Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-01-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-01-06 nutarimu konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatas bei ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 120 bei 123 punktų reikalavimus. Tokie J. A. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, požymius. Spręsdamas J. A. skirtinos baudos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. A. prisipažino dėl nusižengimo padarymo, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, todėl J. A. skyrė ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą – 200 Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. A. kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas. Kadangi apeliantas su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, sutinka, apygardos teismas plačiau dėl apelianto kaltės nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, būtent administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą apeliantui apygardos teismas analizuos.

9. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

11. Apeliantas yra nubaustas už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo apeliantas neneigia. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

12. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs apelianto administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino dėl nusižengimo, gailisi, nenustatęs apelianto administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė apeliantui ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumui lygią baudą – 200 Eur. Apeliantas, kaip minėta, su tokiu baudos dydžiu nesutinka, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam skirti įspėjimą arba mažesnio dydžio baudą.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui ir švelnesnės negu ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos minimumas skyrimui, todėl apelianto prašymas skirti jam įspėjimą arba mažesnę baudą netenkinamas.

14. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019, 2AT-40-489/2018 ir kt.). Nesant ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

15. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą, nėra. Apeliantas nurodo, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas šią apelianto administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino ir dėl tos priežasties apeliantui skyrė minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, kuri, apygardos teismo vertinimu, nėra neteisinga, neproporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui ir per griežta.

16. Apeliantas skunde nurodo, kad reikiamus dokumentus valstybės registrams pateikė, tačiau, pažymėtina, pavėluotas atskaitomybės pateikimas įmonės vadovo atsakomybės nešalina. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Taigi pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos dydį.

17. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą apeliantas ir nėra baustas administracine tvarka, tačiau vis dėlto apeliantas nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo net tris galiojančias administracines nuobaudas. Už kitus administracinius nusižengimus jis buvo baustas ypač nedidelėmis baudomis, kurios, akivaizdu, apeliantui nebuvo pagrindas nebedaryti administracinių nusižengimų ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju apeliantui paskyrus švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą, bus pasiektas vienas iš administracinės nuobaudos tikslų – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad įmonėje 2018–2019 metais buvo atliekamas planuotas įmonės veiklos pertvarkymas, taip pat kad įmonė dirbo nuostolingai ir negavo pelno, o apeliantas iš nuotolingai dirbančios įmonės negavo pajamų, nepanaikina jos vadovui įstatyme įtvirtintos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Minėtos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui ir švelnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimui.

19. Minimalios baudos skyrimas nagrinėjamu atveju atitinka apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog apeliantui apylinkės teismas pagrįstai skyrė ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta 200 Eur bauda nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-01-06 nutarimu apeliantui paskirta teisinga, proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui nuobauda, kuri nėra per griežta, todėl konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-01-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.