Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kuriuo S. R. administracinio nusižengimo bylą nutraukta, jos veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. liepos 2 d. S. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-158-2018 už tai, kad ji, būdama UAB „A. p.“ (kodas 302891926) vadovė (direktorė), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis paranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui jeigu įstatymais nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 71 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tokie S. R. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

13. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį teiseną, padarė neteisingas išvadas dėl S. R. veikoje administracinio nusižengimo aukščiau minėtame ANK straipsnyje požymių nebuvimo.

20. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „A. p.“ vadove (direktore) nuo 2015 m. kovo 9 d. (Registrų centre registruota nuo 2015 m. kovo 17 d.) iki šio išrašo atspausdinimo 2018 m. liepos 2 d. yra administracinėn atsakomybėn traukiama S. R..

22. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018 (kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį) konstatavo, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas). ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

23. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, UAB „A. p.“ valdyba ir stebėtojų taryba nesudaromos, todėl, kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar S. R. yra UAB „A. p.“ vadovė, turi būti atsižvelgiama ne į SODROS duomenis, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra UAB „A. p.“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl jos atšaukimo / atleidimo iš bendrovės vadovės pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad S. R. nėra atsistatydinusi iš vadovės pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Kaip jau minėta aukščiau, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati S. R..

24. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria Institucijos skundo argumentui, jog SODROS duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018), kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienašmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 str. 1 ir 4 d.), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABI reglamentuota išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik SODROS nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su S. R., kaip UAB „A. p.“ darbuotojos pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo - bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, jog S. R. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A. p.“ 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo, kadangi jos kaip bendrovės vadovės įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime pažymima, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Dėl šios priežasties, aplinkybė, kad S. R. viešame registre įregistruota kaip UAB „A. p.“ direktorė, nėra pagrindas teigti, kad ji turi įmonės direktorės teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais teismo motyvais.

27. Kaip teisingai pažymima Institucijos apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui, S. R. kaip tinkamo administracinio nusižengimo subjekto klausimas nėra sietinas su duomenų apie UAB „A. p.“ vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu Registre. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų būti registruojamas, tiesiog nėra, ką patvirtino ir pati S. R.. Taigi, duomenys apie S. R., kaip vadovės, įgaliojimų UAB „A. p.“ atžvilgiu pabaigą Registre įregistruoti ir negalėjo būti, t. y. Registro duomenys atitiko faktinę bendrovės situaciją. Tik tuomet, kai bus priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas S. R. atšaukti / atleisti arba ji bus laikoma atsistatydinusia neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, jos, kaip UAB „A. p.“ vadovės, įgaliojimai bus teisėtai pasibaigę. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Registro duomenis kaip įrodymą, kad S. R. yra UAB „A. p.“ vadovė, ir vadovaudamasis tik jos paaiškinimais ir SODROS duomenimis (neišsiaiškinęs, ar šie duomenys patikimi, t.y., ar buvo teisėtas pagrindas SODRAI išsiųsti pranešimą apie S. R. atleidimą iš užimamų bendrovės vadovo pareigų), padarė nepagrįstą išvadą, kad S. R. nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.

28. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl S. R., būdama UAB „A. p.“ vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jos atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, į tai neatsižvelgė.

29. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas laiko nustatytu, kad S. R., būdama UAB „A. p.“ vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikdama Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

30. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims - bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

31. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą S. R., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį –administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo; taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – S. R. yra jauno amžiaus, dirbanti, turinti pajamas, byloje nėra duomenų, jog ji bausta administracine tvarka. S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. R. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena S. R. atžvilgiu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

S. R. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18088184942, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.