Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundo Nr. 1S-89-806/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02035-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3 (S)

2024 m. kovo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

kaltinamojo A. K. (A. K.) gynėjai advokatei Silvijai Skrebytei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnyje 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 25 d. iki 2024 m. gegužės 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. A. K. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t.y. jis, turėdamas du tikslus - parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00037 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 25 d. 21.50 val., Vilniuje, prie Buivydiškių ir Dūkštų gatvių sankryžos neteisėtai pardavė P. V. folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis - karfentaniliu, kurio masė ne daugiau nei 0,00005 g, be to neteisėtai gabeno ir laikė su savimi likusius aštuonis lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00032 g, iki kol 2023 m. gegužės 25 d. 22:05 val. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 25 d. 22.05 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesne nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. vasario 25 d.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 25 d. iki 2024 m. gegužės 25 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu kaltinamasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas.

5. Skunde A. K. nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi ir prokuroro prašymu. Būdamas laisvėje jis niekaip negali paveikti tyrimo, nes yra visiškai prisipažinęs dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuo teismo jis nebėgs (nesislėps), nes turi motiną, kuri yra pensinio amžiaus, jai reikia nuolatinės priežiūros, motina serga onkologine liga, amputuota koja. Pasak A. K., naujų nusikaltimų darymą galima apriboti jam gydantis priklausomybės ligų centre. Vilniaus kalėjimas negali jam užtikrinti tinkamo gydymo nuo priklausomybės ligų, toks gydymas užtikrinamas tik nuteistiesiems.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

8. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, suėmimo termino pratęsimo metu jo taikymo pagrindas ir sąlygos egzistavo ir šiuo metu nėra pasikeitę.

9. Būtina suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, liudytojo parodymuose, specialisto išvadoje, kratos protokole bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad skiriant suėmimą (pratęsiant jo terminą) šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti kaltinimui dėl asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų pakanka, tačiau teismas jų neanalizuoja ir detaliai nenagrinėja, pažymėdamas, kad visi aukščiau išvardinti duomenys sudaro realų ir pagrįstą pagrindą manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Skiriant ir (ar) pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, privaloma nustatyti BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas privalomąsias suėmimo skyrimo ir (ar) pratęsimo sąlygas, t. y. suėmimą galima skirti (pratęsti) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat suėmimą galima skirti (pratęsti) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju A. K. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas. Už jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą galima ir didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo kaltinamajam A. K. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jei būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant ar pratęsiant šią kardomąją priemonę pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą.

12. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis A. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Skundu yra ginčijamas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, prašoma taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kaltinamojo skunde išdėstytų argumentų.

Dėl pagrįsto manymo, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus

13. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje esančių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, taip pat ir kiti duomenys.

14. A. K., be kita ko, yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. A. K. yra anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. A. K. nusikalstamų veikų darymo sistemiškumas leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nepaklusti galiojantiems įstatymams. Pats kaltinamasis A. K. pripažįsta, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo išmokos negavo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir padidina tikimybę, kad paliktas laisvėje jis gali ir toliau elgtis priešingai įstatymams, ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

15. Kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, kad A. K. nepasislėps nuo teismo, nes jo motinai reikia nuolatinės priežiūros dėl jos turimų ligų niekaip nepaneigia nustatyto suėmimo pagrindo buvimo.

Dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo

16. Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas teismo buvo įvertintas kaip negalimas, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo A. K. jau aptartą asmenybę, viešasis interesas teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas leidžia šiuo metu dar taikyti griežčiausia kardomąją priemonę – suėmimą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (viena ar jų kompleksu) nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamajam A. K. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu dar yra pateisinamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122 straipsniais ir 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.