- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-4-1076/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00014-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Romualda Janovičienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. G., R. G., D. B.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Rolandas Mištautas, Rūta Mikšė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo mišrios sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B., R. G. ir nuteistojo A. G. gynėjo advokato Rolando Mištauto apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
- D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir nuteista 100 MGL dydžio (3 677 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).
- R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (5 515,50 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atimta teisė dirbti buhalterio, vyr. buhalterio bei apskaitininko darbą ir darbą, susijusį su finansinių išteklių ir materialinių vertybių apskaita, jų valdymu ir disponavimu jais.
- A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (5 515,50 eurų) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 677 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 150 MGL dydžio (5 515,50 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Iš R. G. ir A. G. solidariai priteista 3 802,38 eurų, iš R. G. 47 496,02 eurų K. V. K. progimnazijai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat iš R. G. išieškota 4 413,3 eurų, o iš A. G. 325,10 eurų K. V. K. progimnazijai jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., dirbdama K. V. K. progimnazijos (toliau – Progimnazija) direktore ir būdama atsakinga už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2014 m. lapkričio 1 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių (toliau – Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklės) 4 punktą, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 9 punktą, iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į Progimnazijos atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavus pinigines lėšas, iš viso 5 450 332,30 litų (1 578 525,34 eurų), Progimnazijos vyriausiajai buhalterei R. G. atlikus bankinius pavedimus už prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. balandžio 23 d. Nr. ET00015987, 2014 m. vasario 24 d. Nr. ET00014173, 2014 m. vasario 28 d. Nr. ET00014541, 2014 m. lapkričio 27 d. Nr. ET00023460, 2014 m. gruodžio 23 d. Nr. ET00026062, 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. ET00024800, 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. ET00024690, 2014 m. spalio 22 d. Nr. ET00021912, 2014 m. rugsėjo 12 d. Nr. ET00020312, 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. ET00021019, 2014 m. rugsėjo 16 d. Nr. ET00020451, 2014 m. liepos 16 d. Nr. ET00018042, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. ET00019782, 2014 m. liepos 3 d. Nr. ET00017646, 2014 m. gegužės 9 d. Nr. ET00012242, 2013 m. gruodžio 12 d. Nr. 00010796, 2014 m. vasario 24 d. Nr. ET00014172, 2013 m. gruodžio 13 d. Nr. 00010834, 2013 m. gruodžio 30 d. Nr. 00011631, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. 00010321, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. 00010123, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084902, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084901, 2014 m. vasario 28 d. Nr. 0084990, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 0088726, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 0084536, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 0084537, 2013 m. rugsėjo 3 d. Nr. 0080855, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084899, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 0088728, 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. 06949, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 06820, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 528915, 2014 m. liepos 2 d. Nr. 529279, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 207, 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 182, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 208, 2013 m. spalio 9 d. Nr. 185, 2013 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 179, 2014 m. birželio 20 d. Nr. 4532, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043498, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043499, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043500, 2014 m. gegužės 19 d. Nr. 1051184, 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. 1044522, 2014 m. balandžio 24 d. Nr. 1050369, 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374, 2014 m. spalio 10 d. Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. Nr. 6036, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 6344, 2014 m. gruodžio 22 d. Nr. 6284, 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. 6254, 2014 m. birželio 6 d. Nr. 5681, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 6164, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 5718, 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 5599, 2014 m. kovo 17 d. Nr. 5466, 2014 m. kovo 6 d. Nr. 5438, 2014 m. gegužės 15 d. Nr. 5634, 2013 m. spalio 30 d. Nr. 232, 2014 m. kovo 14 d. Nr. 007, 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. 034, 2013 m. lapkričio 25 d. Nr. 091, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. 092, 2014 m. vasario 26 d. Nr. 097, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 102, 2014 m. spalio 23 d. PVM Nr. 107, 2014 m. gegužės 26 d. Nr. 0001583, 2014 m. birželio 3 d. Nr. SS/08144632300, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. SS/08175108663, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SS/08160905544, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. SS/08130816174, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. SS/0820180784, 2014 m. spalio 13 d. Nr. SS/08144634705, 2014 m. spalio 6 d. Nr. SS/0264719528, iš viso už 188 552,09 litų (54 608,46 eurų), kurių Progimnazija faktiškai nepirko, būdama gautų piniginių lėšų valdytoja, turėdama galimybę kontroliuoti Progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat privalėdama kontroliuoti jai atskaitingą vyriausiąją buhalterę R. G., neužtikrino tinkamo piniginių lėšų, Progimnazijos gautų patikėjimo teise, panaudojimo, vyriausiajai buhalterei vykdant ūkines operacijas su trečiaisiais asmenimis; neužtikrino 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tinkamo inventorizacijų įforminimo, dėl to, nesant sutikrinimo žiniaraščiuose, kuriuose pateikiami inventorizacijos rezultatai, privalomų nurodyti rekvizitų, inventorizavimo komisijoms negavus buhalterinių ilgalaikio ir trumpalaikio turto aprašų, faktiškai inventorizacijų metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis, ir todėl nėra galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą; nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimą užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 51 ir 54 punktų reikalavimus, įpareigojančius inventorizacijai įforminti biudžetinėse įstaigose naudoti inventorizavimo aprašą – sutikrinimo žiniaraštį ir jame nurodyti ilgalaikio materialiojo turto – inventoriaus numerį, ilgalaikio nematerialiojo turto trumpą charakteristiką, 67 punkto reikalavimą, kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą priima įmonės vadovas. Dėl šių teisės aktų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, padedant sutuoktiniui A. G., pasisavino jai patikėtą didelės vertės turtą, o būtent: dirbdama Progimnazijos vyriausiąja buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai Progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose patikėtas pinigines lėšas, padedant A. G., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., Progimnazijos vardu organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš juridinių asmenų, žinodama, kad Progimnazija prekių ir paslaugų neperka, disponuodama jai suteikta prisijungimo įranga, būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Progimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitose tyrimo metu nustatytose vietose, turėdama tikslą prekes ir paslaugas pasisavinti, vykdė prisijungimus prie Progimnazijos bankinių sąskaitų, Progimnazijos vardu bei jos piniginėmis lėšomis už įgyjamas prekes ir paslaugas atliko bankinius pavedimus ir, siekdama paslėpti prekių ir paslaugų pasisavinimą, žinodama, kad direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z. atsakingas už Progimnazijoje vykdomus pirkimus, nurodė A. G. atsiimant prekes ir paslaugas tiekėjo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti melagingus duomenis, kad prekes ir paslaugas paėmė direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z.. Taip A. G. UAB „P. K.“, UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, G. B.IĮ, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“ prekių ir paslaugų atsiėmimą patvirtinančiuose dokumentuose žinomai melagingai nurodžius, kad prekes ir paslaugas atsiėmė Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 10 d., nurodytas prekes ir paslaugas, esančias (duomenys neskelbtini), paėmus asmeniniams poreikiams, R. G., nusikalstamos veikos darymui pasitelkusi A. G., įgijo prekes ir paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras iš šių asmenų:
- iš UAB „E. T.“ pagal 2014 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00015987 dulkių siurblį „Karcher WV50“ , televizorių „LG 32LN577S“, žaidimų pelę „Razer Goliathus 2013 Mediums“, telefoną „Samsung GALAXY S5 SM-G900 BLACK“, nerf. šautuvą NSTRIKE ELITE STRYFE, papuošalų vėrimo rinkinį „Gėlės“, papuošalų vėrimo rinkinį „Drugeliai“, už 3 945 litų (1 142,55 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00014173 pelę „Razer Taipan“, kolonėles „Microlab M-880 2.1 Speakers/59W“, tosterį „Bosch TAT 8611“, žaidimų klaviatūrą „Razer BlackWidow Ultimate 2013“, virdulį „Bosch TWK 8611)“ už 1 336 litų (386,93 rutų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00014541 „KidKraft“ medinį lėlių namą „Kaylee“, gruzdintuvę „Phillips HD6103“, pjaustyklę „Bosch Mas4201N“, vaflinę „Bomann HA 5017 CB“, televizorių „LG 32LN577S“ už 1 870 litų (541,59 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00023460 „HAS“ transformerio figūrėlę, „Lego Hero Factory Surge&Rocka 44028“, „Lego Hero Factory 44029“, išmanųjį telefoną „LG G3 D855 titanium“, už 1 750 litų (506,84 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00026062 konstruktorių „PROFI OPTICS“, konstruktorių „COBI 25321 320 det“, konstruktorių „COBI 26280 280 det“, konstruktorių „COBI 2329 200 det“, konstruktorių „COBI 25140 140 det“, pastelinius pieštukus „Djeco girl“, piešimą smėliu „Mėlynoji princesė“, vaikiškų virtuvės indų ir įrankių rinkinį už 520 litų (150,60 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00024800 kavos aparatą „Jura ENA9“ už 3 600 litų (1 042,63 eurų), bendra suma su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00024690 atminties kortelę „GUITAR KE-U558G 8 GB“, atmintuką „Patriot Supersonic Boots 16 gb“, atminties kortelę „Adata DashDrive EliteUE700 16 GB“, atmintuką „LaCie PetiteKey 16 GB“, už 270 litų (78,20 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00021912 didelę medinę saldumynų dėžutę, didelę lėlę „Maja“, povandeninę pilį „Lego Duplo“, svetainę „Daisylane“, virtuvę „Daisylanet, lėlių vežimėlį „Evelin“, lėlę „MGA Bratz“, pūkų surinkiklį „MPN MMU-01“ už 915 litų (265 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00020312 kavos servizą, „Braškių tortą“, „Daržovių krepšelį“, „Dėžutę su 12 sausainių“, „Iškylos krepšį su arbatos rinkiniu“, „Skanėstų bei maisto pr. rinkinį“, žaislą „Furby“, televizorių „Samsung UE48H6200“, televizorių „Sony KDL42W805BBAE2“, grotuvą „SONY BDP-S5200 Wi-fi“ už 5 124 litų (1 484,01 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00021019 didelę medinę pastelinę virtuvėlę, didelę medinę saldumynų dėžutę, skrudinimo rinkinį, kepimo rinkinį, „Išsikepkime picą“, „Pusryčių rinkinį“, virtuvės indų rinkinį už 1 236 litų (357,97 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00020451 grotuvą „Phillps7000DVD playerBDP7750/12“, televizorių „Phillips 42PUS7809/12“ už 3 180 litų (920,99 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00018042 vidinę kompiuterio atm. „DIMM 8 GB PC 10600DDR3“, už 259 litų (75,01 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00019782 laidynę „Tefal FV9920“, aukšto slėgio plovimo įrenginį „LAVOR VERTIGO28“ už 1 383 litų (400,54 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00017646 dėklą fotoaparatui „Vanguard KINRAY LITE 48BK“, planšetinį kompiuterį „ASUS TF701T 10 32 GB“, laidynę „PHILIPS GC651“, plaukų džiovintuvą „PHILIPS HPS920/00“, dėklą „Asus Transformer TF701T black“, internetinę kamerą „Logitech Webcam C270 USB“ už 2 297 litų (665,26 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00012242 konstruktorių „Plus Plus Mini Basic 3600“ už 340 litų (98,47 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00010796 lėlės lopšį „Dream Factory“ už 132,01 litų (38,23 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00014172 sauskelnes, kojinytes, kelnes ir dvi sukneles „Baby born“, „Wrebbit“ dėlionę 3D „Žiedų valdovas“ už 264 litų (76,46 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00010834 lėlę „Trendy Taylor“, lėlę „Preppy Paige“, lėlę „OO-LALA OLIVIA“, „Barbę princesę“, lėlę „Mokinukės stiliuje“, „Barbę madistę su mėlyna suknele“, dvi lėles „Kenas madistas“ už 300 litų (86,89 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00011631 penkis vienetus „Sunne Universal Ceiling Projector Bracket“, žaidimų ausines „Razer Electra“, sieninį laikiklį „4World LCD“, televizorių „Sony KDL-55W905 LED 55 3D Smart“ už 7 400 litų (2 143,19 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00010321 konstruktorių „Plus Plus MN6000 MIX“ už 490 litų (141,91 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00010123 „Plus plus mini mix 3600“, lėlių vežimėlį „Luxury“, žirgyną „Lego Friends Heartlake 3189“, veterinarijos kliniką „Lego Friends 3188“, rožinę kaladėlių dėžutę „Lego Bricks&More“, mėlyną kaladėlių dėžutę „Lego Bricks&More“, automobilių konstravimo rinkinį „Lego Bricks&More 4635“, gaisrinę „Lego City 60003“, gaisrinę „Lego City 60003“, lagaminėlį „Lego Bricks&More 10660“, pakrantės apsaugos sraigtasparnį „Lego City“, „Lego Star Wars Rancor buveinę V29 75005“, lėktuvą „Lego Star Wars Z-95 Headhunter V29 75004“, žaislą su dirbtiniu intelektu „Furby“ už 1 957,99 litų (567,07 eurų) bendrą sumą su PVM; iš viso už 38 569 litų (11 170,35 eurų);
- iš UAB „K. B. P.“ pagal 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084902 prekę pavadinimu „Dekoras“ už 363,72 litų (105,34 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084901 prekes pavadinimais „Baldai“, „Dekoras“ už 1 959,25 litų (567,44 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084990, prekių pavadinimais „Dekoras“, „Lazdelės“, „Dekor. Krepšiai iš PVC“, „Servetėlių laikiklis, met“, „Dekoratyvinė stalo servet“, „Kėdutė, 13702“, „Kėdutė 2sp“, „Staliukas; bambu“, „Puodelis, 0,41; 19100221“, „Puodelis 0,4L; 9,5x9 cm“, „Puodelis 0,4L; 9,5x9 cm“, „Puodelis, 0,4L; 19100344“, „Vaza, 24 cm; 91221005“, „Kilimėlis, 60x90cm“, „Laikrodis, d.45 cm; 11435“, Segtukai“, „Krepšys“, „Interjero detalė“ už 1 146,56 litų (332,07 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0088726 prekę pavadinimu „Stalas“ už 256,68 litų (74,34 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084536 prekę pavadinimu „Spintelė“ už 458 litų (132,65 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084537, prekes pavadinimais „Interjero detalė“, „Indas“, „Dubuo“, „Dekoracija, 41 cm“, „Žvakė apvali, 7,5x10, žal“, „Žvakė 7,5xH7,5 cm Žalia 63“, „Dėžė daikt.saug, šv. pilka“, „Interjero elementas“, „Daiktadėžė „Retro“, karton“, „Interjero detalė“, „Dekoracija“, „Interjero elementas“, „Kėdutė; 2sp;“, „Lentelė, 25212“, „Stovas“, „Lenta, MDF, juodas“, „Padėklas“, už 1 051,78 litų (304,61 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0080855 prekes pavadinimu „Baldai“, „Suolelis“, už 2 759,09 litų (799,09 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0084899 prekę pavadinimu „Kėdė vadovo „Gamma“ juoda“, už 802,23 litų (232,34 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0088728 prekes pavadinimu „Kėdė, GG-C907; Mold Brown“, „Pakaba Cattozzo, venge“ už 10 311,31 litų (2 986,36 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „K. P.“ pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06949, prekių pavadinimais „Įvažiavimo bordiūras: GB 100.15.22“, „Vejų bortas: JB 100.8.20-4 spalvotas“, „Bortas Semper Bord45 (1m)“, „Vinys Bord“ už 697,25 litų (201,94 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06820, prekes pavadinimais „Grindinio trinkelės: Prizma-6 Spalvota“, už 7 176,36 litų (2 078,42 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „K. Š.“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 528915 prekes pavadinimais „Šiloporas 5,0 cm x 1,0 m x 1,0 m“, „Šiloporas 3,0 cm x 1,0 m x 1,0 m“, „Kreisel klijai – Putai“ už 396 litų (114,69 eurų) bendrą sumą suma su PVM; pagal 2014 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 529279 prekes pavadinimais „Mozaik.tink.1.8 mm 25 kg/KS82“, „Gruntas Tinkolit-T 330 7,0 kg/baltas“, „Kreisel pigmentai D-200 2000 g“, „Kreisel pigmentai D-301 2000 g“, „Trintuvė plastik. 140x280x3 mm Olejnik“, už 1 382,94 litų (400,53 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš G. B.IĮ pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 207 transporto paslaugas už 871,20 litų (252,32 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. 182 transporto paslaugas už 290,40 litų (84,11 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūrą Nr. 208 transporto paslaugas už 532,40 litų (154,19 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. spalio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 185 transporto paslaugas už 250 litų (72,41 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 179 transporto paslaugas už 290,40 litų (84,11 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „S.“ pagal 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4532 prekę pavadinimu „4 mm matinti stiklo gaminiai“ už 514,02 litų (148,87 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „C.“ pagal 2013 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1043498 prekę pavadinimu „šildymo įrangos komplektas“ už 420 litų (121,64 rutų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1043499 prekę pavadinimu „šildymo įrangos komplektas“ už 967,51 litų (280,21 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1043500 prekę pavadinimu „šildymo įrangos komplektas“ už 967,49 litų (280,20 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1051184 prekes pavadinimu „Padėklas“, „Sifonas“ už 446,89 litų (129,43 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1044522 prekę pavadinimu – „Sienelė 120x190“ už 820 litų (237,49 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1050369 prekes pavadinimais „IdealRain M1 200 mm“, „Alkūnė iš sienos 300 mm“, „Dalis dekoratyvinė“, „Laikiklis bidetta“, „Metaflex 1,6 m“, „Croma 1 jet“, „Dėžutė universal“, „Jungtis fixfit“, „Vožtuvas apsauginis 6,0bar 3/4“, už 4 675,99 litų (1 354,26 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „E.“ pagal 2014 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKO02929 prekes pavadinimais „Šviestuvas 1120CR“, „Lempa Halogen 50W 230V GU10 64824FL“, „Patronas GU10 2A K512GZ“, „Šviestuvas sien A16/628“, „Plafonas 166241OP 16/624 opal“, „Lempa 33W L2-66733E ECO“, „LED profilis CORNER kampinis“, „LED CORNER antgalių komplektas“, „LED juosta 6W/m 12VDC šilta RFX735X“, Šviestuvas WISTERIA 10x10W G4 81510“, „Maitinimo šaltinis LPH-18-12“, už 1 576 litų (456,44 aurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKO03374 prekę pavadinimu „Šviestuvas A16/628“ už 1 776 litų (514,37 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „P. K.“ pagal 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6035 programinės įrangos ir operacinės diegimo bei printerio remonto paslaugas už 3 975,79 litų (1 151,47 eurų) bendrą sumą su PVM bendrą sumą su PVM bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6036 prekes pavadinimu „Spausdintuvas spalvotas lazerinis“, „Printerio toneris“, „USB atmintinė“, „Kortelė SD 64 GB“ už 2 946,35 litų (853,32 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6344 prekes pavadinimu „Kompiuterio dėžė“, „DVD diskai 25 vnt.“, „CD diskai 25 vnt.“, „Pagr. Plokštė ASUS“, „Procesorius Intel“, „Popierius A4“ už 5 779,20 litų (1 673,77 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6284 prekes pavadinimu „Popierius A4“, „Valymo priemonės kompl.“, „Garso kolonėlės 2.1“, „Dėklas planšetei“, už 4 674,61 litų (1 353,86 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6254 prekes pavadinimu „Maitinimo blokas ATX“, „Procesorius Intel“, „Vaizdo plokštė PCI-E Geforce 2 GB“, už 7 130 litų (2 064,99 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5681 prekes pavadinimu „Tonerių kasetės“, taip pat projektorių ir printerio remonto paslaugas už 6 957,50 litų (2 015,03 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6164 prekes pavadinimu „Projektoriaus ekranas 175x175“, „Projektorius“, „Skeneris A4 Color“, „Monitorius LED“, „Klaviatūra USB juoda“, „Pelė Logitech“, „Multifunkcinis aparatas“, „Kompiuteris AMD“, „Išorinis kietas diskas“, už 9 986 litų (2 892,15 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5718 prekę pavadinimu „Kompiuterių dalys“ ir kompiuterių remonto darbus už 4 259,20 litų (1 233,55 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5599 darbo vietos įrengimo ir tinklo instaliacijos, taip pat kompiuterių remonto paslaugas už 6 550 litų (1 897,01 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5466 prekes pavadinimu „Procesorius Intel i3“, „Operatyvioji atmintis DDR3“, „Pagr. Plokštė Intel“, „Optinis įrenginys DVD“, „Vaizdo plokštė MSI Geforce“, už 5 400,02 litų (1 563,95 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5438 prekes pavadinimu „Kietas diskas 1 TB“, „Operatyvioji atmintis DDR3“, „Optinė pelė juoda“, „Pagr. Plokštė Intel“, „Klaviatūra“, „Maitinimo blokas ATX“, „Optinis įrenginys DVD“ už 5 400,02 litų (1 563,95 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5634 darbo vietos įrengimo ir tinklo instaliacijos, taip pat kompiuterių remonto paslaugas už 68 503,69 litų (19 840,04 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „A.“ pagal 2013 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 232 prekės pavadinimu „Mokyklinės spintelės“ už 9 897,79 litų (2 866,60 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007, prekes pavadinimu „Mokykliniai suolai“ už 4 599,94 litų (1 332,23 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 034 prekes pavadinimu „Mokyklinės spintelės“ už 18 817,79 litų (5 450 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš R. M.IĮ pagal 2013 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 091 medienos apdirbimo paslaugą už 2 695,88 litų (780,78 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 092 prekę pavadinimu „obliuoti medienos ruošiniai“ už 9 956,07 litų (2 883,48 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097, prekes pavadinimu „Stendai“ už 4 086,17 litų (1 183,43 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 102 prekes pavadinimu „Medienos ruošiniai“ už 7 260 litų (2 102,64 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 107 prekes pavadinimu „Stendai“ už 28 354,12 litų (8 211,92 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „L. S.“ pagal 2014 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001583 LED apšvietimo sistemą už 638 litų (184,78 eurų) bendrą sumą su PVM;
- iš UAB „S. P. C. “ pagal 2014 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/08144632300 prekes pavadinimu „Žaisl Sraigtasparnis nuot vald WD-0546l“, „Konstrukt Lego Star Wars 75034“, „Konstrukt Lego Star Wars 75002“, „Konstrukt Lego Star Wars 75041“, „Žaisl Sraigtasparnis EX-003 YW857145RB“, „Žaislas Kastuvėlis CX1049BH 52CM 4SPAL“, „Žaisl karutis JH6-012“, „Servet Stal SLOG008402 33X33CM 3SL 20VNT“, „Servet Stal SLWI000502 33X33CM 3SL 20 VNT“, „Servet Stal Slog005601 33X33CM 3SL 20 VNT“, „Servet Stal SLWI001301 33X33CM 3SL 20 VNT“, „Muilas Palmolive kietas Citrus&Cream 90G“, „Putos Penosil GOLDGUN LOW EXPAN 750 ML“, „Klijai Polistiren CT84 850 ML (12-768)“, „Putos Mont Penosil Goldgun 65 (duomenys neskelbtini) ML“, „Žaisl Kastuvėlis+Grėbliukas 00227“, „Valiklis dėmių Vanish OXI Multi 1.2/1 Kg“, „Plovikl Lang Clin Antifo 500ML Lik“, „Plovikl Lang Clin Apple 500ML LIK“, „Plovikl indų Fairy Camomil Seans“, „Muilas SK Mitia Pomegranate 1L Refil“, „Valikl CIF Tirštas LILAC 500 ML“, „Šepetėlis dulkių XL 4006501415202“, „Pelė kompiut belaid jt-NMS036 Rožin“, „Žaisl kibirėlis charmmy kitty 18/265“, „Žaisl Tinklel žuvims gaudyt CX6002ARR“, „Filtr Dulk Siurb Rowenta ZR814 5+1“, „Kibiras nemaist 214815 RAUD 9L“, „Maišel Šiukšl HDPE 30L 12MK 20 VNT“, „Maišel Šiukšl 35L 35VNT 58X68 807132“, „Žaisl GT-2255 Mozaika Gėlytė 128D (6/24)“, „Žaisl Robot Hummer 53091 2IN1 1:124“, „Žaisl lėlė barbė drugel fėja Y6372“, „Žaisl lėlė barbė undinėlė princesė BDB45“, „Žaisl lėlė MH HAUN Žvaig Viperine Gorgon“, „Žaisl lėlė MH 13 Norų Frenkė Y7704“, „Žaisl lėlė MH Helovynas Dracu/Kleo Y3716“, „Žaisl barbė fėjų princesė Y6373-04292“, „Putplastis Finfoam FI 20X600X1250 P“, už 1 355 litų (392,44 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/08175108663 prekes pavadinimu „Valikl Santechn Vamzd 2003109151 1 L“, „Naikikl nemal kvapų bio 2080018009 0,5L“, „Kilimėl batų valym šepet 60x40“, „Latakas 319313 su Cink Grot 1.0M Plast“, „Rinkinys pried 19287 Plastik Latak Juod“, „Alkūn D110X45 (Bees) (60)“, „Alkūn D110X22 (Bees) (75)“, „Vamzd Liet Nutek D110 0,315M+Tarp (Bees) “, „Alkūn D110X45 (Bees) (60)“, „Alkūn D110X30 (Bees) (75)“, „Vamzd Liet Nutek D110 0,50M (Bees) (60)“, „Alkūn D110X45 (Bees) (60)“, „Alkūn D110X30 (Bees) (75)“, „Vamzd Liet Nutek D110 0,50M (Bees) (60)“, „Alkūn D110X45 (Bees) (60)“, „Alkūn D110X30 (Bees) (75)“, „Alkūn VID D110X15 PP (20)“, „Alkūn D110X22 (Bees) (75)“, „Šiukšliadėžė Mosquito 1109 60 Žalia“, „Šiukšliadėž su dangčiu 23901 su dek rusv“, už 408,59 litų (118,34 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/08160905544 prekes pavadinimu „Miltel skalb Persil EXP REG 4KG LIK (4)“, „Kibirelis skalbimo milteliam 6L 5058 (18)“, „Miltel skalb persil EXP Color 4Kg LIK(4)“, „Konstrukt LEGO Chima 70150 Flaming Claws“, „Krepšel 219669 Victoria 29X21X16CM (6)“, „Piršt Kiaul Oda Užseg Rank 8D PA139R“, „Žaisl Kastuvas JH1-034 ĮV. Spalvų“, „Žaisl Laistytuvas 511600367 (48/96)“, „Priedas Hidroizoliac proof 1 L (12/360)“, „Priedas Plastifik Vinmix 1 L (12/360)“, „Veržlė DIN1587 M10 ZN 8 VNT“, „Valikl dėmių vanish white 2 L (8)“, „Trintuvė Polistirol Vagner 14X28 101“, „Žaisl Formelės 6 vnt., CX6040EK“, „Žaisl Smėlio Rink 511604334“, „Klijai Montaž Montagefix-PU 310/300 ML“, „Veržlė DIN1587 M10 ZN 8 vnt.“, „Trintuvė Tinkav 14X28 CM poliur“, „Dubuo Dekor Siena 7440 29,5 CM“, už 371,10 litų (107,48 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/08130816174, prekes pavadinimu „Plokštė OSB-3 10X1250X2500“ už 228,59 litų (66,20 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/0820180784 prekes pavadinimu „Danga Kilim JD-8113 2M Žolė“, „Patiesalas stalo dienotvarkei“, „Rankena dur A01-32 Vid Chron“, „Užsuktukas Dur CB01 CR“, „Apyraktė Dur A01 Rakt CR“, „Rinkin Lavin Raidės/Skaičiai 240127 (2/48)“, už 656,40 litų (190,11 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/08144634705 prekes pavadinimu „Klijai Plytel K4 elastingi 25KG (42)“, „Glaist Plyt CE40/44 2KG“, „Glaist Plyt CE40/44 5 KG“, „Kryžel plytel 2.0 mm 200 vnt“, „Kaištis atstum nust mažas 100 vnt“, „Rulete CR-G46 8M 25 MM Forte tools“, „Rulete CR-G46 3M 16MM Forte tools“, „Žaidim medžiokle 619990075 (24)“, „Žaidim Alias Junior TAC1109 LT“, „Plytel AM Ecowood Red 15X45,5 (1.10)“, už 2 342,66 litų (678,48 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS/0264719528 prekes pavadinimu „Kilimėlis Von Neslyst HT-66P 66X36 Balt“, „Kilimėl Von Flower M9304 65X65cm Rož“, „Lankas Gimnastikos Mažas Plast 52/54 CM“, „Šepetys 112095 Lauko su kotu“, „Šiukšliadėžė su dangčiu 10L 23800 Balta“, „Valiklis dėmių vanish 2L (8)“, „Valikl dėmių vanish white 2L“, „Liukas kanaliz 2T“, už 236,13 litų (68,39 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0801625740 prekes pavadinimu „Lemp Lium 36W F840 Polylux Xlr 37556 (25)“, „Lemp Lium 30W F840 Polylux Xlr 18142 (25)“, „Valikl Cement Likuč Šal 2001000004“, „Žaisl Žuvis Robo Fish and Bowl“, už 130,68 litų (37,85 eurų); pagal 2014 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08130723172 prekes pavadinimu „Kėdė LFD4092 Pintas Plast Sulankst“, „Kotas Teleskopinis 160-290 CM CS“, „Vežimėlis Žarnai 2398+2 JUNGT 2166“, „Purkštukas 2972 AQUASTORM15“, „Jungtuv YM5804-O DVIŠAK ŽARN (20-240)“, „Jungtuv Ž-Ž ½ Metal“, „Jungtuv 2050 SOFT P-Ž ½“, „Akiniai skaidrūs GF-505 (12-300)“, „Šepetys gatvės cs be koto“, „Žarna Laistymo D15 Flash NTS“, už 922,13 litų (267,07 eurų); pagal 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0801626349 prekes pavadinimu „Vamzd Liet Nutek D110“, „Vamzd Liet Nutek D110“, „Vamzd Liet Nutek D110“, „Virvė D4 20M Poliamid“, „Alkūn D110X45“, „Alkūn D110X90“, „Alkūn D110X67“, „TRIŠAK D110/110X45O“, „Alkūn D110X90“, „Alkūn D110X45“, „Alkūn D110X90“, „Alkūn D110X45“, „Trišak D110/110X45O“, „Alkūn D110X90“, „Trišak D110/110X45O“, „Alkūn D110X45“, „Alkūn D110X67“, „Alkūn D110X45“, „Plėvel tarp pamat/mūro 0,5X50 IZOPLAST“, „Plėvel tarp pamat/mūro 0,365X50 IZOPLAST“, „Trišak D110/110X45O“, „Alkūn D110X45“, „Trišak D110/110X45O“, „Žaisl Kosmetik Rink 5516 Barbie“, „Klijai Univ super moment gel“, „Klijai Univ Super Moment 3 G“, „Kibiras Corn Flowers 2613“, „Kibiras Lavender 2614“, „Kempinė Superaktyvi Žalia HD312“, „Akmuo Valom Virykl Keram 250G“, „Valikl Dušo Kabinai 2001000851“, „Valikl Kalk ir Rūdž“, „Dėž Vaik Princess 45L Apvali“, „Palapin Rinkinys Vaikiškas“, už 808,94 litų (234,29 eurų) bendrą sumą su PVM; pagal 2014 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08178403221 prekes pavadinimu „Lėkštel Keramikin L-1“, „Lėkštė 1 L-1 D12 Balta Gruoblėta“, „Vazonas Ker Cilindras Vam-1 D11 H11 Balt“, „Kamuol Krep Spald NBA Team Miami 7 DYD“, „Maišel Poliet 300 (2*80) 550 Su Logo (200)“, „Ruletė GW-511-1E 5MX 19MM“, „Stovas Krepšinio SBA016 su lenta“, „Vazon Agava 1 D12 Ker Gruoblėta Balta“, už 943,10 litų (273,14 eurų), iš viso už 2 433,79 eurų. Taip R. G., žinodama, kad Progimnazija prekių ir paslaugų pagal nurodytas sąskaitas faktūras realiai neįgijo, kadangi nurodytose PVM sąskaitose faktūrose prekių ir paslaugų pirkimo Progimnazija neorganizavo bei šių prekių ir paslaugų negavo, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. kovo 23 d. pasisavino jai patikėtą didelės 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) vertės Progimnazijos svetimą turtą.
2.1. R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. dirbdama Progimnazijos vyriausiąja buhaltere ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...>, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 20 punktą, kuriame nurodyta, kad vyriausiasis buhalteris atsako už: 20.2. visų tinkamai įformintų ir apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių operacijų įvykių ir ūkinių operacijų įtraukimą į apskaitą; 20.3. buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui, taip pat būdama atsakinga, pagal vyriausiosios buhalterės pareigybės aprašymo 15 punktą, kuriame nurodyta, kad vyr. buhalterės pareigos: 15.8. užtikrina finansinių – ūkinių operacijų teisėtumą, valstybės lėšų panaudojimą, įstatymo nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimą, 12.1. punktą, kuriame nurodyta, kad progimnazijos vyriausioji buhalterė atsako už teisingai tvarkomas ūkines operacijas: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose „Pirkimo dokumentų žiniaraštyje“, „Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje“ ir „Pajamavimo aktuose“, registruodama ūkines operacijas iš 12 PVM sąskaitų faktūrų su UAB „P. K.“, 5 PVM sąskaitose faktūrose sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „P. K.“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio:
Eil. Nr. Data serija/Nr. prekės/ paslaugos kiekis suma Lt/Eur Pirkimo dokumentų žiniaraštyje prekės pavadinimas kiekis suma Lt/Eur Pajamavimo aktai Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštis 1 2014.10.10 PL1/6035 programinės įrangos ir operacinės sistemos diegimas 1 vnt. 2955,78 Lt/856,05 Eur monitoriai 7 3975,79 Lt/ 1151,46 Eur Nr. 6035 Sąskaita 0210001 1 2014.10.10 PL1/6035 printerio remontas 1 vnt. 330,00 Lt/95,57 Eur viso 3285,78 Lt/951,62 Eur PVM 690,01 Lt/199,84 Eur x x x x iš viso 3975,79 Lt/ 1151,46 Eur 3975,79 Lt/1151,46 Eur 2 2014.05.02 PL1/5599 darbo vietos įrengimas ir darbo vietos instaliacija 1 vnt. 4545,45 Lt/ 1316,45 Eur kompiuteriai 8 6550,00 Lt/1897,01 Eur Nr. 5599 Sąskaita 2020001 2 2014.05.02 PL1/5599 kompiuterių remontas 1 vnt. 867,77 Lt/251,32 Eur viso 5413,22 Lt/1567,77 Eur PVM 1136,78 Lt/329,23 Eur x x x x iš viso 6550,00 Lt/1897,01 Eur x 6550,00 Lt/1897,01 Eur 3 2014.05.15 PL1/5634 darbo vietos įrengimas ir tinklo instaliacija 1 vnt. 3962,81 Lt/1147,70 Eur kompiuteriai 6 5445,00 Lt/1576,98 Eur Nr. 5364 Sąskaita 2020001 3 2014.05.15 PL1/5634 kompiuterių remontas 1 vnt. 537,19 Lt/155,58 Eur viso 4500,00 Lt/1303,29 Eur PVM 945,00 Lt/273,69 Eur x x x x iš viso 5445,00 Lt/1576,98 Eur x 5445,00 Lt/1576,98 Eur 4 2014.06.06 PL1/5681 tonerių kasetės 10 vnt. 2800,00 Lt/810,93 Eur tonerio kasetės 10 3388,00 Lt/981,23 Eur Nr. 15681 4 2014.06.06 PL1/5681 projektorių remontas 3 vnt. 1776,87 Lt/514,61 Eur monitoriai 5 3569,50 Lt/1033,79 Eur Nr. 5681 4 2014.06.06 PL1/5681 printerio remontas spalvoto 2 vnt. 1173,14 Lt/339,76 Eur viso 5750,01 Lt/1665,31 Eur PVM 1207,49 Lt/349,71 Eur x x x x iš viso 6957,50 Lt/2015,03 Eur x 6957,50 Lt/2015,03 Eur 5 2014.06.19 PL1/5718 komp.dalys 1 vnt. 3099,17 Lt/897,58 Eur monitoriai 5 4259,20 Lt/1233,54 Eur Nr. 1578 Sąskaita 2020001/5 monitoriai 5 2014.06.19 PL1/5718 kompiuterių remontas 1 vnt. 420,83 Lt/121,88 Eur viso 3520,00 Lt/1019,46 Eur PVM 739,20 Lt/214,08 Eur x x x x iš viso 4259,20 Lt/1233,54 Eur x 4259,20 Lt/1233,54 Eur
turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose „Pirkimo dokumentų žiniaraštyje“, „Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje“ ir „Pajamavimo aktuose“, registruodama ūkines operacijas iš 21 PVM sąskaitos faktūros su UAB „E. T.“, 15 PVM sąskaitų faktūrų sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „E. T.“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio:
Eil. Nr. Data Serija/Nr. prekės kiekis sąskaitos suma Lt/Eur Pirkimo dokumentų žiniaraštyje prekės pavadinimas kiekis suma Lt/Eur Pajamavimo aktai Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštis 1 2013.12.12 ET00010796 lėlės lopšys "Dream factory" 1 vnt. 109,10 LT/31,59 Eur kūrybinis rinkinys 1 132,01 Lt/ 38,23 Eur Nr. 10796 Sąskaita 0210001 PVM 22,91 Lt/6,63 Eur iš viso 132,01 Lt/38,23 Eur 132,01 Lt/ 38,23 Eur 2 2013.12.13 ET00010834 lėlė Trendy taylor 1 vnt. 13,22 Lt/3,82 Eur kūrybinis rinkinys 3 39,66 Lt/ 11,48 Eur Nr. 10834 Sąskaita 2010001 2 2013.12.13 ET00010834 lėlė Preppy Paige 1 vnt. 13,22 Lt/3,82 Eur kūrybinis rinkinys 2 79,34 Lt/ 22,97 Eur Nr. 10834 Sąskaita 2010001 2 2013.12.13 ET00010834 lėlė OO-LALA-OLIVIA 1 vnt. 13,22 Lt/3,82 Eur kūrybinis rinkinys 1 38,02 Lt/ 11,01 Eur Nr. 10834 Sąskaita 2010001 2 2013.12.13 ET00010834 Barbė princesė 1 vnt. 39,67 Lt/11,48 Eur kūrybinis rinkinys 2 90,91 Lt/ 26,32 Eur Nr. 10834 Sąskaita 2010001 2 2013.12.13 ET00010834 lėlė mokinukės stiliuje 1 vnt. 39,67 Lt/11,48 Eur 2 2013.12.13 ET00010834 Barbė madistė su mėlyna suknele 1 vnt. 38,02 Lt/11,01 Eur 2 2013.12.13 ET00010834 lėlė Kenas madistas 2 vnt. 90,91 Lt/26,32 Eur viso 247,93 Lt/ 71,80 Eur 247,93 Lt/ 71,80 Eur PVM 52,07 Lt/ 15,08 Eur 52,07 Lt/ 15,08 Eur iš viso 300,00 Lt/ 86,88 Eur 300,00 Lt/ 86,88 Eur 3 2013.12.30 ET00011631 Sunne Universal Ceilling Projector Bracket 5 vnt. 4128,10 Lt/ 1195,58 Eur projektorius 6 4953,72 Lt/ 1434,69 Eur Nr. 11631 Sąskaita 2020001 3 2013.12.30 ET00011631 žaidimų ausinės Razer Electra 1 vnt. 825,62 Lt/ 239,11 Eur ausinės 10 1161,98 Lt/ 336,53 Eur Nr. 11631 Sąskaita 2020001 3 2013.12.30 ET00011631 4World LCD laikiklis 20-50 fiksuotas slim 1 vnt. 336,36 Lt/ 97,41 Eur 3 2013.12.30 ET00011631 televizorius Sony KDL-55W905 LED 55 3D Smart 1 vnt. 825,62 Lt/ 239,11 Eur viso 6115,70 Lt/ 1771,22 Eur 6115,70 Lt/ 1771,22 Eur PVM 1284,30 Lt/ 371,95 Eur 1284,30 Lt/ 371,95 Eur iš viso 7400,00 Lt/ 2143,18 Eur 7400,00 Lt/ 2143,18 Eur 4 2014.02.24 ET00014172 BABY BORN sauskelnės 5 vnt. 1 vnt. 15,70 Lt/ 4,54 Eur Intel 1 264,00 Lt/ 76,45 Eur 4 2014.02.24 ET00014172 Baby Born kojinytės 1 vnt. 23,97 Lt/ 6,94 Eur 4 2014.02.24 ET00014172 baby Born kelnės 1 vnt. 32,23 Lt/ 9,33 Eur 4 2014.02.24 ET00014172 baby Born suknelė 2 vnt. 72,73 Lt/ 21,06 Eur 4 2014.02.24 ET00014172 Wrebbit dėlionė 3D žiedė valdovas 1 vnt. 73,55 Lt/ 21,30 Eur viso 218,18 Lt/ 63,18 Eur PVM 45,82 Lt/ 13,27 Eur iš viso 264,00 Lt/ 76,45 Eur 264,00 Lt/ 76,45 Eur 5 2014.02.28 ET00014541 medinis lėlių namas Kaylee 1 vnt. 330,58 Lt/ 95,74 Eur detalė komp Dual Raid 1 330,58 Lt/ 95,74 Eur Nr. 14541 Sąskaita 2010002 5 2014.02.28 ET00014541 gruzdintuvė Philips HD6103 1 vnt. 140,50 Lt/ 40,69 Eur detalė komp Dual Marwell 1 140,50 Lt/ 40,69 Eur Nr. 14541 Sąskaita 2010002 5 2014.02.28 ET00014541 pjaustyklė Bosch MAS4201 N 1 vnt. 123,97 Lt/ 35,90 Eur Intel cories 1 123,97 Lt/ 35,90 Eur Nr. 14541 Sąskaita 2010002 5 2014.02.28 ET00014541 vaflinė Borman HA 5017 CB 1 vnt. 41,32 Lt/ 11,96 Eur detalė komp Dual Raid 1 41,32 Lt/ 11,96 Eur Nr. 14541 Sąskaita 2010002 5 2014.02.28 ET00014541 televizorius LG 32LN577S 1 vnt. 909,09 Lt/ 263,29 Eur detalė komp Marwell 10 909,09 Lt/ 263,29 Eur Nr. 14541 Sąskaita 2010002 viso 1545,46 Lt/ 447,59 Eur 1545,46 Lt/ 447,59 Eur PVM 324,54 Lt/ 93,99 Eur 324,54 Lt/ 93,99 Eur iš viso 1870,00 Lt/ 541,58 Eur 1870,00 Lt/ 541,58 Eur 6 2014.04.23 ET00015987 dulkių siurblys archer WV50 1 vnt. 181,82 Lt/ 52,65 Eur žemėlapis 1 181,82 Lt/ 52,65 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 6 2014.04.23 ET00015987 televizorius LG 32LN577S 1 vnt. 884,30 Lt/ 256,11 Eur skaitmeninės mokymo priemonės 2 884,30 Lt/ 256,11 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 6 2014.04.23 ET00015987 žaid.pelė Razer Goliathus 2013 Medium 1 vnt. 61,98 Lt/ 17,95 Eur pelė 2 61,98 Lt/ 17,95 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 6 2014.04.23 ET00015987 telef Samsung galaxy S5 SM-G900 black 1 vnt. 1983,47 Lt/ 574,45 Eur žemėlapiai 4 1983,47 Lt/574,45 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 6 2014.04.23 ET00015987 NERF šautuvas NSTRIKE ELITE STRYFE 1 vnt. 82,64 Lt/ 23,93 Eur rinkinys 1 82,65 Lt/ 23,93 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 6 2014.04.23 ET00015987 papuošalų vėrimo rink. Gėlės 1 vnt. 33,06 Lt/ 9,57 Eur rinkinys 2 66,12 Lt/19,14 Eur Nr. 15987 Sąskaita 2020001 papuoš.vėrimo rink.Drugeliai 180vnt. 1 vnt. 33,06 Lt/ 9,57 Eur viso 3260,33 Lt/ 944,25 Eur 3260,34 Lt/ 944,25 Eur PVM 684,67 Lt/ 198,29 Eur 684,66 Lt/ 198,29 Eur x x x x iš viso 3945,00 Lt/ 1142,55 Eur 3945,00 Lt/ 1142,55 Eur 7. 2014.07.03 ET00017646 dėklas fotoap.Vanguard Kinray lite 48 BK 1 vnt. 230,58 Lt/ 66,78 Eur dėklas 1 230,58 Lt/ 66,78 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 7. 2014.07.03 ET00017646 planš.komp. ASUS TF701T 10 32 GB 1 vnt. 1190,08 Lt/ 344,67 Eur kompiuteris planš 2 1190,08 Lt/ 344,67 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 7. 2014.07.03 ET00017646 laidynė PHILIPS GC651 1 vnt. 90,91 Lt/ 23,32 Eur dėklas 1 90,91 Lt/ 23,32 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 7. 2014.07.03 ET00017646 plaukų džiovintuvas Philips HPS920/00 1 vnt. 189,26 Lt/ 54,81 Eur dėklas 1 189,26 Lt/ 54,81 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 7. 2014.07.03 ET00017646 dėklas ASUS transformer TF701T black 1 vnt. 114,88 Lt/ 33,27 Eur dėklas 1 114,88 Lt/33,27 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 7. 2014.07.03 ET00017646 Inernet.kamera Logitech Webcam C270 USB 1 vnt. 82,64 Lt/ 23,93 Eur dėklas 1 82,64 Lt/ 23,93 Eur Nr. 17646 Sąskaita 2010001 viso 1898,35 Lt/ 549,80 Eur 1898,35 Lt/ 549,80 Eur PVM 398,65 Lt/ 115,45 Eur 398,65 Lt/ 115,45 Eur x x x x iš viso 2297,00 Lt/ 665,25 Eur 2297,00 Lt/ 665,25 Eur 8. 2014.08.29 ET00019782 laidynė Tefal FV9920 1 vnt. 317,36 Lt/ 91,91 Eur detalė kompiuteriui 1 317,36 Lt/ 91,91 Eur Nr. 19782 Sąskaita 2020001 8. 2014.08.29 ET00019782 aukšto slėgio plovimo įr.LAVOR VERTIGO28 1 vnt. 825,62 Lt/ 239,11 Eur įrenginys Lavor 1 825,65 Lt/ 239,11 Eur Nr. 19782 Sąskaita 2020001 viso 1142,98 Lt/ 331,02 Eur 1143,01 Lt/ 331,03 Eur PVM 240,02 Lt/ 69,51 Eur 239,99 Lt/ 69,51 Eur x x x x iš viso 1383,00 Lt/400 Eur 1383,00 Lt/400 Eur 9. 2014.09.12 ET00020312 kavos servisas 18 vnt. 1 vnt. 20,66 Lt/ 5,98 Eur servizas 1 20,66 Lt/ 5,98 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 braškių tortas 1 vnt. 32,23 Lt/ 9,33 Eur dėlionė 1 32,23 Lt/ 9,33 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 daržovių krepšelis 1 vnt. 45,45 Lt/ 13,16 Eur dėlionė 1 45,45 Lt/ 13,16 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 dėžutė su 12 sausainių 1 vnt. 33,06 Lt/ 9,57 Eur dėžutė 1 33,06 Lt/ 9,57 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 iškylos krepšys su arbatos rinkiniu 1 vnt. 45,45 Lt/ 13,16 Eur krepšys 1 45,45 Lt/ 13,16 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 skanėstų bei maisto pr. rinkinys 1 vnt. 78,51 Lt/ 22,73 Eur rinkinys 1 78,51 Lt/ 22,73 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 Furbis 1 vnt. 202,48 Lt/ 58,64 Eur rinkinys 1 202,48 Lt/ 58,64 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 televizorius Samsung UE48H6200 1 vnt. 1570,25 Lt/ 454,77 Eur dėlionių rinkinys 10 1570,25 Lt/ 454,77 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 televizorius Sony grotuvas Sony KDL42W805BBAE2 1 vnt. 1900,83 Lt/550,51 Eur dėlionių rinkinys 10 1900,82 Lt/550,51 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 9. 2014.09.12 ET00020312 grotuvas SONY BDP-S5200 Wi-Fi 1 vnt. 305,79 Lt/88,56 Eur rinkinys 1 305,79 Lt/88,56 Eur Nr. 20312 Sąskaita 2010001 viso 4234,71 Lt/ 1226,45 Eur 4234,70 Lt/ 1226,45 Eur PVM 889,29 Lt/ 257,55 Eur 889,30 Lt/275,55 Eur x x x x iš viso 5124,00 Lt/ 1484,01 Eur 5124,00 Lt/1484,01 Eur 10. 2014.09.16 ET00020451 grotuvas Philips 70000DVD playerBDP7750/12 1 vnt. 454,55 Lt/ 131,64 Eur žemėlapis 1 454,55 Lt/131,64 Eur Nr. 20451 Sąskaita 2010001 10. 2014.09.16 ET00020451 televizorius Philips 42PUS7809/12 1 vnt. 2173,55 Lt/629,50 Eur skaitmeninės mokymo priemonės 10 2173,55 Lt/629,50 Eur Nr. 20451 Sąskaita 2010001 viso 2628,10 Lt/761,15 Eur 2628,10 Lt/761,15 Eur PVM 551,90 Lt/159,84 Eur 551,90 Lt/159,84 Eur x x x x iš viso 3180,00 Lt/ 920,99 Eur 3180,00 Lt/920,99 Eur 11. 2014.09.30 ET00021019 medinė pastelinė virtuvėlė 1 vnt. 578,51 Lt/167,54 Eur žemėlapis 1 578,51 Lt/ 167.54 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 didelė medinė saldumynų dėžutė 1 vnt. 107,44 Lt/31,11 Eur dėžutė 1 107,44 Lt/31.11 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 ryškus skrudinimo rinkinys 1 vnt. 119,83 Lt/34,70 Eur rinkinys 2 239,67 Lt/69.41 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 ryškus kepimo rinkinys 1 vnt. 119,83 Lt/ 34,70 Eur dėlionė 1 28,93 Lt/8.37 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 išsikepkime picą 1 vnt. 28,93 Lt/8,37 Eur rinkinys 1 25,62 Lt/ 7.42 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 pusryčių rinkinys 1 vnt. 25,62 Lt/7,42 Eur rinkinys 1 41,32 Lt/ 7.42 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 11. 2014.09.30 ET00021019 virtuvės indų rinkinys 1 vnt. 41,32 Lt/11,96 Eur Nr. 21019 Sąskaita 2010001 viso 1021,48 Lt/295,84 Eur 1021,49 Lt/295.84 Eur PVM 214,52 Lt/62.12 Eur 214,51 Lt/62.12 Eur iš viso 1236,00 Lt/357.97 Eur 1236,00 Lt/357.97 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 didelė medinė saldumynų dėžutė 1 vnt. 114,88 Lt/ 33,27 Eur lavinamieji žaidimai 7 756,21 Lt/219,01 Eur Nr. 21912 Sąskaita 2010001 12. 2014.10.22 ET00021912 didelė lėlė Maja 1 vnt. 91,74 Lt/ 26,56 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 Lego Duplo povandeninė pilis 1 vnt. 98,35 Lt/ 28,48 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 daisylane svetainė 1 vnt. 74,38 Lt/ 21,54 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 daisylane virtuvė 1 vnt. 74,38 Lt/ 21,54 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 lėlių vežimėlis Evelin 1 vnt. 203,31 Lt/ 58,88 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 MGA Bratz žiemiška rožinė lėlė 1 vnt. 53,72 Lt/ 15,55 Eur 12. 2014.10.22 ET00021912 pūkų surinkiklis MPM MMU-01 1 vnt. 45,45 Lt/ 13,16 Eur viso 756,21 Lt/ 219,01 Eur 756,21 Lt/219,01 Eur PVM 158,79 Lt/45,98 Eur 158,79 Lt/45,98 Eur iš viso 915,00 Lt/265,00 Eur 915,00 Lt/265,00 Eur 13. 2014.11.27 ET00023460 HAS transformerio figūrėlė 1 vnt. 45,45 Lt/ 13,16 Eur pieštukinė 1 45,45 Lt/13,16 Eur Nr. 23460 Sąskaita 2010001 13. 2014.11.27 ET00023460 LEGO hero factory surge&rocka 44028 1 vnt. 95,04 Lt/27,52 Eur lavinamoji priemonė 1 95,04 Lt/27,52 Eur Nr. 23460 Sąskaita 2010001 13. 2014.11.27 ET00023460 LEGO hero factory 44029 1 vnt. 132,23 Lt/ 38,29 Eur lavinamoji priemonė 1 132,23 Lt/38,29 Eur Nr. 23460 Sąskaita 2010001 13. 2014.11.27 ET00023460 išmanusis telef.LG G3 D855 titanium 1 vnt. 1173,55 Lt/ 339,88 Eur žemėlapis 3 1173,55 Lt/339,88 Eur Nr. 23460 Sąskaita 2010001 viso 1446,27 Lt/418,86 Eur 1446,27 Lt/418,86 Eur PVM 303,73 Lt/87,96 Eur 303,73 Lt/87,96 Eur iš viso 1750,00 Lt/506,83 Eur 1750,00 Lt/506,83 Eur 14. 2014.12.15 ET00024800 kavos aparatas Jura ENA9 1 vnt. 2975,21 Lt/ 861,68 Eur skaitmeninės mokymo priemonės 10 2975,21 Lt/861,68 Eur Nr. 24800 Sąskaita 2010001 PVM 624,79 Lt/180,95 Eur 624,79 Lt/180,95 Eur x x x x iš viso 3600,00 Lt/1042,63 Eur 3600,00 Lt/1042,63 Eur 15. 2014.12.23 ET00026062 konstruktorius PROFI Optics 1 vnt. 123,97 Lt/ 35,90 Eur konstruktorius 1 123,97 Lt/ 35,90 Eur COBI konstruktorius 25321 320 det. 1 vnt. 66,12 Lt/ 19,14 Eur piešimas smėliu 2 132,23 Lt/ 38,29 Eur COBI konstruktorius 26280 280 det. 1 vnt. 66,12 Lt/ 19,14 Eur piešimas smėliu 1 41,32 Lt/ 11,96 Eur 15. 2014.12.23 ET00026062 COBI konstruktorius 2329 200 det. 1 vnt. 41,32 Lt/ 11,96 Eur piešimas smėliu 1 26,45 Lt/ 7,66 Eur COBI konstruktorius 25140 140 det, 1 vnt. 26,45 Lt/ 7,66 Eur piešimas smėliu 1 28,10 Lt/ 8,13 Eur 15. 2014.12.23 ET00026062 Djeco pasteliniai pieštukai 12 vnt. girl 1 vnt. 28,10 Lt/ 8,13 Eur piešimas smėliu 1 40,50 Lt/ 11,72 Eur 15. 2014.12.23 ET00026062 Piešimas smėliu mėlynoji princesė 1 vnt. 40,50 rinkinys 1 37,19 Lt/ 10,77 Eur 15. 2014.12.23 ET00026062 vaikiškų virt.indų rinkinys 1 vnt. 37,19 x x x x viso 429,77 Lt/ 124,46 Eur 429,76 Lt/ 124,46 Eur PVM 90,23 Lt/ 26,13 Eur 90,24 Lt/ 26,13 Eur iš viso 520,00 Lt/ 150,60 Eur 520,00 Lt/ 150,60 Eur 2013-2014 38569,00 Lt/ 11170,35 Eur 38569,00 Lt/11170,35 Eur 11170,35 Eur 11170,35 Eur
pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos rekvizitai“ 6) punktą „asmens(-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) <...>, pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroninių parašu, nes sudariusi pirkimo dokumentų žiniaraštį, nurašytų materialinių vertybių žiniaraštį bei pajamavimo aktus, nurodydama juose duomenis apie įvykusias ūkines operacijas, jų nepasirašė ir nepateikė pajamavimo aktų pasirašyti atskaitingam asmeniui, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 20 punktą, kuriame nurodyta, kad vyriausiasis buhalteris atsako už: 20.3. buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui, nes, pasitelkdama sutuoktinį A. G., pastarajam atsiimant prekes ir paslaugas iš UAB „P. K.“, UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, G. B.IĮ, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“, ir į PVM sąskaitas faktūras 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929, 2014 m. balandžio 24 d. serija CLSK Nr. 1050369, 2014 m. gegužės 30 d. serija SIL Nr. 528915, 2014 m. birželio 20 d. serija ST2S2 Nr. 4532, 2014 m. liepos 2 d. serija SIL Nr. 529279, 2014 m. rugpjūčio 21 d. serija KVK Nr. 208, 2013 m. spalio 9 d. serija KVK Nr. 185, 2014 m. rugsėjo 18 d. serija KP Nr. 06949, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374, 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6036 melagingai įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prekes ir paslaugas paėmė Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., ji Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas, kurių Progimnazija realiai nevykdė pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. balandžio 23 d. Nr. ET00015987, 2014 m. vasario 24 d. Nr. ET00014173, 2014 m. vasario 28 d. Nr. ET00014541, 2014 m. lapkričio 27 d. Nr. ET00023460, 2014 m. gruodžio 23 d. Nr. ET00026062, 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. ET00024800, 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. ET00024690, 2014 m. spalio 22 d. Nr. ET00021912, 2014 m. rugsėjo 12 d. Nr. ET00020312, 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. ET00021019, 2014 m. rugsėjo 16 d. Nr. ET00020451, 2014 m. liepos 16 d. Nr. ET00018042, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. ET00019782, 2014 m. liepos 3 d. Nr. ET00017646, 2014 m. gegužės 9 d. Nr. ET00012242, 2013 m. gruodžio 12 d. Nr. 00010796, 2014 m. vasario 24 d. Nr. ET00014172, 2013 m. gruodžio 13 d. Nr. 00010834, 2013 m. gruodžio 30 d. Nr. 00011631, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. 00010321, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. 00010123, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084902, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084901, 2014 m. vasario 28 d. Nr. 0084990, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 0088726, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 0084536, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 0084537, 2013 m. rugsėjo 3 d. Nr. 0080855, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 0084899, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 0088728, 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. 06949, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 06820, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 528915, 2014 m. liepos 2 d. Nr. 529279, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 207, 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 182, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 208, 2013 m. spalio 9 d. Nr. 185, 2013 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 179, 2014 m. birželio 20 d. Nr. 4532, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043498, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043499, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1043500, 2014 m. gegužės 19 d. Nr. 1051184, 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. 1044522, 2014 m. balandžio 24 d. Nr. 1050369, 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374, 2014 m. spalio 10 d. Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. Nr. 6036, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 6344, 2014 m. gruodžio 22 d. Nr. 6284, 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. 6254, 2014 m. birželio 6 d. Nr. 5681, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 6164, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 5718, 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 5599, 2014 m. kovo 17 d. Nr. 5466, 2014 m. kovo 6 d. Nr. 5438, 2014 m. gegužės 15 d. Nr. 5634, 2013 m. spalio 30 d. Nr. 232, 2014 m. kovo 14 d. Nr. 007, 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. 034, 2013 m. lapkričio 25 d. Nr. 091, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. 092, 2014 m. vasario 26 d. Nr. 097, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 102, 2014 m. spalio 23 d. Nr. 107, 2014 m. gegužės 6 d. Nr. 0001583, 2014 m. birželio 3 d. Nr. SS/08144632300, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. SS/08175108663, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SS/08160905544, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. SS/08130816174, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. SS/0820180784, 2014 m. spalio 13 d. Nr. SS/08144634705, 2014 m. spalio 6 d. Nr. SS/0264719528. Dėl šių teisės aktų pažeidimų R. G., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3. A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad padėjo savo sutuoktinei R. G. pasisavinti jai patikėtą svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 10 d., žinodamas, kad R. G. dirba vyriausiąja buhaltere Progimnazijoje ir turi teisę valdyti Progimnazijos pinigines lėšas, iš anksto susitaręs su R. G. pasisavinti prekes ir paslaugas, jai Progimnazijos vardu ir piniginėmis lėšomis atlikus pavedimus už prekes ir paslaugas, kurių Progimnazija nepirko ir jų pirkimo neorganizavo, A. G. prekių ir paslaugų pardavėjams prisistačius Progimnazijos atstovu – direktorės pavaduotoju ūkio reikalams A. Z. – ir priėmus prekes bei paslaugas, kurios pagal R. G. užsakymą ir apmokėjimą buvo paruoštos atsiėmimui, jam tiekėjų pateiktuose pirkimo dokumentuose melagingai įrašius, kad prekes ir paslaugas paėmė materialiai atsakingas asmuo – Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., padėjo R. G. pasisavinti svetimą Progimnazijai priklausantį ir R. G. patikėtą turtą, pagal šias tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras Progimnazijai:
- pagal 2014 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKO02929 (prekių pavadinimai „šviestuvas 1120CR“, „Lempa Halogen 50W 230V GU10 64824FL“, „Patronas GU10 2A K512GZ“, „Šviestuvas sien A16/628“, „Plafonas 166241OP 16/624 opal“, „Lempa 33W L2-66733E ECO“, „LED profilis CORNER kampinis“, „LED CORNER antgalių komplektas“, „LED juosta 6W/m 12VDC šilta RFX735X“, „Šviestuvas WISTERIA 10x10W G4 81510“, „Maitinimo šaltinis LPH-18-12“, bendra suma su PVM – 1 576 litų (456,44 eurų));
- pagal 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija CLSK Nr. 1050369 (prekių pavadinimai „IdealRain M1 200 mm“, „Alkūnė iš sienos 300 mm“, „Dalis dekoratyvinė“, „Laikiklis bidetta“, „Metaflex 1,6 m“, „Croma 1 jet“, „Dėžutė universal“, „Jungtis fixfit“, „Vožtuvas apsauginis 6,0bar ¾“, bendra suma su PVM – 1 054,10 litų (305,28 eurų));
- pagal 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SIL Nr. 528915 (prekių pavadinimai „Šiloporas 5,0 cm x 1,0 m x 1,0 m“, „Šiloporas 3,0 cm x 1,0 m x 1,0 m“, „Kreisel klijai“, bendra suma su PVM 396 litų (114,68 eurų));
- pagal 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ST2S2 Nr. 4532 (prekės pavadinimas „4 mm matinti stiklo gaminiai“, bendra suma su PVM 514,02 litų (148,87 eurų));
- pagal 2014 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SIL Nr. 529279 (prekių pavadinimai „Mozaik. tink. 1.8 mm 25kg/KS82“, „Gruntas Tinkolit-T 330 7 kg/baltas“, „Kreisel pigmentai D-200 2000 g“, „Kreisel pigmentai D-301 2000 g“, „Trintuvė plastik. 140x280x3 mm Olejnik“, bendra suma su PVM 986,94 litų (285,83 eurų)).
- pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą faktūrą serija KVK Nr. 208 (prekės pavadinimas „transportavimo paslaugos“, suma 440 Lt; bendra suma su PVM 532,40 litų (154,19 eurų);
- pagal 2013 m. spalio 9 d. sąskaitą faktūrą serija KVK Nr. 185 (prekės pavadinimas „Transporto paslaugos“, bendra suma su PVM 250 litų (72,41 eurų));
- pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KP Nr. 06949 (prekių pavadinimai „Įvažiavimo bordiūras: GB100.15.22“, „vejų bortas: JB 100.8.20-4 spalvotas“, „Bortas Semper Bord45 (1m)“, „Vinys bord“, bendra suma su PVM 697,25 litų (201,93 eurų));
- pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKO03374 (prekės pavadinimas „Šviestuvas A16/628“, bendra suma su PVM 200 litų (57,92 eurų));
- pagal 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PL1 Nr. 6035 (prekių pavadinimai „Programinės įrangos ir operacinės diegimas“, „Printerio remontas“, bendra suma su PVM 3 975,79 litų (1 151,46 eurų));
- pagal 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PL1 Nr. 6036 (prekių pavadinimai „Spausdintuvas spalvotas lazerinis“, „Printerio toneris“, „USB atmintinė“, „Kortelė SD 64GB“, bendra suma su PVM 2 946,35 litų (853,32 eurų),
tokiais savo veiksmais, jis, padėdamas priimti ir pats priimdamas prekes ir paslaugas iš nurodytų tiekėjų, minėtas prekes atveždamas į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vietas, padėjo R. G. pasisavinti jai patikėtą Progimnazijai priklausantį 13 128,85 litų (3 802,38 eurų) vertės turtą.
3.1. A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 10 d., būdamas (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), prekių atsiėmimo metu į tiekėjų pateiktus objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus, PVM sąskaitas faktūras 2013 m. spalio 9 d. serija KVK Nr. 185, 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929; 2014 m. balandžio 24 d. serija CLSK Nr. 1050369; 2014 m. gegužės 30 d. serija SIL Nr. 528915, 2014 m. birželio 20 d. serija ST2S2 Nr. 4532; 2014 m. liepos 2 d. serija SIL Nr. 529279; 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra serija KVK Nr. 208; 2014 m. rugsėjo 18 d. serija KP Nr. 06949; 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374; 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6036, kuriose užfiksuota, kad tariamai prekes ir paslaugas perka Progimnazija, jis rašikliu įrašė melagingą informaciją, kad prekes ir paslaugas priima Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., taip suklastojo tikrus dokumentus, po to šias PVM sąskaitas faktūras pateikdamas tiekėjams UAB „P. K.“, UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, G. B. IĮ, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“, žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir jos atžvilgiu priimti naują nuosprendį – pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netinkamai pritaikius BK 223 straipsnio 1 dalį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas jai priimto apkaltinamojo nuosprendžio nemotyvavo. Konstatuodamas jos kaltę, teismas neišdėstė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina arba paneigia jos kaltę, neaptarė šių įrodymų tarpusavio ryšio, apsiribojo tik byloje surinktų įrodymų formaliu išvardinimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje priimtas padarius esminį procesinės teisės normos pažeidimą, nes teismo išvados dėl D. B. kaltės yra visiškai analogiškos kaltinamojo akto turiniui.
4.2. Motyvuodama šią išvadą apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ūkio subjekto vadovas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, su juo susitaręs tik žodžiu. Nagrinėjamu atveju D. B. nėra tinkamas šio nusikaltimo subjektas, nes nuosprendyje nurodytu laikotarpiu Progimnazijoje apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė R. G., kuri vyriausiosios buhalterės pareigose buvo įdarbinta pagal darbo sutartį. Ji pati, kaip Progimnazijos direktorė, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ūkio subjekto vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės yra įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniuose. Tokiu atveju jos, kaip direktorės, baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu ji veiktų kaip bendrininkė kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu, tačiau tokios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos.
4.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad D. B. inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pasireiškė tuo, kad ji, kaip Progimnazijos vadovė, neužtikrino tinkamo piniginių lėšų, Progimnazijos gautų patikėjimo teise, panaudojimo, vyriausiajai buhalterei vykdant ūkines operacijas su trečiaisiais asmenimis. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje tiriamu laikotarpiu Progimnazijoje buhalterinė apskaita buvo vedama, o ji pati, kaip ūkio subjekto vadovas, užtikrino apskaitos organizavimą aktyviais veiksmais, tinkamai įgyvendino teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas teikimo laiku buhalterinės apskaitos tvarkytojui užtikrinimą, užtikrino finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku, Progimnazijoje patvirtino tvarkas, susijusias su buhalterinės apskaitos organizavimu ir dokumentų saugojimu, patvirtino apskaitos politiką ir individualų sąskaitų planą, nustatė apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių, apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir/ar pasirašyti šiuos dokumentus, sąrašą, apskaitos dokumentų ir registrų, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių saugojimo tvarką, aprūpino buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį informacinių technologijų sistemomis ir kitomis priemonėmis, kurios yra reikalingos buhalterinei apskaitai tvarkyti, patvirtino finansų kontrolės taisykles, paskyrė atsakingus asmenis, sudarė komisijas, reikalingas buhalterinės apskaitos teisingam vedimui įgyvendinti.
4.4. Tačiau, net ir pripažinus, kad D. B. neatliko paminėtų veiksmų, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ji nuteista nepagrįstai. R. G. vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 2011 m. kovo 1 d. Jos kompetencija jokių įtarimų nekėlė, nes nuo darbo sutarties sudarymo dienos iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Progimnazijoje buvo atliktas ne vienas planinis patikrinimas, ir jokie Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai nebuvo nustatyti. Jokių pastabų ar pastebėjimų dėl vyriausiosios buhalterės darbo nebuvo gauta ir iš kontroliuojančios įstaigos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Apie nuteistosios R. G. daromas nusikalstamas veikas D. B. nebuvo žinoma. Tik tada, kai D. B. sužinojo apie neteisėtus vyriausiosios buhalterės veiksmus, ji nedelsdama kreipėsi pagalbos į advokatų kontorą, o 2015 m. kovo 27 d. dėl galimai neteisėtų vyriausiosios buhalterės veiksmų pateikė pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai. Šio jos pareiškimo pagrindu vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ji pateikė prašymą kuo greičiau atlikti kratas R. G. ir jos sutuoktinio namuose, vėliau teikė prašymą kuo skubiau išimti kompiuterio, kuriuo naudojosi R. G., standųjį diską, t. y. kiek nuo jos priklausė, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, siekdama padėti išsiaiškinti įvykdytas nusikalstamas veikas.
4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. B. neužtikrino 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tinkamo inventorizacijų įforminimo ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklės numato, kad subjekto vadovas privalo atlikti funkcijas, susijusias su inventorizacijos atlikimu, t. y. priimti sprendimą dėl inventorizacijos komisijos sudarymo, dėl inventorizacijos metu rasto turto vertės nustatymo ar vertinimo, inventorizacijos metu rastų trūkumų išieškojimo ir inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje. Analogiškas pareigas ūkio subjektui nustato ir 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad inventorizacijos komisija 2013 ir 2014 metų inventorizacijos atlikimo metu negavo buhalterinių ilgalaikio ir trumpalaikio turto aprašų ir faktiškai inventorizacijos metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis, dėl ko, nebuvo galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą. Tačiau jokie teisės aktai nuosprendyje nurodytu laikotarpiu neįtvirtino pareigos Progimnazijai, kaip biudžetinei įstaigai, inventorizuoti trumpalaikį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad inventorizacijos komisija turėjo gauti trumpalaikio turto aprašus, prieštarauja paminėtiems teisės aktams. Svarbu ir tai, kad D. B., kaip Progimnazijos direktorė, inventorizacijos procedūroje yra atsakinga tik už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Todėl jai pateiktas kaltinimas, jog ji yra atsakinga dėl to, kad 2013 ir 2014 metų inventorizacijos nebuvo tinkamai įformintos, yra nepagrįstas. Tokią pareigą turi jos, kaip Progimnazijos direktorės, įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad inventorizacijų metu inventorizacijos komisija iš buhalterijos negavo ir ilgalaikio turto aprašų, tačiau tokią teismo išvadą paneigia liudytojų, dalyvavusių inventorizacijos atlikime, A. Z. ir R. M. parodymai. Teismas šių D. B. teisinančių įrodymų neįvertino, taip padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
4.6. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir byloje pateiktų Progimnazijos apskaitos politikos nuostatų, įsakymo dėl ilgalaikio turto vertės nustatymo, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad faktiškai inventorizacijų metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis, dėl to nėra galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą. Kaip matyti iš Progimnazijos apskaitos politikos, kuri reglamentavo buhalterinės apskaitos vedimo Progimnazijoje tvarką, atiduoto naudoti Įstaigos veikloje inventoriaus vertė iš karto pripažįstama sąnaudomis (VII skyrius 32 punktas), o tai reiškia, kad trumpalaikis turtas, atiduotas naudoti ir pripažintas sąnaudomis, buhalterinėje apskaitoje inventorizacijų metu neatsispindėjo. Tuo tarpu R. G. nusikalstamais veiksmais įgytos prekės pagal įsigijimo vertę buvo priskirtinos prie trumpalaikio turto ir pagal R. G. atliktus įrašus buhalterinėje apskaitoje po įsigijimo buvo priskirtos naudojimui materialiai atsakingiems asmenims.
4.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. B., kaip ūkio subjekto vadovas, nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, kadangi 2013 m. gruodžio 30 d. inventorizacijos rezultatai buvo įvesti i buhalterinę apskaitą, o 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos rezultatų ji nepatvirtino kilus įtarimams dėl R. G. veiksmų, dėl ko, ji (D. B.) kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu. Šioje vietoje nuteistoji pažymi ir tai, kad jai inkriminuoti veiksmai, susiję su inventorizacijos procedūra ir jos rezultatų įtraukimu į apskaitą, jei ir buvo nepriimtini teisės taikymo požiūriu, tačiau baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį neužtraukia. Šie D. B. veiksmai galėtų būti vertinami tik pagal administracinės teisės nuostatas. Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima iš dalies nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau teisiamojo posėdžio metu išvadą davusi specialistė V. A. paaiškino, kad šios pasekmės susijusios ne su Progimnazijoje atliktomis inventorizacijomis ir jų rezultatų patvirtinimu, o su apgaulingu buhalterinės apskaitos vedimu. Pirmosios instancijos teismas šio specialistės paaiškinimo dėl pasekmių priežastinio ryšio visiškai nevertino, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad dėl D. B. atliktų neteisėtų veiksmų kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė nenurodė, kas sutrukdė tyrimo metu nustatyti Progimnazijos įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o specialisto išvadoje nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu iš Progimnazijos sąskaitų įmonėms už prekes ir paslaugas buvo pervesta 188 552,09 litų (54 608,46 eurų) dydžio suma, dėl ko, padarė išvadą, kad šiai tyrimo metu nustatytai sumai yra padarytas nuostolis valstybės biudžetui. Iš aptarto seka, kad pati specialistė savo išvadomis paneigė teiginį, kad dėl specialisto išvadoje nustatytų buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o tai leidžia daryti išvadą, kad BK 223 straipsnyje numatyti padariniai nekilo.
5. Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį jos atžvilgiu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį ją išteisinti, arba jos veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką paskirti kuo švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės suvaržymu, nustatant kuo mažesnį jos dydį; Progimnazijos civilinį ieškinį dėl 47 496,02 eurų turtinės žalos atmesti, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. R. G. teigimu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ji nepadarė, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, ji kaltę pripažino iš dalies, t. y. dėl 14 233 litų (4 122,27 eurų) vertės turto pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nuteistosios vertinimu, yra formalus, neišsamus, neparemtas išsamia visos bylos duomenų analize, prieštaringas, nes jame nepašalinti esminiai prieštaravimai. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino selektyviai ir netinkamai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė nepagrįstas, byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
5.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. G. kaltę dėl jai patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo grindė prieštaringais, neinformatyviais šališkų Progimnazijos darbuotojų parodymais, prieštaringais ir ne visais būtinais rašytiniais duomenimis, kuriuos selektyviai pateikė byloje taip pat kaltinama Progimnazijos direktorė D. B., taip pat prieštaringomis, sąlyginėmis ir tikėtinomis specialisto išvadomis, paremtomis ne visais būtinais įstaigos buhalterinės apskaitos duomenimis, juos vertino neobjektyviai, epizodiškai ir selektyviai, nelygino ir negretino su kitais byloje pateiktais ir surinktais duomenimis, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuosprendį grindžia byloje esančiomis specialisto išvadomis (2016 m. liepos 22 d. Nr. 5-2/102; 2017 m. liepos 19 d. Nr. 5- 2/100; 2017 m. lapkričio 8 d. Nr. 5-2/155), tačiau faktiškai apsiribojo jų išvardijimu bei turinio perkėlimu, išsamiau jų neanalizavo ir nevertino, nuosprendyje nurodydamas tik tai, kad R. G. ir A. G. parodymai, jog jie pasisavino tik dalį už Progimnazijos pinigines lėšas pirktų prekių, visiškai paneigti <...> specialistų išvadomis <...> ir tai, kad specialistų išvadomis nustatyta, jog valstybės biudžetui galimai padarytas nuostolis yra 55 420,80 eurų. Be to, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino į bylą pateiktos konsultacinės išvados, deklaratyviai nurodydamas, kad ši išvada buvo atlikta vadovaujantis ne visais būtinais dokumentais bei R. G. pateiktais iš Progimnazijos buhalterinės programos atspausdintais dokumentais, kurie neturi privalomų rekvizitų, tai yra nepasirašyti atsakingų asmenų, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų.
5.3. Pažymima, kad konsultacinę išvadą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė specialistė E. T., kuri turi aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą, apie 50 metų darbo stažą ekonominėje srityje, 20 metų darbo patirtį ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje, taip pat, kaip ir byloje specialisto išvadą parengusi specialistė, pastaraisiais metais dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Tokiu būdu, abejoti konsultacinę išvadą pateikusios specialistės kompetencija pagrindo nėra. Be to, konsultacinėje išvadoje specialistė nurodė, kad išvada parengta vadovaujantis nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo, profesinės paslapties, sąžiningumo, profesinės kompetencijos, reikiamo atidumo bei atsakomybės visuomenei principais, patvirtindama ir tai, kad jai yra žinoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį, ji buvo prisaikdinta teisiamojo posėdžio metu.
5.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad konsultacinė išvada priimta remiantis ne visais būtinais dokumentais, nes specialistė E. T. rėmėsi visais duomenimis, kurie buvo byloje ar prijungti prie jos. Šioje vietoje pažymima, kad įtarimas ar kaltinimas negali būti grindžiamas jokiais kitais duomenimis, kurių nėra byloje, ir su kuriais negali susipažinti kaltinamasis, o taip pat visais kitais dokumentais, kurie tiesiog nebuvo pateikti specialisto išvadas priėmusiai specialistei, ir kurių galimai tyčia ikiteisminiam tyrimui nepateikė Progimnazijos vadovė D. B., arba jie buvo pateikti parengti iš naujo, o ne paimti iš aktualaus bylos tyrimui 2013–2014 metų laikotarpio. Svarbu tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pateikti ir D. B., todėl ji neabejotinai yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, siekdama palengvinti savo teisinę padėtį arba išvengti baudžiamosios atsakomybės.
5.5. Nuteistosios teigimu, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dokumentai, kuriais remtasi priimant konsultacinę išvadą, buvo atspausdinti iš Progimnazijos buhalterinės programos, tačiau konsultacine išvada nesivadovavo visiškai formaliai, vien dėl to, kad dokumentai nebuvo pasirašyti oficialių asmenų. Pripažinęs, kad duomenys yra gauti iš oficialios Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos, teismas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių išsiaiškinti, kodėl tie duomenys nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadas priėmusiai specialistei, kodėl duomenys, kuriuos papildomai pateikinėjo direktorė D. B. (pvz. turto nurašymo aktai) buvo pateikti į bylą ne visi, o tik dalis jų, kodėl duomenys buvo slepiami, perrašomi ir kuriami iš naujo, kodėl dalis tyrimui reikšmingų jos (R. G.) pasirašytų dokumentų buvo rasti pas direktorės pavaduotoją ūkio reikalams A. Z. namuose ir nebuvo pateikti į bylą, kodėl nebuvo vykdomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nurodymas pateikti visus atspausdintus ir pasirašytus buhalterinius duomenis. Visa tai yra atsakyta ir išanalizuota konsultacinėje išvadoje remiantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais norminiais aktais ir konkrečiais tyrimo metu surinktais duomenimis. Tie duomenys, kurių specialistė, priėmusi išvadas nevertino, o taip pat jų nevertino ir teismas vien tik formaliais pagrindais – dėl tariamų rekvizitų nebuvimo, galėjo būti patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu. Suprantama, kad teisminio nagrinėjimo metu būtų daromos visos įmanomos kliūtys duomenis iš Progimnazijos buhalterinės programos teismui gauti pasirašytus įstaigos vadovo, kadangi D. B. ir toliau vadovauja Progimnazijai bei tuo pačiu turi nuteistosios statusą šioje byloje, bet nėra kaltinama Progimnazijos turto pasisavinimu ar iššvaistymu, tuo nėra kaltinamas ir Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams, taip pat materialiai atsakingas A. Z.. Taigi tiek direktorė D. B., tiek jos pavaduotojas A. Z. turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ir vis tik, R. G. vertinimu, visų oficialių ir pasirašytų duomenų iš buhalterinės apskaitos programos, pateikimas ir jų ištyrimas išsklaidytų visas abejones dėl jai pareikšto kaltinimo.
5.6. Apeliantė teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras ir teismas turėjo imtis priemonių gauti pasirašytus buhalterinės apskaitos duomenis iš buhalterinės apskaitos programos arba juos vertinti tokius, kokie yra, nes dalį nepasirašytų apskaitos dokumentų vis dėl to tyrė ir vertino specialisto išvadas byloje pateikusi specialistė, o to nepadarius, šią pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Be to, jeigu buvo nustatytas Progimnazijos direktorės D. B. trukdymas procesui, nepateikiant visų prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų, prokuroras ar teismas turėjo imtis priemonių ją nušalinti nuo tolesnio vadovavimo Progimnazijai, kad bylos tyrimas vyktų sklandžiai ir į bylą būtų pateikti visi įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai, turintys visus rekvizitus, o ne jų fragmentai ir selektyviai atrinkti, galimai pakeisti ir perrašyti duomenys. Teismas, siekdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, privalėjo paskirti kompleksinę buhalterinę finansinę progimnazijos ekspertizę, tačiau tokį gynybos prašymą atmetė. Dėl šios priežasties buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas nuosprendis, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ir duomenų išnagrinėjimu, padarytas esminis proceso pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
5.7. Apeliaciniame skunde cituojama byloje esanti konsultacinė išvada, be kita ko, pažymint, kad šią išvadą pateikusi specialistė E. T., apklausta teisme, savo išvadą patvirtino visiškai. Tuo tarpu specialisto išvadas teikusios specialistės V. A. paaiškinimai teisme yra prieštaringi, specialistė taiko dvigubus standartus – vienu atveju nurodo, kad įstaigos buhalteriniais dokumentais, kuriais vadovavosi specialistė, priėmusi konsultacinę išvadą, ji negali vadovautis, nes jie nepasirašyti, tačiau pati nurodo (tai atsispindi ir specialisto išvadose), kad vadovavosi atsargų pajamavimo aktais, kurie taip pat nebuvo pasirašyti. Aptartos aplinkybės patvirtina specialisto išvadų, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neišsamumą, nepakankamumą, nekokybiškumą ir nepagrįstumą, o taip pat taikytų metodų nepagrįstumą ir netinkamumą, šių išvadų prieštaringumą konsultacinei išvadai, bylos duomenų visetui. Kad ikiteisminio tyrimo metu Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo atlikti neobjektyviai ir neišsamiai, patvirtina juose pateiktos sąlyginės išvados, keliamos prielaidos, abejonės, hipotezės. Taigi teisėsaugos institucijos savo pareigos surinkti ir ištirti visus reikalingus finansinius, buhalterinius dokumentus, kurie būtų paneigę R. G. pareikštą kaltinimą, apeliantės vertinimu, tinkamai neatliko. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nuosprendį grįsdamas prieštaringomis ir prielaidomis paremtomis specialisto išvadomis, padarė esminį procesinį pažeidimą.
5.8. R. G. teigimu, iš konsultacinės išvados matyti, kad jai pareikštas kaltinimas dėl 55 420,67 eurų pasisavinimo, nepasitvirtino, ši suma turėtų būti sumažinta iki 14 233,37 litų (4 122,27 eurų). Už šį Progimnazijai priklausantį turtą grynieji pinigai buvo perduoti direktorei D. B.. Šiai išvadai pagrįsti apeliaciniame skunde R. G. cituoja savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad Progimnazijoje kasmet, metų pabaigoje, buvo atliekamos inventorizacijos. Už tai atsakinga ne R. G., bet direktorė D. B. ir jos pavaduotojas A. Z.. Inventorizacijai atlikti direktorė D. B. išleisdavo atskirą įsakymą, kuriuo buvo sudaroma komisija. Minėtu įsakymu R. G. ir A. Z. buvo įtraukiami kaip dalyvaujantys asmenys ir visuomet su įsakymu buvo supažindinami pasirašytinai. Informacija iš buhalterijos inventorizacijos komisijai visuomet buvo pateikiama. Duomenys ir aprašai buvo daromi atskirai ir ilgalaikiam, ir trumpalaikiam turtui. Pagal panaudą gautam turtui taip pat buvo sudaromas atskiras aprašas. Nors byloje liudytojais apklausti Progimnazijos darbuotojai, dalyvavę inventorizacijoje, patvirtino, kad jiems R. G. neperduodavo turto aprašų iš buhalterinės apskaitos programos, tačiau, tai negali būti tiesa, nes minėtas aprašas buvo teikiamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Švietimo skyriui. Be to, būtina įvertinti, kad šie liudytojai vis dar dirba Progimnazijoje ir tiesiogiai priklauso nuo direktorės D. B., yra jai pavaldūs.
5.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ilgalaikis turtas turi savo inventorinę kortelę, o kortelės turi numeracijos eiliškumą. Atlikus inventorizaciją, inventorizacijos aprašai buvo pateikiami direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams A. Z., kuris juos sutikrindavo ir pateikdavo direktorei D. B.. Šiai patvirtinus, inventorizacijos aprašai buvo pateikiami R. G., kaip vyriausiajai buhalterei. Ji juose pasirašydavo ir patvirtindavo, kad duomenys sutampa su buhalteriniais duomenimis. Visuose, taip pat ir 2013 bei 2014 metų, inventorizacijų aprašuose, R. G. pasirašė, taip pat juose buvo ir komisijos narių parašai. Tai patvirtino liudytoja L. J., inventorizacijos komisijos narė, taip pat kiti liudytojai komisijos nariai, nurodydami, kad 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atlikus inventorizacijas jokių nesutapimų nustatyta nebuvo. Be to, 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytoje Progimnazijos finansinės būklės ataskaitoje ir aiškinamajame rašte prie finansinių ataskaitų rinkinio, pateiktoje (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, nėra užsiminta apie Progimnazijoje 2013 metais galimai neatliktas inventorizacijas. 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytoje Progimnazijos finansinės būklės ataskaitoje (patvirtinta 2015 m. kovo 13 d.) ir aiškinamajame rašte nėra pažymėta apie 2014 m. inventorizacijos metu rastus neatitikimus, trūkumus ar perteklių. 2014 m. Progimnazijos direktorė pasirašė Finansinės būklės ataskaitą, kurios aiškinamajame rašte nėra užfiksuota netikslumų, finansinių pažeidimų. Teisingų ir objektyvių faktinių duomenų įvertinimui ir patikslinimui, ar 2014 m. Progimnazijoje buvo atliktos esančio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, galima matyti iš Progimnazijos 2014 m. Finansų kontrolės būklės ataskaitos, kuri 2015 m. sausio 22 d. buvo pateikta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai (39 ir 40 klausimai). Ši ataskaita buvo pateikta be direktorės parašo, nes su direktorės aprašu buvo siunčiamas tik originalas.
5.10. Nuteistoji nurodo, kad dirbdama Progimnazijoje kiekvieno mėnesio pabaigoje iš buhalterinės apskaitos programos ji ištraukdavo duomenis – materialiai atsakingo asmens ataskaitą – ir ją pateikdavo A. Z., kuris ją peržiūrėdavo bei nurodydavo, kokį Progimnazijos turtą reikia nurašyti. Buhalterinėje programoje suformuotas ir gavęs numerį nurašymo aktas taip pat buvo pateikiamas A. Z., kuris akte pažymėdavo nurašymo priežastį bei kartu su komisijos nariais pasirašydavo. Tuomet nurašymo aktą patvirtindavo direktorė D. B., taip pat pasirašydavo ji, po ko, nurašymo aktą grąžindavo A. Z..
5.11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. ir A. G. parodymai, jog jie pasisavino tik dalį kaltinime nurodytų už Progimnazijos lėšas pirktų prekių, paneigti byloje surinktais įrodymais. Byloje apklaustų liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nepatvirtina R. G. pareikšto kaltinimo, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ji pasisavino svetimą turtą už 55 420,67 eurų, išskyrus turtą, už kurį ji pati pasiūlė direktorei D. B. atlyginti, t. y. 15 000 litų už jos paimtas prekes, nors už tas prekes grynais pinigais jau buvo sumokėjusi direktorei. Kadangi neturėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl ir sutiko sumokėti, suprasdama, kad jeigu ji nemokės, pati direktorė savo pinigų į Progimnazijos sąskaitą neįneš.
5.12. Pirmosios instancijos teismas R. G. kaltę grindė aplinkybe, kad dalis pasisavintų daiktų buvo rasta jos ir jos sutuoktinio namuose, tačiau, nuteistosios teigimu, tai tik labai maža dalis daiktų, jų pasisavinimą ji pripažįsta (už 14 233,37 litų (4 122,26 eurų)), pinigus už juos ji pervedė į Progimnazijos sąskaitą. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad kratos nebuvo daromos pas Progimnazijos direktorę D. B. ir jos artimuosius, kur ir galėjo būti surasti kiti R. G. inkriminuoti daiktai ar didžioji jų dalis. Iš bylos duomenų visumos (įskaitant ir Progimnazijos darbuotojų parodymus, kad visus Progimnazijos pirkimus koordinavo ir kontroliavo pati direktorė D. B.), kurių dalį teismas atsisakė vertinti kartu su konsultacine išvada, matyti, jog visos kaltinime nurodytos prekės iš įmonių buvo užsakomos ir perkamos tik su D. B. žinia ar jos iniciatyva, sąskaitos būdavo D. B. užvizuojamos apmokėjimui. D. B. asmeniškai leido R. G. išsirinkti keletą prekių savo asmeniniams poreikiams, už jas pinigus ji sumokėdavo D. B. asmeniškai, tik šiek tiek mažesnę sumą, nei buvo nurodyta sąskaitose.
5.13. Nuteistosios teigimu, liudytojų A. Z., Š. M., R. M., I. D., L. J., taip pat D. B., ir toliau dirbančių Progimnazijoje, parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nėra išsamūs, nuoseklūs ir informatyvūs. Priešingai, jie prieštarauja vieni kitiems. Apklausti liudytojai, dalyvavę viešųjų pirkimų komisijoje, negalėjo tiksliai nurodyti savo komisijoje dalyvavimo aplinkybių, dėl to darytina išvada, kad jų dalyvavimas buvo tik formalus. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie yra tiesiogiai priklausomi nuo D. B. ir akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi direktorės naudai, galimai siekiant nepagrįstai apkaltinti ir suversti visą kaltę R. G., neva, ji viena, padedant A. G., pasisavino visus kaltinime nurodytus daiktus, tokiu būdu reabilituojant direktorę D. B., o taip pat prekių ir paslaugų užsakyme, pirkime ir jų gavime dalyvavusį ir tiesiogiai materialiai atsakingą direktorės pavaduotoją ūkio reikalams A. Z., kurio namuose buvo rasta dalis reikšmingų dokumentų, kurių buvo reikalaujama pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu, ir kurie paneigia R. G. kaltę dėl visų kaltinime nurodytų daiktų tariamo pasisavinimo.
5.14. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji vienasmeniškai nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Progimnazijos vardu organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš juridinių asmenų. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad visus prekių ir paslaugų pirkimus įstaigoje koordinavo, faktiškai organizavo ir kontroliavo įstaigos direktorė D. B.. Jeigu įstaigoje nebuvo vykdomas viešųjų pirkimų įstatymas, viešųjų pirkimų komisija dirbo tik formaliai ir viešieji pirkimai įstaigoje realiai nevyko, pirmiausia buvo įsigyjamos prekės ir paslaugos ir tik po to buvo bandoma pirkimus registruoti viešųjų pirkimų žurnale, tai yra įstaigos vadovės D. B. atsakomybė. Netinkamas viešųjų pirkimų organizavimas nepanaikina turto įsigijimo fakto. Visas R. G. inkriminuotas turtas buvo apskaitytas bei užpajamuotas įstaigos buhalterinėje apskaitoje ir sąskaitos suvestos į registrus tik tada, kai Progimnazijos vardu įsigytų prekių ir paslaugų PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytinai patvirtintos progimnazijos direktorės D. B., jų turinys taip pat buvo suderintas su direktore. D. B. R. G. kategoriškai nurodydavo nesigilinti į sąskaitų turinį, nes tai ne jos kompetencija, kuri apsiriboja direktorės patvirtintų sąskaitų suvedimu į buhalterinę programą bei registrus ir ataskaitų pateikimu kontroliuojančioms institucijoms.
5.15. R. G. vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad jeigu viešųjų pirkimų komisija tinkamai neįformino prekių pirkimo, tai įstaiga jų iš viso nepirko, tokių prekių (pvz. popieriaus, kanceliarinių ar valymo priemonių ir t. t.) mokyklai nereikėjo ir R. G. vienasmeniškai organizavo pirkimus, savavališkai juos už 55 420,80 eurų sumą įvykdė ir pasisavino. Tačiau vien tai, kad įstaigoje nebuvo nustatyta tinkama prekių priėmimo tvarka, nereiškia, kad faktiškai jos įstaigoje nebuvo gautos. Jeigu mokykloje nebūtų prekių, nurodytų inkriminuotose sąskaitose, įstaigos veikla būtų paralyžiuota. Prekės ir paslaugos Progimnazijoje tikrai buvo gautos, sąskaitos už jas buvo patvirtintos direktorės, ir tik po to jos buvo įtrauktos į apskaitą ir registrus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jei prekės nebuvo tinkamai inventorizuotos arba jos jau buvo sunaudotos ir nenurašytos, tai jų įstaigoje iš viso nebuvo. Aplinkybę, kad prekės buvo pirktos ir gautos, patvirtina įstaigos buhalteriniai registrai, nurašymo aktai ir kiti aptarti duomenys. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad inkriminuotose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, paslaugos dėl jų specifikos ir didelio kiekio nebūtų reikalingos fiziniam asmeniui elementariam buitiniam ar kitokiam vartojimui. Jos reikalingos išskirtinai mokymo įstaigos veiklai ir funkcionavimui (pavyzdžiui, mokykliniai baldai, dešimtys kompiuterių ir jų sudėtinių dalių bei programų, orgtechnika, jų remontas, tonerių kasetės, jų papildymas, remontas, darbo vietų įrengimas, didelis popieriaus arba valymo, higienos prekių ir priemonių kiekis). Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kaltinime nurodytas labai didelis kiekis trumpalaikio ir greitai sunaudojamo materialaus turto (valymo, higienos ir kt. priemonės), kuris neabejotinai buvo panaudotas ir logiškai bei pagrįstai turėjo būti nurašytas.
5.16. Nuteistoji nurodo, kad kaltinimas pagal kurį šioje baudžiamojoje byloje nuteista Progimnazijos direktorė D. B. (pagal BK 223 straipsnio 1 dalį), rodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Progimnazijos direktorė D. B. neužtikrino 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tinkamo inventorizacijų įforminimo, dėl to faktiškai inventorizacijų metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis ir todėl nėra galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą. Tokiu būdu, konstatavęs, kad 2013–2014 metais nebuvo galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu įvardijo konkretų turtą ir jo vertę pagal sąskaitas, kurį R. G. neva pasisavino. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl konkretaus turto ir jo masto, nors pats padarė išvadą, kad Progimnazijos turtas 2013 ir 2014 metais buvo netinkamai inventorizuotas. Iš aptarto seka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis.
5.17. Apeliantė pažymi, kad viena iš būtinų atsakomybės pagal BK 183 straipsnį sąlygų yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta reali žala. Šioje byloje padarytos žalos nenustatė net specialistė, išvadoje nurodydama, kad valstybės biudžetui galimai padarytas nuostolis yra 55 420,80 eurų. Specialistė, neturėdama visų buhalterinės apskaitos duomenų, negalėjo pateikti teisingos ir pagrįstos išvados dėl konkrečios žalos įstaigai padarymo, o tik iškelti prielaidą, kad galimai buvo padarytas minėto dydžio nuostolis. Byloje nebuvo nustatyta ir R. G. tiesioginė tyčia pasisavinti kaltinime nurodyto dydžio turtą. Tai, kad ji neva pasisavino 55 420,67 eurų vertės svetimą turtą, o ne 4 122,27 eurų vertės turtą, neįrodyta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o vien tik fragmentiškai, selektyviai atrinktais ir neobjektyviai įvertintais duomenimis.
5.18. Dėl to, kas išdėstyta, pasak R. G., pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ji turi būti išteisinta arba jos veika turi būti perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 1 dalį dėl 4 122,27 eurų vertės turto pasisavinimo. Skiriant bausmę nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ji dirba laborante (duomenys neskelbtini) mokymo centre, bet gauna labai mažas pajamas. Ji neteista, charakterizuojama teigiamai, su vyru išlaiko du vaikus (mažametę dukrą ir sūnų studentą), turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ji atlygino įstaigai žalą), bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertintina ir pernelyg ilga proceso trukmė. Nuteistoji prašo neskirti BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nes jai reikalingos pajamos, gaunamos pagal turimą išslavinimą, kvalifikaciją ir patirtį. Atsižvelgiant į tai, kad ji savo kaltę dėl 4 122,27 eurų vertės Progimnazijai priklausančio turto pasisavinimo pripažįsta visiškai, o šiuos pinigus jau yra pervedusi į Progimnazijos banko sąskaitą, likusioje dalyje prašo civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atitinkamai dėl kaltinimo ir patenkinto civilinio ieškinio masto, mažinti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas.
5.19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nemotyvuota, apsiribojant tik duomenų išvardijimu ir formaliu konstatavimu, kad buvo padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, todėl nuosprendis ir dėl šios priežasties negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo apeliantė pažymi, kad už PVM sąskaitų faktūrų turinio teisingumą vyriausiasis buhalteris neatsako, nes ne jis yra šio dokumento autorius. Buhalteris turi pareigą tinkamai šiuos finansinius apskaitos duomenis suvesti į įstaigos apskaitos registrą. Iš skunde aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad PVM sąskaitų faktūrų turinį kontroliavo ir jas tvirtino išskirtinai įstaigos direktorė D. B.. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 12 straipsnio reikalavimų pažeidimo nuteistoji nurodo, kad jokio pažeidimo ji nepadarė, apskaitą tvarkė tinkamai, objektyviai ir ją buvo galima palyginti, ji buvo pateikiama laiku, buvo išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Buhalterinėje apskaitos programoje ir registruose ji sąmoningai melagingų duomenų nenurodė ir neturėjo jokio tikslo nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumo. Buvo įsitikinusi, kad visos operacijos yra teisėtos, nes jos buvo suderintos su progimnazijos direktore D. B., ką patvirtina ir šios parašai. Sąskaitos buvo suvedamos tik pasirašytinai užvizavus direktorei D. B..
5.20. Apeliantės vertinimu, ji nepažeidė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Dėl pirkimo dokumentų žiniaraščio nuteistoji nurodo, kad Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos tyrimui surašyti buvo pateikti nepasirašyti pirkimo dokumentų žiniaraščiai, kuriuos direktorė D. B. pateikė po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimo. Iš specialisto išvados matyti, kad specialistei buvo pateikti 2013–2014 metų pirkimo dokumentų žiniaraščiai, atspausdinti 2016 m. balandžio 21 d., t. y. tuo metu, kai R. G. Progimnazijoje jau nedirbo. Dėl šios priežasties tyrimui buvo pateikti pirkimo dokumentų žiniaraščiai be parašų, nes kitas buhalteris 2016 m. balandžio 21 d. jų nepasirašė. Dėl nurašytų materialinių vertybių žiniaraščio – jos darbo metu materialinių vertybių žiniaraštis net nebuvo atspausdintas, nes nebuvo tokio poreikio, pakakdavo spausdinamo bendrojo žurnalo, todėl jis nebuvo patvirtintas jį sudariusio asmens pavarde ir parašu. Kita vertus, negalima teigti, kad šis žiniaraštis nesutampa su tyrimui pateiktais pirkimo dokumentų žiniaraščiais, kitais dokumentais ir yra netikras. Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštis, susidedantis iš 106 lapų, ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas, bet kaip priedas prie specialisto išvados nepridėtas. Dėl pajamavimo aktų – prie 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvados Nr. 5-2/10 pateikti priedai rodo, kad jų sudarymo laikas neatitinka tikrovės. 2014 metais Progimnazija visas sąskaitas turėjo ir apskaitą tvarkė litais, tai atitinka 2014 metais Lietuvos Respublikoje naudotą piniginį vienetą. Tuo tarpu Progimnazijos tyrimui pateiktuose atsargų pajamavimo aktuose nurodytas mato vienetas euras (specialisto išvados priedai Nr. 11 (2-as ir 3-ias lapai), 24 (2-as lapas), 25 (2-as lapas), 44 (3-ias lapas) ir kt.), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad pajamavimo aktai neatitinka tikrovės, jie surašyti naudojant piniginį vienetą, kurio Progimnazija 2014 metais nenaudojo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminiam tyrimui pateikti apskaitos dokumentai buvo sudaryti ne 2014 metais, ne priekių ir atsargų pirkimo metu ir ne R. G. darbo laikotarpiu, bet tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje jau buvo įvestas euras, t. y. po 2015 m. sausio 1 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo iš naujo kuriami apskaitos duomenys, aprašai buvo rengiami ne iš buhalterinės apskaitos programos, jie buvo pateikti ne tokios formos, kaip buvo rengiami 2013–2014 metais, tokie duomenys buvo teikiami ikiteisminiam tyrimui, siekiant iškreipti tikrąją Progimnazijos buhalterinę apskaitą bei suklaidinti ikiteisminį tyrimą ir teismą.
5.21. Nuteistoji pažymi, kad Progimnazijos administracija nepateikė tyrimui 2013-2014 metų materialiai atsakingo asmens A. Z. ataskaitų už atsargas, ūkinį inventorių. Kratos metu A. Z. namuose, be antro Supaprastintų pirkimų žurnalo, rasta 11 lapų materialiai atsakingo asmens ataskaitų, t. y. paskutiniai 2014 metų materialiai atsakingo asmens A. Z. ataskaitų už sausio–lapkričio mėnesius lapai. Ant visų 11 lapų yra vyriausiosios buhalterės R. G. spaudas su parašais, kad ataskaita patikrinta, taip pat spausdinimo data (2014 metų kiekvieno mėnesio paskutinė mėnesio diena). 2014 metų lapkričio likutis laikotarpio pabaigai (kiekis 17 988,792 ir 416 719,21 litų suma) sutampa su 2014 metų materialiai atsakingo asmens A. Z. ataskaitos už gruodį likučiu laikotarpio pradžiai. 2014 metų gruodžio likutis laikotarpio pabaigai (kiekis 973 735 ir 119 783,92 litų suma) sutampa su 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvados Nr. 5-2/10 priedu Nr. 68 (5 lapai) „2014-12-31 inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis“, iš viso 105 įrašai, už 119 783,92 litų sumą. R. G. atpažino savo parašus ant 11 lapų. Tai įrodo, kad materialiai atsakingo asmens ataskaitos buvo formuojamos, spausdinamos kas mėnesį, ir R. G. tikrinamos bei pasirašomos. Tuo tarpu direktorės pavaduotojas A. Z., taip pat kaip ir direktorė D. B., slėpė savo namuose įstaigos buhalterinius dokumentus, juos perrašinėjo, siekdami iškreipti tikrąją 2013–2014 metų buhalterinę apskaitą.
5.22. Apeliantės teigimu, jai nepagrįstai inkriminuoti ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 16 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 20 punkto pažeidimai. Tvirtinimas, kad Progimnazijos tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu buhalterinėje apskaitoje įrašyti duomenys neatitinka ūkinių operacijų turinio, kad Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje R. G. fiksavo ūkines operacijas, kurių Progimnazija realiai nevykdė, t. y. Progimnazija už 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) neva neįsigijo prekių ir paslaugų, gali būti pritaikytas visiems Progimnazijos tiekėjams ir visiems pirkimams, nes visi tiekimai įrašyti į pirkimo dokumentų žiniaraščius, nurašytų materialinių vertybių žiniaraščius, yra be parašų, tyrimui nepateiktas nė vienas prekių pajamų orderis su materialiai atsakingo asmens parašu. Be baudžiamojoje byloje įvardintų 80 PVM sąskaitų faktūrų, neįrašytų į Mažos vertės pirkimų apklausos pažymų registracijos žurnalą už 2013 metus, Supaprastintų pirkimų žurnalą už 2014 metus, dar rasti 46 pirkimai iš 27 tiekėjų, iš viso už 61 158,10 litų arba 17 712,61 eurų sumą, neįrašyti į minėtus žurnalus. Pateikti 2013–2014 metų norminių aktų neatitinkantys inventorizacijos aktai, nepateikti jų palyginamieji žiniaraščiai su reikiamais parašais ir tvirtinimais, nesutampantys su materialiai atsakingo asmens ataskaitomis. Progimnazijos tyrimui pateiktų dokumentų visumos ir konsultacinės išvados pagrindu galima teigti, kad buhalterinėje apskaitoje įrašyti duomenys atitinka ūkinių operacijų turinį, t. y. Progimnazija už 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) įsigijo prekių ir paslaugų iš kaltinime nurodytų įmonių, nes iš viso 80 PVM sąskaitų faktūrų buvo apskaityta Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje, vienos prekės buvo nurašytos, kitos inventorizuotos 2014 metų inventorizacijos akte. Pirmiau nurodyti motyvai ir duomenų visuma, o ne fragmentinis jų tyrimas ir vertinimas, patvirtina, kad R. G. Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas, kurias Progimnazija vykdė realiai. Konsultacinėje išvadoje, kuria teismas nepagrįstai nesivadovavo, nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai nekonstatuoti.
6. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas R. Mištautas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti, ir A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, arba skundžiamą nuosprendį pakeisti, A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį inkriminuotą svetimo turto sumą sumažinti iki 350,80 eurų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Progimnazijos civilinį ieškinį dėl 47 496,02 eurų priteisimo atmesti, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra formalus, neišsamus, neparemtas išsamia visos bylos duomenų analize, prieštaringas, jame nepašalinti esminiai prieštaravimai, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Toliau apeliantas dėsto argumentus, kurie iš esmės yra analogiški nuteistosios R. G. apeliacinio skundo argumentams, tik pakoreguoti atsižvelgiant į A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį inkriminuotą turto vertę (13 128,85 litų (3 802,38 eurų)) bei A. G. parodymus, pripažįstant paėmus prekių už 350,80 eurų, tuo pačiu teigiant, kad už šias prekes gryni pinigai buvo perduoti Progimnazijos direktorei D. B..
6.2. Apeliantas nurodo, kad susitarimas ir išankstinė tyčia pasisavinti svetimą turtą byloje nustatyta nebuvo. A. G. niekada nesitarė su R. G. pasisavinti Progimnazijai priklausantį turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad visi Progimnazijos prekių ir paslaugų pirkimai buvo koordinuojami ir kontroliuojami įstaigos direktorės D. B.. Įmonių sąskaitos už prekes ir paslaugas buvo ir yra patvirtintos direktorės. Visi prekių pirkimai, įskaitant ir prekes už 350,80 eurų, kurias A. G. pripažįsta paėmęs, buvo atlikti su direktorės D. B. žinia. Kadangi už prekes, kurias A. G. padėjo R. G. pasiimti, pinigai buvo gražinti įstaigos direktorei, A. G. neturėjo tyčios šių prekių nusikalstamai pasisavinti, jis sąžiningai klydo, manydamas, kad už paimtas prekes atsiskaitydamas grynais pinigais su direktore D. B., jis nesielgia nusikalstamai. Taigi paimdamas prekes su įstaigos direktorės D. B. žinia ir jai sumokėdamas už jas, nuteistasis neturėjo tyčios nei pasisavinti svetimą turtą, nei padėti jį pasisavinti, todėl pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas arba jam pagal šį baudžiamąjį įstatymą inkriminuotas svetimas turtas turi būti sumažintas iki 350,80 eurų, kurie jau yra atlyginti ir įnešti į Progimnazijos sąskaitą.
6.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad įstaigos direktorei D. B. prašant, vien dėl patogumo įstaigai ir jai teikiamos nemokamos paslaugos bei A. G. geranoriškumo, šis nuvažiuodavo į įmones, parduodančias Progimnazijai prekes ir paslaugas, prekes paimdavo, taip pat paimdavo įstaigai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Paimant PVM sąskaitas faktūras reikėdavo jose nurodyti, kad sąskaita gauta, ir kas ją paėmė. Kadangi A. G. Progimnazijoje nedirbo ir neturėjo oficialaus įgaliojimo tas sąskaitas paimti, tai įstaigos direktorės ar R. G. paprašytas, jis pasirašė už įstaigos materialiai atsakingą direktorės pavaduotoją A. Z.. Tai jis padarė be jokios tyčios nusikalsti, A. Z. pareigas ir pavardę parašė savo ranka ir pasirašė būtent savo parašu. Jei A. G. būtų turėjęs tyčią klastoti tikrą dokumentą ir jį iš karto panaudoti, jis būtų keitęs rašyseną, pasirašęs ne savo parašu, nerašęs jokių pareigų ir pavardės, o vien tik iš parašo nebūtų jokios galimybės rašysenos ekspertizės metu nustatyti įrašus padariusio asmens tapatybę. Taigi A. G. veiksmuose pasirašius PVM sąskaitose faktūrose nėra jokios tyčios klastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, visus veiksmus jis atliko su įstaigos direktorės D. B. žinia ir jos prašymu, o sąskaitas pristatydavo į Progimnaziją, jas raštu patvirtino pati įstaigos vadovė.
6.4. Be to, pasirašymas PVM sąskaitose faktūrose už kitą asmenį R. G. nesukėlė jokių teisinių padarinių ir žalos, nes tas sąskaitas vis tiek turėjo paimti Progimnazijos direktorės pavaduotojas A. Z., jeigu jų pasirašytinai nebūtų paėmęs A. G.. Taigi sąskaita nėra itin reikšmingas teisinių padarinių atsiradimo požiūriu dokumentas, sukėlęs kokias nors žalingas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, A. G. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat turi būti išteisintas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, konstatavus, kad A. G. veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015).
7. Teismo posėdyje nuteistoji D. B. ir jos gynėja bei nuteistieji R. G., A. G. ir jų gynėjas prašė paduotus apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios R. G. ir nuteistosios D. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų R. G., D. B. ir nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Mištauto apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą byloje ir išklausiusi proceso dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistosios R. G. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, A. G. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei D. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 304-307 straipsnių reikalavimus, jame padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Ir vis tik, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad R. G. inkriminuotos aplinkybės dėl Progimnazijos turto pasisavinimo pagal 2014 m. vasario 26 d. R. M. IĮ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 (Progimnazijos vardu įsigyti 5 stendai), 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras (Progimnazijos vardu įsigytos mokyklinės spintelės, 101 vnt., ir mokykliniai suolai, 16 vnt.) ir 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „P. K.“ sąskaitą faktūrą Nr. 6164 (dalyje dėl Progimnazijos vardu įsigyto skenerio, multifunkcinio aparato ir kompiuterio) nepasitvirtino, todėl iš R. G. pareikšto kaltinimo šalintinos, atitinkamai mažinant ir Progimnazijos naudai priteistą turtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad D. B. be kitų savo veiksmų įgyvendino BK 223 straipsnio 1 dalį, nes ji kaip ūkio subjekto vadovas nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą. Šios faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nepasitvirtino, todėl iš D. B. pareikšto kaltinimo taip pat šalintinos. Todėl šioje apimtyje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).
Dėl R. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
9. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios R. G. veiksmai yra tiesiogiai susiję su D. B. bei A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, pirmiausia pasisakytina dėl R. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
10. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021). Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK183 straipsnio 1 dalį, taip pat svarbu nustatyti asmens, disponuojančio jam patikėto ar jo žinioje esančiu turtu sumanymą: ar turtą kaltininkas siekė naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais.
11. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-180-489/2022). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015,2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-180-489/2022).
12. R. G. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta už tai, kad būdama Progimnazijos vyriausioji buhalterė, žinodama, jog Progimnazija prekių ir paslaugų neperka, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš 13 juridinių asmenų, vykdė prisijungimus prie Progimnazijos bankinių sąskaitų, Progimnazijos vardu bei jos piniginėmis lėšomis už įgyjamas prekes ir paslaugas atliko bankinius pavedimus, nurodė savo sutuoktiniui A. G. atsiimant prekes ir paslaugas tiekėjo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti melagingus duomenis, kad prekes ir paslaugas paėmė direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., tačiau Progimnazijos vardu prekių ir paslaugų Progimnazijai neperdavė, tokiais savo veiksmais pasisavindama jai patikėtą didelės 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) vertės Progimnazijos turtą. Vertindamas R. G. neteisėtų veiksmų atitiktį BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Progimnazijos buhalterinę apskaitą, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
13. Apeliaciniame R. G. skunde su tokiu jos veiksmų teisiniu vertinimu nesutinkama, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė prieštaringais, neinformatyviais bei šališkais Progimnazijos darbuotojų parodymais, rašytiniais duomenimis, kuriuos selektyviai pateikė byloje taip pat kaltinama Progimnazijos direktorė D. B., sąlyginėmis ir tikėtinomis specialisto išvadomis, pagrįstomis tik dalimi Progimnazijos buhalterinių dokumentų. Tačiau, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų – didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
14. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde R. G. teigia, kad Progimnazijoje jokie veiksmai, įskaitant ir Progimnazijai būtinų daiktų įsigijimą, nebuvo atliekami pagal nustatytas taisykles, visi jai pareikštuose kaltinimuose nurodyti daiktai (išskyrus tie, kurių pasisavinimą ji pripažįsta) buvo perduoti Progimnazijai ir buvo arba nurašyti, arba vis dar yra Progimnazijos patalpose. Tačiau jokių objektyvių šiuos R. G. teiginius patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei R. G., nei jos gynėjas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokio turto nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo dėl svetimo turto pasisavinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019).
15. Byloje nėra ginčo, kad jai inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., R. G. Progimnazijoje užėmė Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigas. Kaip nustatyta Progimnazijos direktorės 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Progimnazijos vyriausiojo buhalterio (-ės) pareigybės aprašyme, vyriausiasis buhalteris, be kitų jam numatytų pareigų, organizuoja ir vykdo buhalterinę apskaitą; užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė būtų laiku pateikta finansuojančiai įstaigai; užtikrina finansinių ūkinių operacijų teisėtumą, valstybės lėšų panaudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimą (t. 10, b. l. 160–162). Analogiška tvarka numatyta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris <...>, kuris tvarko ūkio subjekto apskaitą (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija). Be to, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-170 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (2005 m. gegužės 25 d. redakcija) 20 punktą, vyriausiasis buhalteris atsako už: visų tinkamai įformintų ir apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių operacijų įvykių ir ūkinių operacijų įtraukimą į apskaitą (20.2 punktas); buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų turiniui (20.3 punktas). Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad R. G., užimdama Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigas, buvo atsakinga už tinkamą Progimnazijos buhalterinės apskaitos vedimą bei buhalterinėje apskaitoje esančių įrašų atitiktį buhalteriniams Progimnazijos dokumentams.
16. Pagrindo abejoti tuo, kad R. G., kaip Progimnazijos vyriausioji buhalterė, buvo atsakinga ir už jos žinioje esantį ir jai patikėtą Progimnazijos turtą, taip pat nėra. Iš byloje nustatytų duomenų seka, kad Progimnazijos banko sąskaitomis ir jose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo būtent R. G.. Visi banko pavedimai, pagal kuriuos buvo apmokėtos R. G. pareikštuose kaltiniuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros, buvo atlikti R. G. (t. 9, b. l. 14). Be to, kaip nustatyta liudytojos Š. M., kuri Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigas ėjo po R. G., parodymais, R. G., būdama Progimnazijos vyriausioji buhalterė, turėjo pirmo parašo teisę vykdant bankinius pavedimus iš Progimnazijos banko sąskaitų. Š. M. teigimu, vyriausiajai buhalterei turint pirmojo parašo teisę, Progimnazijos direktorei nereikėjo prisijungti prie banko sistemos ir tvirtinti vyriausiosios buhalterės banko pavedimo. Tokiu būdu, vyriausioji buhalterė galėjo atlikti bankinius pavedimus be Progimnazijos direktorės žinios (t. 19, b. l. 125–136). Tai, kad visus bankinius pavedimus iš Progimnazijos banko sąskaitų atlikinėjo R. G., patvirtino ir Progimnazijos direktorė D. B.. Jos teigimu, apie Progimnazijos finansinę padėtį, esant poreikiui įsigyti kokią nors prekę Progimnazijos reikmėms, ji visuomet klausdavo R. G., pati tokia informacija nedisponavo (t. 20, b. l. 117–125), ką pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir liudytojas A. Z. (t. 19, b. l. 182–192).
17. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, R. G. iš savo asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ar telefonu užsakydavo, arba kartu su sutuoktiniu A. G. atvykusi į fizinę prekybos vietą išsirinkdavo ją dominančias prekes ir suformuodavo prekių užsakymą. Prekių užsakymai visais atvejais buvo formuojami Progimnazijos vardu. Gavusi išankstinę sąskaitą, R. G. ją apmokėdavo iš Progimnazijos piniginių lėšų, po ko, užsakytas prekes atsiimdavo pati arba tai už ją padarydavo jos sutuoktinis A. G., PVM sąskaitose faktūrose nurodydamas melagingus duomenis, kad prekes atsiėmė Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., tačiau prekių Progimnazijai neperduodavo. Nors su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka, pripažindama tik dalies jai pareikštuose kaltinimuose nurodyto Progimnazijos turto pasisavinimą, tvirtindama, kad visi veiksmai buvo atliekami su Progimnazijos direktorės D. B. žinia, tačiau šie R. G. motyvai buvo pagrįstai paneigti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visuma.
18. Remiantis Progimnazijos direktorės D. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, R. G. nutarus išeiti iš vyriausiosios buhalterės pareigų, materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas A. Z. jai atnešė penkių PVM sąskaitų faktūrų kopijas, klausdamas, ar Progimnazija buvo įsigijusi jose nurodytas prekes. Kadangi A. Z. parodytos sąskaitos jai (D. B.) buvo nematytos, ji išsikvietė R. G. ir paprašė jos paaiškinti, kieno tai yra sąskaitos ir kas pagal jas pirko prekes, tačiau R. G. nieko išsamiau paaiškinti negalėjo, sutikdama Progimnazijai sumokėti 15 000 litų (R. G. pripažįsta pasisavinusi Progimnazijos turto už 14 233 litų). Š. M. prisijungus prie Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos pradėjo aiškėti, kad Progimnazijos vardu buvo pirkta daugybė prekių, tačiau PVM sąskaitų faktūrų Progimnazijos PVM sąskaitų faktūrų registre nebuvo. Pradėjus jų reikalauti iš jas išrašiusių įmonių, su Š. M. susisiekė R. G. ir nurodė, jog visas trūkstamas PVM sąskaitas faktūras ji turi savo namų kompiuteryje. Jas pateikė tiek R. G. (iš savo asmeninio kompiuterio), tiek ir jas išrašiusios įmonės. Atlikus jų lyginamąją analizę paaiškėjo, kad į Progimnazijos buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos visiškai kitos prekės ir paslaugos nei įmonių pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Nustatyta, kad prekės, įsigytos pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras, Progimnazijai perduotos nebuvo (t. 20, b. l. 117–125)
19. Šiuos D. B. parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja Š. M.. Jos teigimu, 2015 m. vasario 27 d. D. B. jos paprašė prisijungti prie banke esančių Progimnazijos sąskaitų ir patikrinti, ar buvo atlikti mokėjimo pavedimai tam tikroms įmonėms. Kiek pamena, šiuo konkrečiu atveju buvo klausiama apie pavedimą UAB „K. P.“. Tikrindama banko sąskaitas ji pastebėjo daugiau nestandartinių pavedimų, atliktų iš Progimnazijos banko sąskaitos, ir apie tai informavo D. B., kuri paprašė patikrinti PVM sąskaitų faktūrų registrą. Nustatė, kad trūksta daugiau nei 50 PVM sąskaitų faktūrų, kurių nebuvo segtuve, tačiau bankiniai pavedimai pagal jas buvo atlikti. Ieškodama trūkstamų PVM sąskaitų faktūrų, ji ėmė skambinti įmonėms, kurioms buvo padaryti bankiniai pavedimai. Tuomet su ja susisiekė R. G., nurodžiusi, jog visas trūkstamas PVM sąskaitas faktūras ji turi namuose. Palyginus R. G. pateiktas PVM sąskaitas faktūras su tomis, kurias jai (Š. M.) atsiuntė įmonės, paaiškėjo, kad dalies PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo pakeistas. Suradus visas trūkstamas PVM sąskaitas faktūras, A. Z. jas sutikrino su viešųjų pirkimų žurnale užfiksuotais duomenimis. Paaiškėjo, kad tokie pirkimai Progimnazijoje nebuvo atliekami ir prekių bei paslaugų pagal tiriamas PVM sąskaitas faktūras Progimnazija nebuvo gavusi. Š. M. pažymėjo ir tai, kad už visas Progimnazijos vardu įsigytas prekes buvo atsakingas A. Z.. Atvežtas prekes priimti, pasirašyti PVM sąskaitas faktūras ir vieną jos egzempliorių pristatyti R. G., kuri įtraukdavo PVM sąskaitą faktūrą į apskaitą, turėjo būtent A. Z.. Pasitaikydavo, kad į Progimnaziją prekes atveždavo už jas iš anksto nesumokėjus. Tokiu atveju A. Z. privalėjo PVM sąskaitą faktūrą pateikti direktorei, kad ši užvizuotų jos apmokėjimą. Pagal tvarką turėjo būti ir Progimnazijoje gauto turto perdavimo naudotis aktas, iš kurio būtų matyti, kur toliau tas turtas keliauja, tačiau tokių dokumentų Progimnazijoje nebuvo. Vykdydama savo, kaip vyriausiosios buhalterės funkcijas, ji nustatė ir Progimnazijos turėtą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri, R. G. išėjus iš Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigų, areštavo Progimnazijos banko sąskaitas. Privalomas 99 214,17 litų (28 734,41 eurų) mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas nebuvo, nors buhalterinėje apskaitoje R. G. atvaizdavo priešingai (t. 19, b. l. 125–136).
20. Materialiai už Progimnazijos turtą atsakingo A. Z., be kita ko, Progimnazijoje organizavusio ir viešuosius pirkimus, parodymais, visoms prekėms ir/ar paslaugoms įsigyti Progimnazijoje buvo organizuojami viešieji pirkimai. Jei pirkimo vertė buvo mažesnė nei 30 000 litų (8 688,60 eurų), pagal patvirtintas taisykles tokį pirkimą atlikdavo organizatorius (asmuo, kuriam prekė ir/ar paslauga buvo reikalinga). Visi viešieji pirkimai buvo protokoluojami, pildomi viešųjų pirkimų dokumentai, žiniaraščiai. Kiekvieną kartą prieš perkant paslaugas ar įsigyjant prekes Progimnazijos darbuotojai turėdavo informuoti D. B., kuri, pasitarusi su R. G. ir šiai patikinus, kad Progimnazija turi reikalingų piniginių lėšų, priimdavo sprendimą pirkti prekę/paslaugą arba ne. Nupirkus prekę būdavo informuojama D. B., kuri paskirdavo įsigytą prekę tam Progimnazijos darbuotojui, kuriam ji buvo reikalinga. Kadangi buhalterė jam neleisdavo naudotis turimomis PVM sąskaitomis faktūromis, norėdamas sutikrinti iš R. G. gautas PVM sąskaitas faktūras su viešųjų pirkimų komisijos turimais pirkimo dokumentais, sau jis (A. Z.) pasidarė supaprastintų pirkimų juodraštinį žurnalą, sudarytą iš R. G. jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Tokiu būdu jis nustatė, kad viešųjų pirkimų komisijos turimų dokumentų turinys nesutampa su R. G. pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, niekas Progimnazijoje nevykdė pirkimų iš R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų įmonių. Apie tai jis informavo D. B.. A. Z. teigimu, visas Progimnazijos vardu užsakytas prekes jiems visada pristatydavo į Progimnaziją. Tik iš UAB „S. P. C. “ tekdavo vykti pasiimti prekių patiems, ką darydavo arba jis pats, arba R. G.. Tiekėjui arba kurjeriui pristačius prekes, jis pats, kaip materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas asmuo, pasirašydavo, kad prekes gavo, originalią PVM sąskaitą faktūrą pateikdamas R. G., kuri ją pateikdavo D. B. užvizuoti, jog prekės gautos Progimnazijoje (t. 19, b. l. 182–192).
21. Nors R. G. apeliaciniame skunde šių asmenų parodymai vertinami kritiškai, teigiant, kad tiek A. Z., tiek Š. M. iki šiol yra tiesiogiai pavaldūs Progimnazijos direktorės pareigas vis dar užimančiai D. B., o D. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl yra suinteresuota jai palankia bylos baigtimi, tačiau vien tik šie duomenys teisėjų kolegijai neleidžia atmesti aptartų liudytojų bei D. B. parodymų kaip nepatikimų. Tiek A. Z., tiek ir Š. M. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, jų parodymai nebuvo prieštaringi, jie atitiko tiek kitų liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad Š. M. bei A. Z. su R. G. būtų sieję priešiški tarpusavio santykiai. Priešingai, pati R. G. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su A. Z. ji sutarė draugiškai, o Š. M. apmokė dirbti buhalterine programa „Debetas“, kas patvirtina, jog pagrindo melagingai apkalbėti R. G. jie neturėjo. Esant šių aplinkybių visumai, R. G. nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą A. Z. ir Š. M. suinteresuotumą bylos baigtimi, netikėti Š. M. ir A. Z. parodymais, nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad tiek Š. M., tiek A. Z. iš esmės patvirtino D. B. parodymus, jais teisėjų kolegija gali remtis tiek, kiek juos patvirtina liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys.
22. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad didžioji R. G. apeliacinio skundo motyvų dalis yra susijusi su neva neteisėtais A. Z. ir D. B. veiksmais, iš esmės formuojant prielaidą, kad jie yra atsakingi už Progimnazijos buhalterinių dokumentų slėpimą, klastojimą bei jų nepateikimą ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikusiems pareigūnams bei specialisto išvadas parengusiai specialistei V. A.. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir galimas jų veiksmų, pasisavinant Progimnazijos turtą, neteisėtumo klausimas. Tačiau, jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija nenustatė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad būtent aktyviais D. B. ir A. Z. veiksmais, A. Z. pastebėjus galimus buhalterinių dokumentų neatitikimus, tiek D. B., tiek A. Z. neabejotinai suvokiant savo, kaip Progimnazijos direktorės ir materialiai už Progimnazijos turtą atsakingo asmens pareigas ir atsakomybes, nustačius galimai neteisėtus R. G. veiksmus, D. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais ir pateikė visus Progimnazijoje buvusius dokumentus, būtinus tinkamo ir objektyvaus tyrimo atlikimui. Todėl R. G. apeliaciniame skunde reiškiami kaltinimai D. B. ir A. Z., kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, jų parodymų patikimumo ir objektyvumo nepaneigia.
23. Iš pirmiau aptartų D. B., A. Z. ir Š. M. parodymų seka, kad pagal R. G. inkriminuotas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės ir paslaugos Progimnazijai perduotos nebuvo. Apie jų įsigijimą nei Progimnazijos direktorė, nei materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas A. Z. nežinojo, šie pirkimai nebuvo vykdomi organizuojant viešuosius pirkimus pagal Progimnazijoje patvirtintą tvarką. Nors apeliaciniame skunde R. G. teigia, kad netinkamas viešųjų pirkimų organizavimas nepanaikina turto įsigijimo fakto, su kuo iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad viešieji pirkimai Progimnazijoje nebuvo vykdomi, ar buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą tvarką, nėra. Priešingai, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad viešieji pirkimai Progimnazijoje buvo vykdomi, jų organizavimo ir atlikimo tvarka buvo patvirtinta Progimnazijos direktorės įsakymu, Progimnazijoje veikė viešųjų pirkimų komisija, už Progimnazijoje atliekamus viešuosius pirkimus Progimnazija atsiskaitydavo Centrinei viešųjų pirkimų tarnybai, jokie pastebėjimai apie neva netinkamai Progimnazijoje vykdomus viešuosius pirkimus iš šios tarnybos nebuvo gauti.
24. R. G. kaltę tiek pasisavinus Progimnazijos turtą, tiek ir apgaulingai vedus Progimnazijos buhalterinę apskaitą patvirtina faktas, kad dalies R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas ir į Progimnazijos buhalterinę apskaitą PVM sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos jau su pakeistais prekių ir paslaugų pavadinimais bei kiekiais, bet išlaikant bendrą sąskaitos sumą, kaip nurodė tiek D. B., tiek A. Z. bei Š. M.. Pavyzdžiui, kaip nustatyta 2014 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET000198 duomenimis, šiuo atveju Progimnazijos vardu iš UAB „E. T.“ buvo įsigytas dulkių siurblys „Karcher WV50“, kiekis – 1 vnt., suma – 181,82 litai; tačiau Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje jis apskaitytas kaip žemėlapis, kiekis – 1 vnt., suma – 181,82 litai; įsigijus televizorių „LG 32LN577S“, kiekis – 1 vnt., suma – 884,30 litai, buhalterinėje apskaitoje jis apskaitomas kaip skaitmeninės mokymo priemonės, kiekis – 2 vnt., suma 884,30 litai, įsigijus telefoną „Samsung GALAXY S5 SM-G900 BLACK“, kiekis – 1 vnt., suma – 1 983,47 litai, buhalterinėje apskaitoje jis apskaitomas kaip žemėlapiai, kiekis – 4 vnt., suma – 1 983,47 litai; įsigijus „Nerf“ šautuvą NSTRIKE ELITE STRYFE, kiekis – 1 vnt., suma – 82,64 litai, buhalterinėje apskaitoje jis apskaitomas kaip rinkinys, kiekis – 1 vnt., suma – 82,64 litai. Analogišku būdu buvo pakeistas 5 UAB „P. K.“ PVM sąskaitų faktūrų ir 15 UAB „E. T.“ PVM sąskaitų faktūrų turinys (t. 9, b. l. 139–201).
25. Tai, kad PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas, patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 „Dėl Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos“ nustatyti duomenys, pagal kuriuos, Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose prekių pavadinimai ir kiekiai neatitinka iš įmonių gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenų (t. 10, b. l. 70– 149), bei Lietuvos ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1087 (21) 112369 (21) tiriamojoje dalyje nustatyti duomenys, kad kai kurios R. G. pareikštuose kaltinimuose aprašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje užpajamuotos visai kitais pavadinimais ir kiekiais, nei nurodyta originaliose PVM sąskaitose faktūrose (t. 24, b. l. 2–47).
26. Nors apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. G. kategoriškai neigė keitusi PVM sąskaitų faktūrų turinį, tvirtindama, kad tai galėjo padaryti D. B. (t. 20, b. l. 126–141), tačiau šiuos R. G. teiginius paneigia ne tik D. B., bet ir kitų liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausų asmenų parodymai. Remiantis UAB „E. T.“ darbuotojų L. G., V. D. ir L. M., UAB „E.“ atstovės A. Ž., UAB „P. K.“ darbuotojų A. B. ir S. B., UAB „K. P.“ atstovo M. Č., UAB „K. Š.“ darbuotojo E. D., UAB „A.“ direktoriaus A. S. parodymais, visi užsakymai Progimnazijos vardu buvo derinami su R. G.. Su ja buvo bendraujama ir PVM sąskaitos faktūros jai buvo siunčiamos jos nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tai, kad bendravimas su šiomis įmonėmis vyko būtent R. G. asmeniniu elektroniniu paštu, patvirtina ir R. G. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu jos asmeniniame kompiuteryje aptikti susirašinėjimai su šiomis įmonėmis (t. 4, b. l. 133–137, 164-202, t. 5, b. l. 1–69). Svarbu ir tai, kad nei vienas aptartų liudytojų nepatvirtino užsakymus derinę su D. B., jos neatpažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors UAB „P. K.“ direktorius A. B. parodė, kad pirkti kompiuterinės įrangos į jo įmonę atvykdavo dvi moterys, jos abi prisistatydavo Progimnazijos atstovėmis (t. 19, b. l. 182–192), tačiau, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog viena iš A. B. įvardintų moterų buvo būtent D. B., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Be to, remiantis A. B. parodymais, prekių užsakymus Progimnazijos vardu jam visuomet pateikdavo moteris pagal prekių sąrašą ir visuomet tik atvykusi į parduotuvę. Atsiimti prekių atvažiuodavo ta pati moteris su vyru, būdavo, kad prekes atsiimdavo vienas vyras, tačiau visuomet tas pats (t. 19, b. l. 182–192). Įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, dvi UAB „P. K.“ PVM sąskaitos faktūros A. Z. vardu buvo pasirašytos A. G., atsižvelgiant į liudytojo A. B. parodymus, kad prekes iš UAB „P. K.“ visuomet atsiimdavo arba moteris, arba vyras, bet visuomet tas pats, neabejotina, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo atsiimamos R. G. ir/ar A. G.. Be to, A. B. teigimu, Progimnazijos darbuotoja jo prašė pakeisti kelių PVM sąskaitų faktūrų turinį (t. 19, b. l. 182–192). Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti, kad būtent R. G. teikdavo užsakymus A. B. ir būtent ji prašydavo keisti PVM sąskaitų faktūrų turinį.
27. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas A. Z., be kita ko, su D. B. visuomet tardavęsis dėl Progimnazijoje būtinų prekių įsigijimo, patvirtino, jog jokių prekių užsakymų ir pirkimų D. B. asmeniškai nevykdė, į užsakymų vietas nevykdavo. Tai, jo teigimu, darydavo arba R. G., arba jis pats, tačiau iš R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų įmonių jis jokių prekių atsiimti nevyko (t. 19, b. l. 182–192). Tai patvirtina ir faktas, kad nors dalis R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų buvo pasirašytos A. Z. vardu, tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad už jį PVM sąskaitose faktūrose pasirašė A. G.. Be to, kaip nustatyta liudytojos L. G., UAB „E. T.“ atsakingos už sąskaitų išrašymą, pajamavimą ir siuntimą klientams, parodymais, būtent R. G. jos prašydavo PVM sąskaitas faktūras jai siųsti elektroniniu paštu „Microsoft Exel“ formatu, kad ši jas galėtų pasipildyti (t. 19, b. l. 162–168 ).
28. Iš aptartų duomenų seka, kad visos R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros pirmiausia pasiekdavo būtent R. G., kuri jas pateikdavo D. B. pasirašyti, po ko, pagal jas iš Progimnazijos banko sąskaitų atlikdavo bankinius pavedimus PVM sąskaitas faktūras išrašiusioms įmonėms. Minėta, jog R. G. Progimnazijoje turėjo pirmo parašo teisę, kas jai sudarė sąlygas bankinius pavedimus iš Progimnazijos banko sąskaitų atlikti be D. B. papildomo patvirtinimo. Remiantis pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotina, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog PVM sąskaitų faktūrų turinys galėjo būti pakeistas aktyviais D. B. veiksmais, ar jai buvo žinoma apie PVM sąskaitų faktūrų turinio keitimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Akivaizdu ir neginčytina, kad sąskaitų turinį analizuojamu atveju galėjo keisti ne tik asmuo, tiesiogiai bendravęs su PVM sąskaitas faktūras išrašiusių įmonių atstovais, bet ir puikiai suprantantis Progimnazijos buhalterinės apskaitos ypatumus bei išmanantis buhalterinės apskaitos vedimo taisykles. Tuo tarpu D. B., bylos duomenimis, buhalterinio išsilavinimo neturėjo, pasitikėjo R. G., todėl jos veiksmų iš esmės netikrino, jai paprašius pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, tai atlikdavo nesigilindama į jai pateiktų sąskaitų turinį. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir liudytojos Š. M. parodymai, kurių duomenimis, D. B. nesidomėjo finansiniais Progimnazijos reikalais, viską tvarkydavo buhalterė (t. 19, b. l. 125–136, t. 21, b. l. 44–58, 179–182). Tai iš esmės pripažino ir pati D. B. (t. 20, b. l. 117–125). Esant šiems duomenims, abejonių tuo, kad PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas aktyviais R. G. veiksmais, teisėjų kolegijai nekyla.
29. Įvertinus tai, kad dalies R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo pakeistas, be kita ko, jos pačios aktyviais veiksmais, R. G. teiginiai, jog visos prekės ir paslaugos pagal jai pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos Progimnazijai, neatlaiko kritikos. Kokiu būdu prekės su pakeisto turinio PVM sąskaitomis faktūromis, apie tai nežinant nei D. B., nei A. Z. (būtent jų iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasisavinto Progimnazijos turto), galėjo būti perduotos materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam asmeniui, kuris turėjo sutikrinti jam perduodamą turtą su PVM sąskaitų faktūrų turiniu, nėra aišku. Įvertinus A. Z. elgesį, jam įtarus, jog Progimnazijos buhalterinė apskaita yra vedama netinkamai (apie tai iš karto pranešė Progimnazijos direktorei D. B.), neabejotina, kad A. Z., kaip materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam asmeniui, gavus pakeisto turinio PVM sąskaitą faktūrą ir pagal ją Progimnazijos vardu neva įsigytas prekes, kurios neatitinka sąskaitoje užfiksuotų duomenų, jis būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją. Tačiau apie tokius atvejus, kai A. Z. buvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, o jų turinys neatitiko pagal jas perduoto Progimnazijos turto, nei A. Z., nei kiti Progimnazijos darbuotojai bylos nagrinėjimo metu neužsiminė. Priešingai, tiek A. Z., tiek ir D. B. kategoriškai teigė, jog nei viena prekė, Progimnazijos vardu įsigyta pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras, Progimnazijai perduota nebuvo.
30. Aptartų duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. G. veiksmai keičiant PVM sąskaitų faktūrų turinį buvo atliekami siekiant nuslėpti tikrųjų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių įsigijimą, dangstant jį tipiškų ir Progimnazijai betarpiškai reikalingų daiktų – pvz. žemėlapių, skaitmeninių mokymo priemonių, kurių Progimnazijoje buvo ne vienas, ar daiktų, kurių neįmanoma identifikuoti – pvz. rinkinys, įsigijimu, tikrąjį įsigyjamą turtą pasisavinant savo reikmėms.
31. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. neginčija pasisavinusi Progimnazijos turto už 14 233 litų (4 122,27 eurų). Ji pripažįsta Progimnazijos vardu savo asmeninių poreikių tenkinimui įsigijusi: 1) iš UAB „E. T.“ – pagal 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00014173, virdulį „Bosch TWK 8611“; pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00014541, gruzdintuvę „Philips HD6103“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip detalė kompiuteriui „Dual Raid“), vaflinę „Bomann HA 5017 CB“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip detalė kompiuteriui „Dual Marwell“), „KidKraft“ medinį lėlių namą „Kaylee“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip detalė kompiuteriui „Dual Raid“); pagal 2014 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00015987, žaidimų pelę „Razer Goliathus 2013 Mediums“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip pelė, 2 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Samsung GALAXY S5 SM-G900 BLACK“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip žemėlapiai, 4 vnt.); pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00021019, didelę medinę pastelinę virtuvėlę (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip žemėlapis), didelę medinę saldumynų dėžutę (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip dėžutė); pagal 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00023460, išmanųjį telefoną „LG G3 D855 Titanium“ (buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip žemėlapis, 3 vnt.); pagal 2013 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00011631, televizorių „Sony KDL-55W905 LED 55 3D Smart“ (buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas, tačiau jo kaina išskaidyta tarp projektoriaus, 6 vnt., ir ausinių, 10 vnt.); 2) iš UAB „K. P.“ – trinkeles ir bordiūrus, kuriuos panaudojo savo asmeninio kiemo išklojimui; 3) iš UAB „S.“ – matinius stiklo gaminius.
32. Visus šiuos daiktus, kaip įsigytus savo reikmėms, R. G. nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 126–141). Dalis jos paminėtų daiktų, t. y. virdulys „Bosch“, gruzdintuvė „Philips“, vaflinė „Boman“, medinis lėlių namas, žaidimų pelė „Razer“, telefonas „Samsung GALAXY S5“, televizorius „Sony KDL-55W905 LED“, trinkelės ir bordiūrai, buvo rasti 2015 m. gegužės 14 d. jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu (t. 4, b. l. 133–137, 140, 150, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162), išmanusis telefonas „LG G3 D855 Titanium“ buvo surastas 2015 m. gegužės 14 d. kratos, atliktos R. G. brolio V. L. gyvenamojoje vietoje, metu (t. 5, b. l. 108–111, 112). Nors duoti parodymus pirmosios instancijos teisme V. L. atsisakė (t. 20, b. l. 64–69), tačiau perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastą išmanųjį telefoną „LG“ jam padovanojo R. G. (t. 14, b. l. 37–38, 39–40). Be to, remiantis Progimnazijos darbuotojos R. M. parodymais, Progimnazijoje, be kitų daiktų, ji nematė ir didelės medinės pastelinės virtuvėlės bei didelės medinės saldumynų dėžutės (t. 14, b. l. 171–172), kurių pasisavinimo, sprendžiant iš šios nutarties 31 punkte nustatytų duomenų visumos, R. G. taip pat neneigia.
33. Iš aptarto seka, kad tik viena iš UAB „E. T.“ įsigyta prekė, kurios pasisavinimą R. G. pripažįsta (virdulys „Bosh“), Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota pagal realų PVM sąskaitos faktūros turinį. Visos kitos prekės, kurių pasisavinimą R. G. pripažįsta, Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomos kitais pavadinimais ir/arba kitokia jų kiekybine išraiška, kas teisėjų kolegijai leidžia ne tik atmesti R. G. versiją, jog PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas D. B. veiksmais, bet ir pagrįsti šios nutarties 30 punkte padarytą išvadą, kad PVM sąskaitų faktūrų turinio keitimas buvo būtinas tik R. G., jai siekiant nuslėpti Progimnazijos vardu savo asmeninėms reikmėms įsigytą turtą.
34. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad jos veiksmai Progimnazijos vardu savo asmeninėms reikmėms įgyjant tam tikrus daiktus, Progimnazijos direktorei buvo žinomi. Pasak R. G., už šiuos daiktus su D. B. ji atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kurių reikėjo Progimnazijai (t. 20, b. l. 126–141). Šiuos R. G. teiginius patvirtino ir jos sutuoktinis A. G. (t. 20, b. l. 126–141). Tačiau, įvertinus byloje nustatytų duomenų visumą, sutikti su šia R. G. versija nėra pagrindo. Jokių objektyvių ją patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir R. G.. Tuo tarpu, kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais Progimnazijos direktorės A. B. parodymais, jokio susitarimo su R. G. nei dėl daiktų, kurių pasisavinimo R. G. neneigia, nei dėl kitų jai pareikštuose kaltinimuose nurodytų prekių bei paslaugų įsigijimo Progimnazijos vardu, nebuvo. R. G. neteisėti veiksmai nei jai, nei kitiems Progimnazijos darbuotojams nebuvo žinomi, apie juos D. B., A. Z. ir kiti Progimnazijos darbuotojai sužinojo tik po to, kai R. G. nusprendė palikti vyriausiosios buhalterės pareigas Progimnazijoje, po ko, D. B. ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją – kalbėjo su R. G., įpareigojo naująją vyriausiąją buhalterę (Š. M.) patikrinti Progimnazijos buhalterinius dokumentus, nustačiusi pažeidimus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, A. B. teigimu, Progimnazijoje buvo disponuojama tik negrynaisiais pinigais, ką betarpiškai patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – Progimnazijos „2013 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas“ bei „Aiškinamasis raštas prie 2014 metų finansinių ataskaitų turinio“, kurių duomenimis, įstaiga kasos neturi (konsultacinė išvada Dėl K. V. K. progimnazijos, b. l. 67-71, 181–185). Šių duomenų visuma patvirtina, kad grynųjų pinigų operacijos Progimnazijoje nebuvo vykdomos, todėl pagrindo Progimnazijai disponuoti grynaisiais pinigais, kaip kad teigia R. G., nebuvo.
35. Nors apeliantės teigimu, tam tikrus Progimnazijos vardu įsigyjamus daiktus D. B. jai leisdavo pasilikti sau (R. G. teigimu, televizorių „Samsung“ D. B. jai leido išsirinkti kaip kalėdinę dovaną sau), tačiau ši nuteistosios versija bylos duomenimis nepatvirtinta. D. B. iki šiol užima Progimnazijos direktorės pareigas, jos gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu (t. 5, b. l. 126–128, 129–131) jokie R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodyti daiktai rasti nebuvo, jokiais objektyviais duomenimis nenustatyta ir tai, kad D. B. neva R. G. jai perduotus grynuosius pinigus už tam tikrus daiktus pasilikdavo sau. Esant šiems duomenims, manyti, kad Progimnazijos direktorė, negaudama jokios finansinės ar kitokios naudos sau, tačiau rizikuodama savo Progimnazijoje einamomis pareigomis, būtų leidusi R. G. savintis Progimnazijos turtą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo inicijuotas būtent D. B..
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde R. G. pateikiama versija, kad daiktų, kurių pasisavinimo ji neneigia, įsigijimas Progimnazijos vardu ir jų panaudojimas R. G. asmeninėms reikmėms buvo žinomas D. B., už juos pastarajai neva buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, atmestina kaip nepagrįsta. Ji, įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, ne tik nelogiška, bet ir nėra patvirtina jokiais objektyviais bylos duomenimis.
37. Tuo tarpu visų kitų R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų prekių ir paslaugų, įsigytų Progimnazijos vardu, tačiau panaudotų R. G. asmeninių poreikių tenkinimui, pasisavinimas R. G. apeliaciniame skunde kategoriškai neigiamas. Jos teigimu, visi kiti Progimnazijos vardu įsigyti daiktai buvo perduoti Progimnazijai, kai kuriuos jų savo reikmėms pasiėmė D. B.. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie R. G. teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia ir liudytojų – Progimnazijos darbuotojų parodymai, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
38. Darant šią išvadą visų pirma įvertintinas R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodyto turto, neva įsigyto Progimnazijos vardu, pobūdis. Iš R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinio seka, kad kai kurios pagal jas įsigytos prekės nėra būdingos Progimnazijos valdomam turtui ir yra skirtos asmeniniam naudojimui: pvz. plaukų džiovintuvas, laidynė, pūkų surinkėjas, kilimėliai (skirti vonios kambariui), kiliminė danga „Žolė“, smulki virtuvės technika, odinės pirštinės (3 vnt.) ir pan. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šių daiktų buvimą Progimnazijoje, nėra. To nepatvirtino ir nei vienas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas 2013-2014 metais Progimnazijoje dirbęs asmuo. Dalies šių prekių įsigijimą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas šios nutarties 26 punkte aptartomis aplinkybėmis, į Progimnazijos buhalterinę apskaitą įtraukiant visiškai kitokio pobūdžio prekes, labiau atitinkančias Progimnazijoje vykdomą veiklą. Pavyzdžiui, iš UAB „E. T.“ pagal 2014 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00017646 Progimnazijos vardu įsigyta laidynė „Philips“ buhalterinėje Progimnazijos apskaitoje buvo apskaityta kaip dėklas; plaukų džiovintuvas „Philips“ – kaip dėklas, laidynė „Tefal“ – kaip detalė kompiuteriui ir pan. (t. 24, b. l. 2–80). Minėta, jog analogišku būdu buvo pakeistas 5 UAB „P. K.“ PVM sąskaitų faktūrų ir 15 UAB „E. T.“ PVM sąskaitų faktūrų turinys. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tiek šių, tiek ir kitų panašaus asmeninio pobūdžio daiktų įsigijimas Progimnazijos vardu buvo sąlygotas R. G. asmeninių interesų, siekiant šiuos daiktus pasisavinti. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad analogiško ar panašaus pobūdžio daiktų įsigijimas nebuvo fiksuojamas ir Progimnazijos supaprastintų pirkimų žurnaluose, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tokie daiktai Progimnazijos veikloje įprastai nebuvo naudojami, ką savo parodymais patvirtino tiek A. Z., tiek ir D. B..
39. Toliau analizuojant R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinį matyti, kad didžioji jų dalis yra susijusi su žaislų – lėlių, jiems skirtų daiktų (vežimėlių, drabužių), įvairaus pobūdžio konstruktorių (LEGO, COBI), transformerių, robotų, vaikiškų baldų ir įrankių (virtuvėlių, svetainių, indų), interaktyvių žaislų, įsigijimu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Progimnazijos veikla yra susijusi su 1–8 klasių mokiniais, kurių susidomėjimas žaislais, sulaukus 6–12 metų amžiaus, vis dar išlieka pakankamai aktyvus. 2013–2014 metais Progimnazijoje veikė vaikų kompetencijos centras, skirtas vaikų laisvalaikio praleidimui po pamokų, kuriame bylai aktualiu laikotarpiu buvo stalo žaidimų, sportinių kamuolių ir virvučių. Būtent tokių daiktų buvimą vaikų kompetencijos centre teisiamojo posėdžio metu patvirtino Progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui R. M. (t. 14, b. l. 171–172, t. 19, b. l. 182–192). Tačiau, jos teigimu, Progimnazijoje ji niekuomet nematė didelės medinės pastelinės virtuvėlės, didelės medinės saldumynų dėžutės (šių daiktų pasisavinimo R. G. neneigia), ryškaus skrudinimo rinkinio, kepimo rinkinio, „išsikepkime picą“, pusryčių rinkinio, virtuvės indų rinkinio, lėlių vežimėlio, trasformerių, piešimo smėliu, konstruktorių.
40. Tai, kad tokio pobūdžio žaislai, už kurių įsigijimą Progimnazijos vardu buvo nuteista R. G., nebuvo rasti Progimnazijoje, patvirtino ir kiti liudytojai – M. J., A. Z., kartu su kitais inventorizacijos komisijos nariais atlikę natūrinę Progimnazijoje buvusių daiktų inventorizaciją 2013–2014 metais. Nors bylos duomenys, o būtent: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. 5-2/102 Dėl Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos (t. 10, b. l. 147–149) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) (t. 24, b. l. 2–80) patvirtina, kad 2013–2014 metais Progimnazijoje atliktos inventorizacijos neatitinka įstatymų reikalavimų, dėl ko, 2013 ir 2014 metų inventorizavimo aktais bei juose pateikta informacija teisėjų kolegija nesiremia, tačiau tai nesudaro pagrindo nesivadovauti ir asmenų, atlikusių Progimnazijos inventorizacijas 2013–2014 metais, parodymais. Būtent jie, sprendžiant iš jų parodymų visumos, vizualiai apžiūrėjo visus Progimnazijos kabinetus, be kita ko, ir vaikų kompetencijos kambarį, ir surašė juose buvusius daiktus. Tokiu būdu, abejoti jų parodymais, kurių duomenimis, R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų žaislų bei kitų daiktų jie Progimnazijoje nematė, nėra pagrindo.
41. Be to, nustatyta, kad dauguma R. G. veiksmais Progimnazijos vardu įsigytų žaislų R. G. inkriminuotu laikotarpiu, t. y. 2013–2014 metais, pasižymėjo itin aukšta jų įsigijimo kaina – „Nerf“ šautuvas, 82,64 litų (23,93 eurų) vertės; „LEGO Hero factory“, 95,04 litų (27,53 eurų) ir 132,23 litų (38,30 eurų) vertės; Furbis, 202,48 litų (58,64 eurų) vertės; COBI konstruktorius, įvairių rūšių, atitinkamai 66,12 litų (19,15 eurų), 41,32 litų (11,97 eurų) ir 26,45 litų (7,66 eurų) vertės; lėlių vežimėlis, 203,31 litų (58,88 eurų) vertės; „LEGO Duplo povandeninė pilis“, 98,35 litų (28,48 eurų) vertės; didelė medinė pastelinė virtuvėlė, 578,51 litų (167,55 eurų) vertės; ryškus skrudinimo rinkinys, 119,83 litų (34,71 eurų) vertės; ryškus kepimo rinkinys, 119,83 litų (34,71 eurų) vertės; „Plus Plus konstruktorius Mini Basic 3600“, 280,99 litų (81,38 eurų) vertės; „Lėlė lopšys Dream Factory“, 109,10 litų (31,60 eurų) vertės; „Plus Plus konstruktorius MN6000 MIX“, 404,96 litų (117,28 eurų) vertės; „Plus Plus mini mix 3600“, 268,60 litų (77,79 eurų) vertės; lėlės (nuo 49,58 litų (14,36 eurų) iki 63,98 litų (18,53 eurų) vertės); konstruktoriai (nuo 41,56 litų (12,04 eurų) iki 95,36 litų (27, 62 eurų) vertės), žaislinis kosmetikos rinkinys (40,44 litų (11,71 eurų) vertės), žaislinis sraigtasparnis (93,73 litų (27,15 eurų) vertės), žaislas „Žuvis Robo Fish and Bowl“ (64,98 litų (18,82 eurų) vertės), robotas (34,21 litų (9,91 eurų)vertės) (UAB „E. T.“ ir UAB „S. P. C. “) ir pan. (teisėjų kolegijos pastaba – visų daiktų kainos pateiktos be PVM). Kaip nustatyta liudytojos, UAB „E. T.“ vadybininkės V. D. parodymais, R. G. Progimnazijos vardu perkami žaislai buvo brangūs, tokių žaislų kitos ugdymo įstaigos nepirkdavo (t. 20, b. l. 117–125).
42. Atsižvelgiant į tiek aptartų, tiek ir kitų R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų žaislų kiekį bei jų kainą, įvertinus tai, kad Progimnazija yra iš valstybės biudžetinių lėšų išlaikoma įstaiga, kurios finansavimas tiesiogiai priklauso nuo mokykloje besimokančių vaikų skaičiaus ir valstybės skiriamų asignavimų, akivaizdu, kad tokių brangių žaislų įsigijimas Progimnazijos reikmėms negali būti pripažįstamas racionaliu. Juo labiau, jog, remiantis Š. M. parodymais, vykdydama savo, kaip vyriausiosios buhalterės funkcijas, ji nustatė Progimnazijos turėtą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri, R. G. išėjus iš Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigų, areštavo Progimnazijos banko sąskaitas. Š. M. teigimu, privalomas 99 214,17 litų (28 734,41 eurų) mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas nebuvo, nors buhalterinėje apskaitoje R. G. atvaizdavo priešingai (t. 19, b. l. 125–136).
43. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad daugumos šių žaislų įsigijimą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo pakeistas, į Progimnazijos buhalterinę apskaitą šiuos žaislus įvedant kitais pavadinimais, labiau atitinkančiais Progimnazijos poreikius (rinkinys, lavinamoji priemonė, žemėlapis, kūrybinis rinkinys, dėlionė). Esant šiems duomenims, pagrindo abejoti, kad žaislai buvo perkami R. G. šeimos poreikių tenkinimui, bet ne Progimnazijos reikmėms, nėra. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad R. G., bylos duomenimis, turi du vaikus – berniuką (gimusį 1999 metais) ir mergaitę (gimusią 2009 metais). Įvertinus R. G. vaikų, o būtent, mergaitės, amžių apeliantei inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (2013–2014 metai), neabejotina, kad dauguma Progimnazijos vardu R. G. veiksmais įsigytų žaislų buvo tinkami būtent tokio amžiaus vaikams. Tai iš dalies patvirtina ir R. G. namuose kratos metu rastų žaislų pobūdis, kuris iš esmės buvo analogiškas Progimnazijos vardu įsigytiems žaislams – „Furbis“, vaikiškas lėlių vežimėlis, konstruktorius „Plus Plus“, „Lego“ kaladėlių rinkiniai bei didelė „Lego“ kaladėlių dėžė (t. 4, b. l. 133–137, 140, 150, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162). Juo labiau, jog sprendžiant iš R. G. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu jos asmeniniame kompiuteryje rastų R. G. susirašinėjimų su UAB „E. T.“ atstovais, jų buvo teiraujamasi, kokie žaislai būtų tinkami vaikams nuo penkerių metų (būtent tokio amžiaus buvo R. G. dukra), kai tuo tarpu lankyti Progimnaziją vaikai pradėdavo ne ankščiau nei nuo šešerių metų. Tokiu būdu, abejonių tuo, kad visus R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytus žaislus iš UAB „E. T.“ ir UAB „S. P. C. “ ji įsigijo savo reikmėms ir Progimnazijai jų neperdavė, teisėjų kolegijai nekyla.
44. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, R. G. bendradarbiavimas su UAB „E. T.“ (iš šios įmonės Progimnazijos vardu įsigyta daugiausiai žaislų ir elektronikos prekių) Progimnazijos vardu prasidėjo 2013 m. lapkričio 28 d. Iki 2014 m. gruodžio 23 d. iš šios įmonės pagal 21 PVM sąskaitą faktūrą Progimnazijos vardu buvo įsigytos 104 skirtingo pobūdžio prekės, tačiau, pirkimo-pardavimo sutartis, itin palengvinanti prekių įsigijimą iš įmonių (tokia sutartis Progimnazijos vardu buvo sudaryta su UAB „S. P. C. “), su šia įmone buvo sudaryta tik 2015 m. sausio 22 d., t. y. likus vos keliems mėnesiams iki R. G. išėjimo iš darbo Progimnazijoje. Remiantis liudytojos, UAB „E. T.“ vadybininkės L. M. parodymais, ši pirkimo-pardavimo sutartis su Progimnazija buvo sudaryta R. G. iniciatyva, šiai paaiškinus, jog vykdydama pirkimus Progimnazija turi turėti tokio pobūdžio sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties šabloną pateikė R. G. (t. 14, b. l. 100–101, 102–103, t. 20, b. l. 37–44). Kaip nustatyta bylos duomenimis, tokio pobūdžio sutartis, Progimnazijos vardu sudaryta su UAB „E. T.“, buvo pateikta ir Progimnazijos atstovų, tačiau joje nurodyta visiškai kita jos sudarymo data – 2013 m. lapkričio 23 d. Liudytoja L. M. patvirtino, kad jai žinoma 2015 m. sausio 22 d. tarp UAB „E. T.“ ir Progimnazijos sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis savo turiniu yra identiška jai parodytai 2013 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, tačiau, kodėl skiriasi jų sudarymo datos, liudytoja paaiškinti negalėjo. Įvertinus tai, kad 2013 m. lapkričio 23 d. datuojama pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Progimnazijos ir UAB „E. T.“, buvo pateikta Progimnazijos, neatitinkant joje nurodytai datai su UAB „E. T.“ turimos pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus sudarymo data, nesant pagrindo abejoti, jog šios sutarties pasirašymą inicijavo būtent R. G., akivaizdu, kad tokius jos veiksmus sąlygojo siekis nuslėpti tikrąsias prekių įsigijimo aplinkybes, t. y. faktą, jog prekės nors ir buvo įgyjamos Progimnazijos vardu, tačiau, jos nebuvo perduotos Progimnazijai, o buvo pasisavintos.
45. Kita dalis R. G. inkriminuojamų daiktų, įsigytų Progimnazijos vardu pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras, yra susijusi su remonto darbais, santechnikos ir apšvietimo įrengimu (UAB „K. Š.“, UAB „C.“, UAB „E.“, UAB „L. S.“, UAB „S. P. C. “, R. M. IĮ). Šioje vietoje aktualu tai, kad Progimnazijoje 2013 metais buvo atliekamas Progimnazijos renovacijos projektas, kurio metu mokykla buvo apšildyta, nutinkuota, nudažyta, pakeisti jos vamzdynai, elektros instaliacija, šiluminiai mazgai, šildymo sistemos bei langai. Šis renovacijos projektas, remiantis liudytojos I. D. parodymais, buvo baigtas 2014 metų vasario mėnesį (t. 14, b. l. 189– 191, t. 19, b. l. 182–192). Tai, kad 2013 metais mokykla buvo renovuojama, atliekant būtiniausius jos apšildymo, elektros instaliacijos, vamzdynų bei šiluminio mazgo remonto darbus, patvirtino tiek D. B., tiek A. Z., tiek ir kiti 2013–2014 metais Progimnazijoje dirbę asmenys, todėl šiuo faktu teisėjų kolegija neabejoja. Progimnazijoje atlikta renovacija teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nors po 2014 metų Progimnazijoje galėjo būti atliekami smulkūs remonto darbai, tačiau jokie didesni projektai, susiję su mokyklos remontu, akivaizdžiai nebuvo vykdomi. Tuo tarpu, kaip matyti iš UAB „K. Š.“, UAB „S. P. C. “, UAB „C.“, UAB „E.“, R. M. IĮ PVM sąskaitų faktūrų analizės, dauguma prekių, susijusių su remonto darbais, santechnikos ir apšvietimo sistemų įrengimu, Progimnazijos vardu buvo įsigyta jau po mokykloje atliktos renovacijos, t. y. po 2014 metų vasario mėnesio, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti tokio pobūdžio prekių būtinumu Progimnazijos reikmėms. Aktualu ir tai, kad panašiu laikotarpiu, bylos duomenimis, buvo statomas ir įrenginėjamas R. G. šeimos individualus namas. Kaip nustatyta liudytojo M. K. parodymais, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo pradžios iki 2014 m. rugsėjo 27 d. jis atliko trinkelių klojimo darbus R. G. namuose (R. G. pripažįsta pasisavinusi Progimnazijos vardu iš UAB „K. P.“ įsigytas trinkeles bei kitas su trinkelių klojimu susijusias prekes). Kitus darbus atliko kiti asmenys, kurių jis nepažįsta (t. 14, 111–112, t. 19, b. l. 162–168).
46. Bylos duomenimis, pagal dvi UAB „K. Š.“ PVM sąskaitas faktūras, kurias A. Z. vardu pasirašė A. G., buvo įsigyta sienų šiltinimo medžiaga „Šiloporas“ ir medžiagos, skirtos sienų apdailinimui po jų šiltinimo „Šiloporas“ plokštėmis. Kaip nurodė UAB „K. Š.“ pardavėjas liudytojas E. D., šių medžiagų pakako vos 36 kvadratinių metrų sienų šiltinimui (t. 14, b. l. 199–200, t. 19, b. l. 104–106), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog toks kiekis šiltinimo ir apdailos medžiagų buvo skirtas gerokai mažesnės kvadratūros pastatui nei Progimnazijos patalpos. Be to, šios prekės iš UAB „K. Š.“ buvo įsigytos 2014 m. gegužės 30 d. ir 2014 m. liepos 2 d., kai Progimnazijos renovacijos projektas, kurio metu, be kita ko, buvo atliekamas tiek Progimnazijos sienų šiltinimas, tiek ir jų apdaila, jau buvo baigtas.
47. Analizuodama UAB „C.“ PVM sąskaitų faktūrų turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jomis įsigytų prekių pobūdį. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad byloje aktualiu laikotarpiu (2013–2014 metais) Progimnazijoje buvo įrengtos dušo kabinos su stiklinėmis sienelėmis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tai patvirtino ne tik D. B. bei A. Z., bet ir liudytojas M. J. (t. 14, b. l. 136–140, t. 19, b. l. 125–136) , nurodydami, jog tokio pobūdžio dušų Progimnazijoje nebuvo. Tačiau, sprendžiant iš UAB „C.“ PVM sąskaitų faktūrų turinio, Progimnazijos vardu, be kita ko, buvo įsigyjamos ir prekės, skirtos dušo kabinos įrengimui (sienelė, padėklas, sifonas). Be to, buvo įsigyta ir pakankamai brangi dušo galvutė („Ideal Rain“, 234,88 litų (68,03 eurų) vertės bei jos tvirtinimui būtina alkūnė iš sienos 300 mm, 94,88 litų (27,48 eurų) vertės). Panašaus pobūdžio dušo galvutė ir alkūnė iš sienos, sumontuotos vonios kambaryje, buvo aptiktos R. G. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu. Įvertinus dušo galvutės bei alkūnės iš sienos, rastų R. G. namų vonioje, ir tokių pačių prekių, įsigytų Progimnazijos vardu pagal UAB „C.“ PVM sąskaitą faktūrą pobūdį, akivaizdu, kad jos kone identiškos – atitinka ne tik jų modeliai, bet ir prekės ženklas „Ideal“. Aktualu ir tai, kad R. G. gyvenamojoje vietoje įrengtoje vonioje buvo aptikta ir bidė, apie kurios buvimą Progimnazijos patalpose jokių objektyvių duomenų taip pat nėra. Tuo tarpu, kaip matyti iš UAB „C.“ 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros duomenų, ja Progimnazijos vardu buvo įsigytas bidė laikiklis. Be to, iš UAB „C.“ PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad iš šios įmonės Progimnazijos vardu buvo įsigyti ir 3 šildymo komplektai. Nors jų įsigijimo data – 2013 m. spalio 17 d., iš esmės atitinka Progimnazijoje vykdytos renovacijos, baigtos 2014 metų vasario mėnesį, laiką, tačiau, nei vienas iš Progimnazijoje dirbusių asmenų nepatvirtino, jog šildymo sistemos Progimnazijos renovacijos metu buvo įsigytos būtent iš UAB „C.“. Nei D. B., nei materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam A. Z. ši UAB „C.“ PVM sąskaita faktūra nebuvo matyta, A. Z. teigimu, tokio pobūdžio prekės jam nebuvo perduotos. Pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, įvertinus tai, kad Progimnazijos renovacijos projektas buvo atliekamas iš mokyklai skirto Europos Sąjungos finansavimo, nėra. Akivaizdu ir neginčytina, kad tokiam projektui skirtos piniginės lėšos yra ne tik panaudojamos nuosekliai vykdant viešuosius pirkimus (Progimnazijoje tokio pobūdžio prekių įsigijimas viešųjų pirkimų metu nefiksuotas), bet ir pateikiant renovacijai skirtų piniginių lėšų įsisavinimą patvirtinančius dokumentus. Duomenų, patvirtinančių, kad Progimnazijos renovacijai skirtos piniginės lėšos buvo panaudotos netinkamai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Be to, įvertinus iš UAB „C.“ įsigytų šildymo sistemų itin žemą kainą, neabejotina, kad tokios sistemos Progimnazijos patalpų šildymui nebūtų pakankamos. Jos labiau atitiktų individualių, gerokai mažesnio ploto, namų ar kitokių patalpų šildymo poreikius. Atmetant R. G. apeliacinio skundo motyvus, pažymėtina ir tai, kad vienoje iš UAB „C.“ PVM sąskaitų faktūrų nurodyta užsakytų prekių iškrovimo vieta sutampa su R. G. gyvenamosios vietos adresu, ką teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pati R. G., paaiškinusi, kad tai netyčia įsivėlusi klaida (t. 20, b. l. 126–141). Tačiau toks nuteistosios paaiškinimas, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, neatlaiko kritikos. Akivaizdu ir neginčytina, kad tokios klaidos pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose nėra toleruotinos, ką, būdama Progimnazijos vyriausioji buhalterė, neabejotinai žinojo ir R. G..
48. Tuo tarpu, kaip matyti iš UAB „E.“ PVM sąskaitų faktūrų analizės, tiek 2014 m. balandžio 9 d., tiek ir 2014 m. rugsėjo 29 d. UAB „E.“ PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos A. G.. Jomis buvo įsigytos įvairaus pobūdžio elektros instaliacijos prekės bei šviestuvai. Tuo laikotarpiu Progimnazijos renovacija, kurios metu buvo keičiama ir mokyklos elektros instaliacija, jau buvo baigta. Remiantis UAB „E.“ pardavimų vadybininkės liudytojos A. Ž. parodymais, 2014 m. balandžio 7 d. į UAB „E.“ atvyko vyras ir moteris (R. G. ir A. G.). Tą pačią dieną buvo pateiktas užsakymas, ir R. G. atliko apmokėjimą iš Progimnazijos banko sąskaitos. Po kelių dienų užsakymas buvo paruoštas atsiėmimui. Jį atsiėmė R. G. ir A. G., PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs A. Z. vardu. 2014 metų birželio mėnesį į UAB „E.“ vėl atvyko R. G. su A. G. ir išsirinko šviestuvą, kurio sandėlyje nebuvo. Užsakius šviestuvą ir pristačius jį į UAB „E.“, jo atsiimti atvyko A. G., PVM sąskaitą faktūrą vėlgi pasirašęs A. Z. vardu. Iš aptarto seka, kad R. G. iš UAB „E.“ prekes rinkosi kartu su savo sutuoktiniu A. G.. Vieno jų išsirinkto šviestuvo, be kita ko, 165,29 litų (47,87 eurų) vertės, nebuvo UAB „E.“ patalpose, dėl ko, jis buvo užsakytas (t. 14, b. l. 125–126, t. 19, b. l. 93–99). Akivaizdu ir neginčytina, kad toks išskirtinis dėmesys apšvietimo sistemos pasirinkimui, atvykstant į užsakymo vietą ne vienam asmeniui, užsakant prekes iš katalogų, jų nesant prekybos vietoje, labiau būdingas kuriant savo asmeninę, bet ne darbo vietos aplinką. Juo labiau, jog apie R. G. iš UAB „E.“ išsirinktų apšvietimų sistemų egzistavimą Progimnazijoje nei D. B., nei A. Z. nebuvo žinoma, jiems šios PVM sąskaitos faktūros vėlgi nebuvo nematytos. Įvertintina ir tai, kad be šviestuvų, pagal jų pobūdį ir modelį labiau tinkamų namų aplinkai (patikrinus pagal jų pavadinimą ir kodą viešai prieinamuose interneto šaltiniuose), iš UAB „E.“ buvo įsigytos ir LED apšvietimo sistemos (LED juosta, profilis, antgalių komplektas ir pan.). Apie tokios sistemos įrengimą Progimnazijoje jokių duomenų taip pat nėra. Priešingai, M. J., be kita ko Progimnazijoje atlikęs natūrinę inventorizaciją, jos metu apžiūrėjęs kiekvieną Progimnazijos patalpą, patvirtino, jog jokios LED sistemos Progimnazijoje įrengtos nebuvo (t. 14, b. l. 136–140, t. 19, b. l. 125–136). Šių duomenų visumoje įvertinus LED apšvietimo ypatumus, atsižvelgiant į tai, kad tokia apšvietimo sistema itin dažnas pasirinkimas gyvenamosiose patalpose, neabejotina, kad jos buvo skirtos ne Progimnazijos, bet R. G. reikmėms. Nors R. G. tvirtino, kad apšvietimo sistemas iš UAB „E.“ D. B. rinkosi sau, tačiau šį R. G. teiginį paneigia liudytojos A. Ž., be kita ko, atpažinusios R. G. pagal jai pateiktas nuotraukas (t. 14, b. l. 130–134), parodymai, todėl ši apeliantės versija atmestina kaip nepagrįsta. Juo labiau, jog ją kategoriškai paneigė ir D. B.. Kadangi analogiško pobūdžio LED apšvietimo sistema Progimnazijos vardu buvo įsigyta ir iš UAB „L. S.“, nesant pagrindo abejoti, jog tokios apšvietimo sistemos Progimnazijoje nėra, apie 2014 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą iš UAB „L. S.“ išsamiau nepasisakytina.
49. Analizuojant UAB „S. P. C. “ PVM sąskaitų faktūrų turinį, sprendžiant jose nurodytų daiktų pasisavinimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad su šia įmone Progimnazija buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį ir artimai bendradarbiavo. Kaip nustatyta A. Z. parodymais, prekes iš šio prekybos tinklo galėdavo atsiimti arba jis, arba R. G., tačiau atsižvelgdamas į didelį pirktų prekių kiekį (pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas UAB „S. P. C. “ PVM sąskaitas faktūras), įvertinęs tai, kad dalis prekių buvo susijusios su remonto darbais, A. Z. tvirtina, kad tokiais atvejais į UAB „S. P. C. “ prekių atsiėmimui neabejotinai būtų vykęs jis, be kita ko, bylos duomenimis, turėjęs ir tam tinkamą talpų automobilį. Jam nebuvo matyta nei viena iš aptariamų PVM sąskaitų faktūrų, šios prekės, iš UAB „S. P. C. “ atsiimtos R. G., jam perduotos nebuvo (t. 19, b. l. 182–192). Analogiškai šias aplinkybes aiškino ir D. B., nurodydama, kad su UAB „S. P. C. “ Progimnazija bendradarbiavo itin glaudžiai, iš šio prekybos tinklo Progimnazijos vardu buvo įsigyjamos įvairaus pobūdžio prekės, tačiau prekės, kurių pasisavinimu kaltinama R. G., jai nebuvo matytos (t. 20, b. l. 117–125).
50. Glaudų Progimnazijos ir UAB „S. P. C. “ bendradarbiavimą betarpiškai patvirtina ir supaprastintų pirkimų žurnaluose, pateiktuose Progimnazijos ir nekeliančiuose jokių abejonių dėl jų autentiškumo, įrašyti duomenys, iš kurių matyti, kad iš šio prekybos tinklo Progimnazijos reikmėms būtinų prekių įsigijimas buvo vykdomas atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus. Būtent tokiu būdu iš UAB „S. P. C. “ buvo įsigytos įvairaus pobūdžio prekės – durų spynos, klijai, gėlių vazonai, dažai ir pan. Tačiau nei viena iš R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų UAB „S. P. C. “ PVM sąskaitų faktūrų aptariamuose supaprastintų pirkimų žurnaluose neatsispindi. Nors R. G. teigia, kad A. Z. gyvenamojoje vietoje rastuose supaprastintų prekių žurnaluose matomos kai kurios jai pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros, be kita ko, ir UAB „S. P. C. “, su kuo iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija, tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Z. paaiškino šių dokumentų atsiradimo savo namuose aplinkybes, nurodydamas, kad R. G. išėjus iš darbo, siekiant nustatyti Progimnazijoje trūkstamą turtą, kuris pagal R. G. pareikštus kaltinimus buvo įsigytas Progimnazijos vardu, tačiau Progimnazijoje nerastas, jis lygino visus turimus dokumentus, jų pagrindu darė supaprastintų pirkimų žurnalą, viešųjų pirkimų žurnalą, tačiau, paaiškėjus neteisėtiems R. G. veiksmams, šie dokumentai Progimnazijai nebuvo perduoti, kaip neatitinkantys realios Progimnazijos finansinės padėties (t. 19, b. l. 182–192). Pagrindo netikėti šiais A. Z. paaiškinimais, įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje bylos buvo inicijuotas būtent pagal A. Z. Progimnazijos direktorei D. B. pateiktą informaciją, nėra pagrindo.
51. Atmetant R. G. apeliacinį skundą, įvertintina ir tai, kad iš UAB „S. P. C. “ pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo įsigytos šios prekės, skirtos remonto bei apdailos atlikimui – putplastis, latakas, alkūnės, lietaus nutekamieji vamzdžiai, hidroizoliacinis betono priedas, priedas „Plastifix Vinmix“ (naudojamas ruošiant betoną arba skiedinį), montažiniai klijai, OSB plokštės, durų rankenos, apyraktės, plytelių klijai, glaistas, kryželiai plytelėms, plėvelė tarp pamato/mūro, liukas kanalizacijai ir kt. Akivaizdu, kad dauguma šių prekių buvo susijusios ne su smulkiais remonto darbais, bet būtinos pagrindinių pastato konstrukcijų remontui/renovacijai – priedai betonui, skiediniui, vamzdžiai, putplastis, alkūnės, OSB plokštės. Tuo tarpu minėta, kad Progimnazijos renovacijos darbai buvo baigti dar 2014 metų vasario mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad visų UAB „S. P. C. “ prekių, skirtų remontui įsigijimas siejamas su laikotarpiu po Progimnazijos renovacijos, t. y. kai Progimnazijos apdailos, šildymo sistemos, elektros instaliacijos atnaujinimo ir kiti darbai jau buvo baigti, įvertinus liudytojo M. K. parodymus, kurių duomenimis, 2014 metų rugsėjo mėnesį R. ir A. G. namuose vis dar buvo atliekami jų individualaus namo gerbūvio darbai, darytina išvada, jog prekės, įsigytos iš UAB „S. P. C. “, apie kurių buvimą Progimnazijos darbuotojams, sprendžiant iš jų parodymų visumos, nebuvo žinoma, buvo būtinos ir panaudotos ne Progimnazijos, bet R. G. reikmėms.
52. Konstatuojant šią išvadą, įvertintina ir tai, kad dviejų UAB „S. P. C.“ PVM sąskaitų faktūrų (2014 m. liepos 26 d. ir 2014 m. spalio 11 d.) datos sutampa su nedarbo diena Progimnazijoje (šeštadienis). Kaip matyti iš 2014 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros turinio, ja buvo įsigytos prekės, išimtinai susijusios su sodo priežiūra – laistymo įranga, kotas, šepetys, sodo kėdė. Duomenų, patvirtinančių, kad Progimnazija užsiėmė sodininkyste ar turėjo laistymo sistemą savo kieme, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. To nepatvirtino ir nei vienas iš byloje apklaustų 2013–2014 metais Progimnazijoje dirbusių asmenų. Tuo tarpu įvertinus R. G. gyvenamąją vietą, neabejotina, kad tokių sistemų įrengimas, siekiant išlaikyti tvarkingą kiemo aplinką, buvo reikalingas. Pagal 2014 m. spalio 11 d. UAB „S. P. C. “ PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigytos ne tik smulkios namų apyvokos prekės – vazonai, joms skirtos lėkštelės (kurias, sprendžiant iš Progimnazijos supaprastintų viešųjų pirkimų žurnalo, Progimnazija įsigydavo vykdydama supaprastintus viešuosius pirkimus), bet ir krepšinio stovas su lenta, 683,54 litų (197,97 eurų) vertės, bei itin brangus (atsižvelgiant į 2013-2014 m. Lietuvos ekonomikos lygį) krepšinio kamuolys, 60,72 litų (17,59 eurų) vertės. Kokiu būdu ir kokiu transportu R. G., pasirašiusi paminėtą PVM sąskaitą faktūrą, be kita ko, Progimnazijos nedarbo metu, galėjo pristatyti krepšinio stovą su lenta (jų transportavimui buvo neabejotinai būtinas krovininis transportas), į Progimnaziją, nėra aišku. Tiek A. G., tiek R. G. patvirtino naudojęsi lengvuoju automobiliu Golf, į kurį krepšinio stovo su lenta patalpinimas neįmanomas. Fakto, kad šie daiktai buvo pristatyti Progimnazijai, nepatvirtino nei A. Z., be kita ko, nurodęs, kad atsiimti didesnius daiktus iš UAB „S. P. C. “ visuomet vykdavo jis pats, nes turėjo tam tinkamą transportą, nei D. B.. Šių duomenų visuma, įvertinus ir pirmiau padarytų išvadų turinį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog su remonto darbų atlikimu susijusios prekės, R. G. atsiimtos UAB „S. P. C. “, Progimnazijai perduotos nebuvo.
53. Bylos duomenimis, iš R. M. IĮ pagal 5 PVM sąskaitas faktūras Progimnazijos vardu buvo įsigyta 13 vnt. stendų (5 vnt. pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, 8 vnt. pagal 2014 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą), medienos ruošiniai, obliuoti medienos ruošiniai ir su jais susijęs medienos apdirbimas. Kaip nustatyta liudytojo R. M. parodymais, dėl Progimnazijai neva reikalingos medienos į jį kreipėsi R. G., kurią jis pažįsta jau 15 metų, nurodydama, kad Progimnazijai reikia medienos. Pasak R. M., Progimnazijai buvo parduoti iki galo nepagaminti stendai, tiesiog išpjautos uosinės lentos, kurios galėjo būti panaudotos bet kur, be kita ko, ir namo statybai. Kita mediena, PVM sąskaitose faktūrose pavadinta „medienos ruošiniai“ ir „obliuoti medienos ruošiniai“, iš esmės yra paprasta mediena, naudojama vidaus darbams – grindims, sienoms, luboms. Pasak liudytojo, PVM sąskaitos faktūros Nr. 091 („medienos apdirbimas“) ir 092 („obliuoti medienos ruošiniai“) yra tarpusavyje susijusios, kadangi PVM sąskaita faktūra Nr. 091 buvo išrašyta po to, kai pagal užsakovo reikalavimą buvo patikslinti medienos, įsigytos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 092, matmenys. R. M. teigimu, mediena, kurios matmenys buvo koreguojami, reikalinga namo apšiltinimui iš vidaus (t. 14, b. l. 145–146, 147–148, t. 19, b. l. 151–159). Iš šio liudytojo parodymų seka, kad tiek stendai, tiek ir mediena, įsigyti Progimnazijos vardu iš R. M. IĮ, galėjo būti panaudoti remonto darbams – grindims, sienoms, luboms bei pastato apšiltinimui iš vidaus.
54. Kaip nustatyta 2015 m. sausio 28 d. Progimnazijos raštu, 2013-2014 metais Progimnazija medienos nepirko ir neužsakė (t. 5, b. l. 150). Analogiškas aplinkybes patvirtino tiek D. B., tiek ir materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas A. Z.. Jokių objektyvių duomenų apie šios medienos panaudojimą Progimnazijos reikmėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šią aplinkybę iš esmės paneigia ir nedideli medienos įsigijimo kiekiai, kurie, įvertinus Progimnazijos pastato dydį, yra itin nereikšmingi ir labiau būdingi individualaus namo statybos/remonto darbų atlikimui, todėl pagrindo abejoti, kad iš R. M. IĮ Progimnazijos vardu įsigyta mediena nebuvo panaudota Progimnazijos reikmėms, nėra.
55. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl stendų panaudojimo Progimnazijos reikmėms, įvertinant ir tiesioginę jų paskirtį, leidžiančią pagrįstai manyti, jog Progimnazijos įprastinėje veikloje jie galėjo būti panaudoti, pažymėtina, kad 2019 m. kovo 14 d. buvo atliktas Progimnazijos vidaus auditas, apie kurį buvo informuotas ir pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu. Nors audituojamas laikotarpis buvo susijęs su 2018 metais, tačiau, kaip nustatyta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktos Progimnazijos vidaus audito ataskaitos duomenimis, atskirais atvejais buvo analizuojami ir kitų laikotarpių duomenys. Prie audito ataskaitos buvo prijungti ir Progimnazijos inventorizavimo aprašai-sutikrinimo žiniaraščiai, be kita ko, atitinkantys visus tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, pasirašyti materialiai už Progimnazijos turtą atsakingo A. Z. (t. 21, b. l. 154–168, 171). Juose įrašyto Progimnazijos turto įsigijimo laikas siekia net 2012 metus, kas patvirtina jų aktualumą ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pagrindo abejoti Progimnazijoje atlikto audito objektyvumu ar pateiktoje ataskaitoje bei inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose užfiksuotais duomenimis, nėra, todėl šiais duomenimis, spręsdama R. G. kaltės klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi kaip patikimais.
56. Įvertinus jų turinį matyti, kad pagal 2014 m. vasario 26 d. R. M. IĮ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 Progimnazijos vardu įsigyti 5 stendai buvo rasti Progimnazijos patalpose. Tai nustatyta įvertinus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių pavadinimą, kainą ir kiekį, kas visiškai atitiko Progimnazijos inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose esančius duomenis (t. 21, b. l. 171), todėl šio turto pasisavinimas iš R. G. pareikšto kaltinimo šalintinas. Juo labiau, jog tiek D. B., tiek A. Z. patvirtino, kad Progimnazijoje stendai buvo naudojami. Ir vis tik, duomenų apie likusius 8 stendus bei jų panaudojimą Progimnazijos reikmėms nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jie neaptikti ir Progimnazijos inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose (t. 21, b. l. 171). Tuo tarpu įvertinus R. M. parodymus, kurių duomenimis, iš jo individualios įmonės Progimnazijos vardu įsigyti stendai galėjo būti panaudoti kaip mediena, nes Progimnazijai jie buvo perduoti iki galo neparuošti, dėl ko, savo pobūdžiu jie niekuo nesiskyrė nuo paprastų uosinių lentų, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ši mediena buvo panaudota Progimnazijos reikmėms, spręstina, jog šis Progimnazijos turtas, kaip ir kita iš R. M. IĮ Progimnazijos vardu įsigyta mediena, buvo pasisavintas aktyviais R. G. veiksmais.
57. Be aptartų daiktų, susijusių su remonto/apdailos darbų atlikimu, Progimnazijos vardu buvo perkami ir įvairaus pobūdžio baldai (UAB „K. B. P.“, UAB „A.“). Nors R. G. tvirtina nei iš UAB „K. B. P.“, nei iš UAB „A.“ jokių daiktų sau nepasiėmusi, jos teigimu, visi daiktai yra Progimnazijoje arba pas D. B., tačiau šiais R. G. teiginiais teisėjų kolegija tiki tik iš dalies.
58. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių iš UAB „K. B. P.“ Progimnazijos vardu įsigytų prekių, be kita ko, ir baldų, buvimą Progimnazijos patalpose, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Kaip nustatyta A. Z. ir D. B. parodymais, jokie daiktai iš UAB „K. B. P.“ Progimnazijos vardu įsigyti nebuvo, jų Progimnazijos patalpose nėra. Šį faktą iš esmės patvirtino ir Progimnazijos turto inventorizaciją (pagal faktą) kartu su kitais komisijos nariais atlikęs M. J.. Jo teigimu, UAB „K. B. P.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų daiktų Progimnazijoje jis nematė. Tuo tarpu kaip matyti iš UAB „K. B. P.“ PVM sąskaitų faktūrų turinio analizės, jomis Progimnazijos vardu buvo įsigyjamos įvairaus pobūdžio namų dekoro bei apyvokos prekės – puodeliai, vaza, interjero detalės, dekoras, indas, dubuo, dekoracija, daiktadėžė, interjero elementas, kilimėlis ir kt. Šios prekės nėra būdingos kitiems Progimnazijos pirkiniams, neatitinka ir kito Progimnazijoje rasto turto, šie daiktai paprastai aptinkami asmeninėje, bet ne darbinėje asmenų aplinkoje, ką iš esmės patvirtino ir pati R. G., nurodydama, kad šiuos daiktus į savo namus rinkosi D. B.. Tačiau, ši nuteistosios versija, atsižvelgiant į kitų R. G. parodymų nenuoseklumą, į tai, kad visa jos gynyba iš esmės yra susijusi su kaltės perkėlimu D. B. bei A. Z., ko jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, atmestina kaip nepagrįsta. Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti, kad iš UAB „K. B. P.“ Progimnazijos vardu įsigytos namų dekoro bei apyvokos prekės nebuvo panaudotos Progimnazijos reikmėms, jos buvo pasisavintos aktyviais R. G. veiksmais.
59. Analogiška išvada darytina ir dėl kitų iš UAB „K. B. P.“ Progimnazijos vardu įsigytų prekių. Kaip matyti iš UAB „K. B. P.“ PVM sąskaitų faktūrų analizės, Progimnazijos vardu buvo perkamas itin didelis kiekis įvairaus pobūdžio baldų – baldai, 2 vnt., 508,45 litų (147,26 eurų) vertės; baldai, 1 vnt., 825,62 litų (246,94 eurų) vertės; stalas, 212,13 litų (64,44 eurų) vertės; spintelė, 2 vnt., 378,51 litų (109,62 eurų) vertės; suolelis, 161,16 litų (46,68 eurų) vertės; kėdė „Vadovo“, 663 litų (192,02 eurų) vertės; kėdė, 4 vnt., 988,43 litų (286,27 eurų) vertės; pakaba „Cotozzo venge“, 2 vnt., 262,81 litų (76,12 eurų) vertės, ir kt., kurių buvimo Progimnazijoje vėlgi jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Priešingai, tiek D. B., tiek A. Z. bei M. J. nurodė, kad tokių baldų Progimnazijoje nebuvo. Jie, pagal jų kainas, pavadinimus ir kiekius, nebuvo rasti ir kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus audito ataskaita pateiktuose Progimnazijos inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose, nors baldai juose užima itin didelę dalį. Šių duomenų visumoje įvertintinos ir itin aukštos baldų įsigijimo kainos, akivaizdžiai nebūdingos švietimo įstaigoms, bei faktas, kad nei su A. Z., nei su D. B. šių baldų įsigijimas Progimnazijos vardu derinamas nebuvo. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš šio tiekėjo Progimnazija būtų pirkusi baldus ankščiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, jų pirkimas nebuvo vykdomas pagal Progimnazijoje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką. Tokiu būdu, įvertinus ir bendrąją R. G. veikimo schemą, atskleistą šios nutarties ankstesniuose punktuose, nėra pagrindo abejoti, kad iš UAB „K. B. P.“ Progimnazijos vardu įsigytas turtas buvo pasisavintas neteisėtais R. G. veiksmais.
60. Kaip matyti iš UAB „A.“ PVM sąskaitų faktūrų Nr. 232, 007 ir 034 analizės, iš šios įmonės Progimnazijos vardu buvo įsigytos mokyklinės spintelės, 146 vnt., ir mokykliniai suolai, 16 vnt. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šių daiktų pasisavinimo R. G. teigia, kad tiek mokyklinės spintelės, tiek ir mokykliniai suolai yra tipiniai kiekvienoje mokymo įstaigoje randami daiktai, kurių panaudojimas už mokyklos ribų yra ribotas, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Pasak R. G., šių daiktų ji nepasisavino, jie turi būti rasti Progimnazijos patalpose (t. 20, b. l. 126–141). Nors D. B. ir A. Z. nurodė, kad UAB „A.“ jiems nėra žinoma, iš šios įmonės jie jokių daiktų Progimnazijos vardu neįgijo, tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Progimnazijos vidaus audito ataskaita pateiktus inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius, iš UAB „A.“ pagal 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas faktūras įsigytos mokyklinės spintelės, 101 vnt., ir mokykliniai suolai, 16 vnt., buvo rasti Progimnazijos patalpose. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu D. B. ir A. Z., nurodydami, kad UAB „A.“ jiems nebuvo žinoma, įvertinus tai, kad tiek mokykliniai suolai, tiek spintelės, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, buvo perkami dažnai, galėjo sąžiningai klysti. Esant šiems duomenims, Progimnazijos turto pasisavinimas pagal UAB „A.“ 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas faktūras, iš R. G. pareikšto kaltinimo šalintinas.
61. Tačiau, pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „A.“ PVM sąskaitą faktūrą Progimnazijos vardu įsigytų prekių – mokyklinių spintelių, 45 vnt. buvimo Progimnazijoje jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Šioje vietoje būtina įvertinti liudytojo UAB „A.“ direktoriaus A. S. parodymus. Jo teigimu, nors UAB „A.“ Progimnazijai pagamintos ir parduotos mokyklinės spintelės dažniausiai naudojamos mokymo įstaigose, tačiau jos gali būti pritaikomos ir kitose vietose. Pagrindinė šių baldų gamybai naudojama medžiaga yra laminuota medžio drožlių plokštė, spintelės yra visiškai paprastos, su durelėmis ir lentyna (t. 19, b. l. 162–168). Iš šio liudytojo parodymų seka, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „A.“ PVM sąskaitą faktūrą Progimnazijos vardu įsigytos mokyklinės spintelės gali būti pritaikytos ne tik mokyklos, bet ir kitos paskirties patalpose, jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo paprastų buitiniam naudojimui skirtų spintelių, todėl, nesant jokių duomenų apie jų buvimą Progimnazijos patalpose, to nepatvirtinus ir Progimnazijos darbuotojams, pagrindo abejoti, kad jos, kaip ir kiti pirmiau aptarti daiktai, buvo pasisavinti neteisėtais R. G. veiksmais, teisėjų kolegija neįžvelgia.
62. Analogiška išvada darytina ir dėl kompiuterinės bei jai artimos įrangos įsigijimo Progimnazijos vardu. Didžioji dalis tokio pobūdžio prekių pagal R. G. pareikštus kaltinimus buvo įsigyjama iš UAB „P. K.“. Dvi 2014 m. spalio 10 d. UAB „P. K.“ PVM sąskaitos faktūros A. Z. vardu buvo pasirašytos A. G., kas įvertinus ir pirmiau aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog šios prekės iš UAB „P. K.“ buvo atsiimtos būtent A. G.. Be to, UAB „P. K.“ PVM sąskaitų faktūrų – 2014 m. spalio 10 d. (Nr. 6035), 2014 m. gegužės 2 d. (Nr. 5599), 2014 m. gegužės 15 d. (Nr. 5634), 2014 m. birželio 6 d. (Nr. 5681) ir 2014 m. birželio 19 d. (Nr. 5718), turinys, įtraukiant šias sąskaitas į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, buvo keičiamas, nurodant prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „P. K.“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio. Pavyzdžiui, pagal originalaus turinio 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6035 (kurią, be kita ko, pasirašė A. G. A. Z. vardu), į kompiuterį buvo diegiama programinė įranga ir operacinės sistemos bei atliktas spausdintuvo remontas. Bendra aptariamos PVM sąskaitos faktūros suma – 3 975,79 litų (1151,47 eurų). Tačiau, į Progimnazijos buhalterinę apskaitą šie darbai buvo įvesti kaip 7 vnt. naujų monitorių įsigijimas už tą pačią kainą. Minėta, jog UAB „P. K.“ direktorius liudytojas A. B. patvirtino, kad užsakymus Progimnazijos vardu jam visuomet pateikdavo moteris pagal prekių sąrašą ir visuomet tik atvykusi į parduotuvę. Atsiimti prekių atvažiuodavo ta pati moteris su vyru, būdavo, kad prekes atsiimdavo vienas vyras, tačiau visuomet tas pats. PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas prekių užsakovės prašymu (t. 19, b. l. 182–192). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad dvi UAB „P. K.“ PVM sąskaitos faktūros A. Z. vardu buvo pasirašytos A. G., atsižvelgiant į liudytojo A. B. parodymus, kad prekes iš UAB „P. K.“ visuomet atsiimdavo arba moteris, arba vyras, bet visuomet tas pats, neabejotina, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo atsiimamos R. G. ir/ar A. G..
63. Be to, kaip nustatyta A. Z. ir D. B. parodymais, UAB „P. K.“ jiems nėra žinomi, su šia įmone Progimnazijos jokie ryšiai nesiejo, iš UAB „P. K.“ pagal komentuojamas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės Progimnazijai pristatytos nebuvo. Be to, remiantis liudytojo M. J. parodymais, kompiuterinė įranga Progimnazijai buvo perkama ne 2014, bet 2015 metais. Šiuos M. J. teiginius iš dalies patvirtina ir kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Progimnazijos vidaus audito ataskaita pateikti Progimnazijos inventorizavimo aprašai-sutikrinimo žiniaraščiai. Remiantis juose užfiksuota informacija, panašaus ar net identiško pobūdžio įranga, kuria prekiauja UAB „P. K.“, Progimnazijai buvo perkama 2003, 2004, 2005, 2012, 2013, 2015 ir vėlesniais metais (t. 21, b. l. 154–168, 171). Ir vis tik, įvertinus paminėtuose Progimnazijos inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose esančią informaciją, matyti, jog trys daiktai, Progimnazijos vardu įsigyti iš UAB „P. K.“ pagal 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6164 – skeneris, multifunkcinis aparatas ir kompiuteris, inventorizacijos, atliktos pagal 2018 m. lapkričio 30 d. apskaitos duomenis, metu, buvo rasti Progimnazijos patalpose, todėl šių daiktų pasisavinimas iš R. G. pareikšto kaltinimo šalintinas. Informacija apie likusią iš UAB „P. K.“ Progimnazijos vardu įsigytų daiktų dalį paminėtuose Progimnazijos inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose rasta nebuvo, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jų buvimą Progimnazijoje nėra, todėl pagrindo abejoti, jog likusi kompiuterinė įranga, įsigyta iš UAB „P. K.“, buvo pasisavinta tyčiniais R. G. veiksmais, be kita ko, veikiant analogišku būdu, kaip ir pasisavinant kitą Progimnazijos turtą, nėra pagrindo. Juo labiau, jog pagal Progimnazijoje dirbusių asmenų parodymus, visa kompiuterinė įranga, spausdintuvai, skeneriai ir pan., Progimnazijai buvo perkama kitu laikotarpiu ir iš kito tiekėjo – UAB „R.“, ką patvirtina ir Progimnazijos viešųjų pirkimų žurnaluose pateikta informacija.
64. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad kompiuterinė ir kita panašaus pobūdžio įranga – kompiuterių pelės, klaviatūros, kolonėlės, atminties kortelės, vidinė kompiuterio atmintis, dėklas kompiuteriui, internetinė kamera, projektoriai, sprendžiant iš R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinio, buvo perkama ir iš kitos įmonės – UAB „E. T.“. Toks padrikas panašaus ar net vienodo pobūdžio įrangos įsigijimas iš skirtingų tiekėjų, nėra būdingas kitiems Progimnazijoje vykdytiems analogiško pobūdžio prekių pirkimams. Perkant panašaus pobūdžio įrangą Progimnazijoje visuomet buvo vykdomi viešieji pirkimai ir jų pagrindu kreipiamasi į tą patį tiekėją, kuris, remiantis A. Z. parodymais, išsirinktas prekes visuomet pristatydavo į Progimnaziją, jų vykti atsiimti pačiam jam niekuomet neteko. Tuo tarpu analizuojamu atveju visa kompiuterinė ir kita panašaus pobūdžio įranga buvo atsiimta R. G. ir/ar A. G. prekių įsigijimo vietose, visos prekės iš UAB „P. K.“, remiantis nuosekliais šios įmonės direktoriaus A. B. parodymais, buvo ne tik atsiimtos, bet ir užsakytos fizinėje parduotuvėje, kai nei prekių atsiėmimas, nei jų užsakymas į Progimnazijos vyriausiosios buhalterės pareigas neįėjo. Tokiu būdu, įvertinus ir kitus identiško pobūdžio Progimnazijos turto pasisavinimo veiksmus, atliktus būtent R. G., pagrindo abejoti, jog ir kompiuterinė bei kita panašaus pobūdžio įranga, inkriminuota R. G., nebuvo perduota Progimnazijai, nėra.
65. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir itin didelis įsigytos kompiuterinės įrangos kiekis. Kaip matyti iš bylos duomenų, savindamasi Progimnazijos turtą, R. G. viso jo savo reikmėms nepasiliko. Bylos duomenimis, vieną mobiliojo ryšio telefoną, įsigytą Progimnazijos vardu, R. G. padovanojo savo broliui, ką jis patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, V. L. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rastas ir kavos aparatas „Jura“. Analogiško modelio kavos aparatas pagal R. G. pareikštus kaltinimus buvo įsigytas ir Progimnazijos vardu, tačiau Progimnazijos patalpose nesurastas. Jo buvimą Progimnazijos patalpose paneigė D. B. bei liudytojai A. Z. ir M. J., nurodydami, kad tokio kavos aparato Progimnazijoje nebuvo, jo poreikis nustatytas nebuvo. Svarbu ir tai, kad jokių V. L. namuose rasto kavos aparato įsigijimą patvirtinančių dokumentų V. L. neturėjo, teigė, kad jo mama jį įsigijo internete iš nepažįstamos moters (t. 14, b. l. 37–38, 39–40), kas, įvertinus itin didelę kavos aparato kainą bei faktą, jog garantinis aptarnavimas tokiems įrenginiams galioja tik su jų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, kelia pagrįstų abejonių V. L. parodymų patikimumu. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad V. L. ir R. G. mama V. L., bylos duomenimis, taip pat dirbo Progimnazijoje – ji nuotoliniu būdu atlikdavo buhalterės funkcijas, kai sirgdavo R. G., todėl vien tik V. L. teiginiai, kad būtent ji įsigijo V. L. namuose rastą kavos aparatą, nesudaro pagrindo spręsti, jog R. G. pareikštuose kaltinimuose minimas ir V. L. gyvenamojoje vietoje rastas kavos aparatas nėra tas pats. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad Progimnazijos vardu įsigytus daiktus R. G. ne tik naudojo asmeninėms reikmėms, bet ir perduodavo juos kitiems asmenims. Pagrindo manyti, kad analogišku būdu ji negalėjo elgtis ir su kitais jai pareikštuose kaltinimuose nurodytais daiktais, nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik didelis Progimnazijos vardu įsigytų prekių kiekis, atsižvelgiant į galimas šio turto realizavimo galimybes, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, nepaneigia fakto, jog jis nebuvo perduotas Progimnazijai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl svetimo turto pasisavinimo, nėra būtina nustatyti tikslią jo buvimo vietą ar realizavimo būdą.
66. Nors R. G. neigia pasisavinusi Progimnazijos turtą ir pagal G. B. IĮ PVM sąskaitas faktūras, tačiau šių R. G. veiksmų neteisėtumas teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pagal 5 G. B. IĮ PVM sąskaitas faktūras, apmokėtas iš Progimnazijos banko sąskaitų, buvo atliekamos transportavimo paslaugos. Liudytoja G. B. paaiškino, kad pagal tris PVM sąskaitas faktūras Nr. 185, 179 ir 182 (atitinkamai, 2013 m, spalio 9 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d.), A. (A. G. vardas) užsakymu buvo vykdomos žvyro, o pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 207 ir 208 (atitinkamai 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d.) trinkelių transportavimo paslaugos, už kurias buvo apmokėta bankiniais pavedimais iš Progimnazijos banko sąskaitų. G. B. teigimu, šias paslaugas atliko jos įmonėje dirbę M. B. ir A. B. (t. 14, b. l. 122–123, t. 19, b. l. 93–99). Remiantis M. B. parodymais, su juo susisiekė Aidas ir paprašė atlikti transportavimo darbus. Už juos buvo apmokėta bankiniu pavedimu, atliktu iš Progimnazijos banko sąskaitos. M. B. A. užsakymu vieną kartą vežė žvyrą jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (šioje vietoje, bylos duomenimis, buvo statomas A. ir R. G. individualus namas). Kitos transportavimo paslaugos, pasak M. B., buvo atliktos jo tėvo A. B. (t. 4, b. l. 114–115, t. 19, b. l. 93–99). Kaip nustatyta A. B. parodymais, jis atliko transportavimo darbus, į (duomenys neskelbtini), A. nurodymu veždamas žvyrą ir trinkeles. Jo teigimu, už paslaugas buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu (t. 14, b. l. 193–194, t. 19, b. l. 104–106). A. B. ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, atpažino A. G., kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir vadino A. (t. 14, b. l. 195–197). Šių duomenų visuma patvirtina, kad visos pagal G. B. IĮ PVM sąskaitas faktūras Progimnazijos vardu įsigytos paslaugos buvo atliktos R. G. ir A. G. gyvenamosios vietos adresu, už šias paslaugas buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais, atliktais iš Progimnazijos banko sąskaitų. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad 2 G. B. IĮ PVM sąskaitos faktūros vėlgi A. Z. vardu buvo pasirašytos A. G., kas ne tik patvirtina R. G. neteisėtus veiksmus pasisavinant Progimnazijos turtą, bet teisėjų kolegijai leidžia dar kartą suabejoti R. G. ir A. G. parodymų patikimumu ir objektyvumu – jie abu viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino už transportavimo paslaugas atsiskaitę grynaisiais pinigais, ką kategoriškai paneigia jokių abejonių nekeliantys pirmiau aptartų liudytojų G. B., M. B. ir A. B. parodymai.
67. Nors apeliaciniame skunde R. G. teigia, kad tokiu atveju, jei Progimnazija nebūtų pirkusi prekių, kurių pasisavinimu ji kaltinama, įstaigos veikla būtų paralyžiuota, kas, R. G. teigimu, neva patvirtina, jog prekių įsigijimas viso labo buvo netinkamai įformintas, tačiau visos prekės buvo perduotos Progimnazijai, tačiau, sutikti su tokiais nuteistosios teiginiais, nėra pagrindo. Kaip matyti iš Progimnazijos supaprastintų pirkimų žurnalo, tokio pobūdžio prekės, kurias savo apeliaciniame skunde itin akcentuoja R. G. – tualetinis popierius, kanceliarinės prekės, valymo priemones, apeliantei inkriminuotu laikotarpiu Progimnazijoje buvo perkamos, tačiau šie pirkimai buvo vykdomi pagal Progimnazijoje nustatytą supaprastintų pirkimų tvarką. Šiuos pirkimus vykdė A. Z., kai kurie jų buvo vykdomi visiškai iš kitų tiekėjų nei kad R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos įmonės (pvz., UAB „R.“), todėl pagrindo manyti, jog vienus analogiško pobūdžio pirkimus, nekeliančius abejonių nei D. B., nei A. Z., Progimnazija vykdė pagal nustatytą tvarką, o kitus leido vykdyti Progimnazijos buhalterei pagal jos pačios nusistatytas taisykles, nėra pagrindo.
68. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje teisėjų kolegija sprendžia, kad R. G. neteisėtus veiksmus tiek pasisavinant Progimnazijos turtą, tiek ir apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą betarpiškai patvirtina ir jos sutuoktinio A. G. neteisėti veiksmai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. atsiimant prekes ir paslaugas iš UAB „P. K.“, UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“ ir G. B. IĮ PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. spalio 9 d. serija KVK Nr. 185, 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929; 2014 m. balandžio 24 d. serija CLSK Nr. 1050369; 2014 m. gegužės 30 d. serija SIL Nr. 528915, 2014 m. birželio 20 d. serija ST2S2 Nr. 4532; 2014 m. liepos 2 d. serija SIL Nr. 529279; 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra serija KVK Nr. 208; 2014 m. rugsėjo 18 d. serija KP Nr. 06949; 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374; 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6036, jis pasirašė Progimnazijos direktorės pavaduotojo ūkio reikalams A. Z. vardu, nors Progimnazijoje jis niekada nedirbo ir jokių veiksmų Progimnazijos vardu atlikti negalėjo.
69. A. G. neneigia pasirašęs paminėtas PVM sąskaitas faktūras A. Z. vardu, tačiau teigia, kad nuvykti į tam tikrą įmonę, Progimnazijos vardu iš jos paimti prekes ar PVM sąskaitas faktūras, ant jų pasirašyti A. Z. vardu, jam nurodydavo R. G. arba D. B.. Tai buvo daroma be jokio atlygio, tiesiog kaip paslauga Progimnazijai, su Progimnazijos direktorės D. B. žinia. Sau jis parsivežė tik stiklus iš UAB „S.“ (2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija ST2S2 Nr. 4532), įvažiavimo bordiūrus, vejų bortus, bortus „Semper Bord5“, vinis „Borda“ iš UAB „K. P.“ (2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 06949). Visos kitos prekės, kurias jis paėmė Progimnazijos vardu, buvo pristatytos Progimnazijai.
70. Pagrindo netikėti A. G. parodymų dalimi, kuria jis pripažino sau parsivežęs stiklus iš UAB „S.“ (2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija ST2S2 Nr. 4532), įvažiavimo bordiūrus, vejų bortus, bortus „Semper Bord5“, vinis „Borda“ iš UAB „K. P.“ (2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 06949), nėra. Tai patvirtino ir R. G.. Tačiau, sutikti su A. G. teiginiais, jog visus kitus veiksmus jis atliko išimtinai tik Progimnazijos naudai ir su jos direktorės žinia, nėra pagrindo. D. B. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė bet kokius susitarimus su R. G. ar A. G.. Teigė, kad niekada nėra prašiusi A. G. paimti Progimnazijai skirtas prekes ar PVM sąskaitas faktūras iš A. G. ir R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų įmonių. D. B. teigimu, jai nėra žinoma ir tai, kad toks susitarimas Progimnazijos vardu buvo sudarytas tarp R. G. ir A. G., ji nėra mačiusi, kaip A. G. atveža kokias nors prekes Progimnazijai, jai į namus jis taip pat nieko nėra vežęs (t. 20, b. l. 117–125). Apie tokius A. G. veiksmus nebuvo žinoma ir materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam A. Z., kuriam, sprendžiant iš Progimnazijoje nustatytos tvarkos, turėjo būti perduodamas visas Progimnazijos vardu įsigytas turtas. Remiantis jo parodymais, nei viena prekė, ant kurios įsigijimo dokumento pasirašė A. G. jo (A. Z.) vardu jam, kaip materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam asmeniui, perduota nebuvo. Pasak A. Z., visos Progimnazijos užsakytos prekės praktiškai visada buvo pristatomos į Progimnaziją, vykti jų pasiimti į prekių užsakymo vietą nereikėdavo, išskyrus atvejus, kai prekės buvo užsakomos iš UAB „S. P. C. “ (t. 14, b. l. 14–16, 17–19, 20–21, 22–23, 24–29, t. 19, b. l. 182–192). Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo apklausta dalis 2013–2014 metais Progimnazijoje dirbusių asmenų, tačiau nei vienas jų nepatvirtino matęs A. G. Progimnazijos patalpose, juo labiau pristatantį kokias nors Progimnazijai skirtas prekes.
71. Toks A. G. elgesys, įvertinus tai, kad Progimnazijoje jis nedirbo, o R. G. klastojo kai kurių PVM sąskaitų faktūrų turinį, atsižvelgiant ir į tai, kad dalis R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų daiktų buvo rasta jos ir A. G. gyvenamojoje vietoje, įvertinus tai, kad nei vienas Progimnazijoje 2013–2014 metais dirbęs asmuo nepatvirtino matęs A. G. Progimnazijos patalpose, be kita ko, pristatantį kokias nors prekes, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo veiksmus sąlygojo susitarimas ne su D. B., bet su R. G.. Šis jų susitarimas buvo būtinas R. G. neteisėtų veiksmų atlikimui, siekiant pasisavinti Progimnazijos turtą. Motyvuojant šią išvadą akcentuotina ir tai, kad, bylos duomenimis, visos R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros pirmiausia buvo pateikiamos R. G., kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad tik ji galėjo matyti sąskaitose esantį aktyviais A. G. veiksmais suklastotą A. Z. parašą, todėl nei R. G., nei A. G. negalėjo tikėtis, jog neteisėti A. G. veiksmai taps aiškūs Progimnazijos vadovybei ar A. Z.. Juo labiau, jog, A. Z. teigimu, R. G. jam neleido naudotis Progimnazijos buhalterinėje apskaitose esančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, nepateikdavo jam būtinų dokumentų, dėl ko, A. Z. buvo kreipęsis ir į Progimnazijos direktorę D. B.. Šiuos A. Z. teiginius patvirtino tiek D. B., tiek ir Š. M., todėl pagrindo abejoti šiais A. Z. parodymais, teisėjų kolegija neįžvelgia.
72. Neigdama savo kaltę tiek dėl Progimnazijos turto pasisavinimo, tiek dėl apgaulingo Progimnazijos buhalterinės apskaitos vedimo R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad visos jai pareikštuose kaltinimuose nurodytos prekės ir paslaugos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nurašymo aktais nurašytos įstatymų nustatyta tvarka, kas, pasak R. G., betarpiškai atsispindi buhalterinėje apskaitos programoje „Debetas“ esančiuose Progimnazijos buhalteriniuose dokumentuose ir neva patvirtina, kad visos jai inkriminuojamos prekės ir paslaugos buvo perduotos Progimnazijai. Šiuos R. G. teiginius iš esmės pavirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) nustatytos aplinkybės, kurių duomenimis, iš UAB „E. T.“, UAB „K. B. P.“, UAB „L. S.“, UAB „K. P.“, UAB „K. Š.“, UAB „A.“, UAB „S.“ UAB „C.“, UAB „E.“, UAB „P. K.“, UAB „S. P. C. “, R. M. IĮ, G. B. IĮ pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės buvo užpajamuotos apskaitoje kaip Progimnazijos turtas ir šių prekių įsigijimai yra užfiksuoti Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos „Debetas“ registruose. Šios prekės užpajamuotos kaip atsargos iš antros klasės (sąskaitos 2010001 ir 2010002) pagal nustatytą tvarką buvo iškeliamos į nebalansinę sąskaitą 02 „Naudojamos atsargos“ ir apskaitomos sąskaitose 0210001 (ūkinis inventorius debete) ir 0210002 (ūkinis inventorius kredite) sąskaitose. Visos prekės buvo nurašytos iš sąskaitų 2010001, 2010002, 2020001 ir užpajamuotos nebalansinėse sąskaitose 0210001 „Ūkinis inventorius“ ir 0210002 „Ūkinis inventorius (suma)“. Paminėtų prekių nurašymas buvo atvaizduotas nurašymo aktuose Nr. 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 (t. 24, b. l. 2–80).
73. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad visos Progimnazijos vardu įsigyjamos prekės pagal Progimnazijoje nustatytą tvarką buvo nurašomos du kartus. Pirmąjį kartą, įvertinus prekių vertę ir paskirtį, jos buvo nurašomos į atsargas, ką lėmė sandėlio, kuriame galėtų būti laikomas naujas ir dar nenaudojamas ūkinis inventorius, Progimnazijoje nebuvimas, antrąjį kartą prekės buvo nurašomas pagal nurašymo aktus, t. y. nustačius, kad daiktai jau yra sunaudoti ar nusidėvėję ir nebetinkami naudojimui. Būtent tokią Progimnazijoje nurašomo turto tvarką nurodė R. G., jai esminėse aplinkybėse neprieštarauja ir nurašymo komisijų narių R. M. ir L. J. parodymai. R. M. teigimu, trumpalaikis turtas Progimnazijoje buvo nurašomas vieną kartą per metus, metų gale prieš inventorizaciją, nustačius, kad jis yra pasenęs, pavyzdžiui vadovėliai, kanceliarinės prekės, išdažyti dažai (t. 19, b. l. 182–192). Liudytoja L. J. taip pat patvirtino, kad pagrindinė nurašomo turto priežastis buvo nusidėvėjimas (t. 19, b. l. 125–136).
74. Ir vis tik, kaip nustatyta bylos duomenimis, visos R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos prekės buvo įsigytos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nors dauguma jų yra ilgo naudojimo daiktai, tačiau didžioji jų dalis, sprendžiant iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) užfiksuotų duomenų, iš nebalansinės sąskaitos 0210001, buvo nurašyti 2014 m. gruodžio 31 d. Įvertinus kai kurių R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų prekių pobūdį – kompiuterinė įranga, žaislai, buitinė technika (dulkių siurbliai, aukšto slėgio plovimo įrenginys, laidynės ir kt.), elektronikos prekės (televizoriai, projektoriai, mobilaus ryšio telefonai), baldai, neabejotina, kad jų nurašymas iš nebalansinės sąskaitos, kuris, sprendžiant iš bylos duomenų visumos, atliekamas tik pagal realų turto nusidėvėjimą, iš esmės buvo neįmanomas.
75. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis tiek A. Z., tiek ir Š. M. parodymais, daiktų, esančių Progimnazijoje, nurašymo aktus ruošdavo taip pat R. G.. Juos ji pateikdavo A. Z., kuris su nurašymo komisija turėdavo įvertinti, ar nurašomas turtas vis dar tinkamas naudojimui, ar jis yra pakankamai nusidėvėjęs, kad jį būtų galima nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kad Progimnazijos turto nurašymo akus rengdavo būtent R. G., neabejotina, kad tikrasis jų turinys A. Z. galėjo būti ir nepateiktas. R. G. turėjo visas priemones ir įrankius, būtinus A. Z. pateikti tokius nurašymo aktus, pagal kuriuos jos aktyviais veiksmais pasisavintas Progimnazijos turtas nebūtų nustatytas. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys į specialistės V. A. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus. Jos teigimu, jai pateiktuose Progimnazijos atsargų nurašymo aktuose (be kita ko, nuosekliai vertintuose E. T. konsultacinėje išvadoje) yra nurodyti atsargų pavadinimai, kiekiai bei kainos. Iš jų matyti, kad šios atsargos yra apskaitytos užbalansinėse sąskaitose, tačiau atsargų nurašymo aktuose nėra nurodyti atsargoms būtini kodai, nenurodytas jų nurašymo pagrindas, todėl identifikuoti atsargas, nustatyti, iš kokios įmonės tos atsargos atkeliauja į atsargų nurašymo aktus, negalima. Tuo tarpu pagal biudžetinėse įstaigose nustatytą tvarką atsargos turi būti surašomos su joms priskirtais kodais (t. 23, b. l. 164–184). Tokiu būdu, neabejotina, kad vadovautis Progimnazijos pateiktais nurašymo aktais ir jų visumoje spręsti apie realų Progimnazijos disponuotą turtą, nėra pagrindo, ką specialisto išvadose nustatė ir specialistė V. A..
76. Nors apeliaciniame skunde R. G. tvirtina, kad realų daiktų nurašymą patvirtinantys dokumentai, atitinkantys jiems keliamus reikalavimus, tyrimui nebuvo pateikti tyčia, siekiant apsaugoti D. B. ir A. Z. statusą bei pareigas Progimnazijoje, tačiau, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tyčinius Progimnazijos atsakingų asmenų veiksmus, nepateikiant visų būtinų Progimnazijos buhalterinių dokumentų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir R. G.. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas vertinamu atveju buvo inicijuotas būtent D. B., ji, kaip Progimnazijos direktorė, ėmėsi visų veiksmų pateikiant tyrimui visą reikalingą medžiagą, todėl teigti, jog buhalteriniai Progimnazijos apskaitos dokumentai, kuriais, be kita ko, vis dar užimdama vyriausiosios buhalterės pareigas, galėjo disponuoti tik R. G., nebuvo pateikti tyčia, tokiu būdu, siekiant paneigti R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą Progimnazijos reikmėms, nėra pagrindo. Tokia R. G. versija yra neįtikima.
77. Pagrindo manyti, kad R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų daiktų nurašymas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo susijęs su apskaitoje naudojamu nacionalinės valiutos pasikeitimu iš lito į eurą, kaip kad spėjama Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21), nėra. To nenurodė nei R. G., nei D. B., nei kiti byloje apklausti asmenys. Atmetant šią versiją atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ekspertizės akto duomenis, 2014 m. gruodžio 31 d. Progimnazijoje liko ir nenurašytų prekių: tinklelis žuvims, akvariumo detalė, kastuvas, naikiklis, spausdintuvas, skeneris (2 vnt.), multifunkcinis aparatas, kompiuteris, spintelės (100 vnt.), stendai (5 vnt.), spintelė (2 vnt.), stalas, virdulys, žemėlapis, mokyklinės spintelės (101 vnt.), mokykliniai suolai (16 vnt.). Dalies šių prekių buvimas Progimnazijos patalpose, be kita ko, buvo nustatytas ir kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Progimnazijos vidaus audito ataskaita pateiktais Progimnazijos inventorizavimo aprašais-sutikrinimo žiniaraščiais, kurių duomenimis, iš R. G. pareikštų kaltinimų buvo pašalintos aplinkybės dėl kai kurių jai inkriminuotų daiktų pasisavinimo. Pagrindo nurašyti visą kitą R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytą Progimnazijos turtą vertinamu atveju akivaizdžiai nebuvo, ką kategoriškai patvirtino ir Š. M.. Jos teigimu, tokie daiktai kaip kompiuterių monitoriai, kompiuteriai, plančetės ir pan. negalėjo būti nurašytos nepraėjus nei vieneriems metams nuo jų įsigijimo (t. 19, b. l. 125–136, t. 21, b. l. 44–58, 179–182).
78. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) konstatuotos išvados, kad prekių nurašymas buvo atvaizduotas nurašymo aktuose Nr. 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69. Šioje vietoje pažymėtina, kad visos ekspertizės akte konstatuotos išvados buvo grindžiamos iš esmės vien tik skaitmeninės Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos „Debetas“ duomenimis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtinai atspindi faktiškai Progimnazijoje buvusį turtą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, pagal kurią, nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir kita turi būti galima pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos programos duomenys negali būti laikomi buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jie neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, iš programos duomenų negalima nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentą surašiusio ir pasirašiusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580/2014). Tokiu būdu, aptartame ekspertizės akte užfiksuotos finansinės operacijos, kurių buvimas buvo nustatytas iš esmės vien tik pagal skaitmeninėje Progimnazijos buhalterinėje apskaitos programoje „Debetas“ esančius duomenis, nepatvirtina, kad Progimnazija gavo visą R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytą turtą ir turėjo galimybę juo disponuoti. Juo labiau, kad dalį R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų prekių iš UAB „E. T.“, UAB „S.“ ir UAB „K. P.“ R. G. pripažino pasisavinusi ir į Progimnaziją jų neperdavusi, ką patvirtino ir jos sutuoktinis A. G.. Tačiau, sprendžiant iš ekspertizės akto turinio, šios prekės buvo apskaitytos skaitmeninėje Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje „Debetas“ ir, kaip ir kitos prekės, nurašytos nurašymo aktais, kas iš esmės leistų daryti išvadą, kad jos buvo naudojamos Progimnazijos reikmėms. Esant šiems duomenims, R. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nesant visų būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų, privalo vadovautis skaitmeninėje Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti. Šie duomenys savaime R. G. pareikštų kaltinimų nepaneigia. Priešingai, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl R. G. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.
79. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Š. M. parodymus. Jos teigimu, nors skaitmeninėje buhalterinėje apskaitos programoje „Debetas“ prekės buvo nurašomos, tačiau, nesant šiuos nurašymus patvirtinančių dokumentų su parašais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jos buvo nurašytos tik formaliai. Pasak Š. M., nurašant prekes tik programoje, nesant nurašymo komisijos ar nurašymo aktų su komisijos parašais, toks prekių nurašymas nebuvo tinkamas. Jis buvo atliekamas tam, kad materialiai už Progimnazijos turtą atsakingas A. Z. nepastebėtų įsigytų prekių. Esant tokiam veikimo principui, paprastas žmogus negali nustatyti, ar buvo įsigytos kokios nors prekės, nes su buhalterinės apskaitos programa dirba tik vienas asmuo, nagrinėjamu atveju – R. G. (t. 19, b. l. 125–136, t. 21, b. l. 44–58, 179–182).
80. Priešingai nei teigia R. G., abejonių tuo, kad prie skaitmeninės Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos „Debetas“ galėjo prisijungti tik ji, teisėjų kolegijai nekyla. Tai patvirtino ne tik Š. M., bet ir D. B. bei A. Z.. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, A. Z. buvo kreipęsis į Progimnazijos direktorę D. B., teigdamas, kad R. G. nepateikia jam būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų. Esant tokiai situacijai, tikint R. G. teiginiais, jog prie skaitmeninės Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos „Debetas“ galėjo prisijungti ir kiti jai inkriminuotu laikotarpiu Progimnazijoje dirbę asmenys, neabejotina, kad A. Z. tai būtų padaręs kiekvienu atveju, kai jam prireikdavo buhalterinių Progimnazijos apskaitos dokumentų tiek siekiant sutikrinti PVM sąskaitas faktūras su Progimnazijoje organizuotais viešaisiais pirkimais, už kuriuos buvo atsakingas būtent A. Z., tiek ir atliekant Progimnazijoje buvusio materialaus turto inventorizaciją. Tačiau, bylos duomenimis, tai atliekama nebuvo. Visais atvejais A. Z. būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo reikalaujama būtent iš R. G., kas patvirtina, kad skaitmenine Progimnazijos buhalterinės apskaitos programa ir joje esančiais duomenimis disponavo būtent ji. Tai, kad A. Z. nemokėjo naudotis skaitmenine Progimnazijos buhalterinės apskaitos programa, neturėjo prisijungimo prie jos duomenų, patvirtino ir Š. M..
81. Atmetant R. G. apeliacinio skundo motyvus, tuo pačiu, nesant pagrindo abejoti jos kalte, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 Dėl Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos nustatytų duomenų visuma, tiriamuoju laikotarpiu Progimnazija galimai nevykdė ūkinių operacijų su užduotyje išvardintomis 13 įmonių ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje fiksavo galimai neįvykusias ūkines operacijas. Progimnazija biudžeto lėšas naudojo prekėms, kurių galimai neįsigijo, apmokėti. Iš biudžeto lėšų įmonėms už prekes sumokėta 188 552,09 litų (54 608,46 eurų). PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų kiekybinę išraišką ir prekių pavadinimus, kurie įrašyti į Progimnazijos 2013–2014 metų buhalterinę apskaitą. Atsargų pajamavimo aktuose nurodytas prekių gavėjas A. Z., tačiau parašų nėra, t. y. nėra atsakingo asmens parašo, dėl ko, nėra galimybės nustatyti, ar Progimnazijoje prekės faktiškai gautos. Tirtų klausimų apimtyje specialistė konstatavo, kad Progimnazijos buhalterinė apskaita, vesta laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos naudotojams, dėl ko, negalima iš dalies nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 10, b. l. 70–149).
82. Pagrindo nesutikti su R. G. apeliacinio skundo teiginiais, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. 5-2/102 yra tikėtina, nėra. Tačiau, vien tik šis faktas, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, nesudaro pakankamo pagrindo ja nesivadovauti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus. Specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu specialisto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad specialisto išvados turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-20-507/2015, 2K-118-489/2019).
83. Tačiau, paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių galima būtų nesivadovauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvada, be kita ko, patvirtinta dar dvejomis 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. tos pačios specialistės pateiktomis papildomomis išvadomis (t. 17, b. l. 127–135, t. 18, b. l. 20–21), nagrinėjamu atveju nenustatytos. Priešingai nei tvirtinama R. G. apeliaciniame skunde, ji nėra prieštaringa, atitinka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, atlikta įvertinus visus specialistei pateiktus originalius Progimnazijos buhalterinius dokumentus, atitinkančius jiems keliamus reikalavimus, juos įvertinus ir byloje esančių liudytojų parodymų bei kitų bylos duomenų visumoje. Be to, specialisto išvada pateikta tinkamos kvalifikacijos ir pakankamos kompetencijos specialistės V. A., savo išvadas betarpiškai patvirtinusios tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, V. A. Progimnazijos finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas patvirtintais tyrimo metodais, atskleistais specialisto išvadoje, o tyrimui pateikta medžiaga laikytina patikima, pakankama bei teisinga, dėl ko, R. G. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pakankamo pagrindo specialistės V. A. išvadą ar papildomas ją patvirtinančias išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme. Juo labiau, jog būtent šiose išvadose nustatytas aplinkybes betarpiškai patvirtina pirmiau aptartų baudžiamosios bylos įrodymų analizė.
84. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegijai neleidžia ir R. G. apeliaciniame skunde išsamiai analizuojamoje E. T. konsultacinėje išvadoje pateikta R. G. veiksmų analizė. Specialistė E. T., įvertinusi jai pateiktų duomenų visumą, tame tarpe ir specialistės V. A. išvadą, konstatavo, kad Progimnazijos tyrimui pateiktų dokumentų ir liudijimų pagrindu negalima tvirtinti, kad buhalterinėje apskaitoje įrašyti duomenys neatitinka ūkinių operacijų turinio, t. y. Progimnazija už 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) neįsigijo prekių ir paslaugų iš užduotyje nurodytų įmonių: UAB „E. T.“, UAB „K. B. P.“, UAB „L. S.“, UAB „K. P.“, UAB „K. Š.“, R. M. IĮ, G. B. IĮ, UAB „A.“, UAB „S.“, UAB „C.“, UAB „E.“, UAB „P. K.“, UAB „S. P. C. “. Galutinai galima tvirtinti, kad R. G. prisipažinus, viso į Progimnaziją nepateko daiktų už 14 233,37 litų (4 122,27 eurų) (Konsultacinė išvada su priedais atskirame bylos tome be numerio).
85. Vertinant šią E. T. konsultacinę išvadą bei joje nustatytų aplinkybių patikimumą, visų pirma pažymėtina, kad ji buvo atlikta ir pirmosios instancijos teismui pateikta R. G. gynėjo iniciatyva. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-238-628/2021). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui ar specialisto išvadai. Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali būti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) išsamumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiškumas ir teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-628/2021).
86. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Progimnazija tyrimui buvo pateikusi ir specialistė V. A. vertino tik tuos Progimnazijos dokumentus, kurie buvo parengti Progimnazijoje ir atitiko jiems keliamus reikalavimus – buvo pasirašyti atsakingų asmenų, turėjo būtinus rekvizitus. Šią aplinkybę specialistė V. A. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad buhalteriniai dokumentai, neturintys jiems būtinų rekvizitų, įskaitant ir atsakingų asmenų parašų, nelaikyti patikimais, jais negalima vadovautis sprendžiant specialisto išvadoje tiriamus klausimus dėl Progimnazijos finansinės veiklos (t. 21, b. l. 1–6, 64–77). Tuo tarpu, kaip nustatyta E. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, atlikdama Progimnazijos finansinės veiklos tyrimą, ji vadovavosi ne tik tais Progimnazijos buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie buvo pateikti specialistei V. A. ir atitiko jiems keliamus reikalavimus, bet ir tais duomenimis, kuriuos jai pateikė R. G. (t. 21, b. l. 44–58). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. G. patvirtino, jog savo asmeniniame kompiuteryje, net ir išėjusi iš vyriausiosios Progimnazijos buhalterės pareigų, ji vis dar turėjo Progimnazijos skaitmeninės buhalterinės apskaitos programos „Debetas“ kopiją ir specialistei E. T. pateikė duomenis, atspausdintus būtent iš šios programos. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių specialistei E. T. R. G. pateiktų dokumentų autentiškumą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pagrindo manyti, jog jie atspindi tikrąją Progimnazijos buhalterinę apskaitą ir joje esančius duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingai, šį faktą neabejotinai paneigia pirmiau aptartų ir baudžiamojoje byloje betarpiškai nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Be to, minėta, kad finansinės operacijos, kurių buvimas nustatytas tik pagal skaitmeninėje Progimnazijos buhalterinėje apskaitos programoje „Debetas“ esančius (ar iš šios sistemos atspausdintus) duomenis, niekaip nepatvirtina, kad Progimnazija gavo visą R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytą turtą ir turėjo galimybę juo disponuoti. Siekiant pagrįsti tokių duomenų patikimumą, būtina juos sutikrinti su pirminiais buhalteriniais Progimnazijos dokumentais, kurie analizuojamu atveju tyrimui buvo pateikti be būtinų rekvizitų, nepasirašyti, todėl vadovautis jais, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.
87. Specialistė V. A., susipažinusi su E. T. konsultacine išvada, savo pirminės išvados nekeitė. Jos pozicija nekito ir po to, kai dėl konsultacinėje išvadoje nustatytų aplinkybių ir joje vertintų papildomų Progimnazijos dokumentų ji atliko du papildomus Progimnazijos finansinės veiklos tyrimus – 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. (t. 17, b. l. 127–135, t. 18, b. l. 20–21). Be to, ir pati E. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog buhalteriniais dokumentais pripažįstami tik tokie dokumentai, kurie turi jiems būtinus rekvizitus ir yra pasirašyti atsakingų asmenų, iš esmės nenurodydama jokių pagrįstų motyvų, kurie paneigtų specialistės V. A. pateiktas išvadas (t. 21, b. l. 44–58). Įvertintina ir tai, kad E. T., nors ir nurodė, kad R. G. pripažįsta pasisavinusi dalį Progimnazijos vardu įgyto turto, tačiau niekaip nepaaiškino šių daiktų atvaizdavimo Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje, neatliko šių ir kitų daiktų įtraukimo į buhalterinę Progimnazijos apskaitą lyginamosios analizės, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų keitimo ir būtent tokių pakeisto turinio sąskaitų įtraukimo į buhalterinę apskaitą vertinimo, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog konsultacinėje išvadoje iš esmės buvo pateikiami tik R. G. naudingi duomenys, sąmoningai nutylint ją kaltinančias aplinkybes. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad konsultacinėje išvadoje gausu aplinkybių, nesusijusių nei su R. G., nei su D. B. ar A. G. pareikštais kaltinimais, analizuojant A. Z. neva neteisėtus veiksmus, kritiškai vertinant liudytojų parodymus, tačiau nepateikiant jokių būtent tokį jų parodymų vertinimą patvirtinančių duomenų.
88. Atsižvelgiant į išdėstytus konsultacinės E. T. išvados trūkumus, jos vertinimas ir byloje nustatytinų faktinių aplinkybių grindimas joje aptartų duomenų visuma, nėra galimas, ką iš esmės skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, R. G. apeliacinio skundo motyvai, susiję su E. T. konsultacinės išvados, kaip tinkamo jos nekaltumą neva pagrindžiančio įrodymo, vertinimu, atmestini, kaip nepagrįsti.
89. Ir vis tik, siekiant pašalinti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent jos pagrindu atsiradusius prieštaravimus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta Progimnazijos apskaitos ir finansų ekspertizė. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) duomenimis, Progimnazijos turto, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2013–2014 metais negalima iš dalies nustatyti, nes: 1) neatlikus naudojamo inventoriaus inventorizacijos nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo atskaitomybės įstatymo (2007 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) 19 straipsnio 9 dalies reikalavimų, 2) iš sudarytų Progimnazijos 213-2014 metų inventorizavimo dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar inventorizacijos metu rastos prekės, kurios buvo pirktos iš UAB „E. T.“, UAB „K. B. P.“, UAB „L. S.“, UAB „K. P.“, UAB „K. Š.“, R. M. IĮ, UAB „A.|, UAB „S.“, UAB „C.“, UAB „E.“, UAB „P. K.“, UAB „S. P. C. “ pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose išvardintas PVM sąskaitas faktūras ir nesilaikyta Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizavimo taisyklių patvirtinimo“, 2008 m. balandžio 17 d. įstatymo redakcija) 8, 10, 14, 30, 51, 5, 55, 58, 62 punktų reikalavimų; 3) jeigu pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose išvardintas PVM sąskaitas faktūras prekių Progimnazija nepirko, tai įtraukiant jas į buhalterinę apskaitą bei inventorizavimo aktuose ir sutikrinimo žiniaraščiuose nenurodant jų kaip trūkstamų, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, ekspertizės akte konstatuota, kad dalis prekių pagal tiriamas PVM sąskaitas faktūras buvo užpajamuota ne tais pavadinimais, kiekiais ir kainomis, kurie nurodytų sąskaitose, bet išlaikant bendrą sąskaitos sumą (t. 24, b. l. 2–47).
90. Nors dalis ekspertizės akte nustatytų pažeidimų, sprendžiant iš ekspertizės akto duomenų visumos, yra susiję su Progimnazijos direktorės D. B. veiksmais (netinkamai atliktomis Progimnazijos turto inventorizacijomis), kurie, be kita ko, buvo nustatyti ir specialistės V. A. išvadose, tačiau iš dalies Progimnazijos turto, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2013–2014 metais, sprendžiant iš ekspertizės akte pateiktų išvadų, negalima nustatyti būtent dėl neteisėtų R. G. veiksmų. Ekspertizės akte aiškiai išreikšta sąlyginė išvada, kad tokiu atveju, jeigu pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose išvardintas PVM sąskaitas faktūras prekių Progimnazija nepirko, tai įtraukiant jas į buhalterinę apskaitą, už kurios tinkamą vedimą vertinamu atveju buvo atsakinga būtent R. G., buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų reikalavimų.
91. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Tiek ekspertizės aktas, tiek ir specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Šio nuosprendžio ir jame išdėstytų išvadų analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad Progimnazijos vardu pagal R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės buvo pasisavintos aktyviais R. G. veiksmais, jos (išskyrus tas, kurios teisėjų kolegijos sprendimu buvo pašalintos iš kaltinimo) nebuvo perduotos Progimnazijai ir nebuvo naudojamos jos reikmėms. Būtent tam tikslui buvo keičiamas dalies PVM sąskaitų faktūrų turinys, į buhalterinę Progimnazijos apskaitą iš esmės įtraukiant prekes, neatitinkančias PVM sąskaitų faktūrų turinio, jas klastojant ir aktyviais A. G. veiksmais – pasirašant jas materialiai už Progimnazijos turtą atsakingo A. Z. vardu. Nustatant šias aplinkybes, būtent dėl netinkamai atliktų Progimnazijos turto inventorizacijų 2013–2014 metais, kurių pažeidimai buvo nustatyti tiek specialistės V. A. išvadose, tiek ir ekspertizės akte, šiais duomenimis teisėjų kolegija nesirėmė, vertindama tik tuos įrodymus, kurie jokių abejonių nekelia – liudytojų parodymus, kratų metu nustatytas aplinkybes, Progimnazijos buhalterinius dokumentus, atitinkančius jiems keliamus reikalavimus, 2019 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Progimnazijos vidaus audito ataskaita bei su ja pateiktais inventorizavimo aprašais-sutikrinimo žiniaraščiais ir pan. Esant šiems duomenims, R. G. apeliacinio skundo motyvai, susiję su netinkamai 2013–2014 metais atliktomis inventorizacijomis, išsamiau neanalizuotini. Šiais duomenimis, spręsdama jos kaltės klausimą, teisėjų kolegija nesiremia, jokie kaltinimai dėl netinkamai atliktų inventorizacijų jai pareikšti nebuvo, už šiuos pažeidimus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista ne R. G., bet D. B..
92. Tuo tarpu pagrindo abejoti, jog atliekant 2013–2014 metų Progimnazijos turto inventorizacijas būtent R. G. inventorizacijos komisijoms nepateikė būtinų buhalterinių turto aprašų, teisėjų kolegijai nekyla. Tai patvirtino ne tik A. Z., kurio parodymus kritikuoja R. G., bet ir kiti inventorizaciją atlikę asmenys – M. J., L. J., R. M.. Remiantis M. J. parodymais, 2014 metais atliekant Progimnazijos turto inventorizaciją, inventorizacijos komisijai nebuvo pateikti buhalteriniai turto aprašai, dėl ko, buvo apžiūrėtas visas materialusis Progimnazijos turtas ir aprašytas turto aprašuose. Jam buvo pasakyta, kad ir ankščiau prieš inventorizaciją nebuvo pateikiami buhalteriniai turto aprašai (t. 14, b. l. 136–140, t. 19, b. l. 125–136). R. M. teigimu, buhalteriniai turto aprašai atliekant Progimnazijos turto inventorizaciją pateikti nebuvo, jų nepateikė vyriausioji buhalterė R. G. dėl ko, buvo atlikta natūrinė Progimnazijos turto inventorizacija (t. 19, b. l. 182–192). Liudytoja L. J. taip pat patvirtino, kad prieš atliekant Progimnazijos turto inventorizaciją, iš R. G. buvo reikalaujami buhalteriniai turto aprašai, tačiau jie pateikti nebuvo, todėl inventorizaciją komisija atlikto pagal faktą (t. 19, b. l. 125–136). Įvertinus R. G. veiksmų apimtį nagrinėjamos baudžiamosios bylos bei jai pareikštų kaltinimų apimtyje, neabejotina, kad buhalteriniai turto aprašai, kuriuos turėjo pateikti vyriausioji Progimnazijos buhalterė, analizuojamu atveju nebuvo pateikti, R. G. siekiant nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Juo labiau, jog, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų duomenų visumos bei liudytojų parodymų, ko neneigia ir pati R. G., šie aprašai turėjo būti pateikti atspausdinti iš buhalterinės apskaitos programos, kurioje daiktai pagal R. G. pareikštus kaltinimus buvo suvesti, tačiau Progimnazijoje jų realiai nebuvo. Esant tokiai situacijai neabejotina, jog R. G. pateikus buhalterinius turto aprašus, jos neteisėti veiksmai Progimnazijos vardu įsigyjant prekes ir paslaugas, tačiau jų neperduodant Progimnazijai, būtų tuojau pat išaiškėję.
93. Darant šią išvadą įvertintina tai, kad pagal Progimnazijoje nustatytą tvarką, atlikus Progimnazijos turto inventorizaciją pagal faktą, inventorizacijos aktas buvo perduodamas A. Z., kuris sutikrindavo inventorizacijos metu rastą turtą ir pateikdavo aktą D. B.. Šiai patvirtinus inventorizacijos aktą, jis buvo perduodamas R. G., kuri jį pasirašydavo ir patvirtindavo, kad duomenys sutampa su buhalteriniais dokumentais. Būtent tokią inventorizacijos akto patvirtinimo schemą apeliaciniame skunde pateikia R. G., ji nustatyta ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis. Iš to seka, kad vienintelis asmuo, kuris tikrino Progimnazijoje faktiškai rastą turtą su buhalteriniais dokumentais, buvo būtent R. G.. Jai nepateikus jokių turto aprašų, Progimnazijos turto inventorizaciją atlikus tik iš faktiškai Progimnazijoje rasto turto, būtent ji priimdavo sprendimą, jog šis turtas atitinka buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis, kuriais vėlgi vertinamu atveju disponavo tik R. G.. Tokiu būdu, neabejotina, kad ir šioje situacijoje R. G. išvengdavo bet kokios savo veiksmų kontrolės, ji galėdavo patvirtinti būtent tokius inventorizacijos aktus, kurie jai nagrinėjamoje situacijoje buvo reikalingi, t. y. inventorizacijos aktuose niekaip neatsispindint jai inkriminuotam Progimnazijos turtui, kadangi jis iš esmės buvo matomas tik buhalterinės apskaitos programoje, tačiau faktiškai Progimnazijoje jo nebuvo, ką betarpiškai patvirtino tiek A. Z., tiek M. J., tiek ir kiti byloje apklausti asmenys, atlikę Progimnazijoje realiai buvusio turto inventorizaciją. Veikiant pagal tokią schemą, akivaizdu, kad inventorizacijų metu negalėjo būti nustatomas joks turto perteklius ar trūkumas, apie kurį taip išsamiai kalbama R. G. apeliaciniame skunde. Progimnazijoje realiai nesant jai inkriminuoto turto, inventorizacijose jis taip pat neatsispindėjo, tuo tarpu R. G., vienintelė tikrinusi šiuos duomenis su buhalteriniais apskaitos duomenimis, turėjo visas priemones ir įrankius, leidžiančius jai nepaisyti joje esančios informacijos ir tokius inventorizacijos aktus kaip tinkamus ir atitinkančius buhalterinės apskaitos duomenis, patvirtinti, kaip teisingus. Būtent tokiu būdu pateikiant Progimnazijos finansinės būklės ataskaitas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, jokie buhalterinės apskaitos pažeidimai, trūkstamas Progimnazijos turtas ar jo perteklius negalėjo būti nustatyti.
94. Šių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir R. G. apeliacinio skundo motyvai dėl neva tyčinių Progimnazijos veiksmų klastojant buhalterinius dokumentus, pateikiamus tyrimui. Jokie objektyvūs šiuos teiginius patvirtinantys duomenys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti. Jų iš esmės nepateikė ir R. G., savo samprotavimus grįsdama vien tik E. T. konsultacinėje išvadoje nustatytais duomenimis, kuriais šioje nutartyje dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nesivadovauja. Šių R. G. teiginių nepatvirtina ir tai, kad dalis Progimnazijos buhalterinių dokumentų buvo rasta A. Z. namuose. Minėta, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Z. paaiškino šių dokumentų atsiradimo savo namuose aplinkybes, nurodydamas, kad R. G. išėjus iš darbo, siekiant nustatyti Progimnazijoje trūkstamą turtą, kuris pagal R. G. pareikštus kaltinimus buvo įsigytas Progimnazijos vardu, tačiau Progimnazijoje nerastas, jis lygino visus turimus dokumentus, jų pagrindu darė supaprastintų pirkimų žurnalą, viešųjų pirkimų žurnalą, tačiau, paaiškėjus neteisėtiems R. G. veiksmams, šie dokumentai Progimnazijai nebuvo perduoti, kaip neatitinkantys realios Progimnazijos finansinės padėties.
95. Nors, R. G. teigimu, Progimnazijos buhalterinių dokumentų klastojimą patvirtina tai, kad 2014 metų Progimnazijos tyrimui pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas ir euras kaip piniginis vienetas, tačiau, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, vien tik šis faktas buhalterinių dokumentų klastojimo nepatvirtina. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. paminėti dokumentai buvo pateikti Progimnazijos, jie iš tiesų buvo atspausdinti iš buhalterinės apskaitos programos 2016 metais (Lietuvos Respublikoje jau galiojant piniginiam vienetui eurui), tačiau, jų autentiškumas buvo patvirtintas Progimnazijos atsakingų asmenų, į sistemą šie duomenys buvo suvesti 2013–2014 metais, todėl abejoti šių duomenų patikimumu nebuvo pagrindo. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė V. A., nurodžiusi, kad asmenys, kurie atspausdino Progimnazijos pirkimų dokumentų žiniaraščius, pateiktus specialistei, turėjo patvirtinti šių dokumentų tikrumą, nurodant, kad dokumentas yra tikras ir atspausdintas iš programos, kas ir buvo padaryta analizuojamu atveju (t. 21, b. l. 1–6, 64–77). Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad dokumentų tikrumas buvo patvirtintas atsakingų Progimnazijos asmenų, šių duomenų vertinimas ir pateikimas specialistei, priešingai nei teigia R. G., buvo teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu jos pačios tyrimui pateikti dokumentai, kuriais remiantis buvo atliekama E. T. konsultacinė išvada, jokiomis teisinėmis priemonėmis patvirtinti nebuvo, todėl teigti, jog jie atitiko ir pirminius Progimnazijos buhalterinius dokumentus, nebuvo pagrindo.
96. R. G. apeliaciniame skunde kritiškai vertinami ne tik D. B., A. Z., Š. M., bet ir kitų liudytojų – R. M., L. J., parodymai, teigiant, jog jie vis dar yra tiesiogiai priklausomi nuo Progimnazijos direktorės D. B., todėl yra suinteresuoti duoti jai palankius parodymus, tačiau ir šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Vien tik faktas, kad asmenys dirba Progimnazijoje, o jiems ir toliau vadovauja šioje byloje taip pat nuteista D. B., nesudaro pakankamo pagrindo šių asmenų parodymus atmesti kaip nepatikimus. Juo labiau, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo inicijuotas būtent D. B.. Šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs, atitiko ir kitų liudytojų – pvz. M. J., bei pačios R. G. (pvz. R. G. pripažino pasisavinusi žaislus, kuriuos R. M. įvardino kaip niekada nematytus Progimnazijoje) parodymus, esminiai prieštaravimai juose nenustatyti, jų išdėstytos faktinės aplinkybės sutapo ir su rašytiniais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, jų asmeninis nepalankumas R. G. atžvilgiu taip pat nenustatytas. Būtent dėl šių priežasčių, spręsdama R. G. kaltės klausimą, paminėtų liudytojų parodymais teisėjų kolegija rėmėsi, juos vertindama kitų byloje nustatytų duomenų visumoje. Pagrindo abejoti jų patikimumu ar objektyvumu, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nenustatė.
97. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo abejoti ir valstybės biudžetui padarytu žalos dydžiu, nustatytu specialistės V. A. 2016 m. liepos 2 d. ir 2017 m. liepos 19 d. išvadose. Kaip nustatyta 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje, Progimnazija biudžeto lėšas naudojo prekėms, kurių galimai neįsigijo apmokėti. Iš biudžeto lėšų įmonėms už prekes sumokėta 188 552,09 litų (54 608, 46 eurų). Šias pinigines lėšas Progimnazija įmonėms pervedė iš atsiskaitomųjų banko sąskaitų, į kurias (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pervedė finansavimą pagal paraiškas (t. 10, b. l. 14–149). Remiantis 2017 m. liepos 19 d. papildomoje specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, įvertinus pateiktą UAB „K. S. L.“ informaciją, didėja nuostolio suma ir iš viso sudaro 191 356,94 litų (55 420,80 eurų) (t. 17, b. l. 127–135). Sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumos, toks žalos dydis buvo nustatytas įvertinus R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų bendrą sumą. Būtent tokia pinigų suma buvo sumokėta iš Progimnazijos banko sąskaitų įmonėms, iš kurių Progimnazija realiai jokių pirkimų nevykdė. Tokiu būdu, pagrindo manyti, jog žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, priešingai nei teigiama R. G. apeliaciniame skunde, nėra.
98. Tačiau įvertinus šia nutartimi iš R. G. pareikštų kaltinimų pašalintas aplinkybes dėl tam tikrų Progimnazijos reikmėms skirtų prekių įsigijimo, tikslintinas ir R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytas žalos dydis. Šia nutartimi nustatyta, kad R. G. pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo iš UAB „A.“ pagal 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įsigytos mokyklinės spintelės, 101 vnt. (9 897,79 litų (2 866,60 eurų)), ir mokykliniai suolai, 16 vnt. (4 599,94 litų (1 332,23 eurų)), iš R. M. IĮ pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097, kuria buvo įsigyta 5 vnt. stendų (4 086,17 litų (1 183,43 eurų)), bei iš UAB „P. K.“ pagal 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6164, kuria, be kita ko, buvo įsigytas skeneris (782 litų (226,48 eurų)), multifunkcinis aparatas (800 litų (231,70 eurų)) ir kompiuteris (949 litų (274,85 eurų)), nepasitvirtino. Visi šie daiktai buvo rasti Progimnazijoje 2018 metais atliktos inventorizacijos metu, todėl R. G. veiksmais pasisavinto turto vertė mažinama 21 114,90 litais (6115,29 eurais) iki 170 242,04 litų (49 305,51 eurų).
Dėl A. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį
99. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyJuta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-303/2021).
100. Bylos duomenimis, A. G. į PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. spalio 9 d. serija KVK Nr. 185, 2014 m. balandžio 9 d. Nr. EKO02929; 2014 m. balandžio 24 d. serija CLSK Nr. 1050369; 2014 m. gegužės 30 d. serija SIL Nr. 528915, 2014 m. birželio 20 d. serija ST2S2 Nr. 4532; 2014 m. liepos 2 d. serija SIL Nr. 529279; 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra serija KVK Nr. 208; 2014 m. rugsėjo 18 d. serija KP Nr. 06949; 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. EKO03374; 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6035, 2014 m. spalio 10 d. serija PL1 Nr. 6036, rašikliu įrašė melagingą informaciją, kad prekes ir paslaugas priima Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., taip suklastodamas tikrus dokumentus, po to šias PVM sąskaitas faktūras pateikė tiekėjams UAB „P. K.“, UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, G. B. IĮ, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“, tokiais savo veiksmais žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas.
101. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neneigia, kad A. G. pasirašė ant visų jam pareikštuose kaltinimuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų kito asmens, t. y. Progimnazijos direktorės pavaduotojo A. Z., vardu. Tačiau teigia, kad tokie A. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, juos jis atliko su Progimnazijos direktorės žinia, PVM sąskaitas faktūras bei prekes jis pristatė į Progimnaziją, visos PVM sąskaitos faktūros buvo užvizuotos Progimnazijos direktorės D. B.. Įvertinus tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, akivaizdu, kad tokiais motyvais yra grindžiamas nuteistojo gynėjo prašymas A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes, gynėjo vertinimu, nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių. Šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
102. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais A. G. parodymais, kurie iš esmės atkartoti ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, R. G. ir D. B. jo paprašydavo nuvykti į tam tikrą įmonę paimti prekes ar PVM sąskaitas faktūras, ant jų pasirašyti A. Z. vardu. Pasak A. G., su Progimnazijos direktorės D. B. žinia sau jis parsivežė tik stiklus iš UAB „S.“ (2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija ST2S2 Nr. 4532), įvažiavimo bordiūrus, vejų bortus, bortus „Semper Bord5“, vinis „Borda“ iš UAB „K. P.“ (2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 06949). Visos kitos prekės pagal jam inkriminuotas PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos Progimnazijai (t. 20, b. l. 126–141). Šiuos A. G. parodymus iš dalies patvirtino ir jo sutuoktinė R. G. (t. 20, b. l. 126–141, t. 21, b. l. 44–58), negalėjusi paaiškinti, kaip A. G. parašai atsidūrė ant 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 6035 (UAB „P. K.“) ir 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 6036 (UAB „P. K.“), pažymėdama, kad prekes iš UAB „C.“ A. G. vežė D. B.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie R. G. parodymai iš esmės buvo paneigti šios nutarties dalyje dėl R. G. veiksmų teisinio vertinimo, nesant jokių kitų objektyvių A. G. parodymus patvirtinančių duomenų, sutikti su aptartais A. G. gynėjo apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
103. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. B. kategoriškai neigė buvus bet kokius susitarimus su R. G. ar A. G.. Teigė, kad niekada nėra prašiusi A. G. paimti Progimnazijai skirtas prekes ar PVM sąskaitas faktūras iš A. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų įmonių. D. B. teigimu, jai nėra žinoma ir tai, kad toks susitarimas buvo sudarytas tarp R. G. ir A. G., ji nėra mačiusi, kad A. G. atvežtų kokias nors prekes Progimnazijai, jai į namus jis taip pat nieko nėra vežęs (t. 20, b. l. 117–125). Apie tokius A. G. veiksmus nebuvo žinoma ir materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam A. Z.. Remiantis jo parodymais, nei viena prekė, ant kurios įsigijimo dokumento pasirašė A. G. jo (A. Z.) vardu jam, kaip materialiai už Progimnazijos turtą atsakingam asmeniui, perduota nebuvo (t. 19, b. l. 182–192). Svarbu ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausta dalis Progimnazijoje 2013-2014 metais dirbusių darbuotojų, tačiau nei vienas jų nepatvirtino kada nors matęs, kaip į Progimnaziją A. G. atveža kokias nors prekes. Esant šiems duomenims, kurie liko nepaneigti ir bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, netikėti D. B. teiginiais, kad jokio susitarimo su A. G. ji nebuvo sudariusi ir jai nebuvo žinoma apie tokį A. G. susitarimą su R. G., nėra pagrindo.
104. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. pripažino namo parsivežęs prekes iš UAB „S.“ (2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija ST2S2 Nr. 4532) ir UAB „K. P.“ (2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 06949), jas panaudojęs savo šeimos reikmėms, tačiau, kaip nustatyta šios nutarties dalyje dėl R. G. veiksmų teisinio vertinimo, tai nebuvo vienintelės prekės pagal A. G. A. Z. vardu pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios nebuvo perduotos Progimnazijai. Jokių abejonių tuo, kad R. G. kartu su A. G. pasisavino ir kitą Progimnazijai priklausiusį turtą, kurį Progimnazijos vardu A. G. paėmė pagal jam pareikštuose kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras iš UAB „E.“, UAB „C.“, UAB „S.“, G. B. IĮ, UAB „K. Š.“, UAB „K. P.“, įvertinus šios nutarties dalyje dėl R. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijai nekyla. Todėl šiuo atveju pasikliauti vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais A. G. ir/ar R. G. parodymais, kuriuos, be kita ko, paneigia liudytojų ir D. B. nurodytos faktinės aplinkybės, nėra pagrindo.
105. Būtina pažymėti ir tai, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Be šių aplinkybių įvertinami ir išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant į kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2017). Nagrinėjamu atveju nesant pagrindo abejoti tuo, kad nei D. B., nei A. Z. ar kitiems Progimnazijoje dirbusiems asmenims nebuvo žinoma apie A. G. veiksmus pasirašant PVM sąskaitas faktūras A. Z. vardu bei nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Progimnazija gavo prekes, kurios buvo įsigytos Progimnazijos vardu pagal PVM sąskaitas faktūras, pasirašytas A. G., darytina abejonių nekelianti išvada, kad pagrindinis A. G. tikslas pasirašant Progimnazijai skirtas PVM sąskaitas faktūras A. Z. vardu buvo kartu su R. G. pasisavinti Progimnazijos turtą. Šis tikslas, sprendžiant iš šioje nutartyje konstatuotų išvadų, buvo pasiektas, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvai, kad vertinamu atveju A. G. veiksmuose nebuvo tyčios, atmestini.
106. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde keliamos prielaidos, kad jei A. G. būtų turėjęs tyčią klastoti tikrą dokumentą ir jį iš karto panaudoti, jis būtų keitęs rašyseną, pasirašęs ne savo vardu, nerašęs jokių pareigų ir pan. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vienintelis asmuo, disponavęs A. G. A. Z. vardu pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Progimnazijoje, buvo A. G. sutuoktinė R. G., atsakinga už Progimnazijos buhalterinę apskaitą, todėl pagrindo manyti, kad jo veiksmai, t. y. PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas kito asmens vardu ir jų panaudojimas, gali išaiškėti, A. G. neturėjo. Tokiu būdu, jis neturėjo ir jokio pagrindo maskuoti savo neteisėtus veiksmus apeliaciniame skunde nurodytais būdais.
107. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad bylai aktualūs dokumentai, t. y. A. G. kito asmens vardu pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, nėra itin reikšmingi teisinių padarinių atsiradimo požiūriu, dėl ko A. G. atlikti veiksmai nebuvo pavojingi baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, tačiau, šis apeliacinio skundo motyvas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-303/2021).
108. PVM sąskaita faktūra – tai nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas. Tai yra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas ir pagal jame užfiksuotus duomenis yra formuojama konkrečios įmonės, nagrinėjamu atveju – Progimnazijos, finansinė veiklos atskaitomybė. Šie duomenys patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti duomenys turi teisinę reikšmę, todėl pripažintini dokumentais BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, A. G. suklastoti dokumentai, t. y. A. Z. vardu pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, buvo pateikti Progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei – R. G., kad ši įtraukų jas į Progimnazijos buhalterinę apskaitą. Remiantis šiais suklastotais dokumentais, į Progimnazijos buhalterinę apskaitą buvo įrašyti neteisingi duomenys apie Progimnazijos vardu R. G. šeimos reikmėms įsigytą turtą, kuriuo Progimnazija neturėjo galimybės disponuoti. Suklastoti dokumentai, kuriuose buvo užfiksuoti fiktyvūs Progimnazijos pirkimo-pardavimo sandoriai (juridiniai faktai), o už juos buvo sumokėta iš Progimnazijos banko sąskaitų, nagrinėjamu atveju buvo panaudoti teisinėje apyvartoje. Esant šiems duomenims, sutikti su nuteistojo A. G. gynėjo teiginiais, jog A. G. veiksmais suklastoti dokumentai nėra itin reikšmingi teisinių padarinių atsiradimo požiūriu, pasirašymas PVM sąskaitose faktūrose kito asmens vardu nesukėlė teisinių padarinių ir žalos, nėra pagrindo.
109. Iš esmės analogiškais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo prašymas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl veikos mažareikšmiškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-303/2021).
110. Šios teismų praktikos kontekste įvertinus pirmiau aptartus motyvus, neabejotina, kad A. G. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką ir vertinami kaip nepavojingi. Vertinant A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina į suklastotų dokumentų specifiką – pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos buvo formuojama Progimnazijos finansinė veiklos atskaitomybė, jų panaudojimo sritį ir rezultatą – PVM sąskaitos faktūros su jose nurodytais fiktyviais pirkimo-pardavimo sandoriais buvo įtrauktos į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, tokiu būdu, iškreipiant tikrąją Progimnazijos finansinę padėtį. Vertinti tokius A. G. veiksmus kaip mažareikšmius, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
111. A. G. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. G. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, prašant šioje dalyje A. G. išteisinti arba sumažinti jam inkriminuoto pasisavinto svetimo turto sumą iki 350,80 eurų. Pagrindo tenkinti šiuos A. G. gynėjo prašymus, įvertinus A. G. veiksmus nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija neįžvelgia.
112. A. G. inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, vykdydamas savo ir A. G. išankstinį susitarimą pasisavinti Progimnazijos vardu įsigyjamas prekes ir paslaugas, kurių Progimnazija realiai nepirko ir jų pirkimo neorganizavo, prekių ir paslaugų pardavėjams prisistatydavo Progimnazijos atstovu A. Z., jam pateiktuose pirkimo dokumentuose melagingai įrašydavo, jog prekes ir paslaugas paėmė A. Z., tačiau prekių į Progimnaziją nepristatydavo, tokiais savo veiksmais padėdamas R. G. pasisavinti Progimnazijos turtą. Nesutikdamas su tokiu jo veiksmų teisiniu vertinimu R. G. teigia, kad visus veiksmus jis atliko su D. B. žinia, jai už prekes, kurių pasisavinimo jis neneigia, sumokėjo grynaisiais pinigais, tačiau šie A. G. teiginiai buvo paneigti šios nutarties dalyje dėl R. G. neteisėtų veiksmų teisinio vertinimo, todėl apie juos pakartotinai nepasisakytina. Pagrindo manyti, kad D. B. žinojo apie A. G. veiksmus, o prekės pagal jo A. Z. vardu pasirašytas PVM sąskaitas faktūras buvo perduotos Progimnazijai, nėra.
113. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. G., Progimnazijoje užimdama vyriausiosios buhalterės pareigas, klastojo Progimnazijos vardu įsigyjamo turto PVM sąskaitas faktūras, Progimnazijos vardu įsigyto turto Progimnazijai neperdavė, jį panaudodama savo bei savo šeimos poreikių tenkinimui, siekdama nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, apgaulingai tvarkė Progimnazijos buhalterinę apskaitą. Visais atvejais prekės buvo užsakomos būtent R. G., tačiau į prekių užsakymo vietas ji ne visuomet vykdavo viena – kartais prekes vietoje ji rinkdavosi kartu su A. G. (UAB „L. S.“). Be to, kai kurie užsakymai (G. B. IĮ) buvo derinami tik su A. G., visos prekės buvo atsiimtos arba R. G., arba A. G., pasirašiusio A. Z. vardu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai atpažino A. G. kaip asmenį, kuris su R. G. atvykdavo į prekių užsakymo vietas tiek jas užsakant, tiek atsiimant. Duomenų, patvirtinančių, kad apie tokius A. G. veiksmus buvo žinoma Progimnazijoje dirbusiems asmenims, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. To nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas asmuo. Tokiu būdu, sutikti su A. G. teiginiais, jog jis tik geranoriškai padėjo Progimnazijai, tyčia neatlikdamas jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
114. Pabrėžtina, kad dalis R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytų daiktų buvo rasti R. G. ir A. G. gyvenamojoje vietoje. Nežinoti neteisėto jų įsigijimo pobūdžio A. G., gyvendamas kartu su R. G., negalėjo. Bylos duomenimis, būtent R. G. A. G. duodavo nurodymus atsiimant prekes pasirašyti PVM sąskaitas faktūras A. Z. vardu, tokiu būdu palengvinant Progimnazijos turto pasisavinimą ir sudarant kliūtis apie tai sužinoti Progimnazijoje atsakingiems asmenims. Be to, tik ji matydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias A. Z. vardu pasirašydavo jos sutuoktinis, todėl turėjo visus būtinus įrankius ir priemones nuslėpti A. G. neteisėtų veiksmų pobūdį. Šių domenų visumoje abejoti tarp A. G. ir R. G. buvusio išankstinio susitarimo egzistavimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Akivaizdu, jog vertinamu atveju A. G. atliko veiksmus, padėjusius R. G. pasisavinti svetimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiksmus vertino pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Tenkinti A. G. gynėjo apeliacinio skundo prašymą ir sumažinti A. G. inkriminuoto turto sumą iki 350,80 eurų, t. y. tokios sumos, kuriai jis pripažįsta pasisavinęs Progimnazijos turtą, nėra pagrindo.
Dėl D. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
115. D. B. buvo pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., dirbdama Progimnazijos direktore, iš (duomenys neskelbtini) miesto sa(duomenys neskelbtini)vaivivaldybės į Progimnazijos atsiskaitomąsias sąskaitas gavus pinigines lėšas, Progimnazijos vyriausiajai buhalterei R. G. atlikus bankinius pavedimus už prekes, kurių Progimnazija faktiškai nepirko, būdama gautų piniginių lėšų valdytoja, turėdama galimybę kontroliuoti progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat privalėdama kontroliuoti jai atskaitingą vyriausiąją buhalterę R. G., neužtikrino tinkamo piniginių lėšų, progimnazijos gautų patikėjimo teise, panaudojimo, vyriausiajai buhalterei vykdant ūkines operacijas su trečiaisiais asmenimis; neužtikrino 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tinkamo inventorizacijų įforminimo, dėl ko, nesant sutikrinimo žiniaraščiuose, kuriuose pateikiami inventorizacijos rezultatai, privalomų nurodyti rekvizitų, inventorizavimo komisijoms negavus buhalterinių ilgalaikio ir trumpalaikio turto aprašų, faktiškai inventorizacijų metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis, ir todėl nėra galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą; nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į progimnazijos buhalterinę apskaitą, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
116. BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-109-942/2019, 2K-237-303/2021, 2K-185-489/2022).
117. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiriamu laikotarpiu D. B. užėmė Progimnazijos direktorės pareigas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-170 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte, kurio duomenimis, už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą atsako biudžetinės įstaigos vadovas. Šių aplinkybių savo apeliaciniame skunde neneigia ir D. B.. Tačiau, jos teigimu, Progimnazijos buhalterinę apskaitą tiriamu laikotarpiu tvarkė vyriausioji buhalterė R. G., kuri Progimnazijoje buvo įdarbinta darbo sutarties pagrindu, todėl ji (D. B.) tinkamai įgyvendino savo pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nėra tinkamas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.
118. Kaip teisingai nurodyta D. B. apeliaciniame skunde, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021, 2K-185-489/2022).
119. Pirmiau šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, kad R. G., kuriai Progimnazijoje buvo pavestas tinkamas, t. y. tiek Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek Progimnazijoje nustatytą tvarką atitinkančios buhalterinės apskaitos tvarkymas, šių reikalavimų akivaizdžiai nevykdė, Progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, klastojo PVM sąskaitų faktūrų turinį, į buhalterinę apskaitą įtraukdavo realiai neegzistuojančias finansines operacijas dėl prekių ir paslaugų įsigijimo Progimnazijos vardu, tokiu būdu, padedama savo sutuoktinio, kuris atsiimdamas prekes ir paslaugas Progimnazijos vardu į PVM sąskaitas faktūras įrašydavo melagingus duomenis, kad prekes ir paslaugas atsiėmė Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., pasisavino Progimnazijos turtą.
120. Šių R. G. ir A. G. veiksmų kontekste itin aktualu tai, kad visos R. G. ir A. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo užvizuotos Progimnazijos direktorės D. B., tokiu būdu suteikiant pagrindą vyriausiajai Progimnazijos buhalterei R. G., jas apmokėti iš Progimnazijos banko sąskaitų. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo keliamas klausimas, kad kai kurios R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo vizuojamos Progimnazijos nedarbo dienomis, D. B. atostogų ar ligos atvejais, ką betarpiškai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau, pagrindo abejoti, kad visos R. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo užvizuotos būtent D. B. ir jų egzistavimas D. B. buvo žinomas, nėra. Iš esmės šios aplinkybės neneigė ir pati D. B., nurodydama, kad visas PVM sąskaitas faktūras, kurias reikėdavo užvizuoti, R. G. jai atnešdavo paskubomis, pas D. B. esant kitiems asmenims, todėl į vizuojamų PVM sąskaitų faktūrų turinį ji nesigilino. Pasak D. B., ji pasitikėjo R. G. ir jos darbo netikrino (t. 20, b. l. 117–125).
121. Be to, kaip nustatyta pirmiau išdėstytų duomenų visuma, D. B. R. G. buvo suteikusi pirmojo parašo teisę valdant Progimnazijos banko sąskaitas. Tokiu būdu, R. G. galėjo atlikti bankinius pavedimus iš Progimnazijos banko sąskaitų be D. B. įsikišimo, t. y. jai nereikėjo kiekvieno iš Progimnazijos banko sąskaitos daromo bankinio pavedimo patvirtinti savo parašu. Aktualu ir tai, kad net ir tuomet, kai Progimnazijos turto inventorizacijos komisija, privalėjusi kiekvienais metais atlikti Progimnazijos turto inventorizaciją, be kita ko, pagal Progimnazijos direktorės įsakymą, informuodavo D. B., kad vyriausioji buhalterė R. G. jiems nepateikia inventorizacijos atlikimui būtinų buhalterinių dokumentų, jokių aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti tokius R. G. veiksmus sąlygojusias priežastis, ji net ir šiuo atveju nesiėmė, dėl ko, inventorizacijos komisija atlikdavo inventorizacijas be būtinų dokumentų, iš esmės surašydami tik turtą, kurį rasdavo Progimnazijoje, patikrindami kiekvieną Progimnazijos patalpą realiai. R. G. neteisti veiksmai pradėjo aiškėti tik tuomet, kai ji išėjo iš darbo Progimnazijoje ir A. Z. D. B. pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias viešieji pirkimai nebuvo organizuojami, Progimnazijoje šių prekių nebuvo, todėl nebuvo aišku, kas pagal šias PVM sąskaitas faktūras Progimnazijos vardu įsigijo prekes.
122. Vertinant D. B. elgesį pažymėtina ir tai, kad Progimnazijos direktorei keliami aukštesni reikalavimai, nei bet kuriam kitam Progimnazijoje dirbančiam asmeniui. Ji, be kita ko, yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, Progimnazijos veiklą, jos turtą bei struktūrą, todėl privalo būti atidi ir Progimnazijos buhalterinės apskaitos vedimą patikėjus kitam asmeniui – vyriausiajai buhalterei. Tuo tarpu sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad šiuo atveju D. B. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga Progimnazijos turto atžvilgiu, suteikusi R. G. vyriausiosios buhalterės pareigas, ji visiškai nesidomėjo, kaip šios pareigos yra vykdomos realiai, jokių aktyvių veiksmų kontroliuojant vyriausiąją buhalterę ir jos atliekamus veiksmus nesiėmė net ir po to, kai buvo informuota apie netinkamus R. G. veiksmus, nepateikiant būtinų buhalterinių dokumentų inventorizavimo komisijai. Svarbu ir tai, kad toks nerūpestingas Progimnazijos direktorės elgesys sudarė R. G. sąlygas sistemingai ir netrukdomai savintis Progimnazijos turtą pakankamai ilgą laiko tarpą. Atsižvelgiant į šių D. B. veiksmų svarbą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, pagrindo manyti, kad jos veiksmai nėra niekaip nesusiję su R. G. ir A. G. aukščiau aprašytais neteisėtais veiksmais Progimnazijos turto atžvilgiu, nėra pagrindo. Esant tinkamai vyriausiosios buhalterės veiksmų kontrolei, D. B. aktyviai domintis jos veikla ir reaguojant į pranešimus dėl galimai netinkamų R. G. veiksmų (inventorizavimo komisijai nepateikiant būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų), Progimnazijos turto pasisavinimo neabejotinai buvo galima išvengti.
123. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad tiek specialistės V. A. išvadose, tiek ir 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte neginčijamai nustatyta, jog Progimnazijos turto, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2013–2014 metais negalima iš dalies nustatyti ne tik dėl R. G. neteisėtų veiksmų (PVM sąskaitų faktūrų klastojimo, realiai neįvykusių finansinių operacijų įtraukimo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą), sąlygojusių Progimnazijos turto pasisavinimą, bet ir dėl D. B., kaip Progimnazijos direktorės, netinkamo pareigų atlikimo – teisės aktų neatitinkančio 2013–2014 metų Progimnazijos inventorizacijų įforminimo, dėl ko, nesant sutikrinimo žiniaraščiuose, kuriuose pateikiami inventorizacijos rezultatai, privalomų nurodyti rekvizitų, inventorizacijos komisijoms negavus buhalterinių Progimnazijos turto aprašų, faktiškai inventorizacijų metu nustatyti duomenys nebuvo sulyginti su Progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenimis, dėl ko, nėra galimybės palyginti, ar faktiškai inventorizuotas turtas atitinka Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą.
124. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, be baudžiamosios, nustatyta ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Tačiau asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje dėl BK 223 straipsnio taikymo ne kartą yra nurodyta, jog asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai kilo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-356-689/2018 ir kt.).
125. Įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, abejonių tuo to, jog dėl šios nutarties 123 punkte aprašytų neteisėtų D. B. veiksmų kilo BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, teisėjų kolegijai nekyla. Šį faktą patvirtina tiek specialisto išvadoje, tiek ir ekspertizės akte konstatuotos išvados. Tokiu būdu, dėl neteisėtų D. B. veiksmų kilus BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytiems padariniams, jos administracinės atsakomybės klausimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti sprendžiamas.
126. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad už netinkamą inventorizacijų įforminimą analizuojamu atveju turėtų būti atsakinga inventorizacijos komisija, bet ne Progimnazijos direktorė, tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina. Kaip nustatyta 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 punktu, įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako ne tik už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, bet ir kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – už teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Iš aptarto seka, kad nagrinėjamu atveju Progimnazijos direktorė buvo atsakinga ne tik už inventorizacijos komisijos sudarymą, bet ir už teisingų inventorizacijos rezultatų įtraukimą į buhalterinę apskaitą.
127. Byloje nėra, kad inventorizacijos komisijoms tiek 2013, tiek 2014 metais nebuvo pateikti būtini tinkamos inventorizacijos atlikimui buhalteriniai dokumentai. Šį faktą patvirtino ne tik Progimnazijoje nustatytu laikotarpiu inventorizacijas atlikę asmenys, bet ir 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės – Progimnazijos metiniuose inventorizacijos aktuose nurodyta, jog inventorizacijos komisija negavo buhalterinių ilgalaikio ir trumpalaikio turto aprašų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad šis faktas buvo žinomas ir D. B.. Juo labiau, kad su šia situacija ją buvo supažindinęs A. Z.. Tačiau jokių veiksmų, įpareigojant R. G. pateikti būtinus dokumentus, ji neatliko. Iš inventorizacijos komisijų gavusi ilgalaikio-trumpalaikio turto apžiūros pažymas, kuriose nurodyta tik rasto turto buvimo vieta, pavadinimai ir kiekiai, kai kur inventoriniai numeriai, kai kuriose pažymose ties turto pavadinimu neįrašytas net ir rasto turto kiekis arba toje vietoje įrašytas „0“, kai kur ties rasto turto kiekiu nurodyta ir neigiama reikšmė, nors ankstesnių metų inventorizacijos aktuose jokių įrašų apie trūkumą nepateikta, jose matydama akivaizdžiai Inventorizacijos taisyklių neatitinkančius duomenis, jokių veiksmų, siekiant juos patikrinti, kad į buhalterinę apskaitą būtų įtraukti tik teisingi inventorizacijos rezultatai, D. B. vėlgi nesiėmė. Negana to, priimdama 2013 m. gruodžio 16 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymus „Dėl metinės inventorizacijos atlikimo“, juose D. B. nenurodė, kokios dienos būklei turi būti atlikta inventorizacija, jais nebuvo ir privalomo įpareigojimo inventorizacijos rezultatus įforminti dokumentais, nors tokių duomenų įtraukimas į tokio pobūdžio įsakymus pagal Inventorizacijos taisyklių reikalavimus (10 ir 14 punktas) buvo būtinas.
128. Įvertinus aptartų Inventorizacijos taisyklių pažeidimų pobūdį, akivaizdu ir neginčytina, jog vertinamu atveju atlikus Progimnazijos inventorizacijas pagal nustatytas taisykles, Progimnazijos turto trūkumas būtų nustatytas R. G. vis dar užimant vyriausiosios buhalterės pareigas, tokiu būdu užkertant kelią jos tolesniems neteisėtiems veiksmams Progimnazijos turto atžvilgiu. Už šių veiksmų tinkamą neatlikimą analizuojamu atveju yra atsakinga būtent Progimnazijos direktorė D. B., todėl sutikti su jos apeliacinio skundo motyvais dėl nepagrįsto jos nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
129. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir D. B. apeliacinio skundo motyvai, kad jokie teisės aktai skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu neįtvirtino pareigos Progimnazijai, kaip biudžetinei įstaigai, inventorizuoti trumpalaikio turto, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad inventorizacijos komisija turėjo gauti trumpalaikio turto aprašus, prieštarauja teisės aktams. Nors pagrindo nesutikti, jog tiesioginis reikalavimams biudžetinėms įstaigoms inventorizuoti trumpalaikį turtą 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nebuvo nustatytas, toks reikalavimas nebuvo įtvirtintas ir vidiniais Progimnazijos teisės aktais, tačiau, kaip nustatyta 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 4 punkte, biudžetinės įstaigos, be kito turto privalėjo inventorizuoti ir atsargas. Kaip nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, atsargos gali būti skirstomos į strategines ir neliečiamąsias atsargas, taip pat medžiagas ir žaliavas – naudojamos gamyboje, savo veikloje ar viešosioms paslaugoms teikti (kuras, atsarginės dalys ir pan.), bei ūkinį inventorių – materialusis turtas, kuris yra naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio įsigijimo ar pasigaminimo savikaina mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę (ilginamieji laidai, kabeliai, įrankiai, indai, baldai, patalynė, drabužiai, avalynė ir pan.). Šis turtas Progimnazijoje turėjo būti inventorizuotas (t. 24, b. l. 2–47). Tuo tarpu trumpalaikiu turtu pripažįstamas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę. Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės. Bylos duomenimis, Progimnazijoje ilgalaikiu turtu buvo laikomas tik toks turtas, kurio vertė buvo didesnė nei 1000 litų (289,62 eurų). Iš aptartų duomenų visumos seka, kad atsargos, pagal savo pobūdį ir paskirtį, gali būti tapatinamos su trumpalaikiu turtu, todėl vien tik sąvokų neatitikimas šiuo atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu priešingam D. B. veiksmų vertinimui, nei jis pateiktas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsargos bet kokiu atveju turėjo būti inventorizuotos, o jų inventorizacijai atlikti buvo būtini šio turto aprašai, kuriuos inventorizavimo komisijai kiekvienu atveju privalėjo pateikti vyriausioji buhalterė.
130. Ir vis tik, nesant pagrindo abejoti D. B. veiksmų atitikčiai BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, teisėjų kolegija sutinka su D. B. apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji, kaip ūkio subjekto vadovas, nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į Progimnazijos buhalterinę apskaitą ir tai yra tiesiogiai susiję su jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padariniais. Nors 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos rezultatai nebuvo įrašyti į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, tačiau tokį Progimnazijos direktorės sprendimą lėmė objektyvios priežastys – nustatyti pažeidimai buhalterinėje apskaitoje, susiję su R. G. neteisėtais veiksmais. Tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2013 m. gruodžio 30 d. inventorizacijos rezultatai nebuvo įrašyti į Progimnazijos buhalterinę apskaitą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Toks pažeidimas, atitinkantis 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 67 punkto reikalavimus, nebuvo nustatytas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto duomenimis, todėl iš D. B. pareikšto kaltinimo šalintina, nekeičiant jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtų bausmių
131. Apeliaciniame skunde R. G. prašo perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 1 dalį sušvelninti jai paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. G. kalta pagal BK 183 straipsnoi 2 dalį, ir paskyrė jai teisingą bausmę.
132. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
133. Spręsdamas bausmės skyrimo R. G. klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė padarė du nusikaltimus, įvertino jų pavojingumą (vienas iš padarytų nusikaltimų – sunkus, kitas – apysunkis), kaltės formą (abu nusikaltimai tyčiniai), apeliantės asmenybę apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista), vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į užsitęsusią proceso trukmę. Kolegija pažymi, kad procesas užsitęsė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys: dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas, gynėjų prašymai daryti bylos pertrauką, R. G. gynėjo prašymu atlikta finansinė ekspertizė, teisėjų kolegijos narių teisėtas nebuvimas darbe. Taip pat ir įvertinus iš R. G. pareikšto kaltinimo pašalintas fakines aplinkybes, atsižvelgiant į bendrą Progimnazjai padarytos žalos dydį, dėl kurios Progimnazija susidūrė su finansiniais sunkumais, veiksmų intensyvumą, taip pat į veiką įtraukiant savo sutuoktinį A. G., dėl padarytos žalos švelninti bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir R. G. apeliacinio skundo motyvai, kad šiuo metu ji dirba laborante (duomenys neskelbtini), gauna mažas pajamas, su vyru išlaiko du vaikus (mažametę dukrą ir sūnų studentą), turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pastebi, kad naujas R. G. darbas – laborantė (duomenys neskelbtini), bei jame gaunamas menkas uždarbis, dėl kurio nuteistoji susiduria su atitinkamais finansiniais sunkumais, buvo sąlygotas būtent jos neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje – skundžiamu nuosprendžiu jai buvo uždrausta dirbti buhalterio, vyr. buhalterio ir apskaitininko darbą ir darbą, susijusį su finansinių išteklių ir materialinių vertybių apskaita, jų valdymu ir disponavimo, todėl vien tik R. G. poreikių ir jos finansinių norų neatitinkantis darbas nesudaro pagrindo jai paskirtos bausmės švelninimui. Pagrindo R. G. atžvilgiu neskirti BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas R. G. padarė vykdydama savo, kaip vyriausiosios buhalterės, darbines funkcijas, taip pat nėra.
134. Nuteistojo A. G. gynėjo bei nuteistosios D. B. apeliaciniuose skunduose dėl pirmosios instancijos teismo paskirų bausmių dydžio nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad skirdamas bausmes A. G. ir D. B., pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į D. B. ir A. G. neteisėtų veiksmų apimtį bei pobūdį, įvertino jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes (D. B. praeityje neteista, dirba, jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatytos, A. G. teisiamas pirmą kartą, niekur nedirba, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatytos), taip pat atsižvelgė ir į užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. G. ir D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra teisingos, aiškiai ne per griežtos ir atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. D. B. iš pareikšto kaltinimo pašalinta faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
135. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Progimnazija buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš R. G. ir A. G. solidariai Progimnazijos naudai priteisti 55 420,67 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 17, b. l. 92– 97). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Progimnazijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 55 420,67 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais, tačiau, įvertinęs tai, kad dalį Progimnazijai padarytos turtinės žalos R. G. jau grąžino Progimnazijai (4 122,27 eurų), pirmosios instancijos teismas sumažino Progimnazijai priteistinos turtinės žalos dydį, iš R. G. ir A. G. solidariai priteisdamas 3 802,38 eurų, iš R. G. 47 496,02 eurų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
136. Atsižvelgiant į šios nutarties argumentus, kurių pagrindu iš R. G. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės dėl turto pasisavinimo iš UAB „A.“ pagal 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas faktūras, iš R. M. IĮ pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 bei iš UAB „P. K.“ pagal 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6164, kuria, be kitų daiktų, buvo įsigytas skeneris (782 litų (226,48 eurų)), multifunkcinis aparatas (800 litų (231,70 eurų)) ir kompiuteris (949 litų (274,85 eurų)), byloje nustatytos žalos dydis buvo sumažintas 6 115,29 eurais, analogišku būdu mažintinas ir iš R. G. Progimnazijos naudai skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydis iki 41 380,73 eurų (47 496,02 minus 6 115,29).
Dėl proceso išlaidų
137. Bylos duomenimis, atliekant ikiteisminį tyrimą Progimnazija savo atstovei advokatei Singridai Samoškienei sumokėjo 1 688 eurų, o nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme – 3 050,40 eurų. Viso buvo sumokėta 4 738,40 eurų (t. 21, b. l. 86–104). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad R. G. ir A. G. nusikaltimu padaryta žala ženkliai skiriasi, bylinėjimosi išlaidas padalino proporcingai padarytos žalos dydžiui, iš A. G. Progimnazijos naudai priteisdamas 325,10 eurų, iš R. G. – 4 413,30 eurų bylinėjimosi išlaidų.
138. Tiek nuteistoji R. G., tiek ir nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo sumažinti iš jų priteistas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagrindo tenkinti tokius nuteistųjų prašymus nėra. Progimnazijos patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstos objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Tuo tarpu įvertinus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, manyti, jog iš A. G. ir R. G. priteistos atstovavimo išlaidos yra neproporcingos, nėra pagrindo, todėl jos nemažintinos. Juo labiau, jog jokie motyvai, kodėl jos turėtų būti sumažintos, apeliaciniuose skunduose nepateikti, šį prašymą iš esmės grindžiant pasak skundų nepagrįstais R. G. ir A. G. pareikštais kaltinimais. Šie nuteistųjų motyvai buvo paneigti šia nutartimi, todėl nesudaro pagrindo iš R. G. ir A. G. priteistų atstovavimo išlaidų mažinimui.
139. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo – Progimnazijos atstovė advokatė S. S. 2023 m. sausio 16 d. pateikė duomenis apie civilinio ieškovo - Progimnazijos patirtas išlaidas už jam advokato suteiktą teisinę pagalbą, atitinkančias 1 280 eurų bei prašo jas priteisti civiliniam ieškovui – Progimnazijai iš nuteistųjų R. G. ir A. G..
140. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.). Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios R. G., nuteistojo A. G. gynėjo ir nuteistosios D. B. apeliacinius skundus. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų R. G. ir D. B. – tenkinami iš dalies. Įvertinus tai, kad apeliacinis procesas vyko ne civilinio ieškovo iniciatyva, jo patirtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas pasiruošiant baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir dalyvaujant bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme turi būti priteisiamos iš R. G. ir A. G., iš kiekvieno priteisiant po 640 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti faktines aplinkybes, kad R. G. pasisavino K. V. K. progimnazijos turtą, Progimnazijos vardu įgydama prekes pagal 2014 m. vasario 26 d. R. M. IĮ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 (5 stendai), 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras (mokyklinės spintelės, 101 vnt., ir mokykliniai suolai, 16 vnt.) ir 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „P. K.“ sąskaitą faktūrą Nr. 6164 (dalyje dėl Progimnazijos vardu įsigyto skenerio, multifunkcinio aparato ir kompiuterio).
Nustatyti, kad R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavino 49 305,51 eurų (keturiasdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų penkių eurų ir 51 ct) vertės K. V. K. progimnazijos turtą.
Sumažinti iš R. G. K. V. K. progimnazijai priteistą sumą: civilinei ieškovei K. V. K. progimnazijai iš R. G. ir A. G. solidariai priteisti 3 802,38 eurų, (tris tūkstančius aštuonis šimtus du eurus ir 38 ct), iš R. G. priteisti 41 380,73 eurų (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 73 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti faktinę aplinkybę, kad D. B., kaip ūkio subjekto vadovas, nepriėmė galutinio sprendimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų įrašymo į K. V. K. progimnazijos buhalterinę apskaitą.
Likusią Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą atmesti.
Iš A. G. priteisti 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) eurų K. V. K. progimnazijai jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Iš R. G. priteisti 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) eurų K. V. K. progimnazijai jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.