Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. L., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nedirbančio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisto (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L., pagal oficialius juridinių asmenų registro duomenis būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, per nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat per nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį.

VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) pateikė prašymą, kuriame be kita ko nurodė palaikantys administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir prašantys administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, artimą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui, nes iki 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikė.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė administracinį kaltinimą ir prašė L. L. nubausti. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas L. L., nes jis Juridinių asmenų registre nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Minėtame registre nėra duomenų, kad L. L. nebėra minėtos bendrovės vadovas. Pažymėjo, kad pasikeitus vadovui, apie tai per penkias dienas turi būti pranešta ir pateikti duomenys registrui, tačiau tokių duomenų nėra. Teisės aktai nenumato tokios juridinio asmens teisinės padėties kaip veiklos nevykdymas, be to, juridinis asmuo negali būti be vadovo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutavusi, likviduojama, išregistruota, o registre L. L. registruotas kaip jos vadovas, jis atsakingas už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą ir turi būti baudžiamas.

L. L. teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2017-09-26 jis nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes darbo sutartis buvo nutraukta, o bendrovė nuo minėtos datos laikinai nevykdo jokios veiklos, joje nedirba jokie darbuotojai. Be to, VMI 2017-09-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-09-30 išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, o 2017-09-28 VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31 atleista nuo mokesčių, kurie susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Nors jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, bet nuo 2017-09-26 nebėra bendrovės direktorius, ir jam priklausanti bendrovė nevykdo jokio veiklos, be to, minėtu VMI sprendimu bendrovė atleista nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, jis jokių administraciniame kaltinime nurodytų dokumentų VĮ „Registrų centras“ neteikė. Jei būtų žinojęs apie tokią pareigą esamoje situacijoje pateikti dokumentus, būtų pateikęs, tik jam nesant direktoriumi ir įmonėje nedirbant jokiai buhalterei, bet kokių dokumentų padavimas sunkiai įsivaizduojamas. Prašo jį atleisti nuo baudos ir tik įpareigoti pateikti administraciniame kaltinime nurodytus dokumentus, jei jis privalo tai padaryti. Taip pat parodė, kad jis neinformavo VĮ „Registrų centras“ apie savo darbo sutarties nutraukimą.

L. L.

Motyvuojamoji dalis

inkriminuojama ANK 223 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pastaroji teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.

CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) metinis pranešimas ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte taipogi numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o to paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalis skelbia, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui, reikalavimus. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Šioje byloje esantis juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas liudija, kad L. L. nuo 1995 m. liepos 14 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats L. L., tačiau jis taip pat parodė, kad nuo 2017-09-26 jis nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes darbo sutartis buvo nutraukta, o bendrovė nuo minėtos datos laikinai nevykdo jokios veiklos, joje nedirba jokie darbuotojai. L. L. pateikė teismui darbo sutartį, kuri jo teiginius dėl darbo santykių nutraukimo patvirtina. Pastaroji L. L. nurodytoji aplinkybė atitinka ir viešai internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateikiamą informaciją, iš kurios matyti, jog 2017-09-28 bendrovėje darbuotojų nebuvo, jų nėra ir bylos nagrinėjimo dienai.

Nepaisant šių aplinkybių teismas pastebi, apie ką teismo posėdžio metu nurodė ir Institucijos atstovas, kad visgi esamoje situacijoje svarbus vaidmuo tenka juridinių asmenų registre esančiam įrašui, kur yra duomenys apie tai, jog L. L. yra, o ne buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pažymėtina, kad sutinkamai su LR civilinio kodekso 2.62 straipsnio nuostatomis – juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos; juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). L. L. teisme pripažino, kad nepateikė juridinių asmenų registrui duomenų apie jo, kaip bendrovės vadovo, darbo santykių pasibaigimą. Tačiau, teismo vertinimu, būdamas vieninteliu UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ akcininku bei ilgą laiką šios bendrovės vadovu, turėjo žinoti apie juridinio asmens veikimo principus bei vadovui tenkančias pareigas. Institucijos atstovas parodė, kad juridinis asmuo negali veikti ir būti registruotas be vadovo. Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad L. L. sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą nepranešti apie savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo darbo santykių pasibaigimą juridinių asmenų registrui. O gi juridinių asmenų registre esantys duomenys yra teisiškai reikšmingi ir jie sukuria teisinius padarinius. Todėl teismas sprendžia, kad atsakomybė už juridiniam asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą visgi tenka būtent juridinių asmenų registre kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nurodytam L. L..

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostatas ir juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl, atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytas teisės normas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Tačiau pagal juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis – nei 2018 m., nei 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laikotarpiu nebuvo pateiktas (b.l. 6).

Pastebėtina ir tai, jog L. L. teismui paaiškino, kad administraciniame kaltinime nurodytų finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė ir dėl to, kad VMI savo sprendimu laikinai atleido minėtą bendrovę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Pasak jo paaiškinimų teisme, jis manė, kad šis sprendimas bendrovę atleidžia nuo visų būtinų dokumentų davimo.

Kaip matyti, L. L. teismui pateiktame VMI sprendime dėl bendrovės laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo iš tiesų nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31 atleidžiama nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Apie minėto dokumento bendrovei išdavimą patvirtino ir pati VMI, tačiau ji nurodė, kad vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi mokesčių administratorius savo sprendimu gali laikinai atleisti mokesčių mokėtojus tik nuo tų deklaracijų formų ir (arba) dokumentų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pateikti mokesčių administratoriui, o atleisti juridinio asmens nuo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo, kurie teikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei visuotinai galiojančiu principu, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, teismas sprendžia, kad vien subjektyviu vertinimu paremtas L. L. klaidingas manymas apie VMI sprendimo (dėl bendrovės laikino atleidimo nuo tam tikrų dokumentų pateikimo) galiojimo apimtį nešalina jo atsakomybės už pareigos įstatymuose nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinių ataskaitų rinkinius nevykdymą.

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, VMI sprendimas ir pranešimas teismui, Institucijos atstovo paaiškinimai teisme, paties L. L. paaiškinimai teisme – patvirtina, kad L. L., pagal oficialius juridinių asmenų registro duomenis būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pat ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalį. Šie L. L. veiksmai atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, ginčo dėl nusižengimo kvalifikavimo nėra, todėl L. L. baustinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole, nurodant konkrečias pažeistas teisės normas, yra nurodyti tam tikri pertekliniai ABĮ straipsniai – 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas (numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), 24 straipsnio 1 dalis (numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas (numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui), kurie yra šalintini.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybėn traukiamas L. L. padarė vieną administracinį nusižengimą, jis neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), administracine tvarka baustas (b.l. 17-19), tačiau ne už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, jo veiksmuose atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nedirba bei, jo teigimu – turi neįgalumą ir gauna neįgalumo pensiją. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti atsakomybėn traukiamam L. L. paskiriant ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

L. L. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti L. L., jog paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.