinių santykių dėl VMI patikrinimų kitose įmonėse. Tai, anot liudytojo, vyko lygiagrečiai bendradarbiaujant ir su UAB ,,(X.)“. Tarp tų įmonių buvo A. N. sūnaus M. N. tose pačiose patalpose veikusi įmonė UAB „(PR.)“. Liudytojo M. Ž. teigimu, nutraukus sutartį su UAB ,,(X.)“, jis daugiau su A. N. nedirbo.

Pastebėtina ir tai, kad abi kaltinamosios teigė, jog iš Įmonės pasitraukus A. N. pasiliko ta pati buhalterė, tačiau byloje nustatyta, kad oficialiai A. M. UAB „(X.)“ buhalterės pareigas ėjo nuo 2017-10-01 iki 2019-09-30, tačiau tiriamuoju laikotarpiu ji dirbo UAB „(PR.)“ (anot A. N., jo sūnaus įmonėje, užsiėmusioje tuo pačiu patalpų valymo verslu) nuo 2017-05-01 iki 2021-01-21; be to, dirbo A. N. vadovaujamoje „(D.) (nuo 2019-02-01 iki 2020-12-01). Ši aplinkybė, ją vertinant A. M. parodymų, kad ji nelabai atsiminė kaltinamųjų vadovavimo laikotarpio („jos kažkaip keitėsi“), neprisiminė, kas buvo vadovas / vadovė jai išeinant iš UAB „(X.)“; kad D. K. prisiminė kaip Įmonės administratorę, leidžia teigti, jog faktinis jos vadovas, taip pat liudytojai UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkant neoficialiai ir tuo pat metu dirbant buhaltere kitoje A. N. vadovaujamoje įmonėje, buvo būtent A. N..

Aptartų įrodymų visuma, formuoja teismo įsitikinimą, kad nuo 2019-03-26 būtent A. N. buvo faktinis UAB „(X.)“ vadovas, o kaltinamosios – fiktyvios direktorės. Tokią išvadą sustiprina ir nuolatinį, strateginį A. N. dalyvavimą Įmonės veikloje, reikšmingų sprendimų priėmime patvirtina ta aplinkybė, kad abu kartus parduodant akcijas (D. J. parduodant jas G. K., o pastarajai parduodant – J. D.), A. N., kuris visų kaltinamųjų teigimu, akcijų neturėjo ir Įmonės vadovu nebuvo, ne tik buvo apie tai informuojamas, bet ir leisdavo fiktyvioms vadovėms sudaryti sandorius. Anot G. K., kai ji sužinojo, jog tikrai nepavyks Įmonės atstatyti, susisiekė su A. N. (apie 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn.) ir jam pasakė visą situaciją, jog neturi pinigų Įmonės prikelti bei tokių pinigų jam sumokėti. A. N. tą suprato, neprieštaravo ir leido parduoti, sakė, jau yra kaip yra (9 t., b. l. 13–27).

Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamųjų nurodyta 20 000 Eur skola už UAB „(X.)“ akcijas A. N. taip ir nebuvo grąžinta, o Įmonės akcijos už 1 Eur perleistos trečiajam asmeniui, kuris A. N. atžvilgiu iš viso nebeturėjo jokių įsipareigojimų, patvirtina, jog UAB „(X.)“ akcijų ir vadovavimo Įmonei perleidimas (iš viso keturis kartus) buvo fiktyvus, o šių veiksmų tikslas – paslėpti dėl apgaulingo Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo sumažintus Įmonės mokėtinus mokesčius.

Visuma anksčiau aptartų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad tikrasis UAB „(X.)“ akcininkas ir faktinis vadovas visu inkriminuojamu laiku išliko A. N., kuris ir buvo labiausiai suinteresuotas nusikalstamo sumanymo – išvengti mokesčių sumokėjimo – realizavimu, tam pasitelkiant apie nusikalstamą veiką nežinančius buhalterius, veikdamas kartu su fiktyviomis direktorėmis, be kurių tas sumanymas negalėtų būti realizuotas.

1.3.4.2. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimo laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-12-31 (aplinkybės dėl UAB „(X.)“ 20 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų)

Byloje esančių įrodymų (iš dalies kaltinamųjų parodymų, liudytojos A. M. parodymų, specialisto A. M. paaiškinimų, VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-71, VMI rašte į Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 pranešime, VĮ „Registrų centras“ atsakyme į 2023-10-10 Vilniaus apygardos teismo raštą dėl informacijos pateikimo užfiksuotus įrodomuosius duomenis) pakanka konstatuoti, kad pasitvirtino būtent šios tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybės:

kaltinamajam A. N. tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant kartu su D. J. (laikotarpis nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24); vėliau veikiant su G. K. (laikotarpis nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31), D. J. ir G. K. atitinkamais laikotarpiais einant UAB „(X.)“ direktorių pareigas, o A. N. išliekant faktiniu įmonės vadovu, būnant atsakingais už Įmonės veiklą, turint teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti veiklą, būnant atsakingiems už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, turint tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota, tikrinant bei nustatant UAB „(X.)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. BAĮ (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio l dalies, 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 2 dalį ir 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, nuostatas, nesudarius ir nepatvirtinus sąskaitų plano, nenustačius apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, taip neužtikrinant išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo apskaitą tvarkiusiai buhalterei A. M., dėl to:

nuo 2017-05-01 iki 2019-03-26 (A. N. vadovavimo laikotarpis) Įmonė neapskaitė ir nedeklaravo 11 sandorių, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 3 lentelė), kurių pati Įmonė neregistravo i.SAF posistemyje;

nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 (laikotarpis, kuriuo A. N. veikė kartu su D. J.) Įmonė neapskaitė ir nedeklaravo 4 sandorių, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 4 lentelė), kurių pati Įmonė neregistravo i.SAF posistemyje;

nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 (laikotarpis, kuriuo A. N. veikė kartu su G. K.) Įmonė neapskaitė ir nedeklaravo 5 sandorių, tačiau iš i.SAF duomenų nustatyta, kad kitos bendrovės deklaravo sandorius su UAB „(X.)“ (nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės“ pateikta 5 lentelė), kurių pati Įmonė neregistravo i.SAF posistemyje.

Byloje nustatyta, kad šiuo laikotarpiu (nuo 2017-05-01 iki 2020-12-31) Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma buhalterė A. M. (ji SODROS duomenimis įdarbinta Įmonėje buvo nuo 2017-10-01, o atleista 2019-09-30). Kaip nustatyta 1.3.3 nuosprendžio dalyje aptartais įrodymais, A. M., atėjusi į UAB „(X.)“ negalėjo BAĮ 19 straipsnio numatyta tvarka perimti Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, finansinių ataskaitų ir Didžiosios knygos. Anot liudytojos A. M., pačių kaltinamųjų parodymų, buhalterei nebuvo perduoti iki tol vestos Įmonės buhalterinės apskaitos likučiai. Tai, kad dėl minėtos situacijos buvo kaltas ne anksčiau buhalterinę apskaitą tvarkęs liudytojas A. A., o UAB „(X.)“ direktorius A. N., buvo nustatyta ir motyvuota 1.3.3 nuosprendžio dalyje.

Liudytojos A. M. teigimu, į jos darbines funkcijas įėjo ir PVM sąskaitų faktūrų paslaugų pirkėjams, kurie būdavo nurodyti jai „dėkliukyje“ paliktuose įmonių sąrašuose, išrašymas. Anot liudytojos, sąrašai nebūdavo pasirašyti; buvo sudaryti, turbūt, pagal sutartis (nes sutartyse buvo nurodomi paslaugų įkainiai, plotai ir t. t.). A. M. teigimu, nežino, ar į sąrašą buvo įtrauktos visos įmonės, gavusios paslaugas, nežino, ar visos sąraše įrašytos įmonės, tikrai gavo nurodytas paslaugas. Sąskaitos-faktūros pagal sąrašą buvo išrašomos programa „(B.)“, numeruojamos iš eilės. Į jos pareigas įėjo ir duomenų apie jas sukėlimas į i.SAF posistemį. Anot liudytojos, kad programa veiktų sklandžiai, joje turi būti suvesti visi duomenys. Kai duomenis keli į programą, „Didžioji knyga“ vedama automatiškai, bet nesant pradinių „likučių“ gauni tik „Didžiosios knygos“ apyvartą (7 t., b. l. 127–139, 4 t., b. l. 52–54).

Specialistas A. M. parodė, kad i.SAF posistemis – tai gaunamų ir išrašomų sąskaitų registras. Jame atsispindi tiek pirkimo, tiek pardavimo sąskaitos-faktūros. VMI patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad ne visos UAB „(X.)“ sąskaitos-faktūros buvo registruotos i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre. Anot specialisto A. M. į i.SAF posistemį informaciją kelia pati įmonė, atsakingas už informacijos kėlimą asmuo. Privalu įkelti visus esminius kiekvienos PVM sąskaitos faktūros duomenis: numerį, apmokestinamą sumą, PVM, mokesčio kodą, kam ji išrašyta arba iš ko gauta. Prie įmonės i.SAF posistemio gali prisijungti tik tam tikras teises turintis asmuo (8 t., b. l. 82–85). VMI pateikta informacija nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu į i.SAF posistemį sąskaitas faktūras teikė A. M. (8 t., b. l. 103–130). Iš VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-12-31 i.SAF posistemyje Įmonė neregistravo 20 PVM sąskaitų faktūrų (3–7 lentelės).

Dėl VMI patikrinimo aktu nustatytų aplinkybių, kad dalis Įmonės PVM sąskaitų faktūrų vis tik nebuvo užregistruotos minėtame VMI posistemyje, liudytoja A. M. paaiškino, kad tai galėjo nulemti aplinkybė, jog dirbant UAB „(X.)“ buhaltere jai nebuvo suteikta kryžminio sutikrinimo paslauga, leidžianti sistemoje matyti buhalterinės apskaitos klaidas. Liudytojos teigimu, ji apie problemą informavo direktorių A. N., tačiau, nepaisant to, kol dirbo UAB „(X.)“, kryžminio sutikrinimo rezultatų matymo teisė jai nebuvo suteikta (4 t., b. l. 52–54; 7 t., b. l. 127–139). Kaltinamasis A. N. pripažino, kad A. M. jam sakė apie šią problemą, tačiau, jo teigimu, šios problemos sprendimas nuo jo nepriklausė, tai turėjo spręsti pati A. M. su VMI atsakingais darbuotojais. Žinoję apie tai, kad A. M. turi problemų dėl kryžminio sutikrino parodė ir kaltinamosios D. J. bei G. K.. Specialistas A. M. teisme paaiškino, kad į i.SAF įvedus įmonės sąskaitų-faktūrų duomenis, kryžminio patikrinimo sistema pati generuoja pranešimus tais atvejais, jei kažkas yra ne taip. Kryžminio sutikrinimo sistemos paskirtis – rodyti neatitikimus tarp pirkimų bei pardavimų (8 t., b. l. 82–85). Kaip matyti iš VMI rašto į Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 pranešimą UAB „(X.)“ atsakingi asmenys, kurie laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 turėjo teisę (galimybę) sistemoje matyti kryžminio sutikrinimo rezultatus: A. N. – nuo 2014-09-17 iki 2019-03-25, A. A. – nuo 2016-10-24 iki 2020-12-31, D. J. – nuo 2019-03-25 iki 2019-09-16, G. K. – nuo 2019-09-16 iki 2021-07-01 (8 t., b. l. 103–131).

Pažymėtina tai, kad i.SAF posistemyje ne VMI darbuotojai, kaip teigė kaltinamasis A. N. ir liudytoja A. M., o įmonių atsakingi asmenys – vadovai – patys sprendžia, kokius asmenis įgalioti ir savo nuožiūra nustato jų įgaliojimų ribas, tai yra pažymi, kokia apimtimi įgaliotasis asmuo matys sistemoje esančią informaciją. Prisijungus prie sistemos naujam vadovui (atitinkamai D. J. – nuo 2019-03-25; G. K. – nuo 2019-09-16 (VMI raštas į Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 pranešimą (8 t., b. l. 103–131)), naujasis vadovas vėlgi turi teisę suteikti atstovavimą įgaliotiems asmenims ir pažymėti sistemoje jų veikimo ribas. Taigi, galimybę matyti sistemoje žymimus kryžminio sutikrinimo rezultatus buhalterei A. M. turėjo suteikti Įmonės vadovas. Kaip matyti iš VMI rašto, galimybę naudotis kryžminio sutikrinimo paslauga ir matyti neatitikimus atitinkamais laikotarpiais turėjo kiekvienas VĮ „Registrų centras“ registruotas UAB „(X.)“ direktorius / direktorė. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujant A. N. jis buhalteriui A. A. buvo suteikęs teisę peržiūrėti neatitikimus kryžminio sutikrinimo būdu, tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nemanė galintis užtikrinti A. M. galimybę naudotis kryžminiu sutikrinimu, t. y. matyti neatitikimus tarp pirkėjo ir pardavėjo į sistemą pateiktų duomenų (pastaba: A. A. i.SAF ši teisė liko ir vadovaujant D. J., G. K.). Anot A. N., A. A. išėjus: „šis kaip ir liko toje VMI sistemoje“, nes kaip „kozirį“ paliko A. A. minėtą galimybę, tikėdamasis, kad, galbūt, mokesčiai pradės jam rašyti“; „dokumentuose matosi, kad jam (A. A.) buvo visą laiką siųsta informacija dėl PVM sąskaitų“. Darytina išvada, kad buhalterei A. M. kreipusis į vadovą A. N. dėl galimybės matyti kryžminio sutikrinimo rezultatus, šis palikdamas ją buvusiam buhalteriui A. A., naujajai buhalterei nesuteikė šios teisės i.SAF sistemoje, nors, liudytojos teigimu, apie tai buvo ne kartą bendrauta, taip sąmoningai nesudarė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui matyti pilną ir visapusišką informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Tuo labiau, kad VMI rašto į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. pranešimą matyti, jog A. N. ir prie D. J. bei prie G. K. išliko minėtoje sistemoje mokesčių mokėtojo atstovu. Nors minėto VMI rašto priede nurodyta, kad į A. M. elektroninį paštą buvo siunčiami VMI pranešimai, tačiau tokie bendro pobūdžio pranešimai tik referavo esant problemą, o pamatyti sistemoje užfiksuotus kryžminio sutikrinimo rezultatų neatitikimus galima buvo tik prisijungus prie i.SAF posistemio ir turint Įmonės vadovo / vadovės suteiktus įgaliojimus.

Kaip jau minėta, UAB „(X.)“ registrai neišlikę, jų duomenys nebuvo pateikti VMI, o mokestinis tyrimas atliktas pagal UAB „(X.)“ ir jos pirkėjų bei tiekėjų į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teiktus išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, pagal informaciją gautą iš bankų apie Bendrovės sąskaitose vykdytas apyvartas ir susijusios įmonės UAB „(PR.)“ mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją. Kaltinamieji teisme parodė, kad buhalteriai registrus pildė elektroniniu būdu, per atitinkamas buhalterinės apskaitos programas – „(A.)“, „(B.)“, kurių duomenys nebuvo išsaugoti. Pastebėtina ir tai, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad dalis UAB „(X.)“ sąskaitų faktūrų (nuo 2017 m. liepos mėnesio išrašytų valstybinėms įstaigoms – (C1)), (C2)) buvo išrašomos ir registruojamos kitoje informacinėje sistemoje E. Sąskaita (VĮ „Registrų centras“ atsakymas į 2023-10-10 Vilniaus apygardos teismo raštą dėl informacijos pateikimo), kurią pildė A. M.. Nepaisant to, VMI patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „(X.)“ buhalterė A. M. registravo ne visus ūkinius įvykius, t. y. į i.SAF (elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį) neregistravo dalies Įmonės klientams išrašytų pardavimų PVM sąskaitų faktūrų. Iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog visos pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros turi būti registruojamos ir visas savo išrašytas PVM sąskaitas faktūras ji perkeldavo į i.SAF posistemį. Kaltinamieji A. M. apibūdino, kaip pareigingą, sąžiningą ir kompetentingą darbuotoją, teigdami, kad ji neturėjo jokio suinteresuotumo neįtraukti dalies PVM pardavimo sąskaitų faktūrų į i.SAF registrą. Kadangi liudytoja teigė, į i.SAF įtraukdavusi visas savo išrašytas sąskaitas faktūras, darytina išvada, kad i.SAF posistemyje atsispindėjo buhalterės vestų UAB „(X.)“ PVM sąskaitų faktūrų registrų, kurie neišliko ir nebuvo pateikti mokestiniam tyrimui, duomenys. Darytina išvada, kad lentelėse Nr. 3–5 nurodytos UAB „(X.)“ už paslaugas klientams išrašytos sąskaitos faktūros, kurių Įmonė neįtraukė į i.SAF registrą, bet jas įtraukė kita sandorio pusė, nebuvo tinkamai registruotos ir Įmonės registruose. Kaltinamųjų parodymai apie buhalterę, jos pačios parodymai apie minėtą situaciją, leidžia manyti, kad ji susidarė ne dėl buhalterės kaltės. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina A. M. parodymai dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagal nepasirašytus kitų asmenų jai paliktus sąrašus; prieš A. M. Įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkiusio liudytojo A. A. parodymai, kad duomenys apie sąskaitas faktūras jam nebuvo Įmonės teikiami laiku, be to, dalį sąskaitų faktūrų į programą suvesdavo patys Įmonės darbuotojai (įrodymai, patvirtinantys šiuos parodymus buvo aptarti 1.3.1 nuosprendžio dalyje), juos pagrindžia ir byloje esančios sąskaitos faktūros, pateiktos Įmonės klientų, išrašytos / pasirašytos A. N. vardu (pavyzdžiui, buhalterės A. M. darbo Įmonėje laikotarpiu, t. y. 2017-07-31 (C2) išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad 6 129,30 Eur sumai sąskaitą išrašė A. N. (1 t., b. l. 159)).

Aptartos aplinkybės, jas vertinant ir tame kontekste, kad Įmonėje PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ir atitinkamai numeruojamos bei registruojamos keliose programose („(B.)“, „E.Sąskaita“), leidžia konstatuoti, kad Įmonėje nebuvo sudarytas ir vadovo patvirtintas sąskaitų planas – t. y. visų toje įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas; nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas (BAĮ 14 straipsnio 1 dalis); be to, esant skirtingomis programomis vedamiems registrams („(B.)“, „E. Sąskaita“), į kuriuos Įmonė registruodavo PVM sąskaitas faktūras, nebuvo nustatyta, kokia tvarka skirtingų apskaitos registrų duomenys bus apjungiami, suderinami, kokia tvarka pagal Įmonės poreikius bus nustatyta registrų forma, turinys ir skaičius tam, kad juose atsispindėtų išsami ir reali Įmonės buhalterinės apskaitos informacija, kuri būtų objektyvi ir palyginama, naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Už ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimą apskaitos registruose atsakingas buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, tačiau už ūkio subjekto sąskaitų plano tvirtinimą (BAĮ 7 straipsnio 3 dalis), už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis); už apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus pagal įmonės poreikius nustatymą (BAĮ 16 straipsnis) atsako subjekto vadovas, kuriuo atitinkamais laikotarpiais buvo A. N., o vėliau jis kaip faktinis vadovas veikė su bedravykdėmis – direktorėmis D. J., G. K..

A. N., būdamas kompetentingas ir patyręs vadovas, minėtas pareigas žinojo, maža to, būtent jis (vėliau D. J., o dar vėliau – G. K.), o ne buhalterė A. M. naudojosi kryžminio sutikrinimo paslauga, leidžiančia matyti PVM sąskaitų faktūrų neatitikimus su klientų gaunamomis sąskaitomis faktūromis. Kaip matyti iš visų kaltinamųjų parodymų, jie teigė į buhalteriją nesikišę, nes apskaitos tvarkymas ne vadovo, o buhalterio pareiga, o vadovas apsiriboja paskirdamas buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį. Su tokiais teiginiais sutiktina tik iš dalies, nes nors už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas buhalteris, bet pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį o už jos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, o nagrinėjamu atveju anksčiau paminėtų BAĮ reikalavimų sąmoningas nesilaikymas patvirtina, kad UAB „(X.)“ ji buvo organizuojama apgaulingai. Ir nors, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ atsakymo į 2023-10-10 Vilniaus apygardos teismo raštą dėl informacijos pateikimo dalį i.SAF neregistruotų pardavimų PVM sąskaitų faktūrų informacinėje sistemoje E. Sąskaita išrašė buhalterė A. M., tačiau dėl nurodytų aplinkybių, minėti sandoriai nebuvo apskaityti ir registruoti Įmonės registruose, kas atsispindėjo ir UAB „(X.)“ i.SAF posistemyje, kuriame jos nebuvo deklaruotos.

Tokį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad susipažinus su į i.SAF pateiktomis minėto laikotarpio pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis (pavyzdžiui, lentelė Nr. 3), matyti, kad jų numeracija nėra chronologiška ir nuosekli, kad kai kurioms sąskaitoms suteiktas tas pats numeris (tarp jų ir kelios Įmonės E. Sąskaitoje (C1) išrašytos pardavimų PVM sąskaitos faktūros, kurių dalis numerių dubliuojasi ((duomenys neskelbtini) – 2018-11-30, 2018-12-30), dalies datos nesutampa su i.SAF posistemyje (C1) registruotų sąskaitų datomis (lentelės Nr. 4–5). Be to, pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš liudytojos A. M. parodymų, ji teigė, kad po 2019-09-30 Įmonėje nedirbo (direktorės G. K. laikotarpis), neatsiminė, ar išėjusi iš UAB „(X.)“ prie programų jungėsi; tai galėjo daryti nebent paprašyta ką nors deklaruoti, nes dirbo kartu kitoje įmonėje. Anot liudytojos, sprendimus priėmė vadovybė (direktorius); jeigu buvo pastebėta, kad atsirado kažkokios klaidos, galimai paprašyta liudytoja kažką tiesiog taisė, tikslino (7 t., b. l. 140–141).

Minėtą situaciją vertinant anksčiau nurodytų BAĮ reikalavimų nesilaikymo kontekste, pažymėtina tai, kad būtent įmonei vadovavę asmenys turėjo užtikrinti, jog esant poreikiui Įmonei registruoti ūkines operacijas keliuose registruose, jų duomenys neprieštarautų vieni kitiems, kad pagal Įmonės poreikius nustačius registrų formą, turinį ir skaičių, būtų užtikrinta, jog apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojamos pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, o aplinkybė, kad buhalterei A. M. nebuvo suteikta teisė matyti šiuos neatitikimus, nes vadovas / vadovė jai nebuvo suteikęs galimybės naudotis kryžminio sutikrinimo paslauga, nors ji A. N. tą problemą kėlė, o ir vėliau prie VMI sistemos prisijungus naujai paskirtoms vadovėms, turinčioms suteikti atstovavimo teisę įgaliotiems asmenims ir pažymėti jų įgaliojimų ribas, ši problema nebuvo išspręsta, leidžia teigti, kad tokiu būdu minėtu laikotarpiu būtent Įmonės vadovas / vadovės apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikdami visų buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad vengiant teisingo mokesčių apskaičiavimo, šie duomenys nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, į apskaitos registrus neįrašant visų iš paslaugų pirkėjų gautų, pajamų, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

1.3.4.3. Dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo UAB „(X.)“ darbuotojai V. M.

Kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. kaltinami ir tuo, kad darydami tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, siekdami išvengti mokesčių biudžetui, veikdami per D. A., nesupratusią apie daromą nusikalstamą veiką, UAB „(X.)“ darbuotojai – valytojai V. M. išmokėjo neoficialiai su darbo santykiais susijusias išmokas, atitinkamai: 1. A. N. laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-03-26 neoficialiai išmokėjo iš viso 2 160 Eur; 2. A. N., veikdamas kartu su D. J., laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-09-24 – 1 080 Eur; 3. A. N., veikdamas su G. K., laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-12-31 – 720 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atitinkamais laikotarpiais UAB „(X.)“ darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaičiuota ir deklaruota: 1. 889,82 Eur mokesčių biudžetui, iš jų 624,62 Eur Sveikatos privalomojo draudimo bei 265,20 VSDFV; 2. 285,36 Eur mokesčių biudžetui, iš jų: 261,60 Eur Sveikatos privalomojo draudimo, bei 23,76 Eur VSDFV; 3. 190,24 Eur mokesčių biudžetui, iš jų 174,40 Eur Sveikatos privalomojo draudimo, bei 15,84 Eur VSDFV.

Visi kaltinamieji neigė mokėję V. M. neoficialų atlyginimą, akcentuodami, kad tam nebuvo jokios galimybės, nes Įmonėje nebuvo grynųjų pinigų kasos, o (C1) patalpose buvo griežtai nustatytas patekimo ir išėjimo laikas, taigi, nebuvo galimybės dirbti papildomai. Tai, kad nieko nežinojo apie neoficialių darbo užmokesčių mokėjimus Įmonėje teigė ir A. M., nurodžiusi, kad Įmonėje kasos nebuvo, visi atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais.

Vis tik, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų, susijusių su šiuo kaltinimo epizodu, visumą mano, kad jų pakanka A. N. kaltei dėl neoficialių su darbo santykiais susijusias išmokų sumokėjimu už laikotarpį nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo mėnesių. Tai, pirmiausia, patvirtina liudytojos V. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Teisme liudytoja V. M. teigė, kad dirbdama UAB „(X.)“ valytoja (darbo vieta – (C1) centrinių rūmų patalpos) paprašė vadybininkės D. (D. A.) leisti jai dirbti pusantro etato. Iki tol ji dirbo vienu etatu, valė patalpas, turėjo 1 val. pietų pertrauką, gaudavo mėnesio gale pavedimu minimalų darbo užmokestį. Anot liudytojos, patekimas į (C1) buvo galimas nuo 6.20 val., patekdavo griežtai su kortele praėjusi apsaugą. UAB „(X.)“ vadovo nebuvo mačiusi, bendravo su vadybininke D.. Kadangi D. dažnai į ją kreipdavosi dėl papildomos pagalbos, tad paprašė įdarbinti pusantro etato. Už tą pusę etato ji iš D. keletą mėnesių gavo atlygį grynaisiais pinigais. Kai pradėjo dirbti pusantro etato, darbo laikas pailgėjo neženkliai, bet ji greičiau ir daugiau dirbo, trumpiau pietavo, jos valymo plotas skyrėsi nuo kitų darbuotojų (valydavo 20–25 kabinetais daugiau). Su papildomu atlyginimu ji iš viso gaudavo į rankas apie 500 Eur. Už grynus pinigus ji D. pasirašydavo lapelyje (7 t., b. l. 154–156).

Tai iš esmės atitinka liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iki 2018 m. vasario mėn. dirbo vienu etatu, o tada paprašė vadybininkės D. pridėti dar pusę etato, tačiau D. jai paaiškino, kad už pusę etato bus mokamas atlyginimas grynaisiais. Ji sutiko, nes jai svarbu buvo gauti didesnį atlyginimą laiku. Tokiu būdu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019-12-31 ji prie savo pagrindinio atlyginimo, kuris buvo pervedamas į kortelę, papildomai kas mėnesį gaudavo iš D. po 180 Eur grynaisiais. Tai rodo, kad minėtu laikotarpiu ji gavo ne mažiau nei 3 960 Eur grynaisiais (t. y. vokeliuose). Ji nežino, kas tuo laikotarpiu vadovavo įmonei, kas duodavo D. nurodymus ir pinigus (4 t., b. l. 109–111).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme balsu perskaičius liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 109–110), ji juos patvirtino, paaiškino, kad apklausoje dalyvavo vertėja, kuri jai viską išvertė, ji suprato ir pasirašė. Dabar galvoja, kad gal neteisinga suma (180 Eur), bet tiksliai neprisimena. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose parašyta, kad iš D. nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019-12-31, gaudavo grynaisiais pinigais po 180 Eur, vadinasi, teisingai. Ji galimai pas tyrėją nevartojo žodžio „vokelis“, o sakė, kad atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, tačiau, jos nuomone, mokėjimas vokelyje ir grynaisiais yra vienas ir tas pats. Data (2019-12-31) yra nurodyta teisingai – tai paskutinė diena, nes Įmonė dirbo iki Naujųjų metų, o paskui ji dar dvejus metus valė (C1) patalpas, tačiau kitoje Įmonėje, laimėjusioje konkursą. D. dirbo iki galo, t. y. iki 2019-12-31. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuotos 3 960 Eur sumos ji tyrėjai neįvardino, tyrėja pati paskaičiavo, nes su savimi neturėjo skaičiuotuvo (7 t., b. l. 156–159).

Liudytojos V. M. nurodytos aplinkybės, kad dirbdama UAB „(X.)“ valytoja dalį atlyginimo gaudavo grynaisiais pinigais, atitinka teismo posėdyje perskaitytame liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn. (A. N. direktoriavimo laikotarpiu) valytojai V. M. buvo mokamas priedas grynaisiais pinigais už padidintą darbo krūvį, nes ši dirbo daugiau valandų. Priedo dydžio neprisimena, nes praėjo jau daug laiko, taip pat neprisimena, iš kokių pinigų buvo mokamas. Priedą grynaisiais pinigais valytojai V. M. mokėjo ji (D. A.) direktoriaus A. N. nurodymu, tačiau, koks tai buvo priedas, kodėl reikėjo mokėti grynaisiais, nežino, neprisimena, ar už papildomai išmokėtą priedą V. M. pasirašinėjo kokius dokumentus (4 t., b. l. 134–136).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaičius liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 134–135) liudytoja jų nepatvirtino, teigė, kad padarė didelę klaidą, nes pasirašė parodymus neperskaičiusi. Jai nebuvo paaiškinta, kad turi teisę turėti advokatą, ji nepamena, ar jai buvo paaiškinta apie tai, kad jos parodymai yra duodami apie galimai pačios padarytą nusikalstamą veiką. Jai buvo bloga su širdimi, tačiau tyrėjai to nesakė, padėjo parašą ir išėjo. Ir dabar teisme jaučiasi blogai, tačiau prašo vadovautis teisme duotais parodymais.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, apklausta liudytoja O. P., parodė, kad liudytojų V. M. ir D. A. apklausos vyko įprastine tvarka, joms buvo išaiškintos teisės bei pareigos, paskelbtas protokolas dėl teisių išaiškinimo, liudytojos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo. Liudytojos papasakojo visas bylos aplinkybes, tai buvo užfiksuota apklausos protokoluose, su kuriais jos susipažino, V. M. protokolą vertė vertėja. Susipažinę ir perskaitę, pasirašė protokolus. Liudytoja V. M. apklausos metu bandė prisiminti laikotarpius. Kaip liudytoja nurodė, taip buvo surašyta. Ji nepastebėjo nieko ypatingo dėl liudytojos D. A. savijautos, nebuvo jokių nusiskundimų, jeigu būtų reikėję kažkokios pagalbos, ji būtų suteikta. Apie V. M. skolą D. A. girdi pirmą kartą. Jei apklausos metu D. A. būtų parodžiusi apie skolą, tai būtų užfiksuota. Dėl specialiojo liudytojo statuso sprendžia prokuroras, šiuo atveju tokio reikalo nematė (8 t., b. l. 31–36).

Teisme kaltinamojo A. N. gynėjas kėlė liudytojos D. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo klausimą, akcentavo, kad jai turėjo būti suteiktas specialiosios liudytojos statusas, išaiškinta teisė turėti advokatą, ji įspėta apie tai, kad galimai duoda parodymus prieš save.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš 2022-04-12 teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo, liudytojai D. A. buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti versti duoti parodymus prieš save, taip pat teisė turėti atstovą. D. A. minėtame protokole pasirašė, patvirtindama, kad liudytojo teisės ir pareigos jai išaiškintos (4 t., b. l. 132). Pažymėtina ir tai, kad liudytoją apklausiant 2022-04-12 (4 t., b. l. 134–136) jai nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jie nebuvo pareikšti ir vėliau. D. A. nebuvo ir nėra kaltinamoji, jos parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, reikšmingi tik sprendžiant kitų asmenų kaltės buvimo / nebuvimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjo minimas įspėjimas neturi teisinės reikšmės, nes liudytojos D. A. parodymai vertinami tuo kontekstu, kiek jie yra susiję su kaltinamųjų (o liudytoja tokia nėra), veikomis ir jos teisės niekaip nepažeistos.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką įrodymų vertinimo kontekste, teismas, pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, posėdyje perskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojos D. A. duotus parodymus, jais tikrina kitus byloje esančius įrodymus ir nors tokie parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

Teismas vertindamas liudytojos D. A. teisme duotus pasikeitusius parodymus, atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodė pati liudytoja, ir šiuo metu jos vadovas yra A. N., ji kartu dirba ir su kaltinamosiomis D. J. bei G. K., pastaroji į teismą vežė liudytojos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį jos neatvykimą į teismo posėdį. Akivaizdu, kad liudytojos parodymams teisme įtakos turi minėtos aplinkybės, ją su kaltinamaisiais siejantys ilgalaikiai darbo santykiai. Pastebėtina ir tai, kad teisme liudytoja nors neneigė, kad V. M. prašė jos, kaip vadybininkės, leisti dirbti pusantro etato, tačiau, skirtingai nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, jog A. N. su tokiu prašymu nesutiko, teigdamas, kad dirbant (C1) objekte tai teisėtai padaryti neįmanoma. Teisme liudytoja neneigė davusi V. M. pinigų, tačiau jau teigė, kad tai buvo paskola, kurią valytoja galėjo neteisingai suprasti, kaip atlygį. Minėti parodymai neįtikinami, nes V. M. grynuosius pinigus gavo ne vieną–du kartus, o sistemingai netrumpą laikotarpį, ji pasirašydavo D. A. pateiktame lapelyje (D. A. neigė, kad perdavusi pinigus surašė paskolos lapelį). Liudytoja V. M. parodė, kad pradėjusi dirbti pusantro etato dirbo daugiau, greičiau, naudojosi trumpesniu pietų pertraukos laiku, be to, jos valymo plotas padidėjo (valė 20-25 kabinetais daugiau už kitus). Nors liudytoja D. A. teisme pažymėjo, kad visos valytojos dirbo ir uždirbo vienodai, tačiau pripažino, kad V. M. valomas plotas tuo metu padidėjo (anot, liudytojos, dėl to, kad anksčiau buvo mažesnis už kitų).

Liudytojos D. A. teisme pakitę parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo A. N. parodymus, tačiau teismas, juo vertindamas, turi omenyje kaltinamojo ir liudytojos besitęsiančius ilgalaikius darbinius (pavaldumo) santykius ir pastebi, kad daugelis jų suderinti tarpusavyje bei priderinti prie bylos medžiagos. Pastebėtina tai, kad iš A. N. parodymų matyti, jog jis žinojo apie V. M. norą dirbti pusantro etato, ne kartą tai aptarė su D. A. ir netgi, kaip teigia, davė D. A. grynųjų pinigų, susijusių su V. M., tačiau jie neva buvo duoti, kad vadybininkė nereikalautų skolos iš valytojos. Tokie paaiškinimai nelogiški ir nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų, kad jokios skolos iš D. A. V. M. nebuvo paėmusi. Atmestini kaltinamojo A. N., liudytojos D. A. argumentai, kad liudytoja V. M. negalėjo (C1) patalpose būti ilgesnį laiko tarpą, nes nebūtų galėjusi patekti į patalpas ne darbo metu (darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val.). Kaip matyti iš paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tarp (C1) ir UAB „(X.)“ (2 t., b. l. 37–50) paslaugos turėjo būti atliekamos nuo 6 val. iki 17 val., be to, tam tikrais atvejais galėjo būti suderintas ir kitas patekimo į pastatą darbo laikas. Tai atitinka liudytojos V. M. parodymus, kad ji į darbą atvykdavo 6 val., o patalpos turėjo būti paliekamos pasibaigus (C1) darbuotojų darbo laikui, t. y. iki 17 val. Argumentus, kad įmonė neturėjo kasos ir visi mokėjimai buvo atliekami pavedimais paneigia kratos pas A. N. priklausančiose patalpose rasta knyga su pirkimo kvitais, M. Ž. parodymai, kad nors kasos registro nematė, tačiau pati kasa buvo vedama – jis matė kelis kasos pajamų orderius, tarp dokumentų galėjo būti pirkimo kvitai, nes pirkimo dokumentai irgi yra prie kasos, be to, G. K. už jo paslaugas norėjo mokėti grynais, o ne pavedimu, bet jis nesutiko; pačios G. K. parodymai, kad ji mokėjo M. Ž., kompiuterininkui grynaisiais pinigais.

Minėti įrodymai paneigia kaltinamojo A. N. parodymus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad jam einant UAB „(X.)“ direktoriaus pareigas per D. A., nežinančią apie savo vadovo nusikalstamą veiką, darbuotojai V. M. buvo mokamas neoficialus atlyginimas grynaisiais pinigais.

Kaip matyti iš VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. M. išvados ir teisme duotų paaiškinimų, UAB „(X.)“ dokumentų apžiūrai nepateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, tačiau pagal VSDFV ir VMI deklaruotas išmokų sumas nustatyta, jog nuo 2018-03-01 iki 2019-12-31 laikotarpiu išmokėta 3 960 Eur suma grynais, nebuvo deklaruota todėl, jeigu minėtu laikotarpiu bendrovė darbo užmokesčio žiniaraščiuose neužfiksavo V. M. 4 661,20 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais, tai nesilaikė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 16 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų nesilaikymo, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. kovo 1 d. 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (3 t., b. l. 1–6). Kaip teisme paaiškino specialistė A. M., direktoriaus vadovavimo laikotarpiu dokumentų apsaugos užtikrinimas yra jo atsakomybė. Išeinant iš darbo, visi dokumentai, kurie buvo sudaryti jo vadovavimo laikotarpiu, turėjo pasilikti įmonėje ir būti perduoti kitam direktoriui. Jei direktorius užpildo dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, laikoma, kad jis pažeidimo nepadarė, jeigu tame akte yra nurodyta, jog perduoda darbo užmokesčio apskaitos registrus „nuo – iki“, tačiau šiuo atveju jų nėra. Specialistė dirbo su tuo, ką jai pateikė tyrėja, todėl išvada yra sąlyginė ir vertinti turi teismas.

Teismas, vertindamas įrodymų visumą, tarp jų kaltinamųjų D. J., G. K. parodymus, kad nemokėjo grynaisiais darbo užmokesčio; teisme duotus liudytojos V. M. prodymus, kad ji nemano, jog laikotarpis, kai gavo grynuosius pinigus buvo dveji ar pusantrų metų, o gauta suma buvo artima 4 000 Eur; taip pat ir tą aplinkybę, kad liudytoja D. A., iš kurios pinigus gavusi tvirtino liudytoja V. M., UAB „(X.)“ dirbo tik iki 2019 m. spalio; liudytojos D. A. parodymus, kad apie V. M. prašymą dirbti pusantro etato ji kalbėjo tik su vadovu A. N., jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad grynuosius valytojai davė tik A. N. vadovavimo metu, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog D. J. ir G. K., veikdamos su faktiniu įmonės vadovu su A. N., V. M. išmokėjo kaltinime joms inkriminuotas sumas, todėl šis epizodas iš kaltinamosioms pareikšto kaltinimo yra šalinamas, tačiau tai kaltinamųjų D. J. ir G. K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.

Teismas laiko, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. N., tiek būdamas UAB „(X.)“ direktorius, tiek faktinis vadovas, siekdamas išvengti mokesčių į valstybės biudžetą, veikdamas per D. A., nesupratusią apie daromą nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia mokėjo V. M. su darbo santykiais susijusias išmokas iki tol, kol D. A. dirbo Įmonėje, t. y. nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo.

Apibendrinant darytina išvada, kad A. N., būdamas Įmonės direktorius, o vėliau būdamas faktinis įmonės vadovas, turėdamas teisę Įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, pasinaudodamas apie nusikalstamą veiką nežinančia UAB „(X.)“ vadybininke, valytojai V. M. mokėjo dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, sąmoningai siekdamas, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui – buhalterei A. M. neteikė objektyvių pagal savo turinį pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio V. M. mokėjimu. Dėl to per nurodytą laikotarpį į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 1 155,02 Eur mokesčių, iš jų 556,22 Eur Sveikatos privalomojo draudimo ir 288.96 valstybinio socialinio draudimo įmokų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. M., susipažinusios su apžiūrai pateikta medžiaga padaryta išvada ir teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad dėl minėtų kaltinamųjų veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, turto dydžio ir struktūros. Nors pinigų, kurie papildomai buvo mokami Įmonės darbuotojai kilmė nenustatyta, tačiau tai šio tęstinės veikos epizodo kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.

1.3.4.4. Dėl UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo

Kaip jau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia alternatyviaisiais požymiais, tarp kurių ir dokumentų paslėpimas, sunaikinimas.

Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad UAB „(X.)“ VMI mokestiniam patikrinimui, pradėtam 2020-12-10, nepateikė jokių Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai konstatuota ir VMI Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 (1 t., b. l. 50–64), kuriame nurodyta, kad dėl nustatytų BAĮ pažeidimų, tarp jų ir BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų, nustatančių, kad „už apskaitos organizavimą <...> bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ komercinės ūkinės veiklos, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31.

Kaltinamieji A. N., D. J. ir G. K. neigė Įmonės buhalterinės dokumentus paslėpę ar sunaikinę, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. N., realizuodamas nusikalstamą ketinimą išvengti mokesčių, iš pradžių būdamas UAB „(X.)“ direktorius ir veikdamas vienas sunaikino UAB „(X.)“ UAB „(Y.)“ elektroniniu būdu tvarkytus buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius; vėliau būdamas faktiniu Įmonės vadovu ir veikdamas su skirtingais laikotarpiais direktorių pareigas ėjusiomis ir jam padėjusiomis D. J. ir G. K. paslėpė UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2017-01-01 iki 2019-12-31. Atitinkamai D. J., veikdama kartu su A. N., realizuodami nusikalstamą ketinimą išvengti mokesčių, iš jo įstatymo nustatyta tvarka ir būdu neperėmusi UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 buhalterinės apskaitos dokumentų bei jų neperdavusi G. K., taip pat pastarajai neperdavusi ir laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 dokumentų, o pastarajai minėtų laikotarpių dokumentų neperėmus, padėjo A. N. paslėpti laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-09-24 buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, G. K., 2021-12-07 pasirašiusi su J. D. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą, jų iš tiesų J. D. neperdavusi, taip kartu su A. N. paslėpė UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31. Dėl paminėtų kaltinamųjų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina tai, kad dėl kaltinimo A. N. sunaikinus UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas ir didžiąją knygą, vestus UAB „(Y.)“ atstovo buhalterio A. A. 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, yra išsamiai pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje 1.3.3, todėl teismas šių argumentų nekartoja, šioje dalyje nagrinėdamas tęstinės veikos epizodą dėl UAB „(X.)“ dokumentų paslėpimo A. N. veikiant kartu su D. J. ir G. K..

Dėl šios kaltinimo dalies A. N. kaltu taip pat neprisipažino, laikėsi pozicijos, kad jis visus UAB „(X.)” buhalterinės apskaitos perdavė D. J. (tiksliau visi dokumentai pasiliko Įmonės patalpose); kaltinamoji D. J. parodė, kad viską, ką gavo iš A. N., išeidama iš Įmonės, paliko G. K.; ši teigė, kad visus Įmonės dokumentus atidavė J. D.; gi liudytoja J. D. nurodė dokumentų neperėmusi, nes juos pasiėmė nenustatytas asmuo, vardu A., kuris po pasirašymo pas notarę Įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo kartu su naujuoju Įmonės vadovu I. Z., neva ir pasiėmusiu Įmonės dokumentus (pastaba: I. Z., per penkis kartus už 1 Eur įsigijęs UAB „(X.)“ akcijas, po (duomenys neskelbtini) mirė), tačiau visų šių kaltinamųjų išsakytų argumentų nepatvirtina bylos duomenų visuma.

Kaip jau minėta, aplinkybę, kad A. N. perdavė dokumentus D. J., o ši juos perdavė G. K. parodė kaltinamieji, tačiau be to kaltinamoji D. J. parodė ir tai, kad tapusi direktore ir įsigijusi akcijas dokumentų nežiūrėjo ir netikrino, jų perėmimo iš A. N. niekaip nefiksavo. Jos teigimu, pardavusi akcijas G. K., ji visus buhalterinės apskaitos dokumentus paliko naujajai akcininkei ir vadovei, liko ir ta pati buhalterė. Vis dėlto, iš liudytojos A. M. parodymų, kuriuos patvirtina ir „Sodros” duomenys, matyti, kad buhalterė iš UAB „(X.)” išėjo tuo pat metu, kaip ir D. J., išeidama ji taip pat nepasirašė dokumentų perdavimo akto, neatsiminė, kas vadovavo Įmonei jai išeinant iš darbo. Tai, kad UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai“ nebuvo perduoti ir pagal 2021-01-07 UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktą, pasirašytą G. K. ir J. D. (6 t., b. l. 78), paneigia liudytojos J. D. teisme duoti parodymai, kad ji neperėmė ir neperdavė jokių Įmonės dokumentų, tik pasirašė, jog juos perėmė ir juos perdavė. Anot liudytojos, jai įsigyti UAB „(X.)“ už 1 Eur padėjo A., radęs ir kitą pirkėją – I. Z.. Vėliau liudytoja jau teigė, kad ji matė perdavimą, t. y. kaip G. perdavė dokumentus naujam direktoriui, tačiau, kita vertus, J. D. teigė: „kai G. perdavinėjo (dokumentus), liudytoja nieko nematė – nestovėjo, nežiūrėjo, ką perima tas naujas pirkėjas“. Liudytojos J. D. teigimu, nors tų dokumentų nematė, jai jų neperdavė, ji tik pasirašė, tačiau jai apie tai jai pasakė tarpininkas A., informavęs, kad yra kitas pirkėjas, kuris perims buhalteriją. J. D. teisme parodė, kad pirmoji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-01-07 notarų biure, kai liudytoja pirko akcijas iš G. K. ir sumokėjo 1 Eur, pasirašė sutartį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą dieną dokumentų niekas neperdavinėjo. Tuo metu ji žinojo, naujojo pirkėjo (I. Z.) ten nebuvo (8 t., b. l. 79–81). Tai paneigia kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad UAB „(X.)“ dokumentai buvo jos perduoti ir A. sudėti į mašiną 2021-01-07, iš karto po sutarties pasirašymo pas notarę. Tai, kad I. Z. dėl savo gyvenimo būdo ir asmeninių savybių negalėjo pirkti Įmonės akcijų ir vadovauti Įmonei, patvirtino liudytoju apklaustas jo brolis A. Z., parodęs, kad brolis, grįžęs iš kalėjimo, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, daug metų niekur nedirbo, nuolat girtavo, buvo liudytojo išlaikomas, taigi, negalėjo būti įmonės direktoriumi, nebent būtų įkalbėtas juo tapti formaliai už pinigus; be to, I. Z. jau buvo teistas už tai, kad būdamas fiktyvus direktorius suklastojo dokumentus; praėjus (duomenys neskelbtini) po paskutinės akcijų sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) I. Z. mirė (7 t., b. l. 153–154).

Be to, kas paminėta, kaltinamųjų parodymus apie Įmonės dokumentų perdavimą kaskart pardavus akcijas, paneigia ir 2021-08-04 kratos protokolas (5 t., b. l. 17–20), iš kurio matyti, kad praėjus daugiau nei pusmečiui po akcijų pardavimo ir, kaip teigė, G. K. visų Įmonės dokumentų perdavimo J. D., dalis Įmonės buhalterinių dokumentų originalų buvo rasti buvusiose Įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose A. N.. 2022-03-16 apžiūros protokolu nustatyta, kad minėtos kratos metu rasti UAB „(X.)“ buhalteriniai dokumentai, viso – 6 (šeši) segtuvai, kuriuose UAB „(X.)“ pardavimai ir pirkimai 2018-01-01 – 2018-12-31; pirkimo PVM (duomenys neskelbtini) 2017-01-01 – 2017-12-31; pirkimo kvitai 2018 m. – 2019 m., suderinimo apžiūros aktai, darbuotojų darbo sutartys, atleistų darbuotojų bylos. Pastebėtina tai, kad teisme liudytoju apklaustas M. Ž., 2020 m. kovą–birželį, buvęs Įmonės atstovu VMI ir rengęs pateikti Įmonės dokumentus mokestiniam patikrinimui, parodė, kad Įmonės patalpose buvo trys–keturi, bet ne daugiau nei 6 segtuvai dokumentų (juos jam pateikė G. K., teigusi, kad kiti sudegė). Tai visiškai atitinka kratos metu rastų UAB „(X.)“ dokumentų, sudėtų į segtuvus skaičių. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. N. neperdavė D. J. Įmonės dokumentų, o pastaroji jų neperdavė G. K., ir, kaip parodė liudytoja J. D., ji iš G. K. neperėmė jokių Įmonės dokumentų, tik formaliai pasirašė jų perėmimo aktą, o Įmonės akcijas iš karto pardavė I. Z.. Nors Įmonės patalpose kratos metu rasta nedidelė dalis UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalų, kuriais galimai disponavo ir kaltinamosios, tačiau, kaip matyti iš specialisto A. M. paaiškinimų, šie dokumentai sudaro tik mažą Įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų dalį ir niekaip negali įtakoti patikrinimo išvados.

Aptartos aplinkybės, leidžia teismui konstatuoti, kad A. N. ir po 2019-03-26 būdamas faktiniu UAB „(X.)“ vadovu, tuo metu direktorės pareigas ėjusiai D. J., o nuo 2019-09-26 – G. K., UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, o juos paslėpė, gi pastarosios jų neperimdamos UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, finansinės apyskaitos, Didžiosios knygos, padėjo A. N. juos paslėpti. Be to, jis veikdamas kartu su bendravykdytoja G. K., imituodamas akcijų pardavimą J. D. paslėpė UAB „(X.)“ laikotarpio nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „(X.)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatyti analizuojant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus neįmanoma, nes nėra tam reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų.

Teismas, vertindamas byloje surinktų, vienas kitą papildančių ir patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad fiktyviai keičiantis Įmonės akcininkams ir vadovams, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo realiai perduodami. Byloje nustatyta, kad po to, kai A. N. 2019-03-26 paskyrė Įmonės direktore savo pavaduotoją D. J., bendrovės vadovai nuolat keitėsi. Nors kaltinamosios D. J. ir G. K., teigė, jog joms Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti, tiksliau tiesiog liko Įmonės patalpose, o elektroniniai dokumentai – Įmonės kompiuteryje, kuriuo dirbo ta pati buhalterė, programoje „(B.)“, tačiau vertindamas šiuos parodymus teismas privalo atsižvelgti į visų trijų kaltinamųjų glaudžius tarpusavio ryšius, besitęsiančius daugelį metų, kartu dirbant ne vienoje Įmonėje. Atsižvelgus į tai, kad dokumentų perdavimo nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nesant jų perdavimo aktų, atsižvelgiant į kaltinamųjų ilgalaikius glaudžius ryšius, jų parodymai (taip pat ir apie dokumentų netekimą dėl buhalterio A. A. kaltės bei dėl 2018 m. Įmonės patalpose kilusio gaisro, kurio metu didžioji dalis dokumentų neva sudegė, nepaisant to 2021-01-07 UAB „(X.)“ dokumentų perdavimo aktu J. D. neva perduoti buhalteriniai dokumentai (skaitmeniniame ir popieriniame formatuose nuo 1993-08-26 iki 2021-01-07) vertintini kritiškai, tuo labiau, kad ir leidžia manyti, jog G. K. aiškino, kad ji prieš parduodama Įmonės akcijas minėtų dokumentų kopijas darėsi tam, kad turėtų klientų duomenis vystyti valymo paslaugų verslą, tačiau tokie parodymai nelogiški, turint omenyje, jog kaip tik tokią veiklą ilgus metus sėkmingai vykdžiusią Įmonę ji kaip tik ir pardavė, nes nesugebėjo vykdyti verslo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininkų tyčios kryptingumą paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus patvirtina ir ta aplinkybė, jog priešpaskutine Įmonės akcininke tapo liudytoja J. D., niekaip nesusijusi su įmonių veikla, vadovavimu joms, neketinusi užsiimti valymo paslaugomis, o paskutiniu akcininku ir bendrovės vadovu – asmuo, neturintis žinių, išsilavinimo ir įgūdžių bendrovei valdyti, kuriuo dėl jo asmeninių savybių tiesiog pasinaudota nusikalstamam rezultatui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kur dingo UAB „(X.)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, byloje nenustatytos (atkreiptinas dėmesys į tai, kad maža jų dalis, anot specialisto, neturinti įtakos patikrinimo rezultatams, vėliau kratos metu buvo rasta A. N. priklausančiose patalpose), tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ši nenustatyta aplinkybė reikšmės neturi; svarbu yra tai, kad būtent A. N., būdamas UAB „(X.)“ akcininkas ir direktorius, o vėliau išlikęs Įmonės akcininku ir būdamas faktiniu vadovu, veikdamas kartus su jam ilgą laikotarpį pavaldžiomis buvusiomis Įmonės darbuotojomis, tapusiomis UAB „(X.)“ direktorėmis, D. J. ir G. K. (pastaba: su jomis A. N. dirba ir šiuo metu bei yra jų vadovas) juos paslėpė ir dėl tokių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.4. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pasekmių

BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-628/2023). Nors išvadai dėl BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktai, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl galutinę išvadą dėl nusikalstamų padarinių buvimo ar nebuvimo daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019).

Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023, 2K-78-489/2024).

Nagrinėjamu atveju VMI prie FM Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausiajam specialistui A. M. atlikus UAB „(X.)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 ir surašius VMI 2021 m. kovo 5 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 nustatyta, kad UAB „(X.)“ mokestiniam patikrinimui jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė, todėl mokestinis patikrinimas atliktas pagal Bendrovės ir jos pirkėjų bei tiekėjų į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teiktus išrašytų/gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, pagal informaciją gautą iš bankų apie Bendrovės sąskaitose vykdytas apyvartas ir iš trečiųjų šalių gautą informaciją. Nustatyta, kad Bendrovė per tikrinamuoju laiku į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teikė išrašytų/gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis (nepateikti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys tik už 2017 m. sausio, vasario mėn.), tačiau teikti duomenys neatitinka duomenų, deklaruotų to paties laikotarpio PVM deklaracijose. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(X.)“ galimai nepagrįstai neapskaičiavo ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo 67 067,36 Eur PVM Dėl patikrinimo aktu nustatytų BAĮ pažeidimų padaryta išvada, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 (1 t., b. l. 50–64).

Pažymėtina tai, kad BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“ reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė nurodyta situacija, nes UAB „(X.)“ mokestiniam patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, o mokestinis patikrinimas atliktas pagal UAB „(X.)“ ir jos pirkėjų bei tiekėjų į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teiktus išrašytų/gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis; informaciją gautą iš bankų apie Bendrovės sąskaitose vykdytas apyvartas ir iš trečiųjų šalių gautą informaciją.

Kaltinamasis A. N. akcentavo, kad atliekant VMI patikrinimą nuo 2017 m. nevertinta, kokia PVM suma Įmonės buvo sumokėta į priekį už 2014, 2015 ir 2016 m., t. y. atsietai vertinti tik Įmonės rezultatai už tiriamąjį laikotarpį (2017-01-01 – 2019-12-31). Specialistas A. M., teisme paaiškinęs, kokiais metodais vadovavosi, atlikdamas patikrinimo apskaičiavimus, parodė, kad kaltinamojo nurodyta aplinkybė galėtų turėti įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams, bet tokia informacija iš UAB „(X.)“ mokestinio patikrinimo metu nebuvo gauta, Įmonė su VMI nebendradarbiavo, todėl palikta prielaida, jog dauguma atsiskaitymų už ankstesnius laikotarpius, tai yra, pavyzdžiui už 2016 m. gruodžio mėn., buvo gauti 2017 m. sausį, atsižvelgiant į bendrą tendenciją, jog bendrovės klientai atsiskaitinėjo už mėnesio sąskaitą ateinantį mėnesį. Anot specialisto, kadangi bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė iš viso jokių dokumentų, todėl išvadoje konstatuota, jog iš dalies negalima nustatyti jos įsipareigojimų, mokesčių apskaičiavimo teisingumo laikotarpiui nuo 2017-01-01- iki 2019-12-31.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Tai ir buvo padaryta atliekant mokestinį patikrinimą šiuo atveju.

Apibendrindamas teismas vertina, kad kaltinime nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pasekmes lėmė A. N., veikusio vieno ir kartu su D. J. bei kartu su G. K., atliktų veiksmų visuma. Jie truko keletą metų, buvo sistemingi, jais nuosekliai siekta išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir tai nuslėpti. Tokią išvadą pagrindžia teismo ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog kaltinamieji organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, sistemingai pažeidinėdami BAĮ reikalavimus, dėl to pasikeitus įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui (atitinkamai Įmonės buhalterinę apskaitą pradėjus tvarkyti A. A., po to A. M.), naujam buhalteriui nebuvo pateikiami tinkamai nustatyti iki tol vestos buhalterinės apskaitos likučiai; neperduodami buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, didžioji knygą; keičiant Įmonės buhalterinės apskaitos programą sąmoningai sunaikinami iki tol elektroniniu būdu vestos buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, o sudarant fiktyvius sandorius tyčia neperduodami nei popieriniai, nei elektroniniai buhalterinės apskaitos dokumentai, jų kopijos. Prie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių atsiradimo prisidėjo ir fiktyvūs akcijų pardavimo sandoriai iš pradžių tarp Įmonės darbuotojų (pačioms sandorio šalims pripažįstant, kad tikrasis jų turinys neatsispindėjo šalių pasirašytose sutartyse); vėliau parduodant akcijas jokios patirties įmonių valdyme neturinčiai J. D., kuri iš karto vadovu paskyrė dėl savo asmeninių savybių pažeidžiamą asmenį bei po kelių dienų pardavė šiam už 1 Eur visas Įmonės akcijas. Pastebėtina tai, kad pagal dokumentų perdavimo aktą ji I. Z. perdavė visus Įmonės dokumentus, nors pati patvirtino, kad jų iš G. K. nebuvo gavusi. Be to, kaip matyti iš kratos protokolo, dalis Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų buvo rasti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso A. N.. Dėl anksčiau aptartų neteisėtų kaltinamųjų A. N., D. J. ir G. K. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojamų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31.

1.5. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių

BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).

Tyčios nustatymas kaltininko veiksmuose yra svarbus atribojant BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) ir 223 straipsnio 1 dalyje („Aplaidus apskaitos tvarkymas“) nurodytas veikas. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus – kaltės forma. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-719/2023).

Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Nustatant aplinkybę, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-136-489/2023).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamųjų veiksmų, kuriais iš pradžių vienas A. N., vėliau atskirais laikotarpiais veikdamas kartu atitinkamai su D. J., G. K., nuosekliai siekė sumažinti UAB „(X.)“ mokėtinus mokesčius, visumą, jų atlikimo laikotarpį, per kurį UAB „(X.)“ vadovų buvo sistemingai pažeidžiami BAĮ reikalavimai, o siekiant paslėpti apgaulingą apskaitos tvarkymą, buvo sudaromi fiktyvūs akcijų pardavimo sandoriai iš pradžių tarp Įmonės darbuotojų (pastebėtina tai, kad kaltinamieji kartu dirba iki šiol), o vėliau Įmonės akcijos perleidžiamos asmenims, nieko bendro neturintiems su įmonių veikla ir vadovavimu, iš esmės patiems akcijų pirkimo-pardavimo dalyviams (tiek kaltinamiesiems dėl 2019-04-26, dėl 2019-09-24 sutarčių, tiek liudytojai J. D. – dėl 2021-01-07 sutarties) pripažįstant, kad tikrasis jų turinys neatsispindėjo šalių pasirašytose sutartyse, leidžia pagrįstai spręsti apie sąmoningą apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą BK 222 straipsnio prasme. Tokį įsitikinimą sustiprina ir kaltinamųjų D, J. bei G. K. parodymai, kad tiek viena, tiek kita neturėdamos pinigų įsigijo A. N. 20 000 Eur įkainotą įmonę už 1 Eur tam, kad vystytų ir plėtotų jos veiklą, dirbtų teisėtai ir pelningai. Vis tik, iš byloje nustatytų aplinkybių (tarp kurių ir UAB „(X.)“ 2022-01-05 iškelta bankroto byla), akivaizdu, kad nė viena šių ketinimų nerealizavo ir dėl Įmonės plėtros ar bent jau išlaikymo tokioje padėtyje, kokioje ją įsigijo, veiksmų nesiėmė, priešingai, joms einant Įmonės direktorių pareigas, toliau buvo laikomasi A. N. nustatyto ydingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, kai buhalteriui nepateikiama išsami ir savalaikė informacija apie Įmonės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, kai dėl apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus nenustatymo ir netinkamo ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo, dalis Įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo registruojamos ir VMI i.SAF registre bei gautos pajamos nedeklaruotos teikiant VMI pajamų deklaracijas, taip pažeidžiant kaltinime nurodytus BAĮ reikalavimus. Be to, tiek A. N. veikiant vienam, tiek kartu su D. J., vėliau – D. K., buvo tyčia paslėpti visi Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės ataskaitos, didžioji knyga. Aplinkybę, kad per trumpą laiką pasikeitė net keturi Įmonės akcininkai, o paskutinio akcininko gyvenimo būdas ir asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, kad juo buvo pasinaudota, įvertinus Įmonės dokumentų paslėpimo kontekste, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo sąmoningai siekiama BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamieji suvokė, jog savo veiksmais, kuriais buvo realizuojami alternatyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji požymiai, netinkamai tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, numatė, kad dėl to nebus galimybės teisingai nustatyti dalies UAB „(X.)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir to norėjo. Pagrindinių kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojusio buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kurių nežinoti negalėjo, pažeidimai, jų pobūdis, skaičius, laikotarpis leidžia daryti išvadą, kad nuo 2017-01-01 A. N., būdamas UAB „(X.)“ direktorius, o nuo 2019-03-26 būdamas faktinis vadovas ir veikdamas kartu su Įmonės direktore D. J., ėjusia šias pareigas iki 2019-09-24, nuo tada – su G. K., ėjusia Įmonės direktorės pareigas, būdami atsakingais už UAB „(X.)“ veiklą, turėdami teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, būdami atsakingais už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai apgaulingai organizavo Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, neužtikrinant tinkamo apskaitos dokumentų ir registrų užpildymo, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, paslepiant 2017-01-01 iki 2019-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentus, o A. N. – ir neoficialiai išmokant dalį atlyginimo V. M., sunaikinant visus UAB „(Y.)“ atstovo buhalterines apskaitos programa „(A.)“ vestus buhalterinės apskaitos dokumentus, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(X.)“ turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už atitinkamus kaltinime nurodytus laikotarpius ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

1.6. Dėl kaltinamųjų veikimo kartu

Paprastai teismų praktikoje faktinio vadovo ir fiktyvaus vadovo santykis vertinamas, kaip vykdytojo ir padėjėjo. Vis dėlto, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.).

Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-133-489/2023). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius.

Akcentuotina tai, kad atskirų kaltinamojo A. N. veiksmų, vėliau jo bendro veikimo su D. J., G. K., negalima vertinti atsietai, nes nusikalstamas sumanymas išvengti mokesčių mokėjimo buvo realizuojamas nuosekliai ir sistemingai darant tęstinę nusikalstamą veiką. Prie tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, prisidėjo kiekvienas iš kaltinamųjų ir, nors UAB „(X.)“ vadovo ir akcininko A. N. vaidmuo nusikaltimo padarymo mechanizme buvo svaresnis, tačiau kiekvieno bendrininko veiksmai buvo reikalingi siekiant galutinio rezultato – išvengti mokesčių ir apsunkinti mokesčių administratoriui nustatyti tikrąją UAB „(X.)“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Taigi, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo būtini, kad toks tikslas būtų pasiektas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios D. J. ir G. K. ne tik padėjo A. N. paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, bet kiekviena jai inkriminuojamu laikotarpiu A. N. būnant faktiniu vadovu, o joms formaliai einant Įmonės direktorių pareigas, atliko ir dalį objektyviosios pusės požymių. Kadangi dalį veikos padarė padėdamos faktiniam Įmonės vadovui, o kitą – pačios atlikdamos dalį objektyviosios pusės veiksmų, laikytina, kad jos veikė kartu su A. N., tačiau tokiu atveju nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį nenurodoma.

1.7. Dėl dalies kaltinamiesiems pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo aplinkybių pašalinimo

Kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. N., D. J. ir G. K., be kita ko, buvo nurodyta:

„VMI kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2021-03-05 patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 (toliau – Akte) konstatuota, kad UAB „(X.)“, pažeidžiant Įstatymo aukščiau nurodytus reikalavimus, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, mokestiniam patikrinimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, didžiosios knygos sąskaitų apyvartos:

- bendrovė mokestiniam tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų, kitų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą reikalaujamų apskaitos dokumentų, todėl mokestinis tyrimas atliktas pagal Bendrovės ir Bendrovės pirkėjų bei tiekėjų į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teikus išrašytų / gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, pagal informaciją gautą iš bankų apie Bendrovės sąskaitose vykdytas apyvartas ir susijusios įmonės UAB „(PR.)“ mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją.

- Bendrovei mokestinio tyrimo metu nepateikus buhalterinės apskaitos dokumentų ir didžiosios knygos registrų negalima nustatyti, ar Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos visos apmokestinamosios pajamos ir nuo jų teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM.

- Akto 2.1. punktas „Neatitikimai i.SAF portale“ konstatuota, kad Bendrovė į i.MAS elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teikė išrašytų / gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis (nepateikti išrašomų sąskaitų faktūrų duomenys tik už 2017 m. sausio – vasario mėnesius), tačiau teikti duomenys neatitinka duomenų, deklaruotų to paties laikotarpio PVM deklaracijose (Akto 2.1. punktas „Neatitikimai i.SAF portale“ 2 lentelė, UAB „(X.)“ deklaruoti duomenys i.SAF portale; 3 lentelė. i.SAF neatitikimai pagal sandorio šalis, kurioje pateikti išsamūs duomenys, atlikus Bendrovės posistemyje i.SAF pateiktų duomenų palyginimą su pirkėjų i.SAF posistemyje deklaruotais duomenimis apie įsigijimus iš Bendrovės nustatyta, kad Bendrovė duomenų apie lentelėje nurodytiems pirkėjams išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas į i.SAF posistemį nepateikė).

Akte konstatuota, kad pagal mokestinio patikrinimo metu iš bankų gautus UAB „(X.)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, trečiųjų šalių pateiktus duomenis ir VMI prie FM duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta:

laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 UAB „(X.)“ gavo iš viso 700 496,51 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 147 045,78 Eur pardavimo PVM. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 PVM deklaracijose deklaravo 441 455 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 92 700 Eur pardavimo PVM. Palyginus UAB „(X.)“ PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų UAB „(X.)“ sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, padaryta išvada, kad neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų 259 041,51 Eur apmokestinamoji vertė ir 54 345,78 Eur pardavimo PVM suma. Mokestinio patikrinimo metu UAB „(X.)“ papildomai apskaičiuota 54 345,78 Eur pardavimo PVM suma dėl nedeklaruotų pardavimų;

laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 UAB „(X.)“ gavo iš viso 70 909,65 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 14 891,04 Eur pardavimo PVM. Įmonė laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 PVM deklaracijose deklaravo 38 532 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 8 092 Eur pardavimo PVM. Palyginus UAB „(X.)“ PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų UAB „(X.)“ sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų 32 377,65 Eur apmokestinamoji vertė ir 6 799,04 Eur pardavimo PVM suma (papildomai apskaičiuota 6 799,04 Eur pardavimo PVM suma dėl nedeklaruotų pardavimų);

laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 UAB „(X.)“ gavo iš viso 41 816,75 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 8 781,53 Eur pardavimo PVM. Laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 PVM deklaracijose deklaravo 13 620 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 2 859 Eur pardavimo PVM. Palyginus UAB „(X.)“ PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų UAB „(X.)“ sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų 28 196,75 Eur apmokestinamoji vertė ir 5 922,53 Eur pardavimo PVM suma (UAB „(X.)“ papildomai apskaičiuota 5 922,53 Eur pardavimo PVM suma dėl nedeklaruotų pardavimų)“.

Minėtos aplinkybės, jas vertinant BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos kontekste, yra perteklinės, nes BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-308-697/2016).

Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes pašalinus iš kaltinimo, kaltinamųjų veikų kvalifikavimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

2. Dėl BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui kaltinamasis A. N. kaltintas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, o D. J. ir G. K. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII- 791 redakcija), tačiau byloje prokurorei 2024-04-30 pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį kaltinamas tik A. N..

Pagal BK 220 straipsnį už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos įgaliotai institucijai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-942/2016).

Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.). Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektais gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Nusikalstamos veikos, numatytos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 220 straipsnio redakcijos per A. N. kaltinime nurodytą laikotarpį, ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį ne kartą keitėsi, paskutinį kartą 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925. Pagrindinis požymis, kurį įstatymo leidėjas keitė – tai siekiamų išvengti mokesčių, įrašytų į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, apie kuriuos pateikiami žinomai neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, dydis, kuris, keičiantis įstatymo redakcijoms, buvo didinamas.

Pagal galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai; pagal straipsnio 2 dalį – tas, kas į minėtus dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgus į tai, spręstinas A. N. veikos kvalifikavimo atsakomybės pagal naująją BK 222 straipsnio (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) redakciją klausimas.

Prokurorei pakeitus kaltinimą, A. N. kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 veikdamas vienas, nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 veikdamas kartu su D. J., o nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 – su G. K., būdamas tiek tiesioginiu įmonės direktoriumi, tiek faktiniu įmonės vadovu, atsakingu už bendrovės veiklą ir turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti veiklą, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2019-03-26 eidamas UAB „(X.)“, direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „(X.)” pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – VMI, deklaracijos neatitinka tikrovės, nuo 2017-01-01 per UAB „(Y.)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. A., o nuo 2017-05-01 per UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę A. M., kuri SODRA duomenimis įmonėje oficialiai dirbo nuo 2017-10-01 iki 2019-09-30, elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI, UAB „(X.)“ vardu įformintas 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių, 2018 m. sausio–gruodžio mėnesių ir 2019 m. sausio–gruodžio mėnesių deklaracijas, per buhalterinę apskaitą tvarkančius minėtus asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)” pajamas, neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kurią pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI, t. y. neapskaičiavo pridėtinės vertės – 67 067,36 Eur (1 300 MGL) mokėtino į biudžetą PVM: laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 UAB „(X.)“ nustatyta nedeklaruota paslaugų 259 041,51 Eur apmokestinamoji vertė ir 54 345,78 Eur pardavimo PVM suma (direktoriaus A. N. laikotarpis); laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 UAB „(X.)“ nustatyta nedeklaruota paslaugų 32 377,65 Eur apmokestinamoji vertė ir 6 799,04 Eur pardavimo PVM suma (direktorės D. J. laikotarpis); laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 UAB „(X.)“ nustatyta nedeklaruota paslaugų 28 196,75 Eur apmokestinamoji vertė ir 5 922,53 Eur pardavimo PVM suma (direktorės G. K. laikotarpis).

Byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir teismo anksčiau įvertintais įrodymais, nustatyta kad A. N. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26, būdamas UAB „(X.)“ direktorius, o nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 veikdamas kartu su D. J., nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 – su G. K., būdamas faktiniu įmonės vadovu, apgaulingai tvarkė UAB „(X.)“ buhalterinę apskaitą, t. y. organizavo ir pats vykdė apgaulingą jos tvarkymą ir paslėpė bei sunaikino Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, didžiąją knygą. Apgaulingas tiek jo (A. N.), tiek jo ir kartu veikusių D. J., G. K., buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas, be kita ko, pasireiškė tuo, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui nebuvo užtikrinamas išsamios ir laiku pateikiamos informacijos apie UAB „(X.)“ ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimas, todėl Įmonė neapskaitė pajamų ir i.SAF duomenimis nedeklaravo sandorių, kuriuos deklaravo kita sandorio šalis, jie nurodyti nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės” 1–5, 6–7 lentelėse, atitinkamai buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(X.)“ pajamas, todėl neteisingai deklaruotas laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 mokėtinas į biudžetą PVM.

Kaltinime, remiantis VMI Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2021-03-05 patikrinimo aktu Nr. (21.222 Mr) FR0680-71 bei jo priedais, teigiama, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 PVM deklaracijose Bendrovė deklaravo 493 607 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 103 651 Eur pardavimo PVM. Palyginus Bendrovės PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su Bendrovės ir juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus Bendrovės bankų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas, daroma išvada, kad Bendrovė neteisingai deklaravo laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nustatyta nedeklaruota paslaugų 319 615,90 Eur apmokestinamoji vertė ir 67 067,36 Eur pardavimo PVM suma (detalūs duomenys pateikti akto 1 priede), todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(X.)“ įsipareigojimų dydžio, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo. Iš kaltinime nurodyto Priedo Nr. 1 „Apibendrinti duomenys“ matyti, kad juose specialisto pateikti apibendrinti duomenys, gauti atlikus skaičiavimus, lyginant UAB „(X.)“ PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM sumas su juridinių asmenų į i.SAF posistemį pateiktais duomenimis bei įvertinus bankų pateiktų UAB „(X.)“ sąskaitų išrašų duomenis apie įplaukas į sąskaitas. Minėtais skaičiavimais nustatyti atitinkamų laikotarpių, kai A. N. veikė vienas, po to veikė su D. J., vėliau – su G. K., skirtumai tarp mokestinio patikrinimo metu nustatytų sumų ir UAB „(X.)“ deklaruotų sumų.

Iš kaltinimo, pareikšto A. N. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, turinio matyti, kad jame, be kita ko, nurodomi ir pagal minėtus specialisto skaičiavimus nustatyti skirtumai, kurių bendra suma viršija 900 MGL ir A. N. kaltinamas, veikdamas vienas, vėliau atitinkamu laikotarpiu su D. J., po to su G. K., per to nežinančius buhalterius, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – VMI, deklaracijos neatitinka tikrovės, jas teikė VMI. Vis tik, kaltinime bent kiek konkrečiau nenurodoma, dėl kokių būtent kaltinamojo A. N., kaip Įmonės vadovo ar faktinio vadovo, neteisėtų veiksmų, veikiant per to nežinojusius buhalterius, atsirado minėti kaltinime nurodomi skirtumai, t. y. kokie būtent melagingi duomenys (t. y. duomenys, apie kokius sandorius) A. N. veikiant vienam ir atitinkamais laikotarpiais – su D. J., po to su G. K., per buhalterius buvo įrašyti į deklaracijas, taip sukeliant nurodytus padarinius, kurių dydis viršija 900 MGL.

Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinimas suformuluotas ir kaltinamojo A. N. veika kvalifikuota, kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo idealioji sutaptis, iš kaltinimo turinio matyti, kad A. N., veikiant kaip „(X.)“ direktoriui (2017-01-01 – 2019-03-16) ir kaip faktiniam vadovui kartu su nominalia direktore D. J. (2019-03-26 – 2019-09-24); su nominalia direktore G. K. (2019-09-24 – 2020-12-31), pažeidžiant BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, neužtikrinus išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo atitinkamais kaltinime nurodytais laikotarpiais apskaitą tvarkiusiems A. A. ir A. M., UAB „(X.)“ atitinkamais laikotarpiais neapskaitė ir į i.SAF posistemį nedeklaravo pajamų, tačiau, kaip matyti iš i.SAF duomenų, kitos bendrovės deklaravo 85 sandorius su UAB „(X.)“, kurių sąskaitos faktūros nurodytos kaltinime bei nuosprendžio dalyje „Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės” 1–7 lentelėse, šių pajamų nustatyta tvarka nedeklaravo VMI.

Remiantis šiais patikrinimo aktu nustatytais ir kaltinime A. N. konkrečiai nurodytais duomenimis apie paminėtus 85 sandorius, kuriuos teismas gali patikrinti ir įvertinti, spręstina, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 dėl A. N. (veikusio kaip UAB „(X.)“ direktorius ir Įmonės faktinis direktorius su D. J. ir G. K.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys kaltinime nurodytais laikotarpiais nedeklaravo konkrečių paslaugų (nurodytų 1–7 lentelėse), atitinkamai UAB „(X.)“ nedeklaravo už visą nusikalstamos veikos laikotarpį (nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31) UAB „(X.)“ klientams suteiktų paslaugų, kurių apmokestinamoji vertė – 129 773,65 Eur, pardavimo PVM – 27 245,32 Eur (laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-03-26 nedeklaravo pajamų, gautų pardavus paslaugas, užfiksuotas PVM sąskaitomis faktūromis (1–3 lentelė), kurių apmokestinamoji vertė: 83 845,85 Eur, pardavimo PVM: 17 600,48 Eur; laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-09-24 (4 lentelė)nedeklaruotų pajamų apmokestinamoji vertė – 24 687,73 Eur, pardavimo PVM – 5 184,42 Eur; laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-12-31 (5 lentelė) nedeklaruotų pajamų apmokestinamoji vertė – 21 240,07 Eur, pardavimo PVM – 4 460,42 Eur.

Darytina išvada, kad byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, tarp kurių ir Patikrinimo akte konkrečiai nurodyti duomenys apie sandorius, kurių pagrindu buvo išrašytos UAB „(X.)“ sąskaitos faktūros, pagrindžia tą kaltinimo dalį, jog A. N., tiek būdamas Įmonės direktorius ir tiek faktinis vadovas, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma didesnė už 400 MGL, bet nesiekia 900 MGL, per buhalterius A. A. ir A. M., nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI – UAB „(X.)“ vardu pateikė pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0600), kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas – 129 773,65 Eur, ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM – 27 245,32 Eur, dėl to UAB „(X.)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 27 245, 32 Eur pardavimo PVM. Atsižvelgus į tai, kas paminėta A. N. nusikalstama veika kvalifikuojama ne pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, o pagal šio straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės, jų skyrimo motyvai ir sprendimai dėl kardomųjų priemonių

A. N., D. J. ir G. K. pripažinus kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o A. N. ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės jiems paskyrimo klausimas.

Kaip minėta, kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo bei bylos nagrinėjimo teisme metu galiojo BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu Nr. XIII-791, BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, tačiau vykstant bylos nagrinėjimui 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

Kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo – bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala.

Šioje byloje kaltinamiesiems A. N., D. J. ir G. K. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, buvo padarytas iki 2023 m. birželio 1 d. ir pasireiškė apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu bei dokumentų paslėpimu, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(X.)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina tai, kad naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, ją lyginant su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kaltinamieji teistini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

A. N. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas padaręs ir BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, t. y. už neteisingų duomenų apie UAB „(X.)“ pajamas ir pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 220 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numatyta bausmė – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

Pagal šiuo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o pagal 2 dalies redakciją – tas, kas padarė 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 900 MGL, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip matyti pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją siekiamų išvengti sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių suma turi viršyti 900 MGL (45 000 Eur).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(X.)“ direktoriumi ir vėliau faktiniu direktoriumi būnant A. N., siekiant išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 VMI nedeklaruota ir nesumokėta 27 245,32 Eur mokėtino PVM mokesčio, šiais veiksmais biudžetui padaryta 27 245,32 Eur dydžio žala. Tai reiškia, kad mokesčių suma, kurios siekė išvengti A. N., yra mažesnė nei 900 MGL (45 000 Eur), tačiau didesnė nei 400 MGL (20 000 Eur), kaip jau minėta, atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką naujojoje baudžiamojo kodekso redakcijoje numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pastebėtina ir tai, kad pasikeitė ir BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, nustatant ir alternatyvias laisvės apribojimo ir arešto bausmes. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį taip pat turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Bausmių skyrimas

Skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas privalu vadovautis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtį. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 220 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV- 1925 redakcija) sankcijoje už kaltinamojo A. N. padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

A. N. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimais kėsintasi į finansų sistemą. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti. Jie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą tuo pat metu buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita ir valstybės įgaliotai įstaigai pateikiami neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną, turtą. Pastebėtina tai, kad A. N. veikė tiek vienas, tiek, kaip faktinis vadovas, kartu su nominaliomis vadovėmis, t .y. D. J., vėliau – su G. K.. Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pagrindinis, būtent jis vadovavo UAB „(X.)“ visą nusikaltimų darymo laikotarpį, o kaltinamosios D. J. ir G. K. prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo prisijungė vėliau ir veikė trumpiau, iš esmės padėdamos A. N. jį realizuoti. Pastebėtina tai, kad kaltinamosios ilgą laikotarpį buvo A. N. pavaldinės jo vadovaujamoje UAB „(X.)“, be to, ir šiuo metu dirba kitoje jo vadovaujamoje įmonėje. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog A. N. neteistas, baustas administracine tvarka, kaip juridinių asmenų („(D.)“, „(OP.)“) vadovas, neužtikrinęs, kad VMI būtų pateiktos mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos; kaip „(X.)“ vadovas, už darbo kodekso pažeidimus išmokant Įmonės darbuotojams darbo užmokestį (6 t., b. l. 123–124). Jis dirba UAB „(D.)“ prezidentu, yra vedęs, turi keturis suaugusius vaikus. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs A. N. nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pirmą kartą teisiamo asmens neizoliuojant nuo visuomenės, jam paskiriant už abi padarytas nusikalstamas veikas baudos bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už vidutinius, kurie nustatyti už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes jis tuo pačiu metu darydamas šias veikas siekė vieningo tikslo – apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą BK 222 straipsnio prasme, išvengti mokesčių valstybei. Dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę.

D. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), kuriuo buvo kėsintasi į finansų sistemą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. D. J., būdama nominali įmonės vadovė, kartu su faktiniu vadovu, apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą bei padėjo šiam paslėpti įmonės dokumentus. Nors jos vaidmuo nusikaltimo mechanizme nebuvo pagrindinis, tačiau ji reikšmingai prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo ir be jos jis nebūtų buvęs įvykdytas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog D. J. nėra teista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat administracinį nusižengimą, kurį padarė būdama UAB „(E.)“ direktore (6 t., b. l. 138–139). Ji dirba, yra ištekėjusi, turi mažamečių vaikų. Byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs D. J. nusikalstamą veiką ir jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriant švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

G. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), kuriuo buvo kėsintasi į finansų sistemą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. G. K., būdama nominali įmonės vadovė, kartu su faktiniu vadovu A. N., apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą bei padėjo šiam paslėpti įmonės dokumentus. Nors G. K. vaidmuo nusikaltimo mechanizme nebuvo pagrindinis, tačiau ji buvo reikšminga nusikaltimo grandis, be kurios nusikalstamas sumanymas nebūtų iki galo realizuotas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog G. K. nėra teista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, savavališką žemės užėmimą (6 t., b. l. 159–160). Ji dirba, viena augina nepilnametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių. Byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs G. K. nusikalstamą veiką ir jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pirmą kartą teisiamam asmeniui švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kaltinamosioms D. J. ir G. K. taikomos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

V. Sprendimai dėl civilinio ieškinio, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir kitų klausimų

Dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu VMI pateikė civilinį ieškinį 67 067 Eur sumai, kurį ne kartą tikslino, baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti iš A. N. 54 345,78 Eur, o solidariai iš A. N. ir D. J. – 6 799,04 Eur, solidariai iš A. N. ir G. K. – 5 922,53 Eur turtinės žalos.

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą turtinę žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens (mokesčių mokėtojo) teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai). Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Vadinasi, nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, 2K-29-511/2019).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K- 3- 389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, nes: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(X.)“ yra bankrutavusi. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-476-656/2023 UAB „(X.)“ veikla pripažinta pasibaigusia ir priimtas sprendimas išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro. Byloje anksčiau aptarta, kodėl teismas laiko, kad A. N. nusikalstamais veiksmais buvo išvengta ne 67 067 Eur, o 27 245,32 Eur mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Toks VMI priteistinas turtinės žalos dydis, nustatytas, be kita ko, ir remiantis VMI patikrinimo 2021-03-05 akte Nr. (21.222Mr.) FR0680-71 konkrečiai nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „(X.)“ išrašytomis paslaugų gavėjams, bet dėl A. N. kaltės neregistruotomis i.SAF posistemyje ir nedeklaruotomis VMI. Minėtos sąskaitos faktūros buvo nurodytos ir prokurorės 2024-04-30 pakeistame kaltinime A. N., jos pateikiamos nuosprendžio dalyje (Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės 1–5 lentelėse). Tai, kad A. N. veika buvo padaryta turtinė žala VMI, patvirtina ir VMI Kontrolės departamento IV-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2021 m. spalio 6 d. paaiškinimai bei teisme duoti parodymai, kuriais jis paaiškino savo išvadą.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip jau minėta, 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijai, prokurorė pakeitė kaltinimą D. J. ir G. K., pašalindama jo dalį dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimo minėtoms kaltinamosioms. Atsižvelgus į tai, nagrinėjant bylą ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą pareikšto kaltinimo ribose, pagrindo teigti, kad D. J. ir G. K. tyčia užtraukia baudžiamąją atsakomybę BK 220 straipsnio 1 dalies prasme, nėra.

Esant nustatytoms būtinoms kaltinamojo A. N. civilinės atsakomybės sąlygoms, iš dalies tenkinant civilinį ieškinį, 27 245,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas valstybės naudai priteisiamas iš jo.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu galimiems civiliniams ieškiniams ar galimam turto konfiskavimui ir išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, uždraudžiant disponuoti, bet leidžiant valdyti, buvo laikinai apribota A. N. nuosavybės teisė į: 1) žemės sklypą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 123 076 Eur; 2) pastatą – gyvenamąjį namą su kavine, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 212 442 Eur; 3) pastatą – lauko virtuvę, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 973 Eur; 4) žemės sklypą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 234/938 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 704/938 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 158 000 Eur; 5) negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 165 663 Eur (4 t., b. l. 173–175).

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo tenkintas kaltinamojo A. N. gynėjo prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypus bei pastatus – gyvenamąjį namą su kavine ir lauko virtuvę; paliktas nuosavybės teisės apribojimas į negyvenamąją patalpą – administracines patalpas. Paskutinį kartą laikino A. N. nuosavybės teisės apribojimo į minėtą nekilnojamąjį turtą terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. vasario 5 d.

Atsižvelgus į tai, kad laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas, be kita ko, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, o šiuo teismo nuosprendžiu Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra tenkinamas iš dalies, laikinas A. N. nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį, be kita ko, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 4 d. kratos, atliktos UAB „(X.)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti UAB „(X.)“ buhalteriniai dokumentai, t. y. šeši segtuvai (376, 369, 491, 272, 109 ir 364 lapai), kurie po papildomos specialisto apklausos prokuroro nutarimu buvo perduoti saugoti UAB „(X.)“ nemokumo administratoriui.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti septyni segtuvai: 1) UAB „(X.)“ pardavimai 2018-01-01 – 2018-12-31; 2) UAB „(X.)“ pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017-01-01 – 2017-12-31; 3) UAB „(X.)“ pirkimai 2018-01-01 – 2018-12-31; 4) UAB „(X.)“ banko dokumentai 2017–2019 m.; 5) UAB „(X.)“ Ilgai saugomų dokumentų byla 2005-05-16 – 2017-12-11; 6) UAB „(X.)“ atliktų darbų aktai; 7) UAB „(X.)“ Bankroto proceso dokumentų byla. Šiuos teismui perduotus segtuvus Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos archyvui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – 160 MGL (8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – 140 MGL (7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) (aštuonių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

D. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jai bausmę – 120 MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jai bausmę – 110 MGL (5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos byloje pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti valstybės naudai iš A. N. 27 245,32 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Laikiną A. N. nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą – administracines patalpas – unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, uždarosios akcinės bendrovės „(X.)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kratos metu rastu ir paimtus šešis segtuvus ir šiuo metu prie baudžiamosios bylos esančius segtuvus su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(X.)“ buhalteriniais dokumentais Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka perduoti į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos archyvą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Išaiškinti A. N., D. J. ir G. K. kad:

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Urbo bankas. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Eglė Gruodienė