- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- AN2-230-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00051-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. N.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. N. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį už tai, kad 2019 m. spalio 11 d., apie 00.00 val., G. J. V. iš savo sąskaitos pervedė 30 (trisdešimt) eurų į K. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterinės žaidimų konsolės „Play Station 4“ priedą (kamerą), kurią pirkėjui pažadėjo atsiųsti „Facebook“ socialiniame tinkle F. Š. vardu pasivadinęs asmuo, tačiau G. J. V. kameros negavo, pinigai jam nebuvo grąžinti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarimu K. N. buvo paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) eurų bauda.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu K. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. K. N. pažymi, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius ANK 567 ir 569 straipsniuose įtvirtintus, įrodymų administracinėje teisenoje tyrimo bei vertinimo reguliuojančių procesinių teisės normų pažeidimus. Dėl to iš esmės nebuvo atliktas bent minimaliose ribose administracinio nusižengimo bylos įrodymų tyrimas, nesiekta nustatyti bei nenustatytos esminės, teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Akivaizdu, kad tarpusavyje susirašinėjo du asmenys, kurių susitarimų pagrindu nukentėjusysis G. J. V. buvo apgautas ir išvilioti pinigai. Šių, esminių nusižengimo sudėtį sudarančių veiksmų, K. N. nepadarė, o kaltas asmuo nebuvo nustatytas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad su nukentėjusiuoju asmeniu susirašinėjimą 2019 m. spalio mėn. vykdė K. N.. Teismas taip pat nevertino, kad K. N. sąskaitos numerį apmokėjimui G. J. V. perdavė tas pats asmuo (F. Š.), bet ne K. N.. Be to, teismas remdamasis įrodymais nurodo, kad F. Š. paskyros naudotojas toliau apgaudinėja nukentėjusįjį, nurodydamas, kad „turi neatidėliotinų darbų, nespės į autobusą, todėl pinigus gali grąžinti <...> skambinom į banką, grąžins pinigus“. Byloje pridėti susirašinėjimo duomenys, kad G. J. V. susisiekė su „K. N.“ telefonu, tačiau apeliantas tikina, kad telefonu su nieko nebendravo ir apie tai sužinojo tik teismo metu. Tyrimo metu nebuvo dėta pastangų nustatyti kaltininką, apgavusį G. J. V., taip pat ir apeliantą. K. N. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis susirašinėjo su asmeniu pasivadinusiu „F. Š.“, turėjo jo facebook ID adresą ir apie tai sakė policijos komisariate bylą tiriančiam pareigūnui bei teismui, bet šie įrodymai visiškai nebuvo tirti, nesistengta nustatyti IP adreso registruoto naudotojo bei asmens padariusio šį administracinį nusižengimą. Nors teismas vertindamas įrodymus aiškiai matė, jog susirašinėjimą vykdė ir apgaule pinigus išviliojo už tariamą vaizdo kameros pardavimą nenustatytas asmuo, sukūręs netikrą paskyrą ir pasivadinęs „F. Š.“, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Patikrinus bylą vien įrodymų vertinimo aspektu turėtų būti konstatuota, kad K. N., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veiksmuose nepagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėtis.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisėjai išsiaiškinus, kad prieš kelias dienas apeliantas tapo pilnamečiu, teisme patyrė spaudimą primygtinai prisipažinti padarius nusižengimą už kitą asmenį. K. N. teisme pasakė viską ką žinojo ir visiškai neaišku, kodėl nutarime konstatuota, kad apeliantas pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo iš dalies. Jis pasakė, kad yra kaltas tik dėl to, kad atidžiau nepažiūrėjo, kas siunčia pinigus į jo banko sąskaitą, bet tiek pat kaltės yra iš nukentėjusiojo pusės, kad siuntė pinigus ne tam asmeniui su kuriuo bendravo. Itin tendencingai ir neobjektyviai įvertinti įrodymai, esami administracinio nusižengimo byloje, bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš ginčijamo nutarimo net neaišku už kokį nusižengimą K. N. buvo nubaustas - už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, ir kokius apeliaciniame skunde objektyviuosius požymius apeliantas turėtų ginčyti. Nutarime tiksliai nenurodytas jam inkriminuotas nusižengimas. Plačiau aprašyta sukčiavimo sudėtis ir apgaulės panaudojimas. Apgaulės jokia forma K. N. nenaudojo ir tai nepatvirtina jokie teismo minimi įrodymai. Kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė K. N. apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu ginčijame nutarime net nenurodyta. Pažymima, kad su nukentėjusiuoju dėl tariamo vaizdo kameros pardavimo susirašinėjo ir pagaulę panaudojo visai kitas, nenustatytas asmuo, o ne K. N.. Banko sąskaitos nukentėjusiajam K. N. neperdavė ir net negalėjo tikėtis, kad ji bus perduota kitam asmeniui. Apie banko sąskaitos perdavimą ar kokį nors prieš tai buvusį susitarimą tarp nukentėjusiojo ir asmens, pasivadinusio „F. Š.“ K. N. nieko nebuvo žinoma, jis buvo įsitikinęs, kad asmuo, F. Š. vykdo jų tarpusavio susitarimą pirkti žaidimo virtualias priemones. K. N. atžvilgiu jokiais įrodymais nenustatyta ir nepatvirtinta pasyvioji apgaulės forma, nes K. N., nežinodamas apie nukentėjusiojo ir kito asmens (F. Š.) tarpusavio susitarimus, niekaip negalėjo įtakoti nukentėjusiojo asmens valios. Teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
2.4. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad administracinėje byloje įrodinėjimo procesas remiasi materialiosios (objektyvios) tiesios nustatymo teorija. Remiantis šia teorija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą tik esant neginčijamų, akivaizdžių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų ir nesant jokių pagrįstų abejonių dėl pastarojo kaltės. Administracinėje teisenoje galiojantis laisvo įrodymų vertinimo principas įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą vertinti visus byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog nė vienas byloje pateiktas įrodymas teismui negali turėti jokios iš anksto nustatytos galios, o teismo sprendimas turi būti grindžiamas ne nuojauta, prielaidomis ar spėliojimais, o tik teismo posėdyje ištirtų įrodymų viseto pagrįstomis išvadomis. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymą, kurie patvirtinta, jog K. N. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 108 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. K. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog K. N. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
5.1. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esantys ir teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai, o būtent: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2); pranešimo peržiūra (b. l. 5), iš kurio matyti, kad G. J. V. per policijos elektroninių paslaugų portalą 2019 m. spalio 16 d. pranešė, kad 2019 m. spalio 11 d. vykdė paiešką PS4 žaidimų konsolės priedui – kamerai pirkti. Gavo žinutę iš vyro, pasivadinusio F. Š., kad turi šią kamerą. Jie sutarė, kad kamerą nupirks už 30 eurų. Kadangi pardavėjas teigė gyvenantis Kupiškyje, o jis Vilniuje, pervedus pinigus pažadėjo kamerą įdėti kaip siuntą autobuso vairuotojui. Pinigai buvo pervesti, tačiau kamera nebuvo išsiųsta, o pinigai negrąžinti. Pavedimas buvo atliktas K. N. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pats F. teigė neseniai grįžęs iš užsienio ir neturintis bankininkystės; informacija apie deklaracijas bei sąskaitas (b. l. 6), iš kurios matyti, kad banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. N., nurodyta asmens kodas; policijos pareigūno G. I. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), iš kurio matyti, kad patikrinus duomenų bazę POLIS II, nustatyta, kad toks asmuo kaip F. Š. neegzistuoja; asmens duomenys (b. l. 9-14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-16), iš kurio matyti, kad K. N. anksčiau taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį, tačiau 2019 m. spalio 15 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti/nepradėti teisenos, pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą; informacija apie asmenį nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose (b. l. 17-19), susirašinėjimo per „Messenger“ programą išrašas (b. l. 24-30), iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. 10 val. 53 min., socialinio tinklo „Facebook“ F. Š. paskyros naudotojas nukentėjusiajam G. J. V. parašė pranešimą „sveikas, reik kameros Ps4“, o nukentėjusysis atsakė „Labas, reikia“. Tuomet pokalbis tęsiasi ir F. Š. paskyros naudotojas nurodo, kad jis neseniai grįžo į Lietuvą, turi tik „Paypal“ sąskaitą, siūlo nueiti į „Maxima“, o nukentėjusysis nesutiko. Tuomet nurodomas K. N. banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) ir pažadama paduoti vairuotojui ir atsiųsti autobuso numerį. 11 val. 21 min. į K. N. banko sąskaitą pervedus 30 Eur sumą, po to F. Š. paskyros naudotojas parašo, kad turi neatidėliotinų darbų, nespės į autobusą, todėl gali pinigus grąžinti. Nukentėjusysis nurodė savo banko sąskaitos numerį, tačiau iš toliau sekusio pokalbio matyti, kad pinigai nebuvo grąžinti. Pokalbio pabaigoje (šeštadienį, 16 val. 31 min.) F. Š. paskyros naudotojas parašė „skambinom į banką, grąžins pinigus“; mokėjimo pavedimo kopijos išrašu (b. l. 30), iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. 11 val. 21 min. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) K. N. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 30,00 Eur, kita bylos medžiaga.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 d. administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
7. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarimo, jame teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti bei įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai ir padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus ( ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ši teisė jam buvo išaiškinta tiek įteikiant administracinių nusižengimų protokolą, tiek apylinkės teisme, taigi K. N. buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, kuriuos, kaip teigia pats apeliantas, jis turėjo (susirašinėjimas su asmeniu pasivadinusiu „F. Š.“, jo facebook ID adresas) ir taip pagrįsti savo paties iškeltą versiją, tačiau nebuvo pateikti ir versija liko nepagrįsta jokiais duomenimis.
8. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje daryto garso įrašo girdėti, kad teisėjai įvardijus kas dalyvauja teisiamajame posėdyje, K. N. mama J. N. patvirtina, jog K. N. 2020 m. vasario 15 dieną tapo pilnametis. Tuomet teisėja paaiškina, kad J. N. nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pagal įstatytą, tačiau ji K. N. gali padėti įgyvendinti jo teises. Apeliacinės instancijos teismas iš garso įrašo negali daryti išvados, kad K. N. patyrė spaudimą primygtinai prisipažinti padarius nusižengimą už kitą asmenį. Duodamas paaiškinimus teisme ir teisėjai paklausus ar K. N. prisipažįsta kaltu, apeliantas atsakė: nebent iš dalies (vėliau K. N. įvardijo, kad jo kaltė pasireiškė tuo, jog atidžiau nepažiūrėjo, kas siunčia pinigus į jo banko sąskaitą, bet tiek pat kaltės yra iš nukentėjusiojo pusės, kad siuntė pinigus ne tam asmeniui su kuriuo bendravo). Todėl skundo argumentai, kad K. N. teisme patyrė teisėjos spaudimą yra nepagrįsti.
9. Vertinant paties apelianto duotus paaiškinimus apylinkės teisme darytina išvada kad jis duodamas paaiškinimus nebuvo nuoseklus. Apeliantas įvardijo, kad nors F. Š. nepažįsta ir bendravo tik internetu, tačiau F. Š. paprašė jo padėti (duoti savo banko sąskaitos numerį). Pasak apelianto F. Š. tarėsi su kitu žmogumi, jog šis žmogus perves pinigų sumą į K. N. sąskaitą, o K. N. turėjo tuos pinigus pervesti dar kitam asmeniui, tačiau jų nepervedė. Vėliau į teisėjos klausimą dėl ankstesnių paaiškinimų K. N. nurodė, kad F. Š. turėjo pirkti iš jo kompiuterinio žaidimo virtualius daiktus, todėl gavęs į savo banko sąskaitą 30 (trisdešimt) eurų su mokėjimo paskirtyje nurodytu F. Š. vardu buvo įsitikinęs, kad pinigai nors ir pervesti G. J. V., tačiau siųsti F. Š. už kompiuterinio žaidimo virtualius daiktus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdyje K. N. duotų paaiškinimų, pats administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo painiojasi savo sugalvotose versijose. Iš pradžių įvardijama, kad banko sąskaita buvo duota F. Š., jog K. N. pagalba pinigų pervedimas vyktų tarp kelių asmenų, vėliau ši versija keičiama įvardijant, jog banko sąskaita F. Š. buvo duota, kad šis atsiskaitytų su K. N. už kompiuterinio žaidimo virtualius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kad K. N. būdamas nepilnamečiu vykdė kokią tai veiklą, prekiavo virtualiais daiktais ir iš to pelnėsi. Teismo išvados dėl K. N. kaltės, priešingai nei vertina apeliantas, pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apelianto pateikiami argumentai dėl kaltės nebuvimo jo veiksmuose, atmetant visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nepaneigia apylinkės teismo išvadų, jog K. N. sąmoningai, veikdamas tyčia, įgijo svetimą turtą, t. y. 30 eurų. Skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu bei jų visumos analize.
10. Apelianto teiginiai, kad neaišku už kokį nusižengimą K. N. buvo nubaustas, tiksliai nenurodant, jam inkriminuoto nusižengimo yra nepagrįsti ir prieštarauja toliau išdėstytiems skundo argumentams, kuriuose pats K. N. įvardija, kad pirmosios instancijos teismo nutarime aprašyta sukčiavimo sudėtis ir apgaulės panaudojimas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018). Konstatuotina, kad K. N. sąmoningai, veikdamas tyčia, įgijo svetimą turtą 30 eurų, kurių jis niekam negrąžino, nors tokią galimybę turėjo. Jokių duomenų pagrindžiančių versiją, kad pinigai buvo pervesti jam už F. Š. parduotus virtualius daiktus nepateikė ir prie apeliacinio skundo. Todėl įrodymų visuma rodo, kad K. N. gavęs į sąskaitą pinigus juos užvaldė neteisėtu būdu.
11. Skundo argumentai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai yra nepagrįstos, nes apylinkės teismo nutarimas grįstas įrodymais, o ne abejonėmis kaip teigia apeliantas. Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo paaiškinimai, jo pateikti susirašinėjimai su tariamu „F. Š., pinigų pervedimo iš nukentėjusiojo sąskaitos į K. N. sąsakaitą dokumentai bei pačio apelianto teiginiai kad jis pinigus gavo, tačiau jų niekam negrąžino. Įrodymų apimtis pakankama konstatuoti K. N. kaltę.
12. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimas K. N. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.