Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-79-1121/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-08
Bylos Nr.: AN2-79-1121/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03577-2020-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme

Teisėjas: Paulius Veršekys (pirm.)
Institucija: VĮ Registrų centras

Kategorijos

9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-79-1121/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03577-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje D. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) J. A. 2020 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad D. I., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi per nustatytą laikotarpį nepateikė registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla, kurioje D. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis D. I. darbo santykiai su UAB „A“ yra nutrūkę nuo (duomenys neskelbtini) (27 b. l.). Kadangi bendrovės finansinės ataskaitos dokumentai už 2018 m. turėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o už 2019 m. – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. tuo metu, kai jis (duomenys neskelbtini) duomenimis įmonėje nebedirbo, kyla pagrįstų abejonių, ar D. I. yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Papildomai nurodoma, kad dėl UAB „A“ veiklos (duomenys neskelbtini) atliktame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, jog po UAB „A“ akcijų pardavimo buvo neteisėtai veikiama D. I. kaip įmonės direktoriaus vardu, klastojant jo parašus. Nors D. I. ir nepateikė duomenų, kad būtų mėginęs atlikti ABĮ numatytas savo kaip direktoriaus atsistatydinimo procedūras, tačiau tuo atveju, jei bendrovės akcijos buvo nupirktos, siekiant vykdyti neteisėtą veiklą, ir naujieji akcininkai ar kiti asmenys nebuvo suinteresuoti duomenų dėl bendrovės savininko ir vadovo pakeitimu bei toliau galimai neteisėtai veikė buvusio direktoriaus vardu, akivaizdu, jog galimybės atlikti ABĮ numatytas procedūras D. I. galėjo būti objektyviai apsunkintos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

II. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nesivadovavo aktualiomis teisės normomis ir teismų praktika, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad D. I. UAB „A“ vadovu buvo tik iki (duomenys neskelbtini), todėl jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

5. Skunde teigiama, kad bendrovės vienasmenio valdymo organo – vadovo – teisinis statusas ir su juo susiję santykiai, teisės bei pareigos yra specifinės, nes jiems būdingas dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės valdymo organas ir atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose, vadovas taip pat atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABĮ 21 straipsnio 1 dalis) ir kt. Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išorinių“ teisinių santykių), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

6. Skunde nurodoma, kad, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Kadangi, vadovaujantis registro duomenimis, UAB „A“ valdyba ir stebėtojų taryba nesudaromos ir bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, sprendžiant klausimą, ar D. I. yra UAB ‚A“ vadovas, turi būti atsižvelgiama ne į (duomenys neskelbtini) duomenis, o į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl jo atšaukimo ar atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad D. I. nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5-6 dalyse nustatyta tvarka.

7. Skunde akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Kadangi bendrovės vadovui turi būti taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo ar atleidimo ir atsistatydinimo tvarka, vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik (duomenys neskelbtini) nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pabrėžiama, kad pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai), todėl nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su D. I. kaip UAB „A“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

8. Atkreipiamas dėmesys, kad D. I. kaip tinkamo administracinio nusižengimo subjekto klausimas nėra sietinas su duomenų apie UAB „A“ vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu registre. Šiuo atveju tiesiog nėra dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų būti registruojamas. Kadangi D. I. nėra UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšauktas, atleistas ar atsistatydinęs laikantis ABĮ nustatytos tvarkos, duomenys apie D. I. kaip vadovo įgaliojimų UAB „A“ atžvilgiu pabaigą ne nebuvo įregistruoti registre, bet šie duomenys net neegzistavo nei protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu, t. y. registro duomenys atitiko faktinę bendrovės situaciją.

9. Nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 2.71 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, duomenų kopijos turi prima facie galią, todėl, atmesdamas registro duomenis kaip įrodymą, kad D. I. yra UAB „A“ vadovas, ir vadovaudamasis tik (duomenys neskelbtini) duomenimis bei D. I. paaiškinimais, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad D. I. galimai nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, duomenis apie bendrovės vadovo atsistatydinimą registrui turi pateikti pats atsistatydinęs vadovas, todėl net darant prielaidą, kad vadovo D. I. atsistatydinimo procedūra UAB „A“ jau būtų įvykusi, tai už (duomenys neskelbtini) duomenų teisingumą atsakomybę taip pat turėtų prisiimti pats D. I. (ANK 223 straipsnio 1 dalis).

10. Institucija pažymi, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento, vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ar atleidimu bei atsistatydinimu išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Dėl šios priežasties D. I., būdamas UAB „A“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, į tai neatsižvelgė. Be to, D. I., pagal registro duomenis vis dar būdamas bendrovės vadovu, galimai (duomenys neskelbtini) pardavęs bendrovės akcijas, per penkias darbo dienas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į registro tvarkytoją tam, kad būtų pakeisti duomenys apie bendrovės vienintelį akcininką po akcijų perleidimo sandorio, tačiau to nepadarė.

11. Skunde pastebima, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008.) Taip pat Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

12. Institucijos manymu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo parengta kokybiškai, protokolo forma ir turinys atitinka ANK reikalavimus, todėl skundžiama nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta tirti iš naujo, yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkinamas

13. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla, kuria D. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta iš naujo tirti (duomenys neskelbtini), yra neteisėta ir nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

14. ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

15. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

16. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

17. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021).

18. Skunde teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Atitinkamai (duomenys neskelbtini) duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su D. I. kaip UAB „A“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymu, turi būti nagrinėjamos teisme, ir tik po to gali būti priimamas sprendimas dėl Institucijos nusižengimo protokolo surašymo pagrįstumo bei galimo teisės pažeidimo padarymo.

19. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

20. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad priimant sprendimą grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai, į nurodytą aktualų teisinį reglamentavimą nebuvo atsižvelgta. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats D. I., kaip buvęs UAB „A“ vadovas, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su vieninteliu akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. I. su prašymu pašalinti jį iš Juridinių asmenų registro (b. l. 19) kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. jau po to, kai jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas. Nors D. I. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) nurodo, kad 2018 m. UAB „A“ akcijas pardavė kitam asmeniui, kuris (duomenys neskelbtini) duomenimis įmonę galimai naudojo nusikalstamai veiklai vykdyti, bei kuris atsisakė jį atleisti iš vadovo pareigų ABĮ nustatyta tvarka, vis dėlto pažymėtina, kad šios aplinkybės nešalina D. I. kaip bendrovės vadovo atsakomybės ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme. Kaip minėta, jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą registro tvarkytojui ABĮ nustatyta tvarka praneša pats atsistatydinęs bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis), kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, D. I. nurodytas aplinkybes, išsireikalavęs visus reikalingus duomenis, teismas turėtų vertinti administracinės atsakomybės ribų kontekste.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. I. galimai yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A“ 2018, 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nurodytu laikotarpiu nebuvo ir nėra pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktą teismas, nustatęs, kad administracinio nusižengimo byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja papildomus įrodymus teismui pateikti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją. Vis dėlto pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir vertindamas visas reikšmingas bylai aplinkybes bei priimdamas sprendimą dėl administracinio nusižengimo subjekto tinkamumo, kaip aktyviai veikiantis proceso dalyvis turi teisę ir pareigą visų pirma pats gauti ir išreikalauti visus atitinkamam teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikalingus duomenis ir (ar) dokumentus, atlikti kitus reikalingus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neargumentavo, kodėl jo nurodyti reikalingi papildomo tyrimo veiksmai yra didelės apimties ir (ar) negali būti atliekami teisme, todėl toks teismo nurodymas laikytinas nepagrįstu.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai grąžino iš naujo tirti (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – administracinio nusižengimo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys