Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundo Nr. 1S-292-576/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02035-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3 (S)

2024 m. rugsėjo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. K. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jis, turėdamas du tikslus - parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,00037 g, kurį neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 25 d. 21.50 val., Vilniuje, prie Buivydiškių ir Dūkštų gatvių sankryžos neteisėtai pardavė P. V. folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis - karfentaniliu, kurio masė ne daugiau nei 0,00005 g, be to, neteisėtai gabeno ir laikė su savimi likusius aštuonis lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,00032 g, iki kol 2023 m. gegužės 25 d. 22:05 val. prie pastato, adresu Dūkštų g. 34, Vilniuje, asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 25 d. 22.05 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas, paskutinė kartą skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skunde kaltinamasis A. K. nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, prokuroro ir teismo išvadomis. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į jo šeimos padėtį, į tai, kad jis turi sergančią motiną, kuriai nustatyta neįgalumas ir reikalinga nuolatinė priežiūra. Nurodo, kad tai patvirtinantys dokumentai yra byloje.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs, todėl pagrįstai buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams.

6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. K. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Tokie duomenys yra: paties kaltinamojo parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvada, kratos protokolas bei kita bylos medžiaga. Be kita ko, pažymėtina, kad, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme.

8. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis A. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas) numatytu pagrindu.

9. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje esančių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, taip pat ir kiti duomenys.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. K. kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Taigi, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Anksčiau A. K. yra teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinės medžiagomis, padarymą, teistumas neišnykęs. 2021 m. kovo 1 d. paleistas iš pataisos namų vėl kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, spręstina, kad jis galimai pragyvena iš neteisėtu būdu gautų lėšų, kadangi oficialiais duomenimis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, sistemingai vykdo nusikalstamas veikas. Kaltinamojo A. K. nusikalstamų veikų darymo sistemiškumas leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, tad pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

11. Skunde akcentuojama kaltinamojo motinos sveikatos būklė ir teigiama, kad jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, pats kaltinamasis A. K. posėdžio metu nurodė, kad jam reikia prižiūrėti sergančią motiną ir jis turi kur gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, ji niekaip nepaneigia nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo skirti A. K. švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ar kitas: namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, užstatą), nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu dar nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, padarymo aplinkybės, leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtų kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais. Taigi, nėra pagrindo A. K. taikomo suėmimo pakeisti į kitą kardomąją priemonę (ar keletą jų).

13. Pastebėtina, kad maksimalius leistinus suėmimo taikymo terminus baudžiamojo proceso metu reglamentuoja BPK 127 straipsnio 11 dalis, kurioje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju už sunkiausią nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas A. K., numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 metų. A. K. suėmimas taikomas nuo 2023 m. gegužės 25 d., todėl pratęsus jam kardomosios priemonės taikymo terminą trims mėnesiams, suėmimo trukmė sieks beveik vienerius metus ir septynis mėnesius. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad, pratęsus suėmimo terminą, bus pažeisti BPK numatyti reikalavimai.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti, ar tuo labiau naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, todėl kaltinamojo A. K. skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122 straipsniais ir 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.