- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-313-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01012-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. G., A. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. – K. ieškinį atsakovui A. G. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. – K. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų civilinėje byloje papildymo, kuriuo prašoma 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės R. G. – K. ir atsakovo A. G. sudarytą bei (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir ieškovės R. G. – K. bei atsakovo A. G. sandorį dėl šio buto pirkimo- pardavimo pripažinti galiojančiu. Taip pat prašoma 2021 m. gruodžio 21 d. tarp atsakovo A. G. ir jo sūnaus – atsakovo V. G. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia. Atsakovo A. G. ieškovei R. G. – K. pareikštą priešieškinį dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kitų reikalavimų atmesti ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. G..
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. – K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kitokių veiksmų jų atžvilgiu bei padaryti įrašą viešame registre dėl ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą patenkino – ieškovės R. G. – K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškeldinti ieškovės R. G. – K. ir V. K. šeimą iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus; atlikti įrašą viešajame registre dėl atsakovui V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo.
4. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus bei atsižvelgęs į tai, kad byla dėl ginčo objekto, t. y. buto, esančios (duomenys neskelbtini), teisme nagrinėjama nuo 2021 m. gegužės 26 d. ir bylos nagrinėjimo metu šis butas buvo perleistas kitam asmeniui, dėl ko ieškovė tikslino ieškinį ir įtraukė į bylą kitus asmenis, sprendė, kad, siekiant ateityje užkirsti kelią ginčo objekto perleidimui, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ribojančią ginčo objekto perleidimą tretiesiems asmenims, t. y. įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į butą, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
5. Teismas pažymėjo, kad prie pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų papildymų ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas V. G. ketina juos iš ginčo buto iškeldinti. Esant tokiems duomenims, teismas vertino, jog siekiant efektyviai užtikrinti pareikštus reikalavimus, tikslinga taikyti ir šią laikinąją apsaugos priemonę, t. y. draudimą atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. – K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Teismas vertino, kad akivaizdu, jog atsakovui V. G. iškeldinus ieškovę ir trečiąjį asmenį iš ginčo buto ir į jį įsikėlus gyventi pačiam ar net sudarius nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas V. G. dėl išsikėlimo/įsikėlimo į ginčo patalpas galimai patirtų nuostolių. Tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atsakovui V. G. uždrausta iškeldinti ieškovės R. G. K. ir V. K. šeimą iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus. Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kitokių veiksmų jų atžvilgiu, atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas šališkai nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti bei nustatė, kad galutinis teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu. Atsakovas yra sąžiningas nekilnojamojo turto buto įgijėjas, kurį jam padovanojo tėvas. Todėl ieškinio reikalavimo tenkinimas abejotinas.
7.2. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog vien įrašas viešajame registre yra pakankamas ir atsakovas niekaip negalėtų perleisti ginčo objektą.
7.3. Šiuo atveju atsakovo V. G. veiksmai suvaržyti tiek, jog iš esmės jis net negali gintis nuo ieškinio reikalavimų, t. y. pažeidžiami pamatinė atsakovo teisė į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismui uždraudus imtis bet kokių veiksmų dėl iškeldinimo, atsakovas net negali teikti atsikirtimus, reikšti priešinius reikalavimus ir pan.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovė R. G. – K. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė teismui pateikė 2022 m. kovo 7 d. registruotu laišku iš apelianto gautą 2022 m. kovo 2 d. pranešimą, kuriame jis ją ir trečiąjį asmenį informuoja, jog nuo 2021 m. gruodžio 21 d. yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei reikalauja, kad iki 2022 m. kovo 31 d. jam būtų sumokėti buto nuomos (200,00 Eur už mėnesį) ir kiti mokesčiai, taip pat, kad ieškovės šeima išsikraustytų iš ginčo buto, kadangi jame jis esą ketina apsigyventi pats. Dėl to ieškovė ir manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu teismo sprendimo, kuriuo tikėtina bus patenkinti jos reikalavimai, įvykdymas bei prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Pagrįstai teismas sprendė, kad, apeliantui iškeldinus ieškovę ir trečiąjį asmenį iš ginčo buto ir į jį įsikėlus gyventi pačiam ar net sudarius nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis, tokiu atveju komplikuotųsi ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, taip pat, kad tokiu atveju ieškovė galimai patirtų nuostolių ir tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo ir pan.
8.3. Iš ieškovės ieškinio bei patikslintų ieškinių turinio turėtų matytis, jog ieškovė yra suformulavusi savo ieškinio pagrindą, dalyką, yra išdėsčiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikusi jos ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl turėtų būti akivaizdu, jog ir apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovės ieškinio tenkinimas yra abejotinas, turės būti tiriamas ir vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, nes šie argumentai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą atsakovas A. G. prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vien įrašas viešajame registre yra pakankamas ir atsakovas V. G. negali perleisti ginčo objekto, to ir neketina daryti. Šiuo atveju atsakovo V. G. veiksmai suvaržyti tiek, jog iš esmės jis net negali gintis nuo ieškinio reikalavimų, t. y. pažeidžiama pamatinė atsakovo teisė į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo atsakovo V. G. teises, nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria uždrausta apeliantui iškeldinti ieškovės R. G. – K. ir V. K. šeimą iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
14. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Atsakovas yra sąžiningas nekilnojamojo turto buto įgijėjas, kurį jam padovanojo tėvas. Todėl ieškinio reikalavimo tenkinimas abejotinas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
18. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog esant duomenims, kad atsakovas V. G. ketina ieškovę ir jos šeimą iš ginčo buto iškeldinti, siekiant efektyviai užtikrinti pareikštus ieškovės reikalavimus, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. draudimą atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. – K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovui pačiam ar net sudarius nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi. Be to šalys dėl išsikėlimo/įsikėlimo į ginčo patalpas galimai patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kurios apeliantas neskundžia – atlikti įrašą viešajame registre dėl atsakovui V. G. nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – yra pakankama ieškovės reikalavimų užtikrinimui, nes apeliantas negalės perleisti ginčo objekto.
20. Pažymėtina, kad, norint iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų, kai nepavyksta to išspręsti taikiai, būtina kreiptis į teismą, pateikiant ieškinį dėl iškeldinimo. Pateikus ieškinį teismui, ieškinys išnagrinėjamas ir nusprendžiama, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisę gyventi ginčo patalpoje, t. y. ar yra teisinis pagrindas priverstiniam iškeldinimui. Todėl vertintina, kad ši pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė. Pritartina apeliantui, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius tokią laikinąja apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui iškeldinti ieškovės šeimą iš buto ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus, nepagrįstai varžo atsakovo teises, pvz. teikti priešieškinį dėl iškeldinimo ir pan.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę uždrausti atsakovui iškeldinti ieškovės šeimą iš buto ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo uždrausti atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. – K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kitokių veiksmų jų atžvilgiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstini. Jie bus išspręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškeldinti ieškovės R. G.-K. ir V. K. šeimą iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo uždrausti atsakovui V. G. imtis bet kokių veiksmų dėl ieškovės R. G. – K. ir trečiojo asmens V. K. šeimos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti bet kokius kitus su iškeldinimu susijusius veiksmus jų atžvilgiu.
Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.