- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- eAN2-22-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03268-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centras (toliau ir – Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. VĮ „Registrų centras“ A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla, kurioje A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti VĮ „Registrų centras“. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad iš byloje surinktų duomenų yra pagrindo manyti, jog administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, tačiau nenustatytas jį padaręs asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, jog institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą nepatikrinusi informacijos, taigi tinkamai neištyrė administracinio nusižengimo bylos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes tikslinga administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu VĮ „Registrų centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
3.1. Apeliantės VĮ „Registrų centras“ teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl jau vien tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, be kita ko, teismas priėmė nutartį neįsigilinęs į teisės aktų nuostatas ir finansinių ataskaitų teikimo tvarką.
3.2. Apeliantė nurodė, jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymui Registro tvarkytojas surašydamas asmenims protokolus už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, vadovaujasi viešais pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į protokolo surašymą nekviečia.
3.3. VĮ „Registrų centras“ argumentuoja, kad teismas nesiaiškindamas papildomų aplinkybių ir nesivadovaudamas į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, nepagrįstai nusprendęs, kad VĮ „Registrų centras“ netinkamai nustatė kaltą asmenį, grąžino administracinio nusižengimo bylą tirti VĮ „Registrų centras“.
3.4. VĮ „Registrų centras“ pastebėjo, jog UAB „A.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Pažymėjo, kad 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai iki šiol nėra pateikti.
3.5. Apeliantė paminėjo, kad VĮ „Registrų centras“ nesutinka su nepagrįstais A. M. paaiškinimais ir apylinkės teismo argumentais, jog A. M. nėra atsakingas už tai, kad bendrovės dokumentai nebuvo pateikti laiku, kadangi bendrovės vadovas buvo įgaliojęs įmonės atstovu būti A. T.. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pažymėjo, kad teisės aktais aiškiai įtvirtinta, jog tai yra vadovo pareiga teikti dokumentus. Tai, kad vadovai pasirenka sudaryti sutartis su įmonėmis arba įgalioja įmonę atstovauti kitą asmenį ir paskui visiškai nekontroliuoja jų atliekamų veiksmų, atsakomybės jų atžvilgiu nešalina. Būtent todėl teismo nurodytos aplinkybės dėl įgalioto asmens paskyrimo nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia A. M. nuo atsakomybės. Apeliantės nurodyta teismų praktika neabejotinai patvirtina, kad argumentai, susiję su įgalioto asmens veiksmų neatlikimu, nepašalina vadovo A. M. atsakomybės.
3.6. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ apylinkės teismui kartu su protokolu pateikė ir aktualų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, iš kurio matyti, jog, vadovaujantis pagrindinio valstybės registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki dabar yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas, be to, nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki dabar A. M. yra ir UAB „A.“ direktorius. Taigi būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir UAB „A.“ direktoriumi jis privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Teismas turėjo vertinti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, prieštaraujantį proceso operatyvumo ir teisingumo principams, sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti VĮ „Registrų centras“.
3.7. Apeliantė teigė, jog A. M. atsakomybės nešalina aplinkybės, jog A. M. pateikė teismui informaciją apie jo 2018 m. gegužės 28 d. prašymą atleisti jį iš darbo, A. T. prašymą priimti į darbą bei A. M. kaip vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog UAB „A.“ direktorius A. M. atleidžiamas iš darbo, o A. T. priimamas į darbą direktoriaus pareigoms, kadangi vadovaujantis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis A. M. iki dabar vis dar yra UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir bendrovės direktoriumi. Informacija apie bendrovės vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registrui nebuvo pranešta nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad A. M. iki dabar yra UAB „A.“ direktorius, yra nepaneigtas ir nenuginčytas, tuo tarpu viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3.8. VĮ „Registrų centras“ pabrėžė, kad VĮ „Registrų centras“ surašydamas administracinio nusižengimo protokolą negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Dėl kokių priežasčių Juridinių asmenų registre vis dar yra įregistruoti duomenys apie UAB „A.“, kurie yra galimai pasikeitę, tačiau duomenų teikėjai nėra pateikę prašymų šiuos duomenis pakeisti, kaip tai numato teisės aktai, VĮ „Registrų centras“ nėra žinoma. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ „Registrų centras“. Kaip jau buvo minėta, Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas (taip nurodyta teismo nutartyje), be to, dar ir būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis turėjo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. Pažymėtina, kad teismui priimant nutartį nebuvo pateiktas joks naujas Juridinių asmenų registro išrašas, patvirtinantis, kad Juridinių asmenų registro duomenys apie bendrovės vadovą yra pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka.
3.9. Apeliantė nurodė, kad teismo padarytas išvadas apie tai, kad A. M. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2018 m. gegužės 28 d, paneigia aplinkybė, jog A. M., kaip UAB „A.“ direktorius, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su atitinkamais prašymais 2018 m. rugsėjo 4 d. Taigi akivaizdu, jog remiantis visais teisingais, viešais ir nenuginčytais duomenimis VĮ „Registrų centras“ tinkamai nustatė administracinį pažeidimą padariusį asmenį.
3.10. VĮ „Registrų centras“ paminėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, kurios pašalintų vadovo atsakomybę. Be to, į tokias aplinkybes teismas galėtų atsižvelgti spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, bet ne priimti sprendimą administracinio nusižengimo bylą grąžinti VĮ „Registrų centras“, kas neabejotinai patvirtina, kad šiuo atveju yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
3.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nurodoma kasacinio teismo nutartis yra priimta byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu negalima remtis. VĮ „Registrų centras“ jokio papildomo bylos aplinkybių tyrimo, priešingai nei nurodyta teismo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, atlikti negali, kadangi surašydamas A. M. protokolą vadovavosi išimtinai viešais Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, kuriais negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ir kurie yra laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi akivaizdu, jog teismas nurodytų argumentų pagrindu negalėjo priimti sprendimo grąžinti bylą iš naujo tirti VĮ „Registrų centras“.
3.12. Pastebėjo, jog iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog administracinio nusižengimo bylą grąžinti nuspręsta tik su ja susipažinus, t. y. byla nebuvo nagrinėta teisme. Teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi, teismo vertinimu, kilę prieštaravimai ar neaiškumai. Tai, kas išdėstyta, suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas taip pat yra akivaizdžiai formalaus pobūdžio ir dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.
3.13. Apeliantė pažymėjo, kad teismui kilęs neaiškumas galėjo būti nesudėtingai pašalintas bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat aktualu akcentuoti, kad teismas manydamas, jog administracinio nusižengimo bylai nagrinėti yra būtina papildoma informacija, susijusi su teismui kylančiais neaiškumais dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, turėjo ne grąžinti administracinę bylą tirti, o, pavyzdžiui, reikalauti pateikti, teismo nuomone, reikalingą informaciją ar įrodymus, kaip tai numato ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
3.14. VĮ „Registrų centras“ apibendrino, kad teismas formaliai įvertino protokolą, padarė skubotas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, netinkamai taikė esmines teisės normas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų išaiškinimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas. UAB „A.“ direktoriumi jis buvo iki 2018 m. gegužės 28 d.
4.2. Pabrėžė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateiktas pranešimas apie pasikeitimus bendrovėje. Kodėl nebuvo pateikti duomenys į VĮ „Registrų centras“, negali paaiškinti. Mano, kad tai įvyko dėl susiklosčiusių aplinkybių, tiek naujai paskirto direktoriaus, tiek įgaliotų asmenų, kurie turėjo atlikti visus būtinus ar reikalingus veiksmus, susijusius su bendrovės veikla, visais ir bet kuriais valstybės ir kitais registrais.
4.3. Atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad, kadangi 2018 m. vasario 12 d. ir 2019 m. sausio 30 d. A. M. buvo operuotas, šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus, jis neatkreipė dėmesio, kad nebuvo pateiktos visos ataskaitos atitinkamoms institucijoms. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas atlikta. Be to, UAB „A.“ susidarė skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Dėl įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba inicijavo darbuotojų atleidimą iš darbo. Todėl teko rūpintis ne tik sveikata, tačiau ir padengti skolą.
4.4. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kaip vienintelis akcininkas A. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pažymų gavimo iš VĮ „Registrų centras“.
4.5. Teigė, kad šiuo metu yra baigiamos suformuoti ataskaitos ir artimiausiu metu bus pateiktos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atskirasis skundas tenkinamas
5. Institucijos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties laikomas atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos iš esmės nenagrinėjo grąžindamas bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Todėl Institucijos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties iš esmės yra atskirasis skundas, todėl jis nagrinėjamas ANK 656 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-655/2018).
6. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti VĮ „Registrų centras“, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
9. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).
10. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.
11. Teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su A. M. kaip UAB „A.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Tokiu atveju aplinkybės, susijusios su ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymu gali ir turi būti nagrinėjamos teisme, ir tik po to gali būti priimamas sprendimas dėl institucijos nusižengimo protokolo surašymo pagrįstumo bei galimo teisės pažeidimo padarymo.
12. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių nuostatų nebuvo paisoma, Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta. Šią aplinkybę atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino ir pats A. M.. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats A. M., kaip buvęs UAB „A.“ vadovas, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Pabrėžiama, kad pagal A. M. 2018 m. gegužės 28 d. prašymą jis prašė nutraukti darbo santykius, o ne atsistatydinti.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, jog A. M. galimai yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A.“ 2018, 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs aplinkybes, dėl kurių nėra galima administracinio nusižengimo teisena (pavyzdžiui, tame tarpe ir tai, kad A. M. nepadarė teisės pažeidimo), privalo priimti atitinkamą sprendimą, o institucijos pareiga vertinti tiek tai ar tokį pažeidimą padarė kitas asmuo ir ar apskritai yra pakankamai duomenų naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
14. Atsižvelgiama ir į tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl A. M., būdamas UAB „A.“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teismas, rengdamasis nagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, į tai neatsižvelgė ir šių aplinkybių nevertino, dėl ko priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai grąžino iš naujo tirti VĮ „Registrų centras“ administracinio nusižengimo bylą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinio nusižengimo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.