Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Laimonui Marcinkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P. (V. P.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini) vadovas V. P. per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės (ROIK Nr. 19106537905).

Tokiu būdu V. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – VĮ „Registrų centras“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas VĮ „Registrų centras“ prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes palaiko bei informuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų dokumentų rinkinys Juridinių asmenų registrui iki 2019 m. spalio 28 d. nepateiktas. Prašo skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. teismo posėdyje pripažino faktines aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų dokumentų rinkinys Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu, tačiau dėl to savo kaltės neįžvelgia. Nurodė, kad šios bendrovės vadovu jis buvo paskirtas tik šių metų kovo mėnesio pabaigoje bei pradėjęs eiti šias pareigas susidūrė su aplaidžiu buhalterijos tvarkymu, su neparuošta atskaitomybe. Jis iš karto pradėjo tai tvarkyti, sudarinėjo naujas sutartis, samdė naujus specialistus. Pradėjus dirbti išaiškėjo, kad duomenys reikalauja patikslinimų, todėl užsakė auditą, surinko visus duomenis, juos apskaičiavo ir gavo apskaitos balansą. 2017 metais apskaita buvo vykdoma paprastu būdu, todėl dokumentus gavo pavėluotai. Su audito bendrove nagrinėjo ir 2017 metų atskaitomybę, nes buvo netikslumų. Apdorojamų duomenų kiekiai buvo tokie, kad jie nespėjo laiku pateikti Registrų centrui atskaitomybės dokumentų. Šiuo metu balansas pateiktas auditui, kurį planuojama atlikti iki gruodžio 27 d. Tik tada, kai įmonės akcininkas patvirtins balansą, šiuos duomenis jis galėtų pateikti Registrų centrui. V. P. taip pat nurodė, kad 2016 metais buvo pasamdyta įmonė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis, tačiau ta įmonė nebuvo kompetentinga tvarkyti įmonės reikalus. Pretenzijos senai įmonei nebuvo pareikštos, nes jie dar turi bendrauti su ta įmone dėl balanso tvarkymo. V. P. prašo jo netraukti administracinėn atsakomybėn, nes nuo paskyrimo jį įmonės vadovu buvo per mažai laiko pateikti kokybiškas ataskaitas, tačiau jis ėmėsi visų priemonių, kad tokie dokumentai būtų pateikti.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. P. paaiškino, kad vėlavimas įvyko pasikeitus apskaitos sistemai bei apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Siekiant ištaisyti klaidas, padarytas 2016-2018 m., teko iš esmės peržiūrėti įmonės finansinius veiklos rodiklius ir atlikti labai didelės apimties darbus. Įmonės vadovu jis buvo paskirtas 2018 m. kovo pabaigoje, todėl nesugebėjo užtikrinti koreguotos ir audituotos finansinės atskaitomybės pateikimo laiku. Deda visas pastangas, siekiant užtikrinti kokybiškos atskaitomybės pateikimą artimiausiu metu, t.y. iki 2019 m. spalio mėn. pabaigos. Pažeidimą pripažįsta, tačiau prašo teismo apsiriboti įspėjimu, kadangi analogiškų pažeidimų neturėjo (b.l. 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Laimonas Marcinkevičius teismo posėdyje prašė netraukti V. P. administracinėn atsakomybėn, nes įstatymų nustatytu terminu pateikti VĮ „Registrų centras“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi ataskaitos nėra patvirtintos bendrovės akcininko. V. P. susidūrus su aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, buvo nuspręsta pakeisti įmonę, tvarkančią bendrovės buhalterinę apskaitą ir pateikti pilnai sutvarkytą ir patvirtintą ataskaitą.

V. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, yra grindžiama:

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. spalio 7 d. išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2019 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina V. P., bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus yra nepateikti (b.l. 4-7);

- VĮ „Registrų centras“ atsiųstu prašymu dėl nedalyvavimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, kuriame nurodyta, be kita ko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 28 d. metinių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo teiginiams pagrįsti taip pat pateikė UAB „X“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 25 d. sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį; S. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. P., 2019 m. gegužės 10 d. pasirašytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį; 2019 m. gegužės 28 d. Rivilės sistemos nuomos sutartį; audito vykdytojo UAB „XY“ ir audito užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. P., 2019 m. gegužės 29 d. pasirašytą 2018 m. finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartį; 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašytą susitarimą dėl audito sutarties 12 punkto pakeitimo, pratęsiant šiame sutarties punkte nurodytą audito atlikimo pabaigos terminą iki 2019 m. gruodžio 27 d.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Tačiau nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registrui iki minėto termino nebuvo pateiktas, be to, nepateiktas ir iki šiol.

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatymo nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 1 d.), nėra. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - bendrovės vadovo V. P. teigimu, tai nebuvo padaryta ne dėl jo kaltės, nurodant, kad jis šios bendrovės vadovu buvo paskirtas tik 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje bei susidūręs su bendrovės aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, jis iš karto pradėjo tai tvarkyti, sudarė naują bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, užsakė bendrovės auditą, siekiant pateikti kokybiškas ataskaitas, tačiau kadangi apdorojamų duomenų kiekiai buvo dideli, bendrovės auditas iki šiol nėra atliktas; kai bus pateiktas auditas ir bendrovės akcininkas patvirtins finansinių atskaitų rinkinį, tuomet jis bus pateiktas Registrų centrui. Taigi iš esmės laikomasi pozicijos, kad nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia: tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo; administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo: dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o dėl nerūpestingumo - jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). K

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o V. P. šios bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019 m. kovo 20 d. (b.l. 4-7). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, pradėjęs eiti bendrovės vadovo pareigas ir susidūręs su aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, jis nedelsiant ėmė tai tvarkyti, sudarė naują buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, užsakė auditą. Teismas neturi pagrindo kaip nepagrįstus atmesti tokius asmens paaiškinimus, kadangi iš esmės juos patvirtina pateikti duomenys, o būtent 2019 m. gegužės 10 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, sudaryta su S. A. bei 2019 m. gegužės 29 d. su audito vykdytoju UAB „XY“ pasirašyta 2018 m. finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartis. Pagal minėtos sutarties 12 punktą, numatoma atlikto audito pabaiga yra 2019 m. gegužės 30 d. Nors šiuo aspektu teismas visgi pastebi, jog minėti susitarimai buvo sudaryti likus palyginti neilgam laiko tarpui iki termino, kada Registrų centrui jau turėjo būti pateikti nurodyti finansiniai dokumentai.

Pažymėtina, kad pagal asmens paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, neatlikus bendrovės audito sutartyje nurodytu terminu, audito vykdytojas UAB „XY“ ir audito užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P., 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą dėl audito sutarties pakeitimo, kuriuo sutarė pakeisti sutarties 12 punktą, pratęsiant šiame sutarties punkte nurodytą audito atlikimo pabaigos terminą iki 2019 m. gruodžio 27 d.

ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 8 ir 10 punktai nustato, kad už sutarties su auditoriumi sudarymą, taip pat duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas. Kaip jau buvo minėta, teismui nekilo abejonių dėl to, kad V. P., pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas tik nuo 2019 m. kovo 20 d., reikėjo laiko susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais ir galimas vertinimas, jog, kaip nurodė, susidūręs su bendrovės aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, jis pakankamai operatyviai ėmėsi priemonių tam reikalui sutvarkyti ir, kaip minėta, 2019 m. gegužės 10 d. sudarė naują buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį bei 2019 m. gegužės 29 d. pasirašė audito paslaugų atlikimo sutartį, pagal kurią auditas turėjo būti atliktas iki 2019 m. gegužės 30 d. (sutarties 12 punktas). Neatlikus audito sutartyje nurodytu terminu, V. P. 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą su audito vykdytoju dėl audito atlikimo pabaigos termino pratęsimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad auditas laiku nebuvo atliktas dėl didelės apdorojamų duomenų apimties, tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašydamas susitarimą su audito vykdytoju dėl audito atlikimo pabaigos termino pratęsimo net iki 2019 m. gruodžio 27 d., jis numatė, kad jo vadovaujama bendrovė neturės jokios galimybės pateikti duomenų registro tvarkytojui praėjus net pusmečiui nuo 2019 m. birželio 1 d., kai tokie duomenys turėjo būti pateikti. Pažymėtina tai, kad asmuo, tapdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu, turi pareigą numatyti, kad gali susidurti su įvairiais sunkumais ir, tapdamas bendrovės direktoriumi, prisiima pareigą laiku vykdyti teisės aktų reikalavimus, ir atsakyti už tai, jei tokie reikalavimai nebus laiku įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju V. P., tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo ir galėjo suvokti, kad būtent jis yra atsakingas už tinkamą jo vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą registro tvarkytojui. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nenumato jokių išimčių, kokiais atvejais juridinio asmens vadovas galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui. Dėl to V. P. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atleidžiančios jį nuo pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat nešalina jo administracinės atsakomybės už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, juo labiau, kad jis nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kad audito atlikimo terminas iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo pratęstas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir kad anksčiau atlikti audito bei tuo pačiu kuo skubiau pateikti registrų tvarkytojui duomenis, patvirtintus akcininko, jokios objektyvios galimybės nebuvo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendrovės vadovas V. P., privalantis užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei galimai neturėdamas objektyvios galimybės pateikti registro tvarkytojui duomenų įstatymo nustatytu terminu iki 2019 m. birželio 1 d., nebuvo pakankamai operatyvus ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad finansinės atskaitomybės duomenys registrų tvarkytojui būtų pateikti per kiek įmanomą trumpesnį terminą nuo teisės aktais nustatyto termino pabaigos (2019-06-01), o 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašytas susitarimas dėl audito atlikimo termino pratęsimo net iki 2019 m. gruodžio 27 d., lėmė tai, kad 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui yra nepateiktas iki šiol, t.y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo įstatyme numatyto termino pabaigos, kai šie duomenys turėjo būti pateikti. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Konstatuotina, kad tokia V. P. veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl jis baustinas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams nuo 200 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie V. P. patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas jis pradėjo eiti tik nuo 2019 m. kovo 20 d., kad pareigos pateikti finansines ataskaitas laiku V. P. galėjo neįvykdyti dėl bendrovės aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo iki jam pradedant eiti vadovo pareigas, į jo dedamas pastangas tinkamai sutvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ir pateikti Registro tvarkytojui kokybiškai parengtus duomenis, į tai, kad V. P. nusižengimą padarė pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius V. P. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. P. (V.P.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.