Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Nidos Vigelienės,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareikštas kaltinimas ir dėl kardomosios priemonės priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-808-865/2024, kurioje J. T. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tai yra, jis, turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiam, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios masė ne mažiau kaip 0,00041 g, kurią neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kol 2023 m. gegužės 9 d., apie 13:45 val. degalinėje „Viada“, esančioje Vilniuje, Naugarduko g. 74, už 20 Eur pardavė V. Ž. (V. Ž.) vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė 0,00007 g, be to, neteisėtai gabeno su savimi ir laikė striukės kišenėje likusius du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė 0,00005 g, taip pat striukės kairėje kišenėje laikė plastikinę dėžutę, kurioje buvo šeši folijos lankstinukai su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė 0,00029 g, kol 2023 m. gegužės 9 d. 16:10 val. Vilniuje, Musninkų g. ir Čiobiškio g. sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė jo asmens kratos metu. Šiais veiksmais J. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. J. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 9 d. 16.10 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, tai yra nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. liepos 9 d. Suėmimo terminas J. T. buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. liepos 3 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimis, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. bei baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d. nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi suėmimo terminas J. T. pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamasis J. T., nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra suimtas jau nemažai laiko, tai yra nuo 2023 m. gegužės 9 d., yra visiškai prisipažinęs ir suprato, kad buvo pasirinkęs neteisingą kelią bei daugiau narkotikų nevartos. Anot kaltinamojo, prokuroras klaidingai vertina kai kurias aplinkybes ir savaip interpretuoja įvykius, nes jis neturėjo tikslo parduoti narkotikus, tik norėjo grąžinti savo pinigus, kadangi žmogus, kuris iš jo paėmė narkotikus, labai prašė ir sakė, kad jam labai blogai. Toks žmogus negali būti liudytoju, nes yra priklausomas, kaip ir kiti liudytojai, kurie duoda prieš jį parodymus, kad patys išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, pasak kaltinamojo, pas jį rastas karfentanilio kiekis labai mažas, o tai rodo, kad buvo įgytas vartoti jam pačiam. J. T. skunde pažymi, kad dabar suvokia savo elgesį ir nori pakeisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingas visuomenei, todėl prašo duoti jam dar vieną šansą.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo J. T. gynėjas palaikė savo ginamojo skundą ir prašė jį tenkinti, nes jo ginamasis pernelyg ilgai yra suimtas, nors laisvėje turi gyvenamąją vietą. Anot gynėjo, kaltinamasis kaltę pripažino, nusikaltimus padarė dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, o jam inkriminuotas narkotikų platinimas labiau susijęs su kito kaltinamojo veiksmais. Prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi yra pagrindai tęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, o kaltinamasis skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų jau vertintos ir eliminuotų suėmimo pagrindus. Anot prokurorės, kaltinamasis jau ir ankščiau darė tokio pat pobūdžio nusikaltimus, todėl labai tikėtina, kad jis ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus bei kaltinamojo skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam J. T. pratęstas pagrįstai.

6. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje, kaip jau ne kartą buvo konstatuota ankstesnėse nagrinėjamu klausimu teismų priimtose nutartyse, duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis J. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra šie: kaltinamųjų parodymai, asmens kratos, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pateikto skundo kontekste (skunde kaltinamasis, be kita ko, ginčija tam tikras jam inkriminuojamos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vertina byloje esančius įrodymus ir pan.) pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), tai yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). J. T., be kita ko, yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų). Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą (pratęsti jo taikymo terminą), jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

8. Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas J. T. skundžiama nutartimi pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y., manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo taikymo terminas), jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtarimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Konstatuotina, kad pasisakydamas dėl šio pagrindo buvimo apylinkės teismas įvertino visumą reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių.

9. J. T. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs vieną nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamasis praeityje yra teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (paskutinį kartą jis teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos)), turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams, tačiau, šiam nesilaikius bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir J. T. buvo pasiųstas atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis bausmę atliko 2022 m. balandžio 26 d., tačiau praėjus vos kiek daugiau nei metams laiko, vėl galimai padarė analogiškas nusikalstamas veikas – disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių padarymu jis kaltinamas šioje byloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. T. šioje byloje inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kad jis turi polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nuo naujų nusikaltimų darymo jo nestabdo net ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, jų paskyrimo galimybė. Be to, kaltinamasis jau pakankamai seniai neturi oficialaus darbo („Sodros“ duomenimis J. T. paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. rugsėjo 25 d.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vartoja narkotinę medžiagą – karfentanilį, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nurodo ir pateiktame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. T. pajamas pragyvenimui galimai gauna ir darydamas nusikalstamas veikas. Bylos duomenys bei J. T. pareikšto kaltinimo pobūdis leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bei siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui ar psichiką veikiančioms medžiagoms įsigyti, gali daryti naujus sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, ar kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundžiama nutartimi nustatytas pagrįstai ir nėra išnykęs.

10. Skunde kaltinamasis pabrėžia kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo trukmę, tai yra prašo įvertinti, kad jis yra suimtas jau ilgiau nei vienerius metus, tai yra nuo 2023 m. gegužės 9 d. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundą padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad jam taikomas suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės neviršija (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galima maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė), ir netgi nesiekia minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, tai yra 2 metų. Kita vertus, kaip jau buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje, ši baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties. Bylą sudaro daugiau nei 20 tomų, joje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims dėl devynių nusikalstamų veikų, byloje taip pat nemažai liudytojų. Be to, byla teismui buvo perduota tik 2024 m. sausio 22 d. ir tik neseniai pradėta nagrinėti iš esmės (buvo surengtas vienas teisiamasis posėdis), iš anksto yra suplanuoti keli posėdžiai, duomenų, kad byla būtų vilkinama, nėra. Tad, nors suėmimas kaltinamajam J. T. taikomas jau pakankamai ilgą laiką, tačiau tokios griežčiausios kardomosios priemonės būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Pirmosios instancijos teismo nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra objektyviai pateisinamas ir, apygardos teismo vertinimu, adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl J. T. teisės pratęsiant suėmimo terminą nebus suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

11. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje proceso stadijoje kitomis, tai yra švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. T. (J. T.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. T. pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.