- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- e2-95-1003/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02822-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės A. Z. atstovei advokatei D. O., atsakovo M. Z. atstovui advokatui H. M., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., nedalyvaujant šalims, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. patikslintą ieškinį atsakovui M. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Z. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui M. Z. prašo:
- nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, dėl atsakovo kaltės;
- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – Z.;
- nustatyti nepilnamečių vaikų G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
- priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 330 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės;
- nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., G. Z. tvarką:
1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadienį – ketvirtadienį nuo 20 val. telekomunikacijų priemonėmis;
2) M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais;
3) M. Z. elektroniniu paštu ir WhatsApp ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą). A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia M. Z. elektroniniu paštu per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi elektroniniu paštu informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą);
4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose;
5) vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui;
6) M. Z., pasiimdamas dukteris tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;
7) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 dienas informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą;
8) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai;
- padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:
1) A. Z. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur;
2) M. Z. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 19000 Eur;
- priteisti A. Z. iš M. Z. 8500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, nustatant, kad atsakovas M. Z. privalo 8500 Eur piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos;
- priteisti A. Z. iš M. Z. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
- priteisti A. Z. iš M. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – atsakovas buvo ieškovei neištikimas, pradėjo gyventi su kita moterimi – A. G., su ja susilaukė dukters. Iki santuokos ir gyvenant santuokoje, atsakovas dirbo užsienyje, namo grįždavo kas 8 – 10 savaičių ir dažniau. Santykiai buvo geri, bendraudavo kiekvieną dieną, kartu planavo ateitį, 2020 m. balandžio mėnesį išsiuntė bankui užklausą dėl paskolos būstui (duomenys neskelbtini) gavimo. 2020 m. gegužės 3 d. atsakovas išvyko keltu dirbti į užsienį, tačiau ir po išvykimo nuolat bendravo, keitėsi su ieškove nuorodomis dėl planuojamo įsigyti būsto. Viskas pasikeitė po vienos nakties. 2020 m. birželio 4 d. vakare dar pasikalbėjo, o kitą rytą atsakovas nebeparašė, kaip buvo įprasta. Ieškovei paskambinus, atsakovas pasakė, kad nenori kalbėtis, kad kalbėsis tik su vaikais. Birželio viduryje atsakovas užsiminė, kad nori skirtis, pašalino ieškovę iš socialinio tinklo Facebook draugų, tačiau neigė turįs kitą moterį. Stebėdama socialiniame tinkle dedamas atsakovo fotonuotraukas, skaitydama komentarus, ieškovė pastebėjo komentuojančią A. G., kurios anketoje rado atsakovo parašytą komentarą: „Mano su bučkiais“. Nors atsakovas ir toliau neigė turįs kitą moterį, 2022 m. sausio 8 d. socialiniame tinkle rado nuotrauką, kurioje matėsi atsakovas, A. G. su kūdikiu ant rankų. Paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui ir A. G. gimė duktė V.. Bendras gyvenimas su atsakovu ieškovei tapo neįmanomas dėl atsakovo neištikimybės, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neištikimybės, t. y. neigiamus išgyvenimus, kurią įvertina 5000 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokoje turėta pavardė – Z.. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių dukterų G. Z. ir G. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes nuo gimimo vaikai gyvena ir auga kartu su ieškove, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi, prižiūri dukteris. Dukterų išlaikymui maistui, rūbams, avalinei, vaistams, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui, higienos priemonėms, kitų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia apie 750 Eur kiekvienai dukteriai. Be kasdienių vaikų poreikių tenkinimo, vaikams reikalinga papildomai nupirkti įvairių daiktų, pavyzdžiui, G.i reikalingas rašomasis stalas, kėdė, lempa, mokyklinė uniforma, kuprinė, G.i reikalinga lovytė, kita automobilinė kėdutė. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukterimis po 330 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai dukteriai. Tikslinga nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką. Santuokoje įgytus butą ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti atsakovo nuosavybėn, o automobilį „Audi A6“ – ieškovės nuosavybėn, taip pat priteisiant ieškovei iš atsakovo 8500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant ieškovei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovė patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, buvęs neištikimas sutuoktinei. Dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė didžiulę traumą, skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes dėl atsakovo veiksmų sugriuvo normalus šeimyninis gyvenimas. Ieškovė vartojo medikamentus, lankėsi pas gydytoją, kvitų neišsaugojo. Ieškovė suvokė, kad šeimos išsaugoti nepavyks, kai pamatė nuotrauką su atsakovu, A. G. ir jų vaiku ant rankų. Sprendimas nutraukti santuoką buvo priimtas ieškovei jautriu laikotarpiu, neseniai ieškovė palaidojo savo tėvą, ieškovė viena turėjo kraustytis į kitą nuomojamą būstą. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 5000 Eur suma. Ieškovės ir atsakovo šeimyninis gyvenimas nutrūko, kai (duomenys neskelbtini) pamatė A. įsipareigojimus. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šalių ginčo nėra. Nustatant atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, reikia atsižvelgti į vaikų užimtumą, režimą. Vaikai gyvena su ieškove, tad ieškovė turi įtakoti vaikų išvežimą į užsienį, jog tam reikalingas ieškovės sutikimas. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie kelionės detales, juk kelionė gali būti vaikams per sudėtinga, neatitikti vaikų amžiaus, būklės. Riboti bendravimą telekomunikacijų priemonėmis nėra pagrindo, atsakovas bet kada gali bendrauti nenurodant laiko. Iš esmės ieškovė sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Pats atsakovas su vaikais bendrauja retai, 2022 metais išvis nebendravo, 2023 metais bendravo sausio mėnesį. Ieškovė sutinka dėl informavimo apie atostogas prieš 3 mėnesius, sutinka su 14 dienų bendravimo trukme. Mano, kad 21 dienos bendravimo trukmė per ilga. Ieškovė vaikų išlaikymui patiria šias išlaidas: maistui – 230 Eur; rūbams – 90 Eur, nes reikia pirkti mokyklinę uniformą, striukes, apatinį trikotažą, bateliams išleidžia 35-45 Eur, pėdkelnėms – apie 10 Eur, 30-40 Eur suknelei; vaistams, vitaminams – 30 Eur, G. vaistams – 40 Eur, nes vaikai serga peršalimo ligomis, perka vitaminus, žuvų taukus; aprūpinimas būstu – 150 Eur, nes nuomojasi būstą, moka komunalinius mokesčius; G. darželiui – 92 Eur; robotikos būreliui – 31 Eur; laisvalaikiui, lavinimo priemonėms – 30 Eur, nes perka knygas, piešimo priemones, eina į spektaklius, filmus, kavines, vasarą važiuoja prie jūros; kurui – 50 Eur, nes vaikus vežioja į ugdymo įstaigą, važiuoja pas gimines, važiuoja per atostogas; žaislams – 20 Eur, o G. žaislams – 40 Eur; G. sauskelnėms – 20 Eur, taip pat ieškovė patiria ir kitas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, nes vaikai gyvena su ieškove. Ieškovė gauna apie 800 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Ieškovė mano, kad atsakovas gali skirti ieškovės prašomą išlaikymą dukterims. Valstybė teikia paramą kiekvienam vaikui po 85 Eur kas mėnesį. Ieškovė sutinka, kad nekilnojamieji daiktai atitektų atsakovui, o automobilis – ieškovei, tačiau atsakovas išmokėtų ieškovei 8500 Eur piniginę kompensaciją per 3 mėnesius. Kompensacijos dydis nurodytas atsižvelgus į ieškovės pateiktą nekilnojamųjų daiktų įvertinimą. Ieškovė prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. Z. pateiktuose atsiliepimuose į pradinį ir patikslintus ieškinius nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, dėl automobilio ir nekilnojamųjų daiktų padalijimo. Atsakovas nesutinka, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, vienašališkai nusprendė nebegyventi su ieškove, išardyti šeimą. Pati ieškovė nurodė, kad šalių bendras gyvenimas iširo (duomenys neskelbtini), o atsakovo vaikas gimė tik (duomenys neskelbtini), taigi, atsakovas buvo neištikimas ieškovei ne jų bendro gyvenimo metu, o jau iširus bendram santuokiniam gyvenimui, nors ir nenutraukus formalios santuokos. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas išėjo iš namų dėl kitos moters ir kad ryšius su kita moterimi palaikė dar gyvendamas santuokoje. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiem sutuoktiniams nebededant pakankamų pastangų dėl artimų santykių bei realios santuokos išsaugojimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, pagerinti santykius su atsakovu. Pateikdama ieškinį, ieškovė pateikė ir pareiškimus dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutuoktinių sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl kyla klausimas, kodėl ieškovė dėjo pastangas nutraukti santuoką bendru sutarimu, jei ji patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo veiksmų? Ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįrodė nei jos tariamo atsiradimo dėl atsakovo kaltės, nei jos dydžio. Atsakovas mano, kad vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą ir valstybės skiriamą paramą vaikui, pakanka iš jo priteisti po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas teikia vaikams pakankamą išlaikymą, t. y. 2020 metais nuo 2020 m. birželio 5 d. per 7 mėnesius sumokėjo 4580 Eur – po 327,15 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai, 2021 metais sumokėjo 6165 Eur – po 256 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. sumokėjo 2180 Eur – po 272,50 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai, skaičiuojant išlaikymą už 4 mėnesius, arba po 218 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai, skaičiuojant išlaikymą už 5 mėnesius. Atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su dukterimis tvarką: 1) tėvas su dukterimis bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku internetinėmis ryšio priemonėmis; 2) M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir vaikų bendravimui; 3) apie norimą tiesioginio bendravimo laiką (pradžios momentą) ir trukmę M. Z. informuoja A. Z. raštu bet kokiomis techninėmis priemonėmis ne vėliau nei prieš 3 mėnesius iki bendravimo pradžios; 4) A. Z. atsakymą M. Z. dėl tiesioginio jo ir vaikų bendravimo laiko (pradžios momento) ir trukmės pateikia bet kokiomis techninėmis priemonėmis per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos; 5) A. Z. nepateikus atsakymo per 14 dienų, laikoma, kad A. Z. sutinka su tiesioginio M. Z. ir vaikų bendravimo laiko (pradžios momento) ir trukmės; 6) kadangi M. Z. su vaikais bendrauja daug mažiau laiko nei A. Z., jis turi pirmumo teisę pasirinkti bendravimo pradžios ir pabaigos datą ir laiką; 7) M. Z. savo bendravimo su dukterimis laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis; 8) bendravimo su vaikais metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją. Atsakovas nesutinka su ieškovės į bylą pateiktu buto su sandėliu vertinimu, jog šie nekilnojamieji daiktai verti 19000 Eur, kadangi ieškovės pateikti duomenys yra konsultacinio pobūdžio informacija, neturintis juridinės galios. Mano, kad tikslinga vadovautis VĮ Registrų centras atliktu turto vertinimu, jog minimi nekilnojamieji daiktai įvertinti 9547 Eur suma, su šia suma sutiko ir pati ieškovė, 2023 m. gegužės 1 d. reikšdama patikslintą ieškinį. Įvertinus nekilnojamųjų daiktų vertę bei tai, jog automobilis atitenka ieškovei, atsakovas sutinka išmokėti ieškovei 3773,50 Eur piniginę kompensaciją (1 t., b. l. 109-115; 2 t., b. l. 74-83; 3 t., b. l. 59-61; 4 t., b. l. 48-59).
5. Atsakovo atstovas patvirtino atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad šalių buvimas nuotoliu atšaldė santykius, nebeliko jausmų, tad geriau nutraukti santykius nei gyventi su nemylimu žmogumi. Sutuoktiniai paprasčiausiai nedėjo pastangų, nesugebėjo išsaugoti šeimos, meilės. Jei meilė pasibaigia, vadinasi dėl to kalti abu sutuoktiniai. Atsakovas negavo iš ieškovės dvasinio palaikymo, paguodos, atjautimo, nebuvo bendravimo poreikio, bendrų temų, interesų. Atsakovas suvokė, kad nebenori kartu gyventi su ieškove. Atsakovas sutiko geresnę gyvenimo draugę. Kita moteris atsirado tuomet, kai atsakovas nusprendė nebegyventi su ieškove. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje su ieškove, buvo jai neištikimas. Įrašai socialiniame tinkle yra tik pačios A. G. mintys, tačiau nėra įrodymų, kad atsakovas buvo jai įsipareigojęs. Neaišku, kada įvyko lytinis aktas tarp atsakovo ir A. G.. Neištikimybė turi būti nustatyta iki santuokos iširimo. Iki (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo ištikimas ieškovei. Mano, kad ieškovės reikalavimas prisiteisti neturtinę žalą yra jos siekis išvengti finansinių santuokos nutraukimo pasekmių. Pradiniame ieškinyje nebuvo ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Mano, kad nėra abejonių, jog atsakovas tinkamai užtikrina vaikų interesus. Kad neleisti vaikus vykti į užsienį, turi būti objektyvios priežastys. Atsakovas vyktu su dukterimis tik į saugias šalis, todėl sukonkretino tokių šalių sąrašą. Atsakovas nori kuo dažniau bendrauti su dukterimis, nori atstatyti ryšį su jomis. Mano, kad tikslinga planuoti bendravimą ir susitarti anksčiau, sutinka informuoti apie bendravimą prieš 3 mėnesius, atsakovas turėtų pirmumo teisę bendrauti. Ieškovė turi nurodyti objektyvias priežastis, kodėl jai netinka atsakovo atostogų laikas, tada šalys derina atostogų laiką iš naujo. Jei kertasi šalių atostogos, ir ieškovė per 14 dienų atsako atsakovui, kad jau kažką susiplanavo, ji turi pirmumo teisę atostogoms su vaikais. Pasikeitus adresui, elektroninio pašto adresui, telefono numeriui, reikia pranešti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Atsakovo atostogų su dukterimis laikotarpis – 21 kalendorinė diena. Nesutinka su ieškovės prašomu 330 Eur išlaikymu kiekvienai dukteriai, ieškovė neįrodė būsto nuomos, komunalinių mokesčių išlaidų, neaiškios išlaidos darželiui. Už 2022 metus atsakovas sutinka mokėti po 250 Eur, nuo 2023 metų sutinka mokėti po 300 Eur. Mano, kad ieškovė slepia pajamas arba išleidžia mažiau. Atsakovė pateikė konsultaciją dėl turto vertinimo, tačiau (duomenys neskelbtini) neatliko turto vertinimo, konsultacija dėl turto vertės nėra turto vertės įrodymas. Šalys neprašė skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas turi vadovautis VĮ Registrų centras nustatyta turto verte. Prašo priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, sprendžiami kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
Dėl sutuoktinio kaltės, nulėmusios šeimos iširimą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
7. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė argumentais, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, dėl kitos moters paliko šeimą.
8. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
10. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina. Taigi sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (CPK 178 str.). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 str.).
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 21 punktas).
12. Aplinkybes, kad atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi, ieškovė grindžia įrašais ir nuotraukomis iš socialinio tinklo Facebook, iš kurių matyti, kad A. G. savo asmeninėje paskyroje yra įrašiusi, jog įsipareigojusi atsakovui, yra su juo nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-60). (duomenys neskelbtini) matomi atsakovo įrašas su simboliais A. G. (1 t., b. l. 78). Aptarti įrašai nuotraukos nepatvirtina, kad gyvendamas šeimoje ir vesdamas su ieškove bendrą ūkį atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi. Nustatyta, kad atsakovo ir A. G. vaikas gimė (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė taip pat neįrodo, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei jų bendro gyvenimo metu. Kitos byloje esančios nuotraukos bei įrašai, šalių susirašinėjimas iki (duomenys neskelbtini) ir po šios datos (1 t., b. l. 49-57, 61-84) taip pat neįrodo atsakovo neištikimybės fakto šalims gyvenant kartu. Pati ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys iki (duomenys neskelbtini) susirašinėjo draugiškai, įvairiomis temomis, domėjosi finansine padėtimi, apsirūpinimu maistu, o (duomenys neskelbtini) atsakovo draugiškas bendravimas su ieškove iš esmės nutrūko, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina, jog atsakovas tuo metu buvo neištikimas ieškovei, jo gyvenime jau buvo kita moteris. Pats atsakovas nurodo, kad šalių santykius atšaldė jų buvimas nuotoliu, nebeliko jausmų, bendrų interesų, tarpusavio bendravimo poreikio, pats atsakovas nejautė ieškovės dvasinio palaikymo, atjautimo, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų, nesugebėjo išsaugoti šeimos, meilės. Ieškovė nepaneigė šių atsakovo išsakytų teiginių dėl santykių atšalimo ir nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti šeimą.
13. Pažymėtina, kad kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė Prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, datuotą 2021 m. gegužės 25 d., iš kurio turinio matyti, kad šalys svarstė galimybę nutraukti santuoką geranoriškai, abiejų bendru sutikimu, nurodydami, jog nuo (duomenys neskelbtini) jie nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebetvarko bendro ūkio, nes skiriasi jų požiūris į gyvenimo vertybes, skiriasi jų gyvenimo būdas (1 t., b. l. 38-39). Susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu buvo tariamasi geranoriškai, dalyvaujant advokatams, tarpusavyje derinamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, taigi, šalys, iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nekėlė abejonių dėl santuokos nutraukimo pagrindų, jos iširimo priežasčių, jog santuokos išsaugoti nėra galimybių dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio gyvenimo vertybes, skirtingo gyvenimo būdo, ir netvirtino, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra būtent atsakovas (1 t., b. l. 42, 45-48; 2 t., b. l. 55-56). Įvertinus šalių elgesį tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, į bylą šalių teiktus duomenis, spręstina, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). Darytina išvada, kad šalių santuokos iširimą lėmė skirtingas sutuoktinių požiūris į santuokinį gyvenimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesuderinami asmenybių skirtumai, nepakankamas kiekvieno iš sutuoktinių indėlis į santykių išsaugojimą, o aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl šeimos iširimo gali būti didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
14. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
16. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
17. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su dukterimis G. Z., G. Z. gyvena kartu nuo vaikų gimimo, šalims nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl akivaizdu, kad jie betarpiškai prisirišę prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikams tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaikų interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių dukterų G. Z., G. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė pripažino, kad šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesus, tinkamą kasdieninių jų poreikių tenkinimą, o nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu užsienyje, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šalių nepilnamečių dukterų G. Z., G. Z. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove A. Z. jos gyvenamojoje vietoje.
20. Pažymėtina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaikų nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimo.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo
21. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 330 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo, kad vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą ir valstybės skiriamą paramą vaikui, pakanka iš jo priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atstovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad už 2022 metus atsakovas sutinka mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį, o nuo 2023 metų – po 300 Eur kas mėnesį.
22. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
23. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovė pateikė duomenis į bylą, jog pagal 2022 m. balandžio 6 d. darbo sutartį Nr. 115 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, jai nustatytas 800 Eur darbo užmokestis (1 t., b. l. 31-32). Teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė gauna apie 800 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. 2021 m. balandžio 16 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma Nr. 1.13-S3-179 patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (1 t., b. l. 30). Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. Z. ir M. Z. (1 t., b. l. 16-17).
25. Atsakovas 2022 m. liepos 4 d. informaciniu pranešimu apie savo turtinę padėtį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jo uždarbis nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. birželio 30 d. yra 35612 svarų atskaičius mokesčius. Per paskutinius 15 mėnesių jo vidutinis mėnesio uždarbis atskaičius mokesčius yra 2374 svarai. Nuosavo būsto atsakovas neturi, nuomojasi namą. Automobilio neturi, nes neturi galimybės jo įsigyti. Augina mažametę dukterį V. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė niekur nedirba, jos pajamos – nulinės. Už V. Z. gauna iš valstybės 14 svarų išmoką kas savaitę. Atsakovo kasmėnesines išlaidas sudaro: nuomai – 825 svarai, mokesčiai už namą – 395 svarai, autobuso mėnesinis bilietas į darbą – 120 svarų. Atsakovui pragyvenimui lieka 594 svarai, neįskaičius valstybės išmokos vaikui (1 t., b. l. 176-179). 2021 m. balandžio 16 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma Nr. (1.13)-S3-178 patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2006-01-11 (1 t., b. l. 29). Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. Z. ir M. Z. (1 t., b. l. 16-17).
26. Pažymėtina, kad atsakovo duomenys apie pajamas ir išlaidas yra daugiau nei vienerių metų senumo, vėlesnių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas atsakovas į bylą neteikė, taigi, neatskleidė jų nei teismui, nei ieškovei. Teismui nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, turi kitų objektyvių išlaidų, kurios apriboja jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Nors atsakovas teigė, jog jo sugyventinė A. G. niekur nedirba, jos pajamos – nulinės, tačiau į bylą pateikti įrašai socialiniame tinkle patvirtina, kad A. G. pradėjo kurti ir vystyti savo verslą, o duomenų, kad verslas yra nuostolingas, neduodantis papildomų pajamų, atsakovas į bylą neteikė (2 t., b. l. 6-23). Spręstina, kad dėl atsakovo neteiktų visapusiškų duomenų apie jo ir A. G. gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nėra galimybės pilnai įvertinti atsakovo turtinės padėties, taigi, atsakovas turi prisiimti riziką dėl tokių duomenų nepateikimo pasekmių, jog teismas atsakovo gaunamas pajamas vertins kaip didesnes nei ieškovės, o jo turtinę padėtį leidžiančią tenkinti vaikų poreikius pagal ieškovės reikalavimus.
28. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
29. Pradinis ieškinys byloje gautas 2022 m. gegužės 20 d., todėl svarbu įvertinti minimalios mėnesinės algos ir valstybės mokamos vaikui išmokos dydžius, nustatytus 2022, 2023 metais, taip pat atsižvelgiant ir į numatytą 2024 metais taikyti minimalios mėnesinės algos dydį. Orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo lygus 730 Eur arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2022 m. birželio mėnesio nustatyta 80,50 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo lygus 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyta 85,75 Eur. Yra numatyti minimalios mėnesinės algos pokyčiai nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui, pradės galioti tokie minimalios algos ir valstybės išmokos vaikui dydžiai: minimalioji mėnesinė alga – 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistinas dviem šalių nepilnamečiams vaikams. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
31. Ieškovė pradiniu ieškiniu pateikė į bylą išlaidų vaikams sąmatą ir paaiškinimus, kad G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 670 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 200 Eur, rūbams, avalynei – 70 Eur, vaistams, vitaminams – 40 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 120 Eur, lopšelio-darželio lankymo mokesčiui – 60 Eur, lavinimui, laisvalaikiui – 50 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 20 Eur, kuro išlaidoms – 50 Eur, žaislams – 30 Eur, kirpyklai – 10 Eur, kitoms išlaidoms – 20 Eur. 2023 m. gegužės 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 750 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 230 Eur, rūbams, avalynei – 90 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 150 Eur, lopšelio-darželio lankymo mokesčiui – 60 Eur, lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 20 Eur, kuro išlaidoms – 50 Eur, žaislams – 20 Eur, robotikos būrelio lankymui – 31 Eur, šokių būrelio lankymui - 10 Eur, kitoms išlaidoms – 30 Eur (1 t., b. l. 1-9; 3 t., b. l. 83-90).
32. Pradiniame ieškinyje ieškovė pateikė skaičiavimus, kad G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 670 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 200 Eur, rūbams, avalynei – 70 Eur, vaistams, vitaminams – 40 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 120 Eur, lopšelio-darželio lankymo mokesčiui – 60 Eur, sauskelnėms – 20 Eur, lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 20 Eur, kuro išlaidoms – 50 Eur, žaislams – 30 Eur, kirpyklai – 10 Eur, kitoms išlaidoms – 20 Eur. 2023 m. gegužės 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 750 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 210 Eur, rūbams, avalynei – 70 Eur, vaistams, vitaminams – 40 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 150 Eur, lopšelio-darželio lankymo mokesčiui – 92 Eur, sauskelnėms – 20 Eur, lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 20 Eur, kuro išlaidoms – 50 Eur, žaislams – 40 Eur, kitoms išlaidoms – 30 Eur (1 t., b. l. 1-9; 3 t., b. l. 83-90). Ieškovė pateikė į bylą mokėjimo dokumentus, patvirtinančius jos išlaidas (duomenys neskelbtini), darželio fondui, (duomenys neskelbtini), šokių būreliui bei kitoms išlaidoms (2 t., b. l. 138, 139; 3 t., b. l. 102-124). Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie patiriamas būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su nepilnametėmis dukterimis gyvena (duomenys neskelbtini), šiame mieste neturi nuosavybės teise valdomo būsto, taigi, logiški ir suprantami yra ieškovės teiginiai, kad ji dėl būsto nuomos, jo išlaikymo, komunalinių mokesčių patiria atitinkamas išlaidas, kurios, pagal pateiktus ieškovės skaičiavimus, nevertintinos kaip nerealios, pernelyg išdidintos.
33. Į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad vaikų poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 13925 Eur sumą arba apytiksliai po 632 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 2600 Eur sumą arba apytiksliai po 650 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 122; 2 t., b. l. 84).
34. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikams būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečių dukterų interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą dukterims ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o atsakovo be tarpiško bendravimo su dukterimis intensyvumas yra minimalus, atsakovas nuolat gyvena užsienyje ir epizodiškai lankosi Lietuvoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad atsakovo ir nepilnamečių dukterų betarpiškas bendravimas nevyksta, visa priežiūros našta tenka ieškovei. Spręstina, kad palaikydamas minimalų bendravimo su dukterimis intensyvumą atsakovas iš esmės nusišalino nuo dukterų auklėjimo, priežiūros, perkėlė bendrų šalių vaikų rūpesčio, priežiūros naštą ieškovei. Atsakovas iš esmės nepatiria jokių papildomų nuolatinių išlaidų, kurias galėtų patirti, betarpiškai nuolat bendraudamas, būdamas su dukterimis, kartu leisdamas laiką. Vaikų ligų atvejais būtent vienai ieškovei tenka našta ir būtinumas rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, derinti sergančių vaikų priežiūrą su darbinėmis funkcijomis, inicijuoti kitų asmenų paslaugų gavimą prižiūrint vaikus, tokiu būdu bloginant savo finansinę padėtį, negaunant darbinių pajamų, patiriant papildomų išlaidų. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje jis intensyviau betarpiškai bendraus su Lietuvoje gyvenančiomis dukterimis, dės pastangas atkurti ryšį su dukterimis, su jomis bendraus, dalinsis dukterų priežiūra su ieškove. Pats atsakovas patvirtino, kad su A. G. gyvendamas užsienyje augina mažametį vaiką, taigi, atsakovo priežiūros pastangos, dėmesys nukreiptas į šį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, jau turėdamas dvi nepilnametes dukteris, ryžosi auginti dar vieną vaiką, taigi, atsakovas turėjo būti rūpestingas ir įvertinti savo gaunamas pajamas ir neišvengiamai vaikų išlaikymui padidėsiančias išlaidas, juk dėl atsakovo veiksmų, prisiimtų papildomų įsipareigojimų neturi nukentėti mažamečių vaikų interesai. Be to, kaip teismas pažymėjo šiame sprendime, atsakovas neteikė į bylą papildomų duomenų apie savo bei A. G. gaunamas pajamas, kurios patvirtintų atsakovo negalėjimą teikti ieškovės prašomą išlaikymą dukterims.
35. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių dukterų G. Z., G. Z. poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims po 300 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., įvertinus atsakovo iki 2022 m. spalio 1 d. teiktą išlaikymą dukterimis, aptartą šio sprendimo 33 punkte, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims po 330 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos 2023 m. gegužės 2 d.) iki dukterų pilnametystės. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikams priteistiną išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas sutinka teikti išlaikymą dukterims po 300 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai nuo 2023 metų sausio mėnesio, taigi, priteistinas išlaikymas ženkliai nesiskiria nuo išlaikymo sumos, su kuria sutinka atsakovas. Manytina, kad priteistinos išlaikymo sumos atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
36. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
37. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
39. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
40. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė savo siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., G. Z. tvarką. Nustatant atsakovo ir dukterų bendravimo tvarką būtina atsižvelgti, kad bylos nagrinėjimo metu tėvas ir vaikai gyvena skirtingose valstybėse ir jų tiesioginio bendravimo galimybės yra ribotos.
Žemesnės instancijos teismas
42. Iš šalių nurodytų tvarkų matyti, kad ieškovė prašomos bendravimo tvarkos 3 punkte nurodė, jog sutapus šalių bendravimo su dukterimis laikui, pirmumo teisę bendrauti su dukterimis turi ieškovė, per atitinkamą terminą nurodžiusi atsakovui objektyvias priežastis, kodėl atsakovo pageidaujamo bendravimo su dukterimis laikas nėra tinkamas. Atsakovas prašomos bendravimo tvarkos 6 punkte nurodo, kad jis turi pirmumo teisę pasirinkti bendravimo pradžios ir pabaigos datą ir laiką, kadangi su vaikais bendrauja daug mažiau laiko nei ieškovė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad jei kertasi šalių atostogos, ir ieškovė per 14 dienų atsako atsakovui, kad jau kažką susiplanavo, ji turi pirmumo teisę atostogoms su vaikais. Spręstina, kad aptariamu atveju tikslinga nustatyti ieškovės prašomą 3 punkte nurodytą bendravimo tvarką.
43. Bendravimo tvarkos 4 punktu ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka, jog atsakovo atostogų su dukterimis laikotarpis truktų 14 dienų iš eilės, ir prašo nustatyti ilgesnį laikotarpį – 21 kalendorinę dieną. Išvadą duodančios institucijos atstovė paaiškino, kad labiau šalių nepilnamečių dukterų interesus atitinka ieškovės nurodytas 14 dienų bendravimo laikotarpis, kadangi atsakovo ir dukterų nuolatinio, pastovaus bendravimo nėra, vaikai yra maži, prisirišę prie motinos. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų interesus, atitraukimą nuo motinos ir įprastos gyvenamosios aplinkos labiau atitinka jo siūlomas ilgesnis bendravimas. Bylos duomenys patvirtina, kad nei karto, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas nebendravo su vaikais 21 kalendorinę dieną iš eilės. Taip pat pažymėtina, kad nustačius trumpesnį, 14 kalendorinių dienų iš eilės laikotarpį, šalims bus lengviau susitarti dėl konkretaus bendravimo laikotarpio, sumažės tikimybė, kad šalių bendravimo laikotarpiai sutaps.
44. Bendravimo tvarkos 5 punktu ieškovė prašo nustatyti, kad vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui. Atsakovas bendravimo tvarkos 7 punktu prašo nustatyti, kad jis savo bendravimo su dukterimis laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukterimis, netinkamai vykdo tėvo pareigas, savo elgesiu sukelia riziką, pavojų vaikų sveikatai, gyvybei, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad atsakovo laikinas vykimas su vaikais į jo nurodytas užsienio valstybes papramogauti, atostogauti, susipažinti su kitos valstybės kultūrinėmis vertybėmis, papročiais pažeistų vaiko interesus. Vaikai, keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, turi galimybę susipažinti su kitų tautų kultūra, papročiais, gamtiniais skirtumais, praplėsti savo žinias, akiratį. Spręstina, kad vaikų laikinas vykimas į užsienį atitinka jų interesus. Vykimo su atsakovu į bet kokią užsienio šalį ribojimas, negavus ieškovės rašytinio sutikimo, teismo įsitikinimu, prieštarautų vaikų interesams, sudarytų galimybę ieškovei manipuliuoti šia teise. Be to, kiekviena iš šalių tam tikras su išvyka susijusias aplinkybes gali įvertinti skirtingai, rasdama subjektyviai suvokiamas kaip pateisinamas priežastis neleisti išvykti. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad nagrinėjamu atveju rašytinio sutikimo gavimas neatitiktų vaikų interesų, neturi būti sudaromos kliūtys vaikams vykti laikinai į užsienį su atsakovu.
45. Bendravimo tvarkos 8 punktu ieškovė prašo nustatyti, kad M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai. Manytina, kad vaikų interesus, jų tinkamą įgyvendinimą turi užtikrinti abu tėvai, kurie apibusiu susitarimu gali priimti geriausią vaikų interesus atitinkantį sprendimą dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, laiko, būdo, sąlygų, taigi, vaikų nesutikimas, jei dėl bendravimų sąlygų tėvai susitaria, gali būti perteklinis ir neatitinkantis tų pačių vaikų teisėtų interesų.
46. Nustatydamas atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką teismas taip pat atsižvelgia į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su procesinių dokumentų dalyku ir pagrindu.
47. Atsižvelgus į sprendimo 36-45 punktuose aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, įvertinus šalių nuomones, išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimis G. Z., G. Z. tvarka:
1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku telekomunikacijų, įskaitant internetinio ryšio, priemonėmis;
2) M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais;
3) M. Z. bet kokiomis techninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, WhatsApp, kita šalių pagal susiklosčiusią bendravimo praktiką naudojama priemone) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą). A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo M. Z. pranešimą dėl bendravimo laiko, per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo pranešimą dėl bendravimo laiko netinkamumo, informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą);
4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 kalendorinių dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose;
5) M. Z., pasiimdamas dukteris G. bei G. tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;
6) M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją;
7) vaikų G. ir G. išvykimas su M. Z. už Lietuvos Respublikos ribų į valstybes, nenurodytas šios tvarkos 6 punkte, galimas tik esant A. Z. sutikimui;
8) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą;
9) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai.
Dėl santuokoje įgyto turto vertės ir padalijimo
48. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė įvertino 2000 Eur vidutine rinkos verte, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurias ieškovė įvertino 19000 Eur vidutine rinkos verte. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir nutraukiant šalių santuoką jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 8500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį. Byloje nėra šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo, transporto priemonės vidutinės rinkos vertės, piniginės kompensacijos mokėjimo būdo, tačiau šalys nesutaria dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės ir ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovė vadovaujasi nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, kurią nustatė turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas 2023 m. liepos 24 d. konsultacijoje dėl galimos turto kainos (toliau tekste – Konsultacija; 4 t., b. l. 33-36), minimoje Konsultacijoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2023 m. liepos 24 dienai galėtų būti 19000 Eur. Atsakovas vadovaujasi nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, kurią nustatė masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centras, masinis vertinimas atliktas 2023 m. sausio 1 d. (3 t., b. l. 43-44). Pagal VĮ Registrų centras atliktą masinį vertinimą butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 9130 Eur suma, o sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 417 Eur suma, bendra nekilnojamųjų daiktų vertė – 9547 Eur.
51. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), remiantis VĮ Registrų centro, ekspertų išvadomis, turto vertintojų pateiktais duomenimis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai).
52. Teismo posėdžiuose teismas, siekdamas šalinti šalių pateiktų nekilnojamųjų daiktų verčių skirtumus, nustatyti šalims abejonių nekeliančią turto rinkos vertę, siūlė šalims atlikti turto individualų vertinimą pasinaudojant VĮ Registrų centras vertintojo ar į ekspertų sąrašą įrašyto teismo eksperto paslaugomis, tačiau šalys atsisakė atlikti teismo siūlomą individualų turto vertinimą, todėl teismas vadovaujasi į bylą pateiktais turto vertės duomenimis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijais. Sutiktina su atsakovo atstovu, kad į bylą ieškovės pateikta Konsultacija yra informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi suformuota ir šio sprendimo 51 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais teismas suformuoja savo vidinį įsitikinimą dėl realios turto rinkos vertės, svarbiausia, kad turto vertė ir kompensacijos dydis būtų teisingas.
53. Į bylą pateiktoje Konsultacijoje nurodyta nekilnojamųjų daiktų vertė – 19000 Eur – nustatyta atsižvelgiant į ieškovės pateiktus nekilnojamųjų daiktų identifikacinius duomenis, esančius viešame registre, taip pat pateiktas nuotraukas, patvirtinančias realią vidaus patalpų būklę, jog butas nėra suremontuotas, jame pradėti vidaus apdailos darbai. Pagal nekilnojamųjų daiktų adresą (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai yra centrinėje miesto dalyje, išoriškai tvarkingame name, šalia asfaltuotos gatvės. Susipažinus su viešai prieinama informacija nekilnojamojo turto pardavimo platformose dėl (duomenys neskelbtini) parduodamų butų, matyti, kad VĮ Registrų centras nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų 9130 Eur vertė, nustatyta 2023 m. sausio 1 dienai atlikto masinio vertinimo būdu, yra neadekvačiai maža. Pavyzdžiui, butai miesto pakraštyje, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pardavinėjami maždaug 203-761 Eur už kvadratinį metrą kaina, o butai, esantys centrinėje miesto dalyje (duomenys neskelbtini), pardavinėjami maždaug 506-583 Eur už kvadratinį metrą kaina. Pažymėtina, jog 19000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas įkainojo butą ir sandėlį kartu, nekilnojamųjų daiktų įkainojimas atliktas individualiai ir 2023 m. liepos 24 dienos kainomis, kai VĮ Registrų centras vertinimas atliktas 2023 m. sausio 1 dienai, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Aptartų duomenų pagrindu teismas suformavo įsitikinimą, kad ieškovės nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė labiau atitinka vidutinę rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuotina ieškovei priteistina iš atsakovo piniginė kompensacija, atitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus.
54. Atsižvelgiant į šio sprendimo 48-53 punktuose nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ieškovės prašomą šalių santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), be to, ieškovei iš atsakovo priteistina 8500 Eur piniginė kompensacija už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant ieškovei per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
55. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – Z., atsakovas šio ieškovės prašymo neginčijo, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovei paliktina santuokos turėta pavardė – Z., atsakovui paliktina turima pavardė – Z..
56. Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo neprašo, todėl buvusių sutuoktinių išlaikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.
57. Šalys nenurodė turintys bendrų ar kiekvienas atskirai kreditorių, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl kreditorinių įsipareigojimų klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo
58. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 443 Eur žyminis mokestis, 200 Eur turto įkainojimo išlaidos, 9,70 Eur pažymos iš VĮ Registrų centras gavimo išlaidos, 8,30 Eur pažymos iš VĮ „Regitra“ gavimo išlaidos ir 4350 Eur teisinių paslaugų išlaidos advokatei susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 94, 95, 98; 4 t., b. l. 44, 79-87; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 10 p.). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, spręstina, kad ieškovės patirtos 4350 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintini 6 iš 8 ieškovės reikštų reikalavimų, tenkinant reikalavimus dėl pavardės klausimo išsprendimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš esmės tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tenkinant 7 iš 8 ieškovės reikalavimų dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, pavardės klausimo išsprendimo, tenkinant patikslintus reikalavimus dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo bei atmetant reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. tenkinant 73,44 proc. reikalavimų dalį, ieškovei priteistinas iš atsakovo 214 Eur žyminis mokestis, 200 Eur turto įkainojimo išlaidos, 9,70 Eur pažymos iš VĮ Registrų centras gavimo išlaidos, 8,30 Eur pažymos iš VĮ „Regitra“ gavimo išlaidos ir 3194,64 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso priteistinos 3626,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.
59. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 5656,75 Eur teisinių paslaugų išlaidas advokatui susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 180-184; 2 t., b. l. 104-106, 126-131; 3 t., b. l. 1-3, 27, 37-39, 50-52, 64-66, 80-82, 129-131, 166-170; 4 t., b. l. 45-47, 68-70; CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1502,43 Eur teisinių paslaugų išlaidos.
60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), įvertinus iš esmės patenkintą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 178 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
61. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas patyrė 15,60 Eur išlaidas. Tenkinant 73,44 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteistinos 11,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).
62. Iš ieškovės priteistinos 4,14 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).
63. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
64. Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu iš atsakovo, taikytos 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. Z. (pavardė iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. 112), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. Z. palikti santuokoje turėtą pavardę – Z., M. Z. palikti pavardę – Z..
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia.
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaikų G. Z., G. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti tokią M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku telekomunikacijų, įskaitant internetinio ryšio, priemonėmis;
2) M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais;
3) M. Z. bet kokiomis techninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, WhatsApp, kita šalių pagal susiklosčiusią bendravimo praktiką naudojama priemone) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą). A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo M. Z. pranešimą dėl bendravimo laiko, per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo pranešimą dėl bendravimo laiko netinkamumo, informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą);
4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 kalendorinių dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose;
5) M. Z., pasiimdamas dukteris G. bei G. tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;
6) M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją;
7) vaikų G. ir G. išvykimas su M. Z. už Lietuvos Respublikos ribų į valstybes, nenurodytas šios tvarkos 6 punkte, galimas tik esant A. Z. sutikimui;
8) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą;
9) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 8500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už M. Z. likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, nustatant, kad M. Z. privalo 8500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos.
Priteisti A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 3626,64 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje atmesti patikslintą ieškinį.
Priteisti M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 1502,43 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dviejų eurų 43 ct) teisinių paslaugų išlaidas.
Priteisti valstybei iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 178 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 11,46 Eur (vienuolikos eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5662.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.