Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2006 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašyme nurodė, kad pradėjo vykdyti vykdomąją bylą pagal šio teismo 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vykdomajame rašte įrašyta, kad teismas nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš LK AB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotus 47 676 kv. m ploto uosto žemės sklypą, 101–104 krantines. Antstolis 2006 m. liepos 3 d. raginimu paragino LK AB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Vykdomajame rašte nenurodytas konkretus žemės sklypas su aiškiomis ribomis, nurodytas tik žemės sklypo plotas, t. y. idealioji dalis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis gali perduoti tik konkrečiai apibrėžtus daiktus, t. y. turtas turi turėti realią dalį (aiškias ribas ir vietą), ir negali savo iniciatyva nustatyti sklypo ribų. Dėl to antstolis negali perduoti sklypo priverstinai išieškotojui.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 589 straipsniu, 765 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė teismo išaiškinti, ar antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui; ar antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 8 d. taip pat su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, kad vienoje civilinėje byloje dėl to paties sprendimo, priimto vieno ieškovo naudai, per klaidą išduoti du vykdomieji raštai: ieškovui UAB „Birių krovinių terminalas“ ir atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pastaroji tapo išieškotoja vykdant restituciją, nors byloje buvo atsakovė, nesutikusi su ieškiniu ir skundusi teismo sprendimą. Dėl to ji yra nesuinteresuota sprendimo įvykdymu, nors pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Dviejų vykdomųjų dokumentų išdavimas dėl tos pačios teismo sprendimo dalies vykdymo (restitucijos taikymo) pažeidžia CPK 647 straipsnio 1 dalį ir UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Vykdymo procese dėl restitucijos taikymo išieškotoju turėtų būti pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“, nes ji pareiškė ieškinį, kuris patenkintas dėl to, kad buvo pažeisti ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ teisėti interesai. CPK nėra normos, kuri tiesiogiai nustatytų procesinę galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Vadovaudamasis įstatymo analogija teismas gali remtis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, 589 straipsnio 1 dalimi ir išaiškinti, kieno naudai priimtas sprendimas, kas yra išieškotojas ir kam turi būti išduotas vykdomasis raštas. UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, ginčijamoje byloje išieškotojas yra jis, o valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2006 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto dalis dėl restitucijos taikymo turi būti panaikinta. Išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismas turėtų apibrėžti konkrečią ginčijamo žemės sklypo vietą, kuri yra nustatyta šalių suderintame brėžinyje (plane). Be to, bylą nagrinėję teismai nusprendė grąžinti sklypą ir krantines valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nei krantinių, nei uosto žemės realiai fizine prasme nereikia perduoti, todėl, UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, jie yra grąžinti teismo sprendimu, o priėmimo–perdavimo aktas būtų perteklinis dokumentas.