Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-117-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-03
Bylos Nr.: e2A-117-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02822-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. Z.
Atsakovas: M. Z.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-117-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02822-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ir atsakovo M. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. patikslintą ieškinį atsakovui M. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Z. patikslintu ieškiniu atsakovui M. Z. prašė: nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – Z.; nustatyti nepilnamečių vaikų G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 330,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., G. Z. tvarką: 1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadienį – ketvirtadienį nuo 20 val. telekomunikacijų priemonėmis; 2) M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais; 3) M. Z. elektroniniu paštu ir WhatsApp ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą). A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia M. Z. elektroniniu paštu per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi elektroniniu paštu informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą); 4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose; 5) vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui; 6) M. Z., pasiimdamas dukteris tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 7) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 dienas, informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą; 8) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai; padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: 1) A. Z. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2000,00 Eur; 2) M. Z. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 19000,00 Eur; priteisti A. Z. iš M. Z. 8500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, nustatant, kad atsakovas M. Z. privalo 8500,00 Eur piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos; priteisti A. Z. iš M. Z. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti A. Z. iš M. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. Z. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, dėl automobilio ir nekilnojamųjų daiktų padalijimo. Atsakovas nesutiko, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, vienašališkai nusprendė nebegyventi su ieškove, išardyti šeimą. Atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiem sutuoktiniams nebededant pakankamų pastangų dėl artimų santykių bei realios santuokos išsaugojimo. Ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįrodė nei jos tariamo atsiradimo dėl atsakovo kaltės, nei jos dydžio. Atsakovas teigė, kad vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą ir valstybės skiriamą paramą vaikui, pakanka iš jo priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su dukterimis tvarką: 1) tėvas su dukterimis bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku internetinėmis ryšio priemonėmis; 2) M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir vaikų bendravimui; 3) apie norimą tiesioginio bendravimo laiką (pradžios momentą) ir trukmę M. Z. informuoja A. Z. raštu bet kokiomis techninėmis priemonėmis ne vėliau nei prieš 3 mėnesius iki bendravimo pradžios; 4) A. Z. atsakymą M. Z. dėl tiesioginio jo ir vaikų bendravimo laiko (pradžios momento) ir trukmės pateikia bet kokiomis techninėmis priemonėmis per 14 dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos; 5) A. Z. nepateikus atsakymo per 14 dienų, laikoma, kad A. Z. sutinka su tiesioginio M. Z. ir vaikų bendravimo laiko (pradžios momento) ir trukmės; 6) kadangi M. Z. su vaikais bendrauja daug mažiau laiko, nei A. Z., jis turi pirmumo teisę pasirinkti bendravimo pradžios ir pabaigos datą ir laiką; 7) M. Z. savo bendravimo su dukterimis laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis; 8) bendravimo su vaikais metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją. Atsakovas nesutiko su ieškovės į bylą pateiktu buto su sandėliu vertinimu, jog šie nekilnojamieji daiktai verti 19000,00 Eur, kadangi ieškovės pateikti duomenys yra konsultacinio pobūdžio informacija, neturinti juridinės galios. Nurodė, kad tikslinga vadovautis VĮ Registrų centras atliktu turto vertinimu, jog minimi nekilnojamieji daiktai įvertinti 9547,00 Eur suma, su šia suma sutiko ir pati ieškovė, 2023 m. gegužės 1 d. reikšdama patikslintą ieškinį. Įvertinus nekilnojamųjų daiktų vertę bei tai, jog automobilis atitenka ieškovei, atsakovas sutiko išmokėti ieškovei 3773,50 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė A. Z. (pavardė iki santuokos – K.) ir M. Z. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo A. Z. paliko santuokoje turėtą pavardę – Z., M. Z. – Z.; nustatė, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia; nustatė nepilnamečių vaikų G. Z., G. Z. gyvenamąją vietą su motina A. Z.; priteisė G. Z. iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisė išlaikymą po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė G. Z. iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisė išlaikymą po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; A. Z. paskyrė vaikų G. Z., G. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė tokią M. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., G. Z. tvarką: 1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku telekomunikacijų, įskaitant internetinio ryšio, priemonėmis; 2) M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais; 3) M. Z. bet kokiomis techninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, WhatsApp, kita šalių pagal susiklosčiusią bendravimo praktiką naudojama priemone) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą); A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo M. Z. pranešimą dėl bendravimo laiko, per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo pranešimą dėl bendravimo laiko netinkamumo, informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą); 4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 kalendorinių dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose; 5) M. Z., pasiimdamas dukteris G. bei G. tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 6) M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją; 7) vaikų G. ir G. išvykimas su M. Z. už Lietuvos Respublikos ribų į valstybes, nenurodytas šios tvarkos 6 punkte, galimas tik esant A. Z. sutikimui; 8) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas, informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą; 9) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Padalino santuokoje įgytą turtą ir M. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė A. Z. iš M. Z. 8500,00 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už M. Z. likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, nustatant, kad M. Z. privalo 8500,00 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos; priteisė A. Z. iš M. Z. 3626,64 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas; likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė M. Z. iš A. Z. 1502,43 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dviejų eurų 43 ct) teisinių paslaugų išlaidas; priteisė valstybei iš M. Z. 178,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 11,46 Eur (vienuolikos eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

4. Teismas konstatavo, jog aplinkybes, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas su kita moterimi, ieškovė grindžia įrašais ir nuotraukomis iš socialinio tinklo Facebook, iš kurių matyti, kad A. G. savo asmeninėje paskyroje yra įrašiusi, jog įsipareigojusi atsakovui, yra su juo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 2020 m. birželio 22 d. matomi atsakovo įrašas su simboliais A. G.. Teismas vertino, kad aptarti įrašai, nuotraukos nepatvirtina, jog gyvendamas šeimoje ir vesdamas su ieškove bendrą ūkį, atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi. Teismas nurodė, kad pati ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, jog sutuoktiniai nuo 2020 m. gegužės 3 d. kartu negyvena, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys iki 2020 m. birželio 5 d. susirašinėjo draugiškai, įvairiomis temomis, domėjosi finansine padėtimi, apsirūpinimu maistu, o 2020 m. birželio 5 d. atsakovo draugiškas bendravimas su ieškove iš esmės nutrūko, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina, jog atsakovas tuo metu buvo neištikimas ieškovei, jo gyvenime jau buvo kita moteris.

5. Teismas, įvertinęs šalių elgesį tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, į bylą šalių teiktus duomenis, sprendė, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). Darė išvadą, kad šalių santuokos iširimą lėmė skirtingas sutuoktinių požiūris į santuokinį gyvenimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesuderinami asmenybių skirtumai, nepakankamas kiekvieno iš sutuoktinių indėlis į santykių išsaugojimą, o aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl šeimos iširimo gali būti didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė su dukterimis G. Z., G. Z. gyvena kartu nuo vaikų gimimo, šalims nuo 2020 m. gegužės mėnesio pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl akivaizdu, kad jie betarpiškai prisirišę prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikams tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaikų interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių dukterų G. Z., G. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė pripažino, kad šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus, todėl darė išvadą, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesus, tinkamą kasdieninių jų poreikių tenkinimą, o nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu užsienyje, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šalių nepilnamečių dukterų G. Z., G. Z. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove A. Z. jos gyvenamojoje vietoje.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo duomenys apie pajamas ir išlaidas yra daugiau nei vienerių metų senumo, vėlesnių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, atsakovas į bylą neteikė, todėl teismas vertino, kad atsakovas neatskleidė jų nei teismui, nei ieškovei. Teismui nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, turi kitų objektyvių išlaidų, kurios apriboja jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Teismas sprendė, kad dėl atsakovo neteiktų visapusiškų duomenų apie jo ir A. G. gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nėra galimybės pilnai įvertinti atsakovo turtinės padėties, todėl, atsakovas turi prisiimti riziką dėl tokių duomenų nepateikimo pasekmių, jog teismas atsakovo gaunamas pajamas vertins kaip didesnes nei ieškovės, o jo turtinę padėtį leidžiančią tenkinti vaikų poreikius pagal ieškovės reikalavimus.

8. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie patiriamas būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su nepilnametėmis dukterimis gyvena Šiauliuose, šiame mieste neturi nuosavybės teise valdomo būsto, taigi, logiški ir suprantami yra ieškovės teiginiai, kad ji dėl būsto nuomos, jo išlaikymo, komunalinių mokesčių patiria atitinkamas išlaidas, kurios, pagal pateiktus ieškovės skaičiavimus, nevertintinos kaip nerealios, pernelyg išdidintos.

9. Teismas sprendė, kad, palaikydamas minimalų bendravimo su dukterimis intensyvumą, atsakovas iš esmės nusišalino nuo dukterų auklėjimo, priežiūros, perkėlė bendrų šalių vaikų rūpesčio, priežiūros naštą ieškovei. Atsakovas iš esmės nepatiria jokių papildomų nuolatinių išlaidų, kurias galėtų patirti, betarpiškai nuolat bendraudamas, būdamas su dukterimis, kartu leisdamas laiką. Vaikų ligų atvejais būtent vienai ieškovei tenka našta ir būtinumas rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, derinti sergančių vaikų priežiūrą su darbinėmis funkcijomis, inicijuoti kitų asmenų paslaugų gavimą prižiūrint vaikus, tokiu būdu bloginant savo finansinę padėtį, negaunant darbinių pajamų, patiriant papildomų išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, jau turėdamas dvi nepilnametes dukteris, ryžosi auginti dar vieną vaiką, dėl to atsakovas turėjo būti rūpestingas ir įvertinti savo gaunamas pajamas ir neišvengiamai vaikų išlaikymui padidėsiančias išlaidas, juk dėl atsakovo veiksmų, prisiimtų papildomų įsipareigojimų neturi nukentėti mažamečių vaikų interesai.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog vaikų interesus, atitraukimą nuo motinos ir įprastos gyvenamosios aplinkos labiau atitinka jo siūlomas ilgesnis bendravimas. Bylos duomenys patvirtina, kad nė karto, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas nebendravo su vaikais 21 kalendorinę dieną iš eilės. Teismas vertino, kad, nustačius trumpesnį 14 kalendorinių dienų iš eilės laikotarpį, šalims bus lengviau susitarti dėl konkretaus bendravimo laikotarpio, sumažės tikimybė, kad šalių bendravimo laikotarpiai sutaps.

11. Teismas vertino, kad, nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovas netinkamai rūpinasi dukterimis, netinkamai vykdo tėvo pareigas, savo elgesiu sukelia riziką, pavojų vaikų sveikatai, gyvybei, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad atsakovo laikinas vykimas su vaikais į jo nurodytas užsienio valstybes papramogauti, atostogauti, susipažinti su kitos valstybės kultūrinėmis vertybėmis, papročiais pažeistų vaiko interesus. Todėl sprendė, kad vaikų laikinas vykimas į užsienį atitinka jų interesus. Teismas vertino, kad vykimo su atsakovu į bet kokią užsienio šalį ribojimas, negavus ieškovės rašytinio sutikimo, teismo įsitikinimu, prieštarautų vaikų interesams, sudarytų galimybę ieškovei manipuliuoti šia teise. Be to, kiekviena iš šalių tam tikras su išvyka susijusias aplinkybes gali įvertinti skirtingai, rasdama subjektyviai suvokiamas kaip pateisinamas priežastis neleisti išvykti. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad nagrinėjamu atveju rašytinio sutikimo gavimas neatitiktų vaikų interesų, neturi būti sudaromos kliūtys vaikams vykti laikinai į užsienį su atsakovu.

12. Teismas, susipažinęs su viešai prieinama informacija nekilnojamojo turto pardavimo platformose dėl (duomenys neskelbtini) parduodamų butų, vertino, kad VĮ Registrų centras nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų 9130,00 Eur vertė, nustatyta 2023 m. sausio 1 dienai atlikto masinio vertinimo būdu, yra neadekvačiai maža. Teismas pažymėjo, jog 19000,00 Eur suma UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas įkainojo butą ir sandėlį kartu, nekilnojamųjų daiktų įkainojimas atliktas individualiai ir 2023 m. liepos 24 dienos kainomis, kai VĮ Registrų centras vertinimas atliktas 2023 m. sausio 1 dienai, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Aptartų duomenų pagrindu teismas suformavo įsitikinimą, kad ieškovės nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė labiau atitinka vidutinę rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuotina ieškovei priteistina iš atsakovo piniginė kompensacija, atitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus.

13. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ieškovės prašomą šalių santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), be to, ieškovei iš atsakovo priteisiant 8500 Eur piniginė kompensacija už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Z. (toliau – ir apeliantė) prašo: pakeisti 2023 metų lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo ir nutraukti A. Z. (pavardė iki santuokos – K.) ir M. Z. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo M. Z. kaltės; pakeisti 2023 metų lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovei A. Z. iš atsakovo M. Z. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo; pakeisti 2023 metų lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti G. Z. iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti 2023 metų lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti G. Z. iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti apeliantės A. Z. patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. Z.; prijungti ieškovės A. Z. sąskaitos išrašą už 2020 metus ir už 2022 metus prie bylos, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 metų lapkričio 27 d. sprendimą ir spręsdamas sutuoktinių kaltės nustatymo klausimą, pažeidė ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio nuostatas), netinkamai vertino įrodymus dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir padarė neteisingą išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė A. Z. neįrodė atsakovo M. Z. neištikimybės, nes neištikimybę teismas siejo su nesantuokinio atsakovo vaiko V. Z. gimimu.

14.3. Pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kita moterimi (ar vyru), užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į ieškovės nurodytas aplinkybes – kad sutuoktinių Z. normalus, įprastas bendravimas pasikeitė tiesiog po vienos nakties. 2020 metų birželio 4 d. vakare sutuoktiniai dar kalbėjo telefonu, o birželio 5 d. ryte ieškovė nesulaukė iš savo sutuoktinio jokios žinutės (net „Labas rytas“), kaip buvo įprastai. Birželio viduryje atsakovas pradėjo jai užuominomis sakyti, kad jis nori skirtis. Tuomet ieškovei kilo įtarimas, kad jos sutuoktinis yra neištikimas, nes negali taip staigiai viskas pasikeisti per vieną vakarą (naktį), nes 2020-06-04 sutuoktiniai kalbėjosi įprastai, o 2020-06-05 ryte atsakovas nurodė nebenorintis su niekuo kalbėtis, tik su vaikais. Atsakovas pašalino ieškovę iš savo socialinio tinklo Facebook draugų ir užblokavo. Ieškovė per kitus žmones susirado sutuoktinio anketą, pamatė, kad sutuoktinis dedasi naujas fotonuotraukas, peržiūrėjo komentarus po nuotraukomis ir atrado A. G., o nuėjus peržiūrėti A. G. socialinio tinklo Facebook paskyros (anketos) rado M. Z. parašyta „Mano su bučkiais“ (teismui pateikta šios anketos nuotrauka, kur matyti, kad 2020-06-22 atsakovas siunčia A. G. bučinius, o 2020-06-28 parašo „Mano ir bučiniai“. 2020 metų rugpjūčio 10 d. A. G. socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė įrašą, kad yra įsipareigojusi atsakovui.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo atsakovą M. Z., pasisakė tik dėl vieno pagrindo – dėl atsakovo neištikimybės, tačiau visiškai nieko nepasisakė, nemotyvavo dėl kito pagrindo – atsakovo vienasmeniško sprendimo išardyti šeimą, nebebendrauti su sutuoktine (ieškove) A. Z., nors ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo yra atsakovas M. Z. ir atsakovo kaltę iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas įrodinėjo keliais pagrindais: atsakovas M. Z. buvo neištikimas savo sutuoktinei A. Z.; atsakovas M. Z. vienašališkai nusprendė nebegyventi santuokinio gyvenimo, išardyti šeimą, nutraukti santuoką. Atstovas niekada nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti. Tuo tarpu į ieškovės dėtas didžiules pastangas pirmiausia stengiantis išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl per naktį pasikeitė jos ir jos sutuoktinio santykiai, po to - kad išsaugoti šeimą, dar vėliau - kad santuokos nutraukimo klausimą išspręsti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir šių aplinkybių, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, į nurodytas aplinkybes teismas privalo atsižvelgti. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė ir neteisingai nevertino faktinių aplinkybių, kad šalių (sutuoktinių) tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo buvo geri.

14.5. Visiškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neva tai, kad šalių sudarytame 2021-05-25 Prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (šalys svarstė galimybę nutraukti santuoką geranoriškai, abiejų bendru sutikimu) nurodyta, kad nuo 2020 m. gegužės 3 d. jie nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebetvarko bendro ūkio, nes skiriasi jų požiūris į gyvenimo vertybes, skiriasi jų gyvenimo būdas, patvirtina, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ieškovei nekilo abejonių dėl santuokos nutraukimo pagrindų, jos iširimo priežasčių, jog santuokos išsaugoti nėra galimybių dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į gyvenimo vertybes, skirtingo gyvenimo būdo, ir ieškovė netvirtino, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra būtent atsakovas. Santuoką nutraukiant supaprastinto proceso tvarka, sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo turi būti bendras ir jame turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, tačiau šiuo atveju nebūtina nurodyti tikrųjų santuokos iširimo priežasčių. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sutuoktinio teisė, o ne pareiga reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl, net ir esant 3.60 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytoms aplinkybėms, sutuoktiniai gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo kitu pagrindu - prašyti nutraukti santuoką bendru sutarimu.

14.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 metų lapkričio 27 d. sprendimą ir neteisingai išspręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo klausimą, padarydamas neteisingą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kuris galėtų bent iš dalies atlyginti ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio praradimus.

14.7. Ieškovės A. Z. santuokinis gyvenimas buvo sugadintas dėl atsakovo M. Z. kaltės. Ieškovė nurodė, kad, sudarydama santuoką su atsakovu, buvo įsitikinusi, kad jie savo gyvenimus susieja visam laikui, kad su atsakovu vienas kitam bus lojalūs, rūpinsis vienas kitu iki pat mirties, rems vienas kitą. Su atsakovu ieškovė susilaukė dviejų dukrų. Ieškovė nurodė, kad ji labai mylėjo savo sutuoktinį, juo rūpinosi. Sutuoktinio vienasmeniškas sprendimas nutraukti santuokinį gyvenimą, pradėjimas gyventi su kita moterimi ir vaiko su ja susilaukimas ir dėl to neišvengiamas santuokos nutraukimas ieškovei padarė didelę neturtinę žalą. Ji pasireiškė sunkiais dvasiniais išgyvenimais, pastovia emocine įtampa, skausmu, nerimu, bejėgiškumu, dėl sutuoktinio vienasmeniško sprendimo nutraukti santuokinį gyvenimą ieškovė patyrė didžiulius neigiamus išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, dėl atsakovo vienasmeniško sprendimo gyventi skyriumi, nutraukti santuoką, ieškovė labai blogai jautėsi ir jaučiasi, prarado pasitikėjimą savimi ir žmonėmis. Ieškovė, kaip pati nurodė, sužinojusi apie sutuoktinio, su kuriuo santykiai buvo geri, sprendimą su ja nebebendrauti, apie sutuoktinio artimų santykių palaikymą su kita moterimi, nebežinojo ką daryti, kaip gyventi toliau, verkė dieną, naktį, labai pergyveno, neteko daug svorio, jos psichologinė būklė buvo sunki, dėl to ji kreipėsi pagalbos į psichologę. Byloje pateikta psichologės E. B. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. Z. 2020 metų liepos - rugsėjo mėn. dėl psichologinės problemos (psichologinių išgyvenimų dėl savo sutuoktinio, kuris paliko ją su mažais vaikais dėl kitos moters) lankėsi psichologo konsultacijose 5 kartus. Byloje liudytoju 2023-10-05 teismo posėdyje apklaustas R. B. taip pat patvirtino ieškovės A. Z. ir psichologės E. B. nurodytas aplinkybes - kad A. Z. 2020 metų liepos mėnesį dėl sutuoktinio palikimo buvo labai depresuota, labai sulysusi, numetusi daug svorio, labai liūdna, kalbėdama graudenosi, kad vyro neištikimybė A. buvo labai didelis smūgis. Atsakovas paliko ieškovę ypač jai sunkiu laikotarpiu - ką tik buvo staiga miręs ieškovės tėvas, dukrai G. buvo tik vieni metai, kita dukra taip pat nedidelė, pasibaigė būsto nuomos sutartis, ieškovė nedirbo, o jos gaunamos pajamos buvo labai mažos.

14.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 metų lapkričio 27 d. sprendimą, neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. Z. ir G. Z. įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. Ieškovė A. Z., kreipdamasi į teismą 2022 metų gegužės 17 d. ieškiniu, nurodė, kad atsakovas (dukrų tėvas) M. Z. paskutinį kartą su dukromis bendravo 2021 metų gruodžio 25 d. keletą valandų (nuo 12.30 val. iki 23.00 val.), 2022 metais iš viso su dukromis nebendravo, joms beveik neskambino ir nesidomėjo savo dukromis, jų poreikiais; kad atsakovas nuo 2022 metų sausio mėnesio sumažino vaikams teikiamą išlaikymą, nors materialinis išlaikymas yra vienintelis atsakovo prisidėjimas prie savo dukrų auginimo; kad dukros G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 670,00 Eur ir dukros G. Z. išlaikymui kas mėnesį taip pat reikia apie 670,00 Eur; kad be šių kasmėnesinių dukrų poreikių, yra būtina įsigyti skalbimo mašiną (ieškovės turima sugedo ir šiai dienai vaikų, savo rūbus, patalynę, rankšluosčius ir kita ieškovė skalbia pas savo mamą), dukrai G. reikalinga lovytė, būtina pakeisti automobilinę kėdutę (turima nebeatitinka vaiko amžiaus, svorio, ūgio reikalavimų), dukrai G. reikalingas rašomasis stalas. Nuo 2022-01-01 atsakovo pradėtas teikti sumažintas išlaikymas buvo nepakankamas, t. y. neatitinkantis būtinų nepilnamečių dukrų poreikių.

14.9. Pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių, esant ieškovės reikalavimui priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymą nuo 2022-01-01, ir nurodymui, kad iki 2022-01-01 atsakovo teiktas išlaikymas leido patenkinti dukrų būtinuosius poreikius ir buvo tinkamas, priteisdamas vaikams išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Esant tokiam neteisingam, nepagrįstam skaičiavimui, buvo neteisingai paskaičiuotas išlaikymo vaikams teikimas laikotarpiu nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. ir neteisingai konstatuota, kad tuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo nėra bei išlaikymas vaikams iš atsakovo priteistas tik nuo 2022 m. spalio 1 d.

14.10. Laikotarpiu nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. atsakovas M. Z. savo dukrų G. Z. ir G. Z. išlaikymui pervedė 4180,00 Eur (100,00 Eur dar papildomai buvo pervesta su tiksline paskirtimi - dovana G. gimtadieniui, ši suma ir buvo panaudota pagal atsakovo nurodytą paskirtį - G. Z. gimtadieniui, todėl į teikto išlaikymo abiem dukroms sumą nėra įskaičiuojama), taigi 4180 ,00 Eur / 9 mėn. = 464,44 Eur; 464,00 Eur / 2 vaikai = 232,22 Eur. Kadangi laikotarpiu nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. atsakovas M. Z. savo dukroms teikė tik po 232,22 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienai dukteriai periodinėmis išmokomis, tai yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas abiem dukterims už šį laikotarpį – 1220,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų, 04 centus (300,00 Eur - 232,22 Eur = 67,78 Eur; 67,78 Eur x 2 dukros = 135,56 Eur; 135,56 Eur x 9 mėn. = 1220,04 Eur. Esant tokiems duomenims, teismas turėjo pareigą vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, CK 3.200 straipsnio reglamentavimu, ir priteisti G. Z. ir G. Z. iš jų tėvo (atsakovo) M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d., o ne nuo 2022 metų spalio 1 d.).

15. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir nustatyti, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra 10 200,00 Eur, bei šiuo pagrindu sumažinti M. Z. mokėtiną A. Z. kompensaciją nuo 8 500,00 Eur iki 4 100,00 Eur; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti, jog M. Z. su dukromis bendrauja du kartus per metus po 21 kalendorinę dieną iš eilės ar dalimis; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti, jog M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą išskirtinai M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti, jog M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją; patenkinus apeliacinį skundą, patikslinti atsakovo M. Z. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti atsakovo M. Z. naudai iš ieškovės A. Z. visas atsakavo M. Z. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 968,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas, nustatydamas ginčo objektų – nekilnojamojo turto rinkos vertę, peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai ėmėsi aktyvaus vaidmens ir rinko įrodymus ieškovės naudai sprendimą priimant byloje neegzistuojančiais duomenimis – viešai prieinama informacija nekilnojamojo turto pardavimo platformose. Praktika, kai nekilnojamojo turto objektų rinkos kainos nustatomos pagal įvairiuose nekilnojamojo turto pardavimo portaluose nurodytus skelbimus, yra ydinga. Neįmanoma neatsižvelgti į tai, kad tokios kainos labiau atspindi pardavėjų norimas gauti kainas, kurios nebūtinai sutaptų su realiomis pardavimo kainomis ir turto rinkos verte. Savaime suprantama ir visiems žinoma, jog didesnės vertės objektų ar daiktų įsigijimas (butas, namas, žemės sklypas, automobilis ir kt.) įprastai apima ir derybų stadiją pirkėjui bei pardavėjui derantis dėl kainos pokyčių, taigi tikėtina, jog skelbimuose nurodyti nekilnojamojo turto objektai būtų parduoti netgi pigiau nei skelbimuose nurodyta minimali kaina.

Atsiliepimas

15.2. Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikintą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje reikalavimus dėl nekilnojamojo turto kaip santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškė abu sutuoktiniai, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvavo lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimąsi ir dispozityvumo principais, juos abu atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl pirmiau nurodytų ieškovės reikalavimų, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės, aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi CPK 376 straipsniu, viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus, be teisinio pagrindo peržengė ieškinio ribas.

15.3. Ieškovės pozicijos nenuoseklumas priklauso nuo jos reiškiamų reikalavimų – kai ieškovė reiškė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto natūra priteisimo jai, tuomet ieškovė vadovavosi VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės vertinimu, iš esmės sutikdama su atsakovo teiginiais dėl turto vertės, tačiau ieškovei reiškiant reikalavimą turtą natūra priteisti atsakovui, tuomet, ieškovės nuomone, nekilnojamojo turto vertė padidėja beveik dvigubai nuo 9 547,00 Eur (VĮ „Registrų centras“ nurodyta vertė) iki 19 000,00 Eur (konsultacijoje nurodyta vertė). Tokie ieškovės pozicijos keitimai ir pačios reiškiami reikalavimai nurodant nekilnojamojo turto vertę, lygią 9 547,00 Eur, įrodo atsakovo nuoseklią poziciją dėl tikrosios turto vertės.

15.4. Akivaizdu, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, vadovaudamasis byloje neegzistuojančiais duomenimis dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Pakartotinai pažymėtina ir tai, jog ieškovė A. Z. viso bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad butas nesuremontuotas, jame nėra galimybės gyventi, tačiau jos pateiktoje 2023-07-24 rašytinėje konsultacijoje apie šio nekilnojamojo turto vertę nurodoma „buto būklė: vidutinė“, nors akivaizdu, kad toks teiginys neatitinka tikrovės.

15.5. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos 4 punktu, kuriuo atsakovas įpareigotas su dukterimis bendrauti tiesiogiai ne ilgiau nei 14 dienų iš eilės ir ne mažiau nei 3 kartus metuose. Atsižvelgtina į M. Z. gyvenamąją vietą ne Lietuvoje ir laiko bei finansines jo atvykimo į Lietuvą sąnaudas, todėl buvo prašoma teismo nustatyti, jog M. Z. su dukromis bendrauja 2 kartus per metus po 21 kalendorinę dieną – tai sudaro tas pačias 42 kalendorines dienas (2 x 21), kaip ir A. Z. nurodoma tvarka (3 x 14).

15.6. Be to, formuluoti „ne ilgesnis nei 14 dienų iš eilės“ yra visiškai ydinga, nes pabendravus ir vieną dieną, būtų laikoma, kad tėvas pasinaudojo savo teise ir įvykdė savo pareigą pabendrauti su savo vaikais; formuluotė „ne mažesnis nei 3 kartai metuose“ yra visiškai ydinga, nes tokiu atveju M. Z. galėtų bendrauti su dukromis po 13 dienų kas kartą, o tokių kartų per metus gali būti ir 12, ir taip tėvas bendrautų su dukromis vos ne pusę laiko.

15.7. Nors teismas nurodo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų interesus, atitraukimą nuo motinos ir įprastos gyvenamosios aplinkos labiau atitinka jo siūlomas ilgesnis bendravimas, taipogi nėra ir duomenų, jog toks atsakovo siūlomas bendravimas su dukterimis kokiu nors būdu kenktų vaikams. Nors teismui būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, teismas turi pareigą derinti vaikų bei jų tėvo interesus, šiuo atveju – atsakovo galimybės atvykti į Lietuvą tiesioginiai bendravimui su dukromis bei dukterų teisę ir galimybę bendrauti su kitoje šalyje gyvenančiu tėvu kuo dažniau ir ilgiau, jam būnant Lietuvoje.

15.8. Sprendimu nustatyta, jog atsakovas M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą M. Z. ir dukterų G bei G bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais. Su tokiu teismo sprendimu nustatytu bendravimo tvarkos punktu nesutiktina iš dalies. Kaip nurodyta atsakovo 2023-10-03 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, savo ir vaikų bendravimui užtikrinti M. Z. perduos A. Z. telefoną, tačiau nesutiko ir nesutinka apmokėti neriboto interneto ir pokalbių – savo pokalbius su dukromis atsakovas apmokėti sutinka, tačiau dukrų pokalbius su kitais asmenimis jis apmokėti neprivalo, nes tokios išlaidos turi būti apmokamos iš abiejų tėvų teikiamo vaikams išlaikymo.

15.9. Sprendinio dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 7 punktu nustatyta, kad G ir G išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų į valstybes, nenurodytas šios tvarkos 6 punkte, galimas tik esant A. Z. sutikimui. Teisingai nurodyta sprendimo 44 punkte, kad į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovas netinkamai rūpinasi dukromis, netinkamai vykdo tėvo pareigas, savo elgesiu sukelia riziką, pavojų vaikų sveikatai, gyvybei, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad atsakovo laikinas vykimas su vaikais į jo nurodytas užsienio valstybes papramogauti, atostogauti, susipažinti su kitos valstybės kultūrinėmis vertybėmis, papročiais pažeistų vaiko interesus. Prašoma apeliacinės instancijos teismo pakoreguoti sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 6 punktą nustatant, jog M. Z. savo bendravimo su dukterimis G bei G laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę (kurios dalimi yra Anglija, kurioje gyvena ir dirba atsakovas), Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Tokia minimali bendravimo tvarkos korekcija užtikrins, jog M. Z. turės galimybę kartu su dukterimis aplankyti ne tik Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos Šalis, bet ir pasisvečiuoti tėvo namuose Anglijoje ar po šią šalį keliauti atsakovo ir dukterų bendravimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašoma teismo pakoreguoti sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo 6 punktą, nustatant, jog M. Z. savo bendravimo su dukterimis G bei G laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei keliones pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją.

16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. Z. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovė teigdama, kad šalių santykiams pasikeitus tiesiog po vienos nakties ir kilus įtarimams, kad atsakovas yra neištikimas, pati susiejo santykių nutrūkimą išimtinai su atsakovo tariama neištikimybe. Ieškovės argumentai, jog neva atsakovas buvo jai neištikimas, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje nurodoma, jog santuoka iširo nuo 2020-06-05, tačiau atsakovui trečias vaikas gimė tik (duomenys neskelbtini) – skaičiuojant vidutinę nėštumo trukmę, lygią 9 mėnesiams, atsakovo nesantuokinis vaikas pradėtas 2020-12-17, taigi, atsakovas ieškovei buvo neištikimas ne jų bendro gyvenimo metu, o jau iširus santuokai, nors dar jos ir nenutraukus. Teismų praktika rodo, kad neištikimybe laikomas vieno iš sutuoktinių elgesys gyvenimo kartu metu, o ne jų elgesys jau nutrūkus turtiniams ir asmeniniams santykiams, nors dar formaliai nenutraukus santuokos. Pati ieškovė A. Z. nurodė, kad ji ir atsakovas M. Z. jau nuo 2020-05-03 nebegyvena kartu, nepalaiko šeimyninių santykių, nebeveda bendro ūkio. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas M. Z. išėjo iš namų dėl kitos moters ir kad su nauja drauge ieškovas palaikė ryšius dar gyvendamas santuokoje.

16.2. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2022-05-19, t. y., po daugiau nei dviejų metų nuo šalių turtinių santykių nutrūkimo dienos (2020-05-03). Neįtikėtina, jog ieškovei galimai patyrus skriaudą dėl atsakovo veiksmų, ji tik po daugiau nei dviejų metų ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė A. Z. pateikė ir pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, datuotus 2021 metų gegužės mėnesiu. Kyla klausimas, jeigu atsakovas M. Z. savo neva neteisėtais veiksmais ieškovei A. Z. padarė žalą, dėl kurios jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, kodėl gi ieškovė dėjo pastangas nutraukti santuoką bendru pareiškėjų sutarimu, praėjus net metams laiko nuo šalių turtinių santykių nutrūkimo dienos. Vien šios aplinkybės, pirma – pačios ieškovės teiginys, jog nuo 2020-05-03 ginčo šalys nebeveda bendro ūkio, ir antra – jog šalys bandė nutraukti santuoką bendru sutarimu, patvirtina, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams nebededant pakankamų pastangų dėl artimų santykių bei realios santuokos išsaugojimo, o ne vien dėl atsakovo M. Z. kaltės.

16.3. Ieškovė, norėdama remtis kito sutuoktinio neištikimybės prezumpcija, turėjo įrodyti ne tik atsakovo neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo šalių santuokos iširimo priežastimi, o tai neįrodyta. Akivaizdu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių, kurie nesugebėjo išspręsti įsisenėjusių problemų, kaltės.

16.4. Ieškovės teiginys, jog atsakovas M. Z. kaltas dėl santuokos iširimo, nes vienašališkai nusprendė nebegyventi santuokinio gyvenimo, išardyti šeimą, nutraukti santuoką, yra nelogiškas. Jeigu gyvenimiškoje sutuoktinių situacijoje nebūtų CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintų prezumpcijų dėl santuokos iširimo kaltininko, pasak ieškovės logikos, santuokos iširimo kaltininkas būtų tas sutuoktinis, kuris nusprendė santuoką nutraukti neturėdamas jokios kitos galimybės, pavyzdžiui, siekti santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu (ką A. Z. ir M. Z. bandė padaryti). Kitaip tariant, asmens kaltė priklausytų ne nuo jo aktyvių veiksmų – lojalumo principo pažeidimo, neištikimybės, smurto, šeimos palikimo ir nebesirūpinimo ja, o nuo asmens jausmų atšalimo, taigi santuokos kaltininku taptų sutuoktinis, kurio jausmai išblėso dėl gyvenimiškų aplinkybių – geografinio atstumo, savitarpio pagalbos ir / ar paramos trūkumo ir kt.

16.5. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo pasisakė, jog į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad vaikų poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2022-05-01 atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 13 925,00 Eur arba apytiksliai po 632,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-10-01 (tai yra keturis mėnesius) atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 2 600,00 Eur arba po 650,00 Eur kas mėnesį.

16.6. Todėl visiškai nepagrįstas nei prašomas teikti 2023 metais išlaikymas, nei, tuo labiau, prašomas teikti 2022 metais išlaikymas - atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metai jau praėjo, vaikai jau gavo išlaikymą, tuo metu buvo taikomas jau žinomas minimalios mėnesio algos dydis bei Valstybės teikiama pagalba tėvams (ir 2022-05-19 ieškinyje, ir 2022-09-20 patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog prašo priteisti po 300,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo 2022-01-01, ir tik 2023-05-01 patikslintame ieškinyje, kaip ir 2023-09-19 patikslintame ieškinyje atsiranda retrospektyvus reikalavimas padidinti vaikų išlaikymą iki 330,00 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų, „remiantis“ dabartine minimalia alga).

16.7. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022-05-23 nutartimi buvo iš dalies tenkintas ieškovės A. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino nepilnamečių dukrų išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašė priteisti po 300,00 Eur laikino išlaikymo sumą kiekvienai dukrai, tačiau teismas priteisė po 250,00 Eur kiekvienai dukrai. Pažymėtina, jog ieškovė 2022-05-23 nutarties atskiruoju skundu neskundė, o tai patvirtina, jog jos manymu, laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi priteistas išlaikymas yra pakankamas būtinų dukterų poreikių tenkinimui.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašo: atmesti apelianto (atsakovo) M. Z. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2023 metų lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo palikti nepakeistą; atmesti apelianto (atsakovo) M. Z. apeliacinį skundą dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, ją laikant 10 200,00 Eur bei šiuo pagrindu sumažinant M. Z. mokėtiną A. Z. kompensaciją nuo 8 500,00 Eur iki 4 100,00 Eur; nustatyti nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną nustatytą dalijamo nekilnojamojo turto rinkos kainą; priteisti ieškovei A. Z. iš atsakovo M. Z. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną nustatytos dalijamo nekilnojamojo turto rinkos kainos piniginę kompensaciją už atsakovui likusį po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, nustatant, kad M. Z. privalo piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos; patenkinti ieškovės A. Z. apeliacinį skundą ir iš dalies pakeisti (dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos ieškovei nepriteisimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. Z. ir G. Z. įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. nepriteisimo) pirmosios instancijos teismo 2023 metų lapkričio 27 d. sprendimą; priteisti A. Z. jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. Z.; prijungti ieškovės A. Z. kartu su atsiliepimu į apelianto M. Z. apeliacinį skundą pateikiamus rašytinius įrodymus prie bylos, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (gavus M. Z. apeliacinį skundą). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl šalių santuokoje įgyto nekilnojamo turto vertės nustatymo tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus, todėl 2023 metų lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas apelianto (atsakovo) M. Z. apeliaciniame skunde skundžiamoje dalyse dėl priteistos iš jo mokėtinos ieškovei A. Z. piniginės kompensacijos už atsakovui po santuokos nutraukimo atitekusį nekilnojamąjį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

17.2. Atsakovas (apeliantas) M. Z., kvestionuodamas nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas pateiktą Konsultaciją dėl galimos nekilnojamojo turto kainos rinkoje, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad turto vertė yra kitokia.

17.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę ir padalindamas turtą, neviršijo jokių šalių pareikštų reikalavimų (atsakovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso jokių savarankiškų reikalavimų nėra pareiškęs), pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika ir nustatė dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas buvo teismui pateikusios ginčo šalys, ir teisingai bei pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė labiau atitinka vidutinę rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuotina ieškovei priteistina iš atsakovo piniginė kompensacija, atitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas dalintino nekilnojamojo turto vertę ir kompensacijos dydį nustatė teisingai.

17.4. Apeliantas, nevykdęs savo procesinės pareigos ir nepateikęs pirmosios instancijos teismui įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės (nepateikęs konsultacinės išvados dėl galimos dalintino nekilnojamojo turto kainos rinkoje, atsisakęs atlikti turto individualų vertinimą, ekspertizę), apeliacinės instancijos teismui jau teikia naujus įrodymus – 2023-12-05 VĮ „Registrų centras“ Konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto kainos, VĮ „Registrų centras" vidutinės rinkos vertės paieškos spaudinius, nors: 1) įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), 2) esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto vertės ir padalijimo, kompensacijos priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Dėl naujų įrodymų

20. Šalys su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į apeliacinius skundus pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota A. Z. ir atsakovo M. Z. santuoka. Santuokoje šalims gimė (duomenys neskelbtini) dukra G. Z. ir (duomenys neskelbtini) dukra G. Z..

22. Gyvenant santuokoje šalys įsigijo šį turtą: butą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 45,06 kv.m., gyvenamasis plotas: 28,48 kv.m., esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/1 dalį sandėlio, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei

23. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės nustatymo klausimą, pažeidė ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio nuostatas), netinkamai vertino įrodymus dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir padarė neteisingą išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė A. Z. neįrodė atsakovo M. Z. neištikimybės, nes neištikimybę teismas siejo su nesantuokinio atsakovo vaiko V. Z. gimimu. Nurodo, kad sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kita moterimi (ar vyru), užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į ieškovės nurodytas aplinkybes - kad sutuoktinių Z. normalus, įprastas bendravimas pasikeitė tiesiog po vienos nakties. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo atsakovą M. Z., pasisakė tik dėl vieno pagrindo - dėl atsakovo neištikimybės, tačiau visiškai nieko nepasisakė, nemotyvavo dėl kito pagrindo - atsakovo vienasmeniško sprendimo išardyti šeimą, nebebendrauti su sutuoktine (ieškove) A. Z.. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais.

24. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

25. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovas buvo jai neištikimas bei visiškai jai netikėtai, per vieną dieną nusprendė nutraukti santuoką, nors ieškovė neplanavo ir nenorėjo nutraukti santuokos. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia įrašais bei nuotraukomis iš socialinio tinklo Facebook, iš kurių matyti, kad A. G. savo asmeninėje paskyroje yra įrašiusi, jog įsipareigojusi atsakovui, yra su juo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. A. G. socialinio tinklo Facebook paskyroje (anketoje) 2020-06-22 atsakovas siunčia A. G. bučinius, o 2020-06-28 parašo „Mano ir bučiniai“. Ieškovė teigia, kad, gyvendamas šeimoje ir vesdamas su ieškove bendrą ūkį, atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi, su ja susilaukė vaiko, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą jos ir atsakovo susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad ieškovė ir atsakovas kalba apie sutuoktiniams įprastus dalykus, pvz. 2020-05-29 sutuoktiniai tariasi dėl buto, 2020-05-30 - kalba apie maistą, svorį, 2020-06-03 - apie pinigus, ieškovė pasiūlo sutuoktiniui pervesti į sąskaitą pinigų, jei jam reikia, nors, kaip nurodo pati, turi tik keletą eurų už vaikų parduotus rūbus, ir pan. 2020-06-05 matyti ieškovės 3 min. video skambutis, po kurio ieškovė rašo atsakovui: „Sakyk kas buvo. Su tuo Giedriumi kažkas?", atsakovas atrašo: „Ne“. Ieškovė: „Aš kažką padariau?“, atsakovas: „Nenoriu su niekuo šnekėti, tik su vaikais“. Ieškovė: „Bet tu žiaurus esi, bent paaiškintum. Matai, kad nervuojuos dėl tavęs“, atsakovas: „Nebesinervuok“, ieškovė: „Bent apie ką“. 11:26 ieškovė vėl skambina atsakovui, po to - vėl. Po to susirašinėjimas: ieškovė: „Kaip suprasti nežinai?“, atsakovas: „Nenoriu aš grįžti, gal tik kelioms dienom su vaikais pabūti ir viskas“. Ieškovė: „Turi kitą?“, atsakovas: „Ne“. Ieškovė: „Tu nori, kad aš kokį vėžį įsivaryčiau?“, atsakovas: „Aš labai stengiaus, bet man neišėjo. Aš rūpinsiuos vaikais“, atsakovė: „Nedaryk to“. Vėliau ieškovė atsakovo klausia „Kiek laiko su ja bendrauji?“. Atsakovas atsako: „ O koks tau skirtumas“, ieškovė į tai – „Labai didelis“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie įrodymai neįrodo aplinkybių, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei jų bendro gyvenimo metu. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei buvo visiškai netikėtas atsakovo staigus santykių nutraukimas, nes dar iki 2020 m. birželio 5 d. šalys susirašinėjo draugiškai, įvairiomis temomis, domėjosi vienas kito finansine padėtimi, apsirūpinimu maistu, o 2020 m. birželio 5 d. atsakovo draugiškas bendravimas su ieškove iš esmės nutrūko. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad būtent atsakovas vienašališkai nusprendė nebegyventi santuokinio gyvenimo, išardyti šeimą ir tai buvo ieškovei staigmena. Taip pat įrodymai patvirtina, kad ieškovė santuokos nutraukti neplanavo ir nenorėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo staigus noras nutraukti ryšius su ieškove buvo vis tik nulemtas santykių su kita moterimi. Tokie įrodymai, kaip atsakovo A. G. socialinio tinklo Facebook paskyroje 2020-06-22 įrašai - bučinukų siuntimas A. G., 2020-06-28 įrašas „Mano ir bučiniai“ bei aplinkybė, kad atsakovas su A. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko, leidžia vertinti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas turėjo santykius su kita moterimi dar gyvenant santuokoje su ieškove. Pažymėtina, kad pokalbyje su ieškove nors ir atsakovas į ieškovės klausimą „Turi kitą?“, atsakė: „Ne“, tačiau į kitą klausimą „Kiek laiko su ja bendrauji?“ atsakovas atsako: „ O koks tau skirtumas“. Tai, kolegijos vertinimu, parodo, kad atsakovas iš esmės sutiko, jog turi kitą moterį, tačiau nenorėjo aiškinti aplinkybių ieškovei. Pažymėtina, kad atsakovo elgesys su ieškove pasikeitė nuo 2020 m. birželio 5 d. ir jis pradėjo kalbėti apie nenorą su ja toliau gyventi, o iš A. G. socialinio tinklo Facebook paskyros įrašų matyti, kad jau 2020-06-22 atsakovas siunčia A. G. bučinukus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai labai trumpas laiko tarpas, kad manyti, jog atsakovo santykiai su minėta moterimi prasidėjo tik po 2020 m. birželio 5 d.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo M. Z. vienašališkas staigus sprendimas nebebendrauti su savo sutuoktine, savo dviejų mažamečių vaikų motina, nenurodant tokio vienasmeniško sprendimo priežasties, negali būti vertinamas kaip tinkamas, lojalus, nepažeidžiantis esmines sutuoktinio pareigas - abipusės pagalbos, moralinės paramos ir t.t., elgesys. Atsakovas santuokos metu, dar esant nenutrūkusiems šeiminiams santykiams, vienasmeniškai nusprendė šeiminių santykių nebepalaikyti, nebebendrauti su savo sutuoktine, išardyti šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nesistengė išsaugoti šeimą, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad, sudarydama santuoką su atsakovu, ieškovė tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu, ieškovė laukė atsakovo, planavo su juo tolimesnį gyvenimą, tačiau atsakovui staiga atsisakius grįžti į šeimą, ir tęsti santuokinį gyvenimą, net nepaaiškinant ieškovei kodėl priėmė tokį sprendimą, t. y. nebetęsiant santuokinio gyvenimo, tokiais savo veiksmais atsakovas sudaužė visus ieškovės lūkesčius dėl santuokos. Tuo tarpu į ieškovė dėjo pastangas pirmiausia stengiantis išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl per naktį pasikeitė sutuoktinių santykiai, po to - kad išsaugoti šeimą. Byloje nenustatytas ieškovės neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba atsakovui, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas atsakovo atžvilgiu. Tai, kad ieškovė su atsakovų pirma bandė nutraukti santuoką bendru sutarimu, jokiu būdu nereškia, kad santuoka iširo abiejų sutuoktinių sprendimu, kad nėra vieno iš sutuoktinių kaltės.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas – jis santuokos metu buvo nelojalus savo sutuoktinei A. Z., vienašališkai nusprendė nebegyventi santuokinio gyvenimo, išardyti šeimą, pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi, dėl to nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių ir būtent dėl to iširo šalių santuoka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. Z. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos

30. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovės santuokinis gyvenimas buvo sugadintas dėl atsakovo M. Z. kaltės. Ieškovė nurodo, kad, sudarydama santuoką su atsakovu, buvo įsitikinusi, jog jie savo gyvenimus susieja visam laikui, kad su atsakovu vienas kitam bus lojalūs, rūpinsis vienas kitu iki pat mirties, rems vienas kitą. Su atsakovu ieškovė susilaukė dviejų dukrų. Ieškovė labai mylėjo savo sutuoktinį, juo rūpinosi. Sutuoktinio vienasmeniškas sprendimas nutraukti santuokinį gyvenimą, pradėjimas gyventi su kita moterimi ir vaiko su ja susilaukimas, ir dėl to neišvengiamas santuokos nutraukimas ieškovei padarė didelę neturtinę žalą. Ji pasireiškė sunkiais dvasiniais išgyvenimais, pastovia emocine įtampa, skausmu, nerimu, bejėgiškumu, dėl sutuoktinio vienasmeniško sprendimo nutraukti santuokinį gyvenimą ieškovė patyrė didžiulius neigiamus išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, dėl atsakovo vienasmeniško sprendimo gyventi skyriumi, nutraukti santuoką, ieškovė labai blogai jautėsi ir jaučiasi, prarado pasitikėjimą savimi ir žmonėmis.

32. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktinių santykiai buvo geri. Iki 2020 m. birželio 5 d. šalys susirašinėjo draugiškai, įvairiomis temomis, domėjosi vienas kito finansine padėtimi, apsirūpinimu maistu, o 2020 m. birželio 5 d. atsakovo draugiškas bendravimas su ieškove iš esmės nutrūko ir atsakovas pradėjo kalbėti apie tai, kad nebenori bendrauti su sutuoktine. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo netikėtas staigus atsakovo nenoras su ja bendrauti, ieškovė bandė spręsti susidariusią situaciją ir aiškintis kas sutuoktiniui negerai, kad jis nebenori su ja bendrauti. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė po tokio atsakovo elgesio išsiaiškino, kad jos sutuoktinis – atsakovas – bendrauja su kita moterimi. Ieškovė nurodo, kad po tokio sutuoktini elgesio nebežinojo ką daryti, kaip gyventi toliau, nuolat verkė, labai pergyveno, neteko daug svorio, jos psichologinė būklė buvo sunki, dėl to ji kreipėsi pagalbos į psichologę. Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti ieškovės teiginiais. Į bylą pateikta psichologės E. B. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. Z. 2020 metų liepos - rugsėjo mėn. dėl psichologinės problemos (psichologinių išgyvenimų dėl savo sutuoktinio, kuris paliko ją su mažais vaikais dėl kitos moters) lankėsi psichologo konsultacijose 5 kartus. Psichologė nurodė, kad moters būklė buvo labili, labai pergyveno dėl vyro neištikimybės, nebežinojo, kaip su vaikais toliau gyventi. Ieškovė buvo depresyvi, nerimastinga, stengėsi iš visų jėgų nepalūžti dėl savo vaikų. Byloje liudytoju 2023-10-05 teismo posėdyje apklaustas R. B. nurodė, kad ieškovė 2020 metų liepos mėnesį, sutuoktiniui palikus, buvo labai depresuota, labai sublogo, numetė daug svorio, labai liūdna, kalbėdama graudenosi, kad vyro neištikimybė A. buvo labai didelis smūgis. Taip pat liudytojas nurodė, kad ieškovė dėl vyro neištikimybės yra stipriai pasikeitusi - „kokia buvo prieš 4-5 metus ir dabar - du skirtingi žmonės“.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės įprastai sukelia kitam sutuoktiniui atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sudarydama santuoką su atsakovu ieškovė tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu, ieškovė laukė atsakovo grįžtant į šeimą, tačiau atsakovui staiga atsisakius tęsti santuokinį gyvenimą, t. y. nebetęsiant santuokinio gyvenimo, tokiais savo veiksmai atsakovas sudaužė visus ieškovės lūkesčius dėl santuokos. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovei po tokių atsakovo veiksmų netgi prireikė psichologinės pagalbos, dėl patirtų išgyvenimų ieškovė kreipėsi į psichologę, jai buvo sutrikusi sveikata. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė dėl santuokos nutraukimo patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

36. Teisėjų kolegija įvertinusi santuokos trukmę, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės vienai likus gyventi su mažamečiais vaikais, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad 3000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra protingas ir labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 3000,00 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

37. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir nutraukiant šalių santuoką jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 8500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį. Byloje nebuvo ir nėra šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo, piniginės kompensacijos mokėjimo būdo, tačiau šalys nesutarė dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės ir ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 19000,00 Eur suma UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas įkainojo butą ir sandėlį kartu, nekilnojamųjų daiktų įkainojimas atliktas individualiai ir 2023 m. liepos 24 dienos kainomis, kai VĮ Registrų centras vertinimas atliktas 2023 m. sausio 1 dienai, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė labiau atitinka vidutinę rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuotina ieškovei priteistina iš atsakovo piniginė kompensacija, atitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus.

40. Atsakovas su šia sprendimo dalimi nesutinka teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo objektų – nekilnojamojo turto rinkos vertę, peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai ėmėsi aktyvaus vaidmens ir rinko įrodymus ieškovės naudai sprendimą priimant byloje neegzistuojančiais duomenimis – viešai prieinama informacija nekilnojamojo turto pardavimo platformose. Atsakovo manymu, akivaizdu, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, vadovaudamasis byloje neegzistuojančiais duomenimis dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad ieškovė A. Z. viso bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad butas nesuremontuotas, jame nėra galimybės gyventi, tačiau jos pateiktoje 2023-07-24 rašytinėje konsultacijoje apie šio nekilnojamojo turto vertę nurodoma „buto būklė: vidutinė“, nors akivaizdu, kad toks teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovės pozicijos nenuoseklumas priklauso nuo jos reiškiamų reikalavimų – kai ieškovė reiškė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto natūra priteisimo jai, tuomet ieškovė vadovavosi VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės vertinimu, iš esmės sutikdama su atsakovo teiginiais dėl turto vertės, tačiau ieškovei reiškiant reikalavimą turtą natūra priteisti atsakovui, tuomet, ieškovės nuomone, nekilnojamojo turto vertė padidėja beveik dvigubai nuo 9 547,00 Eur (VĮ „Registrų centras“ nurodyta vertė) iki 19 000,00 Eur (konsultacijoje nurodyta vertė). Tokie ieškovės pozicijos keitimai ir pačios reiškiami reikalavimai nurodant nekilnojamojo turto vertę, lygią 9 547,00 Eur, įrodo atsakovo nuoseklią poziciją dėl tikrosios turto vertės.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan. Tačiau tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, kad sprendžiant klausimą dėl šalių turto – buto padalijimo ir jo vertės, teismas neturi pats rinkti įrodymus, tačiau nesutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas šalinti šalių pateiktų nekilnojamųjų daiktų verčių skirtumus, nustatyti šalims abejonių nekeliančią turto rinkos vertę, siūlė šalims atlikti turto individualų vertinimą, pasinaudojant VĮ Registrų centras vertintojo ar į ekspertų sąrašą įrašyto teismo eksperto paslaugomis, tačiau šalys atsisakė atlikti teismo siūlomą individualų turto vertinimą, todėl teismas vadovavosi ir vertino į bylą pateiktus šalių turto vertės duomenis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijais, pagal vidinį savo įsitikinimą padarė išvadą apie ginčo turto vertę.

42. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad, sutuoktiniams nutraukiant santuoką, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turto vertės turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-398-421/20l5).

44. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti tokie duomenys apie ginčo turtą: ieškovė vadovaujasi nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, kurią nustatė turto vertintoja UAB „OBER-HAUS“, nekilnojamasis turtas 2023 m. liepos 24 d. konsultacijoje dėl galimos turto, minimoje Konsultacijoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2023 m. liepos 24 dienai galėtų būti 19000,00 Eur. Atsakovas vadovaujasi nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, kurią nustatė masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centras. Vienas į bylą pateiktas masinis vertinimas atliktas 2023 m. sausio 1 d., pagal VĮ Registrų centras atliktą masinį vertinimą butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 9130,00 Eur suma, o sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 417,00 Eur suma, bendra nekilnojamųjų daiktų vertė – 9547,00 Eur. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują VĮ Registrų centras ginčo buto įvertinimą, pagal kurį ginčo buto vidutinė rinkos vertė nuo 2024-01-01 yra 11200,00 Eur, sandėlio vidutinė rinkos vertė nuo 2024-01-01 – 486,00 Eur, bendra turto vertė lygi 11 686,00 Eur. Taip pat pateikė VĮ Registrų centro Konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto kainos, kurioje nurodyta turto kainos nustatymo data – 2023-12-05. Išvada dėl kainos padaryta tokia, kad ginčo buto ir sandėlio rinkos kaina galėtų būti 10 200 Eur. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB Korporacijos „Matininkai“ 2024-01-29 Specialisto konsultacinę išvadą (nuomone) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina ginčo turto pardavimo kaina rinkoje turto apžiūros dieną (2024-01-03) yra 25 700,00 Eur.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys byloje nesutiko atlikti ekspertizę, kad nustatyti tikslią ginčo turto kainą. Kadangi byloje šalys nesutinka atlikti ginčo turto ekspertizę, kad nustatyti realią ginčo turto vertę, teisėjų kolegija vadovaujasi į bylą šalių pateiktais duomenimis apie ginčo turto galimą rinkos vertę.

46. Abi šalys į bylą pateikė VĮ Registrų centro išrašus, kuriuose ginčo turto kainos padarytos masinio vertinimo būdu. Pagal atsakovo pateiktus VĮ Registrų centro masinius vertinimus ginčo turto vidutinė vertė yra 2023 m. sausio 1 d. – 9547,00 Eur, 2024-01-01 – 11 686,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, masinis vertinimas nėra išsamus ir negali būti lyginamas su individualiu turto vertinimu, kuriuo galima kaina yra nustatoma tiksliau. Atliekant masinį vertinimą, naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių sandorių duomenimis (pažymėtina, kad sandoriuose nurodomos pardavimo kainos gali nemažai skirtis nuo realiai gautų kainų pardavus nekilnojamąjį turtą). Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu, atsižvelgiama į nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi. Dėl išvardintų aplinkybių vertintina, kad masinis vertinimas tikrai neatspindi realios turto vidutinės rinkos kainos.

47. Taip pat abi šalys pateikė į bylą konsultacines išvadas. Pažymėtina, jog tai ne ekspertizės išvados ir jos yra tik konsultacinio pobūdžio informacija, tačiau šiuo atveju turtas vertinamas individualiai. Ir tai yra šalių teikiami įrodymai apie ginčo turto vertę, kurie turi būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau ir šalių pateiktose konsultacinėse išvadose ginčo turto rinkos kainos skiriasi. Ieškovės pateiktoje UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. liepos 24 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2023 m. liepos 24 dienai galėtų būti 19000,00 Eur. Atsakovo pateiktoje VĮ Registrų centro konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad 2023-12-05 dienai ginčo buto ir sandėlio rinkos kaina galėtų būti 10 200,00 Eur.

48. Kadangi atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus apie ginčo turto vertę, atsakovė taip pat į bylą pateikė papildomus įrodymus dėl ginčo turto vertės - UAB Korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo (duomenys neskelbtini) D. M. raštą; duomenis apie sandorius iš VĮ Registrų centras duomenų bazės; parduodamų butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), skelbimus. UAB Korporacijos „Matininkai“ informacijoje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta buto rinkos vertė turėtų būti apie 20000-30000,00 Eur. UAB Korporacijos „Matininkai“ 2024-01-29 Specialisto konsultacinę išvadą (nuomone) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina ginčo turto pardavimo kaina rinkoje turto apžiūros dieną (2024-01-03) yra 25 700,00 Eur. Atsakovas, atsikirsdamas į šį apeliantės pateiktą įrodymą, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog, jeigu ieškovė A. Z. vertina nekilnojamąjį turtą daug brangiau, nei jo tikroji rinkos vertė - ne 10 200,00 Eur, o 25 700,00 Eur, atsakovas M. Z. sutinka, kad po santuokos nutraukimo šis turtas natūra atitektų ieškovei, kuri sumokėtų atsakovo M. Z. naudai atitinkamą (didesnę) kompensaciją už nekilnojamojo turto padalijimą – 12 850,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas, ieškovė nereiškė ir nereiškia reikalavimo ginčo turto priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, todėl teisėjų kolegija dėl tokio apelianto pareiškimo plačiau nepasisako.

49. Apeliantas nurodo, kad ginčo butas yra negyvenamas ir neeksploatuojamas, vidaus durų nėra, sanitarinių mazgų grindų betonas yra išdaužytas, elektros bute nėra, todėl jo kaina yra mažesnė, nei nurodo ieškovė bei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ginčo turtas nėra labai geros būklės. Tačiau pažymi, kad šalių pateiktuose konsultacinėse išvadose šios aplinkybės yra įvertintos. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės pateikta UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. liepos 24 d. konsultacinė išvada yra išsamesnė ir ginčo turtas įvertinas išsamiau. 2023-12-05 VĮ Registrų centras Konsultacinėje išvadoje dėl nekilnojamojo turto kainos neįvertinta aplinkybė, kad daugiabutis namas, kuriame yra ginčo butas, yra renovuotas. Ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija yra išmokėta, ir tai yra svarbus teigiamas buto vertę rinkoje įtakojantis veiksnys. Turto vertintojo D. M. duomenimis, tokio buto renovacijos išlaidos, jei namas būtų renovuojamas šiuo metu, iš buto savininko dalies galėtų būti apie 10 000,00 Eur, likusi dalis būtų apmokama iš valstybės lėšų. Butas yra mūriniame name, kuris yra pačiame miesto centre, šalia yra kultūros namai, parduotuvės, vaikų darželis, mokykla ir t.t, butas yra pirmame aukšte, šalia kieme sandėliukas. Iš pateiktų skelbimų matyti, kad panašūs butai (ne visiškai įrengti, ne puikios būklės, panašiose vietose) pardavinėjami už 22000,00 Eur. Pvz., rengiant UAB Korporacijos „Matininkai“ 2024-01-29 Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo kainos vertinti analogiški arba labai panašaus turto sandoriai (objektai), iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), pardavinėti 2 kambarių butai už 1 kv.m. kainą – nuo 555,00 Eur iki 823,00 Eur. Pažymėtina, kad iš apelianto pateiktos 2023-12-05 VĮ Registrų centras Konsultacinės išvados matyti, jog rengiant šią išvadą buvo vertinami butai visiškai kitose (duomenys neskelbtini) vietose (todėl negalėjo būti lyginami su ginčo objektu) (duomenys neskelbtini), ginčo butas yra mūriniame name, tuo tarpu lyginamieji pavyzdžiai yra blokiniuose namuose, t. y. lyginamųjų pavyzdžių charakteristikos, plotas, kambarių skaičius, vieta nėra artima ginčo turtui.

50. Įvertinusi šalių pateiktus įrodymus apie ginčo turto vertę, teisėjų kolegija sutinka su padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. liepos 24 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė labiausiai atitinka vidutinę rinkos kainą. Todėl nėra pagrindo keisti šią sprendimo dalį dėl ginčo turto vertės ir 8500,00 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį ieškovei priteisimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

51. Apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nustatytos jo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos dalį ir nustatyti, jog M. Z. su dukromis bendrauja du kartus per metus po 21 kalendorinę dieną iš eilės ar dalimis; M. Z. perduoda A. Z. mobilaus ryšio telefoną, skirtą išskirtinai M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais; M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją.

52. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos 4 punktu, kuriuo atsakovas įpareigotas su dukterimis bendrauti tiesiogiai ne ilgiau nei 14 dienų iš eilės ir ne mažiau nei 3 kartus metuose. Prašo atsižvelgti į M. Z. gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, ir laiko bei finansines jo atvykimo į Lietuvą sąnaudas, todėl prašoma teismo nustatyti, jog M. Z. su dukromis bendrauja 2 kartus per metus po 21 kalendorinę dieną - tai sudaro tas pačias 42 kalendorines dienas (2 x 21), kaip ir A. Z. nurodoma tvarka (3 x 14). Teigia, kad formuluoti „ne ilgesnis nei 14 dienų iš eilės“ yra visiškai ydinga, nes pabendravus ir vieną dieną, būtų laikoma, kad tėvas pasinaudojo savo teise ir įvykdė savo pareigą pabendrauti su savo vaikais; formuluotė „ne mažesnis nei 3 kartai metuose“ yra visiškai ydinga, nes tokiu atveju M. Z. galėtų bendrauti su dukromis po 13 dienų kas kartą, o tokių kartų per metus gali būti ir 12, ir taip tėvas bendrautų su dukromis vos ne pusę laiko. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.

53. Bendravimo tvarkos 4 punktu ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovo tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 dienų iš eilės ir mažesnis nei 3 kartai metuose. Išvadą duodančios institucijos atstovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad labiau šalių nepilnamečių dukterų interesus atitinka ieškovės nurodytas 14 dienų bendravimo laikotarpis, kadangi atsakovo ir dukterų nuolatinio, pastovaus bendravimo nėra, vaikai yra maži, prisirišę prie motinos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo bei išvadą duodančios institucijos atstovės pozicijai, kad labiau šalių nepilnamečių dukterų interesus atitinka ieškovės nurodytas 14 dienų bendravimo laikotarpis, kadangi šalių nepilnametės dukros yra dar mažos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m., todėl labai svarbu yra užtikrinti mažamečių dienos ir poilsio rėžimą, kasdieninio gyvenimo rėžimą. Be to, jos tokio amžiaus, kad labai ilgas ir nepertraukiamas – 21 d. atsiskyrimas nuo mamos gali mergaites veikti neigiamai. Dėl to vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė neilgesnį nei 14 dienų iš eilės dukrų bendravimą su tėvu. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad formuluotė „ne mažesnis nei 3 kartai metuose“ yra ydinga, nes tokiu atveju M. Z. galėtų bendrauti su dukromis daugybę kartų per metus ir tai jau nebeatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes būtų nebeaiški bendravimo tvarka. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas gyvena ne Lietuvoje, todėl jam ne visada gali būti patogu laiko bei finansiniu atžvilgiu atvykti į Lietuvą būtent nemažiau kaip 3 kartus ir dėl to gali kilti konfliktas tarp šalių. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu tikslinga keisti formuluotę „ne mažesnis nei 3 kartai metuose“ į „ne daugiau nei 3 kartai metuose“. Taip atsakovui liks tos pačios 42 kalendorinės dienos ir jis galės bendrauti su dukromis visapusiškai (3 x 14), tačiau nesant galimybei atvykti į Lietuvą, jis nebus įpareigotas atvykti būtent ne mažiau kaip 3 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu taip bus išsaugota interesų pusiausvyra.

54. Dėl atsakovo prašymo nustatyti, kad M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją, teisėjų kolegija nesutinka, kad tai yra visiškai naujas reikalavimas. Iš esmės tokia pati formuluotė yra skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, tiesiog yra patikslinama, kad atsakovas turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų ir į Jungtinę Karalystę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, vertina pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą patikslinti šią sprendimo dalį ir įtraukti Jungtinę Karalystę. Atsakovas turi turėti galimybę savo bendravimo su dukterimis laikotarpiu nuvykti į savo gyvenamąją vietą, taip pat ir jo dukterys turi turėti galimybę svečiuotis pas tėvą jo gyvenamoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimo tvarkos patikslinimas tikrai nepažeis šalių nepilnamečių vaikų interesų.

55. Taip pat atsakovas prašo patikslinti bendravimo tvarkos dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė: „M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais“ ir prašo ją patikslinti nurodant žodį „skirtą išskirtinai M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui“. Nurodo, kad su tokiu teismo sprendimu nustatytu bendravimo tvarkos punktu nesutinka iš dalies. Kaip nurodyta atsakovo 2023-10-03 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, savo ir vaikų bendravimui užtikrinti M. Z. perduos A. Z. telefoną, tačiau nesutiko ir nesutinka apmokėti neriboto interneto ir pokalbių – savo pokalbius su dukromis atsakovas apmokėti sutinka, tačiau dukrų pokalbius su kitais asmenimis jis apmokėti neprivalo, nes tokios išlaidos turi būti apmokamos iš abiejų tėvų teikiamo vaikams išlaikymo. Be to, atsakovas baiminasi, kad dėl šalių vaikų amžiaus vaikai, naudodamiesi mobiliuoju telefonu nepadarytų nepagrįstų išlaidų, pavyzdžiui, žaidžiant kompiuterinius žaidimus mobiliajame telefone už pinigus nenusipirktu daugiau žaidimo „gyvybių“. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nurodymas: „M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui“ ir apelianto prašomas pakeitimas: „M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą išskirtinai M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui“ reiškia tą patį, kad telefonas bus skirtas tik atsakovo ir jo dukrų bendravimui. Todėl nėra pagrindo tikslinti, keisti šios dalies sprendimo ir bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys gali aptarti kokį planą, už kokią sumą atsakovas užsakys ir apmokės ir dėl to neturėtų kilti nesklandumų. Atsiradus mokėjimams už papildomas paslaugas (atsisiųstus žaidimus ar pan.), atsakovas neturės pareigos jų apmokėti.

Dėl išlaikymo priteisimo/įsiskolinimo

56. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, prašydama pakeisti šią teismo sprendimo dalį ir: priteisti G. Z., iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur, mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti G. Z., iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur, mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tai yra ieškovė skundžia laikotarpį nuo kada priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams.

57. Ieškovė teigia, kad kreipdamasi į teismą 2022 metų gegužės 17 d. ieškiniu nurodė, kad atsakovas (dukrų tėvas) M. Z. paskutinį kartą su dukromis bendravo 2021 m. gruodžio 25 d. keletą valandų (nuo 12.30 val. iki 23.00 val.), 2022 metais iš viso su dukromis nebendravo, joms beveik neskambino ir nesidomėjo savo dukromis, jų poreikiais; kad atsakovas nuo 2022 metų sausio mėnesio sumažino vaikams teikiamą išlaikymą, nors materialinis išlaikymas yra vienintelis atsakovo prisidėjimas prie savo dukrų auginimo. Todėl ieškovė 2022 metų gegužės 17 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur, viso 600,00 Eur nuo 2022-01-01 iki vaikų pilnametystės, tai yra nuo tos dienos, kai atsakovas sumažino vaikams tėvų susitarimu teiktą išlaikymą. Tačiau, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių, esant ieškovės reikalavimui priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymą nuo 2022-01-01, ir nurodymui, kad iki 2022-01-01 atsakovo teiktas išlaikymas leido patenkinti dukrų būtinuosius poreikius ir buvo tinkamas, priteisdamas vaikams išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Esant tokiam neteisingam, nepagrįstam skaičiavimui, buvo neteisingai paskaičiuotas išlaikymo vaikams teikimas laikotarpiu nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. ir neteisingai konstatuota, kad tuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo nėra bei išlaikymas vaikams iš atsakovo priteistas tik nuo 2022 m. spalio 1 d.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, prašydama išlaikymą priteisti nuo 2022 m. sausio 1d., iš esmės prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės.‏‏‎ ‏‏‎Primintina, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

59. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo tenkinti ieškovės prašymo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams priteisti nuo 2022 metų sausio 1 d., o turėjo spręsti klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Išlaikymą nepilnametėms šalių dukroms teismas turėjo priteisti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, nagrinėjamu ieškovės ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2022-05-20, patikslintas ieškinys priimtas 2023 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių dukterų G. Z., G. Z. poreikiams patenkinti 2022 metais tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims po 300,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai, o nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki dukterų pilnametystės priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims po 330,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė šalių dukroms išlaikymą po 300 Eur, mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Išlaikymas turi būti priteistas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-05-20. Todėl šioje dalyje sprendimas patikslinamas ir nurodoma: priteisti G. Z. iš M. Z. išlaikymą po 300,00 Eur, mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Teismo aptartos aplinkybės, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu mokėjo tam tikras sumas vaikų išlaikymui, nėra pagrindas išlaikymą priteisti ne nuo ieškinio priėmimo dienos. Po išlaikymo priteisimo momento atsakovo sumokėtos lėšos vaikų išlaikymui bus įvertintos ir įskaičiuotos vykdymo procese, jeigu jis būtų pradėtas.

60. Apeliantė teigia, kad atsakovas nuo 2022-01-01 teikė nepakankamą išlaikymą dukroms, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas neteikė nepilnametėms šalių dukroms reikalingo išlaikymo.

61. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

62. Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Antai civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (CK 3.200 straipsnis), kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

63. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas nagrinėjamoje byloje priteistinas nuo ieškinio priėmimo dienos - 2022 m. gegužės 20 d., todėl dėl išlaikymo įsiskolinimo spręstina vertinant duomenis nuo 2022-01-01 iki 2022-05-20. Mokant vaikams išlaikymą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-20 atsakovas turėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui pervesti 3000,00 Eur (600,00x5 mėn. =3000,00). Iš į bylą pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas vaikams pervedė: 2022-01-05 – 300,00 Eur; 2022-01-16 – 120,00 Eur; 2022-02-03 – 560,00 Eur; 2022-03-04 – 400,00 Eur; 2022-04-02 – 400,00 Eur; 2022-05-01 – 400,00 Eur, viso: 2180,00 Eur. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiams vaikams iki 2022-05-20 yra 820,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukroms 820,00 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-20.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

66. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas keistinas iš dalies.

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 90 procentų (tenkinant reikalavimus dėl pavardės klausimo išsprendimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš esmės tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tenkinant reikalavimus dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tenkinant patikslintus reikalavimus dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tenkinant reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir iš dalies tenkinant reikalavimą neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

69. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 443 Eur žyminis mokestis, 200 Eur turto įkainojimo išlaidos, 9,70 Eur pažymos iš VĮ Registrų centras gavimo išlaidos, 8,30 Eur pažymos iš VĮ „Regitra“ gavimo išlaidos ir 4350 Eur teisinių paslaugų išlaidos advokatei. Viso 5011 Eur.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą.

71. Nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

72. Įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių laiką, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 90 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 4509,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 5656,75 Eur teisinių paslaugų išlaidas už advokato pagalbą. Įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių laiką, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 90 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 565,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74. Dėl žyminio mokesčio ir pašto išlaidų priteisimo, teismo sprendimas nekeičiamas.

75. Apeliacinėje instancijoje šalys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: Ieškovė - 222,00 Eur žyminis mokestis ir 1600,00 Eur už advokatės pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Viso: 1822,00 Eur. Atsakovas - 208,00 Eur žyminis mokestis ir 968,00 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Viso: 1176,00 Eur.

76. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos ieškovei nepriteisimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nepriteisimo. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – visiškai patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 67 proc.

77. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir priteistos kompensacijos dydžio bei dalį bendravimo tvarkos punktų pakeitimo. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – netenkintas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir priteistos kompensacijos dydžio, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos punktų pakeitimo, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 25 proc.

78. Įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 67 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 1220,74 Eur (1822,00-33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 25 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 294,00 Eur (1176,00-75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. Z. (pavardė iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo M. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Z. palikti santuokoje turėtą pavardę – Z., M. Z. palikti pavardę – Z..

Priteisti ieškovei A. Z. iš atsakovo M. Z. 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., bei priteisti išlaikymą po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaikų G. Z., G. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo 820,00 Eur išlaikymo dukroms įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-20.

Nustatyti tokią M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) M. Z. su dukterimis G. ir G. bendrauja pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 20 val. Lietuvos laiku telekomunikacijų, įskaitant internetinio ryšio, priemonėmis;

2) M. Z. perduoda A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tik M. Z. ir dukterų G. bei G. bendravimui, ir kas mėnesį apmoka šio telefono telefoninį ryšį su neribotu internetu ir pokalbiais;

3) M. Z. bet kokiomis techninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, WhatsApp, kita šalių pagal susiklosčiusią bendravimo praktiką naudojama priemone) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo atvykimo į Lietuvą bendravimui su dukterimis G. bei G. informuoja A. Z. apie jo pageidaujamą tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą). A. Z. atsakymą M. Z. dėl pageidaujamo tiesioginio jo ir dukterų bendravimo pateikia techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo M. Z. pranešimą dėl bendravimo laiko, per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos. A. Z. nepateikus atsakymo per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, kad A. Z. sutinka su M. Z. pasiūlytu tiesioginio bendravimo su dukterimis G. bei G. laiku (pradžios momentu, trukme, bendravimo vieta). A. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo M. Z. pranešimo išsiuntimo dienos nurodžius objektyvias priežastis, kodėl M. Z. pageidaujamo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikas (data, trukmė, pradžios momentas) netinka, M. Z. per 14 kalendorinių dienų nuo A. Z. pranešimo (atsakymo) išsiuntimo dienos turi techninėmis priemonėmis, kuriomis gavo pranešimą dėl bendravimo laiko netinkamumo, informuoti A. Z. apie kitą jo pageidaujamą bendravimo su dukterimis G. bei G. laiką (pradžios momentą, trukmę, bendravimo vietą);

4) M. Z. tiesioginis bendravimas su dukterimis G. bei G. negali būti ilgesnis nei 14 kalendorinių dienų iš eilės ir nedažnesnis nei 3 kartai metuose;

5) M. Z., pasiimdamas dukteris G. bei G. tiesioginiam bendravimui, privalo užtikrinti vaikų ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

6) M. Z. savo bendravimo su dukterimis G. bei G. laikotarpiu turi teisę su dukterimis išvykti už Lietuvos ribų į Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Bendrijos šalis. Išvykos už Lietuvos Respublikos ribų metu M. Z. informuoja A. Z. apie kelionės su vaikais tikslą (valstybė, miestas) bei kelionės pobūdį (pažintinė, poilsinė, medicininė ir kt.), jų apgyvendinimo vietą, grįžimo iš kelionės datą ir laiką bei kontaktinę informaciją;

7) vaikų G. ir G. išvykimas su M. Z. už Lietuvos Respublikos ribų į valstybes, nenurodytas šios tvarkos 6 punkte, galimas tik esant A. Z. sutikimui;

8) M. Z. ir A. Z. privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą;

9) M. Z. gali bendrauti su dukterimis G. bei G. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 45,06 kv. m, gyvenamas plotas – 28,48 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 8500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už M. Z. likusią po santuokos nutraukimo didesnę turto dalį, nustatant, kad M. Z. privalo 8500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją sumokėti A. Z. per 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, įsiteisėjimo dienos.

Priteisti A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 4509,90 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje atmesti patikslintą ieškinį.

Priteisti M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 565,68 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 68 ct) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 178 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 11,46 Eur (vienuolikos eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5662.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.“

Priteisti A. Z. iš M. Z. 1220,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti M. Z. iš A. Z. 294,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė