Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-426-1042/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-23
Bylos Nr.: e2A-426-1042/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01012-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
Ieškovas: R. G.-K., R. G.
Atsakovas: A. G., V. G.
Trečiasis asmuo: V. K., Skuodo rajono notarų biuro

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.7Sutarčių forma ir galia

Civilinė byla Nr. e2A-426-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01012-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.7.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) A. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-1139/2022 pagal ieškovės R. G.-K. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., V. G., tretieji asmenys V. K., Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž., dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir sandorio dėl šio buto pirkimo-pardavimo pripažinimo galiojančiu, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia; atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. G.- K., trečiasis asmuo V. K., dėl skolos už nuomą ir palūkanų priteisimo, bei atsakovo V. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. G.-K., trečiasis asmuo V. K., dėl nuostolių, nuomos mokesčio priteisimo, ieškovės šeimos iškeldinimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės R. G. – K. ir atsakovo A. G. sudarytą bei Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintą preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir ieškovės R. G. – K. bei atsakovo A. G. sandorį dėl šio buto pirkimo pardavimo pripažinti galiojančiu. Taip pat prašė (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo A. G. ir jo sūnaus – atsakovo V. G. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas A. G. sudarė notarinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 3.1. punkte ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), sumokėti atsakovui A. G. už šį butą 26 000,- Lt (7530,- Eur), o atsakovas A. G. įsipareigojo gavęs visus pinigus už parduotą butą atvykti į notarų biurą pasirašyti pareiškimą apie pirkėjos prievolės įvykdymą ir perduoti jį ieškovei. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigytame bute deklaravo savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Tą pačią dieną ieškovė su visais komunalinių paslaugų tiekėjais sudarė visas būtinas komunalinių paslaugų tiekimo sutartis. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. G. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gavo pranešimą apie jo nedeklaruotas turto pardavimo, t. y. ieškovei parduoto buto, pajamas. Atsakovas A. G., siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu jo įgyto ir su ieškove sudarytos Sutarties pagrindu tais pačiais metais jai parduoto buto nedeklaruotų pardavimo pajamų apmokestinimo, pareikalavo ieškovės jų sudarytą Sutartį nutraukti. Įkalbėta atsakovo A. G. ieškovė sutiko pasirašyti su atsakovu A. G. susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) ir patvirtintas Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R.. Tą pačią dieną ta pati notarė patvirtino ir kitą šalių sudarytą sandorį, pavadintą preliminariąja sutartimi, kuria atsakovas A. G. esą siūlo pirkti, o ieškovė esą sutinka pirkti tą patį butą, įsipareigodama atsakovui A. G. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti likusią kainos dalį – 6360,00 Eur, t. y. iš esmės tą pačią kainą, kuri litais buvo nustatyta šalių (duomenys neskelbtini) sudarytoje, tačiau ką tik nutrauktoje Sutartyje. Likusios kainos dalies už butą mokėjimai ieškovės turėjo būti atliekami bankiniais pavedimais, tačiau 58,00 Eur buto nuomos mokestis ir toliau atsakovui A. G. turėjo būti mokamas grynais pinigais jo nurodytu būdu – įmetant pinigus į (duomenys neskelbtini) name esančią (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą pašto dėžutę. Ieškovės įsipareigotos sumokėti likusios 6360,00 Eur sumos mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovą A. G. informavo, kad jos įsipareigojimas iki (duomenys neskelbtini) sumokėti likusią 6360,00 Eur buto kainos dalį yra visiškai įvykdytas. (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis - trečiasis asmuo V. K. Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure, pas notarę R. R., kuri patvirtino jo atsakovui A. G. surašytą pareiškimą, jog preliminariojoje sutartyje ieškovės prisiimtas įsipareigojimas sumokėti iki (duomenys neskelbtini) likusią buto pardavimo kainos dalį yra visiškai įvykdytas. Tą pačią dieną ieškovė šį pareiškimą išsiuntė atsakovui A. G.. Atsakovas A. G. jį gavo (duomenys neskelbtini), tačiau su ieškove jis nesusisiekė. Kadangi ieškovė visiškai įvykdė buto prikimo-pardavimo sandorį, pavadintą preliminariąja sutartimi, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o atsakovas A. G. sąmoningai vengia įforminti šį sandorį notarine tvarka, todėl laikydama tokius atsakovo A. G. veiksmus nesąžiningais bei prieštaraujančiais geros moralės principams, ieškovė turi teisę reikalauti, kad teismas jos ir atsakovo A. G. sudarytą sandorį pripažintų galiojančiu. Šalis siejo buto pirkimo-pardavimo santykiai ir (duomenys neskelbtini) sutartis atitinka būtent pirkimo-pardavimo sutarties požymius, todėl ji pripažintina pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi.

3. Pažymėjo, kad atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, ginčo butą padovanojo savo sūnui V. G., o V. G. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį bei šios sutarties pagrindu jam perėjusią nuosavybės teisę į ginčo butą įregistravo valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Ginčo buto dovanojimo sutartyje nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas A. G. ginčo buto dovanojimo sutartį sudarė tik „dėl akių“, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Todėl toks sudarytas ginčo buto dovanojimo tariamasis sandoris yra negaliojantis (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ginčo buto dovanojimo sandorį atsakovas A. G. sudarė tebevykstant civiliniam procesui dėl ieškovės ir jo sudarytos ginčo buto preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos pripažinimo galiojančiu sandoriu, todėl toks „dėl akių“ sudarytas ginčo buto dovanojimo sandoris prieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, vertintinas kaip tariamasis sandoris (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; CK 1.86 straipsnis). Atsakovas A. G. savo sūnui V. G. neperdavė padovanoto ginčo buto, buto raktų, nei jo dokumentų ir pan., kaip yra nurodoma ginčo dovanojimo sutartyje, nes visus nurodytus daiktus ir ginčo buto dokumentus atsakovas A. G. dar (duomenys neskelbtini) yra perdavęs ieškovei. Todėl šis dovanojimo sandoris yra akivaizdi atsakovo ir jo sūnaus V. G. valios simuliacija, siekiant išvengti ieškovės atsakovui A. G. teisme pareikšto reikalavimo patenkinimo bei taip pat apsunkinti tebevykstantį teisminį procesą, siekdamas išvengti ieškovės ir atsakovo sudaryto ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo pagrindine sutartimi ir šio sandorio pripažinimo galiojančiu.

4. Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės R. G.-K. priteisti 8 581,48 Eur skolą už nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teigė, kad šalys (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas parduoda, o ieškovė perka butą/patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ji šalių susitarimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė atsakovui, kad neturi kur gyventi su nepilnamečiu vaiku (ar vaikais), ir neturi pinigų butui įsigyti, prašė leisti toliau gyventi bute, todėl atsakovas leido ieškovei toliau gyventi atsakovui priklausančiame bute. Šalys atnaujino gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarydamos naują neterminuotą nuomos sutartį, bei tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė preliminariąją sutartį. Pagal preliminarios sutarties nuostatas šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki (duomenys neskelbtini). Iki nurodyto termino šalys pagrindinės sutarties nesudarė, todėl pagal sutarties sąlygas nesudarius pagrindinės sutarties dėl A. G. kaltės, jis grąžina R. G. sumokėtus 1170,00 Eur, jei sutartį atsisako sudaryti R. G. – jai 1170,00 Eur negrąžinami. Šalys sudarė preliminarią sutartį, nes atsakovas nebuvo tikras dėl ieškovės tikrųjų ketinimų ir galimybės sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes prieš tai pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir vėliau nutraukta, dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad tokiam ilgam laikotarpiui atsakovui nebūtų ekonomiškai naudinga ir pagrįsta leisti ieškovei mokėti už įsigyjamą butą apie 117,77 Eur (6360 Eur / 54 mėn.) per mėnesį, kai ši suma tolygi nuomos kainai. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis buvo kaip leidimas ieškovei gyventi atsakovo bute ir jį nuomotis. Šalys siekė tik susitarti dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, todėl nėra teisinio pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti jį įvykdyti natūra. Ieškovė neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų, todėl negalima laikyti preliminarios sutarties pagrindine sutartimi, kaip to prašo ieškovė. Atsakovui ieškovės mokėti pinigai yra gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis. Per penkiasdešimt keturių mėnesių trylikos dienų laikotarpį (nuo preliminarios sutarties sudarymo iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti), kurio metu ieškovė naudojosi atsakovo butu, pasikeitė tiek rinkos situacija, tiek atsakovo galimybės. Šiuo metu pačiam atsakovui reikalingas butas, kuriame jis ketina leisti gyventi savo sūnui, kuriam reikalinga gyvenamoji patalpa po santuokos nutraukimo, kadangi kitos gyvenamosios patalpos atsakovas neturi ir neranda įsigyti.

5. Atsakovas A. G. pažymėjo, kad šalys buvo sudariusios žodinę neterminuotą buto nuomos sutartį, tačiau ieškovė nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, ir liko atsakovui skoloje. Skolą atsakovui A. G. sudarė nuomos mokestis, kuris buvo paskaičiuotas taip: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už nuomą ieškovė turėjo sumokėti 3402,28 Eur (58,66 mėn. x 58 Eur). Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sumokėti 6943,20 Eur nuomos mokesčio (57,86 mėn. x 120 Eur). Iš viso ieškovė už buto nuomą ((duomenys neskelbtini) dienai) turėjo sumokėti 10 345,48 Eur nuomos mokesčio, o atsakovas yra gavęs iš ieškovės ir trečiojo asmens 7 588 Eur ((duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis 58 Eur už R. G. už buto nuomą + 7 530 Eur pagal ieškovės mokėjimus). Nuo priešieškinio pateikimo iki 2021-12-21 ieškovė toliau naudojosi atsakovui priklausiusiu butu ir nemokėjo nuomos mokesčio. Kadangi atsakovas A. G. nuo (duomenys neskelbtini) nebėra buto savininkas, todėl atsakovas tikslino reikalavimą dėl skolos už nuomą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. už 6 mėn. 10 dienų ir papildomai prašė priteisti iš ieškovės 756 Eur už nuomą (6,3 mėn. x 120 Eur). Nurodė, kad trečiasis asmuo V. K. į atsakovo A. G. sąskaitą grynais pinigais be ieškovo sutikimo ir prašymo įnešė 5 068 Eur (58 Eur + 4 x 117 Eur = 68 + 21 x 120 Eur = 2520 + 302 Eur + 150 Eur + 1520 Eur + 450 Eur), o būtent: 2016-09-30 – 58 Eur, 2016-09-01 – 117 Eur, 2016-09-30 – 117 Eur, 2016-11-05 – 117 Eur, 2017-02-06 – 117 Eur, 2017-03-29 – 120 Eur, 2017- 04-28 – 120 Eur, 2017-05-27 – 120 Eur, 2017-06-28 – 120 Eur, 2017-07-31 – 120 Eur, 2017-08- 31 – 120 Eur, 2018-01-31 – 120 Eur, 2018-06-11 – 120 Eur, 2018-07-31 – 120 Eur, 2018-08-31 – 120 Eur, 2018-09-29 – 120 Eur, 2018-10-31 – 120 Eur, 2019-03-29 – 120 Eur, 2019-05-02 – 120 Eur, 2019-06-01 – 120 Eur, 2019-06-28 – 120 Eur, 2019-07-31 – 120 Eur, 2019-10-31 – 120 Eur, 2019-11-29 – 120 Eur, 2020-04-20 – 120 Eur, 2020-04-30 – 120 Eur, 2020-05-29 – 302 Eur, 2020- 07-31 – 150 Eur, 2020-09-21 – 1520 Eur, 2020-10-31 – 450 Eur. Todėl teismui priėmus A. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl įpareigojimo nurodyti sąskaitą į kurią A. G. turi grąžinti V. K. lėšas (civilinė byla Nr. e2-1399-1139/2022), patikslino ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A. G. su trečiuoju asmeniu V. K. nesiejo jokie santykiai, be jokio teisinio pagrindo sumokėtus pinigus trečiasis asmuo V. K. gali bet kada paprašyti grąžinti, todėl nesant sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu V. K., atsakovas A. G. jam minėtą sumą, t. y. 5 068 Eur grąžins, kai tik jam bus žinomas jo sąskaitos numeris, todėl šia suma atsakovas didino reikalavimą ieškovei. Už nuomą atsakovas A. G. prašė priteisti iš ieškovės R. G.-K. 8 581,48 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. G. taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine, bei prašė šį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad jis viso bylos nagrinėjimo metu neslėpė, kad pasibaigus preliminariai sutarčiai ir šalims nesudarius pagrindinės sutarties, dėl pasikeitusių aplinkybių, atsakovas nebegali parduoti buto, nes jis reikalingas jo sūnui V. G.. Dėl šios priežasties jis butą perleido sūnui. Teigė, kad jis sūnų informavo, jog dėl buto vyksta teisminis procesas ir nėra pagrindo teigti, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centre įrašas dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties buvo panaikintas pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, kad atsakovas iki šiol turi buto raktus, o realiai butą perduoti kitaip, kaip tik pasirašant sutartį nėra įmanoma, nes tai nekilnojamasis turtas. Tai, kad jis neįkeldino į butą sūnaus, neperdavė buto dokumentų, nėra pagrindas teigti, kad butas jam neperduotas. Vykstantis teisminis procesas dėl buto nėra pagrindas naikinti dovanojimo sutartį, nes V. G. yra sąžiningas buto įgijėjas. A. G. pažymėjo, pasibaigus preliminariajai sutarčiai jis nėra suinteresuotas sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, todėl jis butą padovanojo sūnui.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nesutiko su atsakovo A. G. reikalavimu priteisti nuomą ir prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo su ieškove (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Nors Sutartyje nustatytas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir buvo praleistas, tačiau atsakovas Sutarties nenutraukė ir nereikalavo, kad ieškovė jam sugrąžintų parduotą ir Sutarties pasirašymo momentu jai perduotą butą, o leido ieškovei bute toliau gyventi, kiekvieną mėnesį toliau mokant po 500 Lt (144,81 Eur), iš kurių jis ir toliau savavališkai atskaitydavo po 200 Lt (58 Eur) už buto nuomą. Ieškovės įsipareigojimų įvykdymui Sutartyje nustatyto termino pažeidimo atsakovas nelaikė esminiu Sutarties pažeidimu. (duomenys neskelbtini), kada iš buto pardavimo kainą viršijančios 14 000 Lt (4054,68 Eur) sumos ieškovei buvo likę mokėti dar 3500 Lt (1014 Eur), atsakovas paprašė, kad šiai sumai ieškovė išrašytų jam vekselį. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė atsakovo parengtą vekselį, kurio pagrindu iki jame nurodyto termino – (duomenys neskelbtini) ji įsipareigojo sumokėti atsakovui 3500 Lt (1014 Eur) sumą, t. y. likusią šalių faktiniu susitarimu nustatytos buto pardavimo kainą viršijančios 14 000 Lt - 3500,- Lt (1014 Eur) sumos dalį. Šio vekselio pagrindu prisiimtą įsipareigojimą iki jame nurodyto termino ieškovė įvykdė, tą patvirtina atsakovo parašai kitoje vekselio pusėje prie kiekvienos ieškovės grąžintos sumos. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad ji laiku neatsiskaitė su A. G., o dėl to, kad A. G. gavo (duomenys neskelbtini) raštą iš VMI, kuriame nurodyta, kad patikrinus atsakovo deklaracijas, buvo nustatyti nedeklaruotų turto pardavimo pajamų trūkumai. Todėl A. G., siekdamas dovanojimo sutarties pagrindu įgyto, o už penkių dienų ieškovei parduoto nedeklaruotų turto pardavimo pajamų mokesčio sumokėjimo, išvengti mokesčių, ėmė ieškovę įtikinėti sutikti pasirašyti susitarimą dėl sutarties nutraukimo.

8. Ieškovė taip pat nesutinka, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis buvo kaip leidimas ieškovei gyventi atsakovo bute ir jį nuomotis, o šalys siekė tik susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Atsakovas ginčo butą buvo perdavęs ieškovei nuosavybės teise dar (duomenys neskelbtini), ieškovė į jį su savo nepilnamečiu sūnumi įsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini), sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo. Pagal preliminariosios sutarties 3 punktą prieš pasirašant šią sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovui 1170 Eur avansą, kuris buvo įskaitytas į buto pardavimo kainą, o likusią dalį buto kainos, t. y. 6 360 Eur, ieškovė įsipareigojo sumokėti iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo nepatyrusi ir neturėjo derybų patirties, todėl ji nesuprato, jog sudarydama ne pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o notarinės formos Preliminariąją sutartį, nuosavybės teisės į atsakovo siūlomą parduoti butą gali ir neįgyti. Tačiau faktiškai šalių atlikti veiksmai sudaro pagrindą pripažinti, kad tarp šalių faktiškai buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis.

9. Ieškovė taip pat nesutinka, kad tarp jos ir atsakovo A. G. buvo nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakovo A. G. reikalavimas priteisti iš ieškovės skolą už ginčo buto nuomą yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios buto nuomos sutarties, tačiau atsakovas norėjo, kad Sartyje formaliai nustatyta buto pardavimo kaina būtų mažesnė, t.y. 26 000 Lt, o tarėsi, kad perka už 40 000 Lt, todėl dalį pinigų - 14 000 Lt (4054,68 Eur) suma niekur „nefigūravo“ ir mokėjo grynaisiais pinigais. Atsakovas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną atvykdavo į parduotuvę „S.“, kurioje tuomet ieškovė dirbo, ir kiekvieną kartą iš jos grynaisiais pinigais pasiimdavo po 500 Lt (144,81 Eur) sumą, iš kurios po 200 Lt (58 Eur) atskaitydavo, anot jo, už buto nuomą. Ieškovė neturėjo galimybių tam paprieštarauti, nes jai butas buvo reikalingas. Ieškovė atsakovui A. G. išmokėjo visą buto kainą, t. y. iki pat (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis nebuvo nustatytas šalių susitarimu – atsakovas paprasčiausiai jį neteisėtai atskaitydavo iš ieškovės mokėtinos už butą sumos.

10. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog vėliau, keičiantis rinkos kainoms, nuomos kaina šalių susitarimu esą buvo nustatyta 120 Eur, nes 120 Eur mokesčio dydį, anot jo, patvirtina trečiojo asmens, nors ir nereguliarūs bei įvairiomis sumomis, daryti pavedimai. Išmokėjus visą faktinio susitarimo pagrindu sutartą 14 000 Lt (4054,68 Eur) sumą, likusi Sutartyje formaliai nurodytos buto kainos dalis atsakovo nurodymu turėjo būti mokama bankiniais pavedimais, tačiau 58 Eur buto nuomos mokestis, to paties atsakovo nurodymu, turėjo būti mokamas jam grynais pinigais jo nurodytu būdu – įmetant pinigus į (duomenys neskelbtini) name esančią (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą pašto dėžutę. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) banke padarė du bankinius pavedimus –117 Eur pavedimu atliko dalinį mokėjimą už ieškovės buto pirkimą, o kitu – 58 Eur pavedimu sumokėjo atsakovui buto nuomos mokestį už ieškovę. Atsakovas, gavęs šį trečiojo asmens padarytą pavedimą už buto nuomą, susisiekė su ieškove ir reikalavo, kad nuomos mokestis būtų mokamas ne banko pavedimu, o tik grynais pinigais, todėl 58 Eur sumą už buto nuomą ieškovė toliau kiekvieną mėnesį įmesdavo į atsakovo nurodytą pašto dėžutę. Tai patvirtina SMS žinutės. Nuomos santykiai tarp šalių neatsirado ir po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių (duomenys neskelbtini) buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis bei tą pačią dieną tarp atsakovo A. G. ir ieškovės sudaryta preliminari to paties buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas A. G. nepagrįstai teigia, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis esą buvo kaip leidimas ieškovei gyventi jo bute ir jį nuomotis. Kad atsirastų nuomos santykiai yra būtina abiejų šalių valia. Ieškovės valios nebuvo. Nuomos mokestį ieškovė atsakovo A. G. reikalavimu mokėjo jam tik todėl, kad bijojo prarasti jos poreikiams būtiną ir reikalingą butą.

11. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo V. K. (duomenys neskelbtini) susitiko prie UAB (duomenys neskelbtini) banko Mažeikių padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), bei jiems kartu nuėjus į banką, o atsakovui A. G. perdavus trečiajam asmeniui savo sąskaitos šiame banke numerį, taip pat pasakius ką nurodyti mokėjimo paskirtyje, trečiasis asmuo į šią nurodytą atsakovo A. G. banko sąskaitą grynais įnešė pirmą įmoką, o vėliau tokiu pat būdu darė ir visus kitus įnešimus į šią atsakovo sąskaitą, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) grynais įnešdamas viso 5 068 Eur. Trečiasis asmuo įnešė savo sutuoktinės – ieškovės pavedimu ir jos naudai, vykdydamas ieškovės ir atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo, o atsakovas A. G. šiuo atveju ne tik sutiko ir neginčijo, kad piniginę prievolę ar jos dalį pagal šią sutartį už ieškovę vykdytų jos sutuoktinis – trečiasis asmuo, bet davė jam savo banko sąskaitos numerį pinigams į ją įnešti arba pravesti.

12. Atsakovas V. G. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės R. G.-K. 800 Eur nuostolių bei po 350 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės R. G.- K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos išsikėlimo ar iškeldinimo iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 2) iškeldinti ieškovės R. G.-K. ir trečiojo asmens V. K. šeimą iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės R. G.-K. 1000 Eur neturtinės žalos, bei priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu taip pat prašė ieškovės R. G.-K. patikslintą ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. atmesti ir tenkinti atsakovo A. G. ir V. G. priešieškinius (patikslintus priešieškinius).

Atsiliepimas

13. Atsakovas V. G. nurodė, kad jis negali naudotis jam priklausančiu turtu – butu, turi nuomotis kitą patalpą, todėl patiria papildomų išlaidų. Teigė, kad iki tol ieškovė nuomojosi butą iš A. G., todėl gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad ieškovei R. G.-K. ir trečiojo asmens V. K. šeimai be teisinio pagrindo naudojantis atsakovui V. G. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ieškovė ir trečiasis asmuo tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, kurios laikytinos atsakovo patirtais nuostoliais. Atsakovas V. G. gyvena kitur ir nuomojasi patalpas – pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovė ir trečiasis asmuo reikalavimo iki (duomenys neskelbtini) išsikelti iš buto su šeima neįvykdė, todėl atsakovas V. G. kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) patiria 350 Eur dydžio nuostolius (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) po 200 Eur/mėn.).

14. Atsakovas V. G. taip pat prašė iškeldinti ieškovės R. G.-K. ir trečiojo asmens V. K. šeimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei nurodė, kad atsakovas V. G. priešieškinį reiškė remdamasis CK 4.98 straipsnio nuostatomis, t. y. teikdamas negatorinį priešieškinį. Pažymėjo, kad atsakovas V. G. nuosavybės teises į butą yra įgijęs (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o jo, kaip turto savininko teisės yra pažeistos, atsakovas patiria ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę dėl savo turto ir negalėjimo jame gyventi, todėl atsakovas V. G. prašė teismo priteisti iš ieškovės 1000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

15. Atsakovas V. G. taip pat nurodė, kad ginčo butą jam padovanojo tėvas A. G., nes jis neturi nuosavo būsto ir jo savarankiškai negalėjo įsigyti neturėdamas tam pakankamai lėšų. Tai buvo reali dovanojimo sutartis, o ne apsimestinis sandoris. Sudarant dovanojimo sutartį atsakovas V. G. buvo informuotas, jog teisme vyksta ginčas tarp tėvo ir ieškovės dėl iškeldinimo iš buto, ir turės palaukti, kol iškeldins. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įrašų apie preliminarią sutartį nebuvo, nes preliminariosios sutarties terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini), ji buvo nebegaliojanti ir išregistruota. Pažymėjo, kad ieškovė yra pakeitusi buto duris, todėl atsakovas A. G. neperdavė senų buto durų raktų atsakovui V. G.. Ginčo butas buvo padovanotas ir taip perduotas naujo savininko dispozicijai. Teigė, kad ieškovė dovanojimo sandorį ginčija remdamasi tik anksčiau prasidėjusiu ginču tarp ieškovės ir atsakovo A. G., tačiau tai nėra pagrindas naikinti dovanojimo sandorį, nes atsakovas V. G. yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas ir jokio kito tikslo, priešingam viešajai tvarkai dovanojimo sutarties šalys neturėjo ir neturi. Dovanojimo sutartis atitinka tikrąją šalių valią ir yra reali, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

Šalies argumentai

16. Ieškovė su atsakovo V. G. patikslintu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu atsakovas A. G. perdavė ieškovei individualiais požymiais apibūdintą butą nuosavybės teise už nustatytą kainą, ieškovė įsigijo jį nuosavybės teise, o ne išsinuomojo, todėl atsakovo V. G. reikalavimai dėl nuostolių ir nuomos mokesčio priteisimo, ieškovės ir trečiojo asmens šeimos iškeldinimo iš ginčo buto yra nepagrįsti, nes ieškovė yra faktinė buto savininkė, nes pilnai yra įvykdžiusi preliminarios sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti visą likusią 6 360 Eur buto kainą. Atlyginti neturtinę žalą atsakovas V. G. prašo nepagrįstai, ir toks jo reikalavimas yra atmestinas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo V. G. esą patiriami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kt. yra akivaizdžiai išgalvoti.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo V. K. prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo A. G. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jis santuoką su ieškove sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau iki tol eilę metų gyveno kartu. Savo sutuoktinės pavedimu, jai buvus užimtai darbe, jos lėšomis jis atliko didžiąją dalį bankinių pavedimų atsakovui. Po santuokos sudarymo pavedimai buvo daromi iš bendrų lėšų.

18. Trečiasis asmuo notarė V. Ž. nurodė, kad patvirtino ginčijamą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir tvirtinant sutartį neturėjo jokio pagrindo abejoti tvirtinamo sandorio teisėtumu, nes VĮ Registrų centro išraše nebuvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą preliminarią sutartį ir jai apie vykstantį teismo procesą nebuvo pranešta, pasitikrinti tokią informaciją neturi galimybių, todėl šalys, nutylėdamos svarbias aplinkybes, veikia savo rizika. Pažymėjo, kad notaras faktinių aplinkybių netikrina, netikrina kas realiai naudojasi butu, kas disponuoja raktais. Notaras remiasi tik pateiktais nuosavybės teisę pagrindžiančiais dokumentais. Teigė, kad tvirtinant sandorį buvo atklikti visi būtini veiksmai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia ir niekine nuo jo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo A. G. ir atsakovo V. G. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, kuria V. G. buvo perleistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažino (duomenys neskelbtini) preliminarią nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. G. (dabar R. G.-K.) ir A. G., pagrindine buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi. Pripažino nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp R. G. (dabar R. G.-K.) ir A. G., galiojančia. Atsakovų A. G. ir V. G. priešieškinius atmetė. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei R. G.-K. 2 389 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų A. G. ir V. G. lygiomis dalimis ieškovei R. G.-K. 2 518 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovės naudai po 1 259 Eur.

20. Teismas sprendė, kad atsakovas A. G. savo sūnui V. G. (duomenys neskelbtini) padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.2 punktu abu patvirtino, kad šalys nuosavybės teisę į daiktą yra priėmusios ir perdavusios viena kitai. Sutartyje taip pat nurodė, kad perdavė buto raktus, buto techninės apskaitos bylą bei visus su dovanojamu daiktu susijusius dokumentus. Teismas nustatė, kad realiai atsakovai perdavė tik senus raktus, kurie netiko (ieškovė yra pasikeitusi buto duris) ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Teismas vertino, kad atsakovų nurodytos aplinkybės nepatvirtino, kad dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, nebuvo perduota buto techninės apskaitos byla, pats butas taip pat realiai nebuvo perduotas. Byloje ginčo nekilo dėl to, kad V. G. po dovanojimo sutarties nepateko į butą dėl to, kad jame gyvena ieškovė su šeima nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. nuo tada, kai tarp ieškovės ir atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi visus buto dokumentus (buto techninės apskaitos bylą), yra sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo už buto renovaciją, todėl ginčo butas V. G. nebuvo realiai perduotas. Atsakovai, sudarydami dovanojimo sutartį, žinojo, kad tame bute gyvena ieškovė su šeima ir kad atsakovas A. G. negalės jo realiai perduoti, o atsakovas V. G. realiai priimti. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, kad buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad dovanotojas perdavė, o apdovanotasis priėmė dovanojamą daiktą nesudaro jokio pagrindo teigti, kad dovanojamas daiktas buvo padovanotas, o apdovanotasis priėmė dovaną. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių daikto perdavimo momentą, todėl teismas vertino, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių (tariamas sandoris).

21. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, dėl kurios ginčas kilo teisme. Ieškovė ieškinį, kuriuo prašė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine sutartimi teismui pareiškė (duomenys neskelbtini) Atsakovui A. G. apie pareikštą ieškinį tapo žinoma (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. G. taip pat buvo žinoma, jog vyksta ginčas teisme dėl buto.

22. Teismas vertino, kad nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. G. nuo (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis ir (duomenys neskelbtini) susitarimas nutraukti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminarioji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galiojo nuo (duomenys neskelbtini). Sudarant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį šio įrašo nebebuvo. Teismas nustatė, kad atsakovas A. G. šį įrašą panaikino po to, kai laiku su ieškove nebuvo sudaryta ginčo buto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kaip tai buvo numatyta preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebeketino sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas nustatė, kad įrašas dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos buto preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. įrašas buvo panaikintas likus mėnesiui iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), todėl vertino, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo A. G. nurodyta aplinkybe apie šio įrašo panaikinimo priežastis. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovas šį įrašą panaikino žinodamas, kad dėl šios preliminarios buto-pirkimo pardavimo sutarties vyksta ginčas teisme. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. G. sąmoningai, siekdamas nuo notarės nuslėpti faktą apie buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, panaikino įrašą viešajame registre, dėl ko nebebuvo kliūčių sudaryti dovanojimo sutartį su sūnumi V. G..

23. Teismas nustatė, kad dovanojimo sutarties šalys pareiškė ir garantavo, kad dovanojamas daiktas anksčiau niekam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas, neišnuomotas, neatiduotas panaudai, neareštuotas. Taip pat garantavo, kad teisme ginčų dėl jo nėra. Taip pat dovanotojas, t. y. A. G., patvirtino, kad į dovanojamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos apdovanotojo nuosavybės teisei į šį daiktą. Tačiau atsakovams buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą dėl buto, kuris yra dovanojimo sutarties dalykas, taip pat žinojo, kad į butą pretenduoja trečiasis asmuo, t. y. ieškovė. Atsakovai neinformavo notarės apie tai, kad vyksta ginčas teisme. Teismas vertino, kad atsakovo A. G. manymas, kad pasibaigus preliminariai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai, nepaisant to, kad vyksta ginčas teisme, gali dėl buto sudaryti kitą sandorį, nesudarė pagrindo teismui daryti priešingą išvadą. Teismas nustatė, kad apie tai žinojo ir atsakovas V. G., nes jį informavo jo tėvas A. G.. Atsakovas A. G. taip pat nuslėpė nuo notarės faktą apie tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Teismas vertino, kad atsakovas A. G. siekė perleisti butą, dėl kurio vyko ginčas teisme, kitam savininkui – savo sūnui V. G., taip siekiant išvengti jo perdavimo ieškovei tuo atveju, jei būtų tenkintas jos reikalavimas dėl buto preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir tokiu būdu ieškovei apsunkino savo teisių gynimą. Teismas konstatavo, kad abiejų atsakovų tikslas sudarant dovanojimo sutartį buvo skirtas tikslui, kuris yra priešingas gerai moralei, pasiekti, dėl ko teismas pripažino dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia, o šalis grąžino į pirminę padėtį, buvusią iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo.

24. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės R. G.-K. ir atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis, kuria A. G. siūlė pirkti R. G. butą už 7 530 Eur, o R. G. sutiko butą pirkti už šią sumą. Šalys numatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė ir patvirtino, kad R. G. prieš pasirašant šią sutartį, sumokėjo A. G. 1 170 Eur, kurie bus įskaityti į buto pardavimo kainą, o likusius 6 360 Eur R. G. sumokės iki (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro dėl A. G. kaltės, tai jis grąžins R. G. sumokėtus 1 170 Eur, jei sutartį atsisako sudaryti R. G., jai 1 170 Eur negrąžinami.

25. Teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui iki (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 6 360 Eur suma mokėjimo pavedimais, kuriuos atliko trečiasis asmuo V. K., ieškovės sūnus G. G. ir pati ieškovė R. G.- K.. Mokėjimo pavedimai atlikti į A. G. banko sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį „dalinis pirkimas už butą, R. G.“, mokėjimai daryti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovą informavo, kad jos įsipareigojimas iki (duomenys neskelbtini) sumokėti likusią 6360 Eur buto kainos dalį yra visiškai įvykdytas. (duomenys neskelbtini) ieškovė rašė žinutę atsakovui, kad nunešė pinigus ir mokėjimo kvitų kopijas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą raštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Atsakovo teiginius, kad ieškovė su atsakovu neatsiskaitė pagal preliminarią sutartį teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodyta už ką yra mokama, t. y., kad yra mokama už R. G. ir kad atliekamas dalinis mokėjimas, t. y., kad mokėjimai daromi būtent pagal ginčo preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenų, kad tarp šalių būtų susiklostę kito buto pirkimo-pardavimo santykiai, teismas nenustatė. Teismas konstatavo, kad nurodyta paskirtis neleidžia teigti, kad ieškovė mokėjo už buto nuomą, o ne jo pirkimą ir kad šia sutartimi atsakovas leido ieškovei gyventi atsakovo bute ir jį nuomotis. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad jis mokėjimo paskirtis pamatė tik teisme, bei kad atsakovas visus penkerius metus reguliariai gaudamas lėšas, nežinojo už ką jas gauną. Teismas nustatė, kad pagal preliminarią sutartį atsakovui yra sumokėta ir 1170 Eur, šią sumą atsakovas gavo pas notarę prieš pasirašant sutartį, o atsakovas to neginčijo, bei nurodė, kad jis tą sumą pasiruošęs ieškovei grąžinti.

26. Ištyręs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi (duomenys neskelbtini) preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. visiškai yra sumokėjusi už perkamą butą. Teismas nustatė, kad ieškovės tikslas nuo pat pradžių, taip pat ir sudarant (duomenys neskelbtini) ginčo sutartį, buvo įsigyti butą nuosavybėm, o atsakovo tikslas jį parduoti ieškovei.

27. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dar (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo nutraukta dėl to, kad A. G. reikėjo sumokėti mokesčius pardavus jam dovanotą butą, o ne dėl to, kad ieškovė, kaip tvirtino atsakovas, visiškai nebuvo sumokėjusi pagal šią sutartį. VMI (duomenys neskelbtini) pranešimu atsakovui A. G. nurodė, kad yra nedeklaruotos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos. Sutartyje numatytas apmokėjimas buvo iki (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakovu iki (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 26 000 Lt. Atsakovas privalėjo deklaruoti pajamas būtent pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė neginčijo fakto, kad ji nebuvo iki galo atsiskaičiusi, tačiau atsakovas neapteikė teismui jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovę dėl to, kad ketina nutraukti sutartį. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), nors atsiskaityti pagal (duomenys neskelbtini) sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi iki (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovas ketverius metus nesiėmė jokių veiksmų anksčiau nutraukti sutartį dėl jos netinkamo vykdymo. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai atsakovas gavo VMI raštą dėl nesumokėtų mokesčių, todėl konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta dėl to, kad A. G. reikėjo sumokėti mokesčius pardavus jam dovanotą butą. Atsakovo teiginius, kad preliminari sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad galbūt iškovė negalės jos įvykdyti, teismas vertino kaip nepagrįstus.

28. Teismas vertino, kad net ir nutraukus (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, šalis toliau siejo sutartiniai santykiai. Atsakovas tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), kai nutraukė (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarė preliminarią buto, kurį jau buvo pardavęs ieškovei (duomenys neskelbtini), preliminarią sutartį ir nurodė, kad dar iki šios sutarties sudarymo ieškovė yra jam sumokėjusi 1 170 Eur. Kad ši suma, nurodyta (duomenys neskelbtini) ginčo sutartyje yra neatsiejamai susijusi su (duomenys neskelbtini) sutartimi, patvirtino ieškovės pateikti įrodymai. Ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) vekselį, kuriuo ji įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) A. G. sumokėti 3500 Lt (1014 Eur). Ieškovės teigimu, ši suma įėjo į buto kainą, kurią ji turėjo sumokėti atsakovui pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Prie vekselio pridėtas lapas, kuriame ranka rašyti patvirtinimai apie gautas lėšas. Atsakovas A. G. neginčijo, kad ieškovė su juo atsiskaitė pagal vekselį ir kad tai jis pildė šį lapą, tačiau teigė, kad jis papildomai ieškovei buvo skolinęs lėšų. Teismas konstatavo, kad mokant pagal vekselį buvo mokama realiai pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, nes mokėjimai buvo tęsiami, po 117,08 Eur vyko iki (duomenys neskelbtini), ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokant po 117 Eur. Teismas vertino, kad šiuo laikotarpiu sumokėta suma (dešimt mokėjimų (viso 1 170 Eur)), atitiko preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą, kurią ieškovė sumokėjo iki sutarties pasirašymo taip siekdama butą nusipirkti, o atsakovo tikslas (duomenys neskelbtini) preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo parduoti ieškovei butą išsimokėtinai.

29. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu A. G. pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį.

30. Teismas taip pat nustatė, kad faktiškai ieškovė ginčo bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų ir jos valdymas iki pat šios dienos nėra nutrūkęs. (duomenys neskelbtini) ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. už 26000 Lt. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas R. G. asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Būtent po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė su šeima įsikėlė į ginčo butą gyventi. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo bute kartu su sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) m. ieškovės deklaruota vieta nepasikeitė ir (duomenys neskelbtini) duomenimis. Ieškovė turi ginčo buto techninės apskaitos bylą, (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra sudariusi sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo: sudarė sutartį su UAB „Admituras“, suskystintų naftos dujų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Saurida“ dėl dujų tiekimo į ginčo butą; šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su LESTO; su UAB Mažeikių butų ūkis“; su UAB „Mažeikių vandenys“. Taip pat davė sutikimą dėl namo renovacijos ir sumokėjo už atliktą namo renovaciją, kas mėnesį mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, neturi įsiskolinimų. Nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. komunaliniai mokesčiai yra išrašomi A. G. vardu, tačiau ieškovė ir toliau moka komunalinius mokesčius. Ieškovė atliko bute remontą, keitė lauko duris, (duomenys neskelbtini) m. įsigijo šarvuotas duris. Teismas vertino, kad atsakovas A. G. neįrodė, kad po (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, būtų perėmęs butą atgal iš ieškovės ir sudaręs savo vardu sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo. Tokias pat išvadas teismas padarė ir dėl atsakovo V. G., nors dovanojimo sutartyje šalys buvo numačiusios jo pareiga per 20 darbo dienų kreiptis dėl tokių sutarčių sudarymo. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminari buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis yra pagrindinė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat galiojanti.

31. Teismas pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, butas tapo ieškovės nuosavybe. Butas nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas ieškovės vardu iki (duomenys neskelbtini). Ir tik nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas A. G., panaikinus (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal registro duomenis tapo buto savininku. Todėl atsakovas, nebūdamas šio buto savininku, negalėjo sudaryti jokios šio buto nuomos sutarties (CK 6.578 straipsnio 2 dalis) ir iš to gauti pajamų. Todėl atsakovo reikalavimas iš ieškovės priteisti skolą pagal žodinę nuomos sutartį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad jokio susitarimo dėl buto nuomos tarp šalių nebuvo ir po (duomenys neskelbtini), ieškovė ir toliau mokėjo atsakovui po 58 Eur kaip procentus, jokio susitarimo dėl didesnės kainos taip pat nebuvo, todėl atsakovas A. G. nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už buto, kurį jis dar (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs ieškovei ir po to faktiškai pardavė (duomenys neskelbtini), nuomą, todėl atsakovo A. G. priešieškinio reikalavimą dėl skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą priteisimo, atmetė kaip nepagrįstą.

32. Teismas atsakovo V. G. reikalavimus priteisti patiriamus nuostolius dėl mokamos nuomos ir ieškovės bei trečiojo asmens iškeldinimo netenkino kaip nepagrįstus, nes atsakovas neįrodė, kad jis patiria realius nuostolius. Atsakovo reikalavimą net neturtinės žalos priteisimo dėl to, kad jis patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę dėl savo turto ir galėjimo jame gyventi teismas taip pat vertino kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

33. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) A. G. ir V. G. prašo iš dalies pakeisti 2023 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo A. G. priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės R. G.-K. atsakovui A. G. 8581,48 Eur nuomos mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies. Iškeldinti ieškovę R. G.-K. ir trečiąjį asmenį V. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantai (atsakovai) pareiškė ir alternatyvų reikalavimą - 2023 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš ieškovės R. G.-K. atsakovams A. G. ir V. G. atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, o taip pat procesinės teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo gausios bei nuoseklios kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo bei dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas neatskleidė bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

33.2. Teismas vertino kaip pagrįstus bei įrodytus (t. y. tinkamais įrodymais) tik ieškovės paaiškinimus ir be teisėtų argumentų atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus atsakovų paaiškinimus (t. y. nepripažino jų tinkamais įrodymais ir jais nesirėmė), taip pažeisdamas rungtyniškumo, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus. Ignoravo atsakovų pateiktų oficialių rašytinių įrodymų galią ir jų nepripažino vien tik dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų.

33.3. Yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas sprendė dėl į bylą atsakovu neįtraukto asmens – V. K., o taip pat ir dėl kitų ieškovės šeimos narių (ieškovė nurodė, kad kartu gyveno jos sūnus) – teisių ir pareigų (dalyje dėl priešieškinių reikalavimo dėl ieškovės, trečiojo asmens V. K. ir ieškovės šeimos narių iškeldinimo).

33.4. Teismas nepagrįstai išplėtė ieškovės reikalavimą, performulavo jį, iš vieno reikalavimo suformulavo du ir pakeitė jo esmę: ieškovė prašė pripažinti galiojančiu „šį“ (neapibrėžtą) sandorį dėl buto pirkimo-pardavimo, teismas ieškovės mintis, valią, reikalavimus „išaiškino“, patikslindamas, kad pripažįsta galiojančia nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) Teismo „pagalba“ yra neteisėta ir tik patvirtina teismo šališkumą bei neobjektyvumą.

33.5. Teismas, tenkindamas ieškovės pirmąjį reikalavimą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

33.6. Preliminarioje sutartyje šalys nebuvo numačiusios galimybės reikalauti priverstinai įvykdyti preliminariąją sutartį, todėl ieškovė pagal preliminariosios sutarties sąlygas neturi teisės to reikalauti, o teismas neturi teisės už nekilnojamojo daikto savininką A. G. spręsti, ką jis turi daryti su savo nuosavybe. Teismas nepagrįstai už atsakovą nusprendė ir be jo valios, noro, sutikimo ir leidimo atėmė jo nuosavybę – butą, nuspręsdamas, kad A. G. turi jį parduoti ieškovei bei nuspręsdamas, kad ieškovė neprivalo už turtą atsiskaityti, nes jau yra atsiskaičiusi.

33.7. Teismas nepagrįstai gynė nesąžiningos šalies – ieškovės – subjektines teises.

33.8. Teismo sprendimas dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados nepagrįstos bylos įrodymais.

33.9. Teismas atmetė atsakovo A. G. priešieškinį dėl 8581,48 Eur skolos už nuomą priteisimo, tačiau iš esmės šio reikalavimo visiškai nenagrinėjo, nevertino atsakovo A. G. argumentų ir motyvų, tik nurodė, kad ieškovė buvo turto savininkė, todėl atsakovas neturėjo teisės reikalauti nuomos ir neįrodė nuomos santykių.

Motyvuojamoji dalis

33.10. Teismas nenagrinėjo atsakovo V. G. priešieškinio dalies dėl iškeldinimo, nevertino priešieškinio argumentų ir motyvų, jo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. teismas šios bylos dalies iš esmės nenagrinėjo, todėl teismas neatskleidė bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. G.-K. prašė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčui išspręsti tinkamai bei teisingai taikė materialinės teisės normas, taip pat nepažeidė ir procesinių teisės normų. Atsakovų skunde nurodyti subjektyvaus pobūdžio ir neteisingi teiginiai.

34.2. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi bei dėl šios sutarties pripažinimo galiojančia, ieškinio ribų neperžengė. Ieškovė akivaizdžiai buvo išreiškusi reikalavimą dėl pripažinimo galiojančia jos ir atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį (toks reikalavimo tekstas buvo ir jos pirminiame ieškinyje), tik savo patikslintame reikalavime antrą kartą nebeįrašė prašomo pripažinti galiojančiu sandorio datos, ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą ir įrašydamas datą, iš esmės jį tik patikslino, o reikalavimo ribų neperžengė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių faktiškai atlikti veiksmai sudarė pagrindą pripažinti, kad tarp jų faktiškai buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

34.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovų A. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudaryta buto dovanojimo sutartis buvo akivaizdi atsakovų valios simuliacija, sudarytas tik dėl akių, siekiant išvengti ieškovės atsakovui A. G. teisme pareikšto reikalavimo patenkinimo bei taip pat apsunkinti vykstantį teisminį procesą. Teismas pagrįstai vertino, kad dovanojimo sandoris yra priešingas gerai moralei pasiekti, todėl toks sandoris yra niekinis bei taip pat negaliojantis.

34.4. Po (duomenys neskelbtini) ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė buvo buto savininke, o ne nuomininke. Nuomos santykiai tarp šalių neatsirado ir po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis bei tą pačią dieną tarp atsakovo A. G. ir ieškovės buvo sudaryta preliminari to paties buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas A. G. nuo pat (duomenys neskelbtini) metų neteisėtai iš ieškovės jam už butą mokėtų sumų tam tikrą sumą savavališkai atskaitydavo kaip už nuomą, o ieškovė neturėjo galimybių tam paprieštarauti. Ieškovė valios dėl ginčo buto nuomos nebuvo išreiškusi, priešingai, jos tikslas buvo ginčo butą nusipirkti.

34.5. Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas V. G. nėra buto savininku bei to pasekoje negali būti pagrindo jo priešieškinio reikalavimui patenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

35. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės R. G.-K. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir sandorio dėl šio buto pirkimo-pardavimo pripažinimo galiojančiu, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia; netenkintas atsakovo A. G. patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl skolos už nuomą ir metinių palūkanų priteisimo, bei netenkinti atsakovo V. G. patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, nuomos mokesčio priteisimo, dėl ieškovės šeimos iškeldinimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino negaliojančia ir niekine nuo jo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo A. G. ir atsakovo V. G. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, kuria V. G. buvo perleistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažino (duomenys neskelbtini) preliminarią nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. G. (dabar R. G.-K.) ir A. G., pagrindine buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi. Pripažino nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp R. G. (dabar R. G.-K.) ir A. G., galiojančia. Atsakovų A. G. ir V. G. priešieškinius atmetė. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei R. G.-K. 2 389 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų A. G. ir V. G. lygiomis dalimis ieškovei R. G.-K. 2 518 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovės naudai po 1 259 Eur., bei atsakovų A. G. ir V. G. patikslintus priešieškinius atmetė. Atsakovai apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo pakeisti, t. y. ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo A. G. priešieškinį tenkinti, o atsakovo V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies: iškeldinti ieškovę R. G.-K. ir trečiąjį asmenį V. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad ieškovė R. G.-K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena ginčo bute (šalys neginčija, kad po (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė apsigyveno ginčo bute ir jame gyvena iki šiol) nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu (sudaryto dėl akių); dėl sandorio pripažinimo prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei

40. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

41. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

43. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Kasacinis teismas taip pat ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

44. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005;2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

45. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

46. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovei.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad po (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas V. G. jam perleistą nekilnojamąjį turtą (butą) įregistravo savo vardu, tačiau pats butas nebuvo perduotas, tik seni buto raktai ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašas, o atsakovas V. G. po dovanojimo sutarties sudarymo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepateko į butą, nes jame gyvena ieškovė ir jį valdo kaip savo asmeninę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra duomenų, jog atsakovas V. G. ginčo butą valdytų kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl konstatavo, kad ginčo sutartis nebuvo realiai vykdoma. Teismas nustatė, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai ginčo sandorį sudarė tik kilus ginčui teisme dėl minėto buto preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir sandorio dėl šio buto pirkimo-pardavimo pripažinimo galiojančiu. Nors atsakovai teigė, kad dovanojimo sutartis visiškai atitiko jų valią bei interesus, nes atsakovui V. G. reikėjo būsto, jis neturėjo kur gyventi, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sudarytų sandorių seka tokias atsakovų nurodytas aplinkybes paneigia kaip deklaratyvias ir neįrodytas rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai ginčo buto dovanojimo sutartį sudarė tuomet, kuomet dėl šio buto vyko ginčas pirmosios instancijos teisme, kas teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad nebuvo šalių valios sudarant sutartį dovanoti ginčo nekilnojamąjį turtą (butą). Reikšminga ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas A. G. ginčo butą dar (duomenys neskelbtini) metais siekė parduoti, buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, o (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas A. G. buvo sudarę preliminarią ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atsakovas A. G. nuo (duomenys neskelbtini) metų siekė butą parduoti ir gauti finansinę naudą, o ne turtą perleisti neatlygintinai, t. y. dovanoti. Atsakovas A. G. perdavė turtą valdyti ieškovei dar (duomenys neskelbtini) ir jos valdymas iki pat šios dienos nėra nutrūkęs, dėl buto valdymo ieškovei pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog ginčijamas dovanojimo sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 185 straipsnis).

48. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

49. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

51. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sandorį, veikė siekdami apsunkinti ieškovei savo teisių gynimą ir toks jų elgesys nėra suderinamas su viešąja tvarka ir gera morale. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai ginčijamu dovanojimo sandoriu pažeidė ieškovės interesus, kadangi atsakovai žinojo, kad ieškovė siekia būti pripažinta kaip įgijusi ginčo butą, todėl abi sandorio šalys sudarydamos ginčijamą dovanojimo sandorį buvo nesąžiningos ir sąmoningai sudarė ginčijamą dovanojimo sandorį siekdami ekonominės naudos sau, t. y. ieškovės ieškinio patenkinimo atveju atsakovai siekė išvengti, kad ginčo butas atitektų ieškovei, ir atsakovui A. G. ieškovės ieškinio patenkinimo atveju reikėtų tik grąžinti ieškovės sumokėtas sumas, nes ginčo buto rinkos kaina nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų ženkliai padidėjo, dėl ko atsakovui A. G. šiuo metu siekiant parduoti ginčo butą jis gautų ženkliai didesnę kainą, nei šalys buvo sutariusios (duomenys neskelbtini) metais preliminaria sutartimi. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminarioji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota VĮ Registrų centras ir įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), tačiau sudarant dovanojimo sutartį šio įrašo nebebuvo, dėl ko notarei nebuvo kliūčių patvirtinti dovanojimo sandorį, o tai, vertybiniu požiūriu yra smerktinas atsakovų elgesys. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina atsakovų teiginius, kad atsakovai buvo sąžiningi ir neturėjo tikslo pažeisti ieškovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ne tik teisės imperatyvui, bet ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tariamojo sandorio pripažinimą negaliojančiu bei viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai šioje dalyje tenkino patikslintą ieškinį.

Dėl (duomenys neskelbtini) preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir šio sandorio pripažinimo galiojančiu

53. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę.

54. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

55. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).

57. Kasacinis teismas tai pat yra nurodęs ir tai, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta.

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

59. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 32 punktas). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) preliminari pirkimo-pardavimo sutartis pagal savo turinį turi tiek preliminariosios, tiek ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties požymių. Kaip pagrindinei sutarčiai būdingi požymiai paminėtina tai, kad sutartimi šalys susitarė dėl turto perdavimo ir kainos už jį sumokėjimo, t. y. šalių prisiimtų prievolių dalykas – veiksmai, turintys vertybės reikšmę (kainos sumokėjimas, turto perdavimas). Vykdydamos sutartį (perduodant turtą pirkėjui ir pastarajam už turtą su pardavėju atsiskaitant) abi sutarties šalys gavo materialinės naudos. Tolimesniais veiksmais šalys taip pat patvirtino nepasikeitusį abipusį interesą sukurti pirkimo-pardavimo teisinius santykius, t. y. ieškovė su pardavėjo žinia dar iki sutarties sudarymo gyveno bute, nes dar (duomenys neskelbtini) su atsakovu A. G. buvo sudariusi ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį (pagal kurią atsakovas A. G. perdavė ieškovei ginčo butą valdyti ir jos valdymas iki šios dienos nėra nutrūkęs), kurią (duomenys neskelbtini) šalys nutraukė ir tą pačią dieną sudarė (duomenys neskelbtini) preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl to paties buto. Minėta preliminaria sutartimi šalys patvirtino, kad ieškovė iki sutarties pasirašymo sumokėjo atsakovui A. G. 1170 Eur. Minėta sutartis buvo registruota VĮ Registrų centras ir įrašas galiojo nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko ginčo buto einamąjį remontą, pasikeitė duris, sudarė su paslaugų teikėjais paslaugų teikimo sutartis, moka už šį butą komunalinius mokesčius, mokėjo renovacijos mokestį ir iki (duomenys neskelbtini) daliniais mokėjimais atsiskaitė su atsakovu A. G., atsakovą apie tai informavo, bei kvietė atsakovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau atsakovas ieškovės raginimus ignoravo.

61. Įvertinusi šalių sudarytos sutarties tekstą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad joje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, nes šalys numatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – (duomenys neskelbtini) (aiškiai išreikštas įsipareigojimas sudaryti tokią sutartį), buvo aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip to reikalaujama CK 6.165 straipsnio 2 dalyje.

62. Įvertinęs sutarties nuostatų turinį bei minėtas faktines sutarties vykdymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pripažino pagrindine. Pažymėtina, kad, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, neretai būna pagrindas išvadai, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nebent iš susitarimo turinio būtų akivaizdu, kad šalys pagrindinei sutarčiai (jos vykdymui) būdingus veiksmus dėl tam tikrų priežasčių numatė laikyti būtent preliminaraus susitarimo sąlygomis. Pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutarties objektas perduodamas būsimam pirkėjui naudoti tam, kad šis įvertintų, ar tas daiktas yra jam tinkamas, arba pinigai perduodami tam, kad pardavėjas galėtų atlikti parengiamuosius darbus (parengti dokumentus, užbaigti numatomo parduoti turto pagerinimus) pagrindinei sutarčiai sudaryti ir pan. Byloje nagrinėjamu atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iš karto dėl to, kad šalys numatė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki (duomenys neskelbtini), tas pats terminas buvo numatytas ir sumokėti likusiai buto kainai, kas rodo, jog šalys ketino pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti tada, kada ieškovė pilnai atsiskaitys su atsakovu A. G.. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitė.

63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo A. G. teiginius, kad atsakovui nebuvo sumokėta pagal preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas savo poziciją dėl ieškovės atsiskaitymo su juo keitė, t. y. iš pradžių atsakovas teigė, kad ieškovės pervestas lėšas jis užskaito kaip gautas už buto nuomą (bylos medžiaga nėra nustatyta, kad tarp šalių būtų buvę susiklostę dar kitų sutartinių santykių (sudaryta buto nuomos sutartis ir k.t.), šalys tokių įrodymų teismui nepateikė), vėliau atsakovas teigė, kad jis neužskaito mokėjimų, kuriuos atliko V. K. ir G. G., nes jie neturėjo jokio teisinio pagrindo vesti lėšas į atsakovo sąskaitą ir todėl nesutinka, kad ginčo sutartis buvo įvykdyta. Atsakovas A. G. iš esmės neneigia, kad jis pinigines lėšas gavo, tačiau neigia, kad jos gautos pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią sutartį, nes dalį piniginių sumų pervedė ne pati ieškovė. Tačiau šį atsakovo teiginį paneigia atsakovui A. G. kitų asmenų (V. K. ir G. G.) atliktuose pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis, t. y. kad yra mokama už R. G. ir kad yra atliekamas dalinis mokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tarp atsakovo A. G. ir V. K. bei G. G. būtų buvę sutartinių santykių ir šalys to nenurodė. Šalys (duomenys neskelbtini) buto preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią patvirtino notarė, nurodė, kad prieš pasirašant šią sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui A. G. 1170 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad jam nebuvo sumokėta pagal (duomenys neskelbtini) buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.

64. Vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų yra teisių pripažinimas. Teismas gali pripažinti asmeniui teises iš sutarties, kuri yra ginčijama, neigiama ar nevykdoma. Vienas iš tokių reikalavimų gali būti pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalies sąlygas.

65. CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kt.).

66. Įstatymai ir formuojama teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo-pardavimo sutartį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).

67. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir šalys neginčijo fakto, kad ieškovė ginčo butą valdo, juo naudojasi nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. G. faktiškai perdavė ieškovei valdyti ginčo butą, o ieškovė atsakovui sumokėjo visą turto kainą, kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo A. G. faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

68. Įstatymas numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

69. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atsakovui atsisakant įforminti turto pirkimo-pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį, pripažino pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.

Dėl atsakovo A. G. reikalavimo priteisti skolą už nuomą

70. CK 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad keleto atskirų sutarčių bruožų turinčių susitarimų įtvirtinimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam civilinių teisinių santykių reguliavimui ir atitinka CK 6.156 straipsnyje suformuluotą sutarties laisvės principą, apimantį teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

72. Apeliantas A. G. nurodė, kad tarp jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta žodinė neterminuota ginčo buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovės skola už nuomą atsakovui sudaro: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už nuomą ieškovė turėjo sumokėti 3402,28 Eur (58,66 mėn. x 58 Eur). Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sumokėti 6 943,20 Eur nuomos mokesčio (57,86 mėn. x 120 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis, kurią ieškovė registravo VĮ Registrų centras. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šalys negalėjo sudaryti žodinės ginčo buto nuomos sutarties, nes buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis ir ieškovė buvo ginčo buto savininkė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas A. G., nebūdamas ginčo buto savininku negalėjo ieškovei išnuomoti jai nuosavybės teise priklausančio buto.

73. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas A. G. nutraukė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir tą pačią dieną sudarė preliminarią to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. G. siūlo pirkti R. G. butą už 7 530 Eur, o R. G. sutinka butą pirkti už šią sumą. Šalys numatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte šalys susitarė ir patvirtino, kad R. G. prieš pasirašant šią sutartį, sumokėjo A. G. 1170 Eur, kurie bus įskaityti į buto pardavimo kainą, o likusius 6360 Eur R. G. sumokės iki (duomenys neskelbtini). Šalys Sutarties 6 punkte taip pat susitarė, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Sutarties 7 punkte susitarė, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro dėl A. G. kaltės, tai jis grąžins R. G. sumokėtus 1170 Eur, jei sutartį atsisako sudaryti R. G., jai 1170 Eur negrąžinami. Taigi nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. G. susitarė, jog ieškovė už perkamą būstą atsiskaitys iki (duomenys neskelbtini), šalys minėtoje sutartyje nebuvo numačiusios, kad atsakovė iki kol visiškai atsiskaitys su atsakovu A. G. jam mokės perkamo būsto nuomos mokestį. Atsakovo A. G. teiginiai, kad jis su ieškove buvo sudaręs ginčo buto neterminuotą žodinę nuomos sutartį yra deklaratyvūs ir neįrodyti, nes ginčo šalis nuo pat (duomenys neskelbtini) metų siejo sutartiniai santykiai, kuriuos tvirtindavo notaras, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo A. G. argumentais, kad tarp šalių dar buvo sudaryta ir žodinė neterminuota buto nuomos sutartis.

74. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės tikslas buvo ne nuomoti butą, o jį nusipirkti, ką ir darė. Jokios aiškios ieškovės valios nuomotis tą patį butą, kurį perka iš atsakovo, nebuvo. Vien tai, kad ieškovė mokėjo po 58 Eur atsakovui dar nuo (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo, kai ji pati buvo šio buto savininkė, nesudarė pagrindo teigti, kad buvo laisva valia susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir kad atsakovas turėjo teisę išnuomoti butą.

75. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinus, kad realiai (duomenys neskelbtini) atsakovas A. G. faktiškai pardavė butą ieškovei, atsakovas negalėjo to paties buto dar ir išnuomoti tai pačiai pirkėjai, kuri, kaip teismas nustatė bylos medžiaga, mokėjo pagal su atsakovu sudarytas buto pirkimo-pardavimo sutartis už butą siekdama jį įsigyti nuosavybės teise, o ne nuomoti, todėl atsakovas A. G. nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už buto nuomą.

Dėl atsakovo V. G. priešieškinio reikalavimų

76. Atsakovas V. G. prašė iš ieškovės priteisti nuostolių bei nuomos mokesčio, mokėtino kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės ir trečiojo asmens šeimos išsikėlimo ar iškeldinimo iš buto priteisimo (atsakovo V. G. reikalavimas) ir iškeldinti ieškovę ir trečiąjį asmenį iš ginčo buto.

77. Atsakovas V. G. nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu buvo nuosavybėn perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, dėl to, jog negali gyventi padovanotame bute, yra priverstas nuomotis butą ir dėl to patirta nuostolius.

78. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia, t. y. tenkinus ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo V. G. reikalavimų priteisti patiriamus nuostolius dėl jo mokamos nuomos ir ieškovės bei trečiojo asmens iškeldinimo, dėl to teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

79. Apeliantai skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

81. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovų įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

82. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti civilinio proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų.

84. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

85. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

86. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

87. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos ir priteistina iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 450,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. G.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apeliantų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė