Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

nuteistajam J. T. (J. T.) ir jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. gynėjo advokato J. Bogdanovo, nuteistojo V. Ž., nuteistojo B. G., nuteistojo R. Č., nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės S. Skrebytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir J. T. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Kardomoji priemonė – dokumento (Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – panaikinta.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.30 val. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. 14.31 val. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir B. G. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas B. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimas ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. K. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl būtinųjų gynėjų išlaidų priteisimo iš J. T., B. G., A. K., R. Č. ir V. Ž. netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. T. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent, jis, turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00041 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 9 d., apie 13.45 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 20 EUR pardavė V. Ž. vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00007 g, be to neteisėtai gabeno su savimi ir laikė striukės kišenėje likusius du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00005 g, taip pat striukės kairėje kišenėje laikė plastikinę dėžutę, kurioje buvo šeši folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00029 g, kol 2023 m. gegužės 9 d. 16.10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė jo asmens kratos metu. Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. V. Ž. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jų platinti, o būtent, jis, 2023 m. gegužės 9 d., apie val. 13.45 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš J. T. už 20 EUR nupirkęs neteisėtai įgijo folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00007 g, jį neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs tol, kol 2023 m. gegužės 9 d. apie 13.50 val., būdamas sulaikomas policijos pareigūnų statybvietės teritorijoje, esančioje tarp pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), minėtą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis išmetė ant žemės. Tokiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. B. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. Č., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 25 d. neteisėtai įgijęs narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau nei 0,00005 g, gabeno su savimi ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. balandžio 25 d. apie 16 val. telefonu susitarė su R. Č. už 40 EUR parduoti S. K. (S. K.) narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko 2023 m. balandžio 25 d. 16.22 val. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), jis (B. G.) perdavė lankstinukus su narkotine medžiaga R. Č., kuris 2023 m. balandžio 25 d. apie 16.30 val., nugabenęs juos į kiemą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perdavė S. K. du lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00005 g, kuriuos 2023 m. balandžio 25 d. 16.32 val. prie miškelio, esančio netoli adreso (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, atlikę S. K. asmens kratą. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat, B. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent, jis, 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.30 val., nuvykęs pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu „Č.“, neteisėtai įgijo du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,000183 g, kurį neteisėtai laikė ir gabeno su savimi, kol 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.50 val., prie autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Tokiais savo veiksmais B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat, B. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau nei 2023 m. rugpjūčio 23 d. neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. rugpjūčio 23 d. 14.31 val. minėtame bute kratos metu spintelėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 7 šaukštus su vatos tamponėliais, kuriuose rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000217 g. Tokiais savo veiksmais B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

6. R. Č. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, o būtent, jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupėje su B. G., 2023 m. balandžio 25 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), iš S. K. paėmė 40 EUR, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti ir pastarajam parduoti narkotines medžiagas, 2023 m. balandžio 25 d. 16.13 val. telefonu susitaręs su B. G., 16.22 val., prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su B. G., iš kurio įgijęs lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai laikė su savimi, po to 2023 m. balandžio 25 d. apie 16.30 val. nugabenęs į kiemą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perdavė S. K. du lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00005 g, kurias 2023 m. balandžio 25 d. 16.32 val. prie miškelio, esančio netoli adreso (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, atlikę S. K. asmens kratą. Tokiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

7. A. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent, jis, turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00037 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 25 d. 21.50 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos neteisėtai pardavė P. V. folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė ne daugiau nei 0,00005 g, be to neteisėtai gabeno ir laikė su savimi likusius aštuonis lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00032 g, iki kol 2023 m. gegužės 25 d. 22.05 val. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. T. gynėjas advokatas J. Bogdanovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nuteisė J. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskyrė jam subendrintą galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą švelnesnę bausmę.

8.1. Gynėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirdamas J. T. bausmę, vadovavosi teisingumo ir bausmės skyrimo individualizavimo principais, tačiau iš paskirto bausmės dydžio matyti, jog taip tik deklaravo ir iš tikrųjų šiais principais nesivadovavo. Nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje išdėstyta pozicija dalyje dėl bausmės paskyrimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – J. T. pripažinus kaltu už narkotinių medžiagų laikymą neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų paskirti švelnesnę bausmę arba skirti švelnesnės bausmės rūšį, nes bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės paskyrimo. Taip pat, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija dalyje dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo ir 4 metų laisvės bausmės skyrimo, nes J. T. pripažinus kaltu pagal šį straipsnį už vieno lankstinuko narkotinių medžiagų, t. y. karfentanilio, kurio masė 0,00007 g, pardavimą V. Ž. už 20 EUR, paskirta bausmė yra pernelyg griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijams bei nėra tinkamai individualizuota. Nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, karfentanilis priskiriamas prie narkotinių medžiagų, kurių nedidelis kiekis laikomas iki 0,00006 g. Taigi akivaizdu, kad J. T. pardavė V. Ž. vieną lankstinuką su karfentaniliu, kurio kiekis yra artimas nedideliam kiekiui, t. y. viršija tik 0,00001 g.

8.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog J. T. ankščiau buvo teistas daug kartų, ir neatsižvelgė bei neįvertino, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Be to, ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje J. T. pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų jam nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi bei įtikinėjo teismą, kad yra pasiruošęs pradėti dirbti, atsisakyti narkotikų vartojimo, pakeisti gyvenimo būdą, nedaryti nusikalstamų veikų ir laikytis visuotinai pripažintų elgesio taisyklių. Akcentuojama ir tai, jog V. Ž. savo kaltę dėl inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, taip pat pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad pats skambino J. T. ir kreipėsi prašydamas jam parduoti vieną lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis. Gynėjo teigimu, tokios aplinkybės rodo, kad V. Ž. pats inicijavo narkotinių medžiagų pirkimą iš J. T., nes yra priklausomas nuo narkotikų, ir kai kreipėsi į J. T., jam būtinai reikėjo pavartoti narkotikų.

8.3. Gynėjo nurodymu, J. T. inkriminuojami epizodai dėl narkotinių medžiagų laikymo ir dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. Ž., galėtų būti išskirti iš baudžiamosios bylos, kurioje pareikšti kaltinimai kitiems asmenims ir kurie nėra niekaip prisidėję prie J. T. ir V. Ž. inkriminuojamų epizodų. Taigi šie epizodai galėjo būti ir faktiškai turėjo būti išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, nes nusikalstamų veikų, inkriminuojamų J. T. ir V. Ž., aplinkybės nekelia jokių abejonių. Atkreipiamas dėmesys, kad šių nuteistųjų gynėjai teisiamojo posėdžio metu kreipėsi į teismą dėl baudžiamosios bylos užbaigimo J. T. ir V. Ž. atžvilgiu pagal BPK 273 straipsnį, tačiau su sutrumpintu įrodymų tyrimu nepagrįstai nesutiko prokurorė, kuri nepateikė ir nepaaiškino nesutikimo motyvų. Gynėjo teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad J. T. ir V. Ž. inkriminuojami epizodai galėjo būti išnagrinėti taikant minėtas nuostatas, ir, atsižvelgiant į tai, pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, šiems nuteistiesiems skiriama bausmė turėtų būti mažinama vienu trečdaliu.

8.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į baudžiamosios bylos medžiagą, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų motyvuotai paskirti švelnesnės bausmės rūšį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir / arba mažesnę bausmę pagal 260 straipsnio 1 dalį, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, užskaitant laikinajame suėmime išbūtą laiką. Akcentuojama, kad J. T. inkriminuojamas tik vienas epizodas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. vieno lankstinuko pardavimas, kuriame buvo labai mažas narkotinių medžiagų kiekis (0,00007 g), kuris artimas nedideliam kiekiui, todėl J. T. galėtų būti paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kuri galėtų būti sumažinta vienu trečdaliu, jeigu teismas išnagrinėtų J. T. pareikštus kaltinimus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Gynėjo teigimu, tik dėl prokurorės nepagrįsto ir tinkamai nemotyvuoto nesutikimo, byla J. T. atžvilgiu nebuvo užbaigta pagal BPK 273 straipsnį ir bausmė jam nebuvo sumažinta vienu trečdaliu.

8.5. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. T. turtui, t. y. 140 EUR sumai, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas valstybės naudai. Vis tik, apie šių 140 EUR konfiskavimą valstybės naudai pirmosios instancijos teismas pasisakė tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje ir išdėstė tik tokią prielaidą, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apie J. T. piniginių lėšų konfiskavimą nepasisakė. Gynėjo teigimu, su pirmosios instancijos teismo prielaida dėl 140 EUR konfiskavimo galima sutikti tik iš dalies, nes už V. Ž. parduotą narkotinių medžiagų lankstinuką J. T. gavo tik 20 EUR – būtent tokiai piniginių lėšų sumai galėtų būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos. Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį iš dalies pakeisti.

8.6. Gynėjo nurodymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl, jog pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį neatlikdamas išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių tyrimo bei neteisingai bei nepagrįstai paskirdamas J. T. pernelyg griežtą bausmę. Pažymima, kad paskiriant galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 54 straipsniu, nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o nustatytas kai kurias faktines aplinkybes aiškino netinkamai, pateikė abejotinus ir neatitinkančius tikrovės argumentus bei motyvus. Atsižvelgiant į tai, netinkamai padarė išvadą, kad J. T. yra pavojingas visuomenei ir kad tik laisvės atėmimo bausmė yra efektyvi bausmė.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeisti į viešuosius darbus; 2) nepriteisti išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos, nes ši pagalba nuteistajam suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu.

9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 259 straipsnyje yra nustatytos ir kitos galimos sankcijų alternatyvos, kurios būtų ženkliai veiksmingesnės siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju V. Ž. būtų naudingesnis visuomenėje, jei teismas vietoje realaus laisvės atėmimo, kai jį 8 mėnesius turėtų išlaikyti valstybė, skirtų jam viešuosius darbus, kurie padėtų valstybei sutaupyti lėšų, nes nereikėtų išlaikyti nuteistojo bei jis atliktų visuomenei naudingus darbus. Sutinkama, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė – nagrinėjamu atveju nuteistajam būtent ir buvo paskirta per griežta bausmė. Akcentuojama, kad viešieji darbai atitiktų nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, nes skiriant bausmę turi būti siekiama visų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų ir nė vienam iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas.

9.2. Pažymima, kad yra būtina atsižvelgti ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, davė išsamius parodymus, padėjo tyrimui bei nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl sankcijos griežtumas turi būti adekvatus ir proporcingas.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G. prašo: 1) išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; 2) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti bausmę, kuri prilygtų laikui, kai jis yra uždarytas.

10.1. Nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis B. G. neišgirdo nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – egzistavo tik prielaida, jog nuteistasis galimai platina narkotines medžiagas. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BK (teismo pastaba – BPK) 44 straipsnio 6 dalį, teigdamas, jog vienas įrodymas papildo kitą. Nuteistojo teigimu, kaip įrodymai šioje byloje gali būti tik telefono pokalbiai, sekimas ir R. Č. parodymai.

10.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš telefono pokalbių buvo išgirsta, jog R. Č. 2024 m. balandžio 25 d. skambino B. G.. Telefono pokalbio metu buvo girdimi skaičiai, kurie, prokuroro manymu, nurodė narkotinių medžiagų kiekį. Nepaisant to, teisiamojo posėdžio metu buvo išgirsta, kad S. K. norėjo įsigyti tik 2 narkotines dozes ir dėl to šioje vietoje, nuteistojo įsitikinimu, yra neaiškumas, kuris pagal BK (teismo pastaba – BPK) 44 straipsnį turi būti aiškinamas nuteistojo naudai.

10.3. Teigiama, kad 2024 m. balandžio 25 d. nuteistasis B. G. buvo sekamas – pareigūnai matė, jog jis susitiko su R. Č., tačiau keliamas klausimas, kodėl jei jie turėjo informacijos, kad B. G. platina narkotines medžiagas, jo nesulaikė. Taip pat, iš sekimo protokolo žinoma, kad B. G. kažką padavė R. Č.. B. G. teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu valgė saldainį ir R. Č. jo taip pat paprašė saldainių. Tad jei tai būtų narkotinės medžiagos, pareigūnai turėtų užfiksuoti, jog ir R. Č. kažką perduoda B. G., tai yra, pinigus, kuriuos turėtų perskaičiuoti ir tai tikrai būtų matoma. Vis tik, tokio dalyko nebuvo ir šioje dalyje vėl kyla neaiškumas. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra pareigūno, kuris sekė nuteistąjį B. G., tarnybinio pranešimo – yra tik pranešimas, kuris buvo surašytas po 2 savaičių, o jį surašė kitas pareigūnas. Keliamas klausimas, ar galima juo tikėti, kodėl nėra filmuotos medžiagos.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

11.1. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi S. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. bei ikiteisminio tyrimo teisėjui 2023 m. gegužės 10 d., duotais parodymais, BPK 44 straipsnio 6 dalimi, in dubio pro reo (liet. visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog R. Č. 2023 m. balandžio 25 d. 16.22 val., prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo su B. G. metu, įgijo iš jo lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai laikė su savimi, po to 2023 m. balandžio 25 d. apie 16.30 val. nugabenęs į kiemą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), perdavė S. K. 2 lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu. R. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis prieštaringais S. K. parodymais, 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekinio protokolu ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. spalio 18 d. protokolu.

11.2. Nurodoma, kad 2023 m. balandžio 26 d. apklausoje S. K. parodė, kad du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis už 40 EUR įgijo iš J., pravarde „m.“. Šių parodymų S. K. laikėsi iki 2023 m. gegužės 10 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vis tik, neaišku, kodėl reikėjo S. K. apklausti pas teisėją, jeigu jis dar nebuvo pakeitęs savo parodymų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad dar iki S. K. apklausos teisme su juo neteisėtai, t. y. nedalyvaujant gynėjui, bendravo ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir galimai jo atžvilgiu buvo daromas psichologinis spaudimas. Be to, teisiamojo posėdžio metu S. K. patvirtino, kad tarp apklausų 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. jis buvo iškviestas bei pakeitė parodymus.

11.3. R. Č. teigimu, S. K. davė prieštaringus parodymus ir dėl narkotinių medžiagų suvartojimo. 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. vykusių apklausų metu parodė, kad tik ketino suvartoti narkotines medžiagas, o 2024 m. birželio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną lankstinuką su narkotine medžiaga susileido toje vietoje, kurioje sulaikė policija. Nepaisant to, šie S. K. parodymai prieštarauja ir apklaustiems policijos darbuotojų D. V. (D. V.) ir J. P. parodymams, kurie nematė, kad prieš sulaikant S. K. būtų susileidęs narkotikus, o taip pat ir R. Č. parodymams. Be to, S. K. parodė, kad sumokėjo R. Č. už du lankstinukus 40 EUR, bet tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, nes 2023 m. balandžio 25 d. atliekant asmens kratą jokių tyrimui reikšmingų daiktų, taip pat ir pinigų, pas R. Č. rasta nebuvo. Akcentuojama ir tai, kad pagal policijos darbuotojų D. V. ir J. P. parodymus, R. Č. sulaikymo metu niekur nebėgo, nes nieko neteisėto nepadarė, o S. K. bandė pabėgti ir išvengti sulaikymo. Be kita ko, S. K. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą ir skyrė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o, R. Č. teigimu, S. K. turėjo motyvų ir jį apkalbėti, nes turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, šeimą, todėl bijojo, kad gali būti deportuotas iš Lietuvos ir sutiko duoti parodymus prieš R. Č..

11.4. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. Č. iš B. G. įgijo du lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis. Atliekant 2023 m. balandžio 25 d. slaptą sekimą, pagal 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekimo protokolą matyti, kad techninės priemonės naudotos nebuvo ir kad 2023 m. balandžio 25 d. 16.22 val. B. G. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su vyru, atpažintu kaip R. Č.. B. G. iš savo striukės kišenės ištraukė nedidelį daiktą, telpantį delne, ir padavė jį R. Č. – šis paėmė minėtą daiktą ir nubėgo (duomenys neskelbtini) link. Atkreipiamas dėmesys, kad slapto sekimo protokolą surašė vyresnysis tyrėjas J. G., kuris nedalyvavo slaptame sekime. Taigi įrodymų tyrimo metu kilo būtinybė apklausti asmenis, atlikusius slaptą sekimą, nes buvo neaišku, kokiu atstumu buvo sekami B. G. ir R. Č., ar galėjo tokiu atstumu matyti, kas buvo perduota ir apskritai ar buvo kažkas perduota. Vis tik, prašymai dėl asmenų, atlikusių slaptą sekimą, apklausos pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai atmesti, nors pagal BPK 160 straipsnio 4 dalį slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas ir jo apklausa gali būti atliekama vadovaujantis šio kodekso 203 ir 282 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. spalio 18 d. protokolu (t. 8, b. l. 35-40), bet šio protokolo turinys dėl 2023 m. balandžio 25 d. pokalbių tarp R. Č. ir B. G. faktiškai nebuvo perklausomas, nes tikėtina, jog baudžiamojoje byloje šių pokalbių įrašų nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu reikalinga atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti asmenis, atlikusius slaptą sekimą, ir perklausyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. spalio 18 d. protokole užfiksuotą 2023 m. balandžio 25 d. pokalbį tarp R. Č. ir B. G..

12. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėja S. Skrebytė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės – A. K. paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti vienu trečdaliu.

12.1. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl BK 54 straipsnio taikymo, bausmės paskirties. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju A. K. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, jog P. V. (P. V.) pardavė lankstinuką už 20 EUR. A. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės bei paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – terminu 4 metams, nes ši bausmė jam buvo paskirta neteisingai.

12.2. Cituojant BK 64¹ straipsnį nurodoma, kad A. K. byla buvo sujungta ir nagrinėjama kartu su kitų kaltinamųjų, kurie tarpusavyje susiję tik tuo, jog buvo pažįstami ir ne visi su visais, o tik kai kurie su kai kuriais. Gynėjos teigimu, nuosprendyje, taip pat ir kaltinamajame akte, nurodyta A. K. padaryta nusikalstama veika yra nesusijusi su nuosprendyje nurodytais asmenimis, o susijusi su P. V.. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. K. visiškai sutinka su pareikštu įtarimu, kaltę pripažįsta. Teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, pripažino kaltę, bet nepaisant to, kad jis sutiko, jog byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl nežinomų priežasčių jis buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą su kitais kaltinamaisiais. Tuo tarpu 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas P. V. atžvilgiu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška, nes neatvyko pagal šaukimus, jo gyvenamoji vieta buvo nežinoma, nevykdė paskirtų kardomųjų priemonių, susisiekti su įtariamuoju nebuvo galimybės.

12.3. Gynėjos teigimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, matoma paradoksali situacija. A. K. savo kaltę pilnai pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų, o P. V. savo kaltės nepripažino. Be to, P. V. jau buvo nubaustas ir švelnesne bausme, o A. K. dar dalyvaudavo teismo posėdžiuose su kitais kaltinamaisiais, taip pat beveik 1,5 metų buvo laikomas suėmime. Taigi, negalima pritarti tokiai praktikai, kai įtariamajam, kuris prisipažino kaltas ir gailėjosi dėl savo nusikalstamos veikos, gresia didesnė bausmė ir ilgas bylos nagrinėjimas, o kitiems įtariamiesiems, kurie neigė savo kaltę, slapstėsi, trukdė ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjimui teisme – pritaikoma švelnesnė bausmė, nes byla išskiriama ir išnagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pažymima, kad tai yra akivaizdžiai neteisinga, nes ikiteisminis tyrimas šiais atvejais ir išskiriamas būtent dėl įtariamojo padarytų pažeidimų ar nepaklusimo pareigūnams, o už tokius veiksmus jam paskiriama švelnesnė bausmė. Tuo tarpu įtariamasis, kuris vykdo pareigūnų nurodymus, jaučiasi bejėgis, niekaip negali pakeisti situacijos, o jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos tampa beprasmis ir neįvertintas. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjos nurodymu, būtų teisinga A. K. paskirtą bausmę individualizuoti ir švelninti ją mažinant vienu trečdaliu, nes kitu atveju nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausme būtų pažeidžiamas teisingumo principas.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. nurodo skundžiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, nes nesutinka su paskirta bausmė, t. y. pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę.

13.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktus, jog A. K. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, nes jis (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas pirko iš asmens, be to, ne dėl nuteistojo kaltės baudžiamoji byla buvo ilgai nagrinėta – jis savo kaltę buvo iš karto pripažinęs, o padaryti nusikaltimai su kitų kaltinamųjų nusikaltimais nėra susiję. A. K. teigimu, taip pat neatsižvelgta į tai, kad jis turi pensinio amžiaus motiną, kuri serga vėžiu, jai yra amputuota koja, tad be nuteistojo pagalbos negalės gyventi pilnavertiško gyvenimo. Akcentuojant, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami nuteistojo naudai, prašoma šį skundą pridėti prie advokatės S. Skrebytės skundo.

14. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

15. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Č. prašė jį išteisinti, nurodydamas, kad pas į nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei pinigų, nei pokalbių, nurodė, jog nesutinka su paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo R. Č. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį išteisinti atsižvelgiant į tai, kad R. Č. yra nuteistas pagal vieno asmens parodymus. Nuteistasis V. Ž. palaikė apeliacinį skundą ir prašė skirti viešuosius darbus, o kitu atveju – laisvės apribojimą, nes turi problemų su sveikata bei būstu. Nuteistojo V. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nes pateikiami dokumentai įrodo, kad jo sveikatos būklė nėra labai gera, šiuo metu yra gydomas. Nuteistasis J. T. palaikė gynėjo apeliacinį skundą. Nuteistojo J. T. advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, papildomai pažymėdamas, jog skundžiamame nuosprendyje yra neteisingai nurodytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymas į jam paskirtą bausmę. Nuteistasis A. K. prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad jis yra nesusijęs su šioje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis. Nuteistojo A. K. gynėja palaikė tiek savo, tiek nuteistojo išreikštą valią apeliaciniuose skunduose, prašydama nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nuteistasis B. G. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, akcentuodamas vykdytus jo atžvilgiu slapto sekimo veiksmus. Nuteistojo B. G. advokatė palaikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog slaptas sekimas nebuvo fiksuotas, nerasta jo DNR ar biologinių medžiagų, o iš fiksuotų pokalbių niekaip negalima daryti išvados, kad kalbama būtent apie narkotinių medžiagų perdavimą, apie procesą. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nurodydama, kad V. Ž. pats savo sveikata tikrai nesirūpina, jo sveikata tikrai negali pagerėti, kai jis nuolat vartoja narkotines medžiagas, ieško būdų jų neteisėtai įsigyti ir nededa pastangų išsigydyti savo priklausomybę. Prokurorės teigimu, J. T. narkotikų platinimo atvejis buvo nevienkartinis ir neatsitiktinis, jis yra teistas, o jam atlikus bausmę netrukus buvo gauta informacijos, jog jis toliau tęsia vertimąsi narkotinėmis medžiagomis. Taip pat nurodė, kad A. K. paskirta bausmė yra teisinga, mažesnė nei sankcijos vidurkis ir paskirta įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o tyrimas dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo dirbtinai prijungtas prie šio ikiteisminio tyrimo. Prokurorės nurodymu, nepagrįstas yra ir nuteistojo B. G. apeliacinis skundas, nes narkotinių medžiagų kiekis buvo inkriminuotas toks, koks buvo rastas sulaikymo metu pas S. K. – 0,00005 g karfentanilio, į kaltinimą nebuvo papildomai įtraukti lankstinukai, narkotinių medžiagų kiekis, kurie nebuvo rasti ar aptikti, ar išimti, o įvykio metu B. G. atžvilgiu teisėtai buvo vykdomas sekimas, nes 2023 m. balandžio 11 d. buvo priimta teismo nutartis skirti slaptą sekimą. Pažymima, kad R. Č. atžvilgiu yra užfiksuotas tik vienintelis atvejis, kai jis pardavė narkotines medžiagas, ir tai darė veikdamas bendrininkų grupėje su B. G. – pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus duomenis dėl to, kad 2023 m. balandžio 25 d. R. Č. paėmęs narkotines medžiagas iš B. G. jas perdavė S. K., kuris ir buvo sulaikytas. Prokurorė sutiko, jog nuosprendyje yra padaryta klaida dėl J. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę, tačiau dėl turto konfiskavimo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas yra priėmęs nutartį dėl klaidos ištaisymo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų B. G., R. Č., A. K. ir jo gynėjos advokatės S. Skrebytės apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo J. T. gynėjo advokato J. Bogdanovo ir nuteistojo V. Ž. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

16. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022, 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024).

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (nuteistieji R. Č. ir B. G.)

17. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistieji B. G. ir R. Č. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G., be kita ko, prašo jį išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos, nes nėra nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo, t. y. egzistavo tik prielaida, jog nuteistasis galimai platina narkotines medžiagas. Tuo tarpu nuteistasis R. Č., prašydamas jį išteisinti, nurodo, kad S. K. davė prieštaringus parodymus dėl narkotinių medžiagų suvartojimo, jo parodymai prieštarauja ir apklaustiems policijos darbuotojų D. V. ir J. P. parodymams, kurie nematė, kad prieš sulaikant S. K. būtų susileidęs narkotikus, o taip pat ir R. Č. parodymams, juo labiau, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. Č. iš B. G. įgijo 2 lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis. R. Č. teigimu, slapto sekimo protokolą surašė vyresnysis tyrėjas J. G., kuris nedalyvavo slaptame sekime, o elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. spalio 18 d. protokolo turinys dėl 2023 m. balandžio 25 d. pokalbių tarp R. Č. ir B. G. faktiškai nebuvo perklausomas.

18. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam nusikalstama veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-190-303/2022). Pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024).

19. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme B. G. ir R. Č. neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. B. G. teigimu, 2023 m. balandžio 25 d. nematė, kad buvo sekamas, R. Č. jokių narkotinių medžiagų neperdavė. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai pažymėjo, kad niekada narkotinių medžiagų niekam nepardavinėjo, 2023 m. balandžio 25 d. R. Č. perduoti narkotinių medžiagų negalėjo, nors gal ir buvo tądien susitikę – galbūt jam perdavė pinigus arba saldainį, tačiau tiksliai neprisimena, juo labiau, kaip tuomet R. Č. su juo susisiekė (t. 19, b. l. 148–149). R. Č. parodė, kad 2023 m. balandžio 25 d. susitiko iš matymo pažįstamą asmenį, pravarde „b.“ (kaip nustatyta – S. K.). Jis turėjo porą lankstinukų ir pasiūlė jiems eiti kartu, kad įsidurtų ir susileistų narkotikų vienas kitam, tačiau vos tik nuėjus, juos sulaikė policijos pareigūnai. Nuteistojo įsitikinimu, tądien jie kartu su „b.“ praleido apie valandą laiko, pasikalbėjo, pasivaikščiojo – iš pradžių nežinojo, kad šis turi narkotinių medžiagų, nes iš karto to ir nesakė. R. Č. matė, kaip „b.“ išsitraukė lankstinukus, tačiau nematė, kas jų viduje, kiek jų ir ko turėjo. Vis tik, kai tik „b.“ pradėjo trauktis daiktus, viską ruošti, pareigūnai iš visų pusių juos apsupo – S. K. puolė bėgti, o R. Č. liko stovėti, nes jam „pakirto kojas“. Tuo tarpu su B. G. R. Č. bendravo dažnai – neprisimena, ar įvykio dieną buvo susitikę, tačiau atrodo, kad taip. Be to, nebuvo iš B. G. įsigijęs narkotinių medžiagų (t. 24, b. l. 11–14).

20. Taigi nors nuteistieji R. Č. ir B. G. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad narkotinių medžiagų neišplatino, tačiau priešingai parodė S. K.. Visgi, kaip teisingai pažymi ir nuteistasis R. Č. apeliaciniame skunde, S. K. proceso metu davė iš esmės skirtingus parodymus. Iš pradžių apklausiamas ikiteisminio tyrimo, t. y. netrukus po sulaikymo, parodė, kad įvykio dieną narkotines medžiagas įsigijo iš J. T., pravarde „M.“, jam paskambinęs iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) maždaug apie 15 val. Paklaustas, kaip bus daroma, J. T. atsakė, kad „kaip įprastai“, kas iš esmės reiškė, jog pirmiausia pinigus reikia nueiti ir padėti jo gyvenamojoje laiptinėje, ketvirtame aukšte, už šiukšlių vamzdžio. Tądien užkišo 40 EUR ir išėjo pasivaikščioti. Po pusvalandžio grįžęs, toje pačioje vietoje, kur buvo palikęs pinigus, rado 2 „čekius“. Su R. Č. susitiko paėjęs porą namų – su juo tiesiog kalbėjo, nežino, ką jis tuo metu ten darė, ar vartoja narkotines medžiagas. S. K. planavo suvartoti narkotines medžiagas dalyvaujant R. Č., bet jo vaišinti nenorėjo (t. 11, b. l. 77–78). Tuo tarpu duodamas parodymus 2023 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, S. K. nurodė kitokias aplinkybes. Kadangi „M.“ 2023 m. balandžio 25 d. nebuvo vietoje (jam skambino vieną kartą iš ryto, apie 8 val., o kitą kartą apie 15 val.), o narkotines medžiagas pirkdavo iš jo, tai vaikščiojo po rajoną, siekdamas pamatyti pažįstamus asmenis. Pamatė iš veido pažįstamą R., kuris buvo žinomas kaip narkomanas, ir kreipėsi į jį su prašymu padėti nusipirkti narkotikų. R. ėmė abejoti, ar tai verta daryti, tačiau S. K. jam paaiškino, kad „M.“ nėra namuose, o jam reikalinga pagalba būtent dabar. Kai paminėjo „M.“, R. tikriausiai jį užjautė ir nusprendė juo pasitikėti. Jam pasakė, kad turi 40 EUR ir nori nupirkti 2 „čekius“. R. ėmė kažkam skambinti, bet kam ir kur, nežino, nes kalbėti nuėjo į šalį, nieko negirdėjo. Po pokalbio jis pasakė, kad greit nueis susitikti su reikalingu žmogumi ir nurodė jam vietą, kur turėjo laukti – matyt todėl, kad nematytų su kuo R. susitiks. Po kurio laiko R. išėjo, o jis liko toje vietoje, kur nurodė laukti. Gal po 10 minučių R. sugrįžo ir pasakė greičiau eiti – jie nuėjo miško ruožo kryptimi ir tuo metu R. jam perdavė 2 „čekius“, tačiau tame miškelyje juos sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į skyrių, kuriame kratos metu pas jį rado 2 „čekius“ (t. 11, b. l. 97–100).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš S. K. proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis skirtingai parodė aplinkybes tiek dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tiek dėl asmens, iš kurio šias medžiagas įsigijo. Teismų praktikoje nėra retos situacijos, kai asmenys baudžiamojo proceso metu keičia savo ankstesnius parodymus, vis tik, tokiais atvejais teismas savo išvadas paneigtaisiais parodymais gali grįsti tik esant pakankamai kitų, tokius parodymus atitinkančių, įrodymų. Nors 2023 m. balandžio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. K. atpažino asmenį, pravarde „M.“, apie kurį davė parodymus bei iš kurio pirkdavo narkotines medžiagas (t. 11, b. l. 85–91), tačiau jau 2023 m. gegužės 10 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, J. T. kaip asmens, iš kurio sulaikymo dieną įsigijo narkotinių medžiagų, nemini. Apeliaciniame skunde R. Č. kelia klausimą, kodėl reikėjo S. K. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jeigu jis dar nebuvo pakeitęs savo parodymų, tačiau kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės K. Saidytės-Matijošienės 2023 m. gegužės 3 d. prašymo apklausti įtariamąjį, ikiteisminio tyrimo teisėjui toks prašymas teiktas dėl to, kad S. K. davus parodymus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, spręsta, jog ateityje jo parodymams gali daryti įtaką kiti įtariamieji, todėl S. K. gali keisti savo parodymus ar atsisakyti juos duoti (t. 11, b. l. 95–96). Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas J. G., pirminiai S. K. parodymai prieštaravo kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, kurie buvo surinkti vykdant elektroninio ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolei (t. 25, b. l. 24). Nors R. Č. teigimu, su S. K. dar iki apklausos teisme neteisėtai, t. y. nedalyvaujant gynėjui, bendravo ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir galimai jo atžvilgiu buvo daromas psichologinis spaudimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas jokių tai pagrindžiančių duomenų nenustatė. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas S. K. nurodė, kad buvo apklausiamas du kartus, ką iš esmės patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys (apklausos vyko 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. gegužės 10 d.), šių apklausų protokolai buvo pagarsinti ir teisiamojo posėdžio metu, o S. K. patvirtino, kad kai jis buvo apklausinėjamas, niekas jo nemušė, todėl šie R. Č. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

22. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, jog J. T. platina narkotines medžiagas, o šias medžiagas jam padeda platinti B. G.. Atitinkamai buvo atliekami BPK 154 straipsnyje numatyti veiksmai (Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas) (t. 1, b. l. 36–181). Kaip patvirtina baudžiamojoje byloje esantis tarnybinis pranešimas, atliekant BPK 154 straipsnyje numatytus veiksmus, buvo nustatyta, kad S. K. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o J. T. naudojasi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 25 d. S. K. į J. T. kreipėsi 6.53 val. – pokalbio metu S. K. klausia, „kaip apačioje“, kas, tikėtina, reiškia, ar pas jo kaimyną B. G. yra galimai narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog J. T. ir B. G. yra kaimynai teisiamojo posėdžio patvirtino ir J. T., o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Č. nurodė, kad J. T. gyvena ketvirtame aukšte virš B. G. – šiuos parodymus patvirtino 2024 m. balandžio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Nuteistieji šią aplinkybę nurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Pokalbio metu J. T. S. K. informavo, kad turi atvažiuoti per 30 minučių, bet S. K. pranešė, kad nesuspės. Kitas pokalbis vyko 15 val. – jo metu J. T. nurodė, kad jis ne namuose, o atsakydamas į S. K. klausimą „o kaip ten“, nurodo, jog „normaliai“. Į tai S. K. atsakė, jog po truputį juda prie J. T. namų. Vėliau, t. y. 15.43 val. bei 16.29 val., J. T. S. K. informuoja, kad bus namuose atitinkamai už 40 minučių bei už 15 minučių – vėlesnių tądien tarp jų vykusių pokalbių neužfiksuota (t. 11, b. l. 27–29). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp J. T. ir S. K. užfiksuotų pokalbių turinys rodo, kad iš tiesų 2023 m. balandžio 25 d. buvo tariamasi galimai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad S. K. 16.32 val. buvo sulaikytas, o 16.29 d. val. J. T. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), spręstina, jog 2023 m. balandžio 25 d. šie asmenys nesusitiko. Tokie duomenys iš esmės patvirtina ir tai, kad priešingai nei buvo nurodęs S. K. 2023 m. balandžio 26 d. vykusioje jo pirminėje apklausoje, jis neįsigijo iš J. T. narkotinių medžiagų, be kita ko, negavo ir iš pradžių nurodytos žinutės „kaip įprastai“, kuri reiškia pinigų palikimą už šiukšlių vamzdžio J. T. gyvenamojoje vietoje siekiant įsigyti narkotinių medžiagų. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų S. K. 2023 m. balandžio 26 d. duotus parodymus, baudžiamojoje byloje nėra.

23. Pagal S. K. 2023 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, 2023 m. balandžio 25 d. iš J. T. nepavykus įsigyti galimai narkotinių medžiagų, jis vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) rajoną, siekdamas pamatyti pažįstamus asmenis, kai netrukus pamatė iš veido pažįstamą asmenį – R. Č.. Nors R. Č. teigė, jog tai S. K. nurodė turintis porą lankstinukų ir pasiūlęs eiti kartu vienas kitam įdurti bei susileisti narkotinių medžiagų, tokie jo parodymai neatitinka kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Kaip duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė S. K., jis sutikęs R. Č. kreipėsi į jį dėl 2 „čekių“ įsigijimo – šis kiek abejojęs, ėmė kažkam skambinti, o po pokalbio pasakė, kad greit nueis susitikti su reikalingu žmogumi ir nurodė jam vietą, kur turėjo laukti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Č. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu įtariant, jog B. G. platina narkotines medžiagas bei vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos gauta informacija, kad jis galimai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. liepos 21 d. nutartimis leista klausytis B. G. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 10–11, 34–36, 63–64). Atliekant šiuos procesinius veiksmus ir įvykio dieną (2023 m. balandžio 25 d.), buvo nustatyta, kad tądien būtent R. Č. ne kartą susisiekė su B. G. (14.02 val., 15.04 val., 15.25 val., 16.11 val.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą bei išklausius aptariamą dieną vykusius R. Č. ir B. G. pokalbius, kurie užfiksuoti ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. spalio 18 d. protokole, nustatyta, jog 16.11 val. R. Č. skambino B. G.: <....> R. Č. – „Ar galiu užeiti, ten žmogus?“; B. G. – „Neaa, dabar niekaip.“. R. Č. – „(necenzūrinis žodis), tikrai?“; B. G. – „Jeigu lygiai, tada taip.“; R. Č. – „Gerai, tuoj užeisiu.“; B. G. – „Aš ne namie, ko reikia?“; R. Č. – „Trise, kur tu?“; B. G. – „Gerai, todėl aš, aš skubu iš namų, jau batus apsiavęs vaikštau.“; R. Č. – „Tai kur man? Aš čia, žinai, kur, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos.“; B. G. – „Ech, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos?“; R. Č. – „Na. Tai gal čia ir prieik, batuotas.“; B. G. – „Ne ne, tenai neisiu, į kiemą už kiosko, devynaukščio kampas.“; R. Č. – „Aha, gerai.“; B. G. – „Keliese ten. Trise, taip?“; R. Č. – „Taip taip taip, viskas lygiai, iki.“ (t. 8, b. l. 32–37). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybę, jog R. Č. skambino B. G. 2023 m. balandžio 25 d. patvirtina ir tai, kad tądien atlikus R. Č. asmens kratą, jo liemenėje, dešinėje kišenėje buvo rastas mėlynos spalvos „Nokia“ ir „Samsung“ telefonas (t. 21, b. l. 124–127) – 2023 m. gegužės 11 d. atlikus mobilaus ryšio telefono „Samsung“ apžiūrą, nustatyta, jog yra matomi paskutiniai 2023 m. balandžio 25 d. 14.01 val. (1 min. 5 sek.), 15.04 val. (15 sek.) 15.25 val. (14 sek.), 16.11 val. (1 min. 12 sek.) ir 16.39 val. (32 sek.) vykę pokalbiai su adresatu pavadintu „B.“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 21, b. l. 79–86), kurie pilnai atitinka tądien vykusius B. G. ir R. Č. tarpusavio pokalbius.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors iš aptarto pokalbio matyti, jog yra tariamasi susitikti prie devynaukščio namo kampo, tačiau iš nuteistųjų R. Č. ir B. G. duotų parodymų matyti, kad jie nieko nenurodo apie susitikimo detales. Tai yra, pagal B. G., nors 2023 m. balandžio 25 d. galbūt ir buvo susitikę, tačiau tikėtina jam perdavė pinigus arba saldainį. Tuo tarpu R. Č. neprisimena, ar įvykio dieną buvo susitikęs su B. G. – atrodo, kad taip, tačiau iš jo neįgijo narkotinių medžiagų. Vis tik, nagrinėjamu atveju svarbu, kad B. G. atžvilgiu buvo vykdomas slaptas sekimas, sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. liepos 7 d. nutartimis, leidžiant slaptą sekimą vykdyti nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, b. l. 98–99, 104–105, 113–114). Iš 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekimo, vykdyto 2023 m. balandžio 25 d., protokolo matyti, kad 2023 m. balandžio 25 d. 9.30 val. buvo pradėta stebėti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinė, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, norint slaptai sekti B. G.. <....> 16.20 val. B. G. išėjo iš minėtos laiptinės su moterimi, atpažinta kaip A. N., nežinomu vyru Nr. 1 ir nuėjo (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini). 16.22 val. B. G. perbėgo (duomenys neskelbtini) ir prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su vyru, atpažintu kaip R. Č.. B. G. iš savo striukės kišenės ištraukė nedidelį daiktą, telpantį delne, ir padavė jį R. Č.. R. Č. paėmė minėtą daiktą ir nubėgo (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini). B. G. grįžo prie (duomenys neskelbtini), susitiko su A. N. ir nežinomu vyru Nr. 1 ir kartu nuėjo (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini). 16.30 val. B. G., A. N. ir nežinomas vyras Nr. 1 užėjo į maisto prekių parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini) <...> (t. 2, b. l. 107–109). Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad slapto sekimo metu nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog 2023 m. balandžio 25 d. R. Č. ir B. G. iš tiesų buvo susitikę. Kaip jau buvo nurodyta, tarp jų fiksuotas 16.11 val. vykęs pokalbis, kurio metu B. G. nurodo skubantis išeiti iš namų, o slapto sekimo metu užfiksuota, jog nuteistasis 16.20 val. išeina iš namų laiptinės. Be to, šio pokalbio metu, B. G. nurodo devynaukščio namo kampą kaip susitikimo vietą, kai tuo tarpu pagal slapto sekimo protokolą, išėjęs iš namų, 16.22 val. B. G. prie daugiabučio susitinka su R. Č.. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti aplinkybe dėl 2023 m. balandžio 25 d. įvykusio B. G. ir R. Č. susitikimo, juolab, jog telefoninis pokalbis ir po jo sekęs susitikimas visiškai atitinka laiko aspektu.

25. Tiek R. Č., tiek B. G. apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl aplinkybės, jog 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekimo protokolą surašė vyresnysis tyrėjas J. G., kuris nedalyvavo sekime. Vis tik, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausiamas J. G., slaptą sekimą atlieka Lietuvos kriminalinis biuras, todėl jis pats jame dalyvauti negalėjo. Tuo tarpu rašydamas 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekimo protokolą, vadovavosi pateikta pažyma iš vykusio slapto sekimo, nuo kurios iš esmės nukopijavo žodį žodin su visomis detalėmis (t. 25, b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl pažymos egzistavimo buvo keltas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. birželio 17 d., metu, tačiau prokurorė paaiškino, jog pažyma yra slaptas dokumentas, dėl ko jis negali būti įsiūtas į baudžiamąją bylą ir dėl ko šiuo atveju jis nėra pridėtas prie slapto sekimo protokolo (t. 25, b. l. 26). Taigi nors J. G. surašė protokolą pagal asmenų, kurie atlikinėjo slaptą sekimą ir kurie yra įtraukti į protokolo specialųjį priedą, kuris yra saugomas, pateiktą pažymą, pats nedalyvavęs slaptame sekime, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog pareigūnai ar tyrimą atlikę specialistai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikalstamos veikos padarymu, tokių, išskyrus deklaratyvius teiginius, iš esmės nenurodė ir patys nuteistieji. Be to, nors protokolas surašytas praėjus dviem savaitėms po vykdyto slapto sekimo, tačiau atsižvelgiant į tuo metu atliktų ir atlikinėjamų procesinių veiksmų apimtį, toks laikotarpis nelaikytinas pernelyg užsitęsusiu. Atitinkamai teisėjų kolegija vertina ir tai, kad dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo nesivadovauti šių procesinių veiksmų, nustatant faktines šios bylos aplinkybes, atlikimo metu užfiksuotais duomenimis.

26. Nuteistojo R. Č. teigimu, baudžiamojoje byloje turėjo būti apklausti ir slaptą sekimą, vykdytą 2023 m. balandžio 25 d., atlikę pareigūnai. Teisėjų kolegija pastebi, kad prašymas dėl slaptą sekimą vykdžiusių pareigūnų iškvietimo ir apklausimo pagal BPK 160 straipsnį jau buvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs teiktą prašymą, jį atmetė, nurodydamas, kad šie asmenys nėra išslaptinti, jų duomenys nebuvo pridėti prie bylos, kai byla buvo perduota į teismą, ir sprendė, jog prašymas yra perteklinis bei jį atmetė. Atsižvelgusi į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Pastebėtina, kad slapto sekimo metu nustatytas aplinkybes šiuo atveju patvirtina ir iš esmės kitų liudytojų (D. V., J. P.) parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkta informacija, todėl vien tik šio prašymo netenkinimas nelemia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos B. G. ir R. Č. teisės į gynybą. Juo labiau, jog pagal teismų praktiką, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos ne visos įmanomos, o visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-270-628/2020). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020). Tad sprendimas netenkinti prašymo apklausti slaptą sekimą vykdžiusius pareigūnus, nepažeidžia BPK nuostatų.

27. Kaip jau buvo minėta, iš B. G. ir R. Č. telefoninio pokalbio nustatyta, kad jie tarėsi susitikti dėl aiškiai nenurodomo objekto, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistuosius inkriminuojamu laiku, teismo nustatytomis aplinkybėmis, siejo išankstinis susitarimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matoma, kad nuteistieji laikėsi konspiracijos, telefoninių pokalbių metu tiesiogiai nekalbėjo apie draudžiamas medžiagas – jų metu stengėsi perduoti minimalų informacijos kiekį. Ši aplinkybė parodo, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir dėjo pastangas, kad pokalbių turinys būtų suprantamas tik pokalbio dalyviams. Tai iš esmės pagrindžia ir 2023 m. balandžio 25 d. vykusio pokalbio tarp B. G. ir R. Č. metu nustatytos aplinkybės, jog B. G. paklausus, ko R. Č. reikia, šis atsako „trise“ – toks atsakymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka nei klausimo turinio, nei jo formos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu perklausus šį pokalbį, nuteistieji B. G. ir R. Č. pripažino, jog jame iš tikrųjų yra užfiksuoti jų balsai. Nors nuteistųjų teigimu, buvo tartasi ne dėl narkotinių medžiagų įgijimo, o dėl alaus išgėrimo, teisėjų kolegija tokius nuteistųjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš 2023 m. gegužės 9 d. slapto sekimo protokolo matyti, jog B. G. iš savo striukės kišenės ištraukė nedidelį, telpantį delne, daiktą, jį padavė R. Č., kuris šį daiktą gavęs, nubėgo (duomenys neskelbtini) link. Akivaizdu, kad tartasi buvo ne dėl susitikimo išgerti alaus. Atkreiptinas dėmesys, kad netrukus po šio R. Č. ir B. G. susitikimo, vyresniesiems tyrėjams D. V. ir J. P., 2023 m. balandžio 25 d. dirbusiems pagal informaciją, kad B. G., tikėtina, platina narkotines medžiagas, Kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) valdyba pasakė, jog galimai pastebėjo narkotinių medžiagų perdavimą – greičiausiai B. G. jas perdavė R. Č.. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta sulaikyti R. Č. ir patikrinti informaciją. D. V. teigimu, jiems buvo nurodyta tik kryptis, kuria nuėjo R. Č., ir galiausiai jis buvo pamatytas su dar vienu vyru, stovintys prie (duomenys neskelbtini), t. y. prie miškelio. Juos pamatę, pareigūnai priėjo, parodė tarnybinius pažymėjimus, tačiau S. K. pradėjo bėgti. J. P. jį pasivijo ir sulaikė – tuo metu S. K. nieko nelaikė rankose, tačiau atliekant asmens kratą, rado 1 ar 2 folijos lankstinukus. Tuo tarpu D. V. nurodė, kad S. K. sulaikymo metu buvo rasti 2 ar 3 folijos lankstinukai, o jam pačiam S. K. buvo nurodęs, jog šiuos lankstinukus sulaikymo metu įsigijo iš R. Č.. Iš 2023 m. balandžio 25 d. S. K. asmens kratos protokolo matyti, kad pareigūnai rado 2 folijos lankstinukus – vienas iš jų rastas striukės dešinėje išorinėje kišenėje, kitas – raktų dėkle (t. 11, b. l. 38–44), o pas R. Č. liemenės dešinėje kišenėje rasti du mobiliojo ryšio telefonai (t. 11, b. l. 124–127). Taigi jokie saldainiai ar pinigai, kuriuos neva susitikimo metu B. G. galėjo perduoti R. Č., nebuvo rasti. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad pagal 2023 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą buvo nustatyta, kad lankstinuko, rasto ir paimto iš S. K. striukės dešinės išorinės kišenės, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00005 g (t. 11, b. l. 56–59).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog išskiria tiek liudytojų nurodytos, tiek procesiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės dėl disponuotų lankstinukų skaičiaus. Kaip minėta, S. K. pirmiausia kreipėsi į R. Č. dėl 2 „čekių“ įsigijimo, tuo tarpu iš tarp B. G. ir R. Č. vykusio pokalbio matyti, kad yra tariamasi dėl 3 lankstinukų. Pagal S. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, R. Č. jam perdavė 2 lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, kurių vieną iškart suvartojo susileisdamas injekciją, o pagal asmens kratos protokolą, galiausiai sulaikymo metu pas S. K. yra randami 2 folijos lankstinukai. Visgi, liudytojai J. P. bei D. V. negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog S. K., prieš jį sulaikant, būtų vartojęs narkotines medžiagas – J. P. teigimu, tokio veiksmo nematė, negali pasakyti, ar S. K. būtų turėjęs laiko įsidurti dozę narkotikų, kol buvo sekamas, tuo tarpu D. V. nurodė, jog sulaikymo metu negalėjo S. K. susileisti narkotikų, t. y. neatsimena, kad sekimo metu S. K. būtų sustojęs susileisti narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į nustatytas abejones dėl tikrojo lankstinukų skaičiaus, kiek jų R. Č. paėmė ir kiek perdavė S. K., šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų naudai ir jų kiekis buvo inkriminuotas pagal rastąjį sulaikymo metu pas S. K.. Tad į kaltinimą nebuvo papildomai įtraukti lankstinukai, narkotinių medžiagų kiekis, kurie nebuvo rasti ar aptikti, ar išimti. Nors B. G. teigimu, tuo atveju, jei iš tikrųjų buvo perduotos narkotinės medžiagos, šią aplinkybę pareigūnai turėjo užfiksuoti. Be kita ko, matyti, jog R. Č. perduoda kažką B. G., pavyzdžiui, pinigus, tačiau neatmestina tikimybė, jog pareigūnams stebint aplinką iš toliau, pinigų perdavimas galėjo likti ir nepastebėtas, be to, R. Č. pinigus galėjo palikti ir kitoje sutartoje vietoje, eidamas B. G. link. Juo labiau, jog B. G. asmens krata 2023 m. balandžio 25 d. nebuvo atlikta, o padarius R. Č. asmens kratą, jokie pinigai nebuvo rasti. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad ant rastų pas S. K. lankstinukų, nėra rasta ir R. Č. pirštų antspaudų, taip pat biologinių pėdsakų, kurie sutaptų su R. Č. biologiniais pėdsakais, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų, į vientisą loginę grandinę sujungtų patikimų įrodymų pakanka konstatuoti B. G. ir R. Č. kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis.

29. Nagrinėjamu atveju svarbiais laikytini ir 2023 m. balandžio 25 d. vakare vykę telefoniniai pokalbiai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšmingai leidžia apjungti aptartus įrodymus į jų visumą. Kaip nustatyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. birželio 15 d. protokole, J. T. į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambinama, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, iš A. K. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad galimai šių pokalbių metu iš A. K. telefono kalbėjo jis pats, R. Č. ir B. G. (t. 11, b. l. 27–29). Šių pokalbių, kurių pradžios fiksuojamos 19.34 val. ir 20.01 val., metu klausiama apie S. (S. K.), teiraujamasi jo telefono numerio, ar J. T. šiandien su juo turėjo susitikti, kokia yra J. T. nuomonė apie S., „<...> ar gali jis ką nors įduoti?“. Pokalbio metu J. T. patvirtino, jog turėjo susitikti su S., tačiau tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“. R. Č. nurodo, kad kai jis praeidinėjo, matė, jog S. stovėjo ir laukė. Taip pat J. T. prašoma, kad jeigu S. atsiras, kad būtų labai atsargus ir paskambintų „A.“ arba „B.“ ir jam nieko nepasakotų (t. 3, b. l. 44–46, 48–50). Įvertinusi šiuos pokalbius, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų turinys ne tik pagrindžia aplinkybę, jog 2023 m. balandžio 25 d. S. K. ir J. T. nepavyko susitikti, nes šis buvo užsiėmęs ir nespėjo grįžti, tačiau akivaizdžiai parodo R. Č. domėjimąsi S. K., kurį, tikėtina, nulėmė tos dienos įvykiai. Juo labiau, jog R. Č. nurodo J. T. būti atsargiu, jeigu S. K. atsiras, informuoti arba A. K., arba B. G. bei nieko S. K. nesakyti apie juos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai leidžia spręsti, jog nuteistieji, keldami klausimus, ar S. K. juos gali įduoti, buvo sunerimę, siekė, kad apie juos žinotų kuo mažiau asmenų, ir tokiu būdu siekė nuslėpti neteisėtus veiksmus.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina S. K. nurodytas aplinkybes, jog narkotikus jis pirko iš R. Č., o šis įgijo iš B. G.. Šių įrodymų neabejotinai pakanka B. G. ir R. Č. gynybinėms versijoms paneigti ir pagrįstai konstatuoti, jog jie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino. Paduotuose apeliaciniuose skunduose nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir B. G. bei R. Č. nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindu byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nors B. G. ir R. Č. viso proceso metu neigė savo kaltes padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutiko su nustatytomis įvykio aplinkybėmis, tačiau teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais, kurie turi tokią pat įrodomąją vertę kaip ir tiesioginiai įrodymai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų įrodymų visuma laikytina pakankamai informatyvia ir reikšminga vertinant įvykio aplinkybes, be kita ko, pripažįstant B. G. ir R. Č. kaltais padarius nusikalstamą veiką. Vien tik nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikiamas vienpusiškas ir selektyvus bylos įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neteisingai nustačius faktines šių nusikalstamų veikų aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad B. G. ir R. Č. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patraukti bei nuteisti pagrįstai, pagrindo nustatyti kitas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

33. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

34. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

35. Kartu pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi toks BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, todėl taikytinas ir šiuo atveju nagrinėjant nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus. Pastebėtina, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Nors nurodyta įstatymo nuostata jau galiojo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, jo rezoliucinėje dalyje nuteistasis recidyvistu nepripažintas. Vis tik, įvertinus tai, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, o nagrinėjamu atveju nėra paduotas prokuroro apeliacinis skundas, teisėjų kolegija dėl (ne)pripažinimo recidyvistais šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje plačiau nepasisakys.

36. Taip pat, pagal nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 61 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. nebeliko ankstesnės nuostatos, jog bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Be to, pagal naują BK 61 straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3033, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka dar yra nebaigtas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kaip švelninanti nuteistųjų teisinę padėtį, nagrinėjamu atveju taikoma atgal.

37. Pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (tame tarpe ir dėl BK 259 straipsnio). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Vis tik, naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

Dėl nuteistajam J. T. paskirtos bausmės

38. Skundžiamu nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su J. T. paskirtų bausmių dydžiu. Gynėjo teigimu, J. T. paskirta tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Juo labiau, jog J. T. pardavė V. Ž. vieną lankstinuką su karfentaniliu, kurio kiekis yra artimas nedideliam kiekiui, t. y. viršija tik 0,00001 g, padarymo metu J. T. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, o jų pirkimą inicijavo V. Ž.. Be to, J. T. inkriminuojami epizodai dėl narkotinių medžiagų laikymo ir dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. Ž., galėjo būti ir faktiškai turėjo būti išnagrinėti vadovaujantis BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, nes šių veikų aplinkybės nekelia jokių abejonių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl J. T. skirtinų bausmių, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. buvo paskirtos bausmės tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

39. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog J. T. padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai ir numato arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes (BK redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), bei vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir numato laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą J. T. buvo atitinkamai paskirtos 9 mėnesių ir 4 metų laisvės atėmimo bausmės, kurias subendrinus paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

40. Skirdamas bausmes J. T. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. J. T. yra nesusituokęs, vaikų neturi, gyvena su motina, duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos ligoninėse ar būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Yra baustas administracine tvarka, ne kartą už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, be kita ko, ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 14, b. l. 34-42). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis, iki sulaikymo nedirbo – paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., nuo 2022 m. spalio 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 14, b. l. 47). Taip pat įvertino, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo metu J. T. buvo 2 teistas kartus (t. 14, b. l. 28–33). Paskutinį kartą J. T. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant galutinę 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metų laikotarpiui – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. T. pasiųstas atlikti jam nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Taigi naujas tyčines nusikalstamas veikas J. T. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, jis taip pat laikytinas recidyvistu, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

41. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nustatytą bausmę J. T. atliko tik 2022 m. balandžio 26 d., o pagal šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, 2023 m. sausio 16 d. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Kriminalinės žvalgybos informaciją, jog J. T. platina narkotines medžiagas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) mikrorajono apylinkėse. Tad akivaizdu, jog išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įtaigos, nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir teigiamų išvadų nepadarė, o tai rodo J. T. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų bei įstatymų laikymąsi, todėl ir jam taikoma atsakomybė turi būti atitinkama. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad net ir griežčiausia paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankama atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog švelnesnė bausmė nebus efektyvi ir nepadės pasiekti bausmės tikslų, yra pagrįsta ir teisinga – teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

42. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – tiek J. T. padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tiek jo asmenybę, elgesį ir gyvenimo būdą po nusikalstamos veikos padarymo. Nors J. T. pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų jam nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo neįtikina, kad jis yra pasiruošęs pradėti dirbti, pakeisti gyvenimo būdą, nedaryti nusikalstamų veikų ir laikytis visuotinai pripažintų elgesio taisyklių. Nuteistasis atlikęs jam nustatytą laisvės atėmimo bausmę, per daugiau nei 1 metų laikotarpį, dirbo tik 2 mėnesius, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, įtariant, kad jis platina narkotines medžiagas, buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Todėl nesant jokių šiuos apeliacinio skundo argumentus pagrindžiančių duomenų, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nesutiktina ir su J. T. gynėjo teigimu, jog pirmosios instancijos teismas, pernelyg sureikšminęs nuteistojo teistumo, neatsižvelgė bei neįvertino, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, jog pats nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų, niekaip nepateisina to, kad jis tas medžiagas platina kitiems asmenims. Nors nagrinėjamu atveju V. Ž. inicijavo narkotinių medžiagų pirkimą iš J. T., tai nepaneigia tokiais nuteistojo veiksmais (parduodant) daromos žalos.

43. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, J. T. turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00041 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 9 d., apie 13.45 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 20 EUR pardavė V. Ž. vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00007 g, be to neteisėtai gabeno su savimi ir laikė striukės kišenėje likusius du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00005 g, taip pat striukės kairėje kišenėje laikė plastikinę dėžutę, kurioje buvo šeši folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00029 g. Sutiktina, kad J. T. pardavė V. Ž. vieną lankstinuką su karfentaniliu, kurio kiekis yra artimas nedideliam kiekiui, t. y. viršija tik 0,00001 g, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio – yra ne daugiau kaip 0,00006 g, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia J. T. veiksmų pavojingumo. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, atskleidžia ir telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai, kurie visumoje su kitais bylos įrodymais rodo nevienkartinį tokių neteisėtų sandorių pobūdį. Negana to, likusi neišplatinta narkotinės medžiagos – karfentanilio – dalis, t. y. 0,00034 g, nors ir nesiekia didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribos, tačiau yra ženkliai didesnis už minimalų jos dydį, o tai rodo didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tad konstatuoti mažesnį J. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, lyginant jį su rūšiniais šių nusikalstamų veikų pavojingumais, nagrinėjamu atveju negalima.

44. Gynėjo nurodymu, J. T. inkriminuojami epizodai dėl narkotinių medžiagų laikymo ir pardavimo V. Ž., galėjo būti išskirti iš baudžiamosios bylos ir turėjo būti išnagrinėti BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, nes šių nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia jokių abejonių. Iš tiesų, sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymų tyrimas kaltinamajam davus parodymus gali būti nutrauktas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Taigi, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Visgi, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad iš aptariamo straipsnio konstrukcijos seka, jog sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Tad vien tik šių paminėtų sąlygų egzistavimas, savaime nelemia sutrumpinto įrodymų tyrimo. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, kaip nurodo ir gynėjas apeliaciniame skunde, nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, t. y. nesutiko prokurorė, todėl teisėjų kolegija vertina, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos buvo pagrįstai netaikytos.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. T., padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, o nustačius, kad veikos skiriasi pagal pavojingumą, pagrįstai paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių pagrindų išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nustačius mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Todėl įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių skyrimo ir jų bendrinimo J. T. yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nenustačius, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę, nei J. T. buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, neperkvalifikuojama.

46. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. T. gynėjas pastebėjo, kad skundžiamame nuosprendyje buvo neteisingai nurodytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymas į nuteistajam paskirtą bausmę. Iš tiesų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje nurodyta, kad yra įskaitomas J. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vis tik, vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, J. T. buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 9 d. 16.10 val. (t. 14, b. l. 81–85) ir suėmime išbuvo iki pat skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Minėta klaida yra aiškus rašymo apsirikimas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse esanti ši klaida taisytina.

Dėl nuteistajam V. Ž. paskirtos bausmės

47. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo jam skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Nuteistojo teigimu, jis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, davė išsamius parodymus, padėjo tyrimui bei nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl sankcijos griežtumas turi būti adekvatus ir proporcingas.

48. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Ž. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – bei nustatydamas jos dydį, vertino nuteistojo V. Ž. asmenybę ir veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Nustatyta, kad V. Ž. yra profesinio išsilavinimo, nedirbantis (t. 14., b. l. 114–116), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 14., b. l. 113), nevedęs, iš jo žodžių, turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kurį augina močiutė, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (iš jo žodžių). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis matyti, kad nuteistasis itin daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 14, b. l. 78-112). V. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nusikalstamą veiką V. Ž. padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą ir tai pripažino sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka ir dėl to bus pasiakyta vėliau.

49. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. Ž. iki nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo teistas 8 kartus – daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kartą ir už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iki nagrinėjamu atveju įvykdyto nusikaltimo paskutinį kartą pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Vis tik, bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi buvo panaikintas ir V. Ž. pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – iš probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas 2018 m. lapkričio 14 d. (t. 14, b. l. 74). Parenkant bausmės rūšį aktualu ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. atžvilgiu buvo priimti dar 5 procesiniai sprendimai, kuriais jis pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, įvykdytas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodoma švelniausia viešųjų darbų bausmė neatitiktų nuteistojo asmenybės pavojingumo – V. Ž., be kita ko, būdamas teistas už tokios pat nusikalstamos veikos padarymą, suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo, todėl jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu V. Ž. asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumas leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis yra tinkama.

50. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teistumas V. Ž. išnyko po 3 metų po bausmės atlikimo, t. y. 2021 m. lapkričio 14 d. Taigi, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. gegužės 9 d.) nuteistojo V. Ž. teistumas už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo išnykęs. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad ir teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais (BK 97 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje aktualų nusikaltimą V. Ž. įvykdė jau išnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo net ir formalaus pagrindo spręsti dėl V. Ž. pripažinimo recidyvistu. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl pripažinimo nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tai sudaro pagrindą iš naujo spręsti bausmės skyrimo klausimą.

51. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta skirtinos laisvės atėmimo bausmės apatinė riba, todėl vadovautasi BK 50 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus 3 mėnesiams. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. Ž. paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, už V. Ž. padarytą nusikaltimą toks atėmimo bausmės terminas yra per griežtas. Pastebėtina, kad V. Ž. anksčiau nei karto nebuvo teistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą – jo darytose nusikalstamose veikose iš esmės vyravo baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta išnykus teistumui, be kita ko, praėjus daugiau kaip 4 metams po to, kai jo atžvilgiu buvo baigtas taikyti lygtinis paleidimas, šiuo metu nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus naujai įsigaliojusias BK 61 straipsnio nuostatas, V. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažina iki 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

52. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmiau paminėtos nuteistojo V. Ž. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, dėl kurio taikymo galimybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis V. Ž. pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 10 d. medicininę pažymą, kurioje aprašyta nuteistojo sveikatos būklė per paskutiniuosius 3 metus. Vadovaujantis šia pažyma, nustatyta, kad V. Ž. yra diagnozuota ne viena liga – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. (t. 27, b. l. 98–100). Nors šios ligos buvo diagnozuotos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai V. Ž. nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų. Nepaisant to, kartu su aptarta pažyma, V. Ž. pateikė ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 20 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, jog dėl nuteistajam diagnozuoto (duomenys neskelbtini), nuteistasis reguliariai lankosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centre, jam yra paskirtas metadonas pagal pakaitinio gydymo metadonu programą (t. 27, b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad V. Ž. po nusikalstamos veikos padarymo ėmėsi aktyvių priemonių siekdamas gerinti savo sveikatos būklę, tad spręstina, jog jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, pažymoje akcentuotas reguliarus lankymasis gydymo įstaigoje, be kita ko, ir gydymosi procesas, būtų nutraukti. Atitinkamai pažymėtina ir tai, pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymas nė vienam iš šių tikslų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-748/2007). Tad dar kartą įvertinus aptartus V. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pačios nusikalstamos veikos pavojingumo lygį, teisėjų kolegija sprendžia, kad realus nuteistajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties nuteistojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai tuo tarpu ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus V. Ž. nuo visuomenės, jos vykdymą nuteistajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos padarymo aplinkybes, D. U. paskirtos galutinės 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių įstatyme numatytam terminui.

53. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pakankamai ilgą laiko tarpą nuo nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju neįžvelgia būtinybės jam taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau atidėdama paskirtos bausmės vykdymą, V. Ž. skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskyrimas bei jos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins, pozityviai socializuos, o pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus skiriamas pagal pakaitinio gydymo metadonu programą) paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas nuteistajam nusikalsti bei jį drausmins. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų pareigų paskyrimas V. Ž. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės nuteistajam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Dėl nuteistajam B. G. paskirtų bausmių

54. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G., nenurodydamas detalesnių motyvų, prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti bausmę, kurios dydis būtų lygus šiuo metu atliktai bausmės daliai. Pastebėtina, kad B. G. yra nuteistas už dvi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, abejais atvejais paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad B. G. prašė išteisinti jį dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, tokiu atveju apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, įskaitant ir už BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos 4 metu laisvės atėmimo bausmės bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020, 7 punktas).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam B. G. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą paskirtų bausmių dalyje nėra jokio pagrindo.

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, t y. konstatavo, kad buvo padarytos 3 tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos – viena, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga turint tikslą platinti, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitos dvi – susijusios su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga be tikslo platinti, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į B. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neprisipažino viso proceso metu), taip pat sunkinančią aplinkybę – visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį, nustatyta, kad B. G. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis nusikalstamas veikas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl spręstina, jog B. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai, tačiau kaip ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, dėl nuteistojo (ne)pripažinimo recidyvistu, siekdama nepasunkinti nuteistojo teisinės padėties, teisėjų kolegija nepasisako. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. G., atlikdamas aptariamu nuosprendžiu jam nustatytą laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų lygtinai su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis dar lygtinio paleidimo metu padarė naują sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamosios bylos duomenimis, jau 2023 m. sausio 16 d. buvo gauta Kriminalinės žvalgybos informacija, kad J. T., padedamas B. G., platina narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad B. G. nekeičia gyvenimo būdo ir turi susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, o tai didina jo asmens pavojingumą ir lemia griežtesnės bausmės skyrimą.

57. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo B. G. asmenybė – vedęs, turi nepilnametę dukrą, teistas 14 kartų, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis priemonėmis. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 19, b. l. 41–58), darbiniais santykiais sietas tik laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. spalio 14 d. (t. 19, b. l. 39–40), duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos ligoninėse ar būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu B. G. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymą paskyrė po 8 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 260 straipsnyje numatytos veikos padarymą – 4 metus laisvės atėmimo. Be to, nustačius, kad minimos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą (2 nesunkūs nusikaltimai ir 1 sunkus nusikaltimas), pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos, B. G. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį), taip pat skirdamas galutinę subendrintą bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

58. Nors apeliaciniu skundu B. G. prašo jam sušvelninti bausmes, paskirtas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė. Vadovaujantis teismų praktika, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). B. G. anksčiau ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tačiau net skirta reali laisvės atėmimo bausmė jo neatgrasė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, o paskutiniu nuosprendžiu jam skirta net 3 m. laisvės atėmimo bausmė nepaveikė jo teigiamai. Atitinkamai, naujai padarytos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis, o bausmės tikslai šiuo atveju negalėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnes už griežčiausią bausmes.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. G. bausmes, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, jas tinkamai individualizavo, keisti paskirtas bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokia teisėjų kolegijos išvada sąlygoja ir tai, kad nekeičiant skundžiamu nuosprendžiu B. G. nustatytos bausmės, nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nėra perkvalifikuojamos.

Dėl nuteistajam R. Č. paskirtos bausmės

60. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui – nuteistąjį R. Č. išteisinti. Tokiu atveju yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, įskaitant ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020, 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. Č. taip pat nurodė, kad visiškai nesutinka su jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

61. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu R. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tad aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Siekiant nebloginti nuteistojo padėties, nesant prokuroro apeliacinio skundo, dėl (ne)pripažinimo recidyvistu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Atitinkamai buvo įvertinta ir tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog R. Č. teistas 21 kartą, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei darymą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis priemonėmis, teistas ir užsienio valstybėse, ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę (t. 12, b. l. 63–87). Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, R. Č. itin daug kartų baustas už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 12, b. l. 17–62), paskutinį kartą darbiniais santykiais buvo siejamas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. (t. 12, b. l. 15–16), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Atsižvelgusi į nurodytą, teisėjų kolegija vertina, jog išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

62. Teismo posėdžio metu R. Č. nurodė nesutinkantis, kad už narkotinių medžiagų atnešimą pirmą kartą gyvenime matomam žmogui, jam būtų skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau pastebėtina, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžiant nusikalstamas veikas ir už jų atlikimą numatant atitinkamas bausmes. Įvertinus aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Šiuo atveju R. Č. skirti minimalią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą 2 m. bausmę nėra pagrindo, nes savo noru jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nepadėjo jo išaiškinti, be kita ko, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Būdamas teistas už tokios pat nusikalstamos veikos padarymą, už ką jam buvo paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, R. Č., neabejotinai suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti jam analogiškas neigiamas pasekmes, tačiau nuo nusikalstamo elgesio tai jo nesulaikė. Nurodyta aplinkybė kartu su pasikartojančiais kitais daromais nusikaltimais ir už juos skiriamomis laisvės atėmimo bausmėmis tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog nagrinėjamu atveju R. Č. negalėjo būti nustatytas trumpesnis, nei 3 metų laisvės atėmimo bausmės terminas. Pirmosios instancijos teismo skirta bausmė yra visiškai teisinga bei proporcinga. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtų bausmių

63. Apeliaciniais skundas nuteistasis A. K. ir jo gynėja nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. A. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę, tad ji, kaip nurodo gynėja, turėtų būti sutrumpinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino.

64. Nagrinėjamu atveju A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 baigtas nusikalstamas veikas – vieną, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga turit tikslą platinti, paskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitą – susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga be tikslo platinti, paskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Taigi nėra pagrindo sutikti su gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra beprasmis bei neįvertintas. Taip pat nustatyta, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – tai, kad nuteistajam nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas ir jis nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys (t. 15, b. l. 130–148). Vadovaujantis šiuo išrašu, A. K. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2021 m. kovo 1 d. A. K. buvo paleistas iš pataisos namų jam neatlikus 5 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau pagal baudžiamosios bylos duomenis, po 2 metų vėl padarė tapačią nusikalstamą veiką.

65. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti ir kiti nuteistąjį A. K. charakterizuojantys duomenys. Nuteistasis paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (t. 15, b. l. 96–97), o tai reiškia, jog lygtinio paleidimo laikotarpiu ir po jo darbiniais santykiais su niekuo nebuvo saistomas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, anksčiau teistas 9 kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, neteisėtą disponavimą narkotinėmis priemonėmis tiek turint, tiek neturint tikslo jas platint (t. 15, b. l. 130–148). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. daug kartų baustas administracine tvarka, trauktas administracinėn atsakomybėn ir už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 15, b. l. 98–129). A. K. ne kartą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo, arešto bausmes, jo atžvilgiu ne kartą taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis ir vėl darė nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog A. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai buvo nuspręsta, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas bausmes, t. y. laisvės atėmimo bausmes už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

66. Apeliaciniame skunde, ginčijant skundžiamu nuosprendžiu A. K. nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, nurodoma, kad A. K. padaryta nusikalstama veika yra nesusijusi su nuosprendyje nurodytais asmenimis, o susijusi su P. V., ir tik dėl nežinomų priežasčių jis buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą su kitais kaltinamaisiais. Iš tiesų, skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00037 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 25 d. 21.50 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos neteisėtai pardavė P. V. folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė ne daugiau nei 0,00005 g, be to neteisėtai gabeno ir laikė su savimi likusius aštuonis lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00032 g. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė prokurorė, tyrimas dėl A. K. galimai daromų nusikalstamų veikų nebuvo dirbtinai prijungtas prie šio ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. sausio 16 d. dėl galimo J. T. ir B. G. bendradarbiavimo platinant narkotines medžiagas, nes jie gyveno tame pačiame daugiabutyje, toje pačioje laiptinėje. Šio ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad su šiais asmenimis, aktyviai ir nuolat ryšius palaiko bei bendradarbiauja A. K., kuris iš pradžių byloje buvo įvardijamas kaip nenustatytas asmuo, vardu „A.“. Taikant procesines prievartos priemones buvo gauta duomenų (aiškiausiai jie matomi iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų), kad šie asmenys kasdien vykdė narkotinių medžiagų platinimo veiką. Galiausiai A. K. buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 25 d., kai išplatino narkotines medžiagas P. V., tačiau vien tai, kad šiame nusikalstamos veikos epizode nedalyvavo kiti nuteistieji, savaime nepaneigia fakto, jog baudžiamoji byla A. K. ir P. V. atžvilgiu turėjo būti išskirta – nagrinėjamu atveju būtent visa baudžiamojoje byloje esanti medžiaga pagrindžia aplinkybę, kad aptarti asmenys yra tarpusavyje susiję ir aiškiai parodo vykdytų neteisėtų veiksmų kontekstą.

67. Sutiktina su gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad P. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo atskirtas – tai lėmusi priežastis yra jo pasislėpimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. priėmė nuosprendį ir pripažino P. V. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir iš tiesų, P. V. paskyrė švelnesnę bausmę, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje A. K.. Visgi, vien tai, kad kitam nuteistajam buvo skirtos švelnesnės bausmės, negali būti objektyvus pagrindas švelninti A. K. paskirtą bausmę. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus jo pavojingumą. Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į aplinkybių visumą, o ne vadovautis kitu teismo sprendimu dėl kitiems asmenims paskirtų bausmių. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023). Akcentuotina, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. yra nuteistas dėl 2 nusikaltimų padarymo, kurie yra pavojingesni nei baudžiamieji nusižengimai už kuriuos nuteistas P. V., ir už juos baudžiamajame įstatyme yra numatytos laisvės atėmimo bausmės. Tad argumentas, jog kitam asmeniui buvo paskirta švelnesnė bausmė nei A. K., kai padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal jų pavojingumą, šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas.

68. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pardavęs P. V. narkotinę medžiagą, A. K. gabeno ir laikė su savimi likusius aštuonis lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00032 g. Kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio – yra ne daugiau kaip 0,00006 g. Tuo tarpu A. K. gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis (0,00032 g) sudaro beveik pusę nustatytos minimalios didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės lemia didesnį veikos pavojingumą.

69. Nustatytų aplinkybių visumoje, nėra pagrindo sutikti, jog A. K. atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija jau buvo nurodžiusi, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos visos sąlygos, reikalingos norint taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą – viena iš proceso šalių, prokurorė, nesutiko. Be kita ko, net ir tenkinus visas sąlygas, sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Todėl vien tai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nesant kitų BK 273 straipsnyje nustatytų sąlygų, nėra lemiama priežastis dėl galutinės subendrintos bausmės mažinimo vienu trečdaliu.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad A. K. paskirta bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskiriant švelnesnę bausmę. Jokių pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų ar apskritai neįvertintų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, jos nenurodytos ir apeliaciniuose skunduose, todėl keisti ir švelninti A. K. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir nustatytas bausmes tinkamai subendrino jas apimdamas, todėl bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

Dėl turto konfiskavimo

71. Nuteistojo J. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš J. T. kratos metus paimtus 140 EUR. Gynėjo teigimu, už V. Ž. parduotą narkotinių medžiagų lankstinuką J. T. gavo tik 20 EUR, todėl būtent tokiai piniginių lėšų sumai galėtų būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos.

72. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 24/2011, 2K-368/2011). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Taigi, nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuojama.

73. Iš asmens kratos 2023 m. gegužės 9 d. protokolo matyti, kad atlikus J. T. asmens kratą, galinėje dešinėje kelnių kišenėje buvo rasta 140 EUR (t. 14, b. l. 90-104). Siekiant byloje užtikrinti turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės K. Sadaitytės-Matijošienės 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. kovo 19 d., buvo laikinai apribota nuteistojo J. T. nuosavybė į jam priklausančias pinigines lėšas – 140 EUR, rastas jo asmens kratos metu, uždraudžiant pinigus valdyti, naudoti ir jais disponuoti (t. 15, b. l. 52-55), turto saugotoju paskiriant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir sandėlių skyrių (t. 15, b. l. 56-59). Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuteistojo J. T. turtui – 140 EUR – buvo pratęstas dar 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. kovo 19 d. (t. 25, b. l. 120-121). Nagrinėjamu atveju sutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad apie šių 140 EUR konfiskavimą valstybės naudai pirmosios instancijos teismas pasisakė tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje. Vis tik, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, šis netikslumas buvo ištaisytas patikslinant skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra pratęsiamas iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, jam įsiteisėjus – panaikintinas, o nurodyti pinigai, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotini valstybės naudai. Atsižvelgiant į nurodytą, matoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė formalią išvadą, kad J. T. asmens kratos metu rasti pinigai turi sąsajų su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, todėl pas jį rasti pinigai pripažintini uždraustos veikos rezultatu, kuris turi būti konfiskuojamas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

74. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, jog J. T. gavo 20 EUR atlygį iš V. Ž. už parduotas narkotines medžiagas, kas laikytina uždraustos veikos rezultatu, todėl tik šioms piniginėms lėšoms gali būti taikomas konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad šiuo atveju likusi 120 EUR suma, rasta pas nuteistąjį J. T., yra nusikalstamos veikos rezultatas. Nors byloje nėra duomenų apie J. T. iš darbo santykių gaunamas pajamas, tačiau neatmestina, jog asmuo gauna pašalpas ar turi kitokį pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, jog visų pas nuteistąjį J. T. asmens kratos metu rastų pinigų konfiskavimas buvo neteisėtas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl ši nuosprendžio dalis keičiama. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iš J. T. konfiskuojami 20 EUR kaip uždraustos veikos rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendis dalyje dėl turto, t. y. 140 EUR, konfiskavimo, taip pat keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, nurodant, jog laikinas J. T. nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 140 EUR, paliekamas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikintinas ir likusi po konfiskavimo pinigų suma – 120 EUR – grąžintina J. T..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjų dalyvavimo išieškojimo

75. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų buvo gautos, be kita ko, šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos: 1) 2025 m. gegužės 26 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-06298, kurioje nurodoma, kad iš A. K. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 279,17 EUR; 2) 2025 m. gegužės 21 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-06091, kurioje nurodoma, kad iš B. G. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 895,83 EUR; 3) 2025 m. gegužės 27 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-06426, kurioje nurodoma, kad iš J. T. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 208,33 EUR; 4) 2025 m. sausio 24 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-00999, kurioje nurodoma, kad iš R. Č. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 875 EUR.

76. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

77. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir J. T., B. G., A. K. bei R. Č. gynėjais buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Taigi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal, be kita ko, nuteistųjų B. G., R. Č., A. K. ir jo gynėjos advokatės S. Skrebytės apeliacinius skundus, kurie atmestini, bei pagal nuteistojo J. T. gynėjo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Visgi, skundžiamu nuosprendžiu šiems nuteistiesiems buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurias apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistas. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus nuteistųjų turtines padėtis (šiuo metu nedirbantys), spręstina, kad B. G., R. Č., A. K. ir J. T. finansinės padėtys, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistųjų B. G., R. Č., A. K. ir J. T. išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti nuteistųjų B. G. (B. G.), R. Č. (R. Č.), A. K. (A. K.) ir jo gynėjos advokatės Silvijos Skrebytės apeliacinius skundus, iš dalies tenkinti nuteistojo J. T. (J. T.) gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) ir nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti V. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirti 5 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. Ž. paskirtos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktais, V. Ž. įpareigoti:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių (narkotinių ir / ar psichotropinių) medžiagų (išskyrus skiriamas pagal pakaitinio gydymo metadonu programą).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2025 m. gegužės 30 d.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsniu, J. T. paskirtas piniginių lėšų – 140 EUR (vieno šimto keturiasdešimties eurų) – konfiskavimas valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš J. T. 20 EUR (dvidešimt eurų) kaip uždraustos veikos rezultatą.

Laikiną J. T. nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 140 EUR (vienam šimtui keturiasdešimčiai eurų), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti ir likusią po konfiskavimo pinigų sumą – 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) grąžinti J. T..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą dėl J. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę, nurodant, kad yra įskaitomas J. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų J. T., B. G., R. Č. ir A. K. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.