Vilniaus apygardos teismo nutarimas, AN2-73-1036/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-03-06
Bylos Nr.: AN2-73-1036/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01377-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas: I. R.
Institucija: Valstybės įmonė Registrų centras
Advokatai: Karolis Rugys

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-73-1036/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01377-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. R. skundas tenkintas, VĮ “Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1624-2022 panaikintas ir I. R. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. VĮ “Registrų centras“ (toliau – ir Institucija, apeliantas) 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1624-2022 (toliau – ir Institucijos priimtas nutarimas) I. R. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 200 (dviejų šimtų) eurų bauda už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Tokiai savo veiksmais I. R. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, 58 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai), 120 punktą, 123 punktą, 127 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Institucijos priimtą nutarimą panaikino ir I. R. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teisena nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. I. R. su Bendrove jokie darbiniai, sutartiniai ar atstovavimo santykiai nesiejo, ginčui aktualiu 2021–2022 metų laikotarpiu ji nebuvo Bendrovės vadove, todėl nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą negalėjo būti traukiama. Nors apie I. R. atleidimą iš Bendrovės direktorės pareigų nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. Institucijai nebuvo pranešta, ši aplinkybė, t. y. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos neatlikimas neinformuojant Juridinių asmenų registro apie Bendrovės vadovės atšaukimą iš pareigų, suklaidino Institucijos atsakingus darbuotojus vertinant I. R. veiksmus (neveikimą) ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytos atsakomybės taikymo prasme tačiau toks duomenų Juridinių asmenų registrui neteikimas nepatenka į ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviąją pusę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu VĮ “Registrų centras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti VĮ “Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1624-2022.

1.1. Institucijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei nesivadovavo aktualia teismų praktika. Vadovaujantis ABĮ 19 straipsnio 1 dalimi, CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, pažymima, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovės vienasmenio valdymo organo – vadovo teisinis statusas ir su juo susiję santykiai, teisės bei pareigos yra specifinės, apie tai ne kartą plačiai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Bendrovės vadovo ir bendrovės tarpusavio santykiams būdingas dualizmas. „Vidiniuose" santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis), o „išoriniuose" bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Kartu skunde cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su bendrovės vadovo teisiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007), bei bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai reglamentuojami ABĮ 37 straipsnio 3,5,6 dalyse.

1.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija tiek surašydama administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimdama nutarimą, negalėjo nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro duomenimis. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ „Registrų centras“. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs Bendrovės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie jį, kaip Bendrovės vadovą. I. R. Juridinių asmenų nepateikė duomenų apie savo atsistatydinimą ar akcininkų susirinkimo sprendimą priimti į Bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį. Nagrinėjamu atveju, duomenys apie Bendrovės vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad I. R. administracinio nusižengimo padarymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, nepaneigtas ir nenuginčytas, tuo tarpu viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kartu pažymima, kad I. R. Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne tik nepateikė duomenų apie tai, kad ji buvo atleista iš Bendrovės vadovės pareigų, bet taip pat nebuvo pateikta duomenų ir apie akcininkų sprendimą priimti į Bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį. Apeliaciniame skunde pateikiami ir bylose, kai nebuvo laikomasi ABĮ 37 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų procedūrų, t. y. asmenis, kurie Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepranešė apie vadovo atšaukimą ar atsistatydinimą, pripažįstant padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, taikoma praktika (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, Institucijos teigimu reiškia, kad I. R. yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

1.3. VĮ “Registrų centras“ pažymi ir tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenys iš esmės reiškia tik tai, kad VSDFV buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. VSDFV duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai” santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Nagrinėjamu atveju I. R. nebuvo atšaukta, atleista ar atsistatydinusi ABĮ nustatyta tvarka, VĮ „Registrų centras“ tokių duomenų pateikta nebuvo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir šiame kontekste aktuali praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 388-312/2018). Todėl bendrovės vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas vadovaujantis tik VSDFV nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Akcentuotina, kad pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai" santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), todėl nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su I. R. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – Bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors I. R. iš Bendrovės vadovės pareigų buvo atleista nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d., tačiau 2022 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (ir su jais pateiktus aiškinamuosius raštus) Juridinių asmenų registrui interaktyviai pateikė buhalterė A. B., nurodžiusi, kad finansines ataskaitas pasirašė direktorė I. R. (kaip ir už 2022 m.).

1.4. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad nusižengimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad nuo 2012 m. vasario 21 d. iki šiol (čia ir toliau teismo pastaba – apeliacinio skundo pateikimo dieną) Bendrovės vienintelė akcininkė nepertraukiamai yra R. S.. Šiame kontekste pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo taikymą, nurodanti įmonės vadovo atsakomybės teikti finansines ataskaitas pagrindus, nepaisant santykių su įmonės akcininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Atsižvelgiant į tai, yra ar nėra kilęs konfliktas tarp akcininkų ir įmonės vadovo, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva įvairiais iniciatyviniais ir gynybiniais būdais, tame tarpe – inicijuojant teisminį ginčą su akcininkais, vengiančiais priimti sprendimus. Taigi šios aplinkybės vadovo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą savaime nešalina. Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.

1.5. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021). Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64- 557/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d., nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 653-478/2017). Institucijos vertinimu ta aplinkybė, kad I. R. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė pavėluotai, t. y. 2022 m. spalio 13 d., nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir mažinti paskirtos baudos dydį ar neskirti jai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, kaip tai nustatoma ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021).

1.6. Skunde, atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog Bendrovės veikla yra oficialiai sustabdyta jau ilgą laiko tarpą, o apie tai pranešta visoms valstybės institucijoms, atkreipiamas dėmesys į šiuo atveju teismų praktikoje suformuotą poziciją (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6203-1017/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1003-1082/2020). Apeliaciniame skunde nurodomas CK 2.71 straipsnio 1 dalyje, CK 2.72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, ir pažymima, jog Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu.

Atsiliepimas

4. I. R. atstovas advokatas Karolis Rugys atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarimą.

1.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo vertinimu VĮ „Registrų centras“ teiginiai, kad I. R. gali būti laikoma atsakomybės subjektu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nurodant ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018) teigiama, jog atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį subjektas yra juridinio asmens vadovas (direktorius), t. y. pareigas einantis įmonės valdymo organas. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju I. R. negali būti atsakomybės subjektas, nes pažeidimo padarymo laikotarpiu ji nėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų (nebuvo valdymo organas, kuris turi įgaliojimus veikti įmonės vardu), nebuvo įmonės administracijos vadovė. Nusižengimo padarymo metu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. R. buvo juridinio asmens mažoji akcininkė, kuriai priklausė 49 % juridinio asmens akcijų ir ėjo kokybės vadovės pareigas. Aktualiu laikotarpiu buvo atleistas (duomenys neskelbtini) direktorius, kadangi Bendrovė neturėjo kitų darbuotojų, I. R. buvo paskirta tik laikinai eiti vadovės pareigas ir užregistruota šiuo pagrindu, tačiau vėliau buvo atleista tiek iš Bendrovės vadovės, tiek iš kokybės vadovės pareigų. Jokie kiti darbo teisiniai santykiai I. R. ir Bendrovės nesiejo. Nustojusi eiti Bendrovės komercijos direktorės pareigas, I. R. išliko įmonės smulkiąja akcininke, tačiau neturėjo nei balsų daugumos, nei lemiamo balso Bendrovės valdyme. I. R. toliau vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, kuri yra nesusijusi su (duomenys neskelbtini) ar Bendrovės vykdoma veikla.

1.8. Atsiliepime pažymima ir tai, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla yra oficialiai sustabdyta jau ilgą laiko tarpą, apie tai pranešta visoms valstybės institucijoms, nuo 2017 m. spalio 19 d. Bendrovė neturi nei vieno darbuotojo ir nevykdo jokios veiklos. Atkreipiamas dėmesys, jog VĮ „Registrų centras“ yra atliekamas tik duomenų išviešinimas, o ne teisinio santykio ar fakto sukūrimas bei įregistravimas. VĮ „Registrų centras“, kol išrenkamas naujas Bendrovės vadovas, atsisako išregistruoti senąjį vadovą, nors faktiškai jis yra atleistas ar atšauktas iš eitų pareigų, taigi tokia situacija yra pačios Institucijos nusistatytų taisyklių rezultatas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Bendrovės akcininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų paskirtas naujas vadovas, ir manytina, kad jei juridinio asmens veikla buvo sustabdyta, pagrindinis akcininkas tam poreikio neturėjo. Taigi, (duomenys neskelbtini) naujas vadovas nebuvo išrinktas dėl to, kad Bendrovė veiklos nevykdė, bei tokia buvo didžiojo akcininko valia, todėl dėl realios situacijos neatitinkančių VĮ „Registrų centras“ taisyklių, I. R. duomenys ir nebuvo išregistruoti, tačiau toks duomenų išviešinimas negali būti pagrindas taikyti atsakomybę.

1.9. Nagrinėjamu atveju Taigi, I. R. ne tik, kad neturėjo teisės, tačiau ir pareigos ar kompetencijos pateikti finansinės atskaitomybės duomenis bei dokumentus VĮ „Registrų centras“. Taigi, apeliantės teiginiai, jog I. R. atsakomybėn yra traukiama dėl jos atlikto neveikimo, ne tik, kad yra nepagrįsti, tačiau ir prieštaraujantys norminiams teisės aktams, kadangi nėra aišku nei kokiu pagrindu, nei ką turėjo atlikti I. R. Institucija I. R. siekė patraukti atsakomybėn už veiksmus, kurių VĮ „Registrų centras“ net nebūtų leidęs atlikti, nes I. R. neturi tam įgaliojimų. Institucijos priimtas nutarimas buvo surašytas netinkamam subjektui (ne Bedrovės valdymo organui), todėl tai yra savarankiškas pagrindas jį pripažinti neteisėtu bei panaikinti. Ir iš paties Institucijos apeliacinio skundo, kuriame yra teikiama neaktuali nagrinėjamai situacijai teismų praktiką ir norminių teisės aktų reikalavimai, matyti, kad jie yra siejami su asmeniu, einančius įmonės direktoriaus pareigas, o ne asmeniui, kuris jas ėjo, o tai ir yra pagrindinė ir esminė Institucijos loginė klaida. Atleidus I. R., ji neteko ir teisės (įgaliojimų) veikti Bendrovės vardu, jos ir Bendrovės nebesiejo pasitikėjimo ar kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl ji ir negali būti laikoma atsakomybės subjektu. Atsiliepime dar kartą pažymima, jog atsakomybės kilimo metu, t. y. kuomet buvo pareiga teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, I. R. buvo ne juridinio asmens valdymo organas –direktorė, o juridinio asmens dalyvis – akcininkė, o administracinio nusižengimo atsakomybė juridinio asmens dalyviui negali būti taikoma, nes finansinės atskaitomybės dokumentų teikimas nėra priskiriamas juridinio asmens dalyvio (akcininko) kompetencijai ir/ar pareigoms.

1.10. Kartu atsiliepime į apeliacinį skundą cituojama teismų praktika susijusi su įrodymų vertinimu, nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Institucijos priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai akivaizdžiai buvo netinkamai kvalifikuoti, įvertinti bei individualizuoti. Minėtame nutarime nėra aiškiai nurodoma ir įvardijama, kokią imperatyvią pareigą pažeidė administracinio nusižengimo atsakomybėn patraktas asmuo. Viena vertus I. R. imperatyvi pareiga yra keliama kaip Bendrovės vadovei, nors pažeidimo metu ji tokia nebuvo, kita vertus pareiga jai keliamai kaip Bendrovės akcininkei, nors norminių teisės aktų reikalavimai pareigos teikti finansinius duomenis VĮ „Registrų centras“ Bendrovės akcininkei neturi. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad Institucijos priimtas nutarimas yra grindžiamas ne visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neabejotinu kaltės įrodymu, o tik nepagrįstomis prielaidomis, kurios tarpusavyje yra prieštaringos ir neabejotinai neįrodytos VĮ „Registrų centras“ priimto nutarimo priėmimo metu.

1.11. Taip pat I. R. atstovas kelia klausimą ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo, bei dėl mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo, reglamentuoto ANK 34 straipsnio 6 dalyje, taikymo, nurodymas nurodydamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-491/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014. Nagrinėjamu atveju I. R. neatliko jokio sąmoningo, tyčinio veiksmo, kurio metu suvokė daromą teisės pažeidimą, ir norėjo taip elgtis, ji nebuvo neatsakinga, nerūpestinga ir neatidi. Priešingai, I. R. dėjo maksimalias pastangas, jog pažeidimas nebūtų padarytas, bet tokie veiksmai nebuvo priklausomi nuo jos valios ar veiksmų. Atkreipiamas dėmesys, jog I. R. veiksmai nesukėlė jokios žalos, padarinių ar neįtakojo kitų teisės pažeidimų. Finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti nedelsiant, kuomet I. R. įgijo tokią teisę bei įgaliojimus, todėl ir nuobaudos skyrimo tikslai jau yra visiškai pasiekti, nes galima įsitikinti, jog teisės pažeidimai ateityje nepasikartos, o I. R. yra pamokyta. Akcentuojama ir į tai, kad VĮ „Registrų centras“ niekuomet neinformavo, prevenciškai neįspėjo ir nepranešė, kad dokumentai nėra teikiami, nors jeigu I. R. būtų buvusi informuota, būtų užtekę prevenciškai įspėti, tačiau dar išlaukus tokį ilgą laiko tarpą, yra taikomos baudos, kas nėra nei sąžininga, nei proporcinga. Be to, Institucijos priimtu nutarimu nepagrįstai buvo teigiama, jog I. R. veiksmuose nėra lengvinančių atsakomybę aplinkybių.

1.12. Pažymima ir tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ gali būti teikiami tik tuomet, kai jie yra patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris šaukiamas pasibaigus finansiniams metams. Nesant akcininkų susirinkimo valios, nėra jokio teisinio pagrindo ar galimybės, teisėtai ir pagrįstai pateikti finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas buvo (duomenys neskelbtini), kurį I. R. ne kartą ragino, prašė ir kreipėsi, net neturėdama pareigos rūpintis finansinės atskaitomybės pateikimu, jog jis užtikrintų ir imtųsi veiksmų, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų tinkamai ir laiku pateikti. Visgi, (duomenys neskelbtini) nesiėmė jokių veiksmų, nešaukė akcininkų susirinkimo ir nereagavo į mažosios akcininkės (I. R.) prašymus. Be (duomenys neskelbtini) valios, t. y. būtent 51 % balsų, nebuvo įmanoma patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų, ko eigoje ir jų pateikti VĮ „Registrų centras“. I. R., matydama, jog (duomenys neskelbtini) tinkamai neatlieka savo pareigų Bendrovei ir nevykdo norminių teisės aktų reikalavimų, nusprendė išpirkti visas (duomenys neskelbtini) akcijas ir 2022 m. spalio 10 d. tapo pagrindinė (vienintelė) akcininkė. Tuomet nedelsiant buvo sutvarkyti finansinės atskaitomybės dokumentai ir 2022 m. spalio 13 d. pateikti VĮ „Registrų centras“. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo, kad Institucija apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog nuo 2012 m. vasario 21 d. iki šiol Bendrovės vienintelė akcininkė nepertraukiamai yra R. S.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, iš kurių galima matyti, kad R. S. jau seniai yra perleidusi savo visas Bendrovės turėtas akcijas, tik šie duomenys nebuvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir pakeisti, kadangi I. R., eidama Bendrovės direktorės pareigas ir iki šiol, neturi elektroninio parašo. Tačiau minimos aplinkybės neturi jokios įrodomosios galios ginčo objektui, kadangi I. R. atsakomybėn traukiama, nes pažeidimo metu neva buvo juridinio asmens dalyvė (akcininkė), tuomet ir R. S., Institucijos laikomai iki šiol vienintele Bendrovės akcininke, turėtų būti taikoma atsakomybė dėl finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo. Todėl akivaizdu, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvus, neįrodytas, prieštaraujantis pats sau ir klaidingai aiškinantis bei taikantis norminių teisės aktų reikalavimus.

1.13. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, o pavėluotas finansinių dokumentų pateikimas negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo Skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Apylinkės teismas nevertino nei vienos aplinkybės išskirtinai lengvinančia atsakomybę, o elementariai vertino visą byloje esančių įrodymų bei duomenų visumą, ką privalo ir daryti, siekdamas priimti išsamias ir pagrįstas išvadas. Šiuo pagrindu pažymima, jog ir tai, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-530/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). I. R. vertinimu, iš atsiliepime nurodytų aplinkybių bei faktinių duomenų matyti, kad ji visuomet buvo rūpestinga, atsakinga ir atidi, jos veiksmuose negalima fiksuoti ne tik, kad pažeidimo, tačiau ir pažeidimo sudėties, t. y. sąmoningo suvokimo, tyčios bei kaltės. I. R. visuomet norėjo ir siekė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti, bet tai nepriklausė nuo jos valios bei įgaliojimų, kadangi kuomet kilo pareiga teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, I. R. nebuvo Bendrovės valdymo organas. Atsižvelgiant į tai, VĮ „Registrų centras“ priimtas nutarimas buvo surašytas netinkamam asmeniui, t. y. ne atsakomybės subjektui, ir be to, I. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

VĮ “Registrų centras“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, tačiau Institucija apeliaciniu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – subjekto nebuvimo, teikdama, kad Skundžiamu nutarimu tinkamai neįvertinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atliekamų faktinių veiksmų pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukta I. R. neatitinka administracinio nusižengimo sudėties subjekto požymio, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. R. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu – 2021–2022 metų laikotarpiu, su Bendrove nesiejo darbiniai, sutartiniai ar atstovavimo santykiai, ji nebuvo Bendrovės vadove, todėl nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą negalėjo būti traukiama, yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarimas naikintinas.

7. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu VĮ „Registrų centras“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad I. R. atsakinga už tai, kad kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovė (direktorė) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Tuo tarpu I. R. atstovas tiek teikdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, tiek atsiliepime į VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą nurodo, jog atsakomybė taikoma netinkama subjektui. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad I. R. 2012 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu nuo 2013 m. balandžio 26 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) direktore, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d., Bendrovės 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atleista iš minimų pareigų, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, I. R. neturėjo nei teisės, nei pareigos teikti (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinių.

8. Visų pirmiausia pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

10. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

11. Kaip teisingai nurodoma VĮ „Registrų centras“ apeliaciniame skunde, teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo, konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su I. R. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. Nr. AN2-79-1121/2021).

12. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta teisinį reguliavimą, t. y. kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, jog I. R. nevykdė savo pareigų kaip Bendrovės vadovės „išoriniuose“ santykiuose. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad duomenys apie atleidimą iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų nebuvo pateikti, t. y. I. R. nesilaikė šio procesinio sprendimo 12 punkte nurodytų nuostatų ir nesikreipė į Juridinių asmenų registrą, pranešdama apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties pasibaigimą, šiai institucijai pateikdama pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su vieninteliu akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Pabrėžtina, jog šios aplinkybės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, kaip jau minėta, jeigu Bendrovės vadovą išrinkęs Bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą registro tvarkytojui ABĮ nustatyta tvarka praneša pats atsistatydinęs bendrovės vadovas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog darbo sutarties nutraukimas/pasibaigimas neatleidžia nuo pareigos teikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi būtina, jog sprendimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Esant nurodytam konstatuotina, kad I. R. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir 2021 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jos kaip Bendrovės vadovės įgaliojimai, teisės bei pareigos Institucijos priimto nutarimo metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.

14. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas VĮ „Registrų centras“ apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Be to, ir nors I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra I. R. kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl akcininko veiksmų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nepriklausomai nuo susiklosčiusios konfliktinės situacijos, nesusipratimų tarp bendrovės vadovės ir akcininko, nurodytas reikalavimas neišnyko ir už jo nevykdymą, kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 11-13 punktuose, yra atsakinga I. R.. I. R., nepateikdama duomenų apie savo atleidimą iš Bendrovės pareigų, buvo atsakinga už Bendrovės veiklos organizavimą, kaip Bendrovės vadovė, kaip teisingai nurodyta ir Institucijos priimtame nutarime (priešingai negu teigiama atsiliepime, jog I. R. patraukta atsakomybėn kaip juridinio asmens akcininkė), turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

15. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog I. R., pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, ėmėsi veiksmų ir pašalino jai inkriminuoto nusižengimo pasekmes, t. y. pateikė 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinius, kas rodo jos kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto neveikimo jokia žala nekilo, nusižengimas buvo pašalintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nenustatyta I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo padarymą I. R. nėra bausta, ginčo, jog deklaracijos nebuvo pateiktos laiku nėra, t. y. ginčas dėl nusižengimo padarymo fakto nebuvo inicijuojamas, taip pat įvertinamas ir pats aptartas nusižengimo pobūdis. Aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad I. R. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 24 straipsnis), bus teisinga bei proporcinga atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Šių aplinkybių pagrindu VĮ “Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1624-2022 dėl I. R. skirtos 200 (dviejų) šimtų eurų baudos keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

VĮ „Registrų centro“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – VĮ “Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1624-2022 pakeisti.

I. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti įspėjimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas